- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-480-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24815-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienė, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.
Iš K. M. priteista nukentėjusiajai D. Ž. 2801,83 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš K. M. civilinei ieškovei AAS „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1824,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš K. M. nepriteistos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2022 m. birželio 22 d. apie 2.17 val., viešoje vietoje – gatvėje (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, o tiksliau apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas apgadino D. Ž. priklausantį automobilį „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. J. priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog kaltinimas pareikštas K. M. pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, nurodydamas, jog jis yra neteisėtas. Skundu prašoma peržiūrėti bylą. Nurodoma, kad iš draudimo paėmę pinigus, ieško kaltų.
4. Atsiliepimų į nuteistojo K. M. apeliacinį skundą nepateikta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliacinio skundo motyvams, prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį ir K. M. išteisinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nors apeliantas pateiktame skunde nenurodo jokių argumentų, tačiau skundo turinys leidžia spręsti, jog nuteistasis prašo jį pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, dėl ko atitinkamai nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
8. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia K. M. kaltę. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka tenkintas nuteistojo prašymas ir buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas liudytojas G. D. bei peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas.
9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
10. K. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis šios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, aplinkinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas apgadino kaltinime nurodytus nukentėjusiesiems priklausančius automobilius ir tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį.
11. Nuteistasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną, nusprendė pėsčiomis eiti link „(duomenys neskelbtini)“, sutiko nepažįstamą asmenį, kurio paprašė parūkyti ir šis jam davė cigaretę, kurią surūkęs jis pasijuto prastai, jautėsi apsvaigęs ir nelabai galėjo kontroliuoti savo veiksmų. Pamena, kad rėkė, kažką neaiškiai šnekėjo ir buvo prie daugiabučių, pamena, jog buvo atsirėmęs į automobilius, tačiau daugiau veiksmų iš to vakaro neprisimena. Supranta, kad jo veiksmai ir neadekvatus elgesys galėjo išgąsdinti aplinkinius žmones ir sukelti jiems išgąstį. Neatsimena didžiosios dalies įvykių, įvykusių 2022 m. birželio 22 d., kadangi buvo stipriai apsvaigęs ir elgėsi neadekvačiai negalėdamas savęs kontroliuoti. Labai gailisi dėl šio poelgio (1 t., b. l. 174–177, 186–188). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis K. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, neatmetė galimybės, jog buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tačiau nepripažino, jog demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgėsi chuliganiškai. Nors ir neatsimena savo veiksmų, neigė apgadinęs kieme buvusius automobilius, nurodydamas, jog parūkęs cigaretę jis pasijuto prastai. Visgi, šie nuteistojo parodymai laikytini kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, tiek ir apeliacinės instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai bei jų visuma, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog K. M. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, o tiksliau apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas apgadino D. Ž., K. K. bei T. J. priklausančius kaltinime nurodytus automobilius. Tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. birželio 22 d. apie 02.13 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune registruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), pranešėjas G. D. nurodė, jog mato kaip vyras kieme daužo automobilius, o apie 02.17 val., gautas analogiškas pranešimas iš A. G., kuris taip pat nurodė, kad vyras apie 40 metų, apsirengęs šviesiai kieme prie įėjimo griuvinėja ir daužo stovinčius automobilius (1 t., b. l. 8). Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), rado kieme sėdintį vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nustatyta asmens tapatybė – K. M. (1 t., b. l. 19). Iš esmės ir pats nuteistasis K. M. neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neigia atlikęs bet kokius neteisėtus kaltinime nurodytus veiksmus. Visgi, tai, kad K. M. išties elgėsi vandališkai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei apgadino kieme stovėjusius kaltinime nurodytus automobilius patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo G. D. parodymai. Liudytojas tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 1.50 val. būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prabudo nuo šuns lojimo ir išgirdo keistus garsus sklindančius iš kiemo. Priėjęs prie lango pamatė kieme stovintį vyrą, kuris buvo apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, plikas. Vyras buvo be viršutinių marškinėlių, tik su kelnėmis. Matė kaip vyras būdamas prie stovinčių automobilių juos gadino rankomis ir kojomis, leido kažkokius garsus. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol atvyko policijos pareigūnai, tas vyras vis gadino įvairias kieme stovėjusias transporto priemones. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji D. Ž., kuri nors ir pati nematė įvykio, tačiau parodė, jog 2022 m. birželio 22 d. apie 2.20 val. į namus pasibeldė kaimynas G. D., kuris pasakė, kad kieme nepažįstamas vyras semia nuo žemės žvyrą ir neva „plauna“ automobilius, juos spardo, taip pat ir jos automobilį „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo tiesiai priešais namą. Be to, ir nukentėjusioji K. K. parodė, jog po įvykio kieme sutiko kaimyną G. D., kuris jai papasakojo, kad naktį jis kvietė policijos pareigūnus, kadangi nepažįstamas vyras gadino automobilius stovėjusius kieme, tarp jų ir jos automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir elgėsi neadekvačiai. Liudytojo G. D. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo T. J. parodymai apie tai, jog 2022 m. birželio 22 d. apie 7.30 val. priėjęs prie savo automobilio „Volvo CX60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas kieme, pamatė, kad automobilis apmėtytas purvo gabalais. Netrukus prie jo priėjo kaimynas ir papasakojo, kad naktį kažkoks vyrukas apgadino kelis automobilius. Taip pat nurodė, kad matė kas tai padarė ir sakė, kad jis iš karto paskambino policijai.
13. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pateikė liudytojas G. D. matyti, kad kairėje vaizdo įrašo pusėje matomas raudonos spalvos automobilis, šalia jo dešiniau tamsios spalvos automobilis. Toliau nuo minėtų automobilių matomi stovintys trys automobiliai. Tarp raudonos spalvos automobilio ir juodos spalvos automobilio, tarpe jų, matomas stovintis vyras, apie 40 metų amžiaus apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptas/plikas, be viršutinių marškinėlių, dėvi tamsios spalvos kelnes. Vyras stovėdamas tarp automobilių, rankomis laikosi įsirėmęs į automobilius, taip eina į priekį, link aikštelės vidurio. Po to parkrinta ant kelių ir klūpi (1 t., b. l. 32–34). Minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso tvarka. Iš esmės, kaip teisingai nurodo ir apelianto gynėja savo baigiamojoje kalboje, iš minėto vaizdo įrašo nėra matyti, jog K. M. būtų gadinęs automobilius, juos spardęs, daužęs rankomis ar piltų ant jų žemes, tačiau šis vaizdo įrašas patvirtina apie išties galintį sutrikdyti visuomenės rimtį, nuteistojo elgesį. Liudytojas G. D. paaiškino, jog nors ir neužfiksavo, daugiau reikšmingų duomenų, t. y. momento, kuomet nuteistasis gadino automobilius, tačiau apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, liudytojas patvirtino savo parodymus apie tai, kad matė, kai nuteistasis gadino automobilius rankomis ir kojomis, dėl ko ir pradėjo filmuoti nuteistąjį. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog K. M. išties įvykio metu vaikščiojo tarp automobilių. Be to, liudytojas G. D. nurodydamas, jog matė kieme triukšmaujantį bei automobilius gadinantį vyrą, apibūdino jį, nurodydamas, jog jis buvo trumpai kirptas (plikas), be viršutinių marškinėlių, nuogas, tik su kelnėmis, kas atitinka ir vaizdo įraše užfiksuoto asmens išvaizdą. O ir pats nuteistasis atpažino save vaizdo įraše, neneigė, jog jame užfiksuotas būtent jis. Iš vaizdo įrašo išties matyti, jog K. M. judesiai nekoordinuoti, jis sunkiai juda, eidamas laikosi už automobilių, po ko išvis parkrinta ant kelių ir klūpi. Tai tik patvirtina liudytojo G. D. nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo veiksmai išties buvo nekoordinuoti, dėl ko nėra pagrindo abejoti ir liudytojo nurodytoms aplinkybės, jog nuteistasis leisdamas keistus garsus, triukšmaudamas bei gadindamas kitų nuosavybę, tokiais veiksmais elgėsi ne tik vandališkai, tačiau demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Juolab, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad dėl K. M. neteisėto elgesio buvo gautas pranešimas, kaip jau minėta ir iš kito pranešėjo, A. G., kuris pranešė, kad vyras prie įėjimo griuvinėja ir daužo stovinčius automobilius, o liudytojas G. D. dėl K. M. elgesio, nakties metu prabudo nuo keliamų garsų, dėl ko nakties metu buvo nutrauktas poilsis.
14. Ir nors nuteistasis K. M. neigia apgadinęs nukentėjusiųjų automobilius, tačiau kaip jau minėta, tai laikytina kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad K. M. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nors ir apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė, jog elgėsi vandališkai bei apgadino automobilius, tačiau taip pat ir nurodė, jog dėl tuometinės savo būsenos neatsimena savo veiksmų. Visgi, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai priešingas aplinkybes, t. y., jog supranta, jog jo veiksmai ir neadekvatus elgesys, galėjo išgąsdinti aplinkinius žmones ir sukelti jiems išgąstį, kad neatsimena didžiosios dalies įvykių, nes buvo stipriai apsvaigęs. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis K. M. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie nebuvo nuoseklūs. Iš esmės, nuteistasis tik nurodė, jog iš vaizdo įrašo sprendžia, jog jam pasidarė blogai su širdimi, o be viršutinių rūbų jis buvo, kadangi jį tampė kažkoks vaikinas, kuris galbūt ir galėjo apgadinti automobilius. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo tikėti šia pateikta nuteistojo versija, kadangi jos nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, priešingai, tiek pranešėjų skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą, tiek liudytojo G. D. parodymai patvirtina, jog K. M. išties viešoje vietoje demonstravo nepagarbą, elgėsi įžūliai bei vandališkai, bei apgadino nukentėjusiesiems priklausančius automobilius. G. D. apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nurodė, jog vos tik išgirdęs kieme garsus, stebėjo nuteistojo veiksmus pro langą neatsitraukdamas. Be to, nenurodė, jog būtų matęs kitų asmenų, kurie būtų galėję apgadinti automobilius.
15. Nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis negalėjo apgadinti nukentėjusiųjų asmenų automobilių, paneigia ir nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad išėję į kiemą, jie pamatė apgadintus savo automobilius. Nukentėjusioji D. Ž. ryte po įvykio nuėjusi prie savo automobilio „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kieme, pamatė, jog dauguma automobilio detalių yra subraižytos, apipiltos žvyru ir apspardytos. Dėl automobilio apgadinimų kreipėsi į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie įvertinę automobilio apgadinimus, surašė remonto darbų už 2701,83 Eur sąmatą. Nukentėjusioji K. K. taip pat parodė, jog sekančią dieną po įvykio išėjusi į kiemą nuėjo prie savo automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio pastebėjo, jog aplink jį yra ištrypta žemė, šalia automobilio gulėjo mėlynos spalvos vienas sportinis batas. Jos automobilis buvo apipiltas žemėmis, daugelis automobilio kėbulo detalių subraižytos. Automobilį nufotografavo, užfiksavo apgadintas detales. Nukentėjusysis T. J. taip pat parodė, jog ryte po įvykio pamatė, kad jo automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, t. y. buvo apmėtytas purvo gabalais. Vakare nuplovus automobilį pamatė, kad jis visas apibraižytas. Šias nurodytas nukentėjusiųjų aplinkybes, jog automobiliai išties buvo apgadinti, patvirtina foto nuotraukos, pateiktos kompaktiniame diske, prie baudžiamosios bylos, kuriose užfiksuoti automobilių „Seat Ibiza“ ir „Mazda 5“ apgadinimai, t. y., matomi apibraižymai bei, kad sidabrinės spalvos automobilis apipiltas žemėmis. Tai, kad visus šiuos veiksmus atliko būtent K. M. patvirtina jau aptarti ir analizuoti įvykį mačiusio tiesioginio liudytojo parodymai, apie tai, kad būtent K. M. kieme prie automobilių elgėsi neadekvačiai, šūkavo, rėkavo bei rankomis bei kojomis apdaužė automobilius. Joks kitas asmuo, kuris kaip teigia nuteistasis, neva galėjo apgadinti automobilius, byloje neužfiksuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. D. bei nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie jokių santykių su nuteistuoju nepalaiko, priešingai nurodė, jog šį asmenį matė pirmą kartą. Taigi, minėti asmenys neturi jokių piktumų K. M. atžvilgiu, dėl ko pastarąjį galėtų ar norėtų apkalbėti. Liudytojo bei nukentėjusiųjų parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti liudytojo G. D. galimą suinteresuotumą ar motyvaciją K. M. nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu.
16. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė K. M. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.
17. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
18. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgta į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. M. yra pensininkas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. M. parinko tinkamą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas kiek didesnį nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės minimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
19. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis skundą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą subendrinti paskirtas baudas. Kartu su prašymu K. M. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą apie nesumokėtus mokesčius (2 t., b. l. 146–147). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Visų pirma, pažymima, kad kai priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant asmeniui bausmę nustatoma, kad nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismas paskirtas bausmes, vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, subendrina. Tačiau susipažinus su baudžiamąja byla matyti, jog duomenų apie K. M. neįvykdytus nuosprendžiais paskirtas bausmes, nėra. Iš nuteistojo pateiktų duomenų, matyti, jog informacija pateikta apie nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus. Pažymėtina, jog įstatyme nėra numatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas nei tarpusavyje, nei juolab su nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis, kaip galima suprasti nesutinka ir su byloje priteistais civiliniais ieškiniais. Nurodo, jog nukentėjusieji iš draudimo paėmę pinigus ieško kaltų.
21. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normos (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkinta pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
22. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius.
23. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis ieškovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1824,73 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajam T. J. išmokėtą nuostolių atlyginimą (2 t., b. l. 75–87). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino civilinio ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį visiškai ir iš K. M. civilinei ieškovei AAS „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 1824,70 Eur turtinei žalai atlyginti. AAS „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl K. M. neteisėtų veiksmų, buvo apgadinta transporto priemonė „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė drausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pradėjo įvykio žalos bylą ir atlikus žalos bylos administravimą, dėl draudiminio įvykio išmokėjo 1824,73 Eur nuostolių atlyginimą T. J.. Kartu su civiliniu ieškiniu, draudimo bendrovė pateikė 2022 m. liepos 25 d. pranešimą apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87), 2022 m. sąmatos kopiją (2 t., b. l. 77–79) bei mokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 80). Visi šie duomenys patvirtina, jog kaip jau anksčiau šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, K. M. neteisėtais veiksmais buvo apgadintas T. J. priklausantis automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patiekti duomenys patvirtina, jog automobilis „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išties buvo apgadintas, apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) darbai. Byloje pateikta mokėjimo nurodymas patvirtina, jog nukentėjusiajam T. J. AAS „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovės išties buvo išmokėta 1824,73 Eur dydžio suma. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – K. M. civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 1824,73 Eur. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti nustatytos turtinės žalos dydžiui bei nėra pagrindo netikėti, jog nurodyti transporto priemonės darbai reikalingi tam, jog automobilis būtų atstatytas į tokią pat padėtį, kokia buvo iki nusikalstamos veikos padarymo. Mažinti priteistos civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo, o ir apeliantas pateiktame skunde nenurodo, jokių argumentų, kurie pagrįstų, netinkamą civilinių ieškinių išsprendimą.
25. Be to, nukentėjusioji D. Ž. pareiškė 2801,83 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai bei 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pateiktu civiliniu ieškiniu buvo prašoma iš K. M. nukentėjusiajai D. Ž. priteisti nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi dėl jo neteisėtų veiksmų, buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji D. Ž. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 28 d. pažymą (remonto sąmatą) (2 t., b. l. 92–96). Iš šios pažymos matyti, jog apskaičiuoti automobilio dažymo darbai (buferio, variklio gaubto, K sparnas, D sparnas, durys, šoninės dalys) ir visų šių darbų bendra suma sudaro – 2701,83 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji parodė, kad kreipėsi į minėtą servisą nustatyti, kokia padaryta žala automobiliui. Ji buvo informuota, kad nupoliruoti automobilio neužteks, dėl apgadinimų reikia perdažyti ne vieną automobilio detalę, tačiau taip pat nurodė, kad šiuo metu tokios pinigų sumos ji neturi, dėl ko negali atlikti minėtų darbų. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taigi, šiuo atveju būsima turtinė žala grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta remonto sąmata (2 t., b. l. 92–95), kurioje nurodyta, jog automobilio detalių perdažymo kaina su atliktais darbais kainuos 2071,83. Aplinkybė, jog K. M. neteisėtais veiksmais apgadintas D. Ž. priklausantis automobilis įrodyta anksčiau šioje byloje aptartais duomenimis. Be to, nukentėjusiojo D. Ž. taip pat kartu su civiliniu ieškiniu pateikė duomenis apie patirtą 100 Eur turtinę žalą, siekiant nustatyti transporto priemonės remonto kainą. Šią aplinkybę patvirtina PVM sąskaita – faktūra bei 2022 m. birželio 28 d. pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 96, 97), iš kurio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 100 Eur suma už automobilio MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektavimą ir sąmatą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė nukentėjusiosios D. Ž. pareikšta civilinį ieškinį ir pagrįstai iš nuteistojo K. M. nukentėjusiosios naudai priteisė 2801,83 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.
26. Nukentėjusioji D. Ž. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš K. M. priteisti ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu tenkino ir šį civilinio ieškinio reikalavimą visiškai. Nukentėjusioji pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį, kadangi automobilis buvo apgadintas nakties metu, be jokios teisėtos ar pateisinamos priežasties. Patyrė nepatogumus, nes buvo privesta vykti į policiją, dalyvauti procese, vykti į automobilio apgadinimo vertinimą.
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
28. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala buvo padaryta nukentėjusiajai D. Ž.. Neabejojama, kad nukentėjusioji dėl K. M. veiksmų patyrė šoką, išgąsti, dėl ko galėjo patirti dvasinius išgyvenimus. Pastebėtina, jog nusikalstama veika, kuomet K. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, elgėsi įžūliai ir vandališkais veiksmais apgadino automobilius, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, buvo įvykdyta nakties metu, t. y. apie 2.17 val. Nukentėjusioji D. Ž. apklausta teisme parodė, kad nakties metu į jos duris pasibeldė kaimynas G. D., kuris informavo apie neteisėtus K. M. veiksmus. Taigi, teisėjų kolegija neabejoja, jog K. M. veiksmai, nakties metu, išties nukentėjusiajai galėjo sukelti išgąstį ir nerimą, dėl ko, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios prašomas 150 Eur neturtinė žalos dydis yra teisingas ir proporcingas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ir šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinio proceso tvarka
29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant K. M., sudaro 183,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
30. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
31. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam K. M. gynėją, numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. yra pensininkas, turintis įsiskolinimų, be to, skundžiamu nuosprendžiu iš K. M. priteisti civiliniai ieškiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už K. M. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų patirtų apeliacinio proceso metu iš nuteistojo K. M. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.