- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- 1-605-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39826-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas Lietuvos Respublikoje ir 4 kartus užsienio valstybėse, iš kurių paskutinius kartus teistas Lietuvos Respublikoje:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda, nustatant 10 mėn. jos sumokėjimo terminą (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.45 val. Eišiškių pl., Vilniuje, važiuojamojoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, ties pastatu Nr. 25B, įžūliai atidaręs automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines vairuotojo dureles, kurį vairavo nukentėjusysis J. G. – su dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, po ko nukentėjusysis J. G. pajuto fizinį skausmą, taip pat jis, šaukdamas necenzūriniais žodžiais „lipk čia, lopas, kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį spardė kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino, tokiu būdu jis, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. J. parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš dalies pripažįsta. Dėl įvykio paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku važiavo Eišiškių pl. Buvo didelė automobilių spūstis. Automobiliai judėjo į priekį po truputį. Pamatė, kad važiuoja ne ta eismo juosta, todėl įjungė posūkio signalą, pradėjo rikiuotis. Atsisukęs per petį pamatė, kad tuo metu iš galo važiavęs automobilis „Mercedes-Benz“ padidino greitį ir tyčia trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Išlipęs iš automobilio, pribėgo prie automobilio „Mercedes-Benz“, trinktelėjo per jį, vairuotojui pasakė „lipk čia, ką tu čia išdirbinėji“. Automobilyje užsidaręs vyriškis iš jo neišlipo. Jis pradėjo stabdyti aplinkinius automobilius. Iš paskos automobiliui „Mercedes-Benz“ važiavo greitosios pagalbos automobilis. Jis sustabdė šį automobilį ir paklausė vairuotojo, ar jis viską matė. Šis atsakė „taip, viską mačiau“, nurodė manęs, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nori jį pagąsdinti, todėl nulėkė taip greitai, tačiau įvyko kontaktas. Jis paklausė greitosios pagalbos automobilio vairuotojo, ar jis gali sustoti ir paliudyti, bet šis atsakė, kad negali, nes važiuoja į iškvietimą, bet davė jam užsirašyti savo telefono numerį. Su juo važiavo felčerė, bet jos telefono numerio neužsirašė. Jis bandė stabdyti kitus automobilius, bet jie nesustojo. Po to jis stovėjo ir žiūrėjo, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nenuvažiuotų, nes jis nelipo iš automobilio. Jis pats vaikščiojo aplinkui, kai atėjo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, buvęs policijos pareigūnas, ir pasakė, kad jis važiavo priešpriešine eismo juosta, stovėjo kamštyje ir matė, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ padidinęs greitį tyčia trenkėsi į jį. Jis paprašė šio, kad pasiliktų, bet jis labai skubėjo, paliko telefono numerį ir adresą, kuriuos jis perdavė policijos pareigūnams, kuriuos jis iškvietė.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad konflikto priežastis buvo eismo įvykis. Po eismo įvykio jis automobilio „Mercedes-Benz“ neapgadino. Vairuotojo durelės buvo užspaustos, nebuvo galima jų atidaryti. Gal ir trinktelėjo per automobilį iš pykčio. Jo paties vairuotas automobilis nebuvo apdraustas, todėl jam reikėjo sumokėti didelę pinigų sumą. Jis buvo paėmęs už automobilio „Mercedes-Benz“ rankenėlės, bet durelės neatsidarė. Visiška nesąmonė, kad jis vaikščiojo aplink automobilį „Mercedes-Benz“, daužė, braižė; kad jis su dešine ranka smūgiavo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui. Gal ir pasakė necenzūrinius žodžius, bet negali tiksliai pasakyti. Neprisimena, kad būtų spjaudęs į automobilį „Mercedes-Benz“. Trinktelėjo į automobilį su ranka, su koja, gal ir galėjo spirti į automobilį. Galėjo nebent rankenėlę įlenkti, sulaužyti, bet netikrino, ar taip nutiko. Kuro bako dangtelio nelaužė, su aštriu daiktu automobilio nebraižė, nes neturėjo jokio aštraus daikto. Sutinka, kad viskas vyko viešoje vietoje. Jei padarė žalą nukentėjusiajam, tai dėl eismo įvykio. Jo veiksmai nebuvo įžūlūs ir vandališki. Jis buvo supykęs, kad buvo sugadintas jo turtas. Kiti žmonės negalėjo išsigąsti, nes jie savo automobiliuose važiavo pro šalį. Po eismo įvykio priėjo prie automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo ir iš karto ėjo stabdyti liudytojus. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nelipo iš automobilio galbūt dėl to, kad jis tyčia trenkėsi į jo automobilį. Nemano, kad šis galėjo jo išsigąsti. Kiti liudytojai policijai galėjo skambinti dėl eismo įvykio. Jis priėjo prie automobilio „Mercedes-Benz“, trinktelėjo, paėmė už rankenėlės – dėl to savo kaltę pripažįsta, bet jis šio automobilio nespardė, nebraižė. Jis bandė už rankenėlės atidaryti automobilio „Mercedes-Benz“ duris, bet jos buvo prispaustos ir neatsidarė. Tada jis trinktelėjo per automobilio „Mercedes-Benz“ stogą su ranka ir ėjo stabdyti liudytojus, iš karto ėjo prie greitosios pagalbos vairuotojo. Kiti liudytojai bandė išvažiuoti pro dešinę pusę. Buvo didelė spūstis, niekas nestojo. Minėtas buvęs policijos pareigūnas atėjo po kokių 4–5 min. Kai jis laukė policijos pareigūnų, stovėjo prie automobilio „Mercedes-Benz“, kad šis neišvažiuotų, nepabėgtų iš įvykio vietos, nufotografavo jo numerius, kvietė išlipti iš automobilio, bet šis nelipo, kažką darė išsitraukęs telefoną. Bandė atidaryti automobilio „Mercedes-Benz“ dureles, kad galėtų per tarpą pasikalbėti. Jis buvo įniršęs, trinktelėjo ranka per stogą, bet kad stovėtų ir daužytų automobilį – čia visiška nesąmonė. Kiti vairuotojai nebuvo išlipę iš savo automobilių. Dėl eismo įvykio kaltu pripažino jį. Dėl eismo įvykio buvo sutrikęs eismas. Automobilio „Mercedes-Benz“ apgadinimai buvo šie – buvo apgadintas bamperis, kairės pusės priekinė dalis, sparnas, gal žibintas, iš radiatoriaus pradėjo bėgti skysčiai. Kontaktas buvo didelis. Į automobilį trenkė 1–2 kartus, neatsimena, ar spyrė koja. Tikriausiai nebandė atidaryti galinių automobilio „Mercedes-Benz“ durelių. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Perklausius ir peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašus parodė, kad byloje parašyta, jog buvo nurautas automobilio ženkliukas nuo variklio dangčio, tačiau vaizdo įraše matoma, kad to ženkliuko prieš visą įvykį jau nebebuvo. Įvykių seka buvo tokia, kad jis pribėgo, durelių neatidarė, skambino policijai. Pagalvojo, kad nukentėjusysis pabėgs, nuvažiuos, todėl pribėgęs nufilmavo ir nufotografavo jo numerius (tai buvo matoma ir vaizdo įraše). O prieš tai jis pribėgo prie greitosios pagalbos automobilio, jį sustabdė, paėmė telefono numerį ir iš karto pradėjo skambinti policijai. Patikslino – išlipo iš automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo, bandė atidaryti duris, klausė, kodėl jis į jį tyčia atsitrenkė. Iš paskos nukentėjusiojo važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jis pradėjo stabdyti visus važiavusius automobilius, greitosios medicinos pagalbos automobilis bandė apvažiuoti kiūtį iš dešinės pusės, jis prie jo apibėgo iš kitos pusės, susistabdė, paprašė paliudyti, paklausė, ar matė, jam atsakė, kad taip, viską matė. Po to jis grįžo į avarijos vietą ir pradėjo skambinti policijai.
Dėl savo elgesio, užfiksuoto vaizdo įraše, paaiškino, kad tai yra jo pyktis, išlietas dėl tyčia sudaužyto automobilio. Šis pyktis nebuvo nukreiptas į visuomenės pusę. Automobilio remontas kainavo daugiau nei 3000 Eur. Į langą spjovė ir su koja spyrė dėl tyčia sudaužyto automobilio. Žodžiai ,,lopas, kurva, lipk“ buvo adresuoti vairuotojui. Norėjo, kad šis išliptų ir pasiaiškintų, ką pridarė. Keiktis viešoje vietoje nenormalu. Mano, kad nukentėjusysis jam kėlė grėsmę, nes tyčia į jį trenkėsi. Už automobilio durų rankenos paėmė, bet durys neatsidarė, tai neatsidarė. Norėjo, kad vairuotojas išliptų pasiaiškinti. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas neišsigando, nemano, kad ir kiti vairuotojai būtų išsigandę. Vairuotojas, kuris važiavo iš paskos greitosios pagalbos automobiliui ir matė visą įvykį nuo pat pradžių, neišsigando.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 17.45 val. adresu Eišiškių pl. 25, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso V. V. Važiuojant buvo susidariusi spūstis. Jis važiavo trečia eismo juosta ir pamatė sankryžoje esantį ženklą, kad trečioje eismo juostoje leidžiama sukti tik į kairę. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, priešais jį (iki sankryžos) buvo 3-4 automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priekyje esantys automobiliai pradėjo važiuoti. Tuo metu jis įjungė dešinės pusės parodomąjį signalą, atsisuko pro petį pasižiūrėti į šoninius galinius langus, ar gali persirikiuoti. Pamatė, kad gale jo yra laisvos vietos, kadangi kitoje eismo juostoje stovėjo dar nepajudėjęs sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo rikiuotis iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą. Įpusėjus, tačiau dar nebaigus manevro, staigiai pajudėjo ir į jo vairuojamo automobilio „BMW“ dešinės pusės galą trenkėsi minėtas sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes-Benz“. Jis suprato, kad minėto automobilio vairuotojas tai padarė tyčia, nes jis jau buvo įpusėjęs manevrą, o pastarasis su savo automobiliu „Mercedes-Benz“ stovėjo ir nebuvo pajudėjęs iš vietos. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio „Mercedes-Benz“, kvietė jo vairuotoją išlipti iš automobilio. Jo automobilio keleivio pusės bamperis buvo prispaudęs kito automobilio vairuotojo pusės dureles. Kito automobilio vairuotojas toliau sėdėjo automobilyje ir neišlipo iš jo. Vėliau jis pradėjo stabdyti šalia esančius automobilius ir klausinėti įvykį mačiusius asmenis. Gale automobilio „Mercedes-Benz“ važiavo greitosios pagalbos automobilis. Jis jį susistabdė ir paprašė pasilikti. Šis pasakė, kad jo vardas V., paliko savo kontaktus, minėjo, kad galės paliudyti, nes matė visą įvykį, paminėjo, kad galvojo, jog automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nori jį pagąsdinti, nes labai greitai į jį „nulėkė“, bet vėliau pamatė, jog buvo kontaktas, nes automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas atsitrenkė į jo automobilį. Pakalbėjęs keletą minučių, pastarasis išvažiavo darbo reikalais. Išvažiavus grietosios pagalbos automobiliui, prie jo priėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris jam pasakė, kad jis važiavo priešpriešinio eismo juosta, kaip tik stovėjo toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, ir matė, kaip automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas iš vietos stipriai padidinęs greitį įvažiavo į jo vairuojamą automobilį. Šis asmuo jam nurodė, kad yra dirbęs policijoje ir, jeigu gerai prisimena, (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras yra A. B. (tel. Nr. nurodytas). Šis asmuo pridūrė, kad negali ilgiau pasilikti, turi išvykti, bet paminėjo, kad yra labai svarbu užfiksuoti, kad automobilio „Mercedes-Benz“ ratai buvo pasukti į kairę pusę, t. y. į jo vairuojamą automobilį, nors jis turėjo važiuoti tiesiai. Jis savo rankomis nesudavė į J. G. smilkinio sritį, neatliko įtarime nurodytų veiksmų, nes net neturėjo tokios galimybės, kadangi pastarojo vairuotojo pusės durys buvo prispaustos jo automobilio „BMW“ galinio bamperio. Be to, J. G. net nebuvo išlipęs iš savo automobilio iki policijos pareigūnų atvykimo. Pastariesiems atvažiavus, šis išlipo iš automobilio per keleivio pusės priekines dureles. Įvykio metu jis buvo labai susinervinęs, nes automobilis priklauso ne jam, o jis per šį eismo įvykį buvo suniokotas ne dėl jo kaltės. Galimai galėjo trenkti į automobilį, bet ne iš blogos valios, o tiesiog supykęs, bet nebuvo nukreipęs pykčio į visuomenę. Įvykio metu jam buvo sukeltos labai didelės emocijos, dėl kurių galimai ir galėjo trinktelėti į automobilį „Mercedes-Benz“, bet akivaizdžių minėto automobilio sugadinimų tikrai nesimatė. Jeigu tą ir padarė, tai tikrai ne tikslu sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, o dėl to, kad buvo labai supykęs ant automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo. Labai gailisi, kad nesugebėjo sukontroliuoti savo pykčio. Taip pat jam buvo padaryta žala dėl sugadinto automobilio, kuris, kaip ir minėjo, priklauso ne jam. Automobilis nebuvo draustas „KASKO“ draudimu, jis buvo ruoštas laikinai nuomai. Iki šiol automobilis yra nesuremontuotas, vyksta tyrimas dėl eismo įvykio aplinkybių tikslinimo (t. 1, b. l. 146–148; t. 2, b. l. 109–110).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad apie 17 val. važiavo Eišiškių pl. tiesiai. Jį apvažiavo baltas automobilis „BMW“. Iš karto po eismo įvykio prasidarė automobilio „BMW“ durys, iš jo iššoko asmuo (E. J.), pribėgo prie jo automobilio, atidarė jo automobilio vairuotojo dureles, kiek tai buvo įmanoma. Dešine ranka smūgiavo plaštaka į jo smilkinio sritį. Jis puolė išsitraukti mobilųjį telefoną ir užfiksuoti viską vaizdo kamera. Tačiau asmuo išmušė telefoną jam iš rankų. Asmuo apibėgo jo automobilį į kitą pusę, bandė lupti dureles, bet jos neatsidarė, nes buvo užrakintos. Asmuo kojomis ir rankomis bandė išdaužti jo automobilio langą. Jis susirado telefoną, pradėjo skambinti 112. Kol atvyko pagalba, asmuo lakstė apie jo automobilį.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad E. J. apibėgo jo automobilį iš galo. Tuo metu jis stengėsi surasti nukritusį telefoną. E. J. pamatė, kad neatsidaro jo automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Jo automobilyje atsidaro tik vienos durelės. Tuomet iš karto atsiliepė pagalbos darbuotoja, o E. J. lakstė per gatvę, bandė kažką stabdyti. Sunku susiorientuoti, ką jis ten darė. Žmogus sudavė smūgius. Jis girdėjo smūgius į automobilį, į langus, keiksmažodžius, lakstymą per gatvę. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo pirmoje juostoje. Kai skambino kažkuriuo metu bendram pagalbos centrui, E. J. bandė visas duris atidaryti. Tuo metu jis susirado telefoną, paskambino ir pradėjo filmuoti. Jam atrodė, kad E. J. bando patekti į vidų. Jis pradėjo filmuoti po to, kai paskambino 112.
Turtinę žalą grindžia automobilio sugadinimu, neturtinę žalą grindžia tuo, kad jautė panikos priepuolius, naktimis blogai miegodavo. Jam buvo skirtas nedarbingumas, po to bandė ieškoti psichologo pagalbos, tačiau su tuo susitvarkė pats. Buvo sulaužytos automobilio rankenos, apgadintos kėbulo detalės. Draudimas atlyginio eismo įvykio metu padarytą žalą, t. y. dėl priekinio sparno. Visi kėbulo pažeidimai, jų taisymas apskaičiuoti sąmatoje. Po eismo įvykio automobilio neremontavo. Automobilis 2004 m. gamybos. Nefiksavo senų pažeidimų, nubraukymų. Ankstesni automobilio apgadinimai negalėjo patekti į sąmatą.
E. J. rankose nematė daiktų. Bet jis nubėgo prie automobilio, kažką pasiėmė ir braižė jo automobilį. Filmuotoje medžiagoje matosi, kai kaltinamasis grįžo į savo automobilį ir tada pradėjo visus tuos savo dalykus. Buvo grįžęs į savo automobilį ir anksčiau. Negali pasakyti, kurios jo automobilio vietos buvo subraižytos. Kuro bako dangtelis, dekoracinis užrašas buvo apgadintas. Kaltinamojo veiksmai truko kokias 5 min. Kiti eismo dalyviai galėjo matyti jo veiksmus. Jis nelipo iš savo automobilio, kad pasikalbėtų su kaltinamuoju, nes jautė grėsmę, baimę.
Jo automobilio durelės atsidarė 30–40 cm. E. J. stovėjo prie galinių durų. Šis įkišo ranką per tarpą ir smūgiavo delnu į jo veidą. Sužalojimų nebuvo nustatyta. Draudimas kompensavo jam padarytą žalą, kurią reikėtų atimti iš (duomenys neskelbtini) sąmatos. Šios sąmatos pakomentuoti negali, nes nėra specialistas. (Duomenys neskelbtini) pasakė, kokie automobilio sužalojimai. Už šios sąmatos sudarymą jam buvo išrašyta sąskaita faktūra. Advokatė liepė jam kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo apskaičiavimo. (Duomenys neskelbtini) parodė neremontuotą automobilį, kad nustatytų kėbulo pažeidimus, o šie apskaičiavo visą sąmatą.
Neatsimena automobilio sužalojimų. Nukentėjusiajam parodžius automobilio nuotraukas, kurios buvo pateiktos kartu su pareiškimu (t. 1, nuo b. l. 9), paaiškino: b. l. 11, 12, 13 – automobilio sužalojimai dėl eismo įvykio, b. l. 14 – ne dėl eismo įvykio, b. l. 15 – ankščiau nebuvo, b. l. 16, 17 – bagažinės detalė, b. l. 18, 19 – išlaužta rankenėlė, b. l. 20 – subraukymai, b. l. 21 – kapoto subraukymas, b. l. 22 – variklio dangčio subraukymai, b. l. 23, 24 – negali pasakyti, b. l. 25, 26 – subraukymai. Kaltinamasis rankomis daužė automobilio kėbulo detales, per stogą, su kojomis daužė automobilį, smūgių buvo 5–6, gal daugiau. Kažkokiu daiktu braukė jo automobilį. Negalėjo pasakyti, ar girdėjo braukymą. Automobilio pažeidimus pamatė, kai atvažiavo jo pasiimti. Kaltinamasis, pakalbėjęs su greitosios pagalbos vairuotoju, grįžo prie jo automobilio, filmavo jį, galimai grįžęs, ir braižė jo automobilį. Tai buvo visą laiką, tai ne vienkartinis pažeidimas. Jis filmavo kaltinamąjį sugadinimo metu. Iš rankų buvo išmuštas jo telefonas, tuomet jis skambino 112, po ko pradėjo filmuoti. Nustojo filmuoti, kai atvažiavo policija. Kai jį išvežė greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai jo automobilį priparkavo prie „Varžtų pasaulis“. Kitą dieną jis automobilį pasiėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad jis viską išdėstė savo pareiškime, nieko papildomai nurodyti negali, nes nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių (t. 1, b. l. 84–86).
Iš 2022 m. spalio 5 d. J. G. pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.45 val., esant giedram orui (nelijo, nebuvo rūko), jis vairavo jam nuosavybes teise priklausantį pilką automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Eišiškių pl., Kirtimų g. link, vidurine, t. y. antra eismo juosta, kadangi tik ja galima važiuoti tiesiai. Iš viso kelyje yra trys juostos. Eismas vyko lėtai, nes buvo „kamščių“ laikas. Netoli pastato, adresu Eišiškių pl. 25B, į jo vairuotą automobilį rikiuodamasis iš kairės pusės į dešinę pusę įvažiavo baltas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam dar nespėjus susivokti, kas įvyko, iš minėto automobilio iššoko vairuotojas, pribėgo prie jo automobilio vairuotojo durelių, jas prasidarė, pradėjo rėkti, kad jį nužudys ir du kartus savo rankos plaštaka sudavė jam į galvą – kairės pusės smilkinio zoną. Jo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo durelės buvo prispaustos automobilio „BMW“ dešiniu šonu, t. y. galiniu sparnu ir galiniu bamperiu, todėl jos neatsidarė iki galo. Jos atsidarė 30-40 cm pločio tarpu, tačiau ir tokio tarpo pakako, kad automobilio „BMW“ vairuotojas savo plaštaka suduotų į jo galvą. Jis bandė išsitraukti iš kišenės mobilųjį telefoną, kad galėtų išsikviesti policiją. Minėtas automobilio „BMW“ vairuotojas po smūgių sudavimo iš karto bandė pagriebti jo rankose laikytą mobilaus ryšio telefoną, tuomet telefonas nukrito ir jis užtruko, kol jį susirado. Automobilio „BMW“ vairuotojas, pamatęs, kad nepavyks atimti jo telefono, tuoj pat perbėgo į kitą jo automobilio pusę ir pradėjo bandyti agresyviai su jėga atidarinėti priekines keleivio pusės dureles, galines keleivio pusės dureles, bet jis spėjo jas užrakinti iš vidaus. Automobilio „BMW“ vairuotojui nepavykus atidaryti jo vairuoto automobilio keleivio pusės priekinių ir abiejų galinių durelių, pradėjo spardyti ir su ranka daužyti jo automobilio galinį vairuotojo pusės sparną, bagažinės dangtį, galinį bamperį. Be to, pastarasis spardė ir su ranka trankė jo automobilio vairuotojo durelių ir priekinių keleivio durelių stiklą. Galiausiai, minėtas asmuo iš savo automobilio „BMW“ atsinešė kažkokį daiktą ir su juo braižė jo automobilio priekinį gaubtą, priekinį dešinį sparną, priekines ir galines dešinės pusės dureles. Spardydamas, trankydamas, braižydamas jo automobilį, minėtas vyras nuolat rėkė, kad jį užmuš. Įvykio metu buvo šoko būsenoje, todėl automobilio subraižymus nufotografavo tik 2022 m. spalio 2 d., atvykęs prie automobilio į stovėjimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 25B. Įvykio metu, suradęs telefoną, iš karto paskambino bendrosios pagalbos telefonu, prašė policijos ir medikų pagalbos. Po pokalbio su pareigūnais suprato, kad reikia filmuoti automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmus jo automobilio atžvilgiu. Jis spėjo nufilmuoti, kaip pastarasis su koja spardė į jo automobilio vairuotojo durelių stiklą, apspjovė jį, „koliojo“ jį. Kai minėtas asmuo pamatė, kad jis bando filmuoti pastarojo agresyvų elgesį jo ir jo automobilio atžvilgiu, tai ir nustojo spardyti jo automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, jis išlipo iš jo vairuoto automobilio pro priekines keleivio duris. Net ir policijos pareigūnų akivaizdoje automobilio „BMW“ vairuotojas toliau grasino jį nužudyti, kitaip fiziškai susidoroti, rėkdamas „tas ožys pakišo mašiną, sudaužysiu jam galvą“ ir pan. Šis rėkė, kad turi du liudytojus. Jis matė, kad pastarasis susistabdė greitosios pagalbos automobilį, kalbėjo su jo vairuotoju. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas kažką sakė automobilio „BMW“ vairuotojui, kai šis pradėjo spardyti ir trankyti jo automobilį. Akivaizdu, kad automobilio „BMW“ vairuotojas demonstravo visišką visuomenėje įprastai nusistovėjusių žmonių bendravimo taisyklių negerbimą, elgėsi įžūliai, grasino jam, vykdė vandalizmą jo automobilio atžvilgiu, nukrypo nuo vidutinio protingumo žmogui būdingo supratimo apie visuomenės rimtį ir tvarką. Policijos pareigūnai, jam būnant eismo įvykio vietoje, kol medikai neišvežė jo į ligoninę, neapžiūrėjo jo automobilio. Kol jis buvo greitosios pagalbos automobilyje, policijos pareigūnas pastatė jo vairuotą automobilį į stovėjimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 25B, prie parduotuvės „Varžtų pasaulis“, arčiau važiuojamosios dalies. Jis davė pareigūnui savo automobilio raktelį, kadangi jis pats dėl šoko negalėjo vairuoti. Pastatęs automobilį, policijos pareigūnas atnešė raktelį į greitosios pagalbos automobilį ir grąžino jam. 2022 m. spalio 1 d. 10 val. atvyko su savo tėvu J. G. ir pažįstamu U. U. į stovėjimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 25B, pamatė daugybinius jo automobilio kėbulo pažeidimus, o būtent: vairuotojo pusės durelių rankenos sulaužymą, kėbulo (priekinio gaubto dvejose vietose, dešinio šono galinių, priekinių durelių, dešinio priekinio sparno, kairės pusės durelių) įbrėžimus kažkokiu smailiu daiktu, tarsi raktu ar vinimi. Šių pažeidimų iki 2022 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio nebuvo (t. 1, b. l. 4–7).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. važiavo Eišiškių pl. Buvo nedidelė spūstis. Privažiavęs prie šviesoforo Metalo g., pamatė, kad buvo kilęs eismo įvykis ar lengvas susilietimas. Paties įvykio nematė. Jis tik matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgo prie kito automobilio, bandė atidaryti jo duris. Tuo metu jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, nes veiksmas vyko antroje ir trečioje eismo juostose. Jis apvažiavo pirma eismo juosta, stabtelėjo apie 10–15 sekundžių, padarė nuotrauką, kad atsimintų automobilio valstybinius numerius, nuvažiavo ir iš karto paskambino 112.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas bandė pradaryti kito automobilio duris, bandė laužtis. Pilnai durų jam atidaryti nepavyko. Po to apibėgo automobilį iš kito šono. Dabar jau neatsimena, ar jis bandė spardyti automobilį ar ne, bet kažkas ten vyko. Jis pats išvažiavo, nes jo automobilis buvo už kelių metrų (3–4 m) dešinėje pusėje, ir jis bijojo, kad jeigu pradės filmuoti, ir jo automobilis gali nukentėti. Jo dėmesį atkreipė tai, kad Vilniaus mieste viduryje dienos vyksta muštynės. Asmens neatsimena ir jo neatpažintų, nes praėjo dveji metai. Asmuo bandė atidaryti automobilio duris, jas kažkiek pradarė ir bandė smūgiuoti. Jo ranka buvo įkišta. Automobilio durelės buvo atidarytos, jos neatsidarė pilnai, buvo bandoma kišti ranką. Po to asmuo apibėginėjo pro galą į dešinę automobilio pusę, tuomet bandė atidaryti kitas automobilio duris, matyt, norėjo patekti į vidų. Šių durų atidaryti jam nepavyko. Jis pats nuvažiavo, nes bijojo, kad ir jo duris atidarys. Tuo metu buvo „kamštis“, kiti eismo dalyviai bandė apvažiuoti situaciją, o jis stovėjo pirmoje eismo juostoje ir buvo ją užtvėręs, taigi, tuo metu buvo užtvertos iš viso trys eismo juostos. Jis bijojo, kad jo automobilis nenukentėtų, nematė tikslo ilgiau būti, užfiksavo valstybinius numerius ir paskambino 112. Mano, kad toks įvykis atkreiptų bet kokio piliečio dėmesį. Jam situacija pasirodė nemaloni, stresinė, jam buvo baisu. Neatsimena, ar užsirakino savo automobilio duris, jam atrodo, kad to padaryti jis nespėjo, nuvažiavo. Automobilio durų atidarymas nebuvo pasibeldimas, tai buvo durų plėšimas, tai buvo daroma su jėga. Jis nematė asmens, kuris sėdėjo automobilyje. Muštynėmis jis vadina bandymą išplėšti duris ir bandymą smūgiuoti. Asmuo jam negrasino, bet jis matė, kad šio asmens elgesys buvo įdomus, nestandartinis, keistas. Asmuo agresyviai lakstė apie automobilį. Žmonės, patekę į eismo įvykį, elgiasi kitaip. Jis važiavo iš galo, sustojo, neatsimena, kiek automobilių dar stovėjo, bet jam visas vaizdas buvo matomas iš galo. Po to jis pradėjo apvažinėti iš dešinės pusės. Greitosios pagalbos automobilio neužfiksavo. Jis pats turbūt vairavo darbovietės automobilį „Toyota Corolla“. Nukentėjusiojo J. G. nepažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino, tačiau pažymėjo, kad jis paties eismo įvykio nematė, matė tik automobilių išdėstymą. Neatsimena, kuria ranka kaltinamasis smūgiavo. Neprisimena apie spardymą. Asmuo, kai atidarinėjo dureles, galėjo apgadinti rankenėles, nes atidarinėjama buvo su jėga. Neatsimena, ar vairuotojas turėjo kažką rankose. Apkalbėti kaltinamojo neturi pagrindo. Niekam nelinkėtų patekti į tokią situaciją, kaip kad pateko to kito automobilio vairuotojas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.40 val. jis važiavo savo automobiliu Eišiškių pl. nuo Dariaus ir Girėno g. link Salininkų mikrorajono. Neprivažiavus posūkio į Metalo g., jis pamatė eismo įvykį ties pastatu su užrašu „Varžtų pasaulis“, adresų Eišiškių pl. 25B, Vilniuje. Antroje judėjimo juostoje stovėjo pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. neatsimena. Iš trečios judėjimo juostos bandė persirikiuoti ir atsitrenkė į automobilį „Mercedes-Benz“ baltos spalvos automobilis „BMW X-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam privažiuojant antra judėjimo juosta iš automobilio „Mercedes-Benz“ galo, buvo matyti, kad automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie automobilio „Mercedes-Benz“ ir jėga plėšė vairuotojo dureles, jas atidarė ir smūgiavo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui. Kaip smūgiavo ir su kokia ranka, jis nematė. Privažiavus prie minėto automobilio, jam reikėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, tikslu apvažiuoti kliūtį. Tuo momentu automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas sugebėjo uždaryti savo dureles, jis griebėsi mobilaus telefono ir kažką su juo veikė. Jo nuomone jis bandė filmuoti. Tuomet automobilio „BMW“ vairuotojas, rankomis ir kojomis daužydamas automobilį „Mercedes-Benz“, nubėgo į kitą pusę ir bandė įsilaužti į automobilio „Mercedes-Benz“ vidų. Jis, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, suprato, kad turi pranešti policijai, nes toks neadekvatus elgesys visiškai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apvažiavus kiūtį ir sustojus, jam pavyko nufotografuoti automobilio „BMW“ valstybinius numerius, jie buvo reikalingi pranešant policijai. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo vyriškis, (duomenys neskelbtini). Paties veido jis nelabai įsidėmėjo, kiek atsimena, pastarasis buvo gana stambių bruožų, atletiško kūno sudėjimo. Tuo momentu jis vairavo ir turėjo stebėti važiuojamąją dalį, dėl to nelabai įsidėmėjo veido. Laiką atsimena, nes pats skambino policijai. Toks automobilio „BMW“ vairuotojo elgesys visiškai nepriimtinas ir kelia grėsmę visuomenei. Jis pats išsigando, kad automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgs prie jo automobilio, jei jis pradės filmuoti. Tik dėl to pravažiavęs kliūtį jis paskambino į policiją. Anksčiau jis automobilių „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ vairuotojų nematė, jų vardų nežino (t. 1, b. l. 122–125).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad važiavo darbiniu automobiliu, galimai „Toyota Corolla“. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, tai galima buvo padaryti tik iš vidurinės eismo juostos. Jam reikėjo apvažiuoti kliūtį. Tuo metu matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie automobilio „Mercedes-Benz“ ir jėga plėšė vairuotojo dureles, kurios negalėjo pilnai atsidaryti. Jos šiek tiek atsidarė, bet ne pilnai. Durys galėjo būti atidarytos iki pusės, kadangi automobiliai buvo susidūrę lygiagrečiai, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo durelės buvo prispaustos automobilio „BMW“. Pribėgęs automobilio „BMW“ vairuotojas atidarė vairuotojo dureles, kiek tai pavyko padaryti esant suspaustiems automobiliams, bandė smūgiuoti automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui. Greičiausiai, jeigu gerai prisimena, pastarajam buvo nepatogu, t. y. per mažai vietos dėl susidūrusių automobilių. Negali pasakyti, ar šis pataikė automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui, neprisimena, tuo momentu buvo stresinė situacija ir įvykis jau buvo prieš metus. Vėliau automobilio „BMW“ vairuotojas bėgo aplink automobilį „Mercedes-Benz“ iš kitos pusės. Kaip vėliau suprato, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas buvo užsirakinęs automobilyje, ir automobilio „BMW“ vairuotojui nepavyko atidaryti keleivio pusės durelių (t. 2, b. l. 85–88).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad jis nevažiavo iš paskos, tarp jų buvo atstumas, prieš jį buvo keli automobiliai. Atsimena, kad mašina buvo užkabinta. Jis negalėjo sustoti, nes vyko į Salininkus, į iškvietimą.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad matė automobilio „BMW“ savininką, vyriškį. Taip pat buvo kitas vyriškis, truputį jaunesnis, kuris neišlipo iš mašinos. Jaunesnis sėdėjo automobilyje, o „BMW“ šeimininkas atbėgo ir pradėjo iš jo kažko reikalauti (nežino ko). „BMW“ šeimininkas bendravo su kito automobilio šeimininku. Bendravimas vyko pro langą. „BMW“ šeimininkas buvo nepatenkintas, bet daugiau jis nieko nematė. Jam atrodo, kad kaltinamasis jo paprašė telefono numerio. Todėl pas jį atvyko policija ir paėmė jo paaiškinimus. Kaltinamasis prie jo pribėgo ir paklausė „gal galite duoti telefoną?“, „paliudysite?“ Jis atsakė, kad paliudys. Kaltinamasis užsirašė jo telefono numerį, kai jis jau stovėjo pirmoje juostoje. Eismas buvo gana intensyvus, buvo daug automobilių. Jis apvažiavo kliūtį ir viskas. Nematė, kad kaltinamasis būtų spardęs, gadinęs kitą automobilį. Kai įvyksta eismo įvykis, dalyviai paprastai vienas kitą kaltina. „BMW“ vairuotojas išlipo ir priėjo prie lango, kažką pradėjo sakyti vairuotojui, kuris buvo automobilyje. Jis daugiau nieko nematė. Jis paties eismo įvykio nematė, nes prieš jį buvo 3 automobiliai. Jis suprato, kad kažkuri mašina norėjo lenkti. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis parodė, kad atsimena, jog „BMW“ vairuotojas norėjo persirikiuoti. Galvojo, kad kitas automobilis jį praleis, bet jis nepraleido. Jis pats pasuko į „A“ juostą, nes važiavo į iškvietimą. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad galimai 2022 m. rugsėjo 30 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, bet buvo šviesu, jis vyko greitosios pagalbos automobiliu iš (duomenys neskelbtini), į Salininkų mikrorajoną. Važiuojant Metalo g., jis sustojo sankryžoje. Jam reikėjo važiuoti tiesiai. Baltas automobilis „BMW X5“ stovėjo kairėje eismo juostoje, valst. Nr. neprisimena. Jis stovėjo vidurinėje eismo juostoje. Dešinė juosta buvo skirta maršrutiniam transportui, pažymėta raide „A“. Prieš jo vairuojamą automobilį stovėjo vienas arba du automobiliai. Už šių automobilių stovėjo galimai pilkos spalvos, tiksliai neprisimena, automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. neprisimena. Kadangi priekyje jo stovėjo kiti automobiliai, jis nelabai matė, kas įvyko. Automobilis „BMW“ stovėjo kairėje eismo juostoje, iš kurios buvo galima sukti tik į kairę, bet pastarajam reikėjo važiuoti tiesiai. Jo manymu, šis galimai nežinojo vietovės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „BMW“ įvažiavo į dešinę eismo juostą, priekyje automobilio „Mercedes-Benz“. Neprisimena, ar automobilis „BMW“ parodė posūkio signalą į dešinę. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nepraleido automobilio „BMW“, paspaudė akseleratoriaus pedalą ir staigiai pajudėjo. Jo manymu, pastarasis norėjo pagąsdinti automobilio „BMW“ vairuotoją. Tuo tarpu automobilio „BMW“ vairuotojas jau buvo įvažiavęs į gretimą juostą, norėdamas persirikiuoti. Iš pradžių pamatęs, kad susidarė spūstis ir skubėdamas į iškvietimą, jis pasuko į kairę eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, norėdamas apvažiuoti automobilius. Įvažiuodamas į „A“ eismo juostą pamatė, kad yra susidūrę anksčiau minėti automobiliai. Automobiliui „BMW“ buvo užkabinta dešinė pusė, bet tiksliai nematė, kuri vieta. Tuomet jį sustabdė vyriškis, kuris buvo išlipęs iš automobilio „BMW“, mojuodamas rankomis ir sakydamas „palaukit, ar galite paliudyti“. Jis, sėdėdamas automobilyje, atsakė, kad negali ilgai laukti, bet galės paliudyti. Jis pasakė pastarajam savo telefono numerį. Jis spėjo pravažiuoti dar pro leistiną žalios spalvos šviesoforo signalą. Kadangi labai skubėjo į iškvietimą, viskas vyko labai greitai. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairavo vyras, galimai (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo priėjęs prie automobilio „Mercedes-Benz“, tuomet greitai pribėgo prie jo. Su juo automobilio kabinoje važiavo felčerė, bet tiksliai neprisimena, kas tokia, mano, kad ji negalėtų paliudyti, nes ji jam sakė, jog nieko nežino ir nematė, tuo metu buvo kažkuo užsiėmusi (t. 1, b. l. 131–132).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, jog apie įvykį prisimena tiek, kad susidūrė automobiliai ir tarp vairuotojų kilo konfliktas. Įvykio detalių neprisimena. Teismui pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis juos patvirtino, daugiau apie įvykį nieko neprisiminė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad, jam atrodo, jog vairuotojai buvo išlipę iš savo automobilių. Buvo trys eismo juostos, apsunkintas eismas. Neatsimena detalių apie automobilių apgadinimą, apibraižymų, aplankstymų. Negali pasakyti, ar automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo durelės buvo atidarytos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kelių policijos 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.45 val. atvykus adresu Eišiškių pl., ties pastato Nr. 25 B, Vilniuje, įvykio vietoje buvo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vardo ir pavardės neprisimena. Šis paaiškino, kad važiavo trečia juosta, bandė persirikiuoti į pirmą eismo juostą, iš anksto parodė posūkio signalą, įsitikino, kad yra didelis tarpas ir galima saugiai persirikiuoti, tačiau antra juosta važiavęs automobilis „Mercedes-Benz“ tyčia padidino greitį, nedavė jam persirikiuoti ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Kažkuris iš įvykio dalyvių nurodė, kad įvykį matė iš paskos važiuojanti greitosios pagalbos brigada. Jiems atvykus, minėtų liudytojų nebuvo. Įvykio vietoje buvo automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Šis paaiškino, kad visą laiką važiavo tiesiai antra eismo juosta. Tuo metu iš trečios eismo juostos staiga rikiavosi automobilis „BMW“, nedavė jam kelio, dėl ko jie susidūrė. Nukentėjusysis nurodė, kad po susidūrimo automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš automobilio, spyrė į jo automobilio stiklą. Neprisimena, ar paminėjo, kad sudavė į veido sritį, kadangi po įvykio praėjo jau nemažai laiko. Įvykio vietoje ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo jokių sužalojimų ar paraudimų. Vėliau atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo nukentėjusįjį, po apžiūros šis buvo pristatytas į ligoninę (t. 2, b. l. 44–47).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. parodė, kad truputį įvykį atsimena. Atvažiavo kolegoms į pagalbą. Šie jau baiginėjo darbą, o jie atvyko padėti užbaigti kitus procesinius veiksmus. Jiems atvykus, jau buvo greitoji medicinos pagalba, apžiūrinėjo vieną iš vairuotojų. Vairuotojai buvo ramūs, apsiraminę, tiesiog nesutarė dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio. Neatsimena, ką kalbėjo nukentėjusysis. Teismui pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis juos patvirtino, daugiau apie įvykį nieko neprisiminė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad automobilių apgadinimų neatsimena. Dėl įvykio iš dalies buvo sutrikęs eismas, pravažiavimas, nes toje vietoje, kur kilo eismo įvykis, yra trys eismo juostos, o dvi iš jų buvo užtvertos, kas trukdė eismui. Tuo metu buvo apie 17 val. vakaro, buvo automobilių spūstis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. T. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu. Patruliuojant 2021 m. spalio 4 d. apie 21.34 val. gavo budėtojo nurodymą padėti kitam ekipažui įregistruoti eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, ten jau dirbo D. K. Jiems atvykus, buvo susidūrę du automobiliai, galimai baltos spalvos „BMW“ ir „Mercedes-Benz“, valst. Nr. neprisimena. Taip pat įvykio vietoje buvo atvykusi greitoji pagalba, medikai tuo metu apžiūrinėjo nukentėjusį vairuotoją iš automobilio „Mercedes-Benz“, jau ruošėsi jį išvežti į ligoninę. Jis spėjo užrašyti pastarojo telefono numerį, taip pat šis jam trumpai paminėjo, jog jam trenkė automobilio „BMW“ vairuotojas. Kadangi jie vyko padėti įregistruoti eismo įvykį, apie sužalojimus nieko neklausė. Tiksliai atsakyti negali, bet jeigu gerai prisimena, akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė arba tuo metu nepastebėjo. Kito policijos ekipažo pareigūnai nurodė, kad tarp automobilių vairuotojų įvyko konfliktas, jo priežasties nekonkretizavo, tik pasakė, kad reikės pagalbos užregistruojant įvykį. Automobilis „BMW“ savo dešine puse buvo atsitrenkęs į automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo pusės šoną, dėl ko nebuvo galimybės atidaryti vairuotojo pusės durelių. Automobilio „BMW“ vairuotojas nurodė liudytojo duomenis. Jiems atvykus į įvykio vietą, liudytojų jau nebuvo (t. 2, b. l. 35–37).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad J. G. yra jos pacientas. Pacientas kreipėsi į VRUL, nes 2022 m. rugsėjo 30 d. pateko į eismo įvykį, po kurio buvo sumuštas kito automobilio vairuotojo, buvo suduoti du smūgiai į kairę veido pusę, atsirado galvos svaigimas, pykinimas, nugaros apatinės dalies skausmas (duomenys iš „e.sveikatos“). Tokias aplinkybes aprašė specialistas, kuris apžiūrėjo pacientą stacionare. Pacientas kreipėsi į ją, nes negalėjo dirbti, todėl prašė nedarbingumo pažymėjimo. Paciento diagnozės buvo šios – nugaros apatinės dalies sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Būna dideli, sunkūs ir maži sužeidimai. Šiuo atveju didelių nebuvo, bet lengvi buvo. Antro vizito metu pacientui buvo rekomenduota psichologo konsultacija. Pacientui nustatytas apatinės nugaros dalies skausmas, kairės veido pusės skausmas, galvos svaigimas ir galvos skausmas. Dėl to buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pacientui skaudėjo nugarą galbūt dėl eismo įvykio. Paciento psichologinė būklė nebuvo visiškai atsistačiusi, kad jis galėtų dirbti. Tokias aplinkybes nustatė ji pati. Ji rekomendavo psichologo konsultaciją, o pacientas pats renkasi, ką daryti. Nedarbingumo pažymėjimai išduodami įvertinus paciento būklę. Paciento būklė nebuvo sunki, bet dirbti jis negalėjo. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nebūtinai nustačius paciento sunkią būklę. Nežino, kokį darbą dirba pacientas. Pacientui buvo konstatuotas galvos sumušimas. Kompiuterinė tomografija nenustatė kažkokių pažeidimų, nebuvo matyti kraujosruvų ar patinimų (jei jie būtų buvę, būtų parašyta), bet paciento smilkinio palpacija buvo skausminga, nes buvo suduoti smūgiai kairėje pusėje. Tai, kad pacientui skauda, suprato iš jo žodžių. Pacientui nedarbingumas buvo išduotas labiau dėl jo psichologinės būklės, jis labai pergyveno, buvo susijaudinęs – buvo kažkoks įvykis, kad žmogus jį puolė mušti, ir jis labai išsigando. Fiziniai skausmai nebuvo tokie stiprūs. Tomografijos metu nustato, ar nėra vidinių pakitimų. Skausmo balų nenustatinėja, jei jie nėra stiprūs. Pacientui spalio 3 d. buvo išduotas nedarbingumas, 12 d. pratęstas, o 21 d. pacientas pasijuto geriau, nebeatvyko ir buvo uždarytas nedarbingumas. Nedarbingumas buvo tęsiamas, nes nebuvo atsistačiusi paciento psichologinė būklė. Nežino, ar pacientas nuvyko pas psichologą, bet lyg ir buvo kreiptasi. Išduoti nedarbingumą dėl psichologinės būklės yra dažnas dalykas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.48 val. pranešėjas J. G. nurodė bendrojo pagalbos centro operatoriui, jog prie Verslo Centro Litelektro susidūrė automobiliai „Mercedes-Benz“ ir „BMW“, kurio vairuotojas yra neadekvatus, puola pranešėją, bando atrakinti automobilio duris, daužo jas (t. 1, b. l. 53–56).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.46 val. pranešėjas E. R. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, jog prieš dvi minutes matė, kaip automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nepraleido pravažiuoti, vairuotojas išlipo ir pradėjo spardyti, daužyti kito automobilio langą. Kito automobilio vairuotojas buvo vietoje (t. 1, b. l. 57–58).
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. rugsėjo 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad J. G. diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, taip pat kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 31 d. specialisto išvados Nr. G 3497/2022(01) nustatyta, kad J. G. medicininiuose dokumentuose nustatytos diagnozės, t. y. galvos paviršinis sužalojimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, nepagrįsti objektyviais sužalojimus patvirtinančiais duomenimis, tiriamojo apžiūros metu sužalojimų nenustatyta. Tuo remiantis, J. G. sužalojimų nenustatoma (t. 1, b. l. 97–98).
Iš 2023 m. liepos 10 d. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad J. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimai neparašyti, nekonstatuoti, todėl negalima objektyviai patvirtinti, kad J. G. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 30–33).
Iš 2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20220930_164548.MP4“. Vaizdo įrašo trukmė yra 03.15 min. Vaizdas spalvotas. Vaizdo įrašas filmuotas iš automobilio salono priekinės sėdynės vairuotojo pusės. Bendrame vaizde matomas kelias su automobilių srautu. Tiesiai yra matomas šviesoforas ir „STOP“ linija. Kairėje automobilio pusėje yra matomas baltos spalvos automobilis, stovintis skersai prieš automobilį, iš kurio daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo įraše 00.08 min. pasigirsta beldimo garsas. Netrukus kamera pasukama į filmuojamojo automobilio vairuotojo pusės langą, pro kurį matomas vyras, dėvintis mėlynos spalvos kepurę, pilkos spalvos džemperį ir pilkos spalvos kelnes, ant kairės rankos dėvintis sidabrinės spalvos laikrodį, dešinėje rankoje prie dešinės ausies laikantis mobilaus ryšio telefoną. Vyras sako vaizdo įrašą darančiam asmeniui „lipk čia, lopas, kurva“. Šiek tiek nueidamas toliau nuo automobilio jis apsisuka aplink savo ašį ir vieną kartą kaire koja užsimodamas spiria į minėto automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą. Tuoj pat po spyrio vieną kartą spjauna ant automobilio vairuotojo pusės priekinio stiklo. Atlikdamas šiuos veiksmus asmuo savo dešine ranka laiko mobilųjį telefoną prie ausies ir nueina toliau. Asmuo vaikšto gatvėje, šalia baltos spalvos automobilio. Netrukus pradeda mobiliuoju telefonu filmuoti. Filmuoja automobilyje esantį asmenį, taip pat baltos spalvos automobilį ir automobilį, iš kurio daromas vaizdo ir garso įrašas. Vyras, dešinėje rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną priešais stovinčius automobilius, sako „mes negreitai važiavom“. Taip pat prideda mobilaus ryšio telefoną arčiau priekinio stiklo, arčiau vairuotojo pusės ir sako „žiūrėk, filmuoja mane“. Po to kalbėdamas mobiliuoju telefonu nueina. Taip pat vaizdo ir garso įraše girdisi įjungtas avarinis garso signalas ir fone grojanti muzika. Daugiau reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše nenustatyta (t. 1, b. l. 109–110).
Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti trys bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 68–72).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K‑310‑942/2016, 2K-28-976/2018).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K‑159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl kaltinamajam E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pasitvirtino. Kaltinime nurodyta, kad E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.45 val. Eišiškių pl., Vilniuje, važiuojamojoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, ties pastatu Nr. 25B, įžūliai atidaręs automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines vairuotojo dureles, kurį vairavo nukentėjusysis J. G. – su dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, po ko nukentėjusysis J. G. pajuto fizinį skausmą, taip pat jis, šaukdamas necenzūriniais žodžiais „lipk čia, lopas, kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spardė kojomis ir daužė rankomis, plėšė rankomis automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairias kėbulo dalis ir detales, taip jas apgadindamas ir sugadindamas – rankomis plėšė kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino, kojomis spardydamas ir rankomis daužydamas sugadino automobilio kuro bako dangtelį, apgadino kairės pusės vairuotojo dureles, priekinį kairės pusės sparną, sugadino šio sparno dekoracinį užrašą, apgadino kairės pusės galines dureles, smūgiavo į kairės pusės durelių stiklus, smūgiuodamas apgadino kairės pusės galinį sparną, bagažinės dangtį, galinį bamperį, priekinį buferį, taip pat su nenustatytu aštriu daiktu tyčiniais veiksmais subraižė priekinį variklio gaubtą, priekinį dešinį sparną, priekines ir galines dešinės pusės dureles, tokiu būdu jis, būdamas viešoje vietoje, apgadino automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam J. G. 1 088,89 Eur turtinę žalą, smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. fizinį skausmą, tokiu būdu jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 16.45 val. Eišiškių pl., Vilniuje, važiuojamojoje kelio dalyje, viešoje vietoje, esant intensyviam eismui, ties pastatu Nr. 25B, kaltinamojo E. J. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo J. G. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė, dėl ko tarp nurodytų asmenų kilo nagrinėjamoje byloje aptariamas konfliktas.
Toliau teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pilnai pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis E. J., įžūliai atidaręs automobilio „Mercedes-Benz“ priekines vairuotojo dureles, kurį vairavo nukentėjusysis J. G. – su dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, po ko nukentėjusysis J. G. pajuto fizinį skausmą, taip pat jis, šaukdamas necenzūriniais žodžiais „lipk čia, lopas, kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį „Mercedes-Benz“, jį spardė kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino, tokiu būdu jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl kilusio eismo įvykio jis labai susinervino, supyko, buvo įniršęs. Jis, išlipęs iš savo automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio, trinktelėjo ranka per stogą (1–2 kartus), vairuotojui pasakė „lipk čia, ką tu čia išdirbinėji“, gal pasakė kelis necenzūrinius žodžius, taip pat gal galėjo į automobilį spirti. Tačiau jis nukentėjusiajam netrenkė, nes šis neišlipo iš savo automobilio, be to, nukentėjusiojo automobilio vairuotojo durelės buvo užspaustos ir jų nebuvo galima atidaryti. Visiška nesąmonė, kad jis vaikščiojo aplink nukentėjusiojo automobilį, jį daužė ir braižė. Jis nukentėjusiojo automobilio neapgadino, galėjo nebent rankenėlę įlenkti, sulaužyti. Neprisimena, kad būtų spjaudęs į nukentėjusiojo automobilį. Jo veiksmai nebuvo įžūlūs ir vandališki. Viskas vyko viešoje vietoje, bet jo pyktis nebuvo nukreiptas į visuomenę. Aplinkiniai negalėjo išsigąsti. Įvykių seka buvo tokia – jis išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio, bandė atidaryti jo duris, klausė, kodėl jis į jį tyčia atsitrenkė; iš paskos nukentėjusiojo važiavo greitosios pagalbos automobilis; jis pradėjo stabdyti visus važiavusius automobilius; greitosios pagalbos automobilis bandė apvažiuoti kiūtį iš dešinės, jis prie jo apibėgo iš kitos pusės, susistabdė, paprašė paliudyti, paklausė, ar matė, jam atsakė, kad taip, viską matė; po to jis grįžo prie avarijos vietos ir pradėjo skambinti policijai.
Taigi, kaltinamasis prisipažino bandęs atidaryti nukentėjusiojo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, 1–2 kartus trenkęs per nukentėjusiojo automobilį, keikęsis necenzūriniais žodžiais, galėjęs spirti į automobilį, tačiau neigę trenkęs nukentėjusiajam 2 kartus į smilkinio sritį, spjaudęs, atitinkamai neigė, kad jis savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. fizinį skausmą, taip pat kad tokiu būdu jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tačiau kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal teismo nustatytas aplinkybes be jo paties dalinio prisipažinimo taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš karto po eismo įvykio prasidarė automobilio „BMW“ durys, iš jo iššoko E. J., pribėgo prie jo automobilio, atidarė jo automobilio vairuotojo pusės dureles 30–40 cm, kiek tai buvo įmanoma, ir dešine ranka smūgiavo plaštaka į jo smilkinio sritį. Tuomet jis puolė išsitraukti mobilųjį telefoną ir užfiksuoti viską vaizdo kamera. Tačiau E. J. išmušė telefoną jam iš rankų, apibėgo jo automobilį į kitą pusę, bandė lupti dureles, bet jos neatsidarė. E. J. kojomis ir rankomis bandė išdaužti jo automobilio langą. Tuomet jis susirado telefoną, pradėjo skambinti 112. Kol atvyko pagalba, E. J. lakstė apie jo automobilį. Detalizuodamas parodė, kad E. J. pamatė, jog neatsidaro jo automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Tuomet iš karto atsiliepė pagalbos darbuotoja, o E. J. lakstė per gatvę, bandė kažką stabdyti. Jis girdėjo smūgius į automobilį, į langus, keiksmažodžius, lakstymą per gatvę. Jis pradėjo filmuoti iš karto po to, kai paskambino 112. E. J. rankose nematė daiktų. Bet šis nubėgo prie automobilio, kažką pasiėmė ir braižė. Kaltinamasis kažkokiu daiktu braukė jo automobilį. Negalėjo pasakyti, ar girdėjo braukymą. Kaltinamasis, pakalbėjęs su greitosios pagalbos vairuotoju, grįžo prie jo automobilio, filmavo jį, galimai grįžęs ir braižė jo automobilį. Tai buvo visą laiką, tai ne vienkartinis pažeidimas. Jis filmavo kaltinamąjį sugadinimo metu. Iš rankų buvo išmuštas jo telefonas, tuomet jis skambino 112, po ko pradėjo filmuoti. Nustojo filmuoti, kai atvažiavo policija. Buvo sulaužytos automobilio rankenos, apgadintos kėbulo detalės. Nefiksavo senų pažeidimų, nubraukymų. Ankstesni automobilio apgadinimai negalėjo patekti į sąmatą. (Duomenys neskelbtini) parodė neremontuotą automobilį, kad nustatytų kėbulo pažeidimus. Automobilio pažeidimus pamatė, kai atvažiavo jo pasiimti.
Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis eismo įvykio nematė. Jis apvažiavo pirma eismo juosta, stabtelėjo apie 10–15 sekundžių 3–4 m atstumu dešinėje pusėje, padarė nuotrauką, kad atsimintų automobilio valstybinius numerius, nuvažiavo ir iš karto paskambino 112. Jis matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgo prie kito automobilio, bandė pradaryti kito automobilio duris (duris plėšė su jėga), bandė laužtis. Pilnai durų jam atidaryti nepavyko, bet kažkiek pradarė, įkišo ranką ir bandė smūgiuoti sėdėjusiam asmeniui. Po to asmuo apibėgo pro galą į dešinę automobilio pusę, tuomet bandė atidaryti kitas automobilio duris, matyt, norėjo patekti į vidų. Šių durų atidaryti jam nepavyko. Jo dėmesį atkreipė tai, kad Vilniaus mieste viduryje dienos vyksta muštynės. Toks įvykis atkreiptų bet kokio piliečio dėmesį. Jam situacija pasirodė nemaloni, stresinė, jam buvo baisu. Jis bijojo, kad jeigu pradės filmuoti, ir jo automobilis gali nukentėti. Asmens elgesys buvo įdomus, nestandartinis, keistas. Asmuo agresyviai lakstė apie automobilį. Neprisimena apie spardymą. Niekam nelinkėtų patekti į tokią situaciją, kaip kad pateko to kito automobilio vairuotojas.
Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis vairavo greitosios pagalbos automobilį, važiavo į iškvietimą. Jis nevažiavo iš paskos, prieš jį buvo keli automobiliai. Jaunesnis asmuo sėdėjo automobilyje, o „BMW“ šeimininkas atbėgo ir pradėjo iš jo kažko reikalauti. Bendravimas vyko pro langą. „BMW“ šeimininkas buvo nepatenkintas, bet daugiau jis nieko nematė. Jam atrodo, kad „BMW“ šeimininkas jo paprašė telefono numerio. Nematė, kad kaltinamasis būtų spardęs, gadinęs kitą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas policijos pareigūnas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp vairuotojų kilo konfliktas. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino, t. y., be kita ko, tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad po susidūrimo automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, spyrė į jo automobilio stiklą.
Liudytojas policijos pareigūnas G. T. teismui teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, t. y., be kita ko, tai kad, kai medikai apžiūrinėjo nukentėjusį vairuotoją iš automobilio „Mercedes-Benz“ ir jau ruošėsi jį išvežti į ligoninę, šis pasakojo, kad jam trenkė automobilio „BMW“ vairuotojas.
Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai nurodytais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje. Nė vienas iš prieš tai nurodytų asmenų anksčiau kaltinamojo nepažinojo, byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kad minėti asmenys būtų turėję pagrindą apkalbėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąjį. Be to, dalį teismo nustatytų aplinkybių pripažino ir pats kaltinamasis, todėl teismas aptartais parodymais remiasi, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
O būtent, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.43 val. pranešėjas E. R. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, jog prieš dvi minutes matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo ir pradėjo spardyti, daužyti kito automobilio langą (t. 1, b. l. 57–58); o 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.48 val. nukentėjusysis J. G. pranešė, jog „BMW“ vairuotojas yra neadekvatus, puola jį, bando atrakinti automobilio duris, daužo jas (t. 1, b. l. 53–56). Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti trys bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Viename užfiksuota, kaip J. G. nurodo, kad E. J. ant jo puola, duris rauna, daužo langus; dabar šis kalba su greitosios vairuotoju; visi šoke, jis čia šoka, daužo langus; man stresas. Antrame užfiksuota, kaip E. R. nurodo, kad ką tik matė incidentą Eišiškių pl.; vienas vairuotojas neadekvatus, vieną automobilį spardo, daužo; laužėsi į automobilį, langą daužo; tikrai taip negalima. Trečiame užfiksuota, kaip E. J. kreipiasi pagalbos, fone girdisi, kaip šis sako „ateik čia, lopas, kurva“, „tfu nahui, padla tu blet“ (t. 2, b. l. 68–72). Iš 2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis sako nukentėjusiajam „lipk čia, lopas, kurva“; nueidamas toliau nuo automobilio jis apsisuka ir vieną kartą kaire koja užsimodamas spiria į minėto automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą; tuoj pat po spyrio vieną kartą spjauna ant automobilio vairuotojo pusės priekinio stiklo (t. 1, b. l. 109–110). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. rugsėjo 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad J. G., be kita ko, diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 27). Iš 2022 m. spalio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad J. G., be kita ko, skundžiasi patekęs į eismo įvykį, buvo sumuštas kito vairuotojo, buvo suduoti du smūgiai į kairę veido pusę (t. 1, b. l. 29–30). Iš nukentėjusiojo kitą dieną po įvykio darytų nuotraukų matyti sugadinta jo automobilio kairės pusės galinių durelių rankena (t. 1, b. l. 18–19), kurios taisymo išlaidos nurodytos (duomenys neskelbtini) sąmatoje (t. 2, b. l. 24–26).
Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo E. J. veiksmai šiuo atveju peržengė privataus konflikto su nukentėjusiuoju ribas ir tapo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Kaltinamasis ne tik su dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam J. G. į kairės pusės smilkinio sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bet ir tai atliko įžūliai atidaręs nukentėjusiojo automobilio priekines vairuotojo dureles, šaukė necenzūrinius žodžius „lipk čia, lopas, kurva“, spjaudė seilėmis į automobilį, spardė jį kojomis ir daužė rankomis, rankomis plėšė automobilio kairės pusės galinių durelių rankenėlę ir ją sugadino. Pažymėtina, kad šiuos veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – Eišiškių pl., Vilniuje, ties pastatu Nr. 25B, važiuojamojoje kelio dalyje, esant intensyviam eismui, darbo dienos pabaigoje (apie 16.45 val.), matant pašaliniams asmenims, be kita ko, liudytojui E. R., kuris skambino bendruoju pagalbos centro numeriu, kvietė policijos pareigūnus; jis parodė, kad situacija jam pasirodė nemaloni, stresinė, jam buvo baisu, kad jeigu pradės filmuoti, ir jo automobilis gali nukentėti; jis niekam nelinkėtų patekti į tokią situaciją, kaip kad pateko to kito automobilio vairuotojas. Dėl aptartų E. J. veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Tokiu būdu kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie išsigando, pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.
Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. J., atlikdamas prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.
Teismas apibendrina, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis E. J. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Toliau teismas pasisakys dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino, todėl jos laikytinos nenustatytomis. O būtent nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis E. J. plėšė rankomis automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairias kėbulo dalis ir detales, taip jas apgadindamas ir sugadindamas – kojomis spardydamas ir rankomis daužydamas sugadino automobilio kuro bako dangtelį, apgadino kairės pusės vairuotojo dureles, priekinį kairės pusės sparną, sugadino šio sparno dekoracinį užrašą, apgadino kairės pusės galines dureles, smūgiavo į kairės pusės durelių stiklus, smūgiuodamas apgadino kairės pusės galinį sparną, bagažinės dangtį, galinį bamperį, priekinį buferį, taip pat su nenustatytu aštriu daiktu tyčiniais veiksmais subraižė priekinį variklio gaubtą, priekinį dešinį sparną, priekines ir galines dešinės pusės dureles, tokiu būdu jis, būdamas viešoje vietoje, apgadino automobilį „Mercedes-Benz“.
Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą. Pats kaltinamasis E. J. neigė atlikęs prieš tai nurodytus veiksmus, parodė, kad po to, kai pribėgęs prie nukentėjusiojo automobilio trenkė per jo stogą, bandė atidaryti vairuotojo dureles, po to, apibėgęs automobilį, bandė atidaryti priekines keleivio pusės dureles, jis pradėjo stabdyti kitus automobilius, kad jų vairuotojai galėtų paliudyti eismo įvykio aplinkybes, jam pavyko sustabdyti greitosios pagalbos automobilį, po ko jis pradėjo skambinti policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. R. parodė matęs, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas pribėgo prie kito automobilio, bandė atidaryti jo duris, po to apibėgo automobilį iš kito šono, neatsimena, kad E. J. spardytų automobilį, bet kažkas vyko; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo momentu, kai automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas sugebėjo uždaryti savo dureles, jis griebėsi mobilaus telefono ir kažką su juo veikė.
Liudytojas V. J. parodė, kad nematė, jog kaltinamasis būtų spardęs, gadinęs kitą automobilį; šis jį sustabdė mojuodamas rankomis ir sakydamas „palaukit, ar galite paliudyti“.
Nukentėjusysis J. G. parodė, kad asmuo kojomis ir rankomis bandė išdaužti jo automobilio langą, lakstė apie jo automobilį; kai tik atsiliepė pagalbos darbuotoja, E. J. lakstė per gatvę, bandė kažką stabdyti; jis girdėjo smūgius į automobilį, į langus, keiksmažodžius, lakstymą per gatvę; jis pradėjo filmuoti po to, kai paskambino 112, ir filmavo iki kol atvyko policijos pareigūnai. E. J. rankose nematė daiktų. E. J. kažkokiu daiktu braukė jo automobilį. Negalėjo pasakyti, ar girdėjo braukymą. Kaltinamasis, pakalbėjęs su greitosios pagalbos vairuotoju, grįžo prie jo automobilio, filmavo jį, galimai grįžęs ir braižė jo automobilį.
Iš byloje esančio garso įrašo, kuriame užfiksuotas J. G. skambutis bendrajam pagalbos centrui, nustatyta, kad šiame garso įraše tik pirmą sekundę girdimas dunkstelėjimas, toliau garso įraše negirdėti jokių automobilio gadinimo garsų, apie 36 sekundę J. G. aiškina specialistei, kad E. J. kalbasi su greitosios pagalbos darbuotoju (garso įrašo trukmė – 1 min. 57 sekundės).
Byloje esančiame vaizdo įraše matomas priešais nukentėjusiojo automobilį stovintis ir telefonu su bendruoju pagalbos centru kalbantis E. J., po 8 sekundžių kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo automobilio, išsako necenzūrinius žodžius (kurie girdimi ir garso įrašo, kuriame užfiksuotas E. J. pokalbis su bendrojo pagalbos centro specialiste, 1 min. 44 sekundę), spiria į automobilį ir spjauna į jį. Daugiau E. J. jokių neteisėtų veiksmų per visą vaizdo filmavimą, kuris buvo vykdomas iki pat policijos pareigūnų atvykimo, neatlieka.
Taigi, iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad po to, kai E. J. atidarinėjo nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles, J. G. paėmė savo mobilųjį telefoną ir skambino bendrajam pagalbos centrui, tuo tarpu kaltinamasis dar bandė atidaryti kitas nukentėjusiojo automobilio dureles, po ko ėjo stabdyti kitų automobilių, be kita ko, ir vairuojamo liudytojo V. J., ir iš karto skambino bendrajam pagalbos centrui. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis bendrajam pagalbos centrui skambino panašiu metu, nes kaltinamojo pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoja pabaiga sutampa su nukentėjusiojo iš karto po jo pokalbio daryto vaizdo įrašo pradžia. Visu šiuo laikotarpiu, be jau nustatytų kaltinamojo neteisėtų veiksmų, jokių kitų jo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pats nukentėjusysis taip pat negalėjo aiškiai paaiškinti, kuriuo metu kaltinamasis nuėjo į savo automobilį, pasiėmė nenustatytą daiktą ir braižė jo automobilį, taip pat kuriuo metu plėšė jo automobilio įvairias kėbulo detales, atlikto kitus veiksmus. Todėl teismas laiko aptariamas kaltinime nurodytas aplinkybes nenustatytomis.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę E. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę E. J., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kaltinamasis padarė šią veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. J. – teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda, per nustatytą terminą (iki 2024 m. vasario 28 d.) paskirta bauda nesumokėta, baudžiamojo įsakymo vykdymas perduotas antstoliui (t. 1, b. l. 167–175; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta (t. 1, b. l. 150–152, 165–166), nedirba (t. 1, b. l. 160–161), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 1, b. l. 162), (duomenys neskelbtini).
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta viešųjų darbų bausmė kaltinamajam neskirtina, nes šis neišreiškė sutikimo tokius darbus dirbti. Teismo vertinimu, kaltinamajam neskirtina ir baudos bausmė, nes šis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos net ir per nustatytą 10 mėn. terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjo, paskirtas administracines nuobaudas moka selektyviai. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį per 9 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis J. G., kuris buvo pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 142,16 Eur negautų pajamų, 2 494,41 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos ir 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 3–4).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Civilinis ieškovas nurodo, kad jo vidutinis darbo dienos užmokestis, apskaičiuotas 2022 m. rugsėjo 30 d., buvo 24,98 Eur (atskaičius mokesčius). Jis dėl ligos nedirbo nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 21 d. Už pirmas dvi dienas jam apmokėjo darbdavys, o už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 21 d., t. y. už 13 darbo dienų, gavo iš Sodros 221,54 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio ligos išmoką. Jeigu šias 13 dienų jis būtų dirbęs ir gavęs darbo užmokestį, jis būtų gavęs 324,74 Eur (atskaičius mokesčius). Atitinkamai, skirtumas tarp tokio darbo užmokesčio ir iš Sodros gautos išmokos sudaro 142,16 Eur. Iš 2022 m. spalio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad J. G. kreipėsi į gydymosi įstaigą dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. įvykio metu patirtų sužalojimų, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 29–30). Iš Sodros pateiktos informacijos apie apskaičiuotas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 21 d. J. G. buvo mokama ligos išmoka, iš viso – 221,54 Eur (t. 2, b. l. 22, 23). Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 5 d. pažymos nustatyta, kad nedarbingumo laikotarpiu, buvusiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 21 d., būtų apskaičiuotas 324,74 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio J. G. darbo užmokestis; skirtumas tarp jo ir Sodros išmokėtos ligos išmokos sudaro 142,16 Eur (t. 2, b. l. 18). Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad dėl E. J. nusikalstamų veiksmų J. G. buvo nedarbingas, todėl, negalėdamas dirbti, patyrė konkrečius turtinius netekimus, nagrinėjamas J. G. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas pilnai, priteisiant jam iš E. J. 142,16 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Taip pat civiliniame ieškinyje nurodyta, kad J. G. automobilis dar neremontuotas, tačiau iš (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos matyti, jog remontas kainuos 3 607,95 Eur (t. 2, b. l. 24–26). Dalį šios žalos nukentėjusiajam atlygino AB „Lietuvos draudimas“, sumokėdamas 1 113,54 Eur draudimo išmoką (t. 2, b. l. 21, 78–82, 84). Skirtumas tarp apskaičiuotos žalos ir draudimo išmokos sudaro 2 494,41 Eur. Teismas, vertindamas šio J. G. civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nustatė, kad nukentėjusysis J. G. su pareiškimu policijai pateikė automobilio nuotraukas, kuriose užfiksavo jo apgadinimus (t. 1, b. l. 9–26). J. G. teisiamojo posėdžio metu sukonkretino, kad E. J. nusikalstamais veiksmais automobiliui padaryta žala užfiksuota nuotraukose, esančiose t. 1, b. l. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 25, 26, t. y. nuotraukose užfiksuota atšokusi bagažinės detalė, sugadinta kairės pusės galinių durelių rankenėlė, subraižytas automobilio kėbulas. Nagrinėjamoje byloje nustatant kaltinamajam E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo konstatuota, kad E. J. siekė patekti į nukentėjusiojo automobilį, jėga atidarinėjo automobilio dureles, iš ko darytina išvada, jog aptariamos rankenėlės sugadinimas yra jo veiksmų pasekmė. Iš (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos nustatyta, kad su rankenėle susiję darbai kainuoja 30,30 Eur. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad E. J. būtų braižęs nukentėjusiojo automobilį ar gadinęs kitas jo detales. Kaip jau buvo konstatuota, E. J. pats pripažino trenkęs ranka per automobilio stogą, nukentėjusysis J. G. ir liudytojas E. R. parodė, kad E. J. spardė ir daužė rankomis automobilio langus, todėl nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad J. G. automobilis yra 2004 m. gamybos, t. y. aptariamo įvykio metu jau buvo 18 m. senumo, pats J. G. paaiškino, kad anksčiau jo automobilis buvo patekęs į eismo įvykius, po ko jis šio neremontavo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kiti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra E. J. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Apibendrintina, kad nagrinėjamas J. G. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš E. J. 30,30 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Be to, civilinis ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur dydžio suma. Šis civilinio ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad įvykio dieną buvo penktadienio popietė, griuvo nukentėjusiojo planai smagiai pabūti su šeima artėjantį savaitgalį. J. G. įprastai beveik kasdien bėga po 10 ir daugiau kilometrų. Jis buvo suplanavęs bėgioti Lietuvos pajūriu spalio 8-9 dienomis saviugdos tikslu, turėjo ambicijų nubėgti 25 kilometrus, bet dėl 2023 m. rugsėjo 30 d. patirto šoko negalėjo susikaupti, neteko motyvacijos ir jėgų kažką daryti. Jis staiga tapo sėslesnis, jam buvo sukeltas didelis dvasinis sukrėtimas, nepilnavertiškumo jausmas. J. G. dirba (duomenys neskelbtini), jam reikia važinėti pas klientus ir į objektus, derinti paslaugų teikimo sąlygas. Dėl įvykio metu patirto šoko jis negalėjo organizuoti įmonės veiklos visu nedarbingumo laikotarpiu, po to nuolat jautė baimę, jog įvykį sukėlęs automobilio „BMW“ vairuotojas vis dar jį persekioja ir grasina jam, daužo jį ir jo automobilį. Jis jausdavo aštrų nenumaldomą skausmą juosmens srityje, dėl to negalėjo dirbti fizinio darbo. Kartais jam pačiam tenka imtis neatidėliotinų veiksmų klientų objektuose, t. y. pjauti žolę, kasti griovį ir pan., o dėl nagrinėjamo įvykio jis dar ilgą laiką negalėjo atlikti jam įprastų veiksmų. Iki 2023 m. pradžios J. G. negalėjo ramiai miegoti, naktimis atsikeldavo išpiltas šalto prakaito, šaukdavo per miegus, gąsdindamas šeimos narius. Ilgą laiką jis prabusdavo nepailsėjęs, negalėjo susikaupti, efektyviai dirbti, užsiimti mėgstamu sportu, jam užeidavo galvos skausmo priepuoliai, svaigulys, spengimas ausyse. Dėl kilusios nemigos ir negalėjimo susikaupti jis negalėjo (duomenys neskelbtini). Net ir kalėdinių švenčių metu tokia jo būsena tęsėsi, todėl jis ir jo šeima negalėjo džiaugtis šventėmis. Įvykio metu sukelta fizinė ir psichinė/emocinė trauma nulėmė tai, kad jis neteko jam įprasto bendravimo tiek su klientais, tiek su kitais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. G. paaiškino, jog neturtinę žalą grindžia tuo, kad jautė panikos priepuolius, naktimis blogai miegodavo, jam buvo skirtas nedarbingumas, po to bandė ieškoti psichologo pagalbos, tačiau su tuo susitvarkė pats. Jautė grėsmę, baimę.
CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų J. G. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamų emocijų, stresą, pažeminimą. Nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė du smūgius ranka į smilkinio sritį, dėl ko, kaip jau buvo minėta, šiam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jo sveikata nebuvo sutrikdyta (t. 1, b. l. 97–98; t. 2, b. l. 30–33). Taip pat kaltinamasis veržėsi į nukentėjusiojo automobilį, atlikto kitus nustatytus neteisėtus veiksmus. Dėl prastos psichologinės būklės J. G. nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 21 d. buvo išduotas nedarbingumas, buvo rekomenduojama psichologo konsultacija, tačiau nukentėjusysis į psichologą nesikreipė (t. 1, b. l. 27, 29–30, 100). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo šeimos gydytoja D. Ž. parodė, kad pacientas kreipėsi į ją, nes jo psichologinė būklė nebuvo visiškai atsistačiusi, kad jis galėtų dirbti; jis labai pergyveno, buvo susijaudinęs – buvo kažkoks įvykis, kad žmogus jį puolė mušti, ir jis labai išsigando. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl nagrinėjamo įvykio nepripažino ir nukentėjusiojo neatsiprašė, taip pat į tai, jog šis yra darbingo amžiaus ir sveikas vyras. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, taigi, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, matyti, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas J. G. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo E. J. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Taip pat J. G. prašo priteisti jam iš kaltinamojo išlaidas, patirtas advokatės paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, jog nukentėjusysis sumokėjo advokatei J. M. iš viso 1 179,75 Eur (t. 2, b. l. 10–12, 16). Iš advokatės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad 2022 m. spalio 4 d. įvyko susitikimas su klientu, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir paruošiant pareiškimą policijai; 2022 m. spalio 19 d. su klientu dalyvauta jo apklausoje policijoje; 2022 m. gruodžio 6 d. vyko susipažinimas su tyrimo medžiaga; 2023 m. liepos 5 d. parengtas civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 12, 16). Nagrinėjamoje byloje yra minėtos advokatės parengtas pareiškimas policijai (t. 1, b. l. 4–7); duomenys, kad advokatė dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje policijoje (t. 1, b. l. 84–86); teikė skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 188–190); reiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 3–4); teikė papildomus prašymus ir dokumentus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytą advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą ir pobūdį, pilnai tenkina nukentėjusiojo prašymą išieškoti iš kaltinamojo 1 179,75 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 97–98), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, laikomi voke (t. 2, b. l. 195) ir voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio, – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: 1) per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje; 2) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. J. 172,46 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 46 centus) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti J. G. naudai iš E. J. 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 75 centus) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti E. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.