Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato K. Pivoriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Iš S. J. nukentėjusiajai E. S. priteista 31 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 10 d., apie 6 val., būdamas viešbučio UAB „Kesminta“, esančio Vilniuje, Vilniaus g. 37A, kambaryje Nr. 3, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai E. S. pradėjus priešintis išstūmimui iš kambario, stovint tarpduryje ir laikantis rankomis už durų rankenos, apkabino ją abejomis rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių pargriovė ją ant grindų, taip pat gulinčiai E. S. ant grindų sudavė dešine ranka vieną kartą į galvą, taip padarė E. S. odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeidė jai dešinį šoną, dešinės rankos alkūnę ir kairę blauzdą, t. y. padarė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, nepripažįsta savo kaltės, ginčija priteistą neturtinę žalą ir jos dydį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

8. Iš minėto vaizdo įrašo, visų pirma, matyti, kaip S. J., kuris yra pusnuogis (be viršutinės dalies drabužių) apglėbęs rankomis E. S. per liemenį, intensyviai, naudodamas fizinę jėgą, bando ją išstumti ir ištempti iš viešbučio kambario, ne vieną kartą bando ją nustumti nuo durų staktos ir nutempti nuo durų rankenos, už kurių ji laikosi. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, toks S. J. elgesys – stiprus asmens apglėbimas ir gana intensyvus jo tempimas prieš jo valią – akivaizdžiai rodo, jog jis naudojo fizinį smurtą prieš E. S.. Toliau vaizdo įraše matyti, kad dėl minėtų S. J. veiksmų abu konflikto dalyviai pargriuvo koridoriuje ant žemės, tai yra pirmas S. J., o ant jo nukentėjusioji, tačiau S. J. greitai parvertė E. S. ant šono, šiai bandant ranka užsikabinti už jo kaklo, tada ant nugaros, bei atsidūrė ant jos, apžergdamas ją kojomis. Tuomet vaizdo įrašas patvirtina, kad S. J. staigiu dešinės rankos judesiu vieną kartą suduoda E. S. į kairės pusės veido/galvos sritį, trumpai ranka prispausdamas nukentėjusiosios veidą prie grindų (0.15 s), ir atsistojęs bėga į kambarį. Pasak apelianto, S. J. tik dešine ranka norėjo atsistumti nuo E. S., ištrūkti iš jos glėbio, šio smūgio aplinkybės buvo itin neaiškios, specialistas negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, nes įrašo kokybė buvo prasta, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vaizdo įraše aiškiai matosi smūgio faktas ir tai, kad S. J. norėjo ištrūkti iš E. S. glėbio (ji kaire ranka buvo trumpam paėmusi S. J. už kaklo, kuomet buvo verčiama ant nugaros) nepaneigia fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją, tuo labiau, kad S. J. tuo metu jau buvo apvertęs nukentėjusiąją ir buvo ant jos. Be to, pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikšmės, kokio stiprumo fizinis smurtas naudojamas, svarbu nustatyti fizinio smurto panaudojimo faktą ir atitinkamus padarinius. O tai šiuo atveju buvo padaryta.

9. Nors apeliantas bando teigti, kad specialisto išvadoje E. S. nustatyti sužalojimai atsirado dėl jos pačios agresyvių veiksmų, kad S. J. ranka net nesiekė tos vietos, kur E. S. nustatytas sužalojimas viršugalvio kairėje, vis tik byloje esantys įrodymai (E. S., paties S. J. parodymai, vaizdo įrašai, kiti netiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai ir pan.)) patvirtina, kad specialisto išvadoje E. S. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame šone, alkūnėse, kairėje blauzdoje atsirado dėl S. J. smurtinių veiksmų prieš ją (intensyvaus stūmimo iš kambario, pargriovimo, smūgio sudavimo). Pats S. J. pripažino naudojęs jėgą prieš E. S., byloje nenustatyta, jog įvykio metu E. S. būtų patyrusi smurtą iš kitų asmenų ar kitoje vietoje nei būdama su S. J., byloje nėra jokių duomenų, kad tokius sužalojimus (tokiose vietose) ji galėjo pasidaryti tuo metu, kai pati gadino, naikino viešbučio turtą ar sužalojo viešbučio administratorių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vaizdo įrašas nepaneigia, kad viršugalvio kairėje nustatytą sužalojimą – odos nubrozdinimą – E. S. ranka galėjo padaryti S. J., kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, smūgis ir prispaudimas ranka buvo būtent į kairę veido/galvos sritį.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. J. siekė išvesti E. S. iš kambario, kad ji daugiau nebežalotų svetimo turto (nedaužytų kambaryje esančių daiktų), tai yra, kad panaudodamas smurtinius veiksmus jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ką patvirtina liudytojų parodymai, todėl jo veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, prieštarauja tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek ir paties nuteistojo paaiškinimams. Nei pačių konflikto dalyvių, nei teismo posėdyje apklaustų liudytojų, kurie tiesiogiai šio įvykio nematė ir daugiausia liudijo apie E. S. vėlesnius veiksmus, parodymai, nei byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina, kad iki išstūmimo iš viešbučio kambario E. S. kambaryje būtų daužiusi indus, gadinusi ar naikinusi kitą viešbučio turtą. Priešingai, minėti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji šiuos veiksmus (daužė, gadino viešbučio turtą, taip pat sužalojo viešbučio administratorių ir kt.) atliko vėliau, tai yra po išstūmimo iš kambario ir S. J. smurtinių veiksmų koridoriuje, ir šie jos veiksmai buvo įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-1591-990/2021), kurioje ji buvo nuteista pagal BK 284 straipsnį. Pats S. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neradus bendros kalbos norėjo išprašyti E. S. iš viešbučio kambario, todėl paryčiais prasidėjo kivirčai, E. S. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, pradėjo širsti, šlaistytis po kambarį, stumdyti į petį, viskas peraugo į grumtynes, susirėmimą, per grumtynes sudaužė jo telefoną į stalviršį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. J. iš esmės buvo nurodęs analogiškas aplinkybes. Pažymėtina, kad akistatos metu, atsakydamas į klausimą, „ar E. S. daužė kambaryje esančius daiktus?“, S. J. aiškiai atsakė, kad ji daužė daiktus po to, kai jau grįžo į kambarį, tai matė administratorius, konflikto pradžioje E. S. nedaužė daiktų, tik sviedė jo telefoną (1 t., b. l. 114). Taigi, teiginiai, kad E. S. iš kambario S. J. norėjo išvesti dėl to, kad ji daugiau nebežalotų svetimo turto, atsirado tik apeliaciniame skunde ir nėra paremti jokia bylos medžiaga. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kad stumdamas E. S. iš viešbučio kambario S. J. buvo pusnuogis (be viršutinės dalies drabužių), rodo, jog išstūmimo (konflikto kilimo) priežastis galimai buvo kita, tai yra labiau atitinka nukentėjusiosios E. S. parodymus apie tai, kad S. J. prie jos lindo, pradėjo priekabiauti ir pan., o ji to nenorėjo. Jokia būtinojo reikalingumo situacija, kuomet pačiam S. J., kitiems asmenims, visuomenės ar valstybės interesams būtų grėsęs koks nors pavojus, dėl kurio S. J. būtų reikėję panaudoti smurtą prieš E. S., teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių S. J. negalėjo pasielgti kitokiu būdu, kad E. S. išeitų iš viešbučio kambario (iškviesti administratorių, išeiti pats ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas pažymėjo, kad S. J. veikė ir būtinosios ginties sąlygomis, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog įvertinus vaizdo įrašo turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad S. J. gynėsi nuo E. S. veiksmų. Kaip minėta, vaizdo įraše užfiksuota, kad S. J. intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš E. S., o tam tikri nukentėjusiosios veiksmai, kontaktavimas su S. J. (paėmimas ranka už kaklo ir pan.) buvo nulemti pirmiausia paties S. J. fizinių veiksmų prieš ją.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. J. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes S. J. tyčiniais intensyviais fiziniais veiksmais išstumdamas E. S. iš viešbučio kambario ir anksčiau aptartomis aplinkybėmis suduodamas jai smūgį ranka, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik S. J. ir nukentėjusiosios E. S. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tinkamai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, ir kitaip vertina tam tikras aplinkybes, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. J. nesutinka su iš jo nukentėjusiajai E. S. priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1591-990/2021, E. S. viešbutyje žalojo kitus žmones ir turtą, todėl šioje byloje E. S. nustatyti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimas viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeistas dešinys šonas, dešinės rankos alkūnė ir kairė blauzda – niekaip nėra susiję su S. J. veiksmais. Anot gynėjo, S. J., atsistūmęs nuo E. S., negalėjo tokios žalos padaryti, todėl toks žalos vertinimas neatitinka nei padarytos veikos pavojingumo, nei intensyvumo ir nėra susijęs su kilusiais padariniais. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, apelianto poziciją dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio laiko nepagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtent S. J. veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta ir neturtinė žala ir teismo priteista 600 Eur neturtinės žalos suma yra nustatyta pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. sužalojimus – odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame šone, dešinės rankos alkūnėje, kairėje blauzdoje patyrė dėl savo pačios veiksmų, už kuriuos ji buvo nuteista kitoje baudžiamojoje byloje, ir jie niekaip nėra susiję su S. J. veiksmais, tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta priešingai, tai yra, kad minėti sužalojimai, kurie kartu su kitais specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti būtent S. J. tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš E. S., todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad S. J. veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra į neturtinės žalos pasekmes (kaip nustatyta, nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo jautė tam tikrą skausmą, po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ir pan.), S. J. kaltę (padarytas tyčinis nusikaltimas), taip pat S. J. turtinę padėtį ir jo galimybes atlyginti žalą (yra gana jaunas, darbingas, šiuo metu užsiima individualia veikla) bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes (byloje įrodytų S. J. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš E. S., tai, kad nusikalstama veika padaryta kilus abipusiam konfliktui) bei atsižvelgė į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą baudžiamosiose bylose dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį nei įprastai priteisiama teismų praktikoje. Tik įvertinęs visą nurodytų aplinkybių kompleksą pirmosios instancijos teismas nustatė nukentėjusiajai priteistiną 600 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad E. S. prašė priteisti 2 500 Eur sumą, tačiau jai priteista žymiai mažesnė suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nustatė nukentėjusiajai teisingą ir protingą kompensaciją, nuteistasis ir jo gynėjas jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pažeisti S. J. interesai, nenurodė, todėl dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kaip ir neturtinės žalos iš viso nepriteisti, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 63), tačiau nėra jokio pagrindo priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog S. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iš savo lėšų ir bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.