Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-90-627/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-03-14
Bylos Nr.: 1A-90-627/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19242-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: K. J.
Nukentėjusysis: I. I.
Advokatai: Neringa Grubliauskienė, Danutė Kisinienė, Kęstutis Ragaišis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-627/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19242-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 1.2.20.3.1.; 2.1.2.3; 2.1.7.2; 2.1.14; 2.4.6.4.1

(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistojo K. J. gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

nukentėjusiųjų I. I. ir X. X. atstovėms pagal įstatymą E. J. ir J. S. bei įgaliotajai atstovei advokatei Danutei Kisinienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė;

– pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir K. J. skirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo faktinio sulaikymo 2022 m. gegužės 30 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2023 m. birželio 27 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. J. seksualiai prievartavo mažametį asmenį bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, daug kartų, sistemingai, esant bendrai tyčiai, siekdamas tenkinti lytinę aistrą, žinodamas, kad duktė Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė (nepilnametė), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl su ja atliekamų veiksmų nesupratimo, dėl priklausomumo nuo tėvo, dėl tėvo baimės, prieš nukentėjusiosios valią savo šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu liesdamas rankomis Y. Y. nuogus lytinius organus, krūtinę, trindamas savo lytinį organą tarp nuogų jos šlaunų, ūkiniame pastate, esančiame gyvenamosios vietos adresu, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu laižydamas nukentėjusiajai Y. Y. nuogus lytinius organus ir įvesdamas savo lytinį organą mažametei Y. Y. į burną, tiksliai nenustatytuose šeimos automobiliuose, sistemingai, ne mažiau kaip du kartus per savaitę tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu rankomis liesdamas Y. Y. nuogus lytinius organus, krūtinę, tokiais būdais seksualiai prievartavo Y. Y. bei tokiais veiksmais savo mažametei, bejėgiškos būklės dukteriai nesunkiai sutrikdė psichinę sveikatą, sukeldamas jai potrauminio streso sutrikimą (kodas F43.1). Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir BK 150 straipsnio 4 dalyje.

2. Taip pat K. J. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia, skambindamas E. J., prašydamas ją įkalbinti, įtikinti Y. Y., kad už piniginį atlygį Y. Y. atsiimtų pareiškimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19242-22, prašydamas E. J. įkalbinti Y. Y. pakeisti parodymus, rašydamas laišką Y. Y., laiške siūlydamas 10 000 Eur atlygį už tai, kad Y. Y. atsiimtų savo pareiškimą, t. y. siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo norėjo paveikti nukentėjusiąją Y. Y.. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat K. J. 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 18 val. 34 min. iki 22 val. 9 min., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad duktė I. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, o jos pusseserė X. X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pats gerdamas alkoholinius gėrimus, skatino ir vertė I. I., X. X. vartoti svaigiuosius gėrimus (degtinę, alkoholinį alaus kokteilį „Margarita“), dėl to I. I., X. X. nuo suvartoto alkoholio apsvaigo. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat K. J. išžagino nepilnametį asmenį bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. 18 val. 34 min. iki 2022 m. gegužės 29 d. 7 val. 24 min., tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo dukters I. I., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, dėl miego, todėl ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir jiems priešintis, įvedė savo lytinį organą – varpą I. I. į makštį ir tokiu būdu prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su nepilnamete I. I. ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. I. psichinę sveikatą sukeldamas jai kitas reakcijas į stiprų stresą (kodas F43.8). Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir BK 149 straipsnio 3 dalyje.

5. Taip pat K. J. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 18 val. 34 min. iki 22 val. 9 min., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad X. X. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. mažametė, siūlė pinigų žaidimų papildymui už leidimą liesti krūtinę, siūlė nusirengti, pradėjo nurenginėti megztinį, rankomis lietė X. X krūtinę, davė 100 Eur siūlydamas ir kviesdamas ateiti pas jį į lovą lytiškai santykiauti, t. y. atliko tyčinius veiksmus, galinčius sukelti nepilnametei X. X lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde prašo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei paskirti jam švelnesnę bausmę.

6.1. Nuteistasis skunde ginčija nukentėjusiosios Y. Y. apklausų metu nurodytas aplinkybes, teigia, jog tik vieną kartą, atsiklausęs nukentėjusiosios, kai jai buvo 16 metų, jai lietė krūtinę. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios Y. Y. parodymai nuoseklūs, pažymi, kad nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsiminė aplinkybes, įvykusias prieš daug metų, tačiau jų neatsiminė jau po pusmečio ją apklausiant teisme, todėl teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai.

6.2. Skunde nurodoma, jog liudytojos Y. I. parodymai teisme skyrėsi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto vertinimu, liudytoja Y. I. liudijo nukentėjusiosios Y. Y. naudai, kadangi jos yra draugės. Nuteistojo teigimu, Y. I. ir Y. Y. davė melagingus parodymus, kadangi jų neatgraso baudžiamoji atsakomybė, nurodo, kad jos šalyje paskelbto karantino laikotarpiu dalijosi vienu galimybių pasu, nors už tokius veiksmus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pažymi, kad nukentėjusioji Y. Y. prieš kelerius metus buvo pasiskundusi savo motinai E. J., jog nuteistasis jai palietė krūtis, ir E. J. paklausus, ar K. J. jai dar ką nors padarė, Y. Y. sakė, kad ne.

6.3. Skunde nurodoma, jog nuteistasis, suvokdamas, kad bus paprašyta pinigų, nes tai įprasta jo šeimoje, iš nevilties pasiūlė pinigų nukentėjusiajai už pareiškimo atsiėmimą, kardomojo kalinimo metu suteikus galimybę susiekti su sutuoktine E. J., prašė, kad Y. Y. atsiimtų, jo vertinimu, išgalvotus kaltinimus. Mano, kad Y. Y. kaltinimai paremti jos seserų, pusseserių ir E. J. sutarta versija. Pažymi, kad E. J. pokalbio metu nurodė, kad pareiškimą atsiims, jei nuteistasis atsiųs rašytinį pasižadėjimą, jog sumokės 10 000 Eur, kadangi tokia suma priteisiama nukentėjusiesiems panašaus pobūdžio bylose, dėl to jis parašė bei išsiuntė laiškus.

2. Apelianto vertinimu, E. J. savanaudiškumą patvirtina faktas, jog ji savo sesers prašė nereikšti nuteistajam ieškinio, kad nebūtų areštuotas jų turtas, visą laiką prašė nuteistojo perrašyti turtą, o tada, suteikus įgaliojimus, K. J. tapo nereikalingas – E. J. nustojo su juo bendrauti, neperveda pinigų, užblokavo telefono numerį, nuteistojo turtas (žemės ūkio technika) buvo parduotas be jo įgaliojimo. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikia laiško, kuriuo adresatas „E.“ prašo pasirašyti dokumentus, kopiją. Nuteistojo teigimu, tai yra E. J. laiškas, kuriuo prašoma pasirašyti dokumentus, susijusius su vykstančiu skyrybų procesu.

3. Nuteistojo vertinimu, dėl nukentėjusiosios I. I. išžaginimo iš dalies yra kalta ir jos motina, nuteistojo sutuoktinė E. J., kadangi lytiškai santykiauti su miegančia sutuoktine jam buvo įprasta. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamo įvykio metu jis santykiavo su nukentėjusiąja I. I., manydamas, jog tai yra jo sutuoktinė E. J..

4. Nuteistasis teigia, kad jis nukentėjusiajai X. X pasiūlė pasimylėti jos motinos prašymu, kadangi žinojo, jog jos motina domėjosi dukters lytiniu gyvenimu ir prašė paklausti, ar X. X. jau „nori vyrų“, kito būdo pasidomėti nuteistasis nesugalvojo. Nurodo, kad nukentėjusiosios „negraibė“, „nežnaibė“. Taip pat pabrėžia, jog pokalbio su sutuoktine E. J. metu sužinojo, kad nukentėjusiosios jai sakė, jog linksmai praleido laiką.

5. Nuteistasis pabrėžia, jog yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išsiskyręs, turi išlaikyti nepilnamečius vaikus – teismo sprendimu priteista po 500 Eur periodinių išmokų, vaikų išlaikymas vykdant bausmę gali būti apsunkintas. Nurodo, kad atlikęs visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus pensinio amžiaus, dėl to bus apsunkinta jo įsidarbinimo galimybė. Nuteistasis teigia, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, prašo paskirti švelnesnę bausmę, pažymi, jog kardomojo kalinimo metu nepadarė jokių nusižengimų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė K. J. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovės – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytu metu 2022 m. gegužės 28 d. skatinęs ir vertęs nepilnametę I. I. ir mažametę X. X. vartoti svaigiuosius gėrimus ir jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 2 dalį, todėl dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Skunde apeliantas ginčija nukentėjusiosios Y. Y. seksualinio prievartavimo ir jai poveikio atsiimti pareiškimą darymo, nukentėjusiosios I. I. žaginimo, X. X. tvirkinimo aplinkybes, prašo įvertinti šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o pripažinus, jog dėl nurodytų nusikalstamų veikų jis buvo nuteistas pagrįstai, skirti švelnesnę bausmę.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo K. J. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam K. J. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais. K. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį, jo atlikti nusikalstami veiksmai įrodyti nukentėjusiųjų Y. Y., I. I. ir X. X., liudytojų I. I., X. Z., E. J., J. J. parodymais, ekspertų išvadomis ir kita bylos medžiaga. Nors nuteistajam K. J. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kadangi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, šios Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalys paliekamos nepakeistos.

9. Vis dėlto teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminių BK ar BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su K. J. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (nukentėjusiosios Y. Y. psichinės sveikatos sutrikdymas), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus sutrikdant nukentėjusiosios Y. Y. sveikatą kaip padarytus bejėgiškos būklės žmogui, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl nusikaltimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei mažamečiams nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų, jog mažametystė savaime nėra laikoma nukentėjusiojo bejėgiška būkle. Nors dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinio skundo nėra paduota, teisėjų kolegijos vertinimu, toks apygardos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas blogina nuteistojo K. J. teisinę padėtį, todėl ši Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, K. J. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, perkvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, ir iš naujo vertinamas nuteistajam už šią nusikalstamą veiką skiriamos bausmės klausimas bei pasisakoma dėl visų jam paskirtų bausmių proporcingumo.

Dėl Y. Y. seksualinio prievartavimo

10. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. nenustatytą kartų skaičių, žinodamas, kad jo duktė Y. Y. yra mažametė (nepilnametė), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, su ja atliekamų veiksmų nesupratimo, jos priklausomumo nuo nuteistojo, kaip savo tėvo, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu liesdamas rankomis Y. Y. nuogus lytinius organus, krūtinę, trindamas savo lytinį organą tarp nuogų jos šlaunų, taip pat tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu laižydamas nukentėjusiajai Y. Y. nuogus lytinius organus ir įvesdamas savo lytinį organą mažametei Y. Y. į burną ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. neigia tenkinęs lytinę aistrą su savo mažamete (nepilnamete) dukterimi Y. Y., pažymi, kad nukentėjusiąją (jos krūtis) yra lietęs tik vieną kartą, prieš tai paprašė leidimo atlikti tokius veiksmus ir jokių kitų seksualinio pobūdžio veiksmų prieš ją neatliko, taip pat nurodo, kad nukentėjusiajai Y. Y. įvykio metu buvo 16 metų, t. y. ji nebuvo mažametė. Apelianto vertinimu, apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Y. Y. ir liudytojos Y. I. parodymais, kurie nėra nuoseklūs ir patikimi, nurodo, kad Y. Y. ir Y. I. yra suinteresuotos bylos baigtimi, be to, yra linkusios į teisės pažeidimų darymą ir nebijo joms galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl galėjo duoti neteisingus parodymus. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad pati nukentėjusioji Y. Y. pokalbio su savo motina E. J. metu patvirtino, jog K. J. tik palietė jai krūtis ir kitų veiksmų prieš ją neatliko. Atsižvelgdama į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, siekdama patikrinti jų patikimumą arba juos atmesti, pakartotinai pasisako dėl ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme surinktų bylos duomenų, susijusių su nukentėjusiosios Y. Y. amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, bei įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių nuteistojo K. J. kaltę dėl nukentėjusiosios Y. Y. seksualinio prievartavimo, teisinio vertinimo.

12. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą; 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą; 3) kitaip atimant galimybę priešintis; 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

13. Išanalizavusi surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažindamas K. J. kaltu dėl Y. Y. seksualinio prievartavimo apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir esminių BPK pažeidimų vertindamas įrodymus nepadarė. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. J. veiksmai prieš nukentėjusiąją Y. Y. neapsiribojo vienkartiniu nukentėjusiosios kūno (krūties, kaip teigia apeliantas) palietimu, jie tęsėsi ilgą laiką, buvo sistemingi, K. J. taip pat lietė ir nukentėjusiosios lytinius organus, juos laižė, trynė savo lytinį organą į nukentėjusiąją ir vertė jį tenkinti oraliniu būdu. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios Y. Y. ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme duoti parodymai, nukentėjusiosios I. I., liudytojų I. I., X. Z., E. J., J. J. parodymai, iš dalies ir paties nuteistojo K. J. parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog visi šie byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, apygardos teismo buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią išvadas dėl K. J. kaltės ir jo veiksmų teisinio vertinimo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Vis dėlto mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K‑294‑648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios Y. Y. parodymus pripažino patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Iš skundžiamojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nukentėjusiosios duotiems parodymams nebuvo suteikta jokia išskirtinė įrodomoji reikšmė, jie nebuvo pagrindinis K. J. kaltumo įrodymas, teismas analizavo juos kitų bylos duomenų kontekste, lygino tarpusavyje, taip pat ir su K. J. duotais parodymais proceso metu, pasisakė dėl įrodymų prieštaravimų ir atsižvelgdamas į bendrą visumą sprendė, kurie iš įrodymų laikytini patikimais, patvirtinančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o kurie – ne. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atkreiptinas nuteistojo K. J. dėmesys į tai, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai yra vieni iš įrodymų šaltinių, jiems skiriama tokia pat reikšmė kaip ir kitiems byloje esantiems duomenims, jie negali būti atmetami kaip nepatikimi vien tuo pagrindu, kad šie proceso dalyviai yra suinteresuoti vienokia ar kitokia bylos baigtimi ir siekia išvengti gresiančios teisinės atsakomybės ar kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokių asmenų parodymai vertinami kitų surinktų duomenų kontekste kaip visuma, ir tik jeigu jie akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos duomenims – jie atmetami kaip nepasitvirtinę. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių prieštaravimų nustatyta nebuvo, nukentėjusiosios Y. Y. parodymai buvo nuoseklūs, jos nurodytas aplinkybes patvirtino kiti byloje kaip liudytojai apklausti asmenys, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti bylos duomenys.

16. Nukentėjusioji Y. Y. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad prieš ją ilgą laiką, du ar tris kartus per savaitę, buvo naudojama seksualinė prievarta, tėvas K. J. liesdavo jos nuogą kūną, lyties organus, į juos kišdavo pirštus, laižė, savo lytiniu organu trindavo jai tarp šlaunų, kartą liepė čiulpti jo lytinį organą, nurodė detalias tokių veiksmų atlikimo aplinkybes: tai vyko namuose, ūkiniame pastate, automobiliuose. Apklausiama apygardos teisme Y. Y. patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog K. J. seksualinė prievarta prieš ją truko apie 4 metus (1 t., b. l. 74, 79). Nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad nukentėjusiosios parodymai yra neprieštaringi, nėra nustatyta priežasčių, kodėl ji turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti K. J. nusikaltimo padarymu, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai buvo daroma kitų asmenų įtaka, nurodant, kokius parodymus duoti ir pan. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS‑169/2022 nustatyta, kad Y. Y. pagal savo amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias galėjo ir gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas parodymus, jai nenustatytas padidėję polinkis fantazuoti, padidėjęs įtaigumas, nenustatyta, kad Y. Y. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti apklausos metu nurodytas aplinkybes ir (arba) pateikti tendencingą informaciją (5 t., b. l. 42–49). Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų (išskyrus nuteistojo K. J. paaiškinimus), kurie leistų abejoti Y. Y. nurodomų aplinkybių patikimumu, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji apklausų metu buvo įspėta BPK nustatyta tvarka dėl jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė duoti teisingus parodymus.

17. Apeliantas K. J. skunde atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nukentėjusioji Y. Y. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsiminė aplinkybes, kurios įvyko prieš daugelį metų, tačiau jų neatsiminė jau po pusmečio ją apklausiant apygardos teisme ir todėl posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tai, K. J. vertinimu, kelia abejonių dėl nukentėjusiosios Y. Y. nurodomų aplinkybių tikslumo. Teismas konstatuoja, jog tokios nuteistojo išvados yra nepagrįstos, kadangi susipažinus su 2023 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio protokolu ir garso įrašu matyti, jog jos neatitinka tikrosios posėdžio eigos ir yra tik nuteistojo subjektyvus aplinkybių interpretavimas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (7 t., b. l. 8–20) ir garso įrašo (1 val. 24 min. 52 sek.–1 val. 25 min. 19 sek.) turinio matyti, kad nukentėjusioji Y. Y. teismui nurodė: „Atsimenu, kad parodymus (ikiteisminio tyrimo metu – teismo pastaba) daviau, bet ką kalbėjau, tikrai neatsimenu. <...> Sakiau tiesą, bet neatsimenu ką.“ Taigi, nukentėjusioji pažymėjo nežinanti, kokie tikslūs duomenys užfiksuoti jos apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokoluose, o ne neatsimenanti paties įvykio aplinkybių, todėl prašytų teismo pagarsinti jos ankstesnius parodymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji Y. Y. apklausiama apygardos teisme davė itin išsamius, detalius parodymus, visiškai atitinkančius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apygardos teismas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus garsino ne todėl, kad ji negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių dėl praėjusio pernelyg ilgo laiko, jos pačios prašymu, o paties teismo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti tam tikras įvykių detales, jas patikrinti: aplinkybę, ar nukentėjusioji Y. Y. buvo prievartaujama oraliniu būdu (apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė neprisimenanti, ar K. J. įkišo savo lytinį organą jai į burną, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog tokie veiksmai buvo atlikti) (garso įrašo 1 val. 23 min. 58 sek.), kiek seserų buvo gimusios tuo metu, kai K. J. pradėjo savo nusikalstamus veiksmus (garso įrašo 1 val. 29 min. 7 sek.). Teismui pagarsinus Y. Y. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos teismui patvirtino, pažymėjo, jog geriau įvykio aplinkybes atsiminė apklausų ikiteisminio tyrimo metu, o apklausiama teisme jaučia didelį stresą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo nustatytas nukentėjusiosios parodymų nepatikimumas ir apygardos teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais byloje.

18. Nukentėjusiosios Y. Y. parodymus patvirtina šioje baudžiamojoje byloje apklaustos liudytojos Y. I., su kuria nukentėjusioji bendraudavo po patiriamos seksualinės prievartos, parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti) (2 t., b. l. 110–113), tiek teisme Y. I. nurodė, jog su Y. Y. buvo artimos draugės, todėl Y. Y. jai papasakojo, kad, kai buvo maža, K. J. liesdavo jai lytinius organus, juos laižė, kišo savo lytinį organą į burną, tai vyko ilgą laiką, dėl tokių K. J. veiksmų nukentėjusioji Y. Y. vengė su tėvu pasilikti namuose dviese, bijojo seksualinės prievartos. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojos Y. I. parodymai teisme skyrėsi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš 2023 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo (6 t., b. l. 170–182) turinio matyti, kad liudytoja teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėjo, jog suklydo dėl laiko, kadangi tam tikras detales buvo pamiršusi. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs liudytojos Y. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, su teisme duotais parodymais, esminių prieštaravimų nenustatė. Iš teismo posėdžio apygardos teisme protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos parodymų nenuoseklumo taip pat nenustatė, Y. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti ne paties teismo iniciatyva, jam nustačius esminius prieštaravimus, o tik nukentėjusiosios X. X. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymu.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. nurodo, kad liudytoja Y. I. yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi yra nukentėjusiosios Y. Y. draugė, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras vieno iš liudytojų palankumas vienam iš bylos dalyvių savaime nelemia jo parodymų nepatikimumo ir to, kad visi tokie parodymai ar jų dalis negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Vertinant tokio asmens parodymų patikimumą būtina juos analizuoti kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja Y. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo buvo įspėta dėl pareigos duoti teisingus parodymus, jos nurodytos įvykių aplinkybės atitinka tas, kurias nurodė nukentėjusioji Y. Y., liudytojos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl apygardos teismas pagrįstai jais vadovavosi kaip patikimais. Apeliantas skunde pažymi, jog, jo vertinimu, nukentėjusioji Y. Y. ir liudytoja Y. I. yra linkusios į teisės pažeidimų darymą ir nebijo joms galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kadangi šalyje paskelbto karantino metu dalijosi vienu galimybių pasu, nors už tokius veiksmus taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl ir šioje baudžiamojoje byloje galėjo nesilaikyti teisės nuostatų, meluoti ir nepagrįstai jį apkaltinti. Teismo vertinimu, šios nuteistojo nurodomos aplinkybės, nesant kitų, nukentėjusiosios ir liudytojos nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, laikytinos jo gynybine versija, siekiant sušvelninti kylančią teisinę atsakomybę, savaime nepaneigiančia proceso dalyvių duotų parodymų patikimumo.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogiškas aplinkybes apie Y. Y. patiriamą seksualinę prievartą nurodė ir apklaustos kaip liudytojos nukentėjusiosios seserys I. I., I. I. bei pusseserė X. Z.. Nukentėjusioji I. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai pagarsinti) nurodė, jog Y. Y. jai papasakojo, kad jos tėvas K. J. ją nusinešdavo į lovą, liesdavo jai apatinę kūno dalį, visą kūną, prašydavo su juo lytiškai santykiauti (1 t., b. l. 166–169). Liudytoja X. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai pagarsinti) nurodė, kad Y. Y. jai pasakojo, jog K. J. ją nusinešdavo į lovą ir liesdavo, važiuodamas automobiliu veždavosi ją kartu su savimi, atsegdavo jai kelnes ir „lįsdavo“, tą darė dažnai (2 t., b. l. 140–142). Liudytoja I. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai pagarsinti) nurodė, kad, kai Y. Y. buvo 12 metų, ji liudytojai papasakojo, jog prieš kelerius metus jos tėvas K. J. pradėjo ją liesti po drabužiais, kišo ranką jai tarp kojų, savo lytinį organą jai į burną, prašė su juo lytiškai santykiauti (2 t. b. l. 62–64). Ši liudytoja apie įvykį papasakojo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) vyriausiajai specialistei J. J., kuri apklausiama kaip liudytoja apygardos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog I. I. jai pasakojo, kad prie Y. Y. buvo priekabiaujama, tėvas bandė išprievartauti Y. Y., bet jam nepavyko, tai I. I. pasakė pati Y. Y. (2 t., b. l. 115–119).

21. Nukentėjusiosios motina E. J., apklausiama kaip liudytoja apygardos teisme, taip pat parodė, kad Y. Y. jai pasakojo, jog K. J. lietė jai krūtis, liudytoja girdėjo nukentėjusiąją savo tėvui sakant, kad jis yra „vienintelis vyras, kuris yra prie jos „lindęs“. Liudytoja E. J. pažymėjo, jog Y. Y., sužinojusi apie sesers I. I. išžaginimą, pasakė: „Jei S. netylėjo, tai ir aš pasakysiu.“ Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. paklausus Y. Y., ar K. J. jai tik palietė krūtis, ar dar ką nors padarė, nukentėjusioji atsakė, kad tai buvo vieninteliai veiksmai, tačiau, teismo vertinimu, bylos duomenų visuma patvirtina, jog tokie Y. Y. paaiškinimai savo motinai neatitiko tikrosios susiklosčiusios situacijos. 2023 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b. l. 8–20) nukentėjusioji Y. Y. apygardos teismui paaiškino tokio savo elgesio priežastį, pažymėjo bijojusi, jog jos motina ja netikės, pasakė, kad jai buvo labai gėda dėl patirtos seksualinės prievartos iš savo tėvo, dėl to tą kartą ir nutylėjo įvykio aplinkybes, todėl teismas nuteistojo nurodoma aplinkybe, kad pati nukentėjusioji kartą paneigė prieš ją naudotą seksualinę prievartą, spręsdamas dėl jo kaltumo nesivadovauja. Tai, kad nukentėjusioji Y. Y. iš tiesų patyrė ilgalaikę seksualinę prievartą, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Globos namų „Užuovėja“, Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktose I. I. ir I. I. psichologinio įvertinimo išvadose nurodoma, kad I. I. papasakojo, jog K. J. jos seserį Y. Y. vesdavosi į lovą, nuolat prie jų „lįsdavo“, liesdavo intymias kūno vietas (3 t., b. l. 3–6), I. I. nurodė, kad tėvas anksčiau yra „lindęs“ prie jos vyriausios sesers (3 t., b. l. 15–16).

22. Nors nukentėjusioji I. I., liudytojos I. I., X. Z., E. J. nagrinėjamo įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios Y. Y., o J. J. bei Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro darbuotojai – iš I. I. ir I. I., teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog K. J. veiksmai prieš savo dukterį Y. Y. neapsiribojo vienkartiniu jos kūno palietimu, tęsėsi ilgą laiką ir buvo žymiai aktyvesni, intensyvesni, nei teigia pats nuteistasis.

23. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog nukentėjusioji Y. Y. dalies K. J. atliekamų seksualinės prievartos veiksmų metu buvo mažametė. Y. Y. apklausiama apygardos teisme nurodė, jog K. J. nusikalstami veiksmai prasidėjo vaikystėje ir truko apie 4 metus, prasidėjo, kai jai buvo apie 11 metų, o baigėsi, kai jai buvo 14 metų. Nukentėjusiosios sesuo I. I., apklausiama kaip liudytoja (parodymai pagarsinti), ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad Y. Y. jai pasakojo, jog K. J. atliko nusikalstamus veiksmus, kai jai buvo 10 metų (2 t., b. l. 62–64), kita sesuo nukentėjusioji I. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė (parodymai pagarsinti), kad Y. Y. jai pasakojo, jog tėvas ją liesdavo, kai jai buvo 14–16 metų (1 t., b. l. 166–169), Y. I. apklausos metu nurodė, kad Y. Y. įvykių metu buvo 8–14 metų.

24. Esminis seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią ir kaltininkas tai suvokia. Kaltės turinys atskleidžiamas vertinant asmens atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaip jis pats suvokė savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą, kokių padarinių buvo siekiama ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-244-303/2018, Nr. 2K-132-942/2021).‏‏‎ Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

25. K. J., būdamas Y. Y. biologinis tėvas, neabejotinai žinojo, jog nukentėjusioji yra mažametė (nepilnametė). Viso proceso metu nukentėjusioji Y. Y. tvirtino prieštaravusi K. J. veiksmams, sakiusi jam, kad nenori su juo lytiškai suartėti ar kad jis ją liestų, jai tai yra šlykštu, pažymėjo, jog K. J. liepė jai niekam neprasitarti apie prieš ją naudojamą seksualinę prievartą, grasino, jog jo įkalinimo atveju Y. Y. šeima liktų be namų, o jos seserys gyventų globos namuose. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-169/2022 taip pat nustatyta, kad Y. Y. negalėjo išreikšti laisvos valios dėl prieš ją atliekamų veiksmų, nes tik iš dalies suvokė, ką K. J. su ja daro, buvo priklausoma nuo savo tėvo. Ekspertė akte nurodė, kad byloje tiriamų įvykių metu nukentėjusiosios Y. Y. supratimas apie prieš ją galimai atliktus įtariamojo veiksmus keitėsi, augo, tačiau ji vis dar iki galo nesupranta prieš ją atliktų veiksmų esmės. Byloje tiriamiems K. J. veiksmams Y. Y. priešinosi taip, kaip sugebėjo, tačiau aktyviau priešintis negalėjo dėl mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesupratimo, K. J. veiksmų, santykio su juo, ypatumų bei emocinės būsenos (5 t., b. l. 42–49). Iš šių duomenų akivaizdu, jog nuteistojo K. J. veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusiosios Y. Y. valią ir laikytini seksualine prievarta.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, atitinkančius objektyviuosius bei subjektyviuosius seksualinio prievartavimo požymius. K. J. seksualiai, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prievartavo mažametę Y. Y., kuri buvo bejėgiškos būklės, nes dėl savo amžiaus negalėjo suprasti su ja atliekamų nusikalstamų veikų reikšmės ir prasmės bei jiems tinkamai pasipriešinti. K. J. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės prieš jos valią tenkina savo lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir to norėjo, todėl jam kyla teisinė atsakomybė.

27. K. J. buvo kaltinamas veikęs laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nenustatytą kartų skaičių. Nukentėjusioji Y. Y. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi, įvykių metu jai buvo 10–15 metų (mažametė ir nepilnametė). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K‑650/2010, Nr. 2K-322-719/2018). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Įvertinus bylos aplinkybes, nepaisant to, kad nuteistojo K. J. veiksmai prieš nukentėjusiąją Y. Y. buvo atliekami ne tik tada, kai ji buvo mažametė, bet ir vėliau, jai esant nepilnametei, įvertinus tiek objektyvius byloje esančius duomenis, tiek jais remiantis atskleidžiamą subjektyviąją nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pusę, nustatytas nuteistojo siekis sistemingai seksualiai išnaudoti nukentėjusiąją, todėl K. J. nusikalstami veiksmai buvo pagrįstai laikomi viena tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuoti pagal sunkiausią kvalifikuojantį požymį – mažamečio asmens seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 4 dalis).

Dėl Y. Y. sveikatos sutrikdymo

28. K. J. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas už tai, kad seksualiai prievartaudamas Y. Y. tokiais veiksmais savo mažametei, bejėgiškos būklės dukteriai nesunkiai sutrikdė psichinę sveikatą, sukeldamas jai potrauminio streso sutrikimą (kodas F43.1) ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose. Nors dėl šios nusikalstamos veikos aplinkybių nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde nepasisako, teisėjų kolegijos vertinimu, esant ginčui dėl jo kaltės dėl seksualinio prievartavimo, taip pat turi būti atliekamas ir šiuo nusikaltimu sukeltos žalos nukentėjusiosios Y. Y. fizinei ir psichinei sveikatai vertinimas.

29. Atlikus nukentėjusiajai Y. Y. ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, jai buvo konstatuotas kitas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kuris tiesiogiai siejamas su nuteistojo K. J. prieš ją padarytais nusikalstamais veiksmais. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-169/2022 nurodoma, jog objektyvių duomenų, kad Y. Y. iki byloje tiriamos veikos būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta (5 t., b. l. 42–49). Laikytina, kad šis nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra nuteistojo K. J. nusikalstamų veiksmų padarinys. Pagal teismų praktiką, jeigu dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Tačiau jeigu dėl prievartinių santykių nukentėjusiajam pasireiškia sveikatos sutrikdymas, susijęs su psichikos sutrikimais, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK 150 straipsnį ir BK 138 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑495‑697/2015, Nr. 2K-294-648/2017).

30. Pagal K. J. inkriminuotus BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, kuris yra jo artimasis giminaitis ar šeimos narys. Byloje nustatyta, kad Y. Y. yra K. J. duktė, tai patvirtina Gyventojų registro išrašas (5 t., b. l. 84–85), taip pat nustatyta, kad nuteistasis dalį nusikalstamų veiksmų atliko, kai nukentėjusioji buvo mažametė, todėl laikytina, kad nuteistasis seksualine prievarta sutrikdė sveikatą mažamečiam savo šeimos nariui, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai K. J. inkriminavo BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

31. Bejėgiška asmens būkle BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste laikomos aplinkybės, kai nukentėjusysis nesuvokia grėsmės savo sveikatai arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti prieš jį daromam nusikaltimui. Bejėgiška būklė gali būti dėl asmens fizinių ar psichinių savybių, t. y. sunkios ligos, invalidumo (neįgalumo) ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo asmens fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Be kita ko, inkriminuoti BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant bejėgiškos būklės.

Žemesnės instancijos teismas

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo metu, kai K. J. seksualiai prievartavo Y. Y., ji buvo mažametė (nepilnametė), o duomenų, jog ji dėl savo fizinių ar psichinių savybių nesuvokė grėsmės savo sveikatai arba neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti prieš ją daromam nusikaltimui, nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios bejėgišką būklę lėmė tik jos amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei baudžiamosiose bylose mažamečiam nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui, t. y. tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes sveikatos sutrikdymo bylose vien tik mažametystė negali būti siejama su nukentėjusiojo bejėgiška būkle (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11-303/2021, Nr. 2K-150-303/2021).

33. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. J. buvo nepagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas kvalifikuojantis požymis. Objektyviai nenustačius požymių, pagrindžiančių nukentėjusiosios Y. Y. bejėgiškumo būklę BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, K. J. veika kvalifikuotina tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ši Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir apeliacinės instancijos teismas įrodytomis pripažįsta šias toliau nurodytas K. J. įvykdytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

34. K. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, daug kartų, sistemingai, esant bendrai tyčiai, siekdamas tenkinti lytinę aistrą, žinodamas, kad duktė Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė (nepilnametė), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl su ja atliekamų veiksmų nesupratimo, dėl priklausomumo nuo tėvo, dėl tėvo baimės, prieš nukentėjusiosios valią savo šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, liesdamas rankomis Y. Y. nuogus lytinius organus, krūtinę, trindamas savo lytinį organą tarp nuogų jos šlaunų, ūkiniame pastate, esančiame gyvenamosios vietos adresu, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, laižydamas nukentėjusiajai Y. Y. nuogus lytinius organus ir įvesdamas savo lytinį organą mažametei Y. Y. į burną, tiksliai nenustatytuose šeimos automobiliuose, sistemingai, ne mažiau kaip du kartus per savaitę tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, rankomis liesdamas Y. Y. nuogus lytinius organus, krūtinę, tokiu būdu seksualiai prievartavo Y. Y. bei tokiais veiksmais savo mažametei dukteriai nesunkiai sutrikdė psichinę sveikatą sukeldamas jai potrauminio streso sutrikimą (kodas F43.1).

Dėl poveikio nukentėjusiajai Y. Y.

Žemesnės instancijos teismas

35. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. taip pat nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d. skambino E. J. ir prašė ją įkalbinti Y. Y. už piniginį atlygį atsiimti pareiškimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01‑1‑19242-22, pakeisti parodymus, rašė laišką Y. Y., siūlė 10 000 Eur atlygį už tai, kad ji atsiimtų savo pareiškimą, t. y. siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo siekė paveikti nukentėjusiąją Y. Y. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

36. Nuteistasis K. J. neneigia skambinęs savo sutuoktinei E. J., rašęs laišką dukteriai nukentėjusiajai Y. Y., siūlęs joms 10 000 Eur sumą, už tai prašydamas jų atsiimti kaltinimus Y. Y. seksualiniu prievartavimu. Apeliantas skunde nurodo, kad taip pasielgė iš nevilties, manydamas, jog jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, melagingi ir jo duktė nukentėjusioji Y. Y. bei jos motina, jo sutuoktinė E. J., kaltindamos jį nusikaltimo padarymu, tik siekia sau materialinės naudos.

37. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Pagal suformuotą teismų praktiką poveikiu nukentėjusiajam laikomi ne tik prievartiniai veiksmai, bet ir neprievartinės jų formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-11-697/2023). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti asmenį duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-488/2014, Nr. 2K-348-303/2015, Nr. 2K‑11-697/2023). BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad daro poveikį nukentėjusiajam, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, ir taip neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą ir to nori.

38. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta specifinė situacija, kai buvo daromas poveikis nukentėjusiajai Y. Y., kuri įvykių, apie kuriuos papasakojo policijos pareigūnams, metu buvo mažametis (nepilnametis) vaikas, nusikalstamus veiksmus prieš ją atlikęs asmuo yra nukentėjusiosios šeimos narys, tėvas, su kuriuo ji kartu gyvena ir nuo kurio yra priklausoma. Tik praėjus daug laiko po įvykių (ketveriems metams), sužinojusi, jog buvo išžaginta jos sesuo I. I., nukentėjusioji Y. Y. priėmė sprendimą papasakoti teisėsaugos pareigūnams, jog ir prieš ją praeityje buvo atlikti nusikalstami veiksmai. Nuteistasis K. J. nebejotinai suvokė, kad nukentėjusiosios Y. Y. parodymai yra itin svarbūs atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jis, kaip jos tėvas, gali daryti nukentėjusiajai įtaką, dėl to ji galėtų pradėti neigti savo anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su jos seksualiniu prievartavimu, arba jas iškreiptų K. J. naudai, siekdama nors iš dalies sušvelninti jam kylančius teisinius padarinius, todėl jis, skambindamas bei siųsdamas laišką nukentėjusiajai bei jos motinai, prašydamas atsiimti kaltinimus, siūlydamas už tai sumokėti 10 000 Eur, suprato, jog tokiais savo veiksmais neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

39. Apelianto vertinimu, E. J. ir Y. Y. buvo suinteresuotos iš jo gauti pinigų, todėl pareiškė jam melagingus kaltinimus. Vis dėlto iš bylos aplinkybių matyti, kad, nuteistajam pasiūlius pinigų, E. J. ir Y. Y. jų atsisakė ir apie tokius nuteistojo veiksmus pranešė teisėsaugos institucijoms. Net ir manydamas, kad nukentėjusiosios Y. Y. parodymai yra neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių ir ji tik mėgina nuteistąjį nepagrįstai apkaltinti, K. J. suvokė, jog bet koks jo poveikis Y. Y. laikytinas neteisėtais veiksmais ir jis privalo leisti nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes ištirti ir įvertinti teisėsaugos institucijoms, tačiau vis tiek to nepaisė ir atliko prieš tai aptartus veiksmus. Apeliantas skunde nurodo, jog vyko santuokos su E. J. nutraukimo procesas, ji prašė savo sesers nereikšti nuteistajam ieškinio, kad nebūtų areštuotas jų turtas, prašė nuteistojo perrašyti jai turtą, paskui nustojo su nuteistuoju bendrauti, neperveda pinigų, užblokavo jo telefono numerį, pardavė jam priklausančią žemės ūkio techniką. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla ir niekaip neeliminuoja K. J. atliktų veiksmų pavojingumo, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad K. J. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir už šių veiksmų atlikimą, jo kaltė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nustatyta tinkamai.

Dėl I. I. išžaginimo ir jos sveikatos sutrikdymo

40. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. 18 val. 34 min. iki 2022 m. gegužės 29 d. 7 val. 24 min., tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo nepilnametės dukters I. I. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, dėl miego, todėl ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir jiems priešintis, įvedė savo lytinį organą – varpą I. I. į makštį ir tokiu būdu prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su nepilnamete I. I. ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. I. psichinę sveikatą sukeldamas jai kitas reakcijas į stiprų stresą (kodas F43.8) ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir BK 149 straipsnio 3 dalyje.

41. Apeliantas skunde neneigia lytiškai santykiavęs su nepilnamete I. I., tačiau nurodo, jog taip pasielgė manydamas, kad tai yra jo sutuoktinė E. J.. Nuteistojo teigimu, jų šeimoje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad jis dažnai santykiaudavo su miegančia sutuoktine, tam E. J. neprieštaravo. Taigi, nuteistasis pripažįsta nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tačiau nesutinka su subjektyviaisiais požymiais – jo tyčia išžaginti nepilnametį asmenį.

42. BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, Nr. 2K-666/2003).

43. Nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnyje, yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-441-677/2016).

44. Nuteistojo K. J. parodymai, susiję su I. I. žaginimo aplinkybėmis, nebuvo nuoseklūs. Per pirminę apklausą (2022 m. gegužės 30 d.) ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nukentėjusioji jo skatinimu visą vakarą vartojo alkoholį, su drabužiais gulėjo lovoje, jis atsigulė šalia, abu užmigo, vėliau jis prabudo, I. I. miegojo nusisukusi nuo jo, buvo apsirengusi, jai miegant jis numovė nukentėjusiajai kelnes ir kelnaites, kišo ranką po drabužiais, lietė jai krūtinę, tada apnuogino savo lytinį organą ir I. I. miegant įvedė jį į makštį, pradėjo lytinį aktą, pajudėjus 3–4 kartus I. I. prabudo, pradėjo rėkti, trenkė jam, ryte siūlė I. I. pinigų, kad niekam nepasakotų (5 t., b. l. 154–158), šiuos parodymus K. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2022 m. gegužės 31 d. (6 t., b. l. 1–3). Apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu (2022 m. gegužės 31 d.) K. J. nurodė nežinantis, kodėl santykiavo su I. I., galėjo pagalvoti, jog tai jo sutuoktinė (6 t., b. l. 8–9). Vėlesnių apklausų metu (2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d.) K. J. jau nurodė, kad buvo neblaivus, prabudęs matė, jog guli šalia kažkokio žmogaus, manė, jog tai yra jo sutuoktinė, todėl ir pradėjo lytinį aktą (6 t., b. l. 14–18, 26–30). Apklausiamas apygardos teisme K. J. nurodė, kad prabudo pajutęs I. I. suduodamus smūgius, neprisimena, kada nusimovė savo kelnes ir numovė kelnes I. I., paaiškino, kad kai su žmona mylėdavosi, ji liepdavo jam pasiimti pačiam, todėl iš įpročio pamylėjo dukterį.

Žemesnės instancijos teismas

45. Iš pirmiau aptartų parodymų turinio akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme nuteistojo K. J. duoti paaiškinimai skyrėsi. BPK 21 straipsnio 4 dalyje, be kitų įtariamojo teisių, numatyta teisė duoti parodymus, analogiška teisė įtariamajam išlieka ir teisme, kai jis tampa kaltinamuoju. Priešingai nei liudytojui ar nukentėjusiajam, įtariamajam ar kaltinamajam nenumatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančių parodymų davimą. Tuo atveju, kai kaltinamasis teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, yra pagrindas teisme perskaityti ir tokiu būdu ištirti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-511/2022, Nr. 2K‑1‑303/2022, Nr. 2K-157-976/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, Nr. 2K-114-511/2022, Nr. 2K-1-303/2022, Nr. 2K-157-976/2022).‏‏‎ ‏‏

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo K. J. parodymus viso proceso metu, daro išvadą, kad jo paaiškinimai, susiję su jo manymu, jog santykiavo su savo sutuoktine E. J., yra nepatikimi, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir laikytini jo gynybine versija taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. J., nors ir būdamas neblaivus, aiškiai suvokė, kad santykiauja su savo dukterimi I. I., kuri dėl neblaivumo yra bejėgiškos būklės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. J., su kuria manė santykiaujantis nuteistasis, buvo išvykusi kelioms dienoms, ir K. J. tai žinojo, lytinis aktas įvyko ne nuteistojo lovoje, o vaikų kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusioji. Atsibudęs ryte po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis klausė nukentėjusiosios, ar tai yra jos pirmas kartas, matydamas jos pasipriešinimą mėgino atsiprašyti, siūlė už tai pinigų prašydamas niekam nieko nesakyti.

47. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas neblaivus, atliko gana aktyvius veiksmus prieš nukentėjusiąją I. I., ją nešė į lovą, šalia jos atsigulė, lietė jos kūną, sąmoningais, aktyviais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai tokią būklę, dėl kurios ji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios lytiškai santykiauti. Nukentėjusioji I. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė (parodymai pagarsinti), kad K. J. visą vakarą vertė ją gerti, ji buvo labai apsvaigusi, tėvas ją nunešė į lovą, ji užmigo su drabužiais, prabudusi suprato, kad yra išprievartauta, buvo be apatinių, kelnės buvo atsegtos, ryte tėvas siūlė 100 Eur, kad nesakytų mamai, sakė, kad buvo girtas ir to nenorėjo (1 t., b. l. 166–169). Tą vakarą kartu su I. I. ir nuteistuoju namuose buvusi nukentėjusioji X. X., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat nurodė (parodymai pagarsinti), kad K. J. vertė jas gerti, I. I. buvo labai neblaivi, nepastovėjo ant kojų, parvedė ją namo, o prie durų K. J. paėmė I. I. ir nunešė į kambarį, paguldė ant lovos, ryte siūlė pinigų, kad ji tylėtų ir niekam nepasakotų, kas atsitiko (2 t., b. l. 24–27). Liudytoja J. S. apygardos teismui nurodė, kad X. X. jai pasakojo, jog I. I. buvo neblaivi, nepaėjo, todėl K. J. nunešė ją į lovą. Nukentėjusiosios pusseserė X. Z., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai pagarsinti), nurodė, kad susirašinėjo žinutėmis su I. I., ji parašė, kad tėvas ryte prisipažino, atsiprašinėjo, siūlė pinigų (2 t., b. l. 140–142). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad K. J. neblaivumas neapribojo jo suvokimo, su kokiu žmogumi lytiškai santykiauja.

48. Iš šių nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nuteistasis K. J. suvokė savo atliekamus nusikalstamus veiksmus, jo tyčia išžaginti I. I. yra įrodyta, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Kadangi išžagindamas bejėgiškos būklės savo dukterį I. I. nuteistasis nesunkiai sutrikdė jos psichinę sveikatą, jis pagrįstai apygardos teismo buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus.

Dėl X. X. tvirkinimo

49. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2022 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 18 val. 34 min. iki 22 val. 9 min., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad X. X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, siūlė pinigų žaidimų papildymui už leidimą liesti krūtinę, siūlė nusirengti, pradėjo nurenginėti megztinį, rankomis lietė X. X krūtinę, davė 100 Eur, siūlydamas ir kviesdamas ateiti pas jį į lovą lytiškai santykiauti, t. y. atliko tyčinius veiksmus, galinčius sukelti nepilnametei X. X lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

50. Apeliantas skunde neneigia siūlęs X. X su juo užsiimti lytiniais santykiais, tačiau nurodo turėjęs tam priežastį: jo teigimu, nukentėjusiosios motina domėjosi savo dukters lytiniu gyvenimu ir prašė paklausti, ar ji jau „nori vyrų“, o kito būdo pasidomėti nuteistasis nesugalvojo. Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad nukentėjusiosios X. X. „negraibė“, „nežnaibė“, pažymi, kad I. I. ir X. X. kalbėdamos telefonu su E. J. nurodė, jog tą vakarą linksmai praleido laiką.

51. BK 153 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, Nr. 2K‑356/2014).

52. Nuteistasis K. J. viso proceso metu pripažino siūlęs pinigų žaidimų papildymui už leidimą liesti X. X krūtinę, lietęs jos krūtis, siūlęs už lytinius santykius 100 Eur atlygį, tokius parodymus davė apygardos teisme, patvirtino apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu nurodytas analogiškas aplinkybes (6 t., b. l. 8–9). Nors apeliaciniame skunde K. J. jau ginčija lietęs nukentėjusiąją X. X., ši aplinkybė laikytina įrodyta byloje surinktais duomenimis. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai pagarsinti), nukentėjusioji X. X. nurodė, kad K. J. jai siūlė nusirengti, pradėjo nurenginėti jai megztinį, paėmė už krūties (2 t., b. l. 24–27). Šias aplinkybes nukentėjusioji papasakojo savo motinai J. S. ir pusseserei X. D.. Liudytoja J. S. teismui patvirtino, jog X. X. pasakojo, kad K. J. ėmė jai už krūtinės, siūlė pinigų žaidimų papildymui už tai, jeigu leis paliesti. Apklausta liudytoja X. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai pagarsinti) nurodė, kad X. X. jai pasakojo, kad K. J. ją lietė už krūtinės (2 t., b. l. 167–169). Įvykio vietoje kartu su nukentėjusiąja X. X buvusi I. I., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai pagarsinti), taip pat nurodė, kad K. J. prašė X. X. leisti paliesti krūtinę, ji neleido, tada nuteistasis paėmė per megztinį už krūtinės, paskui pakišo ranką po megztiniu (1 t., b. l. 166–169).

53. Aplinkybę, kad X. X. buvo liečiama, patvirtina ir K. J. siųstas laiškas E. J., kuriame rašoma: „Labas E.! 2022.06.30 Čia noriu parašyti kaip viskas iš eilės vyko. <...> jos (X. X. ir I. I. – teisėjų kolegijos pastaba) paprašė, kad papildyčiau tuos Reboksus. Sakiau gerai jei duosit už nuogų papų paimt, A. visai lengvai tai sutiko, o S. ne. <...> A. davė paimt už to papo <...>“ (5 t., b. l. 14–19). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nuteistojo K. J. teiginiai, jog jis X. X. nelietė, laikytini jo siekiu sušvelninti jam kylančią teisinę atsakomybę, ir darytina išvada, jog šių veiksmų atlikimas byloje buvo įrodytas.

54. Apeliantas skunde nurodo turėjęs priežastį siūlyti X. X su juo užsiimti lytiniais santykiais, kadangi jos motina J. S. domėjosi savo dukters seksualiniu gyvenimu ir jis sugalvojo tokiu būdu padėti. Tokie nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apklausiama apygardos teisme liudytoja J. S. teismui patvirtino niekada neprašiusi K. J. „lįsti“ prie jos dukters, išsiaiškinti dėl jos seksualinio gyvenimo, iš proceso eigos akivaizdu, jog ji nuo pat pradžių neigiamai vertino tokį nuteistojo elgesį, jį smerkė, įvykio dieną skambino dukteriai X. X ir domėjosi įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiosios būkle. Akivaizdu, jog K. J., būdamas suaugęs, subrendęs, pakaltinamas asmuo, žinodamas, kad nukentėjusioji X. X. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, suvokė, kad, siūlydamas jai atlygį už seksualinį patenkinimą, taip kėsinasi į jos seksualinį neliečiamumą. K. J. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį bei to norėjo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykdyta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

55. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis, prašo jas sušvelninti, nurodo, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažymi, kad yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išsiskyręs, turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, atlikęs visą paskirtą bausmę bus pensinio amžiaus, dėl to bus apsunkinta jo įsidarbinimo galimybė, pabrėžia, jog kardomojo kalinimo metu nepadarė jokių nusižengimų.

56. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

57. Pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes K. J. tiesiogine tyčia padarė baigtas septynias nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 161 straipsnio 2 dalis) priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), viena (BK 233 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), trys (BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, BK 153 straipsnio 1 dalis, BK 309 straipsnio 2 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena (BK 149 straipsnio 3 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), viena (BK 150 straipsnio 4 dalis) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). K. J. anksčiau neteistas, bylos duomenimis, administracine tvarka per paskutinius 5 metus nebaustas (5 t., b. l. 93–96), iki sulaikymo dirbo. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos šioms nusikalstamoms veikoms padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

58. Teismas atsižvelgia ir į BK straipsnių sankcijose numatytas bausmes ir pirmosios instancijos teismo K. J. paskirtas bausmes: už BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą įstatymų leidėjas nustato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmes (K. J. paskirta 35 parų arešto bausmė); už BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą iki 5 metų (paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė); už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų (paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė); už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo 3 iki 13 metų (paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė); už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų (paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė); už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes (paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė).

59. Šiuo nuosprendžiu K. J. padarytas nesunkus Y. Y. sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, buvo perkvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus. Nors šiuo atveju ir buvo pašalintas vienas K. J. padarytą nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumažina nei padaryto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, o kartu nesudaro pagrindo sušvelninti dėl šio nusikaltimo paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas už nesunkų Y. Y. sveikatos sutrikdymą skiriamos bausmės dydį, šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių neakcentavo, taigi, nors nusikalstama veika dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuota netinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. K. J. nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš mažamečius, nepilnamečius asmenis, kurie buvo nuteistojo šeimos nariai arba jam artimi (jo dukterų pusseserė), o tai, teismo vertinimu, nulemia didesnį jo padarytų veikų pavojingumą. Neteisėti nuteistojo K. J. seksualinio pobūdžio veiksmai prieš mažametes (nepilnametes) nukentėjusiąsias buvo kryptingi, truko gana ilgą laiką, dėl nuteistojo atliktų lytinės prievartos veiksmų dviem nukentėjusiosioms buvo sutrikdyta psichinė sveikata. Įvertinama ir tai, kad K. J. negali būti skiriama švelnesnė, nei įstatyme numatyta, bausmė vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jų taikymui nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo: nuteistasis nebuvo pats atvykęs ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 62 straipsnis) ir nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (BK 54 straipsnio 3 dalis).

61. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog K. J. paskirtos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Net ir įvertinus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, jam buvo paskirtos gana švelnios, artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams bausmės, jos subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, pridedant gana mažas dalis (prie 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 4 metų ir 6 mėnesių bei 2 metų laisvės atėmimo bausmių dalys ir paskirta galutinė 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

62. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis K. J. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o jo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, jog jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išsiskyręs, turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, atlikęs visą paskirtą bausmę bus pensinio amžiaus, bus apsunkinta jo įsidarbinimo galimybė, kardomojo kalinimo metu nepadarė jokių nusižengimų, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę. K. J. paskirta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir aiškiai nėra neteisinga ar per griežta, ja užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimas, ji yra adekvati (proporcinga) jo padarytiems nusikaltimams, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

63. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 29 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. J. pagal 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. KTS-2024-00343 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą (8 t., b. l. 40–43). Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 183,33 Eur dydžio išlaidas.

64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reglamentavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reglamentavimas aiškinamas atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, svarbias priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės. Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K‑51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

66. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas dėl nuteistojo K. J. vyko jo paties iniciatyva, jo gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 183,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

67. Taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 1 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms X. X ir I. I. pagal 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. KTS‑2024‑00424 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 258,33 Eur dydžio išlaidas.

68. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 1 d. pažyma buvo pateikta jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 31 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį – K. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir palikti nepakeistą už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 29 d. prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 1 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis