Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, trauktas baudžiamojon atsakomybėn Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme (2018 m. lapkričio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šioje byloje svarbu išanalizuoti E. S. parodymus, duotus baudžiamoje byloje. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad viešbučio kambaryje S. J. griebė jai už sėdmenų ir krūtinės. Paprašius, kad jis nelystų prie jos, S. J. pradėjo mėtyti daiktus ir pasakė išeiti iš viešbučio kambario, per prievartą stūmė ją iš ten. Išstūmus ją iš viešbučio kambario, jie abu nukrito koridoriuje, S. J. trenkė jai į galvos kairę pusę, paskui jis nubėgo į kambarį, o nukentėjusioji bandė jį vytis. Susitikus tarpduryje, E. S. bandė traukti duris į savo pusę, o S. J. – į savo. Nukentėjusios teigimu, S. J. tikrai ją matė, smūgis buvo stiprus uždarant durimis jai per rankas.

E. S. pareiškime nurodė, kad iš matymo pažįstamas vaikinas su durimis prispaudė ir sužalojo jos ranką. Viešbučio kambaryje vaikinas ėmė šiurkščiai ir šlykščiai priekabiauti, siūlė pasimylėti, lindo ir grabaliojosi. Ji to nenorėjo ir pasakė, kad nieko nebus. Tada jis įsižeidęs ėmė ją stumti pro duris. Išstumdamas ją pro duris, jis prispaudė jos rankas. Ji nugriuvo ant žemės ir dėl to gavo kūno sužalojimus ir mėlynes (1 t., b. l. 11).

E. S. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad viešbučio kambaryje S. J. ėmė ją stumti pro duris, išstumdamas ją pro duris prispaudė jos abi rankas. Būnant koridoriuje, kaltinamasis pradėjo ją stumti ir jie kartu pargriuvo ant žemės (1 t. b. l. 15–18).

Nukentėjusioji 2021 m. balandžio 2 d. papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad viešbučio kambaryje S. J. išreiškė pageidavimą su ja lytiškai santykiauti (t. y. pradėjo prie jos priekabiauti, prieš jos valią griebė už krūtinės, grabinėjo sėdmenis, bandė jai nesutinkant ją bučiuoti ir pan.). E. S. atsisakius tai daryti, S. J. pradėjo ją stumdyti siekdamas išvaryti iš viešbučio kambario. Jis stumdė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Kai S. J. nustūmė ją iki viešbučio kambario durų, jis pargriovė ją ant grindų. Pargriuvus S. J., būdamas ant viršaus, dešinės rankos kumščiu stipriai smūgiavo jai į galvą, viršugalvio kairę pusę. Po to, kaltinamasis atsikėlė nuo žemės ir bandė staigiai įbėgti į viešbučio kambarį, kuriame buvo jos daiktai. Tuo metu ji bandė laikytis už durų rėmo, kadangi galvojo, kad taip jai pavyks sugrįžti į kambarį ir susirinkti jame likusius daiktus. Laikantis už durų rėmo, S. J. durimis iš visų jėgų prispaudė jos dvi plaštakas (1 t., b. l. 22–25).

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku viešbučio kambaryje tarp S. J. ir E. S. kilo žodinis konfliktas. Byloje nėra reikšminga, kokia šio konflikto tikroji priežastis. Motyvas nėra būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymis. Kaip minėta, E. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad viešbučio kambaryje S. J., norėdamas lytiškai santykiauti, griebė jai už sėdmenų ir krūtinės, dėl to galėjo atsirasti jai atitinkami sužalojimai. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neigė daręs minėtus veiksmus. Viešbučio kambaryje nebuvo kitų pašalinių žmonių, kurie tiesiogiai stebėjo nagrinėjamą įvykį ir matė, kad prieš E. S. buvo daromi minėti veiksmai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji neužsiminė, kad S. J. viešbučio kambaryje griebė jai už sėdmenų ir krūtinės (1 t. b. l. 15–18), kas, iš tiesų buvus tokias aplinkybes, yra nelogiškas asmens elgesys. E. S. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad S. J. viešbučio kambaryje lindo prie jos ir grabaliojosi (1 t., b. l. 11). To taip pat nepakanka pripažinti kaip griebimu už sėdmenų ir krūtinės, dėl to atsiradus atitinkamiems sužalojimams. Tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pradėjo tvirtinti, kad kaltinamasis minėtoje vietoje griebė jai už sėdmenų ir krūtinės. Teismo vertinimu, esant minėtiems ne visiškai nuosekliems E. S. parodymams baudžiamojo proceso metu, nagrinėjamo įvykio metu buvus konfliktiniams santykiams tarp abiejų asmenų, nesant kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad S. J. darė minėtus veiksmus, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybes, kad kaltinamasis viešbučio kambaryje griebė E. S. už krūtinės ir sėdmenų. Tokios išvados nepaneigia vien tai, kad 2020 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G2976/2020 (01) nustatyta E. S. kraujosruva dešinėje krūtyje (pastebėtina nustatytas atskiras odos nubrozdinimas nukentėjusiosios krūtinėje), o S. J. koridoriuje buvo pusnuogis. Tokios aplinkybės savaime neįrodo minėto S. J. veiksmo viešbučio kambaryje. Pastebėtina ir tai, kad toje pačioje specialisto išvadoje nebuvo nustatyti kokie nors sužalojimai nukentėjusiosios sėdmenyse.

Nukentėjusioji tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie S. J. kitus veiksmus viešbučio kambaryje prieš ją (pavyzdžiui, stūmimą iš kambario). Pastebėtina, kad S. J. pareikštame kaltinime nenurodyti jokie kiti konkretūs veiksmai pačiame viešbučio kambaryje. Todėl E. S. parodymai šioje dalyje nėra reikšmingi vertinant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamoje byloje itin svarbus objektyvus įrodymas yra vaizdo įrašas pavadinimu „s. (1)“, kuriame užfiksuoti abiejų konflikto dalyvių veiksmai viešbučio koridoriuje. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad S. J., apglėbęs E. S., intensyviai bando ją ištempti iš viešbučio kambario. Kaltinamasis iš pradžių viešbučio kambario tarpduryje stumia nukentėjusiąją, po to – koridoriuje, kai E. S. buvo įsitvėrusi už viešbučio kambario rankenos. Tai trunka ne itin trumpą laiką (nuo vaizdo įrašo 0.00 iki 0.12 s). S. J. naudoja fizinę jėgą gana intensyviai (apglėbęs nukentėjusiąją, svyruoja pirmyn atgal su nukentėjusiąja), ne vieną kartą bando ją nutempti nuo viešbučio rankenos. Toks kaltinamojo elgesys akivaizdžiai rodo, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš E. S., nes asmens apglėbimas ir jo tempimas prieš asmens valią, juolab gana intensyvus, laikytinas neleistinu elgesiu. Dėl minėtų kaltinamojo veiksmų abu konflikto dalyviai pargriuvo koridoriuje ant žemės, t. y. pirmas S. J., o ant jo nukentėjusioji. Po to, kaltinamasis toliau naudojo fizinę jėgą prieš E. S., nes parvertė ant dešinio šono, po to ant nugaros ant koridoriaus grindų, tuo metu S. J. buvo apglėbęs nukentėjusiąją, taip pat apsižergęs ant jos (0.12–0.14 s). Šis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad S. J. dešine ranka kontaktuoja su nukentėjusiosios kairės pusės veido sritimi, trumpai ranka prispaudžia nukentėjusiosios veidą prie grindų (0.15 s). Tai taip pat laikytina fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją. Tas faktas, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ne visose apklausose nurodė minėtą kaltinamojo veiksmą, savaime nepaneigia vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Pastebėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikšmės kokio stiprumo fizinis smurtas naudojamas, svarbu nustatyti fizinio smurto naudojimo faktą ir atitinkamus padarinius. Teismas pažymi, kad kaltinamojo teiginys, jog jis norėjo, kad E. S. išeitų iš viešbučio kambario, nepaneigia neleistino fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją fakto ir nepateisina to. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo pasielgti kitokiu būdu, kad E. S. išeitų iš viešbučio kambario, pavyzdžiui, iškviestų viešbučio administratorių, pats išeitų iš tokio kambario ir pan. Teismas, įvertinęs šio vaizdo įrašo turinį, taip pat nepripažįsta, kad S. J. gynėsi nuo E. S. veiksmų. Kaip minėta, kaltinamasis intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tai, kad nukentėjusioji koridoriuje savo veiksmais kontaktavo su S. J. buvo nulemta pirmiausia paties kaltinamojo neleistinų veiksmų prieš ją.

Kaip minėta, S. J. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad S. J. ir E. S. atsistojus, nukentėjusiajai bandant užeiti į kambarį, laikantis jai už durų varčios ir traukiant jas į save, S. J. tyčia, matydamas ją ir jos rankas laikančias durų varčią, uždarydamas duris prispaudė jos abi plaštakas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad E. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai plaštakų nugariniuose paviršiuose, pjautinės žaizdos kairės plaštakos II ir III pirštuose, poodinė kraujosruva ir odos įbrėžimas. Nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jai abi plaštakos buvo prispaustos viešbučio kambario durimis, o S. J. matė, kad ji laikėsi už durų. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neigė, kad jis matė, jog E. S. laikėsi už viešbučio kambario durų, kai jas uždarė. Taigi abiejų konflikto dalyvių parodymai yra prieštaraujantys vienas kitam. Minėtame vaizdo įraše pavadinimu „s. (1)“ nustatyta, kad S. J., atsikėlęs nuo grindų, staigiai ėjo į viešbučio kambarį, jis bandė uždaryti viešbučio kambario duris, prieš pirmą kartą bandydamas uždaryti iš vidaus šias duris jis buvo atsisukęs į durų pusę (0.16–0.18 s). Pastebėtina, kad S. J. pirmą kartą beveik pavyko uždaryti viešbučio kambario duris. Tuo metu pati nukentėjusioji traukė viešbučio kambario duris į save ir truputį pravėrė jas (0.19 s). Po to, iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad viešbučio kambario durys užsidarė, o girdimas E. S. klyksmas (0.19–0.20 s). Kita vertus, iš šio vaizdo įrašo dėl jo kokybės negalima daryti neabejotinos išvados, kad S. J. matė, jog E. S. laikė viešbučio kambario durų varčią, dėl to sąmoningai uždarė šias duris. Pastebėtina, kad šis įvykio epizodas buvo trumpas. Analizuojant vaizdo įrašą, negalima teigti, kad viešbučio kambario prieškambaryje buvo įjungta šviesa. Be to, prie viešbučio kambario durų koridoriaus dalis yra tamsi. Šiame kontekste pastebėtina, kad nėra įprasta bandyti laikyti duris už durų varčios, kad jas atidarytų. Paprastai bandoma atidaryti duris už rankenos. Teismas taip pat nenustatė, kad E. S. laikė už durų varčios ilgesnį laiką. Tai, kad S. J. iš pirmo karto nepavyko uždaryti durų, taip pat savaime neleidžia tvirtinti, kad jis galėjo suvokti, jog nukentėjusioji laikys duris už varčios, dėl to uždarydamas duris sužalos jas. Net ir atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo pagerinta vaizdo įrašo pavadinimu „s. (1)“ kokybė ir jis sulėtintas kelis kartus (2021 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-IS1-209(8.1)), negalima daryti priešingų išvadų. Byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad jie, būdami koridoriuje, matė, jog S. J., uždarydamas viešbučio kambario duris, matė, kad nukentėjusioji laikėsi už durų.

Taigi šioje byloje yra vienintelės nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad S. J., uždarydamas viešbučio kambario duris, galimai matė, jog nukentėjusioji laikėsi už durų varčios, ir tyčia uždarė duris, taip padarydamas jai atitinkamus sužalojimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien nukentėjusiosios parodymų, įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, buvusius konfliktinius santykius tarp abiejų asmenų, nepakanka pripažinti kaip įrodytą šias kaltinimo aplinkybes. Kitų neabejotinų įrodymų, patvirtinančių E. S. parodymus apie kaltinamojo suvokimą darant aptariamą veiksmą, byloje nėra. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su šiuo epizodu, kaip neįrodytas.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog S. J. 2020 m. spalio 10 d. apie 6 val., būdamas viešbučio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai E. S. pradėjus priešintis išstūmimui iš kambario, stovint tarpduryje ir laikantis rankomis už durų rankenos, apkabino ją abejomis rankomis per juosmenį ir, tempdamas į koridorių, pargriovė ją ant grindų, taip pat gulinčiai E. S. ant grindų sudavė dešine ranka vieną kartą į galvą, taip padarė E. S. odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeidė jai dešinį šoną, dešinės rankos alkūnę ir kairę blauzdą, taip padarė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, S. J. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, E. S. padarytų sužalojimų lokalizacija ir kitos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tyčia.

Taigi S. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje itin akcentavo E. S. agresyvų elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Pirma, S. J. advokatas iš esmės analizavo nukentėjusiosios veiksmus jau po nagrinėjamo įvykio, kuris buvo įvertintas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 1-1591-990/2021. Antra, vien nukentėjusiosios konfliktas su S. J., kaip minėta, nesudarė teisės kaltinamajam naudoti fizinį smurtą prieš E. S.. Todėl tai nesudaro teisinio pagrindo priimti dėl S. J. išteisinamąjį nuosprendį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas S. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstama veika padarytų sužalojimų nukentėjusiajai pobūdį.

S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

S. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra alkotesterio kvito duomenų, kad S. J. būtų nustatytas konkretus neblaivumas, tačiau išvada dėl kaltinamojo neblaivumo darytina atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Pats kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, vaizdo įrašuose „2020_1010_074522_035.mp4“ ir „2020_1010_074822_036.mp4“ užfiksuota, kaip S. J. tikrinamas blaivumas, kurio metu pareigūnas nurodo, kad S. J. nustatytas 2,36 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 127–158). Taip pat tokia aplinkybė nurodyta 2020 m. spalio 10 d. vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 114). Teisme dalis apklaustų liudytojų irgi nurodė, kad S. J. buvo neblaivus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ši atsakomybė sunkinanti aplinkybė gali būti nustatoma ir neturint alkotesterio duomenų apie kaltininko neblaivumą, tačiau vadovaujantis kitais byloje surinktais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. J., 2020 m. spalio 10 d. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, buvo neblaivus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat S. J. padarytų smurtinių veiksmų pobūdį, nėra abejonių, kad S. J. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš bylos medžiagos matyti, S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau praeityje yra trauktas vieną kartą baudžiamojon atsakomybėn (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį). S. J. trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 7). Kaltinamasis užsiima individualia veikla. S. J. nuo 2021 m. sausio 18 d. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12), taip pat gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13). Tuo metu jis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 14), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 15).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. J. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti S. J. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52–54).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

E. S. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 2500 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl S. J. smurtinių veiksmų ji 16 darbo dienų negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos (yra manikiūro ir pedikiūro meistrė, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ grožio salone, todėl jos darbo įrankis – rankos, kurias įvykio metu sužalojo S. J.). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną darbo dieną E. S. iš savo veiklos sugeneruoja maždaug 150 Eur pajamų, jos negautos pajamos yra lygios 2400 Eur (t. y. 150 Eur x 16 darbo dienų). Taip pat E. S. patyrė 100 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro įvykio metu prarasta „IQOS3 DUO Sistema“ (liko pas S. J. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje), kurios vertė 69 Eur, taip pat 31 Eur buvo išleisti vaistams, siekiant pagreitinti sveikatos sužalojimų gijimą.

Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad po įvykio negalėjo dirbti 16 dienų, todėl buvo išvestas vidurkis iš dienos uždarbio – 250 Eur. Taip pat prarado el. cigaretės „Iqos“ sistemą, jos vertė apie 80 Eur. Ją nusipirko kitą dieną. Pamiršo paminėti, kad pametė „Swarovski“ auskarą ir buvo nutraukta rankinės petneša.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamu atveju E. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji buvo nedarbinga 16 darbo dienų, juolab kad ji būtų gavusi 2400 Eur pajamų. Nukentėjusioji nepateikė savo teiginius pagrindžiančių dokumentų (banko pavedimo išrašų, kvitų kopijos ir kt.), apie tai, kad jos vienos darbo dienos uždarbis įprastai svyruoja apie 150 Eur, dėl to ji neteko 2400 Eur pajamų (nepateikė užrašymo grafikų ir kt., kuriuose atsispindėtų, kad po patirtos traumos, teko atšaukti savo darbą). Vien E. S. abstrakčių teiginių apie jos negautas pajamas nepakanka pripažinti kaip įrodytą šią civilinio ieškinio dalį. Pastebėtina, kad E. S. šioje byloje atstovavo advokatė, todėl nukentėjusioji, naudodamasi atstovės paslaugomis, turėjo galimybę teikti įrodymus dėl pajamų netekimo, tačiau nedarė to. Teismas taip pat atmeta civilinio ieškinio dalį dėl netektos elektroninės cigaretės sistemos. Pastebėtina, kad S. J. pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, o ne dėl svetimo turto vagystės ar kitokių veiksmų, susijusių su elektroninės cigaretės sistema. Taigi E. S. elektroninės cigaretės sistemos neteikimas nėra šios bylos, kartu ir civilinio ieškinio dalykas.

E. S. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 31 Eur turtinę žalą, susijusią su vaistų įgijimu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ji buvo įsigijusi raminamųjų dėl nagrinėjamo įvykio. Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai nustatytos panikos sutrikimai, taikomas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 159). Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį prieš E. S., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pateiktą medicinos dokumentą, teismo vertinimu, prašoma priteisti 31 Eur turtinė žala, susijusi su vaistų įsigijimu, nors ir nepatvirtinta rašytiniais įrodymais (pavyzdžiui, kvitais), laikytina protinga, ne per didelė ir reali. Todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš S. J. minėtą turtinės žalos dydį.

E. S. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti jai 2500 Eur neturtinės žalos. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad S. J. nusikalstamais veiksmais, t. y. stūmimu iš kambario, smūgiais kumščiu, plaštakų prispaudimu durimis, kuriuos apsvaigęs nuo alkoholio S. J. atliko vien dėl to, kad E. S. nesutiko su juo lytiškai santykiauti, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl odos nubrozdinimų viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, dešiniame šone, alkūnėse, kairiame žaste, kairiame delne, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai plaštakų nugariniuose paviršiuose, pjautinės žaizdos kairės plaštakos II ir III pirštuose, poodinė kraujosruva ir odos įbrėžimas, odos įbrėžimas dešinėje šlaunyje ir pjautinės žaizdos kairės plaštakos II ir III pirštuose, padaryti aštrią briauną, aštriabriaunį kampą, smailumą turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai, padaryti kietais bukais ir / ar briauną turinčiais daiktais. S. J. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (viešbutyje), šį įvykį matė daug tuo metu viešbutyje buvusių asmenų ir aptarnaujantis personalas, kurių akivaizdoje S. J. ne tik sutrikdė E. S. sveikatą, tačiau taip pat ją pažemino viešai išvadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl kilusių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, nerimo ir streso E. S. kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, gydėsi, pirko ir vartojo vaistus. 2021 m. spalio 24 d. E. S. pateikė medicininę pažymą (2 t., b. l. 158–159), kurioje nurodyta, kad ji lankėsi psichikos sveikatos klinikoje keletą kartų, nustatytas panikos sutrikimas bei paskirtas gydymas vaistais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. J. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš E. S., t. y. jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji jautė tam tikrą skausmą, bylos duomenimis, po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 48–49). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į byloje įrodytų S. J. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš E. S.. Šiuo atveju nėra abejonių nukentėjusioji dėl S. J. nusikalstamų veikų patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pasekmes jaučia iki šiol, jaučia nerimą, jai padidėjęs pulsas, pakilęs spaudimas, bijo, kad su ja norės susidoroti ar pakenkti. Kūnas susitvarkė praėjus 7–10 dienų, o ranką skaudėjo ilgai. Buvo nuėjusi pas chirurgą, jautė skausmą ir sugijus žaizdoms. Dėl įvykio kreipėsi į psichologą, nuo spalio mėn. pradės lankyti psichoterapiją. Nukentėjusioji pateikė medicinos išrašą, kad buvo gydyta dėl panikos sutrikimų ir jai paskirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 159). Taigi E. S. jaučia tam tikras neigiamas pasekmes dėl S. J. veiksmų iki šiol.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta kilus abipusiam konfliktui. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingas, šiuo metu užsiima individualia veikla,

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios E. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš S. J. priteistinas 600 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 600 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje.

Nukentėjusioji E. S. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti iš S. J. su bylos nagrinėjimu susijusias proceso išlaidas bei nurodo, kad šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėlesnėje proceso stadijoje (1 t., b. l. 54). Tačiau nukentėjusioji ar jos atstovė iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, atsižvelgiant į tai, toks prašymas atmetamas.

VI. Kiti klausimai

S. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 200–202). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus ir nuotraukas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

S. J. gynėjas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė dėl nepagrįstų E. S. kaltinimų. Iš viso patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 985,65 Eur. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Tuo metu BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, priėmus dėl S. J. apkaltinamąjį nuosprendį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš S. J. nukentėjusiajai E. S. priteisti 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio dalį, taip pat ir prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, atmesti.

S. J. gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus ir nuotraukas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.