Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-332-627/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-28
Bylos Nr.: 1A-332-627/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13048-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: V. Š.
Nukentėjusysis: T. K.
Advokatai: Laureta Ulbienė, Julija Manakas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-627/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13048-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 1.2.30.4.2.1; 2.1.2.3; 2.1.7.2; 2.1.14; 2.2.2.2.4

(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistojo V. Š. gynėjai advokatei Julijai Manako - Galminei,nukentėjusiosios T. K. atstovei pagal įgaliojimą advokatei Lauretai Ulbienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, t. y. dalyvaujant tiesiogiai ir naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės Julijos Manako - Galminės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 153 straipsnį 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki sulaikymo, o pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Bausmės pradžią nuteistajam V. Š. nuspręsta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. Š. priteista nukentėjusiajai T. K. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – kratos metu paimtą kompiuterį „Samsung N145 Plus“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei miške (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad T. K. mažametė, pasinaudodamas bejėgiška T. K., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, t. y. tuo, kad ji negalėjo suprasti netinkamo V. Š. veiksmų pobūdžio, seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, nenustatytą skaičių kartų jos ranką dėjo ant savo lytinių organų, priversdamas jį masturbuoti, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įvesdamas mažametei savo lytinį organą į burną, oraliniu būdu seksualiai prievartavo T. K..

2. Taip pat V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo mėn. galo, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei miške (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, ne mažiau nei du kartus rodė pornografinio turinio filmus, nenustatytą skaičių kartų lietė, glostė mažametės kojas, rankomis, savo lytiniu organu ir burna dirgino jos lytinius organus, vulgariai kalbėjo su mažamete lytinio gyvenimo temomis, siūlė atlygį už seksualinį patenkinimą, tokiu būdu tvirkino mažametę T. K..

3. Be to, V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei miške (duomenys neskelbtini), su mažamete nukentėjusiąja T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų atlikdamas tvirkinamojo pobūdžio veiksmus bei seksualiai prievartaudamas, tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei (duomenys neskelbtini) sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), tokiu būdu nesunkiai sutrikdė T. K. sveikatą

4. Taip pat V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 21 d., iš nenustatyto šaltinio įgijo pornografinio turinio dalykų, t. y. dvi nuotraukas, pavadinimu „0000967_Carved“ ir „0002115_Carved“, kuriose vaizduojami asmenys pateikiami kaip vaikai, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gegužės 21 d., šias nuotraukas laikė kompiuterio „Samsung N145 Plus“ Nr. (duomenys neskelbtini) standžiojo disko Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje, tokiu būdu disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Nuteistojo V. Š. gynėjos advokatė J. Manako - Galminės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, kadangi rėmėsi tik nukentėjusiosios duotais melagingais parodymais bei liudytojų, perpasakojusių nukentėjusiosios įvykio versiją, parodymais. Šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė ir negirdėjo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų tarp nuteistojo V. Š. ir nukentėjusiosios duotų parodymų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijų. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo atliekamas tendencingai ir šališkai.

7. Nuteistasis V. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, kategoriškai neigė padaręs nusikaltimus, geranoriškai davė parodymus paaiškindamas, kad jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu niekada neatliko, niekada jos seksualiai neprievartavo, nelietė, tvirtino, jog nukentėjusioji turėjo tikslą V. Š. apmeluoti, nes nesutardavo su motina ir dėl to turėjo tikslą išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas seserį. Byloje nėra neginčijamų tiesioginių nuteistojo kaltės įrodymų, todėl visi neaiškumai ir prieštaravimai turi būti vertinami nuteistojo V. Š. naudai.

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį

8. Nuteistasis kaltės, kad žagino ir prievartavo nukentėjusiąją, nepripažino, kategoriškai neigė. V. Š. lytinis santykiavimas su T. K. teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtintas nebuvo. Nuteistojo kaltę paneigia byloje esantys įrodymai:

8.1. Iš vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad dėl nesaugumo, kylančių stiprių jausmų (gėdos, nerimo, pykčio, pasišlykštėjimo ir kt.), kalbantis apie intymias patirtis, nepakankamo pasitikėjimo specialistu, nerimo dėl numatomų atsiskleidimo pasekmių bei siekio apsaugoti skriaudiką, T. K. galimai neatskleidžia visų su prievarta turimų patirčių (1 t., b. l. 159-161).

8.2. Liudytoja O. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, aiškiai nurodė, kad nukentėjusioji yra linkusi meluoti, buvo pabėgusi iš namų, sukeldavo muštynes. Šeštoje klasėje T. K. susidėjo su bloga kompanija, netinkamai elgėsi mokykloje, pradėjo į namus vestis draugus, yra ją radusi prisigėrusią namuose. 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad T. K. jai paaiškino, jog fiziškai V. Š. jos netvirkino, neprievartavo, tik rodė lytinius organus. Pažymėjo, kad T. K. vartojo alkoholį, buvo apsvaigusi, liudytoja buvo iškvietusi policiją.

8.3. Liudytoja V. S. parodė, kad T. K. nenorėjo gyventi su mama (O. K.), nes mama nuolat ant jos šaukė, pasakojo apie T. K. visiems aplinkiniams. T. K. sakė, kad nori gyventi su seserimi (duomenys neskelbtini). T. K. pasakė, kad mamos sugyventinis V. Š. ją ne vieną kartą lietė ir jai tai nepatiko. 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad T. K. jai pasakojo tik apie filmus suaugusiems. O. K. žodžiais, T. K. tikėti negalima.

8.4. Iš nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą O. K. 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji jai niekada nepasakojo, kur V. Š. ją lietė, kaip lietė, kokius veiksmus atliko.

8.5. Iš T. K. paaiškinimo matyti, kad ji nesutiko, kad jai būtų atlikta ginekologinė apžiūra, nes ji nėra turėjusi lytinių santykių, jos niekas neprievartavo (2 t., b. l. 90).

9. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vienintelės nukentėjusiosios parodymais, kad neva nuteistasis ją tvirkino, nes nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino nuteistojo V. Š. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Priešingai, iš liudytojos O. K. parodymų aiškiai matyti, kad nukentėjusioji buvo linkusi meluoti bei nekęsdavo nuteistojo V. Š. dėl girtavimo.

9.1. Apklausiama liudytoja O. K. nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. T. K. pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir jie (liudytoja, jos mama, T. K., V. Š.) pradėjo gyventi kartu. T. K. atskiro kambario neturėjo, ji miegodavo svetainėje – pereinamajame kambaryje, liudytoja su V. Š. miegojo galiniam kambaryje, o liudytojos mama gyveno kitame namelyje. Namelis atskiras nuo namo, tačiau turėjo tą patį kiemą. Nuo tada vedė gyvenimą kaip šeima, su V. Š. gyveno kaip su vyru. Liudytoja O. K. parodė, kad kai V. Š. pradėjo išgėrinėti, jo elgesį matė T. K. ir pradėjo jo nekęsti. T. K. liudytojai tikrai nepasakojo, kad V. Š. jai lietė lytinius organus, kad liepė čiupinėti, nesakė, jog kišo lytinius organus jai į burną. Pirmą kartą, kai T. K. pasipasakojo, tai nurodė tik, kad jis negeras ir kad ją glosto. Iš pradžių liudytoja netikėjo dukros žodžiais, neatrodė, kad tai gali būti tiesa, nes V. Š. buvo drovus, o T. K. dažnai meluodavo. V. Š., kaip vyras, buvo švarus, tačiau drovus, prie T. K. net kelnių nenusimaudavo, vengdavo maudytis virtuvėje, bijodamas, kad T. K. įeis į virtuvę. Niekada, bent jau prie jos, nevaikščiojo nuogas.

9.2. Apklausiama liudytoja A. M. nurodė, kad pokalbio metu su O. K. ir jos dukra T. K. išryškėjo konfliktiški tarpasmeniniai jos ir dukters santykiai. T. K. pasakė, kad išvakarėse, t. y. kovo 4 d., ji paskambino savo seseriai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir papasakojo, kad mamos sugyventinis prie jos kabinėjosi, tada sesuo paskambino mamai O. K..

10. Taigi, byloje apklaustos liudytojos patvirtinti fakto, kad nukentėjusioji buvo tvirkinama ar jos atžvilgiu buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai, negalėjo. Byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad nuteistasis V. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal galiojančią teismų praktiką, abejonės kaltinamojo asmens naudai yra aiškinamos tada, kai išnaudojus visas galimybes, teismui jų nepavyksta pašalinti.

11. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja prokurorus ir ikiteisminio tyrimo įstaigas nedelsiant atlikti būtinus ir neatidėliotinus procesinius veiksmus, nes, praėjus laikui, įrodinėjimo procesas tampa žymiai sudėtingesnis. Šioje byloje policijos komisariato pareigūnai ir Klaipėdos apygardos prokurorai šio reikalavimo nevykdė arba netinkamai jį vykdė, todėl tokiu būdu byloje surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio taikymo kontekste.

Šalies argumentai

11.1. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir ilgą laiką pradėjus tyrimą, buvo daug kartų apklausinėjama ne tyrėjų, prokurorų ar teismo, o pašalinių asmenų (mokytojų, socialinių darbuotojų, vaikų teisių apsaugos specialistų, pokalbiai vykdavo ir seniūnijoje), kurie jai darė įtaką. Todėl tokiu būdu byloje gauti nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais.

11.2. Aiškinantis pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, rekomenduojama vengti detaliai apklausti nepilnametį BPK nenustatyta tvarka, tokią apklausą pavadinant pokalbiu, pabendravimu ir pan. (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų rekomendacijų „Dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos tvarkos“ 3 punktas, toliau – Rekomendacijos). Konkrečiu atveju nebuvo laikomasi ne tik BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimų, bet ir Rekomendacijose pateikiamų siūlymų nukentėjusiąją apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, tai daryti vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, jos detaliai neapklausinėti BPK nenustatyta tvarka.

11.3. Tai patvirtina, kad iki nukentėjusiosios apklausos teisme, su ja kalbėjosi, ją apklausinėjo bei konsultavo eilė kitų, su ikiteisminiu tyrimu nesusijusių asmenų ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos jos parodymams apie nuteistąjį V. Š.. Nukentėjusioji buvo ruošiama ikiteisminiam tyrimui, tačiau tai darė BPK neįgalioti asmenys (V. S., A. M., socialinė pedagogė R. S., D. V., Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė E. V. ir kiti).

11.4. Daug abejonių kyla dėl nukentėjusiosios parodymų, nes sunku patikėti, kad nukentėjusioji galėjo po tiek laiko (po 8 metų) atsiminti įvykio detales, nes, paprastai, praėjus laikui, įvykio detales, ypač vaikai, pamiršta. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji, tikėtina, specialiai buvo rengiama ikiteisminio tyrimo procesui.

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą

12. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad būtent V. Š., atlikdamas tvirkinamojo pobūdžio veiksmus bei seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją, sukėlė T. K. (duomenys neskelbtini) sutrikimą ((duomenys neskelbtini)).

13. Pagal teismų praktiką, jeigu dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Todėl V. Š. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį

14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, išskyrus deklaratyvų kaltinamojo akto perrašymą, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas pripažino V. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje.

14.1. Nuteistasis V. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kompiuterį įsigijo naudotą, gamyklinių parametrų neatstatinėjo, netikrino ar kompiuteryje buvo kokių nors nuotraukų. Nuteistojo teigimu, jam patiko per www.youtube.com žiūrėti filmus, tačiau kompiuteris labai strigo, todėl jis įsigijo planšetę „Lenovo“. Kai įsigijo planšetę, kompiuteris buvo nenaudojamas, gulėjo ant spintos, po to juo ėmė naudotis pati T. K., kuri, be to, pasiimdavo ir jo planšetę. Per nešiojamąjį kompiuterį ir planšetę jis žiūrėdavo pornografinio turinio filmus, bet niekam nesiųsdavo ir neplatino, net nemokėtų to padaryti. Jis nežiūrėdavo filmų su vaikais, vaikų pornografija jis nesidomi.

14.2. Iš byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent V. Š. pornografinio turinio nuotraukas laikė kompiuterio „Samsung N145 Plus“ Nr. (duomenys neskelbtini) standžiojo disko Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje, bei disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai. Iš fakto, kad V. Š. nupirko naudotą kompiuterį, galima daryti tik prielaidą, jog V. Š. galimai disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai, tačiau prielaidomis teismas vadovautis negali.

Dėl BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik nukentėjusiosios ir liudytojų, tiesiogiai nemačiusių įvykio, parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamaus įrodymų vertinimo, selektyviai rėmėsi tik V. Š. kaltinančiais įrodymais, nepateikė įrodymų visumos analizės, nesugretino tarpusavyje, t. y. padarė esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes iš esmės netinkamai išsiaiškino ir įrodymais nepagrindė subjektyviųjų ir objektyviųjų kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, netinkamai nustatė kaltės formą bei objektyviuosius veikos požymius.

15.1. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnamečio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-494-677/2015).

15.2. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai turi būti aiškinami ir vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo (nuteisto) asmens naudai. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo užtikrinta, dėl to buvo suvaržytos įstatymais garantuojamos nuteistojo teisės.

Dėl civilinio ieškinio priteisimo

16. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu priteisė T. K. naudai iš V. Š. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi nuteistasis V. Š. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria buvo tenkintas civilinis ieškinys, yra nepagrįsta.

Dėl paskirtos bausmės

17. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai V. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog, skiriant bausmes nuteistajam, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą. Pažymėjo, kad skiriama bausmė adekvati nuteistojo padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitinka nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Apeliantės vertinimu, net jeigu nuteistasis V. Š. būtų padaręs šias nusikalstamas veikas, įvertinant nuteistajam paskirtą bausmę, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės skyrimo nuostatų buvo laikytasi tik iš dalies.

17.1. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2013).

17.2. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui paskirta bausmė turi būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Šio principo būtina laikytis tiek parenkant bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos dydį. Be to, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 10 metų laisvės atėmimą, nevisiškai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tokiu būdu pažeidė įstatymuose numatytas bausmės skyrimo nuostatas.

17.3. Nuteistasis V. Š. yra labai silpnos sveikatos, jo sveikata stipriai pablogėjo po jam pareikštų įtarimų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šiai dienai V. Š. diagnozuoti šie susirgimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. iki 2022 m. gruodžio mėn. buvo gydomas Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

17.4. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia. V. Š. atveju tinkamą bei nepertraukiamą gydymą pataisos namuose bus sunku užtikrinti.

18. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Šis teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339-303/2015).

19. Dėl byloje esančių abejonių ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, nusikaltimai, numatyti BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalyje 1 punkte, BK 309 straipsnio 2 dalyje, V. Š. negali būti inkriminuoti, nesant jo veiksmuose nusikaltimų sudėties. BPK 328 straipsnis suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

20. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja J. Manako - Galminė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė D. Miliūte ir nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė L. Ulbienė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės J. Manako - Galminės apeliacinis skundas atmetamas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme išsakytus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 309 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas bausmes, tačiau padarė neesminių klaidų (neatsižvelgė į kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), kurios ištaisomos apeliacinės instancijos teisme, nekeičiant skundžiamo nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį

22. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja T. K. prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės (BK 150 straipsnio 4 dalis) bei T. K. atžvilgiu atliko tvirkinamojo pobūdžio veiksmus (BK 153 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo V. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas neanalizavo visų byloje surinktų įrodymų, kaip reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, skundžiamą nuosprendį grindė išimtinai nuteistajam nepalankiais įrodymais ir subjektyviomis prielaidomis. Nuteistasis V. Š. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, geranoriškai paaiškino, kad jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu niekada neatliko, nukentėjusioji turėjo tikslą nepagrįstai V. Š. apkalbėti (apmeluoti), nes nesutardavo su motina ir norėjo išvažiuoti gyventi pas seserį į (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad V. Š. lytinis santykiavimas su T. K. teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtintas nebuvo, be to, byloje esantys įrodymai (Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, liudytojų O. K., V. S., A. M., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą O. K. parodymai, T. K. nesutikimas atlikti ginekologinę apžiūrą), V. Š. kaltę paneigia. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

23. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas. Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

24. BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, Nr. 2K-356/2014).

25. Nuteistasis V. Š. kaltės nepripažino ir nurodė, kad po miškus jis T. K. nesivedžiojo, tai gali patvirtinti O. K.. T. K. pornografinio turinio filmų nerodė. Jis O. K. perspėjo, kad ji tikrintų, ką T. K. žiūri kompiuteryje, nes iš žmonių buvo girdėjęs, kad T. K. rodė vaikams kažkokią pornografiją, todėl subarė O. K., kad neprižiūri savo dukros. Jis neprašė T. K. liesti jo lytinių organų, nelietė ir jos, seksualiai neprievartavo. Nesiūlė jai atlygio už seksualinį patenkinimą. Nuteistojo nuomone, turbūt T. K. žiūri pornografiją ir pasakoja. Pornografinio turinio dalykų per planšetę nesisiuntė, jis nemoka atsisiųsti, bet žiūrėjo filmus, ne nuotraukas, nes jos neįdomios. O. K. apie jo (V. Š.) santykius su T. K. neklausė. Sužinojo tik, kai prasidėjo tyrimas. Su T. K. paslapčių neturėjo, jis tik jos prašė neišduoti mamai (O. K.), kad jis geria alų. V. Š. nurodė nežinantis, kaip kompiuteryje atsirado pornografinio turinio su vaikais nuotraukos. Kompiuterį „Samsung“, kai parsivežė iš Vilniaus, atidavė naudotis T. K.. „Lenovo“ planšetėje jokių nuotraukų nebuvo. Nežino, iš kur atsirado pornografinio turinio nuotraukos, jis jų atsisiųsti nemoka. Pažymėjo, kad kompiuterį pirko padėvėtą (3 t., b. l. 153-159).

26. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažindamas V. Š. kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus, nepadarė. Nuteistojo V. Š. kaltę dėl mažametės seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo patvirtina byloje esančių įrodymų visumą: nukentėjusiosios T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; liudytojų O. K., V. S., A. M., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą O. K. parodymai; Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. lapkričio 11 – gruodžio 7 d. ekspertizės aktas; Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios T. K. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, tačiau visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

28. Nukentėjusioji T. K. 2020 m. spalio 13 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad, kai mama (O. K.) susipažino su V. Š., jai buvo 5 metai, tuo metu ji su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Kažkurią dieną, kai gyveno (duomenys neskelbtini), V. Š. pasiėmė ją iš darželio ir pasakė, kad pasakys ar parodys jai kai ką labai malonaus. Tą dieną nieko nebuvo. V. Š. neįvardijo, kas tas malonaus yra. Po to vieną ar du kartus parodė jai pornografiją per kompiuterį ar planšetę. Tada ji dar ėjo į darželį. Ten lovoje buvo vyras su moterimi be rūbų. V. Š. prašydavo, kad ji jį liestų, sakydavo „patampyti jam už uodegos“. V. Š. prašė, kad ji nepieštų tokių piešinių darželyje, taip pat prašė, kad mamai ir niekam kitam nesakytų, kad jis ją arba kad ji jį liečia. Pirmas kartas, kai ji jį turėjo liesti ar jis ją lietė, buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Tada jai buvo 5–6 metai. Kai jis ją lietė ar ji jį, namie nieko nebuvo. V. Š. prašydavo liesti jo lytinį organą, sakydavo, kad jam malonu ir gera. Jis prašydavo, kad ji liestų su ranka arba burna. V. Š. būdavo nusirengęs. Ji nesuprasdavo, kas tai yra, ir sutikdavo. Liesti jį reikėdavo, kol jis pabaigdavo. V. Š. liesdavo ir ją. Liesdavo jos lytinius organus su savo ranka arba burna. Liesdavo jos lytinius organus su savo lytiniu organu, bet jo nekišdavo į vidų. Jie būdavo lovoje, svetainėje, be rūbų. Kai ji lankė darželį, jis taip darė 3 - 4 kartus. Pirmą klasę ji jau ėjo (duomenys neskelbtini), gyveno močiutės sodyboje, kartu su močiute, V. Š. ir mama. Gyvenant (duomenys neskelbtini), V. Š. irgi taip darydavo. V. Š. vedėsi ją pasivaikščioti į mišką. Per pasivaikščiojimą jis norėjo, kad liestų jį ranka. Mama tada, atrodo, buvo išvažiavusi. Miške, atrodo, vienas kartas toks buvo. (duomenys neskelbtini) buvo gal 5 - 6 kartai. Viskas vykdavo taip pat, V. Š. prašydavo jį liesti ranka arba burna, būdavo, kad ir jis ją liečia su ranka arba burna. Antros klasės pradžioje, ji (T. K.) mamai pasakė, ką jai V. Š. darydavo, mama nepatikėjo. Kai ji pradėjo suprasti, ką jai daro, ji nebenorėjo ir nesutikdavo, tai V. Š. sakydavo, kad, kai gaus algą, duos jai 10 ar 20 Eur, jei jį patenkins. Arba pirkdavo jai saldainių, bandydavo jai pasigerinti. Po antros klasės ji nė vieno karto nesutiko, nes suprato, kas tai yra, ji jį ignoruodavo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo toks kartas, kad lovoje gulėjo mama, V. Š. ir ji. Jie su V. Š. žiūrėjo filmą ir V. Š. tada kišo ranką jai į kelnaites ir traukė jos ranką prie savo lytinių organų, o mama nieko nematė. V. Š. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir užsimindavo jai apie tuos dalykus, klausinėdavo. Kai buvo 5-toje klasėje, bandė mamai dar kartą sakyti. Mama sakė, kad tiki ja, bet sakė, kad nereikia niekam pasakoti, nes jis jau yra sėdėjęs kalėjime. Kai buvo 6-oje klasėje, ji, po konflikto su mama, pasipasakojo sesėms O. ir R. apie įvykius su V. Š.. Iki to laiko, be mamos, daugiau niekam nebuvo pasakojus apie tai, ką jai daro V. Š.. V. Š. pornografiją jai rodė vieną kartą (duomenys neskelbtini), kai lankė darželį ir vieną kartą, kai gyveno jau (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) parodė jai pornografiją, V. Š. prašė jos jį liesti ir jis tuoj pat po to lietė ją. Kad ten pornografinio turinio filmukai buvo, ji suprato gal antroje klasėje. Jai tuos filmukus rodė trumpai, abu kartus po 10–15 sekundžių gal. Tokie dalykai su V. Š. buvo iki antros klasės pradžios, po to tik prašydavo už pinigus jį patenkinti, bet ji jį ignoruodavo (1 t., b. l. 100–102). Panašiai įvykio aplinkybes nukentėjusioji apibūdino ir 2020 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip liudytoją (1 t., b. l. 65-75).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios T. K. parodymus pripažino patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina, papildo ir kiti byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. lapkričio 11 – gruodžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-146/2020 nustatyta, kad mažametė T. K. pagal savo amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias galėjo ir gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra pakankamai išsamūs, nuoseklūs, realistiški, rekomenduojama jais remtis. Būdama 5 - 7 metų amžiaus T. K. negalėjo suprasti nei su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, nei reikšmės, atitinkamai negalėjo jiems pasipriešinti. Antroje klasėje (8 m.) įgavusi žinių apie lytinius santykius T. K. suprato su ja atliekamų veiksmų seksualinį pobūdį, tačiau aktyviau pasipriešinti šiems veiksmams trukdė jų nusikalstamos reikšmės supratimo stoka, išgyvenami intensyvūs ambivalentiški jausmai įtariamajam bei negatyvi, nepalaikanti motinos reakcija į pirminį atsiskleidimą. T. K. iki šiol iki galo nesupranta su ja atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir savo juridinio (nukentėjusiosios) statuso, tai galbūt trukdo jai atskleisti visas su seksualine prievarta susijusias savo patirtis. T. K. bylai reikšmingu laikotarpiu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tiriamais įtariamojo V. Š. veiksmais. T. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Mažametei T. K. nenustatytas padidėjęs polinkis fantazuoti ir apkalbėti, siekiant išvengti atsakomybės dėl netinkamų savo veiksmų ar elgesio. Mažametei T. K. nenustatytas padidėjęs polinkis į įtaigumą (2 t., b. l. 124–136).

29.2. Iš Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad T. K. nurodo, jog V. Š. jai rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus (vaizdo įraše buvo santykiaujantys vyras ir moteris), siūlė jai „suteikti malonumą“ („jis man sakė, kad tau bus malonu, patiks“), už kurį ji taip pat jį turėsianti pamaloninti. T. K. nurodė, kad V. Š. liesdavo jos lytinių organų sritį ranka ir burna, prašydavo jos, kad ji liestų jo lyties organą ranka ir burna, kišdavo savo rankas jai į kelnaites, o jos rankas sau į „klyną“. Kalbant apie įvykį, buvo stebimas stiprus siekis apsaugoti V. Š., jį ginti, už patirtą prievartą atsakomybę prisiimti sau. Mergina (T. K.) pasako, kad tuo metu, kai liesdavo V. Š., jausdavo pasišlykštėjimą, jai buvo nemalonu, be to, „V. sakydavo, kad tai paslaptis, kurios niekam negalima sakyti ir jokiu būdu piešti piešinukų darželyje, net jei kas nors ir paprašys“. Kiek kartų vyko tvirkinamieji veiksmai, T. K. nurodyti negali, tačiau įvardija, kad „daug“. T. K. teigia, kad būdama maždaug 7 - 8 metų apie tai, kad prie jos priekabiauja V. Š., pasisakė mamai (O. K.). Ji įvardija, kad „mama tuomet manęs neatstūmė, nebarė, bet viską išpasakojo V.“. Po to priekabiavimas liovėsi. Iš merginos pasakojimų sunku pasakyti, kada priekabiavimas prasidėjo vėl, kadangi į tikslinamuosius klausimus ji neatsakė, tačiau nurodė, kad tai neseniai vėl prasidėjo, tik dabar V. Š. jai siūlė už suteiktą malonumą sumokėti. Tikslinantis apie šį atvejį, mergina neatsako, nutolsta, užsisklendžia, tačiau pabrėžia, kad pinigų ji neėmė. Autentiškos merginos reakcijos, nuoseklus pasakojimas leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie kartotinai patirtą seksualinę prievartą iš biologinės motinos sugyventinio V. Š.. Tikėtina, kad dėl nesaugumo, kylančių stiprių jausmų (gėdos, nerimo, pykčio, pasišlykštėjimo ir kt.), kalbantis apie intymias patirtis, nepakankamo pasitikėjimo specialistu, nerimo dėl numatomų atsiskleidimo pasekmių bei siekio apsaugoti skriaudiką, mergina galbūt neatskleidžia visų su prievarta turimų patirčių (1 t., b. l. 159-161).

29.3. Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje buvo apklausta dėl to, jog V. Š. galbūt tvirkino jos dukrą T. K.. Nurodė, kad apie tai jai (O. K.) labai mažai žinoma. 2015 m., kuomet O. K. buvo susipykusi su V. Š., T. K. nedrąsiai jai (O. K.) pradėjo sakyti, kad ji (T. K.) su V. Š. turi paslapčių. Kokių paslapčių turi ji nesakė, bet neaiškiai davė suprasti, kad galimai prie jos priekabiauja. O. K. bandė daugiau T. K. klausti, bet ji nieko nepaaiškino. Antrą kartą, gyvenat (duomenys neskelbtini), T. K. papasakojo daugiau, t. y. kad V. Š. tikrai priekabiavo, ją glostė. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji jai sakė, kad fiziškai jis (V. Š.) netvirkino, tik rodė lytinius organus. Liudytoja pasakojimais apie V. Š. priekabiavimą nepatikėjo. T. K. nepasakojo konkrečiai, ką jai darė V. Š.. Liudytoja pažymėjo, kad nežino, ar T. K. buvo rodomi pornografiniai filmai, ji to nematė (3 t., b. l. 153-159). 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti liudytojos O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet O. K. taip pat nurodė, kad jai dukra T. K. du kartus buvo užsiminusi dėl netinkamų V. Š. veiksmų. 2020 m. birželio 10 d. apklausos metu liudytoja O. K. nurodė, kad 2015 m. dukra (T. K.) jai pradėjo pasakoti, kad V. Š. rodė jai filmus, kaip ji tada suprato, kad pornografinio turinio, ir kad jis jai glosto nugarą. Antrą kartą T. K. pasakojo, kad V. Š. prie jos priekabiavo, lyg nuogas buvo prie jos. Liudytojos teigimu, T. K. kažką pasakojo apie V. Š. lytinius organus, bet nepamena ką sakė. Galimai, kad ji juos lietė. Patvirtino, kad V. Š. kartu su T. K. žiūrėdavo filmus atsigulę (1 t., b. l. 134-138).

29.4. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2020 m. gegužės 7 d. 11.36 val. O. K. skambina V. Š.. V. Š. užsimena žinantis, kad juo domisi policija, ir duoda suprasti, jog bijo, kad bus sulaikytas ar suimtas. Taip pat reiškia suinteresuotumą dėl to, ką T. K. yra paviešinusi apie jo nusikalstamus veiksmus prieš ją. 2020 m. gegužės 13 d. 17.10 val. O. K. skambina socialinė darbuotoja V. S., kuri paliečia T. K. seksualinio išnaudojimo temą. O. K. pasakoja, kad T. K., būdama 5 metų, apie V. Š. seksualinius veiksmus prieš ją pasakojo dar gyvenant jiems kaime. Pasakojo, kaip V. Š. liepdavo jai žiūrėti pornografinius filmus, pirko šokoladuką, kad „nesakytų mamai“. Antrą kartą T. K. apie tai O. K. papasakojo jau gyvenant (duomenys neskelbtini). Tada, pasak O. K., T. K. tvirtino, kad V. Š. jos „fiziškai netvirkino“. Tąkart jos pasikalbėjo ir sutarė to neviešinti su sąlyga, kad V. Š. su jomis kartu niekada nebegyvens. O. K. tvirtina niekada T. K. tvirkinimo ar seksualinio išnaudojimo atvejų nematė ir neįtarė. Apie tai žino tik iš T. K. pasakojimų. 2020 m. gegužės 21 d. 13.05 val. O. K. skambina L. Š.. O. K. papasakoja, kad D. Š. (V. Š. jauniausia dukra) buvo jai atsiuntusi „žiaurią“ SMS žinutę apie tvirkinimą, kurioje apie V. Š. rašė: „Saugok savo vaiką, tu nežinai su kuo susidėjai“. O. K. parodė tas žinutes V. Š., dėl to pastarasis labai ant D. Š. supyko. 2020 m. gegužės 23 d. 13.08 val. V. Š. skambina O. K.. V. Š. įkalbinėja O. K. teisėsaugai duoti palankius parodymus dėl jo, kad byla būtų nutraukta, tačiau O. K. meluoti nesutinka, sutinka tik „kažką nuslėpti, nedasakyti“ (2 t., b. l. 13-39).

29.5. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. jai paskambinusi pasakė, kad nori eiti gyventi į vaikų namus. Ji T. K. klausė, kas atsitiko. Daug kartų turėjo jos klausti, kol ji pasakė, kad V. Š. prie jos seksualiai priekabiavo. Tada ji pasakė T. K., kad atvažiuos jos pasiimti. Pastebėjo, kad mama (O. K.) yra neteisi sakydama, jog ji nepalikdavo nukentėjusiosios kartu su V. Š.. O. K. ieškodavo progos kaip greičiau išeiti iš namų ir T. K. buvo paliekama su V. Š.. Pažymėjo, kad O. K. neturi jokių socialinių sugebėjimų, nemylėjo savo vaikų, jie jai yra tiesiog daiktai, kurie turi namus tvarkyti ir gaminti valgyti. Jeigu T. K. mamai O. K. ir sakė ką nors, liudytoja O. K. mano, kad O. K. tai nerūpėjo. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu O. K. nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. pabaigoje T. K. jai pasipasakojo, kad susipyko su mama, nes pasakė, kad V. Š. prie jos yra priekabiavęs: kai mamos nebūdavo namie, jis atsiguldavo pas ją į lovą arba pasikviesdavo T. K. į savo lovą ir liepdavo jį liesti, jis liesdavo ją. T. K. sakė, kad jisai ją nuolat terorizuoja žinutėmis ir klausia, ar ji nenori atvažiuoti pas jį į kaimą išgerti alaus, klausė, ar ji yra turėjusi lytinų santykių. Jai taip rašinėdavo, kai jis su mama išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) (maždaug prieš porą metų). Kai V. Š. prašydavo T. K. liesti jį ir pats lietė ją, tai buvo anksčiau, kai T. K. buvo mažesnė ir jie kartu gyveno kaime. Smulkiau papasakoti apie įvykius, kai V. Š. jos prašydavo jį liesti, ji (O. K.) T. K. neklausė, nes matėsi, kad T. K. išgyvena, nežino, kokius žodžius pavartoti pasakojant apie tą įvykį. Iš T. K. pasakojimo ji suprato, kad tai vykdavo nuolat, kai tik namuose nebūdavo mamos, taip jis prie jos ir priekabiaudavo. T. K. sakė, kad kelis kartus yra pasakojusi mamai ir bandžiusi sulaukti pagalbos, bet mama lyg nepatikėjo, lyg nesureikšmino, sakė, kad mažametė prisigalvoja (1 t., b. l. 145-147; 3 t., b. l. 156-157).

29.6. Liudytoja A. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. 2020 m. sausio mėn. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone gavo prašymą skirti atvejo vadybininką O. K. šeimai. Pokalbio metu su O. K. ir jos dukra T. K. išryškėjo konfliktiški tarpasmeniniai jos ir dukters santykiai. Mama nuolatos kaltino dukrą dėl jos nenusisekusio gyvenimo, kaltino dukrą netinkamu elgesiu su ja, tinginiavimu, matydavo tik negatyvų dukros elgesį, tiesiog neleido jai kalbėti, mamos auklėjimas autokratiškas ir nepriimantis jokių kompromisų. Po šio pokalbio išryškėjo didžiulis poreikis pagalbai, kuri vėliau buvo teikiama. 2020 m. kovo 5 d. jai paskambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė R. S. ir pasakė, kad T. K. atsisako eiti į namus. Ji, vaikų teisių apsaugos specialistė E. V. ir socialinė darbuotoja V. S. nuvyko į mokyklą, kur T. K. pasakė, kad mamos buvęs sugyventinis prie jos kabinėjosi ar lindo. Tiksliai ką sakė, ji nepamena. T. K. pasakė, kad išvakarėse, tai kovo 4 d., ji paskambino savo seseriai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir papasakojo, kad mamos sugyventinis prie jos kabinėjosi, tada sesuo paskambino mamai O. K., o mama greičiausiai paskambino savo buvusiam sugyventiniui ir jam papasakojo, koks buvo pokalbis tarp jos dukrų, todėl T. K. ir bijojo eiti į namus, kad neatvažiuotų mamos buvęs sugyventinis. Jos nuvyko pas O. K. į namus, kur O. K. pasirašė raštiškai pasižadėjimą, kad neįsileis savo buvusio sugyventinio į namus, tačiau neuždavė klausimų, dėl ko ji turėtų neįsileisti buvusio sugyventinio. Išsivystė pokalbis apie tai, kad T. K., kai dar buvo maža ir jie visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), skundėsi mamai, kad prie jos lindo, kabinėjosi mamos sugyventinis, ir ji norėjo tai pranešti policijai, bet mama T. K. prašė niekam nesakyti ir dar truputį pakentėti. T. K. taip pat sakė, kad mamos sugyventinis jai ir dabar skambina, rašo SMS žinutes ir prašo, kad ji atvažiuotų į sodybą, kartu pabūti, išgerti alaus (1 t., b. l. 122-125; 3 t., b. l. 156).

29.7. Liudytoja V. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. mokykloje papasakojo mokytojai, kad ją tvirkino patėvis. Buvo surengtas posėdis, kviestos vaikų teisės ir sprendė problemą, ką daryti toliau. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji kalbėjo, kad žiūrėjo filmus suaugusiems, daugiau neprisimena. V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriu metu liudytoja nurodė, kad apie tai, jog T. K. tvirkino O. K. sugyventinis, ji sužinojo tik kovo 5 d., kai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur mokėsi T. K., vyko susirinkimas. Susirinkime T. K. pasakė, kad mamos sugyventinis V. Š. ją ne vieną kartą lietė ir tai jai nepatiko. Apie tai, kad V. Š. lietė, T. K. pasakė savo mamai, tačiau mama ja nenorėjo patikėti. Vaikų teisių specialistės paprašė, kad T. K. visa tai parašytų raštu. Tai ji ir padarė. Liudytojai bendraujant su nukentėjusiosios motina, ji (O. K.) sakė, kad T. K. jai pasakojo, jog V. Š. ją lietė. Kur, kaip, kada ir kiek kartų T. K. V. Š. lietė, ji (V. S.) O. K. neklausė ir ji jai nesakė (1 t., b. l. 116-118; 3 t., b. l. 156).

30. Apeliaciniame skunde, cituojant liudytojos O. K. parodymus, susijusius su netinkamu T. K. elgesiu, jų tarpusavio konfliktus, bandoma paneigti nuteistojo V. Š. kaltę, teigiant, kad T. K. melagingai jį apkaltino, jos tikslas buvo išvykti gyventi atskirai nuo motinos O. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų, pažymi, kad T. K. maištingas elgesys, tarp nukentėjusiosios ir O. K. kilę nesutarimai, nepaneigia nuteistojo nuteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusios atžvilgiu. Iš tiesų, liudytoja O. K. apklausų metu dažnai akcentavo, kad turėjo problemų auginant ir auklėjant dukrą T. K., tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ši šeima buvo žinoma nuo 2020 m. sausio 14 d., šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos bei paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, nuo 2020 m. balandžio 10 d. nepilnametei T. K. buvo paskirtas laikinasis globėjas – (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras (1 t., b. l. 150-151), Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi T. K. nuolatine rūpintoja ir turto administratore paskirta O. K. (3 t., b. l. 136). Tačiau tarp nukentėjusiosios ir jos motinos O. K. kilę nesutarimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad T. K. nepagrįstai apkaltino nuteistąjį dėl jos atžvilgių atliktų seksualinio ir tvirkinamojo pobūdžio veiksmų, siekiant T. K. gyventi atskirai nuo motinos O. K. (išvykti į užsienį pas seserį). Liudytojos O. K. parodymų metu nurodomos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios T. K. netinkamu elgesiu, jų nesutarimais, galimai dažnai buvo akcentuojama siekiant palengvinti jos sugyventinio nuteistojo V. Š. padėtį (šios nutarties 29.4 punktas) bei siekiant pateisinti pačios liudytojos veiksmus (įskaitant neveikimą T. K. du kartus papasakojus apie V. Š. neteisėtus veiksmus), dėl kurių T. K. nuo 2020 m. balandžio 10 d. buvo paskirtas laikinas globėjas, o vėliau ir nuolatinė rūpintoja – nukentėjusiosios sesuo.

31. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama aplinkybė, kad O. K. kvietė policiją, tačiau aiškiai nenurodoma konkretus atvejis, kuomet policija lankėsi O. K. namuose, mėginama tai susieti su nagrinėjama byla, netinkamu T. K. elgesiu. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 16 d. policija vyko dėl nuteistojo fizinio smurto panaudojimo O. K. atžvilgiu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17984-16 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir V. Š. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 179-184). Šiuo atveju iš pačios liudytojo O. K. parodymų aiškiai matyti, kad policija kviečiama buvo dėl agresyvaus V. Š. elgesio, o ne dėl nukentėjusiosios. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja nurodė, kad problemų buvo ne tik su T. K., bet ir su V. Š., nes jis girtuokliavo, elgėsi agresyviai, sukeldavo muštines, liudytoja O. K. ir jos dukra T. K. V. Š. bijojo, teko kelis kartus kviesti policiją (1 t., b. l. 135; 3 t., b. l. 154).

Žemesnės instancijos teismas

32. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad šioje byloje liudytojomis apklaustos O. K., V. S., A. M. ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. K. tiesiogiai nėra mačiusios V. Š. neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, tačiau jų parodymai taip pat yra svarbūs vertinant visos bylos kontekstą, t. y. šios liudytojos nurodė tam tikras įvykio aplinkybes, kurios joms tapo žinomos iš pačios nukentėjusiosios žodžių. Netikėti šių liudytojų parodymais apygardos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar noras nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį V. Š. nebuvo nustatytas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai T. K. būtų daroma kitų asmenų įtaka, nurodant kokius parodymus duoti ir pan. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ikiteisminiam tyrimui būtų ruošiama socialinių darbuotojų, mokymų ir kitų pašalinių asmenų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus, kad nepilnametė T. K. nenori eiti iš mokyklos namo, nes yra susipykusi su motina, aiškinantis aplinkybes ji nurodė, jog buvo seksualiai išnaudojama motinos sugyventinio V. Š. (1 t., b. l. 1-2). Todėl, esant tokios aplinkybėms, natūralu, kad apie įvykį pirmiausia nukentėjusioji papasakojo ir tai tapo žinoma mokytojoms, socialinėms darbuotojoms ir vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie ir ėmėsi veiksmų siekiant išsiaiškinti įvykį, apsaugoti nepilnametės interesus, t. y. kreipėsi į policiją ir prokuratūrą. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiajai būtų daromas poveikis, ji būtu specialiai apklausinėjama, mokoma kitų pašalinių asmenų, daroma įtaką jos parodymų patikimumui.

33. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad iš 2020 m. liepos 27 d. T. K. paaiškinimo dėl apžiūros matyti, jog ji nesutiko, kad jai būtų atlikta ginekologinė apžiūra, nes ji nėra turėjusi lytinių santykių, jos niekas neprievartavo (2 t., b. l. 90). Tačiau minėta aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės seksualiai prievartaujant nukentėjusiąją (BK 150 straipsnis). Kaip nustatyta bylos faktinėmis aplinkybėmis, V. Š. nusikalstami veiksmai objektyviai pasireiškė mažametės rankos dėjimu ant jo (nuteistojo) lytinio organo, priverčiant jį masturbuoti bei savo lytinio organo įvedimu į nukentėjusiosios burną, kas atitinka lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu. Šiuo atveju nuteistasis nebuvo nuteistas už seksualinį prievartavimą analiniu būdu, todėl ir nukentėjusiosios nesutikimas atlikti ginekologinę apžiūrą, nurodant kad ji lytinių santykių nebuvo turėjusi, nagrinėjamos bylos atveju esminės reikšmės neturi.

34. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis V. Š. nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį, įstatymą taikė tinkamai. V. Š. seksualiai, kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu prievartavo mažametę T. K., kuri buvo bejėgiškos būklės, nes dėl savo amžiaus negalėjo suprasti su ja atliekamų nusikalstamų reikšmės ir prasmės bei jiems tinkamai pasipriešinti. V. Š. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės prieš jos valią tenkina savo lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir to norėjo. Be to, V. Š., žinodamas, kad nukentėjusioji T. K. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, rodė jai pornografinio turinio filmus, lietė, glostė mažametės kojas, rankomis, savo lytiniu organu ir burna dirgino jos lytinius organus, vulgariai kalbėjo su mažamete lytinio gyvenimo temomis, siūlė atlygį už seksualinį patenkinimą, tokiu būdu atliko jaunesnio negu 16 metų asmens – T. K. tvirkinimo veiksmus. V. Š. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, kad atlieka mažametės tvirkinimo veiksmus bei to norėjo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

35. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. Š. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes pagal teismų praktiką, jeigu dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama.

36. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. lapkričio 11 – gruodžio 7 d. ekspertizės aktu Nr. 103MS-146/2020 T. K. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tiriamais įtariamojo V. Š. veiksmais. T. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis įvertintas kaip nesunkus (2 t., b. l. 124–136).

37. Šiuo atveju apeliantė pagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininko veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama, tačiau šioje byloje susidariusi situacija neatitinka apeliantės teiginių. Nagrinėjamu atveju jokių fizinio smurto pasekmių nebuvo nustatyta. Atlikus nukentėjusiajai ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, jai konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris yra tiesiogiai siejamas su nuteistojo padarytais prieš ją nusikalstamais veiksmais. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiosios sveikata nesunkiai sutriko ne dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, kurio metu vienaip ar kitaip būtų buvę sužaloti jos kūno audiniai, bet dėl nukentėjusiosios psichikos sutrikdymo (susargdinimo), kuris atsirado dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos, t. y. jos seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidos, taikydamas BK 138 straipsnį, nepadarė. Tai atitinka teismų praktiką, kurioje pažymima, kad jeigu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs psichiniais sutrikimais, atsiranda dėl prievartinių santykių, tai kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 150 straipsnį su BK 138 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-105-307/2017, Nr. 1A-417-483/2018, Nr. 1A-123-518/2020).

Dėl BK 309 straipsnio 2 dalies taikymo

38. Nuteistojo gynėjos teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio turinio, išskyrus deklaratyvų kaltinamojo akto perrašymą, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas pripažino V. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, tik deklaratyviai perrašė kaltinamojo akto turinį. Šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent V. Š. pornografinio turinio nuotraukas laikė kompiuterio „Samsung N145 Plus“ Nr. (duomenys neskelbtini) standžiojo disko Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje, bei disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai. Iš fakto, kad V. Š. nupirko naudotą kompiuterį, galima daryti tik prielaidą, jog V. Š. galimai disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai, tačiau prielaidomis teismas vadovautis negali.

39. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Šios nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės dorovė, dalykas – pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties dalykas – pornografinio turinio dalykai – yra bet kokia forma išreikšti dalykai (nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai (audiovizualiniai kūriniai, realybėje filmuota ar techninėmis priemonėmis sukurta medžiaga (pavyzdžiui, animaciniai, fantastiniai filmai), spektakliai ir kt.), kuriuose pateikiama pornografinio pobūdžio (turinio) informacija su vaizduojamu vaiku arba asmeniu, pateikiamu kaip vaikas. BK 309 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siūlo, platina pornografiją, kurioje iš tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigą prie tokio pobūdžio pornografinio turinio dalykų ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020, Nr. 2K-20-976/2022, Nr. 2K-206-719/2022).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai V. Š. pripažino kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, jog V. Š. iš nenustatyto šaltinio įgijo pornografinio turinio dalykų, t. y. dvi nuotraukas pavadinimu „0000967_Carved“ ir „0002115_Carved“, kuriose vaizduojami asmenys pateikiami kaip vaikai, ir šias nuotraukas laikė kompiuterio „Samsung N145 Plus“ Nr. (duomenys neskelbtini) standžiojo disko Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje, tokiu būdu disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai.

40.1. Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“; kompiuteris „Samsung N145 Plus“; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia TA-1032“ (t. 1, b. l. 181–184).

40.2. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-171(20) matyti, kad:

1) Nešiojamajame kompiuteryje „Samsung N145 Plus“ S/N: (duomenys neskelbtini) įmontuoto standžiojo disko (duomenys neskelbtini) atmintyje rasti ir atkurti 2 atvaizdo failai (su išlikusiais „EXIF“ duomenimis), kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateikti išrašo faile specialisto išvados priede, DVD diske, kataloge Priedas/Samsung_PC/System_yolume_information_su_exif/Report.html.

2) Minėtojo tiriamojo objekto atmintyje taip pat rasti ir atkurti 26 atvaizdo failai (su išlikusiais metaduomenimis), kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateikti išrašo faile, specialisto išvados priede – DVD diske, kataloge Priedas/Samsung_PC/System_volume_information_su_meta/Report. html.

3) Minėtojo tiriamojo objekto atmintyje taip pat rasti ir atkurti 202 atvaizdo failai (be išlikusių metaduomenų), kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateikti išrašo faile, specialisto išvados priede – DVD diske, kataloge Priedas/Samsung_PC/System_volume_information_be_meta/Report. html.

4) Minėtojo tiriamo objekto atmintyje, interneto naršyklės „Firefox“ sisteminiame aplanke Users\Samsung\AppData\Local\Mozilla\Firefox\Profiles\x92fq9wa.default-505639990692\cache21 entries rasti 47 atvaizdo failai (su išlikusiais metaduomenimis), kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateikti išrašo faile, specialisto išvados priede, DVD diske, kataloge Priedas/Samsung_PC/Firefox_atvaizdaiZReport.html.

5) Minėtojo tiriamojo objekto laisvuosiuose atminties sektoriuose rasti 1 708 atvaizdo failai ir 68 vaizdo įrašų failai (atkurti failai neturi „EXIF“ ar kitų metaduomenų), kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateikti išrašo faile, specialisto išvados priede – DVD diske, kataloge Priedas/SamsungJPC/Laisvosios_sritysZReport.html.

6) Minėtojo tiriamojo objekto atmintyje rasti interneto naršyklių „Mozilla Firefox“ ir „Google Chrome“ istorijos įrašai su galbūt pornografinio turinio tinklalapių nuorodomis ir yra pateikti specialisto išvados priede, DVD diske, Priedas/Samsung_PC/narsymo_istorijosJ.rasai/Report.html.

7) Peržiūrėjus standžiojo disko (duomenys neskelbtini) atmintyje rastus pokalbių programos „Skype“ susirašinėjimus, el. pašto „Gmail“ laiškų fragmentus bei atlikus failų dalijimosi programų (P2P, FTP, SFTP tipo) ir jų sisteminių išrašų failų paiešką, nerasta požymių apie rastų pornografinio turinio atvaizdo failų platinimą.

8) MRT „Samsung Galaxy J5 (2016)“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) loginėje atminties kopijoje, aplanke Media/Phone/DCIM/Screenshots rastas 1 atvaizdo failas (su metaduomenimis), kuriame pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai (tarp kurių galbūt nepilnamečiai asmenys) – pateiktas išrašo faile, specialisto išvados priede – DVD diske, kataloge Priedas/Samsung/Report.html. MRT „Samsung Galaxy J5 (2016)“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) atmintyje nerasta pornografinio turinio puslapių naršymo istorijos. Taip pat MRT „Samsung Galaxy J5 (2016)“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) atmintyje nerasta požymių apie rasto pornografinio turinio atvaizdo failo platinimą.

9) MRT „Nokia TA-1032“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) yra techniškai netvarkingas – neįsijungia. Dėl šios priežasties nėra galimybės nuskaityti informacijos (2 t., b. l. 69–72).

40.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas specialisto išvados Nr. 11K-171(20) priedas – DVD diskas, kuriame nešiojamojo kompiuterio „Samsung N145 Plus“ (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefono (toliau – MRT) „Samsung Galaxy J5 (2016)“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) vidinės atminties duomenys ir darbiniame kompiuteryje (duomenys neskelbtini) (toliau – kompiuteryje).

1) Kataloge „PriedasZSamsung_PCZSystem_volume_information_su_exifZReport.html“ matomi 2 atvaizdo failai, kuriuose pavaizduotos nuogos moterys.

2) Kataloge „PriedasZSamsung_PCZSystem_yolume_information_su_metaZReport.html“ matomi 26 atvaizdo failai, kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai. Juose pavaizduotų nepilnamečių asmenų nėra.

3) Kataloge „PriedasZSamsung_PCZSystem_volume_information_be_metaZReport.html“ matomi 202 atvaizdo failai, kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai. Faile „0000366_Carved“ pavaizduoti galbūt nepilnamečiai asmenys su apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai.

4) Kataloge „PriedasZSamsung_PCZFirefox_atvaizdaiZReport.html“ matomi 47 atvaizdo failai, kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai. Failuose „0000014_Carved“, „0000041_Carved“ ir „0000055_Carved“ pavaizduoti galbūt nepilnamečiai asmenys su apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai.

5) Kataloge „PriedasZSamsimg_PCZLaisvosios_sritysZReport.html“ matomi 1708 atvaizdo failai ir 68 vaizdo įrašų failai, kuriuose pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai. Failuose „0000003_Carved“, „0000099_Carved“, „0000509_Carved“, „0000967_Carved“, „0002115_Carved“ pavaizduoti galbūt nepilnamečiai asmenys su apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai.

6) Kataloge „PriedasZSamsung_PCZnarsymo_istorijos_irasaiZReport.html“ matomi 1746 interneto naršyklės istorijos įrašai su galbūt pornografinio turinio tinklalapių nuorodomis.

7) Kataloge „PriedasZSamsungZReport.html“ matomas 1 atvaizdo failas, kuriame pavaizduoti lytiniai santykiai ar apnuoginti lytiniai organai. Jame pavaizduotų nepilnamečių asmenų nėra. Apžiūros metu nustatyti vaizdo failai su juose pavaizduotais galbūt nepilnamečiais asmenimis nukopijuoti į CD-R diską (1 t., b. l. 188–189).

40.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 223/2020 (01) nurodyta, kad tirti pateiktuose 9 vaizdo failuose vaizduojama: asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus – 4 failuose („0000003_Carved.jpg“, „0000041_Carved.jpg“, „0000967_Carved.jpg“, „0002115_Carved.jpg“), pilnamečiai asmenys, 18 metų amžiaus ir vyresni – 5 failuose („0000014_Carved.jpg“, „0000055_Carved.jpg“, „0000099_Carved.jpg“, „0000366_Carved.jpg“, „0000509_Carved.jpg“) (2 t., b. l. 77).

40.5. Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvados Nr. EA-225 matyti, kad vaizdo dokumentuose: „0000967_Carved.jpg“, „0002115_Carved.jpg“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir yra pornografinio pobūdžio (2 t., b. l. 82–83).

41. Liudytoja O. K., apklausiama 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kompiuteriu naudojosi V. Š., bet paskui jis kompiuterį buvo atidavęs T. K., jai mokantis antroje klasėje. Atsakydama į klausimą, ar V. Š. kompiuteriu naudojosi, liudytoja nurodė, kad būdavo, jog V. Š. prie jo prisėsdavo (3 t., b. l. 155, teisiamojo posėdžio garso įrašo 0.40-0.43 val.).

42. 2023 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimą ar buvo įsigijęs pornografinio turinio dalykų, nuteistasis nurodė, kad jis nuotraukų atsisiųsti nemoka, bet per planšetę pažiūrėdavo filmus. Atsakydamas į prokurorės klausimą, kaip nuotraukos atsidūrė kompiuteryje, V. Š. nurodė, kad nežino, „Samsung“ kompiuteriu jis iš viso nesinaudojo, jį, kai parsivežė iš Vilniaus, atidavė T. K. naudotis, kompiuterį nusipirko padėvėtą. Atsakydamas į advokatės klausimą, kodėl nuteistasis pykosi su nukentėjusiąja, jis nurodė, kad T. K., jam išėjus dirbti, be jo žinios imdavo jo daiktus, sulaužydavo kompiuterius. Paklausus, kiek kompiuterių nuteistajam T. K. buvo sugadinusi, jis nurodė, kad vienam sudaužė stikliuką, ir tą „Samsung“ sulaužė. Jis T. K. pasakė, kad jis jai ne tėvas ir prašė jo daiktų neliesti (3 t., b. l. 157-158, teisiamojo posėdžio garso įrašo 1.38 val., 1.43-1.45 val.).

Žemesnės instancijos teismas

43. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad nuo tada, kai įsigijo planšetę, jo atsivežtas kompiuteris buvo nenaudojamas, gulėjo ant spintos, po to juo ėmė naudotis pati T. K.. Ji (T. K.) pasiimdavo ir jo planšetę. Per nešiojamą kompiuterį ir planšetę jis žiūrėdavo pornografinio turinio filmus, bet niekam nesiųsdavo ir neplatino, net nemokėtų to padaryti. Jis nežiūrėdavo filmų su vaikais, vaikų pornografija jis nesidomi. Nuotraukos pavadinimu: „0000967_Carved“ ir „0002115_Carved“, jam nėra žinomos, tokių nuotraukų jis neparsisiuntė. Galimai jau buvo kompiuteryje, kurį jis įsigijo dėvėtą (3 t., b. l. 45-48).

44. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytus įrodymus, teisėjų kolegija nuteistojo parodymus, kad jis pornografinio turinio nuotraukų nesisiuntė, jos jam nėra žinomos, vertina kaip gynybinę versiją. Tiek iš liudytojos O. K., tiek iš pačio nuteistojo parodymų matyti, kad kompiuteris „Samsung N145 Plus“ priklausė nuteistajam. Nors nuteistasis dažnu atveju teigė, kad kompiuterį atidavė naudotis T. K., tačiau iš liudytojos O. K. parodymų matyti, kad net ir atidavęs juo naudotis nukentėjusiajai, jis vis prisėsdavo prie jo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis pažymėjo, kad kompiuterį išimtinai atidavė naudotis nukentėjusiajai, tačiau vėliau apklausiamas, kodėl pykosi su T. K., nurodė, jog ji ėmė be jo žinios jo daiktus, įskaitant kompiuterį „Samsung“, jis prašė jo daiktų neliesti, nes jis jai ne tėvas. Teismo vidiniam įsitikinimui, sprendžiant dėl nuteistojo kaltės, įtakos turi ir tai, kad jis pripažino turintis polinkį žiūrėti pornografinius filmus, be to, šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad pornografinio pobūdžio turinį rodė ir nukentėjusiajai, kas patvirtina, kad tokio pobūdžio medžiagą naudojo savo seksualiniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kratos metu paimtame kompiuteryje bei telefone rastų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose pavaizduoti asmenys apnuogintais lytiniais organais bei lytiniai santykiai, kiekį. Taigi, įvertinus visumą aptartų įrodymų, sugretinus juos, konstatuojama, kad nuteistasis V. Š. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas pagrįstai.

Dėl paskirtos bausmės

45. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apygardos teismas, skirdamas V. Š. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 10 metų bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant nuteistojo silpną sveikatą, jam diagnozuotas ligas, kas sudarė pagrindą svarstyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė ne į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas ištaisoma apeliacinės instancijos teismo.

46. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

47. Remiantis šioje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, V. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtas keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 153 straipsnio 1 dalis, BK 309 straipsnio 2 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). V. Š. ankščiau buvo teistas tris kartus (2 t., b. l. 171-175), administracine tvarka per paskutinius 5 metus nebaustas (2 t., b. l. 170), nedirbantis, našlys, psichiatrinio gydymo įskaitoje ar priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 85), bylos nagrinėjimo metu jam diagnozuoti susirgimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 143-151). Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

48. Teismas atsižvelgia ir į BK straipsnių sankcijose numatytas bausmes: už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas nustato laisvės atėmimą nuo 3 iki 13 metų; už BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų; už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimą iki 5 metų; už BK 309 straipsnio 2 dalį – baudą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Įvertinama ir tai, kad V. Š. negali būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jų taikymui nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo: nuteistasis nebuvo pats atvykęs ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas (BK 62 straipsnis); byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (BK 54 straipsnio 3 dalis).

49. Įvertinus šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajam V. Š. už jo įvykdytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek paskirta galutinė subendrinta apėmimo būdu 10 metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismo nėra keičiama.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo mažametė, kas ne tik apsprendžia didesnį padarytų veikų pavojingumą (kaip minėta, nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių), bet ir rodo ypač ankstyvą intervenciją į nukentėjusiųjų seksualinį neliečiamumą, lytinę brandą, sveikatą, ydingą supratimo apie tokio pobūdžio veiksmus formavimą bei šių veikų išliekamuosius padarinius ateityje. Neteisėti V. Š. seksualinio pobūdžio veiksmai prieš mažametę buvo kryptingi, pasikartojantys, truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Dėl nuteistojo prieš nukentėjusiosios valią atliktų lytinės prievartos veiksmų buvo sutrikdyta T. K. sveikata. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog V. Š. paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

51. Nagrinėjamu atveju netenkinamas ir apeliacinio skundo prašymas, atsižvelgus į nuteistajam diagnozuotas ligas, taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti V. Š. nuo bausmės atlikimo.

51.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Teismų praktikoje vertinama, kad teismas turi diskreciją (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2021).

51.2. Nuteistajam V. Š. diagnozuotos ligos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nepatenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašą“, jos nelaikomos sunkiomis nepagydomomis ligomis, todėl nėra ir teisinio pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas .

51.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys, pažeidžiant jų orumą, yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą ir tokia pagalba jiems suteikiama. Taip pat yra galimybė, nuteistojo sveikatos būklei bausmės atlikimo vietoje blogėjant, ligoms progresuojant ir įkalinimo įstaigoje nesant galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-39-1073/2022).

Dėl priteisto civilinio ieškinio

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. Š. kaltu ir teisingai konstatavo, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji T. K. patyrė neturtinės žalos. Klaipėdos apygardos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, todėl skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

53. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. lapkričio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (101,67 Eur) teikiant antrinę teisinę pagalbą V. Š. pagal 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. KTS-2023-06409 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą (4 t., b. l. 84- 88).

54. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2023 m. lapkričio 22 d. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės Julijos Manako - Galminės apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis