- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-29/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis – A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu, kuriuo, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, A. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką: 2008 m. gruodžio 16 d., apie 8.55 val., viešoje vietoje, t. y. „Samsono“ parduotuvėje įrengtame UAB „BTA Draudimas“ pardavimo taške, esančiame ,,duomenys neskelbtini“ dėl chuliganiškų paskatų, tyčia priėjo prie O. Š., vartojo prieš ją necenzūrinius žodžius, grasino, du kartus pastūmė, po to sudavė ranka vieną smūgį į krūtinę, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, UAB „BTA Draudimas“ darbuotojoms A. S. ir N. M., sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, nukentėjusiajai O. Š. užsirakinus savo automobilyje, kuris stovėjo prie „Samsono“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, gatvėje, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, A. V. bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, kumščiais daužė į stiklą, kojomis spardė ratą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkai sutrikdė visuomenės tvarką.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V., nenustačius jo veikoje BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik jį kaltinančiais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų A. S. ir N. M. parodymais, 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada), visiškai nepasisakė dėl teisinančių įrodymų (liudytojų R. M. T., B. T., R. R., N. P., V. K., R. P., J. K. parodymų, 2009 m. sausio 27 d. specialisto išvados, 2009 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akto išvadų), nepašalino prieštaravimų, nevertino įrodymų visumos. Kasatoriaus manymu, liudytojų R. M. T., B. T., R. R., N. P., V. K., R. P. ir J. K. parodymai patvirtinta, kad nuo jo atvykimo į įvykio vietą iki O. Š. išvykimo jis nesielgė įžūliai, nevartojo necenzūrinių žodžių ir nenaudojo fizinio smurto prieš O. Š.. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertino kaip visumos su minėtais kaltinančiais bylos duomenimis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, be to, nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl neatsižvelgiama į kaltinimą paneigiančius liudytojų parodymus, motyvuotai jų neatmetė, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytojos A. S. ir N. M. buvo pavaldžios nukentėjusiajai O. Š. – jai lojalios ir turinčios interesą nepakenkti savo tiesioginei vadovei. Tokią savo išvadą kasatorius grindžia liudytojos A. S. parodymais, kurie, jo manymu, yra gana prieštaringi ir nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. tvirtino gerai mačiusi, kaip jis sudavė O. Š., girdėjusi, kaip jis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pirmosios instancijos teisme ji šių parodymų ne tik kad nepatvirtino, bet ir nurodė, kad net nestebėjo, kas vyksta įvykio vietoje, įsidėmėjo tik, kaip jis rūpinosi savo motina O. V.. Tik pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, A. S. juos patvirtino. Kasatoriaus įsitikinimu, dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą abejoti liudytojų A. S. ir N. M. parodymų patikimumu, juolab kad jie visiškai neatitiko kitų byloje esančių jį teisinančių duomenų. Kasatorius nurodo, kad jo su kaltinimą paneigiančiais liudytojais nesieja jokie santykiai, todėl šių liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo abejoti. Beje, apeliacinės instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, leidžiančios abejoti nukentėjusiosios O. Š. parodymais, t. y. kad į policiją ji kreipėsi ne iš karto po įvykio, o tik gavusi 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadą dėl jai neva padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Toks O. Š. elgesys tik patvirtina, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų prieš ją neatliko.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodinėtą aplinkybę dėl O. Š. sveikatos sutrikdymo, nepagrįstai konstatavo, kad jos sveikata buvo sutrikdyta ir kad tai jis (kasatorius) sudavė smūgį nukentėjusiajai. Šios instancijos teismas vertino tik 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadą, nemotyvuotai atmesdamas 2009 m. sausio 27 d. specialisto išvadas ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akto išvadas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad O. Š. po įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, dėl to nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą; taip pat paaiškinta, kad sveikatos sutrikdymas yra nustatomas pagal objektyvius kūno sužalojimus, bet ne pagal asmens subjektyvų nusiskundimą skausmu; nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje O. Š. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas grindžiamas tik subjektyviu jos skundu, nenustačius jokio objektyvaus kūno sužalojimo. Kasatorius pažymi, kad 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje nenustatyti objektyvūs O. Š. kūno sužalojimai (pvz., kraujosruvos, mėlynės ar kt.), t. y. nenustatytas faktinis pagrindas pripažinti, kad ji patyrė sveikatos sutrikdymą. Todėl vėlesnėmis išvadomis pagrįstai patvirtintas jos neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, nešalindamas prieštaravimų tarp minėtų išvadų ir ekspertizės akto, nesigilindamas į sveikatos sutrikdymo nustatymo metodiką, nevertindamas minėtų duomenų kaip visumos su kaltinimą paneigiančių liudytojų parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pabrėžia 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados reikšmingumą tuo aspektu, kad ji buvo padaryta praėjus dviem dienoms po įvykio, nes visos išvados buvo parengtos pagal tuos pačius medicininius duomenis, t. y. visi aprašyti O. Š. kūno tyrimo rezultatai buvo analizuojami rengiant antrąją specialisto išvadą ir ekspertizės aktą.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neapsiribojo tik jį kaltinančių įrodymų analize, ištyrė ir įvertino tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, t. y. savo išvadas pagrindė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šis teismas pagrįstai konstatavo, kad, bendraudamas su O. Š. ir siekdamas išsiaiškinti, kas įvyko tarp jos ir jo motinos, jis nepadarė BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų ir nesukėlė joje numatytų padarinių, t. y. nesielgė įžūliai (agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai, nešokiravo aplinkinių savo veikimu ar neveikimu, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka), negrasino (nei žodžiais, nei veiksmais), nesielgė vandališkai ir nesutrikdė visuomenės rimties ir viešosios tvarkos nei UAB ,,BTA draudimas“ pardavimo taške, nei automobilių stovėjimo aikštelėje, tą patvirtino netgi liudytoja A. S., kuriai užsifiksavo tik tai, kad jis rūpinosi nualpusia motina. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, paliktinas galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl priimtas nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio taikymo
Kasatorius savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį.
Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. V. buvo išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, numatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal to paties BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos taisyklės, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė minėtus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl šio teismo priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas vandališkais veiksmais yra vienas iš alternatyvių, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, požymių. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Pirmosios instancijos teismas A. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamą tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Tokį sprendimą šis teismas priėmė išanalizavęs visus bylos duomenis, paties A. V., nukentėjusiosios O. Š., liudytojų O. V., A. S., V. A., N. P., M. T., R. R., B. T., N. M., V. K., R. P., J. K., A. J., K. T., E. P. parodymus, specialistų ir ekspertizės akte padarytas išvadas, kitus byloje ištirtus įrodymus ir konflikto, kilusio tarp O. Š. ir A. V., aplinkybes bei priežastis. Teismas konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai bei jų visuma nėra pagrindas konstatuoti, jog A. V. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais, kad įvykęs incidentas tarp O. Š. ir A. V. nebuvo nepagarbos aplinkiniams demonstravimas ir dėl jo visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai nekilo. Teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nurodė, kad byloje nustatyta, jog tarp O. Š. (UAB ,,BTA Draudimas“ Kauno regiono Kaišiadorių poskyrio vadovės) ir O. V. (UAB ,,BTA Draudimas“ Elektrėnų poskyrio vadybininkės) tvyrojo įtampa, tarp jų kildavo konfliktai; kad 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9.00 val., UAB ,,BTA Draudimas“ punkte, esančiame Elektrėnuose, parduotuvės ,,Samsonas“ patalpose, t. y. O. V. darbo vietoje, tarp jos ir O. Š., atvykusios kartu su draudimo bendrovės konsultante A. S. (pagal pačios O. Š. parodymus, aptarti darbo reikalų, nes N. M. (dirbusi draudimo bendrovės konsultante) ją informavo, kad O. V. neleidžia jai dirbti), kilo konfliktas, barnis, dėl kurio O. V. apalpo; kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (pagal bylos duomenis, ji buvo iškviesta vienos iš pardavėjų), iki šiai atvykstant, prie motinos atvyko jos dukra V. A., po to, atvykus medikams, – ir sūnus A. V.; kad O. V. vaikai, norėdami patekti į patalpos vidų, kur buvo jų motina, buvo priversti patraukti – pastumti O. Š., stovėjusią tarpduryje; kad O. Š. parodymus, jog A. V. ją du kartus pastūmė, vieną kartą sudavė į krūtinę, vartojo prieš ją necenzūrinius žodžius, patvirtino tik jai buvusios pavaldžios N. M. ir A. S., tačiau kiti apklausti liudytojai neparodė, kad matė, jog A. V. sudavė O. Š. smūgį į krūtinę, kad dėl jo veiksmų kilo sumaištis, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, teismas nurodė ir tai, kad pati O. Š. nevaldė savo emocijų, nepagarbiai elgėsi ne tik su O. V., bet ir su jai norėjusiomis pagelbėti moterimis.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų prieš nukentėjusiąją O. Š. vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, du kartus ją pastūmė, vieną kartą ranka sudavė į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, UAB ,,BTA Draudimas“ darbuotojoms A. S. ir N. M., po to, kumščiais daužė į nukentėjusiosios automobilio lango stiklą, spardė automobilio ratą, tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės tvarką. Savo išvadas šis teismas motyvavo tuo, kad tai, jog A. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios O. Š., liudytojų N. M. ir A. S. parodymai bei 2008 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis aiškiai neatitinka BPK 331 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuosprendyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau jame nėra tokias išvadas pagrindžiančių įrodymų analizės, įrodymai nuosprendyje apskritai nėra išdėstyti, motyvų, paaiškinančių, kodėl įrodymai, kuriuos ištyrė bei įvertino pirmosios instancijos teismas, šiame nuosprendyje visiškai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklatinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2008).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nesilaikė ir pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.
Kasatoriaus prašymas panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį negali būti tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo klausimas, kuris buvo ginčijamas ir prokuroro, ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose, visų pirma turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.