Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-3-1036/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-19
Bylos Nr.: 1A-3-1036/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54746-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Civilinis atsakovas: M. P.
Civilinis ieškovas: S. K.
Nukentėjusysis: S. K.
Advokatai: Mindaugas Paukštė, Gediminas Milevičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-1036/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54746-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, Kristinai Krikštanei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,nuteistojo ir civilinio atsakovo M. P. (M. P.) gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. (S. K.) atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. (S. K.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. (M. P.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. P. (M. P.) suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. sausio 9 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, bei bausmės laiką atliktą ir įskaitytą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiojo S. K. (S. K.) ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteista 200 eurų (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 000 eurų (du tūkstančiai eurų) atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 25 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – prie restorano „Carskoje Selo“, Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių girtumas), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju S. K., jis (M. P.) abi rankas įrėmęs į S. K. krūtinę, nustūmė jį nuo savęs ir kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajam į smakro sritį, po to kumščiu sudavė nukentėjusiajam į ranką ir į peties sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu M. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendis (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi nevisiškai išsiaiškintos ir įvertintos bylos faktinės aplinkybės, todėl apeliaciniu skundu prašo:

1) baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimą bei paskirti papildomą komisinę ekspertizę, kuri įvertintų kompiuterinės tomografijos tyrimą, ir pateiktų ekspertinę išvadą dėl S. K. padarytų sužalojimų ir jų priežastinio ryšio su nuteistojo atliktais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu;

2) panaikinti Skundžiamą nuosprendį, perkvalifikuoti nuteistojo M. P. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį arba 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistajam paskirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, bei nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi;

3) netenkinus prašymo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, Skundžiamą nuosprendį pakeisti, t. y. panaikinti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl kaltinimo tikslinimo, nuteistajam M. P. paskirti griežtesnę bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti didesne apimtimi;

4) aukštesnės instancijos teismui nustačius, kad dėl procesinių trukdžių prašymai negalėtų būti tenkinami apeliacinės instancijos teisme, baudžiamąją bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) taip pat prašoma iš nuteistojo S. K. naudai priteisti išlaidas už advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino priežastinį ryšį tarp nuteistojo M. P. veiksmų ir nukentėjusiojo S. K. sužalojimų, kadangi nuteistasis apskritai nekaltinamas jokiu nukentėjusiojo sužalojimu. Baudžiamojoje byloje nesant aiškaus ar eksperto įvardinto priežastinio ryšio, jo sudėtingesnėje situacijoje nustatyti nesugebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nors priežastinis ryšys labai aiškiai matomas visos bylos medžiagos kontekste. Anot apelianto atstovo apylinkės teismas išsiaiškinti priežastinio ryšio nesugebėjo dėl kelių priežasčių, kurių svarbiausia – netiksli ir netgi ydinga ekspertizės išvada. Ekspertas net nevertino kompiuterinės tomografijos tyrimo, kuris buvo tiesioginis įrodymas nustatant tiek nuteistojo M. P. veiksmus, tiek jų pasėkoje nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Taip pat yra keliamas klausimas dėl laipsnio, kuriuo nuteistasis tai įtakojo, tačiau tai turėtų nustatyti papildoma komisinė ekspertizė, kadangi byloje esantys specialisto išvada ir ekspertizės aktas yra netikslūs, nes juose nebuvo įvertinti kompiuterinės tomografijos tyrimai. Cituojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Jūrio Plento specialisto išvados Nr. G 4550/2019(01) dalį „Papildomi tyrimai“ nurodoma, kad gydytoja radiologė nepateikė jokios išvados, nes jai buvo pateikti netinkami duomenys. Tačiau specialistas nesiėmė papildomų veiksmų, kad būtų gauta teisinga kompiuterinės tomografijos tyrimo medžiaga ir kad būtų atliktas tyrimas, o tokios klaidos neištaisė ir pirmos instancijos teismas. Kad tokia išvada yra būtina, įrodo ir ta pati išvados gavimo bei tyrimo baigimo data – 2020 m. balandžio 6 d., kas patvirtina, jog specialistas laukė radiologo išvados ir savo sprendimą siejo būtent su ja, o sieti nebuvo ko, nes jau kaip minėta radiologo išvados nebuvo dėl neteisingų duomenų pateikimo radiologui. Ši klaida nebuvo ištaisyta ir teismo medicinos ekspertizėje, nes duomenų, kad joje būtų vertinti ar gauti papildomi kompiuterinės tomografijos tyrimai, nėra. Atstovo vertinimu, tai labai grubus pažeidimas, kuris galėjo privesti prie klaidingos išvados, kadangi būtent kompiuterinė tomografija parodo vidinius sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kompiuterinė tomografija nebuvo vertinta pateikiant išvadą ir atliekant teismo medicininę ekspertizę, dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti išreikalauti jos duomenys bei paskirta pakartotinė kompleksinė ekspertizė, kurioje be teismo medicinos eksperto dalyvautų dar ir gydytojas radiologas, gydytojas neurologas bei kiti specialistai. Nagrinėjamu atveju, kai net nebuvo gydytojo radiologo išvados ir nebuvo įvertinti kompiuterinės tomografijos duomenys, akivaizdu, jog žemesnės instancijos teismas vadovavosi netikslia specialisto išvada ir teismo medicinine ekspertize, todėl klausimų dėl jose esančių akivaizdžių trūkumų nekilo. Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės gali būti įvairios, todėl jei specialistui trūksta žinių ar sugebėjimų, o teismui tikslios informacijos, kurią būtų galima vertinti, procese/tyrime gali būti atliktas specialistų (ekspertų) komisijos, kompleksinis, papildomas, pakartotinis tyrimas (ekspertizė).

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo atstovo argumentus dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 13(61)/2021(01) ir specialistų paaiškinimų nenuoseklumo ir nepagrįstumo, dėl ko buvo netenkintas nukentėjusiojo atstovo prašymas paskirti papildomą komisinę ekspertizę, kuri įvertintų kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo pateiktas ekspertui, ir pateiktų ekspertinę išvadą dėl S. K. padarytų sužalojimų ir jų priežastinio ryšio su nuteistojo M. P. atliktais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nuosprendį, vadovavosi netiksliomis ir netgi ydingomis specialistų bei ekspertų išvadomis, kurios buvo priimtos neturint kompiuterinės tomografijos duomenų, nesiėmė veiksmų, jog išvados būtų patikslintos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas, paskirta ir atlikta papildoma kompleksinė ekspertizė, kurios metu būtų gauta eksperto radiologo išvada, ir kuri leistų ekspertizės metu nustatyti tikslias sužalojimų priežastis.

Šalies argumentai

2.3. Apelianto atstovas nesutinka su Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad specialistas nevertino nukentėjusiam padarytų sužalojimų kaip padarytų nuteistojo, t. y. kad (duomenys neskelbtini) nebuvo vertinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo masto taisyklės) 13 punktu. Minėtų Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 13.1 punkte numatyta, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Medicininiuose dokumentuose etapinėje epikrizėje 2020 m. sausio 24 d. konstatuotas trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) yra liga, kurią nukentėjusysis jau turėjo, ir kurią beje turi 5 procentai visų gyventojų, tačiau be nuteistojo aktyvių, nusikalstamų veiksmų, kuomet jis net ir gulintį bei dar sąmoningą žmogų „pribaigė“ smūgiais į veidą, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) galėjo plyšti. To įvykę nebūtų, jei nuteistasis M. P. nebūtų nutaręs „pribaigti“ nukentėjusiojo S. K. smūgiais, padarytais nukentėjusiajam gulint. Todėl yra labai akivaizdus priežastinis ryšys, kurio prokurorai nesugebėjo įžvelgti, tarp nukentėjusiajam sukeltų pasekmių ir nuteistojo veiksmų.

2.4. Pažymima, kad nors netiksli ekspertizės išvada buvo pagrindinė priežastis dėl kurios žemesnysis teismas negalėjo teisingai įvertinti priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų, tačiau net ir be ekspertizės išvados jis akivaizdžiai matomas. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai konstatuota ir tą patvirtino visi liudytojai, kad būtent kaltinamasis buvo smurto iniciatorius, todėl tokie jų parodymai visiškai prieštarauja M. P. parodymams bei paneigia jo versiją dėl savigynos (Skundžiamo nuosprendžio 14 puslapis 4 pastraipa). Nurodyta aplinkybė yra pagrindas nustatant priežastinį ryšį, nes jei nebūtų nuteistojo iniciatyvos smurtauti, nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smūgių, nebūtų jokių pasekmių. Nagrinėjamu atveju visos pasekmės, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), yra M. P. veiksmų pasekmė, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) būtų plyšusi, jei M. P. nebūtų sukėlęs konflikto. Todėl nuteistasis M. P. turi atsakyti už sunkų sveikatos sutrikdymą.

2.5. Kartu apelianto atstovas pabrėžia, kad Skundžiamu nuosprendžiu neteisingai įvertinti liudytojų parodymai. Skunde cituojami baudžiamojoje byloje apklaustų liudytųjų A. M., P. U. (P. U.), J. D., J. L., A. Ž. parodymai, kurie atstovo vertinimu leidžia pakankamai aiškiai atkurti įvykių aplinkybes ir nuteistojo veiksmus, taip pat nustatyti priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų. Tai, kad nuteistasis M. P. nesukėlė nukentėjusiajam skausmo, o aktyviais ir profesionaliai veiksmais „išjungė“, o paskui ir „damušė“ nukentėjusįjį, patvirtino visi įvykio liudytojai. Liudytoja J. L. labai aiškiai matė situaciją, visą įvykį ir davė labai aiškius parodymus, išsamiai papasakojo visą konflikto eigą, kad buvo keli smūgiai, po kurių S. K. nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į šaligatvį, o po to buvo dar keli smūgiai jau gulinčiam žmogui, ir visa tai padarė M. P.. Tai leidžia labai tiksliai atkurti nuteistojo veiksmus bei nustatyti priežastinį ryšį tarp jų ir nukentėjusiojo sužalojimų. Todėl nėra suprantamos abejonės, nuo kieno smūgių buvo sužalotas S. K.. Liudytojo A. M. parodymai patvirtina ne tik liudytojos J. L. parodymus, bet ir dar kartą įrodo, jog smūgius sudavė nuteistasis, o jam suduotų smūgių niekas nematė. Liudytojas P. U., nors pats ir nematė įvykio, tačiau jo paaiškinimai leidžia susidaryti įspūdį apie nuteistąjį, kad būtent jis buvo agresyvus, nusiteikęs ir pasiruošęs, taip pat, jog nuteistasis ne kartą yra buvęs tokiose „kovų“ situacijose, nes elgėsi pakankamai ramiai, nors ir jautėsi agresija. Apelianto ir jo atstovo duomenimis nuteistasis yra asmuo, turintis patirtį kovų menuose, nors pats nuteistasis apklausoje tai neigė. Liudytojas J. D., nors ir nenurodė, kad matė smūgius, tačiau jo parodymai patvirtina, kad būtent po nuteistojo veiksmų nukentėjusysis krito. Pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Ž. labai aiškiai pasakė, kad nukentėjusysis buvo „išjungtas“ dviem smūgiais, kurie sekė po susistumdymo, ir akcentavo, kad tie smūgiai buvo labai profesionalūs. Įvertinus visų liudytojų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymus, turimas labai aiškus įvykio vaizdas, kad tarp nukentėjusiojo, kuris liudytojų teigimu buvo visai ramus ir jokių problemų nekėlė, ir nuteistojo, kuris buvo agresyvus ir pasiruošęs pulti, buvo žodinis konfliktas, galimai pasistumdymas, kurio metu nuteistasis sudavė smūgius ne tik stovinčiam, bet ir gulinčiam nukentėjusiajam, neva padėdamas jam atsistoti.

2.6. Be kita ko akcentuojama, kad visą įvykių seką iš esmės patvirtina ir pats nuteistasis M. P. Pirmos apklausos metu 2019 m. gruodžio 26 d. nuteistasis neva apskritai nieko neprisiminė dėl savo girtumo, vėliau pripažino savo kaltę, tačiau supratęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ekspertai nesugeba nustatyti jokių nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, vėlesnių apklausų metu, staiga pradėjo viską prisiminti, teisindamas save bei menkindamas savo veiksmus. Nuteistojo veiksmai, kuomet jis neva norėdamas padėti nukentėjusiajam, padavė ranką, lyg norėdamas nukentėjusįjį pakelti, ir keldamas sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą, kai žmogus nekelia jokio pavojaus, nėra nei gynyba, nei ne akivaizdūs chuliganiški veiksmai. Tai yra tyčinis nukentėjusiojo žalojimas. Būtent šie veiksmai – nuteistojo M. P. suduoti smūgiai jau gulinčiam nukentėjusiajam, kuris tuo metu dar buvo sąmoningas, ir buvo lemiami, sukėlė sunkias, nepataisomas pasekmes. Net ir nesant aiškių išorinių sužalojimų, nėra pagrindo nevertinti nuteistojo suduotų smūgių, tuo labiau, kad M. P. yra kovinių sporto šakų meistras ir žino kaip reikia trenkti, kad neliktų žymių. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. P. veiksmai ir galimai padarytos nusikalstamos veikos įvertinti neteisingai, kadangi tarp sunkaus nukentėjusiojo sužalojimo ir nuteistojo veiksmų, bylos medžiagą vertinant kompleksiškai, yra akivaizdus priežastinis ryšys, ir dėl to M. P. turi būti teisiamas ir nuteistas.

2.7. Taip pat apeliaciniu skundu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinimą, konstatuojant, jog M. P. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu pastarajam sukėlė tik fizinį skausmą. Priešingai, kaltinimas turi būti tikslinamas sunkinimo prasme, nuteistojo M. P. chuliganiški veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį arba 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kad nukentėjusiajam S. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2YT-18183-994/2022, kuriuo S. K. pripažintas neveiksniu ir jam nustatyta globa. Nagrinėjamu atveju sumuštas žmogus liko neįgalus visam gyvenimui, šeima neteko maitintojo, o nuteistasis, nors ir pats pripažino atlikęs veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu bei savo kaltę, baudžiamojoje byloje baudžiamas tik už visuomenės rimties sutrikdymą.

2.8. Atkreipiamas dėmesys, jog civilinį ieškinį, kurio pirmos instancijos teismas praktiškai netenkino, palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pasekmės, kurias nagrinėjamo įvykio pasėkoje patyrė S. K., yra labai sunkios ir jis niekada nebebus toks žmogus koks buvo. Net ir neperkvalifikavus nuteistojo M. P. veiksmų, pirmos instancijos teismo priteista 200 eurų suma neturtinai žalai atlyginti, vertintina kaip pasityčiojimas, todėl ši suma turėtų būti didinama.

2.9. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni. M. P. teisiamas antrą kartą už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo padidintą jo polinkį į agresiją. Anot apelianto ir jo atstovo vertinimo, net ir neperkvalifikavus nuteistojo M. P. veiksmų, jam turėtų būti paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai subendrino bausmes, nes toks bendrinimas, kai prie nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės nepridedama net mažiausia anksčiau paskirtos bausmės dalis, motyvuojant, jog bausmė nurodoma metais ir mėnesiais, prieštarauja logikai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas apeliacinį skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad skundo argumentų nekeičia ir atlikta papildoma ekspertizė. Dėl nuteistojo veiksmų yra surinkta pakankamai duomenų, jis kaltę pripažino, tačiau nenustatytas ryšys tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Nukentėjusiajam nustatytas nuolatinis neįgalumas iki jo pensijos, asmuo visiškai neįgalus, o tai, atstovo vertinimu, įvyko dėl kaltinamojo. Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi ekspertizė patvirtino apylinkės teismo priimtus bei Skundžiamame nuosprendyje išdėstytus faktus. Prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti, nes jame nurodyti argumentai nepasitvirtino ir atlikus papildomą ekspertizę. Pirmos instancijos teismas M. P. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį ir nėra pagrindo teigti, kad jis įvykdė sunkesnį nusikaltimą, t. y. kad tyčia ar neatsargiai, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Buvo atliktas nukentėjusiojo kūno tyrimas, taip pat ekspertizė, ne kartą apklausti ekspertai, kurie vieningai nurodė, kad nukentėjusiojo galvoje nebuvo nustatyti tokie sužalojimai, kurie būtų įtakoje (duomenys neskelbtini). Papildomas ekspertizės aktas konstatavo tas pačias aplinkybes, t. y. jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad M. P. veiksmai įtakojo sunkią S. K. būseną, nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Iš nukentėjusiojo S. K. atstovo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti nuteistąjį M. P. kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nukentėjusiojo atstovas prašo nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti iš viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) į sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis) ar kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atstovo teigimu, priežastinis ryšys tarp nuteistojo M. P. veiksmų ir nukentėjusiajam S. K. sukeltų visų sveikatos pasekmių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), yra akivaizdus, o būtent nagrinėjamos situacijos kontekste nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) būtų plyšusi, jei M. P. nebūtų sukėlęs konflikto.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą bei siekdama išsiaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad S. K. sužalojimų mastui ir jų padarymo mechanizmui nustatyti, taip pat kitiems neaiškumams, susijusiems su tuo ar ekspertai, teikdami savo išvadas, jas pagrindė visais, įskaitant ir nukentėjusiojo kompiuterinės tomografijos, duomenimis, pašalinti reikalingos specialios žinios, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė papildomą kompleksinę ekspertizę (5 t., b. l. 118–122). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 49/2023 (01) teismo ekspertai Tadas Bimba, Rasa Gaidienė ir specialistė Jūratė Dementavičienė, remdamiesi gautais S. K. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad: 1. S. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio peties priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva, dešinio žasto viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus poodinė kraujosruva, dešinės alkūninės ataugos srities odos nubrozdinimas, dešinio klubo srities odos nubrozdinimas, kairės šlaunies apatinio trečdalio išorinio paviršiaus, pereinantis į kairio kelio sąnario išorinį paviršių, odos nubrozdinimas. 1.1. Kairio peties ir dešinio žasto poodinės kraujosruvos padarytos kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius (ranka, koja ir pan.) į šias sritis. Neatmetama galimybė, kad tokios lokalizacijos sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietus, bukus, atsikišusius daiktus/paviršius. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 paras iki S. K. apžiūros ligoninėje. Į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva. 1.2. Dešinės alkūnės odos nubrozdinimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti nugriuvus ir šia sritimi atsitrenkus į kietą, buką pagrindą ar paviršių. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 1-2 paras iki S. K. apžiūros ligoninėje. Į tai nurodo odos nubrozdinimo paviršiaus ypatybės. 1.3. Dešinio klubo srities ir kairės šlaunies, pereinantis į kairio kelio sąnario sritį, odos nubrozdinimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais ar daiktais ir galėjo atsirasti nugriuvus ir šiomis sritimis atsitrenkus į kietą, buką pagrindą ar paviršių. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 5-8 paras iki S. K. apžiūros ligoninėje. Į tai nurodo odos nubrozdinimų paviršiaus ypatybės. 2. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 5 (penkiais) trauminiais poveikiais. 3. Nustatyti kūno sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatytų kūno sužalojimų padarymo (atsiradimo) mechanizmas nurodytas išvados 1-ame punkte. 5. S. K. medicininiuose dokumentuose konstatuotas (duomenys neskelbtini) (apie 2,2x2,2 mm dydžio, apie 2,3 mm kakleliu) (duomenys neskelbtini), nėra kvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, kadangi tai yra lėtinės ligos (būklės) paūmėjimas. Tokia išvada duodama remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu – „Vertinant kūno sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas.“ Aneurizmų plyšimą skatina fizinė ar emocinė įtampa, arterinė hipertenzija, alkoholio, antikoaguliantų, kontraceptikų vartojimas ir kiti veiksniai. S. K. galvoje jokių objektyvių išorinių ir vidinių traumavimo požymių nėra nustatyta, todėl nustatytas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip trauminės kilmės. Papildomai įvertinus S. K. atliktų galvos kompiuterinės tomografijos vaizdus, galima teigti, kad S. K. galvos minkštuose audiniuose, kaukolės kauluose bei galvos smegenyse traumai būdingų požymių nenustatyta (5 t., b. l. 137–145).

8. Taigi nagrinėjamoje byloje atlikus papildomą kompleksinę ekspertizę dėl nukentėjusiojo S. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotoje specialisto išvadoje (1 t., b. l. 84 – 90) ir ekspertizės akte (2 t., b. l. 184 – 188) bei apylinkės teisiamojo posėdžio metu specialisto Jūrio Plentos paaiškinimuose (2022 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 5 t., b. l. 6–9) konstatuota, jog S. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), nėra kvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, kadangi tai yra lėtinės ligos (būklės) paūmėjimas. Be to, S. K. galvoje jokių objektyvių išorinių ir vidinių traumavimo požymių nebuvo nustatyta, todėl nustatytas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip trauminės kilmės. Kartu nurodyti ir (duomenys neskelbtini) plyšimą skatinantys veiksniai, kurie galėjo būti įtakoti ne trauminių aplinkybių, pavyzdžiui fizinės ar emocinės įtampos, arterinės hipertenzijos, alkoholio, antikoaguliantų, kontraceptikų vartojimo ir kitų veiksnių. Minimi ekspertizės aktai, specialisto išvada ir ją teikusio specialisto paaiškinimai, kurių pagrįstumu pagrindo abejoti nėra, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju kilę padariniai – S. K. (duomenys neskelbtini), atsirado būtent dėl M. P. atliktų neteisėtų veiksmų S. K. atžvilgiu. Nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikimas nėra nei kvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, kadangi tai yra lėtinės ligos (būklės) paūmėjimas, nei juo labiau, susijęs priežastiniu ryšiu tarp baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens atliktų veiksmų ir kilusių padarinių.

9. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovo poziciją, išsakytą po gautos papildomos kompleksinės ekspertizės, bei į apeliacinio skundo argumentus, jog ir be ekspertizės išvados iš bylos medžiagos, liudytojais apklaustų asmenų parodymų, yra akivaizdžiai matomas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų, pabrėžia, kad nusikaltimai žmogaus sveikatai pagal vieną ar kitą BK straipsnį kvalifikuojami atsižvelgiant į faktiškai kilusius padarinius. Vadovaujantis BK 141 straipsnio 1 dalimi, sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 1 dalies 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Taigi aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog nusikaltimu padarytos žalos asmens sveikatai masto nustatymas visais atvejais, kaip ir šiuo konkrečiu, yra ne vien teismo, ir tuo labiau ne proceso dalyvių (liudytojų), o specialių žinių turinčio subjekto kompetencija, t. y. sveikatos sutrikdymo mastą nustato teismo medicinos ekspertas, kurio išvada yra pagrindas kvalifikuoti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal tam tikrą BK straipsnį. Nagrinėjamoje byloje atlikus ne vieną tyrimą (ekspertizę) dėl nukentėjusiojo S. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo padaryta abejonių nekelianti išvada, jog nuteistojo neteisėti veiksmai S. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo nesukėlė, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai M. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Svarbu akcentuoti ir tai, kad nustatant priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuoto (duomenys neskelbtini) plyšimo, ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauta patikimų duomenų, kad būtent dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam plyšo (duomenys neskelbtini). Nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo veikos perkvalifikavimo į BK 135 straipsnio 1 dalį ar BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atmestini kaip nepagrįsti.

10. Daugiau argumentų ir motyvų, kuriais Skundžiamas nuosprendis būtų kvestionuojamas dėl nepagrįsto M. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, apeliaciniame skunde nenurodoma. Teisėjų kolegija savo iniciatyva taip pat nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu nagrinėjamo įvykio įrodymų vertinimu bei nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. P. kaltės klausimą, ištyrė bei įvertino visus įrodymus, juos išanalizavo tiek atskirai, tiek tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi (liudytojų A. M., P. U., J. L., A. Ž., J. D., B. J., M. V. parodymais, specialisto išvada ir jo paaiškinimais bei kitais įrodymais, o kitais ne (liudytojų J. L. ir A. Ž. parodymais dalyje dėl konflikto eigos, paties nuteistojo M. P. parodymais dėl jo veikimo esant būtinosios ginties sąlygomis). Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis M. P. viešojoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. K. Dėl nuteistojo tyčinių, įžūlių veiksmų, pasireiškusių akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, neabejotinai kilo įstatyme nustatytos pasekmės – buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl M. P. neteisėto elgesio kilo sumaištis, asmenys buvo sutrikdyti, kvietė pagalbą, buvo nutrauktas jų poilsis bei darbinės funkcijos. Nors nuteistojo veiksmai truko sąlyginai neilgą laiko tarpą, tačiau į konfliktą buvo įtrauktas nemažas žmonių skaičius, dėl kilusių pasekmių buvo kviečiamos specialios tarnybos. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis.

11. Apeliaciniu skundu keliamas ir kitas – alternatyvus prašymas, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, neperkvalifikavus, prašoma panaikinti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl kaltinimo tikslinimo. M. P. pirminiu kaltinimu (perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į apylinkės teismą) buvo, be jau nustatytų aplinkybių, kaltinimas ir tuo, kad jis S. K. savo veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairiame petyje ir dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 4550/2019 (01) ir ją teikusio Jūrio Plentos paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kaltinimą sutikslino iš jo pašalindamas nukentėjusiojo sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame petyje ir dešiniame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl kaltinimo tikslinimo, kadangi juos patvirtina nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, kuriais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 4550/2019 (01), be kita ko, konstatuota, jog tiriamojo (S. K.) apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvas kairiame petyje ir dešiniame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, iki paros laikotarpyje iki apžiūros teikiant medicininę pagalbą, todėl šie sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami (1 t., b. l. 84–90). Specialistas Jūris Plenta ikiteisminio tyrimo metu, teikdamas paaiškinimus dėl būtent minimų sužalojimų, paaiškino, jog kraujosruva dešiniame žaste padaryta kietu buku daiktu, iki paros laikotarpyje, tikėtina, kad kraujosruva padaryta teikiant medicininę pagalbą, pavyzdžiui, uždedant medicininę priemonę gyvybinių funkcijų monitoravimui (arterinio kraujo spaudimo matavimui, širdies veiklos stebėjimui ir panašiai). Tikėtina, kad dvi kraujosruvos – kairiojo peties priekiniame paviršiuje, padarytos taip pat teikiant medicininę pagalbą, nes jų dydis santykinai nedidelis, jos yra nedideliame plote, viena šalia kitos. Neatmetama galimybė, kad jos galėjo būti padarytos suduodant smūgį kitam asmeniui, tačiau išvados rašymo metu duomenų, kad jam buvo suduoti smūgiai į kairį petį nepateikta, jų morfologiniai ypatumai sutampa su dešiniame žaste esančios kraujosruvos ypatumais, todėl duotoje išvadoje jos vertintos kaip medicininių manipuliacijų pasekmė (3 t., b. l. 114–116). Taip pat ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistas patvirtino, kad ant dešinio žasto priekinio paviršiaus tokios kraujosruvos beveik visada susidaro kai guli reanimacijoje, nes uždedama manžetė ir suveržiama ta vieta. Kitos dvi kraujosruvos buvo kairiojo žasto priekiniame paviršiuje. Tada jis (nukentėjusysis) jau buvo pragulėjęs pusantros paros po įvykio. Paprastai tokiu laiku kraujosruvos pradeda įgyti žalsvą atspalvį, o pas jį (nukentėjusįjį) buvo ryškiai melsvai violetinės, kurios susidaro per keletą valandų. Tuo remiantis šie išvardinti sužalojimai buvo priskirti medicinos įstaigoje padarytiems sužalojimams gydymo metu, o tokie sužalojimai vertinami ir kvalifikuojami tik deontologinių ekspertizių metu. Atvažiavus į ligoninę su galvos trauma, tai gydytojai neapžiūri kojų, o čia gi priėmimo metu aprašytos kraujosruvos kojose, reiškia priėmimo gydytojas nukentėjusįjį apžiūrėjo detaliai, o rankose kraujosruvos priėmimo metu neaprašytos, kas reiškia, kad jos atsirado vėliau, t. y. gydymo metu. Kraujosruvų spalva neatitinka laiko, jos padarytos apie parą. Jokių muštynėms būdingų sužalojimų, apart kelio ir šlaunies projekcijoje, nenustatyta. Smūgio sudavimui būdingų sužalojimų nustatyta nebuvo (2022 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 5 t., b. l. 6–9). Atsižvelgiant į tai, jokie pirminiame kaltime nurodyti sužalojimai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas kaltinimą sutikslino pagrįstai.

Dėl bausmės individualizavimo

12. Nukentėjusiojo atstovas advokatas nesutinka ir su M. P. paskirta bausme, prašydamas paskirti griežtesnę bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, net ir tuo atveju, jeigu nuteistojo veiksmai nebūtų perkvalifikuoti. Nurodoma, kad M. P. už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas antrą kartą, kas parodo jo padidintą polinkį į agresiją. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į apylinkės teismo atliktą bausmių bendrinimą, teigiant, jog Skundžiamo nuosprendžio motyvai prie nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės nepridėti net mažiausios anksčiau paskirtos bausmės dalies, yra nelogiški.

13. Pažymėtina, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2019, Nr. 2K-26-719/2020, Nr. 2K-213-719/2020).

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą bei Skundžiamą nuosprendį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog M. P. bausmės skyrimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nubaustas akivaizdžiai per švelnia ar griežta, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkančia bausme. Nuteistojo M. P. padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nuteistojo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkančias rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaip matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad padaryta viena baigta nesunki tyčinė nusikalstama veika, įvertino ir tai, kad nenustatyta M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o būtent tai, jog M. P. nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteistas (4 t., b. l. 30 – 34), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 46), nedirbantis, o Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą (5 t., b. l. 2–5).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Skundžiamame nuosprendyje įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės ir padaryta teisinga išvada, jog bausmės tikslai nuteistojo M. P. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą trečią pagal griežtumą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui, t. y. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytas pagal BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, ir yra didesnis nei vidurkis. Sutinkama, kad nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, tačiau, vis tik, kaip nurodyta tiek Skundžiamame nuosprendyje, tiek šiame procesiniame sprendime, M. P. neteisėtai veiksmai priežastiniu ryšiu niekaip nesusiję su po įvykio kilusia ir dabar esančia nukentėjusiojo sveikatos būkle, dėl kurios jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam nustatyta globa (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), ir tai negali sąlygoti griežtesnės bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu M. P. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę.

16. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesne apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skirta bausme, todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija negali su sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nelogiška, kad nebuvo pridėta net mažiausia anksčiau paskirtos bausmės dalis, kadangi nagrinėjamu atveju bausmės buvo bendrinamos ne pagal BK 64 straipsnio reguliavimą, kuomet yra bendrinama neatliktos bausmės dalis. Ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu M. P. buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kurią, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio taisyklėmis, pakeitus į laisvės apribojimo bausmę, jos dydis nesiekė įstatymo numatytos minimalios bausmės ribos (BK 48 straipsnio 2 dalis), todėl Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepridėta bausmės dalis. Pažymėtina ir tai, kad bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, vykdymas, jų nebendrinant tarpusavyje, yra negalimas, kadangi BK 63 straipsnyje numatytas reguliavimas yra imperatyvus. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisykles taikė tinkamai ir jokių skirtingais procesiniais sprendimais M. P. paskirtų bausmių bendrinimo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

17. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 102 300 (vieno šimto dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų turtinės žalos (negautų pajamų) ir 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 113–115). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš M. P. S. K. priteisė 200 (du šimtus) eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas advokatas nesutinka su tokiu civilinio ieškinio išsprendimu ir prašo civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi, net ir tuo atveju, jeigu apygardos teisme nuteistojo padarytas nusikaltimas nebūtų perkvalifikuotas.

18. Tiek pirmosios instancijos teisme, ką teisingai įvertino ir žemesnės instancijos teismas, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas advokatas S. K. turtinę (negautas pajamas) ir neturtinę žalą grindžia tuo, jog nukentėjusysis pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, t. y. sumuštas žmogus liko neįgalus visam gyvenimui, šeima neteko maitintojo ir jis niekada nebebus toks buvo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiame procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, o būtent ekspertizės aktus, specialisto išvadą bei jo paaiškinimus, sutinka bei pritaria Skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog nukentėjusiojo sveikatos pasekmės – (duomenys neskelbtini), nėra trauminės kilmės ir neatsirado dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl šioje konkrečioje situacijose ir nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų, o neturtinės žalos dydį sumažino, įvertinęs, jog S. K. ilgalaikiai neigiami sveikatos padariniai bei neigiamos trunkamosios pasekmės įvairiose gyvenimo srityse, sietinos ne su nusikalstamais veiksmais, o su lėtinės ligos (būklės) paūmėjimu.

19. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija pamini, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

20. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų iki 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Būtina pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju S. K. dėl neteisėtų M. P. veiksmų buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam S. K. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas, sprendė, kad nukentėjusiajam nusikalstamais M. P. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad S. P. atžvilgiu smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, jis buvo stumdomas, nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai ir pavojingi, t. y. buvo įvertintas nusikalstamos veikos pobūdis, smurtinių veiksmų intensyvumas ir sužalojimo mastas, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltos neigiamos pasekmės. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 (dviejų šimtų) eurų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Vis tik, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, būtų reikėję ilgo gydymosi, būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, jog S. K. niekada nebebus toks žmogus, koks buvo, tačiau tiek apygardos teismas šiame sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, aptarė visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotu neturtinės žalos dydžiu. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip, kad prašo nukentėjusiojo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir šioje dalyje tenkinti nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinį skundą bei pakeisti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismo procese

22. Nukentėjusiojo S. K. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė iš nuteistojo M. P. priteisti patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato teiktų paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme.

23. Iš apygardos teismui 2024 m. kovo 18 d. pateiktos 2024 m. vasario 21 d. sąskaitos-faktūros Nr. A24-011 matyti, jog advokatui Mindaugui Paukštei už teisines paslaugas pagal sutartį, t. y. apeliacinio skundo paruošimą ir pateikimą teismui, susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais ir ekspertizės aktu, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme baudžiamojoje byloje, mokėtina 1 000 (vieno tūkstančio) eurų suma.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-1/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020 Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą, kurį šia nutartimi nuspręsta atmesti, todėl, atsižvelgiant į tai, išieškoti nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms apeliacinėje instancijoje, atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

25. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. balandžio 4 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. APD-2024-03692 dėl 195,42 eurų (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų ir 42 centų) išieškojimo iš nuteistojo M. P. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

26. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbti ir dėl šių prašymų kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, teismo posėdžiai Vilniaus apygardos teisme vyko 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. kovo 9 d. ir 2024 m. kovo 18 d. Taigi nuo gynėjo paskyrimo iki paskutinio teismo posėdžio buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. pažyma buvo pateikta jau po Vilniaus apygardos teismo paskutinio 2024 m. kovo 18 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-658/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-627/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-332-627/2023), beje ir naujausioje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-90-627/2024).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. (S. K.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą.

Iš M. P. (M. P.) S. K. (S. K.) naudai išlaidų, turėtų advokato atstovavimo paslaugos apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, neišieškoti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtu.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė