Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-409-574/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-14
Bylos Nr.: 1A-409-574/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39826-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: E. J.
Advokatai: Auksanas Čiupaila

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-574/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39826-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.15.2.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Jolitai Žylienei (skelbiant nutartį),dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant jį per 9 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y.: 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16 val. 45 min. Eišiškių pl., Vilniuje, važiuojamoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, ties pastatu Nr. 25B, įžūliai atidaręs automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis J. G., priekines vairuotojo dureles, dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, po ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą, taip pat E. J., šaukdamas necenzūriniais žodžiais „lipk čia, lopas kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį spardė kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių. Šio prašymo netenkinus, prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės apribojimu.

2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų, teismo išvados dėl kaltės padarytos pažeidžiant BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisykles, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Šalies argumentai

2.2. Apeliaciniame skunde cituojama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje aptariama nuteistojo atliktų veiksmų atitiktis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, nurodoma, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

2.3. Nuteistasis teigia, kad įrodymų tyrimo metu neginčytinai buvo įrodyta tik tai, kad vieną kartą jis spyrė į automobilio „Mercedes Benz“ priekinį stiklą, vieną kartą spjovė ir panaudojo necenzūrinį žodį. Tačiau šie veiksmai buvo nukreipti tik J. G. atžvilgiu, kadangi šis, tyčia sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ir kilo konfliktas. Kiti jam inkriminuoti veiksmai nebuvo neginčijamai įrodyti. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo žodžiais, tačiau jo žodžių nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje pašalino didžiąją dalį kaltinime nurodytų veiksmų, kurie taip pat į kaltinimo formuluotę buvo įrašyti tik iš nukentėjusiojo žodžių. Jis yra nuteistas už tai, kad dešine ranka sudavė du smūgius už vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, po ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Tokio jo veiksmo niekas nematė ir patvirtinti negalėjo. Net ir liudytojas E. R., kuris davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kaip ir kokia ranka jis smūgiavo nukentėjusiajam, nematė. Toks veiksmas apskritai buvo sunkiai įmanomas, nes, kaip nustatyta iš liudytojo E. R. parodymų ir matosi iš fotonuotraukų, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo durelės buvo praktiškai prigludusios prie automobilio „BMW“ ir pilnai atsidaryti negalėjo. Tam, kad įkišti ranką ir dar dešinę į automobilio saloną, reikėjo kaip reikiant pasistengti, o dar būnant tokioje nepatogioje padėtyje, dar reikėjo pasiekti sėdintį vairuotoją. Tokio veiksmo atlikimo galimybė yra abejotina, o abejonėmis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

2.4. Objektyviausias įrodymas, paneigiantis tokių jo veiksmų buvimą, tai 2022 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3497/2022(01), kuria nustatyta, jog J. G. medicininiuose dokumentuose nustatytos diagnozės: galvos paviršinis sužalojimas ir nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas nepagrįsti objektyviais sužalojimus patvirtinančiais duomenimis, tuo remiantis J. G. sužalojimų nenustatyta, todėl domėn neimama, tiriamojo apžiūros metu sužalojimų nenustatyta. Tuo remiantis, J. G. sužalojimų nenustatoma. 2023 m. liepos 10 d. protokole specialistas J. P. paaiškino, kad J. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, pateiktuose dokumentuose sužalojimai neaprašyti, nekonstatuoti, todėl objektyviai patvirtinti skausmo pajutimą negalima. Tuo remiantis daroma išvada, kad patvirtinti, jog J. G. dėl įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų galėjo jausti fizinį skausmą negalima. Taigi smūgių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo faktas turėtų būti šalinamas. Šalintini turėtų būti ir kiti jam inkriminuoti veiksmai, išskyrus jau minėtą spyrį į automobilio priekinį stiklą, spjūvį ir necenzūrinio žodžio pavartojimą.

Šalies argumentai

2.5. Netgi ir liudytojas E. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pamena tik tai, jog jis (E. J.) bandė laužtis į automobilį, nes su didele jėga bandė atidaryti automobilio dureles, ar spardė, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad automobilio „BMW“ vairuotojas, daužydamas automobilį „Mercedes Benz“ rankomis ir kojomis apibėgo į kitą pusę ir bandė įsilaužti į automobilio „Mercedes Benz“ vidų. Tačiau tokių liudytojo parodymų nepatvirtina kiti įvykio liudytojai. Svarbūs yra liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas paaiškino, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, „BMW“ automobilis įvažiavo į dešinę eismo juostą, priekyje „Mercedes Benz“ automobilio, pastarasis „BMW“ nepraleido ir paspaudęs akseleratoriaus pedalą, pajudėdamas staigiai, norėjo, jo manymu, pagąsdinti „BMW“ vairuotoją, o „BMW“ vairuotojas jau buvo įvažiavęs į gretimą juostą, norėdamas persirikiuoti. Iš pradžių pamatęs, kad susidarė spūstis ir skubėdamas su GMP į iškvietimą, pasuko į kairę eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kad apvažiuoti automobilius. Įvažiuodamas į „A“ juostą, pamatė, kad yra susidūrę anksčiau minėti automobiliai. „BMW“ automobiliui buvo kliudyta dešinė pusė. Tuomet jį sustabdė vyriškis, kuris buvo išlipęs iš BMW, ir jis mojuodamas rankomis sakė „palaukit, palaukit, vairuotojau, ar galite paliudyti“. Jis atsakė, kad negali ilgai laukti, pasakė, kad galės paliudyti. Automobilį „Mercedes Benz“ vairavo vyras, galimai 30 metų, jis nebuvo išlipęs iš automobilio. „BMW“ automobilio vairuotojas buvo priėjęs prie „Mercedes Benz“ automobilio ir tuomet greitai prie jo pribėgo. Būtent šis liudytojas matė visus jo veiksmus nuo autoįvykio pradžios, t. y. kad jis iš karto po įvykio priėjo prie automobilio „Mercedes Benz“ ir tuomet priėjo prie liudytojo mojuodamas rankomis, kad pastarasis sustotų. V. J. parodymai paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek ir nenuoseklius ir prieštaringus E. R. parodymus, kad jis spardė kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino.

2.6. Skunde nuteistasis aptaria BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius bei šio nusikaltimo kvalifikavimo ypatumus. Tuo remdamasis teigia, kad jo veiksmai neatitinka tų požymių, kurie yra išvadinti BK 248 straipsnyje, apart to, jog įvykis įvyko viešoje vietoje. Konfliktas įvyko dėl asmeninių motyvų, nes, jo nuomone, nukentėjusysis sąmoningai sukėlė autoįvykį, ką iš dalies patvirtino ir V. J. parodymai. Nemano, kad spyris į automobilį, spjūvis ir necenzūrinio žodžio pavartojimas gali būti traktuojamas kaip vandališki veiksmai. Savo veiksmais nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Niekam, išskyrus liudytoją E. R., nuteistojo elgesys nepasirodė įžūlus, niekas neišsigando, nepasijuto šokiruoti. Incidento metu prie jo priėjo visiškai pašalinis asmuo matęs autoįvykį, kuris pasisiūlė paliudyti ir netgi atkreipė dėmesį į J. G. vairuojamo automobilio priekinių ratų padėtį, kurie buvo pasukti į jo automobilio pusę, kas patvirtina, jog nukentėjusysis sąmoningai atsitrenkė į jo automobilį.

2.7. Neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog dėl incidento buvo sutrikdytas žmonių poilsis ir darbas. Pripažįsta, kad nesusivaldė ir jo elgesys nėra toleruotinas, tačiau apart to, kad šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, jokių kitų jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių neatitiko. Viešoji rimtis pažeista nebuvo, jokie aplinkiniai nebuvo nei šiurkščiai pažeminti nei šokiruoti, niekam nebuvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, judėjimas gatve dėl jo veiksmų nebuvo sustojęs ir konfliktas truko tik keletą sekundžių. Nors liudytojas E. R. nurodę, kad buvo išgąsdintas, tačiau nėra pagrindo tuo tikėti, kadangi jo atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir jo net nepastebėjo.

2.8. Skundžiamu teismo nuosprendžiu taip pat buvo dalinai tenkintas nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys ir jam priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis cituoja CK 6.250 straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė šias nuostatas, neteisingai vertino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes. Nukentėjusysis teigė, kad pajuto fizinį skausmą, tačiau iš 2022 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados ir 2023 m. liepos 10 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad J. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimai neaprašyti, todėl skausmo sukėlimas nėra patvirtintas. Civilinis ieškinys nėra įrodytas, todėl negali būti tenkinamas.

2.9. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstu, kad vis dėlto jo veiksmai atitinka inkriminuoto nusikaltimo požymius, teismas turėtų apsvarstyti klausimą dėl kitos bausmės rūšies paskyrimo, kadangi apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta. Jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kad reikėtų skirti bausmę, susijusią su laisvės apribojimu. Jis pripažįsta tuos veiksmus, kuriuos tikrai atliko, o tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tam tikrų papildomų aplinkybių nurodymas ir vertinimas kitaip nei jas įvertino teismas, negali būti laikomas visišku kaltės nepripažinimu. Teismo teiginys, kad BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta viešųjų darbų bausmė kaltinamajam neskirtina, nes šis neišreiškė sutikimo tokius darbus dirbti, yra neteisinga, nes jo niekas apie tokios bausmės skyrimo galimybes neklausė. Nuteistasis pabrėžia, kad BK numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu būtų pasiekti ir be bausmės, susijusios su laisvės apribojimu paskyrimo. Teismas laisvės apribojimo bausmę skyrė vien tam, kad būtų įgyvendintas nubaudimo tikslas ir vien tam, jog nuteistasis pajustų būtent tokios bausmės padarinius, nelaikytinas teisingu ir iškreipia bausmės paskirtį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Nuteistasis E. J. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą jo veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 284 straipsnį, nes nėra nustatyta būtinųjų minėtos nusikalstamos veikos požymių – padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo) ir tiesioginės tyčios (tikslo sukelti minėtus padarinius) bei neatsižvelgė į nukentėjusiojo J. G. elgesio motyvus ir priežastis. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

5. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, kurie gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Nuosprendyje tinkamai aprašytos BPK numatytais proceso veiksmais patikrintų, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu teisėjų kolegija neturi.

6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014 ir kt.).

7. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojo E. R. parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas yra prieštaringi, tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Iš nukentėjusiojo J. G. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad <...> iš karto po autoįvykio, automobilio „BMW“ vairuotojas (E. J.) pribėgo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, kiek tai buvo įmanoma, nes durelės iš dalies buvo prispaustos automobilio „BMW“, įkišo ranką per tarpą ir smūgiavo dešinės rankos plaštaka – sudavė du smūgius į smilkinio sritį. Po to E. J. apibėgo jo automobilį iš kitos pusės, bandė atidaryti dureles, bet jos neatsidarė, nes buvo užrakintos, tuomet kojomis ir rankomis bandė išdaužti jo automobilio langą, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus (t. 2, b. l. 190-193, t. 1, b. l. 84-86). 2022 m. spalio 5 d. nukentėjusiojo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat nurodyta, kad <...> automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgo prie jo automobilio vairuotojo durelių, jas prasidarė, pradėjo rėkti, kad jį nužudys ir du kartus rankos plaštaka sudavė jam į galvą – kairės pusės smilkinio zoną. Jo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo durelės buvo prispaustos automobilio „BMW“ dešiniu šonu, t. y. galiniu sparnu ir galiniu bamperiu, todėl jos neatsidarė iki galo, tačiau tokio tarpo pakako, kad automobilio „BMW“ vairuotojas savo plaštaka suduotų jam galvą. <...>Automobilio „BMW“ vairuotojas, pamatęs, kad nepavyks atimti jo telefono, perbėgo į kitą jo automobilio pusę ir pradėjo bandyti agresyviai jėga atidarinėti priekines keleivio pusės dureles, galines keleivio pusės dureles, bet jis spėjo jas užrakinti iš vidaus. Automobilio „BMW“ vairuotojui nepavykus atidaryti jo vairuoto automobilio keleivio pusės priekinių ir abiejų galinių durelių, pradėjo spardyti ir ranka daužyti automobilį, spardė ir ranka trankė jo automobilio vairuotojo durelių ir priekinių keleivio durelių stiklą (t. 1, b. l. 4-7). Šią įvykių versiją patvirtina liudytojo E. R., kuris tiesiogiai matė įvykusį konfliktą, parodymai. Kaip matyti iš minėto liudytojo parodymų tiek jį apklausiant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis autoįvykio, kurio metu susidūrė nuteistojo ir nukentėjusiojo automobiliai, nematė, tačiau matė kaip automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgo prie kito automobilio, bandė pradaryti kito automobilio duris (duris plėšė su jėga), bandė laužtis. Pilnai durų jam atidaryti nepavyko, nes automobiliai buvo susidūrę lygiagrečiai ir automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo durelės buvo prispaustos „BMW“ automobilio. Pribėgęs automobilio „BMW“ vairuotojas, atidaręs dureles, kiek leido atidaryti, bandė smūgiuoti „Mercedes Benz“ vairuotojui, ranka buvo įkišta, bet greičiausiai, jei gerai atsimena, jam buvo nepatogi situacija ir per mažai vietos dėl susidūrusių automobilių, bet ar pataikė „Mercedes Benz“ vairuotojui, negali pasakyti neprisimena, buvo stresinė situacija. Po to asmuo apibėgo pro automobilio galą į dešinę automobilio pusę, tuomet bandė atidaryti kitas automobilio duris, matyt, norėjo patekti į vidų. Šių durų atidaryti jam nepavyko. Jis (liudytojas) apvažiavo pirma eismo juosta, stabtelėjo apie 10-15 sekundžių 3-4 m atstumu nuo įvykio vietos dešinėje pusėje, padarė fotonuotrauką, kad atsimintų automobilio valstybinius numerius, nuvažiavo ir iš karto paskambino 112 (t. 2, b. l. 164-167, 85-86). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.43 val. pranešėjas E. R. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, jog prieš dvi minutes matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo ir pradėjo spardyti, daužyti kito automobilio langą (t. 1, b. l. 57-58), o 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.48 val. nukentėjusysis J. G. pranešė, jog „BMW“ vairuotojas yra neadekvatus, puola jį, bando atrakinti automobilio duris, daužo jas (t. 1, b. l. 53-56). Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo išklausyti trys bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Viename užfiksuota, kaip J. G. nurodo, kad E. J. <...> ant jo puola, duris rauna, daužo langus, nurodo, kad dabar šis kalba su greitosios vairuotoju, visi šoke, jis čia šoka, daužo langus, man stresas <...>. Antrame garso įraše užfiksuota, kad E. R. nurodo, kad ką tik matė incidentą Eišiškių pl. <...> vienas vairuotojas neadekvatus, vieną automobilį spardo, daužo, laužėsi į automobilį, langą daužo, tikrai taip negalima. Trečiame garso įraše girdisi kaip E. J. kreipiasi pagalbos, fone girdisi, kaip šis sako „ateik čia, lopas, kurva“, „tfu nahui, padla tu blet“ (t. 2, b. l. 68-72). Iš 2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. J. sako nukentėjusiajam „lipk čia, lopas, kurva“, nueidamas toliau nuo automobilio, apsisuka ir vieną kartą kaire koja užsimodamas spiria į minėto automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą, tuoj pat po spyrio, vieną kartą spjauna ant automobilio vairuotojo pusės priekinio stiklo (t. 1, b. l. 109–110). Iš nukentėjusiojo kitą dieną po įvykio darytų nuotraukų matyti sugadinta nukentėjusiojo automobilio kairės pusės galinių durelių rankena (t. 1, b. l. 18–19, 24-26).

8. Taigi liudytojo E. R. parodymai dėl smūgių sudavimo atitinka nukentėjusiojo, nurodytas aplinkybes, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo durlių nebuvo galima pilnai atidaryti, bes buvo prispaustos kito automobilio, tačiau galėjo atsidaryti 30-40 proc., ir nuteistasis jas pradaręs, per tarpą įkišo ranką ir sudavė smūgius nukentėjusiajam todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis dėl to pajautė fizinį skausmą.

9. Atkreiptinas dėmesys, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis ir liudytojas E. R. skambino BPC iš skirtingų vietų – nukentėjusysis iš įvykio vietos, liudytojas nuvažiavęs iš įvykio vietos. Nukentėjusysis su minėtu liudytoju nekontaktavo, iš savo automobilio liudytojas E. R. įvykio vietoje nebuvo išlipęs. Kaip matyti iš bylos duomenų, asmenys vieni kitų nepažinojo – nuteistasis nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei liudytojo E. R., taip pat nukentėjusysis ir liudytojas E. R. nebuvo pažįstami. Netikėti nukentėjusiojo J. G. parodymais, ta apimtimi, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, taip pat ir liudytojo E. R. parodymai, nėra jokio pagrindo. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo E. R. parodymai buvo nuoseklūs, dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis galėjo apkalbėti nuteistąjį nepagrįstai apkaltindamas jį smurto panaudojimu. Nors tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktinė situacija, tačiau nukentėjusiojo duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jo nurodytas pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, t. y., kaip minėta, liudytojų parodymai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai, skambučių bendrajam pagalbos centrui įrašai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas nukentėjusysis, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam J. G. sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau E. J. skundžiamu nuosprendžiu už tai nėra nuteistas. Jis nuteistas už tai, kad ranka sudavė nukentėjusiajam į kairės pusės smilkinio sritį, dėl ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo E. R. parodymai, taip pat 2022 m. spalio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, jog nukentėjusysis J. G. nurodė patekęs į eismo įvykį, kito automobilio vairuotojas sudavė du smūgius į kairę veido pusę (t. 1, b. l. 29–30). Liudytojas policijos pareigūnas G. T. parodė kad įvykio vietoje jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikai tuo metu apžiūrinėjo nukentėjusįjį vairuotoją iš automobilio „Mercedes Benz“ ir jį jau ruošėsi išvežti į RVUL, jam su juo spėjus šiek tiek pabendrauti, užsirašė jo telefonu numerį, jis taip pat trumpai paminėjo, kad jam trenkė „BMW“ vairuotojas (t. 2, b. l. 35-37). Teisme apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad pacientui J. G. kompiuterinė tomografija nenustatė pažeidimų, nebuvo matyti kraujosruvų ar patinimų, tačiau čiuopiant paciento smilkinį, buvo skausminga, nes buvo suduoti smūgiai į kairę pusę. Tai, kad pacientui skauda, suprato iš pastarojo žodžių (t. 2, b. l. 176-179).

11. Apeliantas teigia, jog liudytojas V. J. nurodė, kad nematė, jog jis būtų spardęs, gadinęs kitą automobilį. Visgi, aplinkybė, jog liudytojas nematė nuteistojo atliktų veiksmų, nereiškia, kad nuteistasis tokių veiksmų neatliko. Kaip matyti iš V. J. parodymų, jis paties autoįvykio, bei kas vyko iš karto po autoįvykio nematė, visgi, liudytojas nurodė, kad <...> jaunesnis asmuo sėdėjo automobilyje, o „BMW“ vairuotojas atbėgo ir pradėjo iš jo kažko reikalauti. Bendravimas vyko pro langą. „BMW“ vairuotojas buvo nepatenkintas, bet daugiau jis nieko nematė. Nematė, kad kaltinamasis būtų spardęs, gadinęs kitą automobilį (t. 3, b. l. 5- 13).

12. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas pašalino dalį kaltinime nurodytų nuteistojo veiksmų, niekaip nepaneigia teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, o viešoji rimtis sutrikdyta nebuvo. Pats apeliantas pripažįsta, jog jo nepasitenkinimą sukėlė neva nukentėjusiojo tyčinis veiksmas neleidžiant jo vairuojamam automobiliui persirikiuoti. Visgi, jei apeliantas manė, jog nukentėjusysis netinkamai pasielgė, galėjo tai išsiaiškinti be smurto, tačiau pasirinko priešingą – iššaukiantį elgesio modelį, pradėjo elgtis chuliganiškai ir agresyviai.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y., gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 670/2002, 2K-53-693/2018).

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo E. J. veiksmai peržengė privataus konflikto su nukentėjusiuoju ribas ir tapo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Kaltinamasis ne tik ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bet tai atliko įžūliai atidaręs nukentėjusiojo automobilio priekines vairuotojo dureles, šaukė necenzūrinius žodžius „lipk čia, lopas, kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį, spardė jį kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė automobilio kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje – Eišiškių pl., Vilniuje, ties pastatu Nr. 25B, važiuojamojoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, darbo dienos pabaigoje (apie 16.45 val.), matant pašaliniams asmenims. Liudytojas E. R. parodė, kad jo dėmesį atkreipė tai, kad Vilniaus mieste viduryje dienos vyksta muštynės. Toks įvykis atkreiptų bet kokio piliečio dėmesį. Jam situacija pasirodė nemaloni, stresinė, jam buvo baisu, bijojo, kad jeigu pradės filmuoti, ir jo automobilis gali nukentėti. Asmens elgesys buvo nestandartinis, keistas ir agresyvus. Niekam nelinkėtų patekti į tokią situaciją, kaip kad pateko kito automobilio vairuotojas (t. 2, b. l. 164-167). Dėl aptartų E. J. veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Smurto panaudojimas prieš asmenį, taip pat jo turtą, viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.).

