Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A.) gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda.

Baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, A. A. nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu priteista iš A. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B.-L. 200,94 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. – 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 2 400 Eur proceso išlaidų. Kita nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B.-L. ir A. S. civilinių ieškinių dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. A. 2023-02-17, apie 17.35 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, įvykus žodiniam konfliktui, matant pašaliniams asmenims, priėjęs prie A. B.-L. priklausančio automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudaužė vairuotojo pusės langą ir tokiais savo veiksmais sugadino 101 Eur vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinto faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nusprendė, kad A. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo A. A. veiksmuose. Abejotini duomenys negali būti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę.

2.14. Bylos duomenys patvirtina, kad A. A., nesiekdamas nukentėjusiojo nei sužaloti, nei sukelti jam fizinio skausmo, pasielgdamas spontaniškai, galėjo ir nespėti įvertinti galimų žalingų tokio veiksmo padarinių ir numatyti, kad jo atsitiktinio pobūdžio kontaktas su automobilio durelių lango stiklu sukels skundžiamame nuosprendyje nurodytas pasekmes. Minėtas A. A. veiksmų motyvas, nesant tyčios sugadinti svetimą turtą ir trikdyti aplinkinių rimtį, vertinant tai su aplinkybėmis, kuriomis buvo apgadintas turtas, gali rodyti nebent neatsargią kaltės formą dėl turto sugadinimo (kai asmuo nenumato, kad jo veika gali sukelti žalą kito asmens turtui, arba turo sugadinimą numato ne kaip labai tikėtiną ar neišvengiamą, tačiau kaip mažai tikėtiną) ir nepatvirtina A. A. veikus tiesiogine tyčia. Taigi A. A. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių, dėl to jis turi būti išteisintas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė mažareikšmiškumo ir civilinio ieškinio

2.15. Baudžiamojo proceso metu nebuvo išspręstas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl apeliantas prašo pakartotinai įvertinti BK 37 straipsnio taikymo galimybę. Byloje surinktų faktinių duomenų visuma duoda pagrindo išvadai, kad nors A. A. veika formaliai atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, vis dėlto ją galima pripažinti mažareikšme dėl visumos anksčiau paminėtų aplinkybių. Vertinant A. A. padarytą veiką pagal jo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta bausme.

2.16. Nutraukus A. A. baudžiamąją bylą BK 37 straipsnio pagrindu ir įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių nuteistojo A. A. veika pripažintina mažareikšme, nukentėjusiųjų A. S. ir A. B.-L. civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

2. Teismo posėdyje nuteistojo A. A. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiųjų A. S. ir A. B.-L. atstovas advokatas D. Skebas prašė nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš A. A. nukentėjusiesiems jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras prašė nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta A. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu, matant pašaliniams asmenims, priėjęs prie A. B.-L. priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudaužė vairuotojo pusės langą, tokiais savo veiksmais sugadindamas 101 Eur vertės svetimą turtą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors nuteistojo A. A. gynėjas ginčija apkaltinamąjį nuosprendį dėl, apelianto nuomone, netinkamo BK 284 straipsnio taikymo A. A., teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iš esmės nukentėjusiųjų parodymais, nevertinant jų patikimumo bylos duomenų visumos kontekste, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, dėl to, gynėjo teigimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl A. A. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.

5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014). Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Klaipėdos apylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

6. Nuteistojo gynėjas nepagrįstą A. A. nuteisimą pagal BK 284 straipsnį argumentuoja tuo, kad daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko konfliktas dėl, apelianto teigimu, paties nukentėjusiojo A. S. agresyvaus ir provokuojamo elgesio, kai šis, girdint ir matant aplinkiniams, išvadino A. A. tėvą – G. A. „seniu“, ,,gaidžiu“, siekdamas greičiau išvažiuoti iš kiemo. Tuo tarpu A. A. chuliganiškų paskatų neturėjo ir jokio konflikto neprovokavo, priešingai, pats nukentėjusysis, negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, išlipęs iš automobilio ir priėjės prie automobilio „Huyndai Santa Fe“ vairuotojo G. A., pradėjo jį įžeidinėti, taigi elgėsi chuliganiškai.

7. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors prie konflikto kilimo, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, prisidėjo pats nukentėjusysis A. S., kai jis, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio BMV, priėjęs prie G. A. (nuteistojo A. A. tėvo) vairuojamo automobilio „Huyndai Santa Fe“, aiškino jam, kaip ir kur jis turi važiuoti, buvo susierzinęs dėl susidariusios situacijos ir bendravo pakeltu tonu, grįžęs į savo vairuojamą automobilį naudojo garsinį signalą, tokiu būdu paskatino A. A. veikti, tačiau, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, šios aplinkybės savaime nesuteikė pagrindo A. A. elgtis agresyviai, kai jis, išlipęs iš tėvo vairuojamo automobilio, priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, o nepavykus to padaryti, išdaužė jų langą, taip sugadindamas nukentėjusiojo vairuojamą automobilį.

8. Pažymėtina ir tai, kad A. A. apie tai, jog nukentėjusysis A. S., siekdamas greičiau išvažiuoti iš kiemo, išvadino jo tėvą G. A. „seniu“, ,,gaidžiu“, savo pirminėje apklausoje nenurodė, nurodė tik tai: „<...> važiuojant link savo namų pastebėjau, kad iš kairės pusės nori išvažiuoti ir kiemo automobilis „BMW“, <...> tėvas pavažiavo į priekį, kad leistų išvažiuoti minėtam automobiliui, tačiau automobilis nejudėjo iš vietos. Tėvas atidarė dureles, kad pažiūrėti kodėl automobilis „BMW“ nejuda, tada pamatė, kad iš automobilio išlipęs vyriškis, kuris emocingai šaukė: „davai greitai važiuok, ką tu čia sustojai, man reikia išvažiuoti“, tėvas uždarė dureles, ir pavažiavo dar tuputį į priekį ir laukdamas kol išvažiuos automobilis „BMW“, tačiau išgirdome automobilio nenustojantį signalinimą, tėvas vėl atidarė dureles ir pasakė kažką panašaus vyriškiui, jog jau pavažiavo, kas jam dar yra, kelias jam duotas ir vis tiek kažkuom tai nepatenkintas. Aš sėdėdamas keleivio vietoje girdėjau šaukimus, raginimus, kad mano tėvas greičiau išvažiuotų, aš jaučiausi lyg mano tėvą vis žemintų labiau ir labiau, nors tėvas davė kelią, tačiau vyriškis vis tiek liejo emocijas. Šiai dienai negaliu tiksliai nurodyti ar tėvas buvo išlipęs, ar tik galvą iškišęs atsidaręs dureles, tačiau netrukus išgirdau, kad vėl vyksta signalinimas, aš nieko nebelaukdamas išlipau iš automobilio ir pamačiau už galo stovintį „Mercedes Benz“ <...>, tada aš susinervinęs, apimtas įsiūčio, kada mano tėvą žemina ir ant jo rėkia, aš išlipau iš automobilio ir nuėjau prie automobilio, kuris stovėjo mums už galo, atidariau vairuotojo dureles, paklausiau kam jis čia ką sakė, jokio fizinio smurto prieš vairuotoją nenaudojau, tada vairuotojas atsakė, kad jis nieko nesakė, o emocijas reiškia „BMW“ vairuotojas, tada aš nieko nelaukdamas nuėjau prie „BMW“ automobilio, priėjau prie vairuotojo pusės durelių, bandžiau jas atidaryti su tikslu pasiaiškinti dėl situacijos, tačiau durelės neatsidarė, viduje esantys asmenys buvo užsirakinę. <...> automobilyje mačiau tik moterį ir vyrą. Moteris sėdėjo keleivio vietoje, o vyriškis – vairuotojo. <...> nesimatė, kad gale kažkas sėdi. Neatsidarius durelėms, vairuotojas pradarė dalinai langą, kažką sakė, <...> buvo vartojami necenzūriniai žodžiai tiek iš jo pusės tiek iš mano, neneigsiu šito dalyko. Kai vairuotojas dalinai atidarė langą aš sugriebiau ir suspaudžiau, ko pasekoje langas sudužo į smulkias šukes. <...> pripažįstu, jog apimtas įsiūčio priėjęs prie „BMW“ vairuotojo pusės durelių, sugriebiau langą viena ranka ko pasekoje įvyko kas įvyko, pripažįstu ir gailiuosi, jog pasielgiau nepagalvotai, tačiau tą akimirką norėjau apginti tėvo garbę. Sutinku atlyginti dėl lango išdaužimo padarytą žalą, sumoje 101 Eur.“ (2023-04-24 įtariamojo A. A. apklausos protokolas – t. 2, b. l. 121–122). Vėlesnės, 2023-08-04 įtariamojo apklausos metu, A. A. taip pat apie tai, jog nukentėjusysis A. S. išvadino jo tėvą G. A. „seniu“, ,,gaidžiu“,, nenurodė, nurodė tik tai: „<...> būtent priėjau prie šio automobilio, kadangi A. S. nepagarbiai elgėsi su mano tėvu G. A., ir pažeidė viešąją tvarką naudodamas garsinį signalą, bei darydamas psichologinį spaudimą mano garbaus amžiaus tėvui. Apimtas pykčio būtent ir nuėjau išsiaiškinti ir pakalbėti kaip jau žinoma su A. S., kad jis atsiprašytų mano tėvo už nepagarbų elgesį viešoje vietoje, neapdairiai naudojamus garso signalus, kai nebuvo tam pagrindo <...>.“. Be to, šios apklausos metu A. A., skirtingai nei 2023-04-24 pirminės įtariamojo apklausos metu, jau tvirtino, kad nukentėjusiojo automobilio durelių stiklas sudužo, kai šis staigia atidarė automobilio dureles, t. y. nurodė: „Langas sutrupėjo dėl to, kad A. S. staigiai atidarė dureles ir jas uždarė. Nuo staigaus atidarymo langas subyrėjo. O aš kaip tik tuo metu kaip atramą vieną ranka įsirėmęs buvau į langą.“ (t. 2, b. l. 135).

9. Apklausiamas 2024-04-07 teisiamajame posėdyje, kaip ir 2023-08-04 papildomos įtariamojo apklausos metu, nors A. A. teigė, kad A. S. išvadino jo tėvą „gaidžiu“, t. y. nurodė: „Nuėjęs prie „BMW“ automobilinio norėjau pašnekėti ir padėjau ranką ant stiklo. Norėjau kad pakartotų, ką sakė mano tėvui. Pažiūrėti ar jis yra „šūstras“ ar ne „šūstras“, vyras ar ne vyras. Jis apvadino mano tėvą „gaidžiais“.“, tačiau, atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė: „Nelabai atsimenu kokius žodžius sakė jis ir aš.“, be to, atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė: „Abu automobiliai signalizavo. Aš iš pradžių priėjau prie „Mercedes“, atidariau vairuotojo dureles, pasakiau kad pakartotų ką sakė mano tėvui. Jis pasakė, kad sakė ne jis sakė, bet „BMW“ vairuotojas. Nuėjau prie „BMW“ vairuotojo kad jis atsiprašytų. Girdėjau kad jis darė psichologinį spaudimą mano tėvui. Aš sėdėjau automobilyje ir nieko nemačiau, kai tėvas atidarė duris, girdėjau, kad kažkuris iš vairuotojų naudojo psichologinį spaudimą mano tėvui.“, o tai rodo, kad net nebuvo įsitikinęs, kurio iš automobilių – nukentėjusiojo vairuoto BMW automobilio ar iš galo stovėjusio „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas, jo teigimu, įžeidinėjo jo tėvą ir dėl to ėjo pasiaiškinti visų pirmą būtent su „Mercedes Benz“ automobilio vairuotoju ir tik po to – su nukentėjusiuoju, o tai rodo, kad jis nebuvo įsitikinęs, kas, jo teigimu, įžeidinėjo jo tėvą. Šių duomenų kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad tiek A. A., tiek ir jo tėvas G. A. pirