Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – rusas, išsilavinimas – profesinis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta – 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2019 m. gruodžio 25 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – prie restorano „Carskoje Selo“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių girtumas), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju S. K., jis (M. P.) abi rankas įrėmęs į S. K. krūtinę, nustūmė jį nuo savęs ir kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajam į smakro sritį, po to kumščiu sudavė nukentėjusiajam į ranką ir į peties sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu M. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš įtariamojo M. P. 2019 m. gruodžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog M. P. buvo pristatytas į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur 2019 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val., tarp jo ir nukentėjusiojo S. K. kilo žodinis ginčas, peraugęs į muštynes. Parodymų patikrinimo vietoje eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 25-29, 30-43).

Iš 2021 m. liepos 16 d. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad įvykio metu 2019 m. gruodžio 25 d., S. K. kraujosrūva dešinio žasto priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta suduodant smūgį, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą visumoje ir atskirai. Ekspertizės akte PEKG 13(61)/2021 (01) kraujosruva kairiame žaste nurodyta klaidingai, turi būti laikytina kraujosruva dešiniame žaste. Ekspertizės akte nurodytas skirtingas sužalojimų padarymo laikas, kadangi pagal aprašymus sužalojimų senumas buvo skirtingas. S. K. galėjo nugriūti ir plyšus aneurizmai. Mažai tikėtina, kad S. K. galėjo nugriūti nuo smūgio į dešinį žastą. Pažymėtina, kad S. K. išorinių sužalojimų veide ar galvos plaukuotoje dalyje nenustatyta. Neatmetama galimybė, kad dvi smulkios kraujosruvos kairio peties priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos teikiant medicininę pagalbą (t. 3, b. l. 108-109).

Iš 2021 m. liepos 20 d. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad S. K. 2019 m. gruodžio 25 d. kraujosruva dešiniame žaste galėjo atsirasti tiek smūgio, tiek stumdymosi metu; smulkios kraujosruvos kairiame petyje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais tiek kilnojant kūną med. pagalbos metu, tiek grumtinių metu su įtariamuoju. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griūnant. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 3, b. l.11-112).

Iš 2021 m. liepos 20 d. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad S. K. apžiūros metu 2019 m. gruodžio 27 d., 10.00 val., nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. G 4550/2019 konstatuoti, vertinti ir kvalifikuoti sužalojimai:

1.1. Odos nubrozdinimai: dešiniame klube, kairėje šlaunyje, padaryti kietais bukais paviršiais, 1-3 parų laikotarpyje iki pažiūros, galimai nukentėjusiajam nugriuvus ar griūnant, neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus užduotyje nurodyto įvykio metu ir laiku (2019 m. gruodžio 25 d.).

1.2. Poodinės kraujosruvos dvi – kairiame petyje ir viena – dešiniame žaste. Kraujosruva dešiniame žaste padaryta kietu buku daiktu, iki paros laikotarpyje (tikėtina, kad kraujosruva padaryta teikiant medicininę pagalbą, pavyzdžiui uždedant medicininę priemonę gyvybinių funkcijų monitoravimui (arterinio kraujo spaudimo matavimui, širdies veiklos stebėjimui ir panašiai), tikėtina, kad dvi kraujosruvos - kairiojo peties priekiniame paviršiuje, padarytos taip pat teikiant medicininę pagalbą, nes jų dydis santykinai nedidelis, jos yra nedideliame plote, viena šalia kitos (neatmetama galimybė, kad jos galėjo būti padarytos suduodant smūgį kitam asmeniui, tačiau Nr. G 4550/2019 (01) išvados rašymo metu duomenų, kad jam buvo suduoti smūgiai į kairį petį nepateikta, jų morfologiniai ypatumai sutampa su dešiniame žaste esančios kraujosruvos ypatumais, todėl duotoje išvadoje (Nr. G 4550/2019) jos vertintos kaip medicininių manipuliacijų pasekmė.

1.3. Odos nubrozdinimas, dešinės alkūninės ataugos projekcijoje. Šio nubrozdinimo morfologiniai kriterijai: nubrozdinimo dugnas žemiau aplinkinės odos, padengtas sudžiūvusiu rausvu krauju – rodo, kad jis padarytas neseniai, nesusidarė net šašas, tai yra kelių valandų laikotarpyje, nes po keletos valandų nubrozdinimo paviršius apdžiūsta ir pasidengia rausvai rudu šašu (šiuo atveju šašas dar nebuvo susiformavęs), nuo užduotyje nurodyto įvykio iki apžiūros buvo praėję – apie 36-ios valandos (užduotyje nurodyta, kad įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 25 d. 21.50 val., tiriamasis apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 27 d. 10.00 val.). Todėl šis sužalojimas nepriskirtas prie sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Odos nubrozdinimai ir kraujosruvos tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Už duotas išvadas atsako išvadas pateikę teismo medicinos ekspertai, specialistai, todėl vertinti kitų teismo medicinos ekspertų ar specialistų duotų išvadų kiti ekspertai negali. Atkreiptinas dėmesys, kad sužalojimai nėra skirtingi tiek minėtoje išvadoje, tiek Nr. G 4550/2019 (01), tiek VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 13(61)/2021 (01) minimi tie patys sužalojimai: nubrozdinimai ir kraujosruvos. S. K. galėjo griūti plyšus aneurizmai. Neginčijamų objektyvių duomenų patvirtinančių smūgio sudavimą, sudavimus nenustatyta. Jei buvo suduotas pakankamai stiprus (kad tiriamasis nugriūtų) smūgis, smūgiai į kairį petį nepaneigiama galimybė, kad jis galėjo ir nugriūti (t. 3, b. l. 114-116).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.

Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. nepripažino jam pareikšto kaltinimo, nurodydamas, kad, nors ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau taip tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo pozicija.

Pažymėtina, kad kaltinamojo pozicija viso proceso metu nebuvo itin nuosekli ir tyrimo eigoje kito – kuo daugiau praėjo laiko nuo įvykio, tuo kaltinamasis davė detalesnius parodymus, pagrindžiančius jo jau tik tyrimo eigoje iškeltą versiją, kad jis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, gynėsi nuo pastarojo užpuolimo. Apklaustas iškart po nagrinėjamo įvykio, M. P. nurodė, kad buvo neblaivus ir apskritai nieko nepamena. Apklaustas praėjus dviems dienoms nuo nagrinėjamo įvykio, M. P. nurodė, kad pamena, jog tarp jo ir S. K. įvyko konfliktas, tačiau kas jį inicijavo, kur konfliktas vyko, kas pirmasis sudavė smūgius, į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, nurodyti negalėjo, kaip ir negalėjo nurodyti, ar tuomet, kai mušė S. K., pastarasis gulėjo ar stovėjo. Tuo tarpu praėjus dar kelioms dienoms po nagrinėjamo įvykio (2019 m. gruodžio 30 d.), M. P. jau davė išsamesnius parodymus apie jo ir S. K. konfliktą, nurodydamas, kad jis (kaltinamasis) ginčijosi su kavinės apsaugos darbuotojais, o tada prie jo priėjo S. K., kuris konfliktavo, grasino jam, sudavė smūgius į galvos sritį, dėl ko jis stūmė S. K. nuo savęs, o vėliau ir sudavė smūgius. Šios apklausos, skirtingai nei ankstesnių apklausų metu, M. P. detaliai apibūdino konflikto eigą, suduotus smūgius ir netgi S. K. jam pasakytus žodžius. Taip pat M. P. nurodė, kur vyko jo ir nukentėjusiojo konfliktas – ant laiptelių, S. K. būnant viena pakopa aukščiau nei jam (M. P.). Be to, šios apklausos metu M. P. nurodė, kad jam nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio aptemo akyse ir jis neprisimena, kas vyko toliau ir ar nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindinio. Tuo tarpu apklaustas praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio (2021 m. rugpjūčio 19 d.), M. P. jau ne tik nurodė detaliau konflikto eigą, tačiau papasakojo ir apie tai, kaip S. K. nugriuvo ant grindinio, o jis norėjo padėti jam atsikelti. Apie tai, kaip nukrito ant žemės S. K., M. P. nurodė ir 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu, kartu detaliai nurodydamas ir visas konflikto aplinkybes. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme M. P. taip pat itin detaliai papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Nurodė, kad konfliktą inicijavo būtent nukentėjusysis, todėl jie apsistumdė, sudavė vienas kitam 3-4 smūgius, jis nuo nukentėjusiojo smūgių ir užpuolimo pasišalinti negalėjo, nes buvo prispaustas prie sienos, aplinkinių pagalbos neprašė, nors šalia buvo apsaugos darbuotojai. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis konflikto eigoje nukrito, nurodė ir konflikto vietą – prie restorano durų, o vėliau ant laiptelių, S. K. būnant laipteliu aukščiau nei jam.

Taigi vertinant kaltinamojo parodymus apie visą konflikto, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas, eigą, matyti, kad jo parodymai savo turiniu yra tik iš dalies nuoseklūs, tačiau kiekvienos vėlesnės apklausos metu buvo vis detalesni. Pažymėtina ir tai, jog pirma kaltinamojo apklausa buvo atlikta iš esmės iškart po įvykio, tačiau jos metu kaltinamasis negalėjo pateikti apskritai jokių duomenų apie įvykį. Vėliau vykusiose apklausose M. P. parodymai apie įvykį buvo vis papildomi, nurodant naujų, su įvykiu susijusių detalių, patvirtinančių jo tyrimo eigoje iškeltą versiją apie būtinąją gintį. Tokių parodymų patikimumas, kai vėlesnių apklausų metu M. P. parodymus vis papildydavo naujomis, ankstesnių parodymų spragas užpildančiomis detalėmis, teismui kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, kad tokių M. P. parodymų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M., kuris nagrinėjamo įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju kavinėje „Carsekoje selo“ nurodė, kad jis matė nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktą, tačiau pažymėjo, kad smūgius sudavė tik kaltinamasis nukentėjusiajam, nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs kaltinamąjį ar prieš jį smurtavęs. Be to, liudytojas A. M. atkreipė dėmesį ir į tai, kad, skirtingai nei nukentėjusysis, būtent kaltinamasis tą vakarą buvo itin agresyvus. Pažymėtina, kad šis liudytojas įvykio vakarą bendravo tiek su kaltinamuoju, tiek ir su nukentėjusiuoju, kadangi abiejų šių asmenų neįleido į kavinę. Be to, nors ir netiesiogiai, tačiau tokius liudytojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo P. U. parodymai, kuriuos jis patvirtino apklausiamas teisme ir nurodęs, kad iš kitų restorano lankytojų suprato, jog būtent kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius ir pradėjo muštynes su nukentėjusiuoju.

Taigi, liudytojai vienareikšmiškai nurodė, kad būtent kaltinamasis buvo smurto iniciatorius, todėl tokie jų parodymai visiškai prieštarauja M. P. parodymams ir paneigia jo versiją dėl savigynos. Nors kaltinamasis ir teigė, jog būtent jis buvo užpultas nukentėjusiojo ir nuo jo gynėsi, tačiau teismas nenustatė pagrindo netikėti liudytojų P. U. ir A. M. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir papildo vieni kitus. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš byloje esančio alkotesterio kvito, nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, jam 2019 m. gruodžio 25 d., 22.11 val., nustatytas 2.31 prom. girtumas. Tuo tarpu liudytojai P. U. ir A. M. įvykio metu vykdė darbines funkcijas.

Teismas pažymi, jog tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. L., A. Ž. davė itin išsamius parodymus, tačiau jų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ženkliai skyrėsi (pvz., ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodė, kad matė, jog nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti rankomis, tuo tarpu teisme tvirtino, kad nukentėjusysis buvo spardomas kojomis, A. Ž. teisme teigė, jog matė, kaip buvo spardomas nukentėjusysis, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išėjęs į lauką iš restorano matė jau gulintį ant žemės nukentėjusįjį ir pan.). Be to, šių abiejų liudytojų parodymai buvo prieštaringi vieni kitiems (pvz., J. L. teigė, jog ji įvykio metu buvo išgėrusi alaus, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad kartu su A. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, tuo tarpu A. Ž. kategoriškai tvirtino, kad jie tą vakarą alkoholio nevartojo ir pan.). Atsižvelgiant į tokį liudytojų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, teismas šių liudytojų parodymų apie konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto eigą, priimdamas nuosprendį nevertina, kadangi laiko juos nepatikimais.

Nors kaltinamasis procese, kaip minėta, laikėsi pozicijos, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau tokią jo versiją paneigia ne tik minėtų liudytojų parodymai, jog būtent kaltinamasis pirmas smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir paties kaltinamojo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas. Pirmiausia pažymėtina, jog būtinosios ginties versija atsirado ne iškart po įvykio, o tik tyrimo eigoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis teisindamas savo veiksmus būtinosios ginties situacija, teisme nurodė, kad jis neva nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo neturėjo galimybės atsitraukti, nes buvo nukentėjusiojo priremtas prie sienos, o kitų šalia buvusių asmenų pagalbos neprašė. Čia gi atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis ir nurodė šiai savo versijai prieštaraujančias aplinkybes, o būtent, kad konflikto metu jis su nukentėjusiuoju stovėjo ant laiptelių, o nukentėjusysis stovėjo viena pakopa aukščiau nei jis, tad, akivaizdu, kad kaltinamajam buvo reali galimybė atsitraukti nuo nukentėjusiojo ir taip išvengti jo neva pirmo pradėto smurto, o ne atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus.

Teismo vertinimu, iš aukščiau šiame nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vienareikšmiškai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. šventinės dienos vakarą, šalia kavinės, kuri tuo metu dirbo ir kurioje buvo lankytojų, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip padarydamas nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, o kartu ir sutrikdydamas viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, ką, be kita ko, patvirtina tai, kad kiti kavinės lankytojai bei kavinės personalas, buvo priversti nutraukti savo įprastinę veiklą, t. y. vietoje to, kad restorane šventinį vakarą galėtų atsipalaiduoti, o darbuotojai – atlikti jiems pavestas darbines funkcijas, į įvykio vietą tiek kavinės lankytojai, tiek kavinės personalas kvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą (tą patvirtino teisme apklausti liudytojai A. M., P. U., J. L., A. Ž., J. D., B. J. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytojas M. V.). Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, nors gynyba akcentavo ir tai, jog konflikte dalyvavo ir nukentėjusysis, suduodamas smūgius kaltinamajam, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė nepaneigia kaltinamojo atsakomybės dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o dėl nukentėjusiojo nurodomų veiksmų vertinimo teismas šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas pareikštas tik kaltinamajam, nepasisako.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Kaltinamajam pareikštame kaltinime buvo nurodoma ir tai, kad jis smūgiuodamas nukentėjusiajam ne tik sukėlė jam fizinį skausmą, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas kairiame petyje ir dešiniame žaste. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. Plento specialisto išvadoje Nr. G 4550/2019(01) nurodoma, kad poodinės kraujosruvos kairiame petyje ir dešiniame žaste bei odos nubrozdinimas dešinės alkūninės ataugos projekcijoje, padarytos kietais bukais daiktais, iki paros laikotarpyje iki apžiūros teikiant medicininę pagalbą, todėl šie sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami. Duodamas paaiškinimus teisme šią išvadą pateikęs ekpertas taip pat akcentavo, jog minimos kraujosruvos, nors ir buvo nustatytos apžiūros metu, bet tokios kraujosruvos susidaro beveik visada žmogui gulint reanimacijoje, kur atliekami tam tikri medicininiai veiksmai su žmogumi, todėl tokios kraujosruvos nebuvo vertinamos kaip sužalojimai. Taigi iš tokių specialisto išvadų bei jo paaiškinimų teisme, darytina išvada, kad kaltinime nurodyti sužalojimai buvo nulemti ne kaltinamojo veiksmais, todėl jie yra šalintini iš kaltinimo, nurodant, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu sukėlė pastarajam tik fizinį skausmą. Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl bausmės skyrimo, su tuo susijusių klausimų ir kardomųjų priemonių

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteistas, tačiau nuosprendžio metu yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, duomenų apie baustumą nepateikta, šiuo metu nedirbantis, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu – šiuo metu savanoriauja Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

M. P. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. P. paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms. Taigi, bendrinant šiuo nuosprendžiu M. P. skirtiną laisvės apribojimo bausmę su jau minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, viešųjų darbų bausmė keistina į laisvės apribojimo bausmę (kadangi bendrinant bausmes prie griežtesnės bausmės yra pridedama visa ar dalis švelnesnės bausmės), o 60 val. viešųjų darbų bausmė atitinka 20 laisvės apribojimo dienų. Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog laisvės apribojimo bausmės terminas yra skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Šiuo gi atveju, bendrinant šiuo nuosprendžiu M. P. paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, susidaro situacija, kuomet prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės apribojimo bausmės reikėtų pridėti visą ar dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir tai sudarytų ne daugiau nei 20 laisvės apribojimo dienų. Kadangi įstatymas imperatyviai numato, kad laisvės apribojimo bausmė nėra skaičiuojama dienomis, todėl bendrinant bausmes M. P., siekiant nebloginti juo padėties, jokia bausmės dalis iš baudžiamojo įsakymo nepridėtina. Teismas pažymi, kad nebendrinant minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių, būtų pažeista M. P. teisę į jau atliktos bausmės įskaitymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. sausio 9 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. P. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. sausio 9 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Taip pat į galutinę bausmę įskaitytinas bausmės laikas atliktas ir įskaitytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 26-28), dokumentų paėmimas (pasas (duomenys neskelbtini)) (saugomas prie bylos 4 tomo galinio viršelio) (t. 1, b. l. 176-181), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – 5000 Eur užstatas (t. 1, b. l. 170), panaikintina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, 5000 Eur užstatą, sumokėtą 2020 m. sausio 7 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (mokėtojas M. S., t. 4, b. l. 73) grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo S. K. įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1023000 Eur turtinės ir 50000 Eur neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro S. K. dėl patirtos traumos negautų pajamų dalis, skaičiuojant negautas pajamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki kol asmuo būtų sulaukęs senatvės pensijinio amžiaus. Neturtinės žalos reikalavimas pateiktame ieškinyje kildinimas iš to, kad nagrinėjamo įvykio metu, anot nukentėjusiojo įgalioto atstovo, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis liko neįgalus, nustatytas 20 procentų darbingumas, jis negali pasirūpinti ne tik savo šeima, bet ir pats savimi, nukentėjusiajam reikalinga nuolatinė globa ir tokia situacija išliks visą likusį gyvenimą.

Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kuomet buvo pavartotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam galėjo kilti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai. Kita vertus, nukentėjusiojo atstovas pareikštame ieškinyje tiek turtinės, tiek neturtinės žalos reikalavimą sieja būtent su ta aplinkybe, kad po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis liko neįgalus. Visgi, iš baudžiamosios bylos medžiagos, o būtent iš byloje esančių specialisto išvadų, byloje apklausto teismo medicinos eksperto J. Plentos paaiškinimų teisme nustatyta, jog nukentėjusiojo aneurizmos plyšimas, kas ir sukėlė nukentėjusiojo atstovo civiliniame ieškinyje aprašomas pasekmes, buvo netrauminės kilmės, t. y. šį sveikatos sutrikimą nulėmė ne kaltinamojo neteisėti veiksmai, todėl ir žalą, kilusią dėl tokio sveikatos sutrikimo, atlyginti kaltinamajam nekyla teisinė pareiga, kadangi šiuo atveju neegzistuoja viena iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų, t y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kita vertus, vien tai, kad kaltinamojo veiksmais nebuvo sukeltos sunkios civiliniame ieškinyje nurodomos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, ar nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nebuvo apskritai padaryta neturtinė žala. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, jam į įvairias kūno vietas buvo suduoti smūgiais, jis buvo stumdomas, akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jie buvo pavojingi, jais sukeltos pasekmės, todėl teismas vertina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis sukėlė neturtinę žalą nukentėjusiajam ir sprendžia, jog iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo atstovas civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti jų šioje baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 2000 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nagrinėjimas vyko keliuose teismo posėdžiuose, advokatas, atstovaudamas nukentėjusįjį rengė procesinius dokumentus – civilinį ieškinį, skundus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į tai, kad prašomos priteisit išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisti maksimalių baudžiamosiose bylose atligintinų išlaidų dydžio, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra tenkintinas pilnai.

Dėl daiktų ir kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su nuoplova nuo įtariamojo M. P. rankų (t. 1, b. l. 192-193, 194), saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2020 m. gegužės 4 d. Kvitas B serija BBB Nr. LS004869), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. P. priteistinos 467,86 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato G. Milevičiaus darbo užmokestis. 2022 m. sausio 7 d. nutartimi teismas pripažino, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo M. P. turtinę padėtį – nedirbantis ir neturintis teisėto pajamų šaltinio, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį M. P., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. P. (M. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti M. P. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 63 straipsnio 9 alimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. sausio 9 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, bei bausmės laiką atliktą ir įskaitytą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, užstatą ir dokumentų paėmimą (pasas (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pradėjus vykdyti nuosprendį, M. P. grąžinti jo asmens dokumentą (pasą (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio).

Pradėjus vykdyti nuosprendį, 5000 Eur užstatą, sumokėtą 2020 m. sausio 7 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (mokėtojas M. S., t. 4, b. l. 73) grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo S. K. ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką su nuoplova, saugomą Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.