16. Taigi įvertinus bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sukeltas konfliktas dėl pasirinktos jo sprendimo vietos ir sprendimo būdo, akivaizdžiai peržengė privataus konflikto ribas ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Dėl bausmės

17. Nuteistasis teigia, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad jo veiksmai atitinka inkriminuoto nusikaltimo požymius, turėtų apsvarstyti klausimą dėl kitos bausmės rūšies jam paskyrimo, kadangi apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta. Jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kad reikėtų skirti bausmę, susijusią su laisvės apribojimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia klausimą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio pripažinimo, nurodydamas, kad pripažįsta tuos veiksmus, kuriuos iš tiesų atliko ir tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visgi, tenkinti šių apelianto prašymų teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

19. Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

20. Skiriant bausmę E. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad E. J. anksčiau buvo teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda, per nustatytą terminą (iki 2024 m. vasario 28 d.) paskirta bauda nesumokėta, baudžiamojo įsakymo vykdymas perduotas antstoliui (t. 1, b. l. 167-175), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta (t. 1, b. l. 150-152, 165-166), nedirba (t. 1, b. l. 160-161), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 162), vedęs. Teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, svarstydamas neskirti jam BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos viešųjų darbų bausmės neteisingai nurodė, kad kaltinamasis neišreiškė sutikimo tokius darbus dirbti, kadangi jo niekas apie tokios bausmės skyrimo galimybes neklausė. Vis dėlto, nuteistasis, kritikuodamas teismo argumentą dėl viešųjų darbų neskyrimo, apeliaciniame skunde tokio sutikimo nenurodo. Teismo motyvas, sudarantis regimybę, kad nuteistajam galėtų būti paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu būtų toks sutikimas, nepaneigia teismo paskirtos bausmės – laisvės apribojimo pagrįstumo.

22. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį, spręsdamas dėl sankcijoje numatytos bausmės –baudos skyrimo teisingai nurodė, jog baudos bausmė kaltinamajam neskirtina, nes šis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos per nustatytą 10 mėn. terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjo, paskirtas administracines nuobaudas moka selektyviai, todėl sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant nuteistąjį per 9 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

25. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti: pirma – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

26. Nors apeliantas nurodo, jog jis prisipažino dėl veiksmų, kuriuos atliko ir gailisi, visgi tokį nuteistojo pareiškimą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, nepakankamą lengvinančiai atsakomybę aplinkybei nustatyti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2006, Nr. 2K-143-696/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistojo pareiškimo apie kaltės dalinį pripažinimą nėra pagrindo vertinti kaip kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl civilinio ieškinio

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai vertino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kadangi iš 2022 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados ir 2023 m. liepos 10 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad J. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimai neaprašyti, todėl fizinio skausmo sukėlimas nėra patvirtintas. Civilinis ieškinys nėra įrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

28. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

29. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų J. G. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamas emocijas, stresą. Byloje nustatyta, kad E. J. sudavė nukentėjusiajam du smūgius ranka į smilkinio sritį, dėl ko, kaip jau aptarta, pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sveikata nebuvo sutrikdyta, nuteistasis veržėsi į nukentėjusiojo automobilį, atlikto kitus nustatytus aukščiau aptartus neteisėtus veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. G. nurodė, jog neturtinę žalą grindžia tuo, kad jautė panikos priepuolius, naktimis blogai miegodavo, jam buvo nedarbingas, po to bandė ieškoti psichologo pagalbos, tačiau su tuo susitvarkė pats. Jautė grėsmę, baimę. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, dėl psichologinės būklės J. G. nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 21 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, buvo rekomenduojama psichologo konsultacija, tačiau nukentėjusysis į psichologą nesikreipė, nurodydamas, kad su psichologine būsena susitvarkė pats. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo šeimos gydytoja D. Ž. parodė, kad pacientas kreipėsi į ją, nes jo psichologinė būklė nebuvo visiškai atsistačiusi, kad galėtų dirbti. Nukentėjusysis labai pergyveno, buvo susijaudinęs – buvo kažkoks įvykis, kad žmogus jį puolė mušti, ir jis labai išsigando.

30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, analizavo ir rėmėsi teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, įvertino paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais ir nustatė, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Taigi nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitas neigiamas pasekmes, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius dėl per didelio ar neproporcingo neturtinės žalos dydžio. Priešingai, nuteistasis yra darbingas, nėra duomenų apie kokias nors nustatytas aplinkybes, kurios trukdytų dirbti ir atlyginti priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą ir teisingai nustatė šios žalos dydį. Minėta suma nėra aiškiai per didelė, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.

31. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė