Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srityje, Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas 2016-10-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda. 2018-03-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 78 valandas viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. M. 2022-06-22, apie 2.17 val., viešoje vietoje – gatvėje (duomenys neskelbtini) Kaune, aplinkinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, o tiksliau apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas apgadino D. Ž. priklausantį automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. J. priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. M. kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2022-06-22, buvo (duomenys neskelbtini). Vakare nusprendė vykti namo. Eidamas sutiko nepažįstamą asmenį, kuris jį pavaišino cigarete. Parūkęs cigaretę pasijautė prastai ir nelabai atsimena savo tolimesnių veiksmų, nes buvo stipriai apsvaigęs. Neatmeta galimybės, kad buvo kaltinamajame akte nurodytoje vietoje, tačiau nepripažįsta, jog demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgėsi chuliganiškai ir galėjo apgadinti kieme buvusius automobilius.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais šiais įrodymais:

Nukentėjusi D. Ž. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-06-22 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, kai apie 2.20 val. į duris pasibeldė kaimynas G. D. ir pasakė, kad kieme nepažįstamas vyras semia nuo žemės žvyrą ir neva „plauna“, automobilius, juos spardo, taip pat ir jos automobilį, kuris stovėjo tiesiai priešais namą. Į kiemą išėjo jos tėvas A. J. M. ir grįžęs pasakė, kad buvo atvažiavę pareigūnai, sulaikė asmenį, kuris galimai apgadino automobilius. Ryte nuėjusi prie savo automobilio pamatė, jog dauguma automobilio detalių yra subraižytos, apipiltos žvyru ir apspardytos. Dėl automobilio apgadinimų kreipėsi į autoservisą UAB (duomenys neskelbtini), kurie įvertinę automobilio apgadinimus, surašė remonto darbų už 2701. 83 eurus sąmatą.

Nukentėjusi K. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Turi automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-06-21 apie 20.15 val. grįžo namo ir savo automobilį pasistatė priešais namą esančioje aikštelėje. Eidama namo laiptinėje ant žemės rado sėdintį nepažįstamą neblaivų vyrą, kuris jos pagalbos atsisakė. Kitą dieną nuėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, jog aplink jį yra ištrypta žemė, šalia automobilio gulėjo mėlynos spalvos vienas sportinis batas. Jos automobilis buvo apipiltas žemėmis, daugelis automobilio kėbulo detalių subraižytos. Vėliau kieme sutiko kaimyną G., kuris jai papasakojo, kad naktį jis kvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad jam nežinomas vyras gadino automobilius stovėjusius kieme ir elgėsi neadekvačiai. Vyras buvo sulaikytas ir išvežtas. Automobilį nufotografavo, užfiksavo apgadintas detales bei apie įvykį pranešė draudimui ir parašė pareiškimą per epolicija.lt portalą. 2022-06-27 automobilį nuvežė į automobilių servisą. Darbuotojai apžiūrėję automobilį nustatė apgadintas detales, pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad apgadintų dalių poliravimas kainuotų 250 eurų.

Nukentėjęs T. J. parodė, kad 2022-06-21 apie 21.30 val. automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė namo kieme. 2022-06-22 apie 7.30 val. priėjęs prie automobilio pamatė, kad automobilis apmėtytas purvo gabalais. Netrukus prie jo priėjo kaimynas ir papasakojo, kad naktį kažkoks vyrukas apgadino kelis automobilius. Taip pat nurodė, kad matė kas tai padarė ir sakė, kad jis iš karto paskambino policijai. Vakare automobilį nuplovus, pamatė jį visą apibraižytą. Buvo įlenktos vairuotojo ir keleivio pusės priekinės durelės, galinių durelių stiklas. Nuvykus pas nepriklausomus ekspertus buvo paskaičiuota padaryta žala. Iš viso padaryta 2439,70 eurų žala.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2022-06-22, apie 1.50 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini) Kaune. Naktį pradėjo loti šuo, prabudęs išgirdo, keistus garsus sklindančius iš kiemo. Priėjęs prie lango pamatė kieme stovinti vyrą, kuris buvo apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, plikas. Vyras buvo be viršutinių marškinėlių, tik su kelnėmis. Matė kaip vyras būdamas kieme prie stovinčių automobilių juos gadino rankomis ir kojomis, leido kažkokius garsus. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol atvyko policija, tas vyras vis gadino įvairias kieme stovėjusias transporto priemones. Atvykus pareigūnams jis išėjo į kiemą, kur matė, kaip pareigūnai minėtą vyrą sulaikė. Matė jog yra apgadinti kelių jam žinomų kaimynų automobiliai, todėl nuėjo iki jų ir pranešė apie įvykį. Dėl įvykusios situacijos, kieme susirinko kaimynai, automobilių savininkai. Įvykį yra nufilmavęs mobiliuoju telefonu. Nepažįstamo vyro veiksmai sukėlė jam pasipiktinimą.

2022-06-30 surašytas vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2022-06-22, apie 2.17 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune registruotas pranešimas ROIK 0122000364456, pranešėjas A. G. nurodė, kad vyras apie 40 metų, apsirengęs šviesiai, kieme, prie įėjimo, griuvinėja ir daužo stovinčius automobilius. Taip pat, 2022-06-22, apie 2.13 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune registruotas pranešimas ROIK 0122000364444, pranešėjas G. D. pranešė, kad mato kaip vyras kieme daužo automobilius. Įvertinus surinktus duomenis tikslinga pradėti aplinkybių patikslinimą pagal BK 284 straipsnį, dėl viešosios tvarkos pažeidimo (1 t., b. l. 8-10).

2022-06-30 surašytas vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2022-06-22, apie 2.13, registruotas pranešimas ROIK 0122000364444, kuriame nurodoma, kad pranešėjas mato kaip vyras daužo automobilius. Į įvykį reagavę pareigūnai patikrinę informaciją nurodė, kad nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kieme rado sėdintį vyriškį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nustatyta asmens tapatybė, tai – K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė tris automobilis, kuriuos galėjo apgadinti neblaivus vyriškis. Tai – „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susisiekus su automobilių savininkais, jie apžiūrėjo transporto priemones, tačiau esant tamsiam paros metui, buvo sunku įvertinti ar automobiliai neapgadinti. Šiuo metu pretenzijos ir pareiškimai negauti. Jeigu vėliau transporto priemonių savininkai norės rašyti pareiškimą – tai padarys e-policija platformoje. K. M. pristatytas į (duomenys neskelbtini) esančią Kauno blaivyklą (b. l. 19-20).

2022-06-30 atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, atvykus minėtu adresu matomas 5 aukštų geltonų plytų ir baltos spalvos fasado gyvenamasis namas. Kairėje namo pusėje matomas augantis medis už jo asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi įvairūs automobiliai. Priešais namą, kairėje pusėje nuo įėjimo į namo laiptinę, matomi įvairūs žemaūgiai želdiniai, gėlės, kurie aptverti dekoratyvine baltos spalvos tvorele. Taip pat priešais namą yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje matomi stovintys įvairūs automobiliai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, įvykio apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 11-18).

2022-07-05 atlikta vaizdo įrašo apžiūra, kurioje nurodoma, kad atidarius vaizdo įrašą IMG_2903, matoma apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė, tamsiu paros metu. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matomas raudonos spalvos automobilis, šalia jo dešiniau tamsios spalvos automobilis. Toliau nuo minėtų automobilių matomi stovintys trys automobiliai. Tarp raudonos spalvos automobilio ir juodos spalvos automobilio, tarpe jų, matomas stovintis vyras, apie 40 m. amžiaus apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptas/plikas. Vyras be viršutinių marškinėlių, nuogas, dėvi tamsios spalvos kelnes, tamsias kojines, yra be batų (toliau vyras Nr. 1) Vyras Nr. 1 stovėdamas tarp automobilių, rankomis laikosi įsirėmęs į automobilius, taip eina į priekį, link aikštelės vidurio. Po to parkrinta ant kelių ir klūpi. Įrašo trukmė 32 sekundės. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 32-34).

2022-07-05 surašytas tarnybinis pranešimas dėl asmens nustatymo, kuriame nurodoma, kad 2022-06-22 apie 2.20 val. registruotas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame nurodoma, kad vyras daužo automobilius. Į įvykį reagavę pareigūnai prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, rado sėdintį vyriškį kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nustatyta asmens tapatybė – K. M. gim. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykio buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas. Atliekant aplinkybių patikslinimą, į policijos komisariatą su pareiškimais kreipėsi D. Ž., K. K. ir T. J.. Asmenys nurodė, kad 2022-06-22 įvykio metu buvo apgadinti jiems priklausantys automobiliai. Įvertinus surinktą informaciją apie viešosios tvarkos pažeidimą bei automobilius, nusikalstamą veiką įvykdė galimai K. M. (1 t., b. l. 81-82).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Išklausius teisme nukentėjusių ir liudytojų parodymus, įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis K. M. viešoje vietoje, naktį, aplinkinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, o tiksliau apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis apgadino D. Ž. priklausantį automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. J. priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį.

Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo parodymus, kad jis neatsimena savo veiksmų, jog negalėjo apgadinti kieme stovėjusių automobilių, paneigia paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis „supranta, jog jo veiksmai ir neadekvatus elgesys, galėjo išgąsdinti aplinkinius žmones ir sukelti jiems išgąstį, kad neatsimena didžiosios dalies įvykių, nes buvo stipriai apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai, negalėdamas savęs kontroliuoti“, nukentėjusių D. Ž., K. K., T. J. ir liudytojo G. D. parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamojo K. M. teiginiai, jog jis iš chuliganiškų paskatų neapgadino kieme stovėjusių nukentėjusių asmenų automobilių, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamasis K. M., būdamas neadekvatus, be jokios priežasties, pylė žvyrą ir žemes, daužė rankomis ir spardė ir taip apgadino D. Ž., K. K. ir T. J. priklausančius, kieme stovėjusius automobilius. Tokiais veiksmais aplinkiniams sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą bei sutrikdė viešąją rimtį. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėję būtų inicijavę neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu.

Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusių D. Ž., K. K., T. J. ir liudytojo G. D. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su juo, būtų buvę pažįstami iki įvykio.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Kaune, aplinkinių žmonių akivaizdoje, įvykius matė liudytojas G. D., kiti pašaliniai asmenys, dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, kaltinamasis K. M. tokiais, ankščiau aptartais veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių, kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. M. pensininkas, teistas, baustas administracine tvarka, jis registruotas ir gydytas psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą atitinkamai parenkant jo dydį ir kaltinamajam paskiriant drausminančius įpareigojimus.

V. Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjusi D. Ž. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo jai priteisti iš kaltinamojo K. M. 2801,83 eurus turtinei ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 90-99).

Civilinė ieškovė AAS (duomenys neskelbtini) pareiškė 1824,73 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiam T. J. išmokėtą nuostolių atlyginimą (2 t., b. l. 75-87).

Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Nukentėjusios D. Ž. ir civilinės ieškovės AAS (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

Ieškovei D. Ž. padarytą turtinę žalą sudaro jos turėti nuostoliai dėl automobilio remonto nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje.

Taigi, nukentėjusi D. Ž. ir draudimo bendrovė prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias jos patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Teismas įvertinęs ieškinių reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusi D. Ž. patyrė turtinę žalą, kadangi buvo remontuojamas jai priklausantis automobilis. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

Taip pat nustatyta, kad AAS (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl žalos atlyginimo už draudiko nukentėjusiam T. J. išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo K. M..

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų tyčinių K. M. veiksmų nukentėjusi D. Ž. patyrė sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai. Teismo įsitikinimu, tokia suma nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusios patirtus dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose.

VI. Kiti klausimai

Teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. M., susidarė 253,33 eurų teisinės pagalbos išlaidos ir šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo.

Kaltinamasis K. M. yra pensininkas, niekur nedirba, pajamų neturi, teismas gynėją jam paskyrė nutartimi, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.

Priteisti iš K. M. nukentėjusiai D. Ž. 2801,83 eurą (du tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą aštuoniasdešimt tris centus) turtinei ir 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. M. civilinei ieškovei AAS (duomenys neskelbtini) naudai 1824,73 eurus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus septyniasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. M. nepriteisti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.