Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-768-1109/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-28
Bylos Nr.: 1-768-1109/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31074-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis: Ž. D.
Nukentėjusysis: V. K.
Advokatai: Gintas Gustaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-768-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31074-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,kaltinamajam Ž. D.,nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,teismo medicinos ekspertui D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį galutine 70 MGL (9100 Litų) bauda, bauda nesumokėta, neišieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. D. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 17 val. 25 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: lipdamas iš automobilio „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos, atidaromomis durelėmis tyčia trenkė į gretimai stovėjusį automobilį „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sugadindamas automobilio „VOLVO X60“ priekines dešinės pusės dureles, ir tyčia ne mažiau kaip du kartus suduodamas ranka automobilio „VOLVO X60“ vairuotojui V. K. į veidą bei į kairį petį, o taip pat vieną kartą smūgiuodamas galva jam į veidą, padarė V. K. kraujosruvas kairės akies vokų vidiniame kampe, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairio peties srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais Ž. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Įrodymai

Kaltinamasis Ž. D. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, kad sugadino svetimą turtą, tačiau nepripažino, kad vartojo fizinį smurtą. Parodė, kad įvykio dieną nusileido nuo (duomenys neskelbtini) kelio, turėjo persirikiuoti į kairę, kad galėtų važiuoti link Jonavos, tačiau nukentėjusiojo automobilis, kuris norėjo persirikiuoti į dešinę, galimai, kad galėtų kilti link (duomenys neskelbtini) kelio, jam trukdė tai padaryti, jį užspaudė, priverstinai sustabdė. Jis su vairuojamu automobiliu „Fiat“ sustojo ant žolės, o nukentėjusiojo automobilis – greta jo pirmoje eismo juostoje. Jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusė buvo šalia nukentėjusiojo automobilio keleivio pusės. Automobiliai stovėjo vienas greta kito. Tarp automobilių buvo mažas tarpas. Kadangi matė, kad išlipo „Volvo“ automobilio vairuotojas, jis irgi išlipo iš automobilio, atidarydamas automobilio vairuotojo dureles jomis apgadino nukentėjusiojo automobilį, tačiau mano, kad nurodyta turtinė žala yra per didelė, pasirinktas pats brangiausias autoservisas, faktiškai būtų galima automobilį sutaisyti ir už mažesnę kainą. Išlipęs iš automobilio, jis iškoliojo nukentėjusįjį ir išvažiavo, smūgių pastarajam nesudavė ir jo sužaloti negalėjo.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykio dieną važiavo po darbo namo, persirikiuojant iš (duomenys neskelbtini) į autostradą (duomenys neskelbtini), jo nepraleido kaltinamasis. Kadangi pastarajam buvo šalutinis kelias, tai jis turėjo praleisti nukentėjusįjį. Kadangi jo nepraleido, jis nebeturėjo kur važiuoti, buvo priverstas sustoti. Kaltinamasis savo automobilį sustabdė greta jo automobilio. Išlipdamas iš automobilio kaltinamasis trenkė su automobilio durimis į jo automobilį, po to priėjęs prie jo trenkė su ranka - delnu į petį. Jis kaltinamajam aiškino, jog pastarasis turi žiūrėti ženklus, o kaltinamasis rėkė, kodėl nukentėjusysis jį blokuoja, jis kaltinamajam toliau sakė, kad tai pastarasis turi žiūrėti ženklus, tada kaltinamasis trenkė kumščiu jam į skruostą, nuėjo link savo automobilio ir dar kartą trinktelėjo durelėmis į jo automobilį. Jis nuėjo pasižiūrėti savo durelių, tada kaltinamasis pavažiavo kokį metrą, sustojo, vėl išlipo, pastūmė jį (nukentėjusįjį) ir su savo galva trenkė jam į nosį, tada sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jam pradėjo bėgti kraujas, paskambino 112 išsikviesti pagalbą. Jam liepė laukti, iškvietė greitąją pagalbą. Pirma atvyko greitoji. Jis atsisakė vykti su greitąja, laukė policijos. Iš karto į gydymo įstaigą nesikreipė, kreipėsi tik beveik po savaitės, nes kitą dieną jam reikėjo išvykti į reisą. Įvykis buvo antradienį, o ketvirtadienį atsikėlus ryte pamatė, kad ant peties mėlynė. Turi nuotraukas, kur save fotografavo ketvirtadienį. Dėl įvykio jam buvo mėlynės, o nosies sritį skaudėjo apie mėnesį laiko. Prašo priteisti turtinę žalą – 500 eurų, nes reikia perdažyti ne tik dureles, bet ir priekinį sparną, kad nesiskirtų atspalviai. Dėl įvykio patyrė ir neturtinę žalą – buvo pažemintas viešoje vietoje, nemalonu buvo su mėlynėmis rodytis prieš klientus, jautė fizinį skausmą nosies srityje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas D. T. patvirtino byloje esančios teismo medicinos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad sužalojimas veido srityje galėjo būti padarytas trenkiant žmogaus galva, kumščiu. Sudavus į nosį, kraujosruvos gali atsirasti ir abiejuose vokuose. Sužalojimas rankoje – žasto viršutinėje dalyje, galėjo atsirasti ir trenkus ranka, delnu, nes sužalojimai tiek galvos srityje, tiek ir rankos srityje padaryti kietu buku daiktu.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis buvo atvykęs pagal iškvietimą dėl konflikto ties viaduku link autostrados. Tai jis surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 138–139) pagal įvykio vietoje buvusio V. K., paaiškinimą, kito automobilio ir kito vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, daugiau įvykio aplinkybių nepamena.

Iš 2022 m rugpjūčio 16 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. K. pranešė apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.25 val. jam su automobiliu „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po darbo važiuojant namo (duomenys neskelbtini) ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) kelią, (duomenys neskelbtini)., sustojus ant žalios vejos, jo dešinėje pusėje sustojo kitas vairuotojas, vairuojantis baltos spalvos krovininį mikroautobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išlipdamas tyčia kelis kartus trenkė savo automobilio durelėmis į pranešėjo automobilio dešinės pusės dureles, taip jas pagadindamas, po to įvykus žodiniam konfliktui vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės pusės veido sritį, savo galva trenkė pranešėjui į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Šiais veiksmais pranešėjui buvo sukeltas fizinis skausmas, apgadintas automobilis. V. K. apklaustas liudytoju, kur jis parodė, jog automobilio, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neleido jam persirikiuoti link pakilimo į (duomenys neskelbtini) kelią, todėl jis sustojo ant žalios vejos, o minėto automobilio vairuotojas sustojo jam iš dešinės. Išlipdamas iš savo automobilio baltos spalvos automobilio vairuotojas tyčia trenkė savo durelėmis į jo automobilio dešinės pusės dureles. Tuo pat metu iš automobilio išlipo ir V. K.. To automobilio vairuotojas priekaištavo pranešėjui, kodėl šis blokuoja, o V. K. sakė žiūrėti ženklus. Tada minėto automobilio vairuotojas priėjęs staiga tyčia, vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į kairės pusės veido sritį, smakrą, po to nuėjo link savo automobilio ir sėsdamas į jį vėl durelėmis tyčia trenkė į V. K. automobilio dureles, pradėjo riedėti į priekį. Tuo metu V. K. nuėjo pažiūrėti savo automobilio durelių. Pamatęs, kad jos apgadintos, priekaištavo minėtam vairuotojui, kuris dar kartą išlipęs iš automobilio pilvu pastūmė V. K. ir su galvos sritimi trenkė V. K. į nosies sritį, dėl ko pastarajam iš nosies praėjo bėgti kraujas. Po to minėtas vairuotojas pasišalino link Jonavos, o V. K. paskambino bendrojo pagalbos centro numeriu (1 t., b. l. 10–14).

Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties nuvažiavimu link kelio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota automobilio „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta. Įvykio vieta nufotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 23–25).

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. atpažino Ž. D., kaip asmenį, kuris jį užpuolė 2022 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), ties nuvažiavimu link kelio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66–68).

Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatyta: kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruva nosyje, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kairio peties srityje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 87–88).

Iš 2022 m. lapkričio 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad specialistas G. A. C. (adresu: (duomenys neskelbtini)) savanoriškai pateikė 10 nuotraukų, kuriose užfiksuoti V. K. sužalojimai (1 t., b. l. 89–99).

Iš 2022 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta transporto priemonių „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad automobilio „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje ant priekinių durelių yra įlenkimas, nusilupę dažai. Apgadinimai nufotografuoti pridėjus mastelinę liniuotę. Mikroautobuso „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, ant vairuotojo durelių, fiksuotas nežymus nubrozdinimas, naujai baltais dažais dažytos vietos. Apgadinimai nufotografuoti pridėjus mastelinę liniuotę. Pastačius abu automobilius vieną šalia kito, nustatyta, kad apgadinimų aukščiai sutampa (1 t., b. l. 120–131).

Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialisto Ž. K. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo, matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.48 val., dirbdamas radijo šaukiniu K1706 kartu su specialistu J. Z., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. pranešėjo automobilį kliudė kitas automobilis, kurio vairuotojas sumušė pranešėją ir pasišalino (duomenys neskelbtini) link. 18. 15 val. atvykus į (duomenys neskelbtini),ties viaduku, kur galima nusukti į kelią (duomenys neskelbtini), rado automobilį „VOLVO X60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pranešėjas V. K.. V. K. jiems paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)pusės. Ties viaduku norėjo rikiuotis į dešinę pusę, kelio (duomenys neskelbtini) link, tačiau iš dešinės pusės važiavusio automobilio „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas norėjo rikiuotis į kairę, į eismo juostą, kuria važiavo jis. Vienas kito nepraleidę, abu pavažiavo į priekį ir sustojo. Automobilio „FIAT“ vairuotojas durelėmis stipriai trenkė į jo automobilį ir apgadino priekines dešinės pusės dureles. Tarp vairuotojų kilo konfliktas, kurio metu automobilio „FIAT“ vairuotojas su galva trenkė V. K. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. K. pradėjo bėgti kraujas. Po to automobilio „FIAT“ vairuotojas sėdo į savo automobilį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykę medikai V. K. apžiūrėjo, suteikė jam pagalbą. Į gydymo įstaigą V. K. nevažiavo (1 t., b. l. 138–139).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai Ž. D. tyčia sugadinus svetimą turtą, tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą ir taip savo veiksmais sutrikdžius visuomenės rimtį ir viešąją tvarką pasitvirtino. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nuosekliais nukentėjusiojo V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, parodymo atpažinti iš nuotrauką protokolu, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais, fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis neneigė, kad kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo baltos spalvos mikroautobusą „Fiat ducato“, neneigė, kad tarp jo ir kito vairuotojo, vairuojančio automobilį „Volvo“, kilo konfliktas kelyje, dėl ko vairuotojai sustojo, pastatydami automobilius vieną šalia kito. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad jis išlipdamas iš savo vairuojamo automobilio durelėmis galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, nes automobiliai buvo sustoję vienas šalia kito, tarpas buvo nedidelis, jam nėjo kitaip išlipti, neneigė, kad tarp jo ir automobilio „Volvo“ vairuotojo kilo žodinis konfliktas dėl vairavimo, tačiau neigė, jog vartojo fizinį smurtą. Vis dėl to, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus ir kitus išdėstytus įrodymus bendroje visumoje, teismas aro išvadą, kad byloje nustatyta ne tik tai, kad kaltinamasis tyčia apgadino kito automobilio dureles, tačiau ir tai, kad jis viešoje vietoje vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą –vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sitį, vieną kartą ranka sudavė į petį ir vieną kartą savo galva sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Nukentėjusysis nuosekliai ir vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog kilus kelyje konfliktui dėl vairavimo tiek jis, tiek ir kaltinamasis sustojo, automobiliai buvo greta vienas kito. Nukentėjusysis iš esmės vienodai parodė, kas kaltinamasis mažiausiai du kartus tyčia savo automobilio durelėmis trenkė į jo automobilį ir jį apgadino, o taip pat išlipęs žodinio konflikto dėl vairavimo metu vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, vieną kartą su ranka sudavė į peties sritį, o taip pat vieną kartą savo galva sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko pastarajam pradėjo bėgti kraujas. Po šių veiksmų kaltinamasis pasišalino. Tokias pačias aplinkybes, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo ir liudytojo Ž. K. parodymų, nukentėjusysis taip pat nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Be to, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. buvo vietoje suteikiama greitoji medicinos pagalba, tačiau jis vykti su medikais atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje ne tik aprašyti ir įvertinti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, jų pobūdis, tačiau taip pat nurodyta ir tai, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis laiko aplinkybėmis ir kaltinime nurodytu būdu, t. y. suduodant kumščiu, ranka, galva. Posėdžio metu teismo medicinos ekspertas ne tik patvirtino savo kolegos pateiktą išvadą, bet taip pat ir paaiškino, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu, kuo gali būti ir kumštis, ranka-delnas bei galva, taip pat patvirtino, jog sužalojimas petyje (žasto viršutinėje dalyje) taip pat galėjo būti padarytas rankos delnu. Nors nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus kreipėsi ne iš karto po įvykio, tačiau jis nurodė to priežastis – reikėjo išvykti į reisą, be to, teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu laiku, kuris būtent ir nurodytas kaltinime. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitu metu, kitomis aplinkybėmis iki atvykimo pas teismo medicinos ekspertus, nenustatyta, be to, kaip jau minėta, nukentėjusysis visas šias aplinkybes nurodė tiek pranešdamas apie įvykį protokole-pareiškime, tiek ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui Ž. K.. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir tai padarė būtent kaltinamasis Ž. D. suduodamas smūgius ranka, kumščiu ir galva, o specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai yra neteisėto kaltinamojo elgesio – smūgių sudavimo, pasekmė.

Nors kaltinamasis teigė, kad jis kliudė nukentėjusiojo automobilį, nes jam nebuvo galimybės išlipti, tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis galėjo šiek tiek pavažiuoti pirmyn ar atgal, tada išlipti nekliudant kito automobilio, galėjo apskritai nelipti iš automobilio, tokios būtinybės nebuvo, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, akivaizdu, kad kaltinamasis, būdams įpykęs dėl vairuotojų nesutarimo, kas iš jų nesilaikė kelių eismo taisyklių, norėdamas parodyti savo išskirtinumą, teisumą ir viršenybę, vietoje to, kad iškarto nuvažiuotų link Jonavos, ką padarė pasibaigus konfliktui, pasirinko kitą elgesio variantą – viešoje vietoje išlipus ne tik žodiškai konfliktavo, tačiau tyčia, sąmoningai sudavė durelėmis, dėl ko apgadino svetimą turtą ir dar vartojo fizinį smurtą – sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis nemažai gyvenimiškos patirties, neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad savo veiksmais ne tik gali sugadinti svetimą turtą, sukelti fizinį skausmą, sutrikdyti sveikatą, o taip pat sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau ir to norėjo – sąmoningai, vietoje to, kad kiek pavažiuotų ir pasitrauktų, kad galėtų saugiai išlipti, to nepadarė, matydamas, kad durelių negalės pilnai atidaryti, nepavažiavo, nepasitraukė, o durelėmis net kelis kartus sudavė į nukentėjusiojo automobilį taip jį apgadindamas, viešoje vietoje sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam tiek į ranką, tiek į gyvybiškai svarbų ir jautrų organą – veido sritį, taip jį sužalodamas ir kartu savo elgesiu rodydamas nepagarbą aplinkai. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Be to, aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl jų buvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo veikla – vietoje to, kad saugiai grįžtų namo, jis kvietė medikus, policiją, buvo atliekami procesiniai veiksmai. Viskas įvyko viešoje vietoje, esant intensyviam eismui, piko metu, neabejotinai konfliktą matant ir kitiems eismo dalyviams. Visa tai patvirtina, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). BK 284 straipsnio požymiai apima tiek nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, todėl kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje vartojant fizinį smurtą ir tyčia sugadinant svetimą turtą atskirai pagal kitus straipsnius nekvalifikuojami.

Kaltinamojo veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius viešosios tvarkos sutrikdymo požymius, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti tik kaip viešosios tvarkos sutrikdymas pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, neįvykdžius anksčiau paskirtos baudos bausmės už tyčinį nusikaltimą.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas pinigine bauda, baudos savanoriškai nesumokėjęs, bauda neišieškota, baustas administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 156–164), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare negydytas, nesilankė (1 t., b. l. 155), Respublikinio priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 153). Nedirba.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kuria ne tik pasikėsinta į viešąją tvarką, tačiau buvo padaryta ir reali turtinė žala dėl sugadinto automobilio bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau paskirtos baudos bausmės kaltinamasis nėra įvykdęs, vėl nusikalto, nedirba, baudos bausmę skirti netikslinga, nes ji neužtikrins bausmės paskirties. Esant šioms aplinkybėms, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių –laisvės apribojimas, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis – 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą.

Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta neįvykdžius anksčiau skirtos baudos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (2635,54 eur) dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę: laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą ir 70 MGL (2635,54 eur) dydžio baudą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis V. K. pateikė 3512,22 eurų civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 512,22 eurų turtinei žalai už sugadintą automobilį atlyginti ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 76–82).

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų Ž. D. veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Apgadinimai užfiksuoti apžiūros protokole - akivaizdžiai matyti dažų nubrėžimas, nežymus įlenkimas, kuris atitinka kaltinamojo vairuoto automobilio durelių aukštį tos vietos, kuria galėjo liestis su nukentėjusiojo automobiliu. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio dažymo su pasiruošimu, reikiamomis medžiagomis kaina yra 512,22 eurų (1 t., b. l. 104–108 ). Nukentėjusysis parodė, kad perdažyti reikės ne tik dureles, bet ir priekinį sparną, kad nesiskirtų atspalviai. Sąmatoje detaliai išdėstyti darbai, jų įkainiai, numatoma trukmė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios sąmatos pagrįstumu, o kaltinamojo teiginiai, kad visi darbai gali būti atlikti už mažesnę kainą, yra vien deklaratyvūs. Teismas konstatuoja, jog turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais ir teismo ištirtais rašytiniais dokumentais, abejonių nekelia, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo 512,22 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad buvo pažemintas, dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, nosies sritį skaudėjo apie mėnesį laiko, buvo matomos mėlynės, dėl ko buvo apribotos bendravimo galimybės – buvo nepatogu prieš kitus asmenis.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje buvo vartojamas fizinis smurtas, suduotas ne vienas smūgis į veido sritį, petį, padaryti sužalojimai, bėgo kraujas. Sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimai turėjo vizualiai matomas pasekmes – kraujosruvas. Tačiau dėl sužalojimų asmuo nebuvo nedarbingas, jau sekančią dieną, kaip pats teigė, išvyko į reisą, jokių papildomų vaistų nuo skausmo nevartojo, miegui nosies skausmai netrukdė. Nors nukentėjusysis ir patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau darbas dėl to nebuvo sutrikdytas. Nukentėjusysis patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad šie neigiami išgyvenimai būtų trukę ilgą laiką, kad nukentėjusysis būtų patyręs emocinę depresiją, turėjęs gydytis vaistais ir pan. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti iš kaltinamojo prašoma priteisti 3000 eurų suma yra per didelė ir turi būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patiriami neigiami išgyvenimai būtų ilgalaikiai, nėra duomenų, kad būtų buvusi reikalinga rimtesnė pagalba – psichologo, psichiatro konsultacijos, nėra duomenų, kad asmeniui būtų sutrikęs miegas, kad jis būtų buvęs nedarbingas, teismas sprendžia, jo nukentėjusiojo neturtinei žalai kompensuoti iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų suma.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateiktos sąskaitos ir kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 2250 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 139–143).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas Gintas Gustaitis. Jis padėjo nukentėjusiajai paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, jog pateikiant sąskaitas (2023 m. vasario mėn., birželio mėn., spalio mėn.) jose vienodai nurodyta, kad pinigai mokami už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, nors ikiteisminis tyrimas buvo baigtas dar sausio mėnesį. Taip pat atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko (buvo daugiau posėdžių) dėl besikeičiančios teismo sudėties, tačiau jokių naujų aplinkybių nebuvo aiškinamasi, bylos medžiaga atstovui buvo žinoma ir dėl to papildomai ruoštis nebuvo būtina. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti suma už teisinę pagalbą yra neproporcinga, todėl turi būti mažintina, nukentėjusiajam už patirtas išlaidas teisinei atstovo pagalbai apmokėti, priteisiant 1500 eurų.

Kiti klausimai

Kaltinamajam Ž. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 70 MGL (2635,54 eur) dydžio bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę: laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą, ir 70 MGL (2635,54 eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. D. 512,22 eurus turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš Ž. D. V. K. priteisti 1500 eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.

Išaiškinti Ž. D., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė