- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3178-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22123-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Kaltinamasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- J. G., G. J., D. N., A. S., G. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.5Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, 2024 m. birželio 8 d., apie 16.08 val., viešoje vietoje, Katedros aikštėje, Vilniuje, priėjo prie Lietuvos Šeimų Sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvių, tarp kurių buvo D. N., J. G., G. J., A. S., ir įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą D. N. rankose laikytą skėtį ir jį sugadino, tokiu būdu padarydamas jai turtinę žalą. Paskui, žodinio konflikto su G. J. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko G. J. nukrito ant žemės, tokiu būdu sukeldamas G. J. fizinį skausmą. Dėl tokio įžūlaus elgesio minėti Lietuvos Šeimų Sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyviai pasijuto pažeminti ir šokiruoti.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 16.20 val., viešoje vietoje, Odminių skvere, šalia Šventaragio gatvės, Vilniuje, priėjo prie Viešosios įstaigos Krikščioniškosios kultūros instituto organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, nepadoriai šokdamas, neretai iššaukiančiai atsukdamas į susirinkimo dalyvius sėdmenis, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius, apnuogindamas savo kūną, vadindamas susirinkimo dalyvius pedofilais, juos provokavo. Paskui, pribėgęs prie į Odminių skverą dviračiu atvažiavusio G. U., paėmė pastarąjį už kairės rankos ir, tempdamas į save, parvertė jį su dviračiu ant žemės. G. U. atsikėlus, dar kartą pastarąjį pastūmė ir pargriovė ant žemės bei dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas G. U. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis L. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dalyvavo sankcionuotame mitinge, kurį organizavo Lietuvos gėjų lyga. Jis linksminosi, šventė šventę. Eidamas Katedros aikšte pamatė Šeimų sąjūdžio plakatus, kurie buvo provokuojantys, įžeidžiantys, jį kaip asmenį ir visą LGBT bendruomene. Atėjo padiskutuoti jų pačių retorika, kodėl jie būtent nuolat įžeidinėja jį ir LGBT bendruomenę, kad jie tvirkina vaikus, o šie neina prieštarauti bažnyčiai, kurioje dabar Biržoje ir Utenoje nuteisti kunigai už pedofiliją. Šeimų sąjūdžio atstovai buvo įsižeidę, todėl patys priėjo prie jo, išprovokavo jo veiksmus, dėl kurių priežasčių jis gynėsi. Prie jo buvo priėjusios D. N. ir A. S.. Tuo metu, kai gynėsi, laikytos vėliavos kotu trenkė į skėtį, ne į galvą, norėdamas apsiginti. Tuomet priėjo G. J., griebė jam už lytinio organo, kuriam yra padaryta abdukcija ir aiškiai išaiškinta, kad galimai buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinio skausmo metu jis, gindamasis trenkė vieną smūgį šiam į veido sritį, dėl ko šis nukrito ir tuo konfliktas baigėsi. Jis nepradėjo smurto, nepradėjo provokuoti nieko tol, kol nebuvo panaudotas prieš jį smurtas ir provokacijos. Pažymi, kad jis netrenkė pirmas, o jį užpuolė, sugriebė jam už lytinio organo, sukėlė fizinį skausmą. Neturėjo tikslo kažko išprovokuoti ar įžeidinėti. Eidamas kartu su visa LGBT bendruomene, šalia jų kelio buvo sekantys provokatoriai su iškalbomis ir maldomis, tai buvo Krikščionių kultūros instituto organizuotas susirinkimas ir jo dalyviai. Ta proga priėjo prie šios bendruomenės padiskutuoti ir paklausti kodėl jie įžeidinėja jų bendruomenę, ir jį patį kaip asmenį su užrašais, maldomis. Todėl buvo išvadintas ne lietuvių, tada jis nusiėmė viršutinę maikę, parodė savo lietuviškas, patriotines tatuiruotes, taip pat pažymėjo, kad turi trispalvę, širdį ir Vytį ant nugaros. Viršutinę dalį nusiėmė todėl, kad jį išvadino ne lietuviškais žodžiais, ne lietuviu, ne patriotu, todėl nusirengė ir parodė, kad yra patriotas. Tai aiškiai vaizdo įrašuose matosi, kad rodo su ranka į tatuiruotes. Savo asmeninį daiktą, vėliavą buvo pasidėjęs netoliese, tačiau privažiavęs G. U. bandė jo daiktą pagrobti, to neleisdamas padaryti bandė savo asmeninį daiktą atsiimti. Šių grumtynių metu, jie abu nukrito ant žemės, ir šis atsistodamas jam spyrė į pilvo sritį, jis nenaudojo jokio fizinio smurto prieš šį asmenį. G. U. spyrė jam į pilvą, tada jis atsitraukęs bėgo už žmonių, bet G. U. pribėgęs dėjo jam į veidą, ganėtinai smarkiai, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir išprovokavo atgalinę reakciją. Vaizdo įraše matyti, kad suduoti gal 6 smūgiai, tačiau tiesiogiai gal 1-2 smūgius pataikė, nes kitus smūgius sudavė į grindinį, kadangi jis pats susižalojo ranką į grindinį. Minėti 6 smūgiai nebuvo pataikyti į veidą. Tokiu būdu jis buvo išprovokuotas, ne jis pradėjo smurtinius veiksmus, visą tai aiškiai matosi vaizdo įrašuose. Taip pat ir žiniasklaidoje matyti, kad asmuo privažiavo, bandė pavogti jo daiktą, spyrė jam į pilvą, dėjo į veidą iš delno ir tik tada jis besigindamas trenkė. Vėliau jie išsiskyrė ir tuo konfliktas pasibaigė, jeigu nebūtų G. U. atvažiavęs, nebūtų buvę konflikto.
Įvykis vyko kaltinime nurodyta dieną ir laiku. Šio įvykio metu buvo eitynės, kurias organizavo Lietuvos gėjų eitynės, jose dalyvavo. Pirmas epizodas buvo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, priešais ją, tačiau į Katedros aikštės pusę. Toje vietoje vyko protestas prieš juos, jame dalyvavo G. J., J. G., D. N. ir A. S.. Šie asmenys protestavo, buvo plakatai iškelti prieš LGBT bendruomenę. Priėjęs šalia jų skaitė kas yra parašyta plakate, kas tiksliai buvo parašyta nepasakys, kadangi praėjo daug laiko. Norėjo padiskutuoti su šiais asmenimis, kodėl jie protestuoja prieš juos, nes jie tiesiog draugiškai linksminasi, eina, šventę daro mieste. Tuo pačiu jis kreipėsi bendrai į šiuos protestuotojus, kodėl jie protestuotoja prieš juos, jeigu jie netvirkina vaikų. Taip pat pažymėjo, kad dideli dalis procentų visų seksualinių dalykų prieš nepilnamečius yra tradicinėse šeimose, artimoje aplinkoje. Yra skaitęs iš žiniasklaidos bei matęs. Taip pat kalbėjo apie du kunigus pedofilus, kurie kišo dviem pirmokėm pirštelius už kelnaičių, tačiau jie neprotestuoja prieš juos, o būtent prieš jį ir jo bendruomenę. Visų įvykių metu, buvo priėjusi D. N. ir A. S. prie jo, bandė kišti skėtį, o jis gindamasis trenkė su vėliavos kotu į skėtį, nes skėtį kišo jam į veidą. Renginio metu jis buvo apsirengęs su šortais, kedais ir permatoma palaidine. Su savimi turėjo LGBT bendruomenės vėliavą. Šios vėliavos kotu trenkė į skėtį, skėtį laikė, jeigu neklysta A. S.. Skėčio vieną dalis lūžo. Minėtas skėtis buvo išskleistas, todėl jos visą laiką grūdo. Vėliau pribėgo G. J., kuris griebė jam už lytinio organo, todėl jis suklupo ir beveik nukrito, todėl savigynai trenkė į veidą. Šį veiksmą pripažįsta, kad trenkė į veidą. Tai, kad sugadino skėtį irgi pripažįsta, tačiau buvo išprovokuotas, jis neatėjo specialiai sukelti smurto, patyčių. Vėliau jie su bendruomene judėjo toliau, dalyvių skaičius buvo gana didelis, visi lėtai ėjo, kurį laiką buvo atitrūkęs nuo draugų, teko vėliau juos susirasti. Pažymi, kad maldos gali provokuoti, nes bažnyčia labai kišasi, juos pripažįsta kaip velnius, vaikų tvirkintojai LGBT bendruomenė. Maldos jo neįžeidžia, kadangi jis pats nėra tikintis, tiesiog visokie užrašai žeidžiantys. Todėl priėjęs prie šios Krikščionių bendruomenės uždavė tą patį klausimą, kodėl šie protestuoja prieš juos, kadangi visi rinkosi nebe reikalo, šie asmenys rinkosi provokuoti juos. Norėjo padiskutuoti lygiai taip pat kaip ir pirmame epizode. Atkreipia dėmesį, kad nepadorus šokis nėra teisiškai niekaip apibrėžtas, tuo labiau, kad nepadorus šokis yra striptizas. Jis tiesiog šoko taip, kaip moka. Vaizdo įraše matosi kaip šoko. Šio epizodo metu buvo apsirengęs lygiai taip pat, kaip ir pirmo epizodo metu. Kalbant apie šokius, gali paminėti, kad yra tokia šokių rūšis kaip salsa, lambada, tverkas, kai judini užpakalį – tai yra tokia šokio rūšis. Taip pat įstatymiškai yra aiškiai apibrėžta kas yra nuogumas, todėl nieko panašaus į tai nedarė, jis buvo tik nusiėmęs palaidinę. Įvykio metu buvo nusiėmęs tik palaidinę, nes demonstravo savo tatuiruotes, kadangi jis yra patriotas. Pažymi, kad jam yra žinoma su kokia apranga žmonės turi būti viešose vietose, tačiau lygiai taip pat nori atkreipti dėmesį į nuogumo sąvoką, kuris įstatymiškai apibrėžtas ir kitas dalykas yra vieša vieta. Be to, esame turėję paplūdimį Lukiškių aikštėje, kur žmonės su apatiniais deginosi viešoje vietoje, taip pat prie balto tilto, Žalieji ežerai, Baltijos jūra, Palangos Basanavičiaus g., tai irgi vieša vieta, tačiau žmonės vaikščiojo ne pilnai apsirengę.
Dėl įvykio su pravažiuojančiu dviratininku gali paaiškinti, kad viskas įvyko labai paprastai, tai yra parašęs dviratininkas aiškiai savo pareiškime bei apklausoje pasakęs, kad šis neištvėrė ir privažiavo, pats ėmėsi veiksmų, nors šis neturėjo jokių įgaliojimų tam suvaldyti. Tokiems veiksmams yra skirta policija, įgalioti asmenys. Tas asmuo bandė pavogti jo daiktą, jo vėliavą, nes ji buvo padėta ant žemės, tuo metu kai jis rodė savo tatuiruotes protestuotojams. Iš karto po to pribėgo ir bandė atsiimti vėliavą, bandė per šoną paimti vėliavą, tačiau paėmė už rankos ir abu nukrito ant žemės. Sudavė jam smūgius, tačiau ne tiek kiek parašyta kaltinime. Parašyta, kad suduoti 6 smūgiai, bet realiai pataikė gal 1-2 smūgius. Kuomet buvo nukritę ant žemės, jis buvo užgriuvęs ant viršaus. Esmė tą, jog ne jis pirmas smogė, užsipuolė, tas vyras jį užsipuolė, spyrė jam į pilvą ir tik vėliau jau save gindamasis pargriovė minėtą vyrą.
Dėl G. J. smurtinių veiksmų jis kreipėsi, rašė pareiškimą, buvo renkama medžiaga, tačiau prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi neatitinka realybės. Buvo pasakyta, jog jis pats nukrito, kad niekas nieko nelietė nors buvo aiškūs sužalojimai. Neapskundė šio nutarimo, kadangi tuo metu nesusirado teisininko, jam reikėjo važinėti ir pavėlavo su apskundimo terminu.
Dėl G. U. veiksmų, mano, kad šis bandė pavogti jo vėliavą, nes jeigu jis pasideda daiktą, tai nereiškia, kad galima paimti. Tuo metu buvo daug provokatorių, būriai išsidėstę, taktiškai, kad specialiai provokuoti – viena vėliava buvo sudeginta, kita sukarpyta, mindžiojamos, trypiamos prie Katedros aikštės. Šie provokatoriai buvo išsiskaidę ir tai buvo vienas iš jų, kuris privažiavo, o jis saugodamas savo daiktą, gynėsi. Nežinojo kas vyksta aplinkui. G. U. nukrito nuo dviračio dėl savo paties išprovokuotų veiksmų, nes, jeigu būtų neprivažiavęs, nebūtų nuritęs, jeigu nebūtų smurtavęs, nebūtų konfliktų.
Atsakant į proceso dalyvių klausimus paaiškina, kad buvo nutrūkęs nuo savo draugų grupės, atsirado Katedros aikštėje. Tai buvo jo paties sprendimas ieškoti draugų. Kai eidamas pamatė plakatus, nusprendė prieiti, tačiau plakatų turinio neatsimena. Kiek tiksliai laiko užtruko, tai negali pasakyti, tačiau jis neprovokavo nieko, ta jie buvo provokatoriai. Pažymi, jog renginio diena buvo išgėręs 2 bokalus alaus. Pažymi, kad inkriminuotų veiksmų metu buvo visiškai blaivas. Vėliau jo blaivumas nebuvo tikrintas. Dėl vėliavos gali pasakyti, kad vėliavos kotas nebuvo iš armatūros padarytas, yra labai paprastos blekutės, kuri lūžta lengvai, ji buvo sulūžusi todėl, kad nesmarkiai trenkė į skėtį. Minėta vėliava visą laiką buvo, tačiau ji buvo sulaužyta. Policijos pareigūnai nebuvo paėmę vėliavos. Pažymi, kad jie išprovokavo jį kišdami skėtį į veidą. Negali tiksliai pasakyti pas kurią nukentėjusiąją buvo rankose skėtis. Nukentėjusioji A. S. jo atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Įžeidimas yra jau vien jų protestas ir provokacijos. Tiesiogiai ką buvo išsakiusi A. S. nepamena (2 t., b. l. 119-122).
Pažymi, kad yra susipažinęs su pateiktu R. N. civiliniu ieškiniu. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams aiškiai pasakė, kad sutinka atlyginti turtinę žalą, kurią jis padarė savigynos metu, nes jei nebūtų kišę jam skėčio į veidą, nieko nebūtų. Jis yra draugiškas žmogus ir nieko neprovokavo, jis padarė tą žalą, todėl sutinka atlyginti, o dėl neturtinės žalos, tai gali pasakyti, jog tie argumentai teisiškai nepagrįsti, neteisėta, nesutinka dėl šito. Sutinka atlyginti 100 Eur už skėčio sugadinimą, tik tuo atveju kai teismas, nustatys tikrą vertę to skėčio ir nusidėvėjimą, o visą kitą turi įrodyti kiek kainavo. Sutinka, kad sugadino skėtį, bei tai, jog kilo turtinė žala, tačiau nemano, kad tai būtų 100 Eur. Pažymi, kad vienetiniai skėčiai tiek lietuvių, tiek užsienio gamybos nėra tokie brangūs, pasižiūrėjus internete. Dėl neturtinės žalos nesutinka, nes tai yra iš piršto laužta suma ir neatitinka jokių įstatymų.
Dėl pateikto A. S. civilinio ieškinio taip pat nesutinka, nes tai yra visiškai nesusijęs dalykas. Kiek supranta pati A. S. niekur nedalyvavo, tik stovėjo šone. Taip pat ji dalyvaudama šiame išpuolyje prie jį ir jo bendruomenę, žinojo kur eina ir aplamai jie visi galimai susitarę susidoroti su juo. Pedofilais nevadinau A. S., G. J. ir D. N., juos vadino pedofilų gynėjais. Jų tiesiogiai neįžeidinėjo.
Dėl pateikto G. U. civilinio ieškinio paaiškina, kad šis asmuo žinodamas, kad kreipsis į policiją ir rašys tokius ieškinius, neišsaugojo jokių įrodymų ir suplėšytų rūbų, tyrimo eigoje nieko nepateikė. G. U. sudavė smūgius tik savigynai po pastarojo asmens suduotų smūgių. Jo manymu buvo suduot 2 smūgiai, o kiti buvo pro šalį suduoti. Jis pataikė į veidą. Žinoma, kad tokie veiksmai gali sukelti fizinį skausmą, tačiau jo veiksmai buvo išprovokuoti. Neturtinė žala yra įstatymiškai apibrėžta, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, niekas iš oro neturtinės žalos nepriteisia. Dėl neturtinės žalos, yra toks principas „verba volant, scripta manent“, tai reiškia, kad žodžiai išskrenda, o raštiški įrodymai lieka, tai kadangi nieko nepateikė. Nepamena, kad asmuo būtų buvęs su akiniais, dėl sportinių marškinėlių, tai matė vaizdo įrašą, kad stovi su marškinėliais ir jau po visko rūbai nebuvo suplėšyti. Dėl kelnių analogiškai taip pat, kadangi matyti iš vaizdo įrašo, kad kelnės nesuplėšytos. Tai tiesiog bandymas pasipelnyti (2 t., b. l. 122-124).
Nukentėjusioji D. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Lietuvos šeimų sąjūdžio tarybos narė, dirba šioje organizacijoje visuomeniniais pagrindais nuo pat jos įkūrimo. Visada domėjosi tokiais dalykais, kuriuos bando prastumti LGBT bendruomenė. Todėl, jie su kolegomis, sužinoję, kad vyks šios bendruomenės paradas, sugalvojo pirmą kartą gyvenimą, nors anksčiau taip nedarydavo, nuvažiuoti į Vilnių, padaryti sankcionuoto protesto akciją. Jie gavo leidimus iki 15 žmonių, pažymi, kad jų protesto akcija buvo sankcionuota. Kadangi LGBT bendruomenė renkasi priešais esančiame skvere, nusprendė, kad išvengti konfliktų ir išsakyti savo poziciją taikiai, įsikurti kuo toliau nuo jų, todėl įsikūrė priešingoje Katedros aikštės pusėje, kad nesusidurtų. Šis įsikūrimas atrodė taip, kad ji padarė savo garso takelį, išsinuomojo aparatūrą, kolonėles, pastatė dvi kolonėles, plakatus ir vėliavas, bei Lietuvos valstybinę vėliavą ir jų organizacijos. Šioje akcijoje dalyvavo gal 13 žmonių, bet susidūrimo metu jų buvo likę tik 5 asmenys, nes visi likusieji pasiėmė dalį plakatų ir valstybinių vėliavų, nuėjo už nugaros esančią gatvę, kadangi ji ne vilnietė, jai sunku pasakyti kokia tai gatvė. Viso konflikto metu jų buvo likę 5 asmenys. Tuomet įvyksta toks sutapimas, kad A. R. tuo tarpu filmavo, grynai juos filmavo, kadangi garso takelyje skambėjo jos parašyta daina ir tai buvo dainos prezentacija. Šios dainos tekstas parodo jų taikius tikslus, jie norėjo padaryti tos dainos klipą, o A. R. juos atsisukęs filmavo šokančius, linguojančius, jie tiesiog tylėjo. Tuo tarpu nei iš šio, nei iš to, ji net nepastebėjo iš kurios pusės, kaip iš po žemių, už kokių 3 metrų nuo jos išdygo kaltinamasis. Prieš kokią valandą kelis kartus buvo pro jos pastarasis praėjęs, tačiau taikiai. Daug ten žmonių vaikščiojo, niekas prie jų nebuvo prisikabinęs. Tuo metu pastarasis asmuo sugrįžo, eisena jau buvo pasidėjusi eiti, kadangi šalia buvo garso kolonėlės, jos garsiai grojo, ji teksto negirdėjo, tačiau iš kaltinamojo negražių judesių, viešoje vietoje taip nesielgiama, kadangi šis viską akcentavo į savo lytinį organą. Demonstravo tokius nepadorius judesius, kažką rėkavo ir artėjo link jų. Ėjo link jų ir nebandė stabdyti. Tuo metu žengė žingsnį link pastarojo asmens, norėdama jį sudrausminti, ji norėjo pasakyti, kad jų neprovokuotų, nes jie iškvies policiją, ji tokiais veiksmais norėjo stabdyti. Ji negalėjo leisti sugadinti aparatūrą, kadangi aparatūra buvo išnuomota, buvo palikti užstatai. Jeigu būtų garso kolonėlė nugriuvusi, būtų turėję didelį nuostolį. Ji norėjo paprašyti, kad šis pasitrauktų, netrukdytų jiems sankcionuotai akcijai ir neprovokuotų, nes ji bus priversta kreiptis į policiją. Skėtis buvo išskleistas, ji laikė rankose viso filmavimo metu, tiesiog tuo metu statė klipą. Su tuo skėčiu ji ėjo link to asmens, kuris vėliavos kotu užsimojo ir trenkė jai per skėtį. Filmuotoje medžiagoje, matosi koks buvo smūgis, matosi kaip ji loštelėjo, trenkė iš visos jėgos. Tada ji pamatė, kad lūžo skėtis, skėčio vienas kampas. Pažymi, kad skėtis ne šiaip koks, tai yra vardinis skėtis, buvo Lietuvos šeimų sąjūdžio dovana jai už jos veiklą jų Šeimos sąjūdyje. Skėtis yra vienetinis, užsakytas, nešiodavo tik į jų renginius, praktiškai naujas, pagamintas Lenkijoje. Šis asmuo trenkė į skėtį, jis atsisuko, pati net nustebo, nesitikėjo to veiksmo. G. J. puolė ginti. A. R., visą laiką filmavo. Paties smūgio nematė, kaip smūgiavo, ji buvo galvą užsukus, tačiau išgirdo garsą ir atsisuko, o G. J. jau gulėjo po kojomis ir kėlėsi. Tada išgirdo kaip kaltinamasis pasakė, konkrečiai „vieną gavai, dar nori?“. Iš to suprato, kad kaltinamasis pats smogė ir gąsdina, kad dar kartą užpuls. Jie stovėjo, negalėjo stabdyti viso šito incidento, fiziškai nesugebėjo, buvo likę jų aparatūrą, plakatai, negalėjo tiesiog pasišalinti iš įvykio vietos. Tai galėjo padaryti teisiamasis, tačiau pastarasis to nepadarė. Kaltinamasis elgėsi taip lyg būtų užtikrintas savo absoliučiu nebaudžiamumu, vaizdo įraše matosi kaip pūtė dūmus, koliojo, žodžiai buvo baisūs, buvo teiginiai: „Jūs pedofilams atiduodate savo vaikus, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, atsisukęs rodė į Katedrą ir sakė „Ten sėdi jūsų kunigai pedofilai, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, konkrečiai jai sakė „Tu motina, kodėl tu atiduodi pedofilams“, kaltino baisiais dalykais. Šias pasakytas frazes laiko įžeidžiančiomis. Pedofilija yra labai rimtas nusikaltimas, todėl jeigu kaltinamasis turi kažkokių faktų, kad tuo užsiimama, tai tegu pateikia konkrečius įrodymus. Iš kaltinamojo pasakymo suprato, kad kaltina visą jų organizaciją. Dar kurį laiką papriekabiavo, dūmus pasiuntė, vėliava pamakalavo. Priekabiavimas pasireiškė pučiant dūmus, mesdamas vėliavą ant jų kameros, taip pat prieš A. R. nepadorius judesius demonstruodamas, darė solo pasirodymą, jie tiesiog stovėjo. Kaltinamasis įvykio dieną buvo apsirengęs labai, labai ypatingo trumpumo šortais, permatomi tinkliniai marškinėliai juodos spalvos, nuo saulės akiniais, todėl akių nematė, nežino ar buvo apsvaigęs. Keistai buvo apsirengęs, žmonės paprastai taip nevaikšto. Negali pasakyti, kiek truko asmens veiksmai, iki kokių 10 minučių. Jie nesileido būti išprovokuojami.
Pažymi, kad jautėsi baisiai, žiauriai, kokčiai įžeista, dar ir dabar jos kojos ir rankos dreba, kai atsimena visą vaizdą. Vis tik tai yra Katedros aikštė, šventa Lietuvos vieta ir jie nieko nedarė, ir tiesiog dienos metu ateina kažkas ir užpuola vien tik už nuomonės išsakymą. Kitas svarbus dalykas, žinoma dabar nepateiks įrodymų, ji turi su širdimi rimtų bėdų, savijauta buvo baisi, visą naktį neužmigo, 3 dienas gėrė vaistus, nestiprius, praverkė visą laiką. Negalvojo, kad taip gali įvykti Lietuvoje, jaučiasi įžeista, pažeminta garbė ir orumas, ir jos asmeniškai kaip moters, kaip motinos ir šeimų sąjūdžio garbė.
Dėl skėčio gali pasakyti, kad tuo metu ji laikė skėtį išskleistą, nes filmavo klipą. Skėtis nebuvo specialiai išskleistas tam asmeniui, o skėtis jau buvo prieš tai išskleistas, filmuotoje medžiagoje matosi. Ji su skėčiu natūraliai priėjo prie to asmens (2 t., b. l. 124-126).
Nukentėjusioji A. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo į Katedros aikštę su Lietuvos šeimų sąjūdžiu į piketą su plakatais, ginančiais tradicinę šeimą ir tradicinės šeimos vertybes. Jų plakatai nebuvo nieko įžeidžiantys, filmuotoje medžiagoje matosi, kad jie už tradicinę šeimą, jokių įžeidžiančių LGBT bendruomenės atžvilgiu ar gėjų atžvilgiu nebuvo. Jiems bestovint apie 16.00 val., jie su G. J. buvo truputį nuėję į šoną ir pamatė, kad atlekia kaltinamasis. Tuo momentu jie pamatė, kad kaltinamasis daužo su vėliavos kotu D. N. skėtį, pastaroji loštelėjo, vos nenugriuvo. Tada ji pasakė G. J., kad „žiūrėk, atstumk tu jį“, jie su G. J. pripuolė ir pradėjo kaltinamąjį stumti nuo D. N. tolyn. Tik po to pamatė, kad kaltinamasis pašoko, trenkė smūgį kumščiu G. J. į veidą ir pastarasis nugriuvo. Ji labai išsigando, kad gal susitrenkė galvą ir nebeatsikels. Kai gavo į galvą, taip ir griuvo, galva trenkėsi į grindinį. Ji stovėjo didžiuliame strese ir galvojo ką toliau daryti, ar G. J. kelti, ar greitąją medicinos pagalbą kviesti. O kaltinamasis pripuolęs prie G. J. pradėjo šaukti „gavai vieną, dar nori“. Po to galvojo, kad ir ji gaus. Šalia stovėjo A. R., girdėjo kaip pastarasis šaukė ir sakė neprovokuoti konflikto, stovėti ramiai. Todėl stovėjo ir tylėjo, ir galvojo ar gaus smūgį, ar negaus. Kaltinamasis puolė ją, sako „tu pedofile, tu vaikų tvirkintoja, tu vedi savo vaikus į bažnyčią, juos ten dulkina kunigai, tu pedofile“, ir su vėliavos kotu jai į veidą. O ji nei žodžio netarė, širdis apmirusi buvo ir pagalvojo, kad jau su vėliavos kotu durs į akį. Tačiau kaltinamasis pasiblaškė, ji stovėjo sukandus dantis pratylėjo. Patyrė moralinį stresą, antras dalykas, galvojo ar fiziškai susidoros, bet ačiū Dievui nukentėjo tik G. J.. Kaltinamasis su vėliava lakstė, blaškėsi vėliau nujojo kaip ant žirgo. Visas įvykis truko tikriausiai apie 10 minučių. Skėtis buvo laikomas tiesiai, tiesiog kaip nuo saulės skėtis. Tikrai kaltinamajam skėčio negrūdo į veidą, nes skėtis buvo laikomas tiesiai, o kaltinamasis pribėgęs su savo turėtos vėliavos kotu tvojo per skėčio viršų. Matė kaip D. N. loštelėjo ir tas skėtis sulūžo, tuomet pastarasis asmuo atšoko, o ji sakė G. J. gelbėti D. N.. Kuomet G. J. ėjo gelbėti D. N. tai buvo stūmimas ranka šalia veido, stūmė į juosmenį, per ištiestą ranką. Pažymi, kas D. N. kaltinamojo atžvilgiu neatliko provokuojančių, neteisėtų veiksmų, jie ten ramiai stovėjo, o kaltinamasis prie jų pribėgo. Ji pati skėčio rankose neturėjo, ji stovėjo tik su G. J., o skėtį laikė D. N.. Ji matė gal kokius 2-3 kartus kuomet buvo užsimota skėčiu. (2 t., b. l. 126-128).
Nukentėjusysis J. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra šių protestų, gana aktyvus dalyvis. Kai sužinojo, kad vyks paradas ir tai buvo jo idėja, parašė Vilniaus savivaldybei pranešimą, kad bus organizuotas mitingas, protesto akcija iki 15 žmonių. Atėjo į Katedrą, atsinešė vėliavą Lietuvos, plakatą, turi Šeimų sąjūdžio emblemą ant baltos drobės. Žinoma, jį kaip visada pasitinka policija, apžiūrėjo, patikrino dokumentus. Susirinko daugiau žmonių, išsirinko vietą, sužinojo kur bus parado eitynių maršrutas. Jie galvojo, kad nesimaišyti, nesivelti į konfliktus, įsikurs būtent į Katedros aikštės pusę, pakraštyje. Tai buvo jo idėja, kad su plakatu uždengti Katedrą nuo to vaizdo ir kas ten žygiuos, kokie lozungai. Žinoma, prie jų mitingo buvo prisijungę Krikščionių sąjungos žmonės, buvo keletas tokių plakatų prieštaraujančių šiai ideologijai, taip pat buvo leidžiama D. N. daina. Tokiu būdu jie ramiai linksminosi, kalbėjosi tarp savęs, su praeinančiais žmonėmis. Šio incidento metu, kadangi turėjo didelį plakatą, jį reikėjo laikyti stovinti ant suoliuko, tuo metu laikė vienoje rankoje plakatą, kad drobė būtų ištempta, o kitoje rankoje laikė Lietuvos vėliavą. Dalis jų protestuotųjų buvo nuėję kur vyko ši eisena, o jie stovėjo tiesiog nugarą į eiseną. Staiga atsiranda kaltinamasis su šortukais, iššaukiančiai apsirengęs, užsidėjęs spalvotą vėliavą, kuri buvo uždėta ant storo koto. Jam kaip susijusiam su statybomis, iš karto kilo įtarimas, kad kotas tikrai gali būti ne vėliavos, o standartinis vėliavos kotas, medinis. Jam kilo įtarimas, kad tas kotas yra iš armatūros. Kaltinamasis nuolat mosikavo vėliava ir mosikavo ties galvomis, ties veidais. Matėsi visa provokacija. Jie stengiasi nepasiduoti provokacijoms, todėl vieni kitus ramino. Kaltinamasis, kiek jis matė, priėjęs prie D. N. buvo, kažką rūkė, tempė ir pūtė į akis žmonėms. Tokiu būdu erzino, todėl D. N. kaltinamajam pasakė „pasitrauk“, tačiau šis trenkė per skėtį. D. N. paprašė pasitraukti toliau, tačiau kaltinamasis gana įžūliai ėjo artyn mosikuodamas savo vėliava, pūsdamas į veidą dūmus. Jis negirdėjo tiksliai visko, bet lengvu judesiu paprašė. Kaltinamasis jam smogė vieną kartą, daugiau smūgių nebuvo suduota. Pažymi, kad D. N. skėtį laikė tiesiai, ši visą dieną vaikščiojo, kaip nuo saulės laikydama skėtį. Į šį skėtį buvo suduotas vienas smūgis, tačiau buvo švaistymo ir provokacijos. Kaltinamasis mojavo prieš D. N. nosį su vėliava, absoliučiai prieš visus mojavo. Vėliau, kai jau G. J. atsikėlė, atsitraukė, nuėjo link A. R., jis taip pat nusileido žemyn, ėjo arčiau A. R., nes nežinojo jo veiksmų, manė, gal jau reikės trandyti kaltinamąjį. G. J. yra vyras iš Kauno. Pažymi, kad šis incidentas vyko apie 10 minučių. Asmeniškai moraliai nukentėjo, jo šeimų sąjūdis nukentėjo, kadangi jis organizavo šį mitingą, buvo vienas iš organizatorių. Patyrė moralinę žalą kaip organizatorius, nukentėjo jo organizacijos žmogus, tai yra kaip vadovui, labai didelė moralinė žala. Neteikė civilinio ieškinio, kadangi yra krikščioniškų pažiūrų. Pažymi, kad D. N. kuomet buvo priėjusi prie kaltinamojo su skėčiu, nesakė jokių įžeidžiančių žodžių (2 t., b. l. 128-129).
Nukentėjusysis G. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per LGBT eitynes atvyko smalsumo vedamas, pasižiūrėti į renginį. Nėra nusiteikęs nei prieš tuos, nei prieš kitus, yra visiškai liberaliai nusiteikęs visų atžvilgių. Važiavo su dviračiu, stebėjo aplinką, nes buvo įdomu. Paskutiniu momentu privažiavo prie skvero, pamatė, kad protestuoja žmonės, sustojo perskaityti kas parašyta plakatuose. Pamatė kaltinamąjį, kuris šlykščiu, nederamu elgesiu žemino visus aplinkinius. Nežiūrint į tai, kokiais purvinais šokiais, kuriais kaltinamasis ekshibicionavo, ėjo prie protestuotojų ir bandė provokuoti konfliktus. Protestuotojai skaitė maldą, tačiau kaltinamasis atkišdamas savo apatinę kūno dalį prieš žmogų, prieš kurį sustojo. Žmogaus veido prieš kurį tai darė, jis neprisimena. Protestuotojai, kur stovėjo skvere kažką skandavo. Kaltinamasis atėjo, tiesiog lipo ant pastarųjų asmenų, matėsi, jog bando provokuoti konfliktą. Jam pasirodė, kad buvo visą šį renginį jau suplanavęs, nes tuo metu su kažkokia mergina susitiko, persimetė porą žodžių ir ta mergina išsitraukė telefoną, pasiruošusi filmuoti. Asmens purvini šokiais buvo tokie purvini, kad labai žemino aplinkinius. Jis niekada nepraeina pro šalį, matydamas blogus dalykus, jeigu gatvėje kažką užpuola, stengiasi padėti, toks jo charakteris. Tas asmuo labai šlykščiai elgėsi, dar buvo to asmens kompanionas, jie iššoko, atkišo savo užpakalį, nusitraukė apatines kelnaites iš šortų. Ėjo atbulas atkišęs savo išeinamąją angą. Kaltinamasis rodė daugiau nei užpakalį. Tokie šlykštūs ir visuomenę provokuojantys, ir didelę nepagarbą keliantys veiksmai, sukėlė mintį, kad visą tai reikia kažkaip sustabdyti. Jis visada yra bet kokį smurtą, todėl jam kilo mintis, kad pamatęs numesta ant žemės vėliavą. Tikslo pavogti tos vėliavos neturėjo, kaip teigia kaltinamasis, tačiau tą vėliavą pakėlė tuo tikslu, kad atkreipti kaltinamojo dėmesį, kad šis liautųsi. Kaltinamasis nuo vėliavos buvo netoli, kokiu 5 metru atstumu. Nežino kieno tai nuosavybė buvo, tačiau mano kad jie kaip LGBT bendruomenė bendrai perka vėlias, išsidalina. Todėl tiesiog pasilenkė paimti vėliavą. Tuo metu jis pats buvo su dviračiu, per dviratį pasilenkė, tik tam, kad tuos bjaurius veiksmus nutraukti. Kadangi eiti ir bandyti stabdyti, fiziniu kontaktu ir veiksmais yra nederami, tai buvo jo tokia mintis. Todėl ši mintis pavyko, nukreipė kaltinamojo dėmesį, tačiau šio asmens reakcijos tokios nesitikėjo. Kaltinamasis teigia, kad šis suprato, jog jo tikslas buvo pavogti vėliavą. Tą vėliavą, kai kaltinamasis priėjo, jis ją tiesiog patraukė, toliau vėliava jam nerūpėjo, o tiesiai už jo griebėsi, rankų ir su visa jėga tėškė ant žemės. Dėl ko šiek tiek prisitrenkė, dezorientavosi, tiesiogine ir perkeltine prasme prisitrenkė, buvo pritrenktas. Kaltinamasis neužgriuvo ant jo, šis šoko specialiai, tai aiškiai matyti ir pateiktame vaizdo įraše, jog ten nėra jokio užgriovimo. Kadangi kai jis nugriuvo, pamatė, kad šis bėga ant jo šokti, jis prisidengė ir tada matė kaip jis toliau siekė jam trenkti, tada jau jis su kojomis kaltinamąjį atstūmė. Tačiau atstūmimo neužteko, kaltinamasis vis tiek toliau puolė. Pažymi, kad kaltinamasis šoko ant jo, griebė už jo, stūmė, spaudė, pritrenkė mesdamas jį ant grindinio. Kai matė kaltinamojo veiksmus ir toliau fizinę jėgą, kaip šis jį spaudžia, ruošiasi trenkti, jis tada koja atsispyrė. Tuo metu kai atsispyrė kojomis, kaltinamasis paėmė jam už kojos, bandė jį už kojos tempti, bet paėmė už bato. Tuo metu nesugebėjo jam suduoti smūgių, kadangi sugebėjo užsidengti. Tada atsistojo ir jam buvo tokia dezorientacija, pyktis, sumišimas vienu metu. Pripuolė prie kaltinamojo pasiaiškinti kas čia vyksta, kaltinamasis pradėjo aiškinti, jog jis sudavė smūgį, sukėlė fizinį skausmą. Jo veiksmais buvo labai paprastas, jis dviem pirštais paėmė už smakro, ir ar tai sukeltų žmogui fizinį skausmą paėmimas už smakro. Tada kaltinamasis partrenkė jį ant žemės, tik šįkart stipriau prisitrenkė. Šis sugebėjo arčiau prieiti ir sudavė 7 smūgius į galvą, 2 į smilkinius. Po įvykio nesikreipė į medikus, nes nenorėjo viešumo. Nėra turėjęs reikalų su teisėsauga, nenorėjo tokių dalykų.
Pažymi, kad gavo 7 smūgius į galvą, 2 smūgiai buvo į smilkinį. Smūgiai buvo suduoti kumščiu. Tai, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu, sprendžia iš pajautimo, nes temo akyse ir smūgiai buvo tokie buki, kieti, kai jaučiamas smūgis. Po įvykio nedarė nuotraukų patirtų sužalojimų, tačiau žymės ilgai liko skausmingos. Buvo atplėštas nagas, kas labai skaudėjo ir buvo nepatogu gyventi (2 t., b. l. 130-132).
Nukentėjusysis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad stovėjo Šeimų sąjūdžio renginyje, priėjo kaltinamasis ir pradėjo mušti, vanoti moteris su kažkokiu neaiškiu daiktu. Kadangi visi turbūt turime seseris, motinas, močiutes, drauges, todėl jaučia pareigą apginti silpnesnį ir atstūmė šį žmogų, o šis trenkė jam atgal. Paprasčiau jis pastūmė ranką, kadangi matė, jog žmogus neadekvatus, nesivaldantis. Be to, šiaip žmonės nevaikšto be kelnių dieną, išsidirbinėdami, maivydamiesi visaip, o taip pat ne iš šio, ne iš to netranko per galvas kažkuo. Matė, suduotą smūgį D. N.. Neskaičiavo kiek kartų sudavė, suprato, kad tai moteriai gresia pavojus, gali ir akį išdurti, tiesiog žmogus ryškiai buvo ne savame kailyje. Jis priėjo ir paprasčiausiai pastūmė kaltinamąjį. Pastūmė viena ranka, o kita ranka laikė. Kaip kaltinamasis teigia, jog stūmė už lytinio organo, tačiau taip nebuvo, už lytinio organo nebuvo stumiama, tiesiog timptelėjo už rankos. Vėliau kaltinamasis jam trenkė, o jis parkrito, visi pradėjo rėkti. Kaltinamasis trenkė į veidą, kairės pusės žandikaulį. Po suduoto smūgio skaudėjo, tačiau mėlynės nebuvo. Patvirtina, kad iš kaltinamojo buvo girdėti šie žodžiai „gal dar nori?“. Vadino juos pedofilais, pasakojo kažką apie klebonus. Kaltinamajam neturi pretenzijų, yra tikintis žmogus, kam jaunam žmogui gadinti gyvenimą, tas žmogus jau pats save yra smarkiai nusibaudęs. Pažymi, kad įvykio metu šlykščiai jautėsi, iš tikrųjų, žmogus atvažiuoja neturėdamas jokių agresyvių tikslų, paprasčiausiai paliudyti tai, ką jie visi išpažįsta, kas yra jų valstybės pagrindas, į sostinę, netgi nesusiję su ta demonstracija, kadangi specialiai stovėjo nugaromis. Bjauri savijauta, kad šiais laikais taip įmanoma, kad galima taip tyčiotis iš moterų, iš jų bei taip demonstruoti nepadorius judesius. Prieš trenkiant kaltinamajam, jo atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių žodžių.
Patvirtina, kad D. N. pradėjo ginti savo noru, kadangi matė kas vyko (2 t., b. l. 132-133).
Liudytoja R. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta dėl kokio įvykio yra iškviesta, dėl dviratininko sumušimo. Jai nėra žinoma kas yra kaltinamieji ir nukentėjusieji šioje byloje. Ji tiesiog ėjo gatve ir filmavo linksmą karnavalą. Priėjus Katedrą, kitoje gatvės pusėje pastebėjo besimeldžiančius ir norėjo nufilmuoti šį kontrastą, galvojo, kad parodys namiškiams. Staiga pribėgo šokėjas, jo vardas gal E., ji galvojo, kad yra užsienietis, nes labai drąsiai ir gana įžūliai elgėsi. Kalba apie asmenį, kuris jos filmuotoje medžiagoje šoka, jai tas asmuo tik šokėjas, ji jo nepažįsta. Po to matė televizijoje, kad šis asmuo figūravo. Ji tiesiog filmavo tai ką matė. Pradžioje buvo labai linksma, tas asmuo šoko, tas šokis buvo didelė provokacija prieš besimeldžiančius. Maldininkų rankos buvo užimtos, šie laikė transparantą, kitoje rankoje laikė mikrofoną ir meldėsi, o šis šokėjas juos provokavo. Pradžioje mosikavo su vėliava prieš akis, veidus, vėliau demonstratyviai vėliava nusviedė ant žemės, pradėjo kumščiais mosikuoti prieš žmonių veidus. Ji tiesiog stebėjo, jai buvo įdomu kiek nufilmuotos medžiagos parodys televizija. Dviratininko nei vardo, pavardės nežino, neištvėrė patyčių maldininkams, privažiavo, pakėlė vėliavą ir ką norėjo su ja padaryti, ji nežino. Dviratininkui pakako tik pakelti vėliavą ir tas šokėjas pradėjo tiesiog talžyti kumščiais, kiek turėjo sveikatos. Kaip energingai šoko, taip energingai ir pradėjo mušti dviratininką. To asmens, šokėjo veiksmus vertina neigiamai, labai įžūlūs, provokuojantys. Jai buvo baisu, ji filmavo ir galvojo, kad gal jos medžiaga bus reikalinga. Ji galvojo nunešti į policiją, tačiau kol nėra pareiškimo, tai žiūrėtų į ją kaip į nenormalią. Paviešino kam buvo įdomu, išsiuntinėjo per „Messenger“, pasidalino medžiaga. Žiniasklaida parodė kaip šoko, tačiau kulminacijos neparodė, o kulminacija buvo muštynės. Profesionalai filmavo, juos laiko tuos asmenis, kurie turi profesionalias kameras ir fotoaparatus. Pažymi, kad ji nematė kiek smūgių buvo suduota dviratininkui, ji matė tik tą momentą kai dviratininką nuvertė nuo dviračio. Pažymi, kad kai filmavo ji buvo prie pat maldininkų, t. y. Gedimino prospekto, toje kitoje pusėje. Filmuotą vaizdo įrašą ji ištrynė, bet originalą paviešinus. Paviešino draugams ir viešoje erdvėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad tai parodymai, kurie surašyti iš jos žodžių, bei pabaigoje jos parašas (2 t., b. l. 158-160).
Liudytojas A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta teismo posėdžių salėje Lietuvos šeimų sąjūdžio žmones, D. N. ir J. G., mano kolegos, K.. Nukentėjusiąją vieną pažįstu ir J. G.. Kaltinamojo nepažįsta, jokių santykių neturėjęs. Tą dieną vyko „Pride“ eitynės, kadangi jie nepritaria jų vertybėms, dvi organizacijos, Lietuvos šeimų sąjūdis ir Krikščionių sąjunga, pateikė informaciją Vilniaus miesto savivaldybei, kad bus rengiamas susirinkimas iki 15 asmenų. Tam leidimo nereikia, bet reikia informuoti. Jie pranešė elektroniniu paštu, elektroniniais parašais pasirašytus pareiškimus, gavo atsakymą, kad galima dalyvauti. Kai nuvyko į vietą, atėjo policija, parodė tuos visus leidimus. Atvyko gal 12.00 val. Atvyko, jis, J. G., kas vilniečiai – atvyko iš Vilniaus, o kiti iš Kauno važiavo. Buvo išsinuomoję kolonėlę, leido lietuvišką muziką, turėjo keletą plakatų ir norėjo pademonstruoti, kad nepritaria šioms vertybėms ir tų eitynių tikslams, kad tai nepriimtina. Išsirinko vietą, priešais Vidaus reikalų ministeriją, bet pačiame kamputyje Katedros aikštės, po medžiais, ant suoliukų. Eitynės vyko gatve, ant kelio nestovėjo, tiesiog norėjo pademonstruoti viešai tai, kad nepritaria šitai ideologijai. Leido muziką, atėjo policininkai, vėl pasidomėjo. Buvo labai daug žiniasklaidos, davė interviu. Pasiekė savo tikslą, viešai pareiškė savo nepritarimą ir po to prasidėjo eitynės. Prasidėjus eitynėms, dalis jų nuėjo prie pačios gatvės stebėti eitynių, o jie ten 4 ar 5, liko, jis, J. G., D. N. ir K.. Liko prie plakatų ir prie tos aparatūros, kad jos niekas nepaimtų ir tada įvyko šis incidentas. Šis žmogus, kaltinamasis, jis jo nebuvo matęs niekada, tiesiog ėjo nuo tos pusės, kur prasidėjo eitynės, bet ėjo ne gatve, o ėjo Katedros aikštės kraštu, pro juos. Priėjęs prie jų, šis sustojo, ar prieš tai, ar po to minutę, bet jis užsidegė demonstratyviai cigaretę ir ėmė jiems aiškinti, kad jie yra labai blogi, yra pedofilai, jie prieš tautą, labai negražiai keikėsi. Maža detalė, jie žinojo, kad per tokius renginius būna susipriešinimų visokių, buvo susitarę, kad nereaguos jokių būdu į bet kokias provokacijas, tegu daro ką nori, tiesiog tylės, stovės su plakatais. Jis buvo tas, kuris dokumentavo filmuodamas. Jeigu kas nors prijungė prie bylos įrašą, jis buvo iškirpęs, jis tiesiog filmavo. Kaltinamasis besitrypčiodamas ir kalbėdamas įžeidžius žodžius tiesiog ėmė artėti prie plakatų ir prie tos aparatūros, kuri ten leido dainas. Tada atsitiko incidentas, kaltinamasis smogė su savo vėliava, ji buvo ant tokio koto, ar meškerės koto. Kaltinamasis su viena ranka smogė į skėtį, D. N. norėjo prisidengti, jis spėjo atsisukęs nufilmuoti dalį to dalyko. Skėtį turėjo D. N., juo bandė apsiginti. Po to, dar ten po kokios minutės, bijo sumeluoti, K., jų narys, nuėjo, nes įžeidinėjo jo žmoną pačiais bjauriausiais žodžiais, nuėjo prie jo pasikalbėti, kad to nereikėtų daryti, tada kaltinamasis jam smogė į veidą. K. turi omenyje G. J., jie tolimi pažįstami, vardus sumaišė. Tiesiog kaltinamasis smogė į veidą ir G. J. nukrito. Smogė kumščiu, dešine ranka, į kairį skruostą ir šis parkrito. Buvo vienas smūgis, po to atsistojo ir grįžo atgal, jis rodė, kad nebereikia toliau eskaluoti šito konflikto, bet kaltinamasis nesitraukė, vaikščiojo, klykavo į akis įžeidžiančius žodžius. Jie buvo kaltinami, kad visi kunigai pedofilai. Tai buvo provokacija nukreipta į visus tam, kad išprovokuoti atsaką, be jokios abejonės. Kaltinamasis elgėsi labai neadekvačiai ir jis turi įtarimų, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes normalus žmogus, jeigu jis turi kažkokių pretenzijų, pasiaiškina. Po to kaltinamasis jam mojavo palei veidą, gal įraše matysis, tiesiog su vėliava į veidą, vėliava tiesiog veidu slydo. Matysis iš įrašo, nežino, ar jis tą vietą iškirpo kaip kaltinamasis priėjęs mojuoja vėliavą ir į pačią kamerą tiesiog plaikstosi, trumpai buvo toks epizodas. Po to, pamatęs, kad išprovokuoti kažkokių susigrūmimų nepavyko, jis tiesiog nuėjo link Gedimino pr. Šitas incidentas truko gal 5 min.
Pažymi, kad neorganizavo jokios provokacijos prieš LGBT, organizavome legalų susirinkimą, kuriame nebuvo nieko provokuojama ir nei vieno žodžio prieš LGBT nebuvo nei parašyta, nei pasakyta. Apie jų buvimą buvo informuota susirinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybė, turi atsakymą, netgi dabar gali padaryti atsakymą, kad viskas yra legalu, turi teisę ten būti laikydamiesi įstatymų ir nepažeisdami viešosios tvarkos. Įvykio vietoje buvo ir jis filmavo, jis turėjo teisę ten būti, todėl, kad buvo to susirinkimo organizatorius, be jo ir nebūtų mitingas įvykęs, nes organizatorių prašė policija parodyti leidimus ir juos parodė. Paaiškina, kad filmuotoje medžiagoje, nesimato pačios incidento pradžios, nes jis nesitikėjo tokios provokacijos. Jis tiesiog filmavo Katedros aikštę ir iš dešinės artėjo kaltinimas, jis nesitikėjau, kad taip įvyks. Kai buvo tas smogimas į skėtį su vėliava, tas smogimas matėsi vaizdo įraše (2 t., b. l. 160-162).
Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 8 d. dalyvavo kaip organizacijos atstovas VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto surengtoje protesto ir maldos akcijoje LGBT eitynių metų. Buvo vienas iš rengėjų ir vedėjų, jis ir protesto dalyviai su instituto plakatais stovėjo Odminių skvere, esančiame priešais Katedros aikštę, Vilniuje, su valdžios institucijomis iš anksto suderintoje vietoje. Akcijos vedėjai pasakojo dalyviams ir aplink akcijos vietą esantiems žmonėms, kodėl sodomijos nuodėmė yra blogis, kodėl reikia atkurti katalikiškas santvarkas Lietuvos valstybėje, kartu su akcijos dalyviais giedojo giesmes, skandavo šūkius, skaitė maldas, naudodami garso aparatūrą. LGBT eitynėms einant pro Odminių skverą, praėjus kažkiek laiko po eitynių pradžios, kiek pamena, jos prasidėjo 15-16 val., toliau nuo Katedros aikštės ir, kiek atsimena, jau nemažai daliai šio „parado“ pražygiavus pro jų akcijos vietą iš Katedros aikštės pusės. Akcijos dalyviams skanduojant „Sodomy leads to hell“ (Sodomija veda į pragarą), prie jų pribėgo nepažįstamas, kaip dabar aišku, ponas L. L., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, apsirengęs nepadoriai, persišviečiančiu bliuzonu, o žemiau, nepadorias apatines kelnaites ar glaudes primemenančiu drabužiu su nukarusiomis žemyn juostelėmis, kurias dėl to sunku būtų pavadinti šortais. Kaip galima spręsti, jis pradėjo tolesnius veiksmus savo inciatyva, neturėjo galimybės patikrinti, ar provokacija buvo specialiai iš anksto organizuota. Niekas iš jų jo neprovokavo, net nebuvo prie jo priėjęs, nes jis atbėgo iš gana toli, matyt, išgirdęs jų skanduojamus šūkius. Šis žmogus rankoje laikė LGBT grupuočių vėliavą, pradėjo šokti nepadorius šokius, neretai iššaukiančiai atsukdamas į akcijos dalyvius vadinamąjį „5 tašką“, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius. Tai buvo įžeidimas Dievui, normaliai šeimai, tikrajai katalikiškajai Lietuvai ir jiems akcijos dalyviams. Tas asmuo šaukė pedofilai, sakė įžeidžiančio pobūdžio žodžius, provokavo konfliktą, tačiau jis ir kiti asmenys į konfliktą nesivėlė. Minėtas veikėjas nusirengė net ir savo bliuzoną, likdamas viešumoje nuogu torsu, t. y. pusnuogis, nuoga krūtinės dalis, tokiu „kostiumu“ apsirengęs ėmė ranka imituoti masturbaciją, atsiprašau, kad dėl objektyvumo tenka sakyti tokias bjaurias smulkmenas. Visi minėti dalykai matomi VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto „Facebook“ svetainėje publikuojamame vaizdo įraše. Tada jie ėmė lotyniškai melstis maldą „Sveika Marija“, po šio įvykio, provokatoriui tęsiant išpuolius, į įvykio vietą įvažiavo dviratininkas, iki tol nedalyvavęs jų akcijoje, su ja nesusijęs ir iškart po įvykusių muštynių, pasitraukęs iš įvykio vietos. Dviratininkas pakėlė paties minėto provokatoriaus numestą ant grindinio LGBT vėliavą, kuri ten ilgokai gulėjo, provokatoriui minėtais būdais įžeidinėjant akcijos dalyvius. Visi veiksmai buvo jų akcijos teritorijoje, ne jo akcijos teritorijoje, bet jų akcijos teritorijoje, Odminių skvere. Daugiau dviratininkas pirmas nesiėmė jokių veiksmų. Provokatorius pirmas iškart stūmė dviratininką su jo dviračiu ant žemės. Š. P., instituto savanoris, iškart per mikrofoną ėmė šaukti policiją, šaukė tai kelis kartus, bet, deja, pareigūnai nepriėjo. Tuo metu prasidėjo muštynės tarp provokatoriaus ir dviratininko, muštynių metu ant žemės nukrito jam priklausantis trikojis su išmaniuoju telefonu, tai užfiksuota vaizdo įraše. Tuo metu nuėjo į vietą, kur stovėjo trikojis, kad būtų galima toliau filmuoti, tai darydamas nestebėjo tuo metų pasibaigusių muštynių, apie tolesnę muštynių eigą sužinojo iš TV3 rodyto vaizdo įrašo.
Pažymi, kad matė pirmą smūgį, kurį ponas L.L. sudavė dviratininkui. Smūgis buvo toks, kad dviratininkas nuo dviračio nukrito ant žemės. Vėliau norėjo paimti telefoną su trikoju, todėl muštynių nestebėjo. Jis yra protesto organizatorius, jų organizacija Krikščioniškosios kultūros institutas buvo registruota protesto akcijai. Su asmenimis, kurie yra teismo posėdžių salėje jokių ryšių neturi, tik su Š. P.. Patvirtina, kad jo parodymai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Be to, tai nebuvo provokacinis mitingas, tai buvo paprasta jų akcija. Jis buvo Odminių skvere, tai buvo jų akcijos teritorija. Liudytojas, savanoris patvirtins, kad jis buvo Odminių skvere. Visų įvykių metu išsigando, tačiau turėjo paimti fotoaparatą ir trikojį, todėl nematė tolimesnių veiksmų. Prieš jį smurtiniai veiksmai nebuvo panaudoti. Nuo incidento jis stovėjo apie 5-6 metrai (2 t., b. l. 162-164).
Liudytojas Š. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie rengė akciją, tai Krikščioniškosios kultūros institutas, čia direktorius A. S.. Jie kartu su A. S. ir kitais žmonėmis, kurie atėjo, rengė tą renginį. Kadangi jų šalyje vyksta, deja, jau kelinti metai, daug metų, iškrypimus propaguojantys paradai. Jie norėjo padaryti akciją, kuri parodytų ir primintų, su meile norėjo pasakyti tiems žygiuojantiems žmonėms, kad tikra meilė yra ta, kad Dievas nori, kad jie eitų į amžiną laimę, bet tokiu būdu jie tikrai nenueis, o jie nueis į amžiną kančią, todėl nori padėti. Tą žinią jie kalbėjo per mikrofoną, norėjo priminti, kad Lietuva buvo katalikiškos santuokos valstybė, kurioje, aišku, tokie renginiai tikrai nevyktų ir būtų baudžiami teisiškai ne tik muštynes organizuojantys žmonės, bet ir patys organizatoriai tokių renginių. Taip pat norėjo priminti, kad yra šventa vieta, Šv. Kazimieras, karalaitis, šalia palaidotas, yra Katedra, Lietuvos širdis, tuo labiau, aišku, negalima to daryti ten, ypač tokioje vietoje, šventoje sostinėje. Tas renginys vyko, jie tas žinias perdavinėjo, kuris dabar sakiau, mikrofonu, taip pat meldėsi už einančius, už jų amžiną laimę, ne prieš juos, o už juos meldėsi, kad jiems būtų geriau, realiai, objektyviai. Jie buvo, Odminių skveras, kaip yra Katedra, yra posūkis, kur ateina tas maršas, pro juos maršas jau sukasi, jie juos mato ir paskui jau sukasi prie jų link Katedros. Jie buvo ant to kampo, Odminių skvere ir kažkuriuo momentu, kai jie skandavo, jam atrodo, „Sodomy leads to hell“ (Sodomija veda į pragarą), ta yda, kurią praktikuoja, deja, gerbiami dalyviai tų eitynių. Tuo metu pribėgo kaltinamasis ir pradėjo šaukti, laikydamas rankoje iškrypimus propaguojančios organizacijos vėliavą, vaivorykštinės spalvos, ir jis, laikydamas tą vėliavą, mosavo. Kažkuriuo momentu, kaltinamasis ją pats numetė ant žemės, mano, kad tai rodo, kad tą vėliavą nelabai gerbia, čia jo nuomonė. Numėtė vėliavą ant žemės ir, ar prieš tai jau pradėjo tą šokį ir po to tęsė tokį šokį, labai nepadorų šokį, tikrai buvo tokie gašlūs judesiai, čia objektyviai taip yra, rodydamas visokius nepadorius gestus. Vaizdo įrašai matyti, jų instituto puslapyje viskas matosi, kad ten tokie judesiai nepadorūs, vaizdavo masturbaciją, t. t. Buvo apsirengęs nepadoria apranga, ten tokie visai trumpi šortukai su tokiais nukarusiais, persišviečiantis apdaras, kurį vėliau ir nusivilko, ten marškinėliai ilgomis rankovėmis. Tiesiog nusivilko paskui ir tuos marškinėlius, ir liko faktiškai pusiau nuogas su tomis kelnaitėmis. Toliau šoko tą šokį. A. S. buvo truputį toliau nuo šio asmens, kadangi jis galbūt daugiau tą skandavimo darbą dirbo, tai kaltinamasis pribėgo prie jo ir buvo šaukiama tiesiog į veidą. Atstumas, sunku pasakyti, bet gal nuo mikrofono koks sprindis. Jam buvo labai bjauru, labai arti prie jo stovėjo, tai iš tikrųjų įžeidžia žmogų ir tai buvo žodžiai, cituoju „pederaste“. Tas žmogus šaukė „piderastai“ į veidą, prie pat jo, tikrai buvo galima traktuoti, kad jis taiko jiems, ar visai katalikų bažnyčiai. Tai garbės ir orumo įžeidimas. Toje situacijoje buvo labai daug triukšmo, buvo sakoma kažkas kas susiję su „pedo“ ir „pedofilai“, vienas iš tų žodžių buvo „piderastai“. Bandė tam asmeniui kažką sakyti, jog nueitų toliau, kadangi čia mikrofonas buvo, triukšmas, labai didelis chaosas. Tas asmuo staipėsi visaip, darė atsispaudimus ant žemės su savo 5 tašku. Buvo momentas kai atvažiavo žmogus su dviračius, nebuvo jų protesto dalyvis, tiesiog buvo praeivis. Pravažiavęs pakėlė vėliavą, kuri gulėjo ant žemės, numesta paties kaltinamojo. Tas žmogus atvažiavęs pakėlė vėliavą ir daugiau su ja nieko nedarė. Kaltinamasis iš karto stūmė su dviračiu ant žemės, jis tada pradėjo šaukti per mikrofoną policija, tačiau policija neatėjo. Spėja, kad kaltinamasis norėjo išprovokuoti konfliktą su jais, tačiau pastarajam nepavyko. Pažymi, kad kaltinamasis nustūmė dviratininką, tas dviratininkas atsikėlė, o tada kaltinamasis be dviračio žmogų stūmė. Tarp jų įvyko susistumdymas, abu asmenys nukrito ant žemės. Jis neprisimena kas buvo viršuje kai asmenys nukrito. Šis incidentas truko kokias kelias minutes. Dar prieš tai žmogus kitas bandė juos išskirti, prieš susikimbant. Vėliau atsikėlė ir kaltinamasi nuėjo prie savo iškrypimus propaguojančio parado. Dviratininkas taip pat nuvažiavo savo keliais. Jie toliau tęsė savo renginį. Pažymi, kad po šio įvykio jautėsi blogai, kaip tėtis įžeistas, žmogus, katalikas, tačiau svarbiausia, kad buvo įžeistas Dievas. Kaip žmogus jautėsi negerai, nes prie pat veido šoka, šaukia, kad esi „piderastas“, tai labai blogai. Iš savo pusės jie atlaikė visą provokaciją, tačiau iš kitos pusės buvo didžiulis trukdymas. Jie daro katalikišką akciją, o kiti daro liberalią.
Atsakant į kaltinamojo pateiktus klausimus paaiškino, kad jis nevadino kaltinamojo teismo posėdžių salėje iškrypėlius. Iškrypimus kaip faktą yra propaguojantis paradas, bet kaltinamojo nepavadino tokiu žodžiu (2 t., b. l. 164-166).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 31 d. įtariamuoju apklaustas L. L. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Jis parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. buvo Vilniuje, kai vyko LGBT eitynės. Apie 14.00 val. jis ėjo nuo prezidentūros pusės. Nuo Rotušės aikštės, einant Vokiečių gatve, rankose laikė vaivorykštės spalvų vėliavą, kurios kotas buvo metalinis, apie 180 cm ilgio, ir ja mosikavo. Tuo metu prie jo privažiavo nepažįstamas, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, vyriškis su dviračiu ir pravažiuodamas bandė jam iš rankų atimti vėliavą. Jam nepavyko jos atimti, jis išvadino jį gaidžiu ir nuvažiavo toliau. Prasidėjus LGBT eitynėms, kai eisena ėjo iš Sereikiškių parko link Gedimino prospekto, Šventaragio gatve, jis atsiskyrė nuo draugų ir kirto kampą eidamas per Katedros aikštę. Eidamas arti Šventaragio gatvės iš Vidaus reikalų ministerijos pastato pusės, pamatė grupelę piketuojančių žmonių. Jei gerai prisimena, buvo dvi moterys, kurių viena iš jų tamsiaplaukė, kita šviesiaplaukė. Dar buvo du nepažįstami vyriškiai, iš kurių vienas filmavo mobiliuoju telefonu, kitas buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus ir stovėjo. Jie stovėjo prie plakatų ir jis, norėdamas pasižiūrėti užrašus ant jų ir padiskutuoti, kodėl jie protestuoja, apgina pedofilus kunigus, priėjo arčiau. Paskaitęs užrašus, jis paklausė jų, kodėl jie protestuoja prieš LGBT, kodėl neprotestuoja prieš kunigus ir tada dvi minėtos moterys, kurios rankose turėjo po baltą išskleistą skėtį, pribėgo prie jo ir grūdo juos jam į veidą, todėl jis, norėdamas apsiginti nuo jų, trenkė su savimi turėtos rankose spalvotos vėliavos kotu per vieną iš skėčių ir matė, kad įlenkė dalį metalinės skėčio detalės. Tada prie jo pribėgo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus minėtas vyriškis, buvęs tarp piketuojančiųjų, ir, nieko nepasakęs, ranka sugriebė jam už lytinio organo ir suspaudė, tuo sukeldamas jam didelį fizinį skausmą, nuo kurio jis susmuko ant žemės. Tuo momentu, kai jis sugriebė jam už lytinio organo, jis vyriškiui sugriebė už rankos, kad atsilaisvinti ir šis jam irgi sugriebė už rankos, bet tuo momentu jam skaudėjo lytinį organą ir negali pasakyti, ar nuo sugriebimo už rankos pajuto fizinį skausmą, galimai ne. Kai atsistojo, jis, norėdamas apsiginti nuo jį užpuolusio vyriškio, jam dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo kurio jis irgi nukrito ant grindinio. Po šio incidento dar trumpai su jais pakalbėjo ir ėjo toliau Katedros aikšte link Gedimino prospekto. Maždaug po 10 min., prie Stuokos-Gucevičiaus ir Šventaragio gatvių sankryžos iš „Grand hotel“ viešbučio pusės, pamatė dar vieną piketuojančių žmonių grupę su plakatais (jam atrodo, kad jie buvo dviese). Jie dainavo kažkokią religinę giesmę. Jis, priėjęs prie jų, maivėsi prieš juos, šoko prie jų ir, kai vienas iš vyriškių pavadino jį ne lietuviu, jis nusiėmė savo vilkėtus marškinius, numetė ir jiems demonstravo ant savo kūno esančias patriotines tatuiruotes. Kažkuriuo momentu jis pasidėjo ant grindinio savo spalvotą vėliavą ir tuo metu pamatė, kaip ją ima minėtas anksčiau dviratininkas, kurį buvo sutikęs dar apie 14.00 val., kuris bandė ją iš jo atimti. Vyriškis buvo su dviračiu, bet stovėjo prie vėliavos su dviračiu ir jis bandė iš jo atimti paimtą vėliavą. Dviratininkas neišlaikė pusiausvyros ir nukrito su dviračiu ant grindinio, o jis nukrito kartu su juo. Kai atsistojo ir paėmė savo vėliavą, dviratininkas pirmas, gulėdamas, jam koja spyrė vieną kartą į pilvą, o, atsistojęs, ranka trenkė jam į veidą. Nuo abiejų šių smūgių jis juto fizinį skausmą. Kadangi buvo užpultas ir mušamas, norėdamas nuo jo apsiginti, jis jį pargriovė ant grindinio, jam gulinčiam kumščiu sudavė 5-6 smūgius. Smūgius sudavė galimai į krūtinę, bet 3 iš jų vyriškiui nepataikė, o smūgiuodamas pataikė į plyteles, taip sutrenkė ir sužalojo savo dešinę ranką. Daugiau su juo nesimušė, jis nuo jų pasitraukė ir nuėjo toliau. Nori pasakyti, kad jis neturėjo jokio tikslo su kuo nors konfliktuoti, nenorėjo nieko mušti, įžeidinėti, gadinti kokius nors daiktus, jokių chuliganiškų motyvų neturėjo, tik, kai buvo užpultas, gynėsi nuo smurto. Tai, kad jis šoko gatvėse prie piketuojančių, jis nelaiko jokiu pažeidimu. Kai vyko incidentas su dviratininku, jis nepastebėjo, ar kas nors purškė ašarinių dujų. Jis asmeniškai jų neturėjo ir nenaudojo. Tą dieną jis girtas nebuvo, tik apie 13.00 val. išgėrė 1 l alaus. Narkotinių medžiagų nevartoja ir minėtą dieną irgi nevartojo. Padarytą žalą dėl sugadinto skėčio galėtų atlyginti (2 t., b. l. 21-23).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 8 d. papildomai įtariamuoju L. L. parodė, kad kaip minėjo ankstesnės įtariamojo apklausos metu, jis 2024 m. birželio 8 d., apie 13.00 val., išgėrė du 0,5 l talpos alaus, 5 proc. stiprumo. Tuo metu jis taip pat pavalgė, todėl jis nesijautė apgirtęs. Be to, iki incidento su vyriškiu Katedros aikštėje praėjo 3 val. Tuo metu jautėsi blaivas, todėl jo veiksmams neturėjo įtakos tai, kad prieš tai išgėrė alaus (2 t., b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 30 d. įtariamuoju apklaustas L. L. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jis savo kaltės nepripažįsta. Pasilieka prie parodymų, duotų 2024 m. liepos 31 d. ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. įtariamojo apklausų metu. Nieko naujo pasakyti nenori (2 t., b. l. 30-31).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 12 d. įtariamuoju apklaustas L. L. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jis savo kaltės nepripažįsta. Pasilieka prie parodymų, duotų šiame ikiteisminiame tyrime ankstesnių įtariamojo apklausų metu. Nieko naujo pasakyti nenori (2 t., b. l. 47-48).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 21 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji D. N. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., nuo 14.00 val., Vilniuje vyko Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamos eitynės. Su kolegomis iš Lietuvos Šeimų Sąjūdžio Asociacijos ir Krikščionių Sąjungos pateikė pranešimą Vilniaus savivaldybės administracijai apie rengiamą protesto akciją – piketą prieš LGBT eitynes (iki 15 žmonių), kuriam atskiro leidimo nereikia, užtenka tik pranešimo, patvirtinimas nėra būtinas. Minėtą dieną, apie 13.00 val., įsikūrė Katedros aikštės pusėje, šalia parkelio, arčiau Šventaragio gatvės. Jų buvo 13 žmonių. Netriukšmavo, nerėkavo, neskandavo jokių šūkių. Tyliai bendravo tarpusavyje, taip pat su tais praeiviais, kurie prieidavo prie jų pasisveikinti, padėkoti, nusifotografuoti kartu. Turėjo Lietuvos ir jų organizacijų vėliavas, taip pat plakatus su protesto šūkiais, užrašytus valstybine kalba. Necenzūrinių žodžių, neapykantos kalbos, įžeidinėjimų juose nebuvo. Per nešiojamas kolonėles visą laiką leido jos sukurtą garso takelį – įrašą, kuriame naudojo garsiausių mokslininkų tyrimų duomenimis pagrįstas išvadas, statistiką apie LGBT žmones bei jų šeimose augančius vaikus. Taip pat skambėjo jos autorinė daina, kurią specialiai parašė šiam protestui. Apie 16.00 val. prasidėjo paradas. Keli jų žmonės pasišalino. Aikštėje liko penkiese: J. G., A. R., G. J., A. S. ir ji. A. R. ėmė filmuoti jų akciją. Apie 16.10 val. prie jų priėjo keistai apsirengęs, LGBT vaivorykštės spalvų vėliavą, kurios kotas buvo apie 2,5 m ilgio, nešantis eitynių dalyvis. Jis buvo neaukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesiais garbanotais plaukais, tamsiais akiniais, apsirengęs juodos spalvos aptemtus marškinius ir trumpus šortus. Jis sustojo nuo jų per kokius 5 metrus, demonstratyviai ir iššaukiančiai mojavo turėta vėliava prieš piketo dalyvius, mojavo vėliava jiems prie pat veidų, galvų. Būdamas viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems aplinkiniams, jis kažką šūkavo, bet kadangi šalia garsiai grojo kolonėlė, negirdėjo ką. Ėmė joms rodyti nepadorius gestus, akcentuodamas savo lytinius organus ir vidurinį pirštą. Pamatė, kad jis vis labiau artinasi, tuomet pati žengė link jo – norėjo kultūringai paprašyti, kad atsitrauktų ir pagąsdinti, kad kvies policiją. Vos žengė žingsnį link jaunuolio, jis iškart savo vėliavos kotu, naudodamas kaip ietį, smogė jai. Kadangi rankose turėjo išskleistą baltos spalvos skėtį su organizacijos logotipu, suspėjo juo pridengti savo kūną. Smūgis kliuvo ne jai, o skėčiui, dėl ko skėčio strypeliai deformavosi, susilenkė, pati fiziškai nenukentėjo. Ji, pamačiusi, kad skėtis deformavosi, iškėlė jį virš galvos ir pradėjo sakyti, kad jos skėtis lūžo. Jos kolega G. J. ją bandė apginti ir priėjęs prie to jaunuolio kažką aiškino, tačiau, kadangi jis savo kūnu buvo užstojęs jai vaizdą, ji nematė, kas būtent vyko, nematė, kaip G. J. buvo suduotas smūgis į veidą, matė tik kaip jis pargriuvo ant grindinio. Atsimena, kad kraujo ant G. J. veido tikrai nematė, ar buvo kiti sužalojimai, neprisimena. Ar G. J. galėjo fiziškai prisiliesti prie vyriškio su vėliava, ji nematė, kadangi, kaip jau sakė, jis stovėjo nugara į ją ir užstojo vaizdą. Tačiau net po to, kai sudavė į veidą G. J., jis niekur nesitraukė. Jis toliau, mojuodamas turėta vėliava jiems prieš veidus, virš galvų, maivėsi, rūkydamas pūtė dūmus jiems tiesiai į veidus. Tyčiojosi iš jų pažiūrų, bažnyčios, tikėjimo, kunigų. Kaltino pedofilija juos bei kunigus. Kalbėjo, kad jie savo vaikus atiduoda pedofilams, kartojo tokias ir panašias įžeidžiančias frazes. Jie stovėjo, tylėjo, į ginčus nesileido, nieko nesakė, jo neprovokavo. Netrukus minėtas galimai eitynių dalyvis su vėliava nuo jų pasitraukė ir pasišalino. Šio įvykio metu Katedros aikštėje buvo nemažai žmonių, kurie matė šį įvykį. Kai incidento iniciatorius pasišalino, A. R. apie įvykį pranešė ELTAI. Dėl šio incidento jai padaryta 100 Eur turtinė žala, kadangi sugadintas vienetinis skėtis, puoštas organizacijos, kuriai priklauso, logotipu. Skėtis buvo jai dovanotas, tai yra jos asmeninė nuosavybė. Dėl tokio vyriškio elgesio ji patyrė stresą, susijaudino, buvo šokiruota tokiu vyriškio su vėliava elgesiu. Kadangi eitynių dalyviai greitai praėjo, jie irgi po kokių 15 min. išsiskyrė. Ji asmeniškai fiziškai nenukentėjo, patyrė didžiulę moralinę žalą, kadangi nemiegojo naktį, teko gerti raminamuosius, taip pat patyrė didelį stresą, buvo šokiruota. Moralinę žalą vertina 5 000 Eur. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 19 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., nuo 14.00 val., Vilniuje vyko Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamos eitynės. Su kolegomis iš Lietuvos Šeimų Sąjūdžio Asociacijos ir Krikščionių Sąjungos pateikė pranešimą Vilniaus savivaldybės administracijai apie rengiamą protesto akciją – piketą prieš LGBT eitynes (iki 15 žmonių), kuriam atskiro leidimo nereikia, užtenka tik pranešimo, patvirtinimas nėra būtinas. Minėtą dieną, apie 13.00 val., įsikūrė Katedros aikštės pietinėje pusėje, šalia parkelio, arčiau Šventaragio gatvės, Vilniuje, tikslu plakatu užstoti Katedrą nuo eitynių. Piketo dalyvių buvo 11 žmonių, dalis iš jų su plakatais nuėjo arčiau LGBT dalyvių eisenos, o minėtoje vietoje, kur įsikūrė, liko jis, A. R., D. N., taip pat viena moteris ir vienas vyras iš Kauno, kurių duomenų nežino. Jie turėjo Lietuvos vėliavą, plakatą su protestiniais sakiniais. Jokių necenzūrinių žodžių, neapykantos kalbos, įžeidinėjimų juose nebuvo. Leido D. N. sukurtą dainą, garso takelį – įrašą, kuriame naudojo garsiausių mokslininkų tyrimų duomenimis pagrįstas išvadas, statistiką apie LGBT žmones bei jų šeimose augančius vaikus. Jie paeiliui laikė didelį plakatą, grojant muzikai šoko. Apie 16.00 val., prasidėjus eitynėms, jų komanda stovėjo atsisukę nugara į eitynes, veidu į Katedrą. Galimai praėjus 10 minučių nuo eisenos pradžios, kai stovėjo ant suoliuko ir laikė plakatą vienoje pusėje, staiga iš dešinės pusės Katedros aikštėje, maždaug už 140 metrų, pastebėjo artėjantį prie jų grupės galimai eitynių dalyvį, vyriškį apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, šviesių garbanotų plaukų, kuris buvo su trumpais šortais, su permatomos medžiagos tamsiais aptemptais marškiniais, tamsiais akiniais. Jis vienoje rankoje turėjo LGBT vėliavą, kurios kotas buvo apie 2,5 m ilgio, buvo iš labai stabilios medžiagos (galimai metalinės armatūros), ir priėjęs arčiau jų demonstratyviai ir iššaukiančiai mojavo turėta vėliava prieš piketo dalyvius, mojavo su vėliava jiems prie pat veidų, galvų ir vienu momentu jis su vėliava sudavė per D. N. išskleistą, laikytą virš galvos, baltos spalvos skėtį su Lietuvos Šeimų Sąjūdžio asociacijos atributika, nuo kurio smūgio net buvo sugadintas skėtis, lygtai trūko strypeliai. D. N. atsitraukė, o tuo metu prie smurtaujančio vyriškio priėjo Lietuvos Šeimų Sąjūdžio piketo dalyvis – vyriškis iš Kauno, kuris turėjo dešinėje rankoje Krikščionių sąjungos laikraštį. Priėjęs prie smurtaujančio, vyriškis pasilenkė jam kažką pasakyti. Staiga smurtavęs vyriškis atšoko atgal kelis metrus, staigiai priėjo prie vyriškio iš Kauno ir kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo kurio vyriškis iš Kauno nukrito ant grindinio. Ar vyriškis iš Kauno galėjo prisiliesti turėtu rankoje laikraščiu prie vyriškio su vėliava, jis nematė, kadangi vyriškis iš Kauno buvo nugara į jį ir užstojo vaizdą. Kai vyriškis iš Kauno atsistojo, smurtavęs vyriškis vėl įžūliai prie jo priėjęs kažką jam pasakė, toliau agresyviai garsiai sušuko: „Ar dar nori?“. Jis toliau, mojuodamas turėta vėliava jiems prieš veidus, virš galvų, maivėsi, rūkydamas pūtė dūmus jiems tiesiai į veidus, tyčiojosi iš jų pažiūrų, bažnyčios, kunigų, kaltino kunigus pedofilija ir šūkavo panašias įžeidžiančias provokacines kalbas. Matė, kaip jis su savo vėliava trinktelėjo A. R. į jo rankoje laikomą mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis tuo metu filmavo ir užfiksavo šį įvykį. Jie (piketo dalyviai) stovėjo ir tylėjo, nieko nesakė, jo neprovokavo. Netrukus minėtas galimai eitynių dalyvis su vėliava nuo jų pasitraukė ir pasišalino. Šio įvykio metu Katedros aikštėje buvo nemažai žmonių, kurie matė šį įvykį. Dėl tokio vyriškio elgesio jis ir kiti minėti piketo dalyviai patyrė stresą, susijaudino, buvo šokiruoti tokiu vyriškio su vėliava elgesiu, kurį laiką buvo pasimetę. Vyriškiui iš Kauno, kuriam eitynių dalyvis trenkė į veidą, sakė, kad rašytų pareiškimą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, matėsi, jog jis yra sutrikęs. Pas jį jis nepastebėjo jokių sužalojimo žymių, kraujo. Kadangi eitynių dalyviai greitai praėjo, jie irgi po kokių 15 min. išsiskyrė. Jis asmeniškai fiziškai nenukentėjo, tik, kadangi yra piketo vienas iš organizatorių, šio piketo metu, negalėdamas užtikrinti piketo dalyvių saugumo, patyrė didžiulę moralinę žalą, nes kaip organizatorius praranda pasitikėjimą, todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 91-93).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad dalyvavo 2024 m. birželio 8 d. Vilniaus mieste prie Katedros aikštės organizuotame pikete. Jis nežino, koks tai buvo piketas ir kas jį organizavo, atrodo organizatorius buvo Šeimų sąjūdis. Tuo metu galimai vyko Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) eitynės, kurių dalyviai ėjo gatve už jų. Jie stovėjo Katedros aikštėje. Jis paprasčiausiai apgynė moterį, kurią užpuolė vyriškis. Kokiais veiksmais jis ją apgynė, neprisimena. Kas tai per moteris, nežino. Galimai ji buvo piketo dalyvė, bet jos duomenų nežino. Ji paprasčiausiai stovėjo nuo jo apie 5 m atstumu. Prie jos priėjo vyriškis, kurio amžiaus negali nurodyti. Jis buvo jaunesnis už jį, buvo su tamsiais akiniais, gali pasakyti, kad buvo be kelnių, su marškiniais trumpomis rankovėmis. Jis turėjo rankose vėliavą, kuri buvo spalvota, bet jos daugiau apibūdinti negali, su dideliu kotu, bet kokio ilgio, iš ko pagaminta, negali pasakyti. Tokią vėliavą matė per televiziją reportaže, kaip vyriškis prie Seimo degino tokią pačią vėliavą. Šis vyriškis užpuolė minėtą moterį, jis su vėliava pradėjo ją mušti per galvą, moteris gynėsi su skėčiu. Ar jis sulaužė skėtį, nežino, galimai sulaužė. Todėl jis, norėdamas ją apginti, priėjo prie šio vyriškio. Ką jis tiksliai darė, ar prisilietė prie jo kūno, ar jam galėjo kokiais nors veiksmais sukelti fizinį skausmą, negali pasakyti, neprisimena. Ar tuo metu rankose turėjo kokį nors daiktą, neprisimena. Ar jis kažką viso šio įvykio metu sakė moteriai, neprisimena, jam lygtai kažką sakė, bet ką, negali pasakyti. Iš vyriškio atimti vėliavos nenorėjo ir to nedarė. Tada jis (vyriškis) jam (G. J.) ranka sudavė vieną smūgį į veidą, į kurią tiksliai vietą, neprisimena, galimai į žandikaulį. Nuo šio smūgio pajuto fizinį skausmą. Matuojant 10 balų skale, skausmą įvertina 5 balais. Nuo šio smūgio jis nukrito, bet netrukus atsikėlė. Po šio sumušimo, jis tiksliai neprisimena visų to įvykio aplinkybių. Minėtas vyriškis visus buvusius toje vietoje žmones vadino pedofilais, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, elgėsi galima pasakyti chuliganiškai ir toks jo elgesys buvo jam ir visuomenei nepriimtinas. Ką tiksliai jis sakė, neprisimena, prisimena, kad išvadino visus pedofilais. Po to vyriškis nuėjo toliau, o jie, pasibaigus piketui, išsiskirstė. Jam medicininės pagalbos nereikėjo, greitosios pagalbos medikai nebuvo kviečiami. Kaip sakė, po sumušimo į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Matomų žymių neliko. Jį sumušusiam vyriškiui jis jokių pretenzijų neturi nei dėl fizinės žalos, nei dėl moralinės ir civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 9 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad nori patikslinti ir papildyti savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir pasakyti, kad 2024 m. birželio 8 d. Vilniuje vyko LGBT organizuojamos eitynės. Su kolegomis iš Lietuvos Šeimų Sąjūdžio Asociacijos dalyvavo protesto akcijoje – pikete. Buvo su J. G., A. R., D. N. ir A. S.. Atvyko į piketą iš Kauno miesto. Jie atvyko galimai apie 13.00 val., stovėjo Katedros aikštėje, arčiau Šventaragio gatvės. Kai apie 16.00 val. prasidėjo LGBT eitynės, prie jų grupės priėjo nepažįstamas vyriškis virš (duomenys neskelbtini) amžiaus (tiksliai negali nurodyti), kurio kūnas buvo tatuiruotas, buvo be kelnių, kaip jam pasirodė, su apatiniais, kuris vėliau buvo rodomas viename iš reportažų žiniose. Jis su savimi rankose turėjo spalvotą vėliavą su dideliu kotu ir, šokinėdamas prie jų, su vėliavos kotu užpuolė D. N., t. y. norėjo jai suduoti į galvą, tačiau ji užsidengė išskleistu rankoje turėtu skėčiu ir smūgis pataikė į skėtį. Vėliau matė šį skėtį sulaužytą. Vyriškis prie jų pradėjo garsiai šaukti, įžeidinėti juos, vadino pedofilais, rodė į Katedrą, sakė, kad kunigai pedofilai. Kadangi jis buvo agresyvus, jis (G. J.), norėdamas apginti D. N., priėjo arčiau šio vyriškio. Tuo metu dešinėje rankoje jis laikė laikraštį, kurį paėmė į kairę ranką ir dešine ranka norėjo atstumti vyriškį toliau, todėl su ranka jis nestipriai pastūmė jį, prisiliesdamas prie jo rankos. Tačiau nei rankos, nei lytinio organo jis nespaudė. Jo laikytos vėliavos jis atimti nenorėjo. Vyriškis, traukdamasis atbulomis, suklupo, bet iš karto priėjęs prie jo kumščiu sudavė stiprų smūgį jam į veidą, nuo kurio jis nugriuvo ant grindinio. Vyriškis ir toliau agresyviai šokinėjo prie jų, šaukė, vadino pedofilais. Iš jo elgesio nebuvo panašu, kad jam ką nors skaudėtų, negalėjo prisilietimu prie jo rankos sukelti jam fizinį skausmą, negalėjo sužaloti jo lytinio organo, nes jis toliau elgėsi iššaukiančiai, jo elgesys buvo chuliganiškas. Netrukus jis pasišalino link Gedimino prospekto. Vyriškis visus provokavo, įžeidinėjo, sumušė jį ir, kaip žino iš visuomenės informavimo priemonių, po to iš karto užpuolė kitą asmenį prie kitų piketavusių žmonių grupės, bet jis jau šio įvykio nematė. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, jis dėl sumušimo minėtam vyriškiui pretenzijų neturi, ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 108-110).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 27 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. su Šeimų sąjūdžio atstovais atvyko į piketą prie Katedros, Vilniuje, kadangi buvo numatytos LGBT atstovų eitynės. Apie 14.00 val. su piketo dalyviais stovėjo Katedros aikštės šone dešinėje pusėje, buvo pasistatę kolonėles, laikė plakatus, stovėjo veidu į Katedrą, o gatve jiems už nugaros ėjo eitynių dalyviai, kurie pradėjo eiseną apie 16.00 val. Tuo metu buvo su kitais piketo dalyviais iš Kauno: A. R., D. N. ir vyriškiu vardu G., kuris yra iš (duomenys neskelbtini). Dar buvo J. G. iš Vilniaus miesto. Netrukus iš Katedros pusės prie jų priėjo vaikinas, kuriam iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kresno kūno sudėjimo, lygtai tik su kelnaitėmis, šviesiais garbanotais plaukais. Jis iš karto pradėjo juos vadinti pedofilais, klausti, kodėl jie leidžia kunigams tvirkinti vaikus, o jie piketuoja ir panašiai. Vaikinas rankose laikė LGBT spalvų vėliavą su galimai plastikiniu, apie 2 m ilgio, kotu, kuriuo pradėjo baksnoti jiems po nosimis. D. N. stovėjo su išskleistu skėčiu, galimai su plakatu, ir vaikinas ją puolė, pradėjo talžyti skėtį su vėliavos kotu ir sulaužė jos skėtį. Ji buvo šokiruota, o tuo metu G. J., norėdamas atstumti šį vaikiną nuo D. N., jį rankomis bandė atstumti. Stūmė vaikiną rankomis, bet į kokią tiksliai vietą galėjo prisiliesti, negali tiksliai pasakyti. Tada tas vaikinas pašoko, pribėgo prie G. J., kumščiu sudavė smūgį į veidą. Kiek tiksliai smūgių galėjo suduoti, nežino, galimai daugiau nei vieną, bet matė, kad po smūgio G. J. nukrito. Kai G. J. atsikėlė, vaikinas dar klausė, ar jis dar nori, sakė: „Ateik, dar gausi“. Pats vaikinas neminėjo, kad nuo G. J. pastūmimo jam būtų skaudėję, nemano, kad G. J. pastūmimas galėjo vaikinui sukelti fizinį skausmą. Vaikinas visus vadino pedofilais, sakė, kad kunigai Katedroje vaikus tvirkina. Arti priėjęs jai prie veido, šūkavo tiesiai jai į veidą, provokavo konfliktus, tačiau niekas iš piketo dalyvių su juo nebendravo, kadangi žinojo, jog gali būti provokuojami konfliktui, todėl vaikinas po kokių 10 minučių nubėgo su vėliava prie kitų piketuojančių asmenų. G. J. atsisakė kreiptis į policiją, sakė, kad nenori viešumo, pakentės. Pas jį ji nematė išorinių sužalojimų, tačiau, kai važiavo atgal namo, jis skundėsi, kad jam skauda galvą, koją, kurią jis susižalojo nukritęs. Ji pasijuto nesaugi, nes gali visada tave užpulti, apdaužyti, iškolioti ir galėjo dar daugiau nukentėti, jeigu jie būtų reagavę į jo provokacijas. Ji fiziškai nenukentėjo, bet jautė psichologinį smurtą, kai buvo vadinama pedofile, jautė provokavimą smurtui. Jie buvo pažeminti ir įžeisti, nes atvyko ginti šeimos vertybių, o buvo pažeminti. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja dėl psichologinio smurto (1 t., b. l. 120).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 21 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. U. parodė, kad per televiziją pamatė, jog 2024 m. birželio 8 d. Vilniuje vyks LGBT eisena, po kurios Vingio parke bus koncertas. Norėdamas pažiūrėti koncertą, jis minėtą dieną po pietų, bet tiksliai valandos neprisimena, galimai apie 16.00 val., savo dviračiu atvažiavo iš Sereikiškių parko pusės, prie Katedros ir važiavo palei gatve einančių eitynių dalyvių srautą link Gedimino prospekto. Kadangi buvo daug žmonių, eitynių dalyvių ir praeivių, jis dviračiu, norėdamas apvažiuoti, važiavo Odminių skveru. Apie 10 m atstumu nuo gatvės, kuria ėjo eitynių dalyviai, pamatė stovinčių kelių asmenų protestuotojų grupę, todėl privažiavo pasižiūrėti iš arčiau, kas yra parašyta ant jų plakatų. Tuo metu pamatė iš eisenos pusės į protestuojančių pusę prieinantį nepažįstamą vyriškį, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, sportiško (stamboko) kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kaip buvo apsirengęs, ar turėjo vėliavą, tiksliai negali pasakyti, neužfiksavo šių dalykų, tik pastebėjo, kad jis artinasi į protestuotojus. Trumpam stabtelėjęs prie kažkokios merginos (lieso kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, bet jos daugiau apibūdinti negali, atpažinti negalėtų, nes matė labai trumpai ir neįsižiūrėjo) jie su ja persimetė keliais žodžiais, mergina išsitraukė telefoną ir mano, kad pasiruošė filmuoti. Mano, kad tai buvo iš anksto paruošta provokacija ir jos fiksavimas. Po ko šis vyriškis, priėjęs arčiau protestuotojų, pradėjo elgtis iššaukiančiai, įžūliai ir chuliganiškai, t. y. tyčiotis iš protestuotojų, tiesiai prieš juos šoko, kišo savo sėdmenis prieš pat tuos asmenis, tyčia provokavo konfliktą priartėjęs visai arti prie vieno iš protestuojančio vyriškio ir bandė trintis. Tuo metu jis buvo su trumpais šortais ir, atsisukęs nugara ir iškišęs sėdmenis, iš po šortų traukė apatines kelnaites, pasilenkęs prie grindinio imitavo lytinio akto judesius, nusirenginėjo, nusiėmė savo marškinius, kuriuos numetė ant grindinio ir buvo nuogu korpusu. Šis vyriškis specialiai tyčiojosi ir provokavo konfliktą, todėl, norėdamas nutraukti jo tokį elgesį ir nukreipti dėmesį, kad jis baigtų tyčiotis iš protestuojančiųjų, priartėjęs arčiau su dviračiu, nuo grindinio pakėlė gulėjusią numestą LGBT spalvų vėliavą. Tuo metu vyriškis, pribėgęs prie jo, jį kažkaip parvertė su dviračiu ant grindinio ir puolė jį iš viršaus norėdamas jį mušti, todėl, gindamasis nuo jo, jis atstūmė jį kojomis. Kai atsikėlė ir ėjo į jo pusę, norėdamas paklausti, kas vyksta, jis jį vėl pastūmęs pargriovė ant grindinio, nuo ko jis galva atsitrenkė į grindinį ir, jam gulint, jis sudavė kumščiu 7 smūgius, iš kurių 2 pirmi smūgiai pataikė į kairįjį smilkinį, o likusius 5 smūgius, jam pasukus galvą, sudavė į galvą. Šio įvykio metu buvo šoko būsenoje, ūžė galva, buvo apsvaigintas. Kur jis toliau nuėjo, ką darė, nematė, nes nelabai suvokė, kas vyksta. Truputį vėliau pradėjo jausti stiprų fizinį skausmą, 10 balų skale gali vertinti 9 balais. Taip pat nukritęs nubrozdino abidvi alkūnes, abu kelius, skaudėjo dešinės rankos pirštą, kairės rankos riešą, nuo suduotų smūgių galva praskelta nebuvo, kraujas nebėgo, bet galvą skaudėjo, ūžė, svaigo apie 10 dienų, tačiau jau visi sužalojimai išnyko ir į teismo medicinos ekspertus atsisako vykti, kadangi negalės užfiksuoti jokių sužalojimų. Po šio įvykio jis į jokią gydymo įstaigą, medikus nesikreipė. Nori paminėti, kad po sumušimo pradėjo jausti, kad degina veidą, graužė akis, suprato, kad jam buvo papurkšta dujų. Vėliau, pamatęs kažkokį reportažą (bet kokiame puslapyje, kieno rodyta, negali pasakyti), pastebėjo, kad tuo metu, kai vyriškis jį mušė, prie jo kažkas pritūpė, buvo judesys ranka link jo veido ir iš karto atsitraukė, todėl, gali įtarti, kad jam buvo papurkšta dujų specialiai, nes buvo papurkšta visai iš arti ir ant galvos kairėje pusėje jam buvo likusi ryški dėmė nuo dujų. Galimai tai galėjo padaryti kažkas iš jį mušusio vyriškio bendraminčių. Šio įvykio metu dviratis sugadintas nebuvo, tačiau buvo sulaužyti jo dviratininko akiniai, kurių vertė 20 eurų, buvo suplėšyti 20 eurų vertės marškinėliai (apatiniai, sportiniai), buvo praplėšti sportinių kelnių keliai, kelnių vertė 30 eurų (šie daiktai buvo pirkti turguje, todėl negali pateikti jų įsigijimo kvitų). Kadangi visi šie daiktai buvo sugadinti, jis juo išmetė ir pateikti prie ikiteisminio tyrimo negali, nes negalvojo, kad jų prireiks. Po šio įvykio jis į policiją nesikreipė, kadangi žinodamas, jog šiam renginiui yra skiriamas didelis dėmesys, nenorėjo sulaukti visuotinio dėmesio. Dėl šio įvykio patyrė fizinę žalą, kadangi, kaip minėjo, ilgą laiką jautė skausmą, sumušimo faktas buvo rodomas, transliuotas visuomenės informavimo priemonėmis per televiziją, internetą, sulaukė didelio susidomėjimo savo persona, dėl to patyrė nemalonius išgyvenimus, nerimą, nemigą, nukentėjo moraliai, todėl moralinę žalą vertina 5 000 eurų ir prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu šiai sumai (1 t., b. l. 127-129).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 27 d. liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., Vilniaus mieste, nuo Bernardinų sodo prie Gedimino pr., nuo 14.00 val., vyko Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) eitynės ir jis, kaip fizinis asmuo, Vilniaus miesto savivaldybei pateikė pranešimą apie rengiamą piketą, nepritariant LGBT pozicijai. Su Lietuvos Šeimų Sąjūdžio Asociacijos ir Krikščionių Sąjungos atstovais, galimai apie 14.00 val., susirinko prie Katedros aikštės, Vilniuje, priešais Vidaus reikalų ministeriją. Tarp piketuojančių buvo R. J. D., T. S., iš Kauno miesto moteris D. N., J. G. ir iš Kauno vyriškis, kurio vardas lygtai K. (nors gali klysti dėl vardo), ir moteris iš Kauno (jo žmona), kurios duomenų irgi nežino, profesorė R. Č. su sūnumi. Jie stovėjo nuošaliau, kad netrukdyti eitynių dalyviams, turėjo plakatus, per kolonėlę leido jų pozicijas išreiškiantį įrašytą tekstą. Dar neprasidėjus eitynėms, pastebėjo su kitais praeiviais nueinantį į Bernardinų sodo pusę vaikiną, kuriam galimai apie (duomenys neskelbtini) metų, kresno kūno sudėjimo (sportiškas), apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, plaukai vidutinio ilgio, pasišiaušę. Jį jis vėliau užfiksavo filmuodamas užpuolimo įvykį. Tuo metu jis kažką šūktelėjo į piketuojančiųjų pusę, bet ką tiksliai, nurodyti negali. Jau prasidėjus LGBT dalyvių eitynėms, apie 16.15 –16.17 val., iš Bernardinų sodo pusės Katedros aikšte prie jų priartėjo aukščiau minėtas vaikinas. Tuo metu jis stovėjo nugara į Katedrą, kadangi filmavo likusius piketo dalyvius – J. G., D. N., aukščiau nurodytą moterį ir vyriškį iš Kauno, kurie stovėjo, laikė plakatus. Kiti piketo dalyviai buvo nuėję į kitą vietą prie Katedros, arčiau prie parado dalyvių. Jis nekreipė dėmesio į artėjantį vaikiną, bet jis priėjo arčiau dviejų piketuojančių moterų: D. N. ir moters iš Kauno, tuo metu iš filmavimo akiračio pasitraukė abi minėtos moteris, išgirdo kažkokį barnį, kaip krestelėjo skėtis. Tada pamatė, kad yra įlaužta viena pusė skėčio, kurį laikė D. N.. Atsisukęs, pamatė minėtą vaikiną, kuris turėjo vėliavą 1x2 m dydžio, su plastikiniu ar metaliniu kotu (plonas, bet iš kokios tiksliai medžiagos, negali pasakyti), kurio ilgis apie 1,5 – 1,7 m, ir jis ta vėliava dar kartą mostelėjo į skėtį. Matė, kaip vaikinas pridegė cigaretę ir tuo momentu prie jo priėjo vyriškis iš (duomenys neskelbtini) (galimai K.). Ar jie ką nors kalbėjo, nežino, nes garsiai grojo muzika. Ar vyriškis, priartėjęs prie šio vaikino, galėjo fiziškai su juo kontaktuoti, ar galėjo vaikinui kaip nors sukelti fizinį skausmą, negali pasakyti, nes vyriškis stovėjo į jį nugara ir užstojo matomumą, todėl negali aprašyti vyriškio veiksmus. Po ko vaikinas atšoko ir tada staiga, pribėgęs prie vyriškio, kumščiu (dešine ranka) sudavė vieną smūgį į kairįjį skruostą (į veidą), nuo ko vyriškis parkrito ant grindinio. Vyriškis atsikėlė, pasitraukė nuo vaikino, o vaikinas toliau rūkydamas dar kelias minutes šūkavo, įžeidinėjo visus necenzūriniais žodžiais, vadino kunigus pedofilais, klausinėjo, kodėl jie prievartauja vaikus ir panašiai. Jis, rodydamas gašlius judesius, mojavo prieš veidus vėliava, rūkė prie pat jų veidų ir po to pasišalino. Vienu momentu jis ir jam mojavo vėliava prieš pat veidą. Mojuodamas, brūkštelėjo vėliava per veidą, jam buvo nemalonu dėl to. Be to, toje vietoje taip pat buvo ir kitų nepažįstamų žmonių, praeivių. Jis filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau telefonas nebuvo apgadintas, žalos nepatyrė. Pas vyriškį, kuriam vaikinas sudavė smūgį, nematė išorinių sužalojimo žymių, kraujo. Klausė jo, ką jis darys, ar kreipsis į policiją, bet vyriškis pasakė, kad nenori, nes prasidės ilgos teisminės procedūros. Dėl tokio minėto vaikino elgesio patyrė lengvą šoką, įspūdis buvo slogus, fiziškai nenukentėjo, tik morališkai buvo nemalonu, civilinio ieškinio jis nereikš. Visą su šiuo įvykiu susijusią filmuotą medžiagą jis pateikė D. N. (1 t., b. l. 140-141).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 8 d. liudytoju apklaustas Š. P. parodė, kad Krikščioniškosios kultūros instituto savanoris. 2024-06-08 dalyvavo VšĮ Krikščioniškosios kultūros Instituto surengtoje protesto ir maldos (už sodomijos nuodėmę praktikuojančių žmonių atsivertimą ir katalikiškos santvarkos Lietuvos valstybės atkūrimą) akcijoje LGBT eitynių metu. Buvo vienas iš renginio rengėjų ir vedėjų. VšĮ Krikščioniškosios kultūros Instituto direktorius A. S., protesto dalyviai ir jis su Instituto parengtais ir (ar) atsineštais plakatais stovėjo Odminių skvere, esančiame priešais Katedros aikštę, Vilniuje, su valdžios institucijomis iš anksto suderintoje vietoje. Akcijos vedėjai pasakojo dalyviams ir aplink akcijos vietą esantiems žmonėms, kodėl sodomijos nuodėmė yra blogis, kodėl reikia atkurti katalikiškos santvarkos Lietuvos valstybę, kartu su akcijos dalyviais giedojo giesmes, skandavo šūkius, skaitė maldas naudodami garso aparatūrą. LGBT eitynėms einant pro Odminių skverą, praėjus kažkiek laiko po eitynių pradžios (kiek pamena, jos prasidėjo 16.00 val. toliau nuo Katedros aikštės) ir, kiek atsimena, jau nemažai daliai iškrypimus propaguojančio „parado“ pražygiavus pro jų akcijos vietą, iš Katedros aikštės pusės (nuo eitynių gatvėje pusės), akcijos dalyviams skanduojant „Sodomy leads to hell!“ („Sodomija veda į pragarą!“) prie jų pribėgo nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, apsirengęs nepadoriai ir iššaukiančiai: persišviečiančiu bliuzonu, o žemiau – praktiškai nepadoriu apatines kelnaites ar glaudes primenančiu drabužiu su nukarusiomis žemyn juostelėmis, kurį dėl to sunku būtų pavadinti šortais. Kiek gali spręsti, jis pradėjo šį ir tolesnius veiksmus savo iniciatyva (neturi galimybės patikrinti ar provokacija buvo specialiai iš anksto organizuota), niekas iš jų jo neprovokavo, net nebuvo prie jo priėjęs, nes jis atbėgo iš gana toli, matyt išgirdęs jų skanduojamus šūkius. Šis žmogus rankose laikė LGBT grupuočių (t. y. pasisavintų kaip jų simbolis vaivorykštės spalvų) vėliavą. Pradėjo šokti nepadorų šokį, neretai iššaukiančiai atsukdamas į akcijos dalyvius „penktą tašką“, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius. Tai buvo įžeidimas ne tik Dievui, normaliai šeimai ir tikrajai – katalikiškai – Lietuvai, bet ir jiems akcijos dalyviams. Jis savavališkai lietė jo ranką, tuo metu šaukė „pedofilai“, sakė jiems įžeidžiančio pobūdžio žodžius, provokavo konfliktą, tačiau jis ir kiti į konfliktą nesivėlė. Minėtas veikėjas nusirengė net ir savo bliuzoną, likdamas viešumoje nuogu torsu, praktiškai pusnuogis. Tokiu „kostiumu“ apsirengęs ėmė nemandagiai kišti savo veidą visai arti jo veido, ranka imituoti masturbaciją. Visi minėti dalykai matomi jų instituto Facebook svetainėje publikuotame vaizdo įraše. Tada jie ėmė lotyniškai melstis maldą „Sveika Marija“. Įvykus minėtiems įvykiams ir provokatoriui prie pat jo tęsiant savo išpuolius, pro šalį važiavęs dviratininkas (iki tol nedalyvavęs jų akcijoje, su ja nesusijęs ir iš karto po įvykusių muštynių pasitraukęs iš įvykio vietos) pakėlė paties minėto provokatoriaus (jau senokai prieš tai) numestą ant grindinio LGBT vėliavą, kuri ten ilgokai gulėjo, provokatoriui minėtais būdais įžeidinėjant akcijos dalyvius. Daugiau dviratininkas pirmas nesiėmė jokių veiksmų. Provokatorius pirmas iš karto stūmė dviratininką su jo dviračiu ant žemės. Jis iš karto per mikrofoną ėmė šaukti „Policija!“, šaukė tai kelis kartus, bet deja pareigūnai nepriėjo. Atsikėlęs nuo žemės, dviratininkas pastūmė minėtą provokatorių, o šis smogė atgal ir prasidėjo muštynės. Jis per mikrofoną ramino besimušančius, ragino nesimušti ir eiti iš akcijos vietos, stengėsi nesiblaškyti, turėjo susitelkti į akciją ir daug nesidairyti į šalis, todėl viso įvykio nematė ir negali tiksliai nurodyti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas provokatorius sudavė dviratininkui. Jam pasirodė, kad netoli jo tiško kraujas. Vienas žmogus bandė stabdyti muštynes. Joms pasibaigus, abu muštynių dalyviai iš karto pasitraukė iš akcijos vietos. Jis fiziškai nenukentėjo, tačiau dėl šio vyriškio chuliganiško elgesio, veiksmų buvo šokiruotas, sukrėstas, įžeistas kaip žmogus ir katalikas. Dalį šio įvykio nufilmavo Krikščioniškosios kultūros Instituto direktorius A. S. (1 t., b. l. 144-146).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad yra Krikščioniškosios kultūros instituto direktorius. 2024 m. birželio 8 d. dalyvavo, kaip organizacijos atstovas, VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Instituto surengtoje protesto ir maldos (už sodomijos nuodėmę praktikuojančių žmonių atsivertimą ir katalikiškos santvarkos Lietuvos valstybės atkūrimą) akcijoje LGBT eitynių metu. Buvo vienas iš renginio rengėjų ir vedėjų. Jis, protesto dalyviai su Instituto parengtais ir (ar) atsineštais plakatais stovėjo Odminių skvere, esančiame priešais Katedros aikštę, Vilniuje, su valdžios institucijomis iš anksto suderintoje vietoje. Akcijos vedėjai pasakojo dalyviams ir aplink akcijos vietą esantiems žmonėms, kodėl sodomijos nuodėmė yra blogis, kodėl reikia atkurti katalikiškos santvarkos Lietuvos valstybę, kartu su akcijos dalyviais giedojo giesmes, skandavo šūkius, skaitė maldas naudodami garso aparatūrą. LGBT eitynėms einant pro Odminių skverą, praėjus kažkiek laiko po eitynių pradžios (kiek pamena, jos prasidėjo 16.00 val. toliau nuo Katedros aikštės) ir, kiek atsimena, jau nemažai daliai iškrypimus propaguojančio „parado“ pražygiavus pro jų akcijos vietą (kelintą valandą tiksliai, negali pasakyti, jam pasirodė, kad galimai galėjo būti po 45 min. nuo eitynių pradžios, bet tai jo subjektyvus laiko jutimas), iš Katedros aikštės pusės (nuo eitynių gatvėje pusės), akcijos dalyviams skanduojant „Sodomy leads to hell!“ („Sodomija veda į pragarą!“), prie jų pribėgo nepažįstamas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyriškis, apsirengęs nepadoriai ir iššaukiančiai: persišviečiančiu bluzonu, o žemiau – praktiškai nepadoriu apatines kelnaites ar glaudes primenančiu drabužiu su nukarusiomis žemyn juostelėmis, kurį dėl to sunku būtų pavadinti šortais. Kiek gali spręsti, jis pradėjo šį ir tolesnius veiksmus savo iniciatyva (neturi galimybės patikrinti, ar provokacija buvo specialiai iš anksto organizuota), niekas iš jų jo neprovokavo, net nebuvo prie jo priėjęs – nes jis atbėgo iš gana toli, iš Katedros pusės – matyt išgirdęs jų skanduojamus šūkius. Šis žmogus rankose laikė LGBT grupuočių (t. y. pasisavintų kaip jų simbolis vaivorykštės spalvų) vėliavą. Pradėjo šokti nepadorų šokį, neretai iššaukiančiai atsukdamas į akcijos dalyvius sėdmenis, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius. Tai buvo įžeidimas ne tik Dievui, normaliai šeimai ir tikrajai – katalikiškai – Lietuvai, bet ir jiems akcijos dalyviams. Jis šaukė „pedofilai“, sakė jiems įžeidžiančio pobūdžio žodžius, provokavo konfliktą, tačiau jis ir kiti į konfliktą nesivėlė. Minėtas veikėjas nusirengė net ir savo bluzoną, likdamas viešumoje nuogu torsu – praktiškai pusnuogis. Tokiu „kostiumu“ apsirengęs ėmė ranka imituoti masturbaciją. Visi minėti dalykai matomi VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto Facebook svetainėje publikuotame vaizdo įraše. Tada jie ėmė lotyniškai melstis maldą „Sveika Marija“. Po šių įvykių, provokatoriui tęsiant išpuolius, į įvykio vietą įvažiavo dviratininkas, iki tol nedalyvavęs jų akcijoje, su ja nesusijęs ir iš karto po įvykusių muštynių pasitraukęs iš įvykio vietos. Dviratininkas pakėlė paties minėto provokatoriaus (jau senokai prieš tai) numestą ant grindinio LGBT vėliavą, kuri ten ilgokai gulėjo, provokatoriui minėtais būdais įžeidinėjant akcijos dalyvius. Provokatorius pirmas iš karto stūmė dviratininką su jo dviračiu ant žemės ir dviratininkas nukrito su dviračiu ant grindinio. Ponas Š. P., Instituto savanoris, iš karto per mikrofoną ėmė šaukti „Policija!“ – šaukė tai kelis kartus, bet deja pareigūnai nepriėjo. Ponas Š. P. per mikrofoną ramino besimušančius, ragino nesimušti ir eiti iš akcijos vietos. Atsikėlęs nuo žemės, dviratininkas delnu atstūmė nuo savęs provokatorių ir tuo metu, jiems besistumdant ant žemės, nukrito jam priklausantis trikojis su išmaniuoju telefonu, tai užfiksuota vaizdo įraše. Tuo metu nuėjo į vietą, kur stovėjo trikojis, kad būtų galima toliau filmuoti. Tai darydamas, nestebėjo tuo metu pasibaigusių muštynių, nematė, kas, kam, kiek smūgių sudavė, nematė, kur šie asmenys nuėjo. Apie tolesnę muštynių eigą sužinojo iš TV3 rodyto vaizdo įrašo, kuriame matoma, kad provokatorius suduoda smūgius dviratininkui. Taip pat sužinojo, kad tas pats provokatorius užpuolė kitos protesto akcijos dalyvius iš Šeimų sąjūdžio Katedros aikštėje. Mano, kad provokatorius pirmą užpuolė juos, o po to tęsė savo provokuojančius veiksmus prie jų protesto akcijos dalyvių. Pats jis šio įvykio metu nenukentėjo. Toks provokatoriaus elgesys įžeidė ne tik jį, protesto dalyvius, bet ir aplinkinius, nes tai buvo iššaukiantis, įžūlus, visuomenėje nepriimtinas elgesys, suplanuotas jo tyčinis veikimas. Visą protesto akcijos laiką nuo 14.00 val. filmavo nepertraukiamai savo mobiliuoju telefonu, tačiau jame nėra tokios funkcijos, kaip datos ir laiko fiksavimas, todėl negali pateikti medžiagos, kur yra užfiksuotas šio įvykio laikas, kada buvo pradžia ir pabaiga viso šio įvykio (1 t., b. l. 150-152).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d. liudytoja apklausta R. L. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 16.00 val., ji ėjo į autobuso sustojimą nuo Aušros vartų iki Žaliojo tilto, 4G autobusą, nes norėjo važiuoti namo. Prie Katedros aikštės pamatė LGBT eiseną. Buvo daug žmonių. Kadangi į Katedros aikštę patekti nebuvo galima, ji ėjo pakeliui link Gedimino pr., kur pradėjo filmuoti tą eiseną. Netoli prospekto pamatė taikų piketą iš kažkur tai 5-ių žmonių, kurie laikė kažkokius plakatus, per garsiakalbį meldėsi, sakė, girdėjo: „Dieve mūsų“. Ji toliau filmavo eiseną, piketą. Tuo metu pamatė, kad prie šio taikaus piketo, kažkas rėkavo tų piketo žmonių pusei, pradėjo mosikuoti LGBT vėliava, šokti pagal muziką, su vėliava mosikavo prieš tų žmonių veidus, po ko numetė savo vėliavą ant žemės, pradėjo prieš tų žmonių veidus mosikuoti kumščiais, įžūliai provokavo į jį atkreipti dėmesį. Pamatė vėliau, kad tas asmuo jau buvo nusirengęs iki kelnaičių, šoko striptizą, imitavo lytino akto veiksmus, šlykščiai „išsidirbinėjo“. Tie taikaus protesto žmonės nekreipė į LGBT asmenį jokio dėmesio, kentė ir meldėsi. Toje vietoje susirinko daug žmonių, protesto dalyviai toliau meldėsi, subėgo korespondentai. Vienu metu pamatė, kad minioje stovi dviratininkas, jai nepažįstamas vyras. Po ko dviratininkas privažiavo prie LGBT vėliavos, pakėlė vėliavą, norėjo paduoti tam LGBT jaunuoliui, kuris pusnuogis toliau šoko. Tada tas LGBT jaunuolis pradėjo kumščiuoti į dviratininko pusę, ar pataikė, negali pasakyti, po to ją užstojo žmonės. Vėliau pamatė, kad dviratininkas guli ant žemės, o LGBT jaunuolis smūgiavo kumščiais į dviratininko kūną, tačiau konkrečiai nieko nematė daugiau, ji jau pasitraukė. Po to ji savo padarytą video įsidėjo per „messenger“ programėlę. O vėliau video ištrynė iš savo telefono ir jo jau neturi. Kažkas iš pažįstamų jos padarytą video toliau įsidėjo į www.facebook.com. Ji tiki, kad nuo LGBT jaunuolio veiksmų dviratininkas tikrai nukentėjo (1 t., b. l. 160-163).
Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą, apie įvykį, parodymų protokole 2024 m. birželio 9 d. užfiksuota, kad D. N. parodė, kad su kolegomis iš Lietuvos Šeimų Sąjūdžio ir Krikščionių Sąjungos Vilniaus savivaldybėje užregistravo taikią protesto akciją – piketą (iki 15 žmonių) birželio 8 d., Vilniuje, Katedros aikštėje, prieš LGBT propagandą. Gavo patvirtinimą, kad piketas leidžiamas. Norėdami išvengti incidentų, apie 13.00 val., įsikūrė priešingoje aikštės pusėje, kuo toliau nuo prieigų į parką, kur rinkosi parado dalyviai. Jų buvo 13 žmonių. Jie netriukšmavo, nerėkavo, neskandavo jokių šūkių. Tyliai bendravo tarpusavyje, taip pat su tais praeiviais, kurie prieidavo prie jų pasisveikinti, padėkoti, nusifotografuoti kartu. Turėjo Lietuvos ir jų organizacijų vėliavas, taip pat plakatus su protestiniais sakiniais, užrašytais valstybine kalba. Necenzūrinių žodžių, neapykantos kalbos, įžeidinėjimų juose nebuvo. Per nešiojamas kolonėles visą laiką leido jos (D. N.) sukurtą garso takelį – įrašą, kuriame naudojo garsiausių mokslininkų tyrimų duomenimis pagrįstas išvadas, statistiką apie LGBT žmones bei jų šeimose augančius vaikus. Taip pat skambėjo jos autorinė daina, kurią specialiai parašė šiam protestui. 16.00 val. prasidėjo paradas. Keli jų žmonės pasišalino. Aikštėje jie liko penkiese. A. R. ėmė filmuoti jų akciją. Apie 16.10 val. prie jų iš priešais priėjo keistai apsirengęs, LGBT vėliava nešinas jaunuolis. Sustojo nuo jų per kokius 5 m. Buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kažką šūkavo, bet kadangi šalia garsiai grojo kolonėlė, negirdėjo ką. Jis ėmė jiems rodyti nepadorius žestus, akcentuodamas savo lytinius organus ir vidurinį pirštą. Pamatė, kad jis vis labiau artinasi, tuomet pati žengė link jo – norėjo tiesiog kultūringai paprašyti, kad atsitrauktų ir pagąsdinti, kad kvies policiją. A. R. pačios įvykio pradžios nenufilmavo nes nepastebėjo, filmuodamas juos iš priekio, kas vyksta už jo nugaros. Vos žengė žingsnį link užpuoliko, jis iškart savo vėliavos kotu, naudodamas kaip ietį, smogė jai. Kadangi rankose turėjo išskleistą skėtį, suspėjo juo pridengti savo kūną. Smūgis kliuvo ne jai, o skėčiui. Video įraše, kurį pateikė, aiškiai matyti, kad jis sulaužytas. Ji tą ten konstatuoja garsiai. Pasiskundė kolegai. Jis ją bandė apginti ir nuo užpuoliko gavo tokį smūgį, kuris jį net pargriovė. Taigi lygiagrečiai įvyko ir dar vienas incidentas. Užpuolikas net po to, kai primušė pagyvenusį vyriškį, niekur nesitraukė. Maivėsi, mosikavo jiems prieš veidus ir virš galvų savo vėliava. Tyčiojosi iš jų pažiūrų, bažnyčios, tikėjimo, kunigų. Kaltino juos pedofilija. Kaltino pedofilija kunigus. Kalbėjo, kad jie (protesto dalyviai) savo vaikus atiduoda pedofilams, tokias ir panašias įžeidžiančias, provokatyvias nesąmones. Jie stovėjo, tylėjo, į ginčus nesileido. Kai incidento iniciatorius pasišalino, A. R. apie įvykį pranešė ELTAI. Tą dieną šis žmogus įvykdė ir išpuolį prieš maldininkus (1 t., b. l. 9-10).
Iš 2024 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – viešoji erdvė, esanti Katedros aikštėje, arčiau automobilių stovėjimo aikštelės prie Katedros varpinės bei važiuojamosios dalies. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurias administruoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 16-19).
Iš 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. N. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Įrašo trukmė 07:32 min. Vaizdo įraše matosi Katedros aikštės prieigose, užlipęs ant suoliuko, stovintis vyresnio amžiaus, žilų plaukų vyras, apsirengęs baltos spalvos rūbais, kairėje rankoje laikantis baltos spalvos vėliavėlę su užrašu „Lietuvos šeimų sąjūdis“. Šalia jo stovi juodų plaukų moteris, su akiniais nuo saulės, apsirengusi taip pat baltos spalvos rūbais. Moteris dešinėje rankoje laiko išskleistą baltos spalvos skėtį su gelsvos spalvos rankena. Taip pat matosi dvi juodos spalvos garso kolonėlės, per kurias leidžiamas garso įrašas bei daina lietuvių kalba. Įrašo 0.51 s. prie moters prieina kita moteris, šviesios spalvos plaukais, taip pat apsirengusi baltos spalvos rūbais. Už visų trijų nugaros matosi baltos spalvos didelė medžiaginė iškaba su Lietuvos šeimų sąjūdžio simbolika. Įrašo 01:29 min. taip pat matomas kitas vyresnio amžiaus vyras, stambesnio kūno sudėjimo, su juodais akiniais, apsirengęs šviesiai pilkos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis bei mėlynos spalvos džinsais. Dešinėje rankoje vyras laiko suvyniotą žurnalą. Įrašo 03:14 min. trumpam pasirodo vyriškis šviesiais garbanotais plaukais, apsirengęs juodos spalvos aptemptus marškinius, laikantis vaivorykštės spalvų vėliavą. Vyriškio veiksmų nesimato, bet matosi, kaip abi moterys eina į jo pusę. Įrašo 03:25 min. matosi vyriškis pilnu ūgiu: apie 160 cm, normalaus kūno sudėjimo, šviesiais garbanotais plaukais, užsidėjęs juodus akinius nuo saulės, apsirengęs juodos spalvos aptemptus marškinius bei juodus trumpus šortus, vyro dešinė ranka bei dešinė koja tatuiruotos. Kairėje rankoje vyras laiko vaivorykštės spalvų vėliavą, kuria mojuoja į skirtingas puses. Įraše 03:31 min. prie jo prieina stambesnio kūno sudėjimo, su juodais akiniais, apsirengęs šviesiai pilkos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis bei mėlynos spalvos džinsais vyras, kairėje rankoje laikantis suvyniotą žurnalą. Vyras savo dešiniąja ranka galimai bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą tačiau vyriškis laikantis vėliavą atsitraukia, iškelia savo dešinę ranką su sugniaužtu kumščiu ir grėsmingai nusiteikęs eina link vyro, bandžiusio paimti vėliavą. Kelios sekundės tarp vyrų vyksta pokalbis. Įraše 03:37 min. matosi, kaip vyras savo dešiniąja ranka vėl bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą už koto, tačiau vyras, laikantis vėliavą, savo dešiniąja ranka už riešo paima vyro ranką. Vyras šiek tiek nustumia jį nuo savęs, tačiau vyriškis, laikantis vėliavą, galimai neišlaikęs pusiausvyros, šiek tiek priklaupia ir atsistojęs dešiniąja ranka suduoda vieną smūgį vyrui, norėjusiam atimti vėliavą, į veido kairiąją pusę. Nuo smūgio vyras nukrenta ant grindinio, tačiau iškart atsistoja. Jis paduoda moteriai su juodais plaukais žurnalą, kurį laikė rankoje. Girdisi, kaip kažkas kelis kartus pakartoja „Nieko nedarom“. Vyriškis, laikantis rankoje vaivorykštės spalvų vėliavą, toliau šoka, maivosi, rankoje laiko cigaretę. Girdisi kaip sako „gėda pedofilams“, „pedofilai tenai, dulkina jūsų vaikus“, „patinka, kad dulkina vaikus pedofilai kunigai“. Taip pat įraše 04:20 min. matosi moteris su juodais plaukais, laikanti baltos spalvos skėtį, kurio viena pusė yra sulūžusi. 04:32 min. girdisi, kaip vyriškis sako „nori dar kartą gauti, vieną gavai“, kelis kartus pakartoja „kunigai pedofilai“, „kodėl vežat vaikus pedofiliauti“. Po kelių sekundžių jis eina link Katedros varpinės. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 21-24).
Iš 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus stebėtojų. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Įrašo trukmė 4 min. Įrašo data ir laikas 2024 m. birželio 8 d., nuo 16:07 val. iki 16:11 val. Vaizdo įraše matosi Katedros aikštė, susirinkę žmonės. Įrašo laiku 16:08:20 val. matosi dešinėje pusėje vyriškis šviesiais garbanotais plaukais, apsirengęs juodos spalvos aptemptus marškinius, laikantis vaivorykštės spalvų vėliavą, kuria mojuoja į skirtingas puses. Matosi, kaip prie jo prieina dvi moterys, viena iš jų rankoje laiko baltos spalvos skėtį. Matosi, kad tarp vyriškio ir moters vyksta konfliktas, vyriškis užsimoja savo turima vėliava. Tuo pačiu metu matosi, kaip moters rankose turimo balto skėčio viena pusė atrodo sulūžusi, nors prieš tai skėtis buvo nesugadintas. Įrašo laiku 16:08:40 val. matosi, kaip prie vyriškio, laikančio rankose vėliavą, prieina stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiai pilkos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis bei mėlynos spalvos džinsais vyras. Vyras savo dešiniąja ranka galimai bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą, tačiau vyriškis, laikantis vėliavą, atsitraukia, iškelia savo dešinę ranką su sugniaužtu kumščiu ir grėsmingai nusiteikęs eina link vyro, bandžiusio paimti vėliavą. Įrašo laiku 16:08:50 val. matosi, kaip vyras savo dešiniąja ranka vėl bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą už koto, tačiau vyras, laikantis vėliavą, savo dešiniąja ranka už riešo paima vyro ranką. Vyras šiek tiek nustumia jį nuo savęs, tačiau vyriškis, laikantis vėliavą, galimai neišlaikęs pusiausvyros, šiek tiek priklaupia ir atsistojęs dešiniąja ranka suduoda vieną smūgį vyrui, norėjusiam atimti vėliavą. Nuo smūgio vyras nukrenta ant grindinio, tačiau iškart atsistoja. Po kelių sekundžių jis eina link Katedros varpinės. Vyras su vėliava rankose toliau mosikuoja vėliava (1 t., b. l. 27-28).
Iš 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš naujienų portalo (duomenys neskelbtini). Įrašas yra spalvotas. Įraše pavaizduotas Odminių skveras Vilniuje. Matosi trys stovintys žmonės su plakatais, prie jų nuo Katedros aikštės pusės pribėga galimai LGBT narys, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio vyriškis, šviesiais garbanotais plaukais, apsirengęs juodos spalvos prigludusius marškinius bei juodos spalvos trumpus šortus, kairėje rankoje vyriškis laiko vaivorykštės spalvų vėliavą. Pribėgęs prie žmonių su plakatais vyriškis pradeda maivytis, kraipo užpakalį, pritupia, savo veiksmais provokuoja aplinkinius, mosikuoja turima vėliava, vėliau nusirengia, nusimeta savo marškinius. Įraše 01:10 min. matosi, kaip prie jo privažiuoja juodos spalvos dviračiu nenustatytas vyras, apsirengęs juodos spalvos rūbais, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, už nugaros turintis juodos spalvos kuprinę. Vyras pakelia nuo grindinio vaivorykštės spalvų vėliavą ir iškart prie jo puola LGBT narys, nustumia jį nuo dviračio, pradeda smūgiuoti, dėl ko vyras nukrenta nuo dviračio ant grindinio. Matosi, kaip tarp abiejų vyksta grumtynės, vyras juodais rūbais kojomis bando nustumti nuo savęs jį užpuolusį vyrą. Atsistojęs vyras bando toliau gintis, tačiau vyriškis šviesiais garbanotais plaukais toliau puola, vyras vėl nukrenta ant grindinio, vyriškis šviesiais garbanotais plaukais rankomis suduoda jam smūgius. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 29-32).
Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pažymėtas numeriu 001, kurį elektroniniu paštu pateikė VšĮ Krikščioniškosios kultūros Instituto direktorius A. S.. Vaizdo įrašo pradžioje yra rodomas „Krikščioniškosios kultūros instituto“ logotipas, užrašas anglų kalba. Vaizdo įraše nėra fiksuojami data ir laikas. Jame kairėje pusėje ant šaligatvio, apie 10 m atstumu nuo dešinėje pusėje esančios važiuojamosios kelio dalies, yra filmuojami keli asmenys, laikantys plakatus su užrašais, arčiausiai stovintis vyriškis su juodu kostiumu į mikrofoną kartoja kažkokias frazes. Už dešinėje pusėje esančios važiuojamosios kelio dalies, kuriuo eina asmenys, laikantys LGBT spalvų vėliavas, skėčius, yra matoma Katedros pastato dalis, Katedros laikrodžio bokštas (varpinė). Įraše matoma, kaip per kelią iš dešinės pusės atbėga vyriškis, apsirengęs juodais permatomais aptempiamais marškinėliais, juodos spalvos trumpais šortais, rankoje mosikuodamas LGBT spalvų vėliava (kaip nustatyta – L. L.), kuris tolumoje, iš pradžių pribėgęs prie grupės prie kelio stovinčių asmenų, pasisukęs į juos nugara, šokinėja pakėlęs vieną koją. Po to L. L. pribėga prie asmenų, laikančių plakatus, žegnojasi. Apie 2 m atstumu nuo jų, nusisukęs į juos nugara, pritūpęs juosmeniu kartoja judesius pirmyn-atgal, atsistoja, šokinėja, ranka liečia savo sėdmenis. Priėjęs arti prie plakatą laikančio asmens su juodu kostiumu, paliečia jo petį, po to šokdamas atsispaudžia nuo grindinio plačiai išskėstomis kojomis, vėl atsistoja nugara į minėtus asmenis, traukia po šortais esančio drabužio detales. Atsistojęs priešais juodu kostiumu vilkintį vyriškį, numeta ant grindinio LGBT spalvų vėliavą, nusiima savo marškinėlius, akinius, kuriuos numeta ant grindinio, rodo sau į krūtinę, ant nugaros esančias tatuiruotes, prieina arti kostiumą vilkinčio vyriškio, nueina toliau, vėl, atsisukęs nugara, šokinėja pritūpęs, priėjęs prie kostiumą vilkinčio vyriškio kažką sako, šokinėja, ranka atlieka judesius savo lytinio organo srityje. Tuo metu iš dešinės pusės privažiuoja dviračiu juodai apsirengęs vyriškis, kaip nustatyta – G. U., kuris, būdamas ant dviračio, kaire ranka pakelia ant grindinio gulėjusią LGBT spalvų vėliavą, paima ją į dešinę ranką. L. L. pribėga prie G. U., abiem rankomis sugriebia G. U. už kairės rankos ir traukdamas į save parverčia G. U. ant grindinio, pats yra pasilenkęs virš jo, bet ką daro nesimato, nes vaizdo nefiksuoja kamera. L. L. viena ranka stumia kitas vyriškis su rudu megztiniu ir G. U. atsistoja, pasisuka į atbėgusį prie jo L. L. ir rankomis nustumia nuo savęs, L. L. susikimba su G. U. ir stumdosi, nuo ko vaizdą filmuojantis įrenginys nukrenta, vaizdas nukreipiamas kitur. Kai įrenginys vėl pradeda fiksuoti vaizdą lygiai, matoma, kaip G. U. prie ant grindinio gulinčio dviračio pakelia kepurę, užsideda ant galvos, pakelia dviratį ir su juo nueina į kairę. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 51-54).
Iš 2024 m. birželio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. N. pateikė apžiūrai baltos spalvos skėtį su logotipu. Apžiūros metu nustatyta, kad skėtis atsidaro automatiškai, mechaniškai susiskleidžia. Išskleidus skėtį, matosi aštuoni juodos spalvos strypai, du iš jų yra sulenkti, vienoje vietoje ties strypu nėra strypą prilaikančio siūlo (1 t., b. l. 85-87).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektyviai viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).
BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2024 m. birželio 8 d. Vilniaus m. vyko Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (toliau - LGBT) teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamos eitynės. Šių eitynių metu dvi organizacijos, t. y. Lietuvos Šeimos sąjūdžio Asociacijos ir Krikščionių sąjunga bei Viešosios įstaigos Krikščioniškosios kultūros institutas atitinkamai organizavo sankcionuotas protesto akcijas, kurių metu įvyko susidūrimas ir konfliktas su kaltinamuoju.
Kaltinamasis L. L. savo kaltę pažeidus viešąją tvarką neigia, tačiau jis neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, maivėsi ir šoko prieš nukentėjusiuosius, mosavo vėliava ir dalyvavo konflikte su nukentėjusiaisiais, sudavė smūgius dviem vyrams, tačiau savo elgesį konflikto metu vertina kaip gynybinius veiksmus, atsaką į provokuojančius nukentėjusiųjų veiksmus (2 t., b. l. 21-23, 25-26, 30-31, 47-48, 119-124, 185-192).
Pirmajame epizode (veiksmai prieš Lietuvos Šeimos sąjūdžio Asociacijos ir Krikščionių sąjungos narius) dalyvavę nukentėjusieji D. N., A. S., J. G. ir G. J., liudytojas A. R. viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis priėjęs prie jų mosavo vaivorykštės spalvos vėliavą, mosavo ja labai arti veidų, demonstravo nepadorius judesius, orientuotus į lytinį organą, kaltinamasis užsimojęs vėliava trenkė per nukentėjusiosios D. N. rankose laikytą skėtį, kuris nuo smūgio sulūžo, priėjus G. J., šiam trenkė ranka į veidą, nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, vėliau kaltinamasis dar klausė nukentėjusiojo: „vieną gavai, nori dar?“, į veidus pūtė dūmus, rėkavo į veidus įžeidžiančias frazes, kaip antai: „ jūs pedofilams atiduodate savo vaikus, kodėl atiduodate vaikus?“, „ten sėdi jūsų kunigai pedofilai“, „dulkina jūsų vaikus“, „pedofilai“ ir pan. Tiek nukentėjusieji D. N., A. S., J. G. ir G. J., tiek liudytojas A. R. matę šiuos veiksmus kaltinamojo veiksmus, pasijuto įžeisti, patyrė stresą dėl naudojamo ir demonstruojamo smurto (1 t., b. l. 9-10, 71-763, 91-93, 105-107, 108-110, 120, 140-141, 2 t., b. l. 116-133, 160-162). Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 33, 55, 2 t. galinis viršelis) bei kitų objektų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 21-24, 27-28).
Iš vaizdo įrašų matyti (vaizdo įrašas pateiktas D. N., 2 t., galinis bylos viršelis), kad Lietuvos šeimos sąjūdžio nariai stovi ramiai su plakatais, klausosi garso įrašų. 03:31 min. pasirodo kaltinamasis L. L., kuris rankoje laiko vaivorykštės spalvų vėliavą, kuria mojuoja į skirtingas puses. <...> Įraše matosi, kaip vyras (G. J.) savo dešiniąja ranka bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą už koto, tačiau vyras, laikantis vėliavą (L. L.), savo dešiniąja ranka už riešo paima vyro ranką. Vyras šiek tiek nustumia jį nuo savęs, tačiau vyras, laikantis vėliavą, galimai neišlaikęs pusiausvyros, šiek tiek priklaupia ir atsistojęs dešiniąja ranka suduoda vieną smūgį vyrui, norėjusiam atimti vėliavą, į veido kairiąją pusę. Nuo smūgio vyras nukrenta ant grindinio, tačiau iš karto atsistoja. Jis paduoda moteriai su juodais plaukais žurnalą, kurį laikė rankoje. Girdisi, kaip kažkas kelis kartus pakartoja „Nieko nedarom“. Vyras, laikantis rankoje vaivorykštės spalvų vėliavą, toliau šoka, maivosi, rankoje laiko cigaretę. Girdisi kaip sako „gėda pedofilams“, „pedofilai tenai, dulkina jūsų vaikus“, „patinka, kad dulkina vaikus pedofilai kunigai“. Taip pat įraše 04:20 min. matosi moteris su juodais plaukais, laikanti baltos spalvos skėtį, kurio viena pusė yra sulūžusi. 04:32 min. girdisi, kaip vyriškis sako „nori dar kartą gauti, vieną gavai“, kelis kartus pakartoja „kunigai pedofilai“, „kodėl vežat vaikus pedofiliauti“. Po kelių sekundžių jis eina link Katedros varpinės (1 t., b. l. 21-24).
Iš 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus stebėtojų. Įrašo data ir laikas 2024 m. birželio 8 d., nuo 16:07 val. iki 16:11 val. Vaizdo įraše matosi Katedros aikštė, susirinkę žmonės. Įrašo laiku 16:08:20 val. matosi dešinėje pusėje vyriškis šviesiais garbanotais plaukais, apsirengęs juodos spalvos aptemptus marškinius, laikantis vaivorykštės spalvų vėliavą, kuria mojuoja į skirtingas puses (nustatyta, kad tai L. L.). Matosi, kaip prie jo prieina dvi moterys (nukentėjusiosios), viena iš jų rankoje laiko baltos spalvos skėtį. Matosi, kad tarp vyro ir moters vyksta konfliktas, vyras užsimoja savo turima vėliava. Tuo pačiu metu matosi, kaip moters rankose turimo balto skėčio viena pusė atrodo sulūžusi, nors prieš tai skėtis buvo nesugadintas. Įrašo laiku 16:08:40 val. matosi, kaip prie vyriškio, laikančio rankose vėliavą, prieina stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiai pilkos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis bei mėlynos spalvos džinsais vyras. Vyras savo dešiniąja ranka galimai bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą, tačiau vyriškis, laikantis vėliavą, atsitraukia, iškelia savo dešinę ranką su sugniaužtu kumščiu ir grėsmingai nusiteikęs eina link vyro, bandžiusio paimti vėliavą. Įrašo laiku 16:08:50 val. matosi, kaip vyras savo dešiniąja ranka vėl bando paimti vaivorykštės spalvų vėliavą už koto, tačiau vyras, laikantis vėliavą, savo dešiniąja ranka už riešo paima vyro ranką. Vyras šiek tiek nustumia jį nuo savęs, tačiau vyriškis, laikantis vėliavą, galimai neišlaikęs pusiausvyros, šiek tiek priklaupia ir atsistojęs dešiniąja ranka suduoda vieną smūgį vyrui, norėjusiam atimti vėliavą. Nuo smūgio vyras nukrenta ant grindinio, tačiau iškart atsistoja. Po kelių sekundžių jis eina link Katedros varpinės. Vyras su vėliava rankose toliau mosuoja vėliava (1 t., b. l. 27-28).
Antrajame epizode (veiksmai prie Viešosios įstaigos Krikščioniškosios kultūros instituto narių) dalyvavęs nukentėjusysis G. U. viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis prieš protestuotojus elgėsi chuliganiškai, tyčiojosi iš protestuotojų, šoko, atkišo sėdmenis prieš juos, imitavo lytinio akto judesius, nusirenginėjo <...> norėdamas nutraukti tokius veiksmus, jis privažiavo arčiau, paėmė numestą vėliavą. Tada prišoko kaltinamasis, nuvertė jį nuo dviračio <...> sudavė kumščiais į galvos sritį <...> sudavė apie 7 smūgius <...> lūžo akiniai, buvo suplėšyti marškinėliai ir sugadintos sportinės kelnės (1 t., b. l. 127-129, 2 t., b. l. 130-132). Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytoja R. L., kuri nurodė, kad kaltinamasis su vėliava mosavo protestuotojams prieš veidus, kumščiais mosavo prieš veidus, šoko, jos nuomone, striptizą ir kitaip šlykščiai „išsidirbinėjo“ <...> kaip energingai šoko, taip energingai ir pradėjo mušti dviratininką <...> (1 t., b. l. 160-163, 2 t., b. l. 158-160). Liudytojai Š. P. ir A. S. taip pat nurodė, kad kaltinamasis priėjęs prie jų, pradėjo šokti nepadorų šokį, neretai atsukdamas į juos užpakalį, darydamas lytinį aktą imituojančius judesius, šaukė „pedofilai“, sakė kitokias įžeidžiančias frazes, o po to atvažiavus dviratininkui (nukentėjusiajam G. U.), naudojo smurtą prieš jį (1 t., b. l. 144-146, 150-152, 2 t., b. l. 163-166).
Apibendrinant konstatuotina, kad visiškai nesusijusių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi bei atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pasirodo vyras, apsirengęs juodais permatomais aptempiamais marškinėliais, juodos spalvos trumpais šortais, rankoje mosikuodamas LGBT spalvų vėliava (kaip nustatyta – L. L.), kuris tolumoje, iš pradžių pribėgęs prie grupės prie kelio stovinčių asmenų, pasisukęs į juos nugara, šokinėja pakėlęs vieną koją. Po to L. L. pribėga prie asmenų, laikančių plakatus, žegnojasi. Apie 2 m atstumu nuo jų, nusisukęs į juos nugara, pritūpęs juosmeniu kartoja judesius pirmyn-atgal, atsistoja, šokinėja, ranka liečia savo sėdmenis. Priėjęs arti prie plakatą laikančio asmens su juodu kostiumu, paliečia jo petį, po to šokdamas atsispaudžia nuo grindinio plačiai išskėstomis kojomis, vėl atsistoja nugara į minėtus asmenis, traukia po šortais esančio drabužio detales. Atsistojęs priešais juodu kostiumu vilkintį vyriškį, numeta ant grindinio LGBT spalvų vėliavą, nusiima savo marškinėlius, akinius, kuriuos numeta ant grindinio, rodo sau į krūtinę, ant nugaros esančias tatuiruotes, prieina arti kostiumą vilkinčio vyriškio, nueina toliau, vėl, atsisukęs nugara, šokinėja pritūpęs, priėjęs prie kostiumą vilkinčio vyriškio kažką sako, šokinėja, ranka atlieka judesius savo lytinio organo srityje. Tuo metu iš dešinės pusės privažiuoja dviračiu juodai apsirengęs vyriškis (kaip nustatyta – G. U.), kuris, būdamas ant dviračio, kaire ranka pakelia ant grindinio gulėjusią LGBT spalvų vėliavą, paima ją į dešinę ranką. L. L. pribėga prie G. U., abiem rankomis sugriebia G. U. už kairės rankos ir traukdamas į save parverčia G. U. ant grindinio, pats yra pasilenkęs virš jo, bet ką daro nesimato, nes vaizdo nefiksuoja kamera. L. L. viena ranka stumia kitas vyriškis su rudu megztiniu ir G. U. atsistoja, pasisuka į atbėgusį prie jo L. L. ir rankomis nustumia nuo savęs, L. L. susikimba su G. U. ir stumdosi, nuo ko vaizdą filmuojantis įrenginys nukrenta, vaizdas nukreipiamas kitur. Kai įrenginys vėl pradeda fiksuoti vaizdą lygiai, matoma, kaip G. U. prie ant grindinio gulinčio dviračio pakelia kepurę, užsideda ant galvos, pakelia dviratį ir su juo nueina į kairę (1 t., b. l. 51-54).
Iš 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš naujienų portalo „TV3.lt“, įrašo nuoroda (duomenys neskelbtini).
Įraše matosi Odminių skveras Vilniuje stovi 3 žmonės su plakatais, prie jų nuo Katedros aikštės pusės pribėga vyras, apsirengęs juodos spalvos prigludusius marškinius bei juodos spalvos trumpus šortus, kairėje rankoje vyras laiko vaivorykštės spalvų vėliavą. Pribėgęs prie žmonių su plakatais vyras pradeda maivytis, kraipo užpakalį, pritupia, mosuoja turima vėliava, vėliau nusirengia savo marškinius ir juos numeta. Įraše 01:10 min. matosi, kaip prie jo privažiuoja dviratininkas. Dviratininkas, apsirengęs juodos spalvos rūbais, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, už nugaros turintis juodos spalvos kuprinę. Vyras pakelia nuo grindinio vaivorykštės spalvų vėliavą ir iškart prie jo puola LGBT narys, nustumia jį nuo dviračio, pradeda smūgiuoti, dėl ko vyras nukrenta nuo dviračio ant grindinio. Matosi, kaip tarp abiejų vyksta grumtynės, vyras juodais rūbais kojomis bando nustumti nuo savęs jį užpuolusį vyrą. Atsistojęs vyras bando toliau gintis, tačiau vyriškis šviesiais garbanotais plaukais toliau puola, vyras vėl nukrenta ant grindinio, vyriškis šviesiais garbanotais plaukais rankomis suduoda jam smūgius (1 t., b. l. 29-32).
Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus pažymėtina, kad nagrinėjamo incidento dalyvių parodymai sutampa, juose nėra prieštaravimų. Nukentėjusieji ir liudytojai viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyviai nesuteikęs, demonstravo nepadorius judesius, mosavo vaivorykštės vėliava jiems prie veidų, pūtė į veidą dūmus, rėkavo ir sakė įžeidžiančius teiginius, vadino pedofilais ir kt., naudojo fizinį smurtą ir jį demonstravo. Dėl tokių veiksmų jaučiasi įžeisti, pažeminti, jaučia nesaugumo jausmą, nes įvykis įvyko dienos metu pačiame Vilniaus m. centre, toks elgesys yra nepriimtinas ir netoleruotinas (1 t., b. l. 9-10, 71-73, 91-93, 105-107, 108-110, 127-129, 12, 140-141, 144-146, 150-152, 160-163, 2 t., b. l. 116-133, 158-168).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs ir logiški. Teismas taip pat nenustatė šių asmenų siekio neteisingai apkalbėti kaltinamąjį. Teismas pažymi ir tai, kad minėtus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ne tik iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, bet ir visi kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir vaizdo įrašai. Taigi, akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie išsigando, pasijuto šokiruoti. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo parodyti ir plačiai komentuojami visuomenės informavimo priemonėse. Visi veiksmai buvo atlikti kitų žmonių akivaizdoje, iš kurių vieni stovėjo ir žiūrėjo, kiti filmavo, fotografavo, o treti jautėsi šokiruoti.
Toks kaltinamojo elgesys – nepadorių judesių žmonėms demonstravimas, mosavimas vėliava jiems prie veidų, pūtimas į veidą dūmų, rėkavimas ir sakymas įžeidžiančių teiginių, vadinimas pedofilais ir kt., naudojimas fizinio smurto prieš du žmonės ir fizinio smurto demonstravimas buvo įžūlus, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir smurtu, keiksmais ir riksmais, o laikantis nustatytos tvarkos.
Kaltinamajame akte L. L. visuma veiksmų yra vertinama kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, t. y. įžūlus elgesys viešoje vietoje, kuris demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia būtinosios ginties situacijos, atsižvelgdamas į nustatytas bei jau aptartas aplinkybes, ir konstatuoja, kad šiuo atveju joks pavojingas kėsinimasis neegzistavo, nes, kaip nustatyta, fizinę jėgą pradėjo naudoti būtent kaltinamasis, puolimo tikslais, kai jam jokio tiesioginio pavojaus nebuvo. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo veiksmai buvo nulemti nepasitenkinimo dėl deklaruojamų ir išsakomų kitokių vertybių, o ne būtinybės gintis ar reaguoti į provokaciją. Todėl šioje susiklosčiusioje situacijoje, kaltinamajam vienareikšmiškai nekilo teisė į būtinąjį gintį.
Teismas sprendžia, kad kaltinamasis L. L. atlikdamas prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.
Priešingai, nei teigė kaltinamasis L. L. baigiamojoje kalboje, jo veiksmai neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnyje, sudėties požymių. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Kaip minėta, byloje nustatyti L. L. veiksmai (ypač fizinio smurto naudojimas) atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai kitai tyčinei veikai, be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021).
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas L. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – L. L. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiuosius G. J., G. U., sukeltas fizinis skausmas, demonstravo fizinį smurtą prieš kitus nukentėjusiuosius, įvykio metu buvo sugadintas turtas. Padaryta žala neatlyginta. Kaltinamasis nesigaili dėl savo veiksmų, nukentėjusiųjų neatsiprašė.
Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. praeityje neteistas (2 t., b. l. 6-7). Kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (2 t., b. l. 8-14). „Sodros“ duomenimis, L. L. dirbo (2 t., b. l. 4-5), teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra praradęs darbą, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 116). Duomenų apie L. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. L. paskyrus už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 1 metų laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudos paskyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į L. L. padarytą nusikalstamą veiką.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
1) nukentėjusioji D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 100 Eur žalos, kurią sudaro 100 eurų turtinė žala (dėl skėčio sugadinimo) ir 5 000 Eur neturtinė žala (1 t., b. l. 81);
2) nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123);
3) nukentėjusysis G. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 070 Eur žalos, kurią sudaro 70 Eur turtinė žala (dėl sulaužytų dviratininko akinių, suplėšytų ir sugadintų drabužių) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 135).
Nukentėjusiosios D. N. civilinio ieškinio dalis dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuojama tuo, kad kaltinamasis įvykio metu rodė nepadorius gestus, akcentuodamas savo lytinius organus <...>. Smogė vėliavos kotu ir smūgis kliuvo skėčiui, kuris sulūžo <...>. Kolegai buvo suduotas smūgis į veidą <...>. Tyčiojosi iš jų pažiūrų, bažnyčios, tikėjimo, kunigų <...>. Kaltino pedofilija <...>. Nenormine ir necenzūrine leksika, neapykantos kalba išsityčiojo iš jos religinių pažiūrų, taip pat prigimtinių žmogaus vertybių, kurias gina organizacijos, kurioms priklauso. Dėl patirto streso atsirado širdies permušimai, nemiga, kas sutrukdė įprastą veiklą. Teko gerti raminančius vaistus (1 t., b. l. 81).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. N. parodė, kad <...> po įvykio jautėsi siaubingai, labai įžeista, dar ir dabar, kai atsimena, pradeda drebėti kojos, rankos. Viskas vyko Katedros aikštėje, Lietuvos šventoje vietoje. Jie nieko nedarė, o dienos metu ateina kažkas ir užpuola vien už nuomonės išsakymą. Kitas dalykas, ji turi širdies bėdų, savijauta buvo baisi, naktį negalėjo užmigti, 3 dienas gėrė vaistus, nestiprius, žolinius, taip save ramino, verkė ir t. t. Ji neįsivaizdavo, kad kada nors taip gali atsitikti iš viso Lietuvoje, jautėsi žiauriai įžeista, buvo pažeminta garbė, jos asmeniškai kaip moters, kaip motinos ir šeimų sąjūdžio garbė. <...> byloje nepateikė dokumentų, kad jai buvo sutrikdyta sveikata <...>. Kaltinamasis juos koliojo, išsakomi žodžiai buvo baisūs, buvo teiginiai, kad „Jūs pedofilams atiduodate savo vaikus, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, atsisukęs rodė į Katedrą ir sakė: „Ten sėdi jūsų kunigai pedofilai, kodėl jūs atiduodate pedofilams savo vaikus“, konkrečiai jai sakė: „Tu motina, kodėl tu atiduoti pedofilams“, jis kaltino juos baisiais dalykais. <...> . Tokias frazes laiko įžeidžiančiomis <...> Pedofilija yra labai rimtas nusikaltimas <...> Tai žemina jos tikėjimą, nes yra aktyvi baptistė <...> (2 t., b. l. 124-126).
Nukentėjusioji D. N. nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas skėtis, kurios vertė 100 Eur. Skėtis buvo dovana, su organizacijos, kuriai atstovauja logotipu. Jis nėra masinės, serijinės gamybos gaminys. Tai vienetinis daiktas, pagamintas pagal specialų užsakymą Lenkijoje (1 t., b. l. 81). Teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinė ieškinį, paaiškino, kad jai nėra žinoma kiek už jį yra mokėta, nes tai dovana. <...> Jį vertina 100 Eur. (2 t., b. l. 126).
Nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuojama tuo, kad kaltinamasis juos vadino pedofilais, baksnojo vėliavos kotu po nosimis, vėliava talžė D. N. skėtį ir jį sulaužė, sudavė kumščiu kolegai per veidą ir jam grasino, šūkavo jai į veidą. Dėl tokių veiksmų ji patyrė psichologinį smurtą, buvo išvadinta pedofile, buvo provokuojama smurtui, jautėsi pažeminta ir įžeista (1 t., b. l. 123).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad <...> patyrė didžiulį stresą, pažeminimą ir pasijuto nesaugi savo valstybėje, todėl, kad jai grasino, šalia jos sumušė kolegą, jis nukrito ir ji galvojo, kad bus suduota ir jai. Pajuto didžiulį psichologinį terorą. Pasijuto labai nesaugiai, nes suprato, kad gali būti bet kada sužalota, užmušta ar išvadinta pedofile, apkaltinta, kad tvirkina vaikus <...>. Matė suduotus smūgius (2 t., b. l. 126-128).
Nukentėjusysis G. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 070 Eur žalos, kurią sudaro 70 Eur turtinė žala (dėl sulaužytų dviratininko akinių, suplėšytų ir sugadintų drabužių) ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad pribėgęs asmuo jį nugriovė nuo dviračio, o vėliau sudavė apie 7 smūgius į galvos sritį. Šio įvykio metu buvo šoko būsenos, ūžė galva, buvo apsvaigintas. Buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, nusibrozdino abi alkūnes, abu kelius, skaudėjo dešinės rankos pirštą <...>. Įvykis susilaukė žiniasklaidos dėmesio, jo atvaizdas buvo transliuotas per įvairias visuomenės informavimo priemones, dėl to patyrė nemalonius išgyvenimus (1 t., b. l. 135).
Nukentėjusysis G. U. nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas turtas: dviratininko akiniai, kurių vertė 20 Eur, suplėšyti sportiniai marškinėliai, kurių vertė 20 Eur, ir suplyšo kelnės, kurių vertė 30 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. U. parodė, kad patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta sveikata. Šis atvejis pakenkė asmeniškai, nes sulaukė patyčių dėl to, kad negalėjo susitvarkyti, buvo užpultas ir nesigynė. Buvo pažemintas autoritetas, o fiziškai sveikata dar dabar sutrikusi, kamavo nemiga, po smūgių ilgai spengė ir ūžė galvoje. Gėrė gana stiprius vaistus, kuriuos, aišku, ir anksčiau vartojo, bet gėrė padidintą dozę. Rankos pirštas taip ir liko sustingęs, blogai lankstosi, buvo atplėštas nagas, tai labai skausminga, negalėjo nusiprausti apie mėnesį laiko. Nesikreipė į medikus, nes nenorėjo viešumo <...>. Smūgiuota į galvą, smūgiuota kumščiais <...>. Įvykio metu lūžo dviratininko akiniai. Buvo sportiniai, specialūs dviratininko akiniai. Marškinėliai iš viršaus buvo geri, elastiniai, kurie tamposi, jie neplyšta, bet, kai kaitinamasis jį tampė, jie plyšo nuo kaklo iki rankovės. Ten buvo „Puma“ marškinėliai sportiniai. Kelnių keliai apibrozdinti, įplyšimai (2 t., b. l. 132).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Byloje nustatyta ir tai aiškiai matyti vaizdo įrašuose, kad dėl kaltinamojo L. L. veiksmų buvo sulaužytas nukentėjusiajai D. N. priklausantis skėtis, kurį nukentėjusioji įvertino 100 Eur. Kadangi tokios išlaidos nėra patvirtintos jokiais rašytiniais dokumentais (nėra aišku, kokios firmos skėtis ir kokia reali jo kaina), priteisiama pusė – 50 Eur suma. Teismas pažymi, kad kai tikslią daikto vertę pagrindžiančių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Teismo vertinimu už 50 Eur sumą galima rinkoje įsigyti kokybišką skėtį, todėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad nuo L. L. panaudoto fizinio smurto prieš G. U. nukentėjusiojo akiniai, kelnės, marškinėliai buvo apgadinti. Nors byloje nėra pateikta daiktų įsigijimo kvitų kopijų, patvirtinančių daiktų vertes, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kad civiliniame ieškinyje nurodytų sugadintų daiktų vertės yra akivaizdžiai per didelės, priešingai laikytina, kad jos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam G. U. 70 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems D. N., A. S. ir G. U. priteistinų neturtinės sumos dydžių, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai tiesiogiai sukelti padariniai sveikatai ir kai nesukelti.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis L. L. tiesiogiai naudojo fizinį smurtą, t. y. pastūmė, pargriovė, sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam G. U. ir tokiais veiksmais šiam sukėlė fizinį skausmą. Prieš kitas 2 nukentėjusiąsias tiesioginis fizinis smurtas nebuvo vartojamas.
Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų iki 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų pavyzdžiui, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022, kur kaltininkas vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, taip padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, dėl to nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, priteista 700 Eur neturtinė žala.
Būtina pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų L. L. veiksmų buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas G. U., o esant tokiems padariniams teismų praktikoje nukentėjusiojo naudai priteisiama nuo 200 Eur (dvejų šimtų eurų) iki 1000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-3-1036/2024 (suduoti du smūgiai į smakro sritį, kumščiu suduota nukentėjusiajam į ranką ir į peties sritį, sukeltas fizinis skausmas, priteista 200 Eur), 1A-27-935/2024 (keturi smūgiai nukentėjusiajam į galvos sritį, sukeltas fizinis skausmas, priteista 1000 Eur), 1A-409-574/2024 (sudavė nukentėjusiajam du smūgius ranka į smilkinio sritį, sukeltas fizinis skausmas, priteista 800 Eur), 1A-325-365/2023 (panaudota fizinė jėga, sukeltas fizinis skausmas, grasinta peiliu, teismas priteisė 800 Eur) ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis G. U. dėl nusikalstamų L. L. veiksmų patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. Akivaizdu, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo apgadintas jam priklausantis turtas. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas matant kitiems asmenimis, viešoje vietoje, nukentėjusiojo atvaizdas buvo parodytas per visuomenės informavimo priemones. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų L. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė šoką, išgąstį, stresą, juto fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai G. U. atžvilgiu buvo intensyvūs, jie pasireiškė stūmimu, pargriovimu nuo dviračio, smūgiavimu į galvos sritį. Faktai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nesikreipė į medikus, jam nebuvo nustatyti realiai patirti sužalojimai (tokie kaip alkūnių, abiejų kelių nubrozdinimai, nago plyšimas ir kt.), nepranešė policijai ir kt., nepaneigia nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padarytos neturtinės žalos fakto. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus.
Teismo manymu, būtent 900 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jam gerokai didesnį neturtinės žalos dydį (prašoma priteisti 5 000 Eur), nei priteisiama paprastai teismų praktikoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl nagrinėjamo įvykio nepripažino ir nukentėjusiojo neatsiprašė, taip pat į tai, jog šis yra darbingo amžiaus ir sveikas vyras.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioms D. N. ir A. S. buvo padaryta žala. Neabejojama, kad nukentėjusiosios dėl L. L.veiksmų patyrė šoką, išgąsti, dėl ko galėjo patirti dvasinius išgyvenimus.
Negausioje teismų praktikoje bylose dėl BK 248 straipsnio taikymo, kai nukentėjusieji matė demonstruojamą fizinį smurtą, turto niokojimą ir/ ar kitokio pobūdžio įžūlius veiksmus, bet patys tiesiogiai nuo fizinio smurto nenukentėjo, nukentėjusiojo naudai priteisiama 100 eurų (vieno šimto eurų), 150 (vieno šimto penkiasdešimt eurų) eurų suma neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-480-397/2023, 1A-222-1069/2024, 1A-325-365/2023 ir kt.). Nukentėjusiosios nurodė ir teismas neabejoja tuo, kad įvykio metu išsigando dėl savo saugumo, jautė nerimą, tačiau atitinkamo masto sveikatos sutrikimų, ilgalaikių pasekmių šiuo atveju nepatyrė, buvo sukelti trumpalaikiai dvasiniai išgyvenimai. Kaip minėta, civiliniuose ieškiniuose dėl neturtinės žalos nurodyta, kad nusikaltimo metu jautėsi pažemintos, įžeistos viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, patyrė didelį stresą ir susijaudinimą. Po nusikaltimo jautė baimę, nerimą, įtampą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijaus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosioms dėl patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, kuriuos sukėlė padaryta nusikalstama veika, iš kaltinamojo L. L. priteistina po 150,00 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32-33) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys vokuose 1 t., b. l. 33, 55, 118, 142, bei prisegtame prie galinio bylos antrojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš L. L. priteisti nukentėjusiajai D. N. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš L. L. priteisti nukentėjusiajai A. S. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš L. L. priteisti nukentėjusiajam G. U. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys vokuose, 1 t., b. l. 33, 55, 118, 142, bei prisegtame prie galinio bylos antrojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti L. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai:
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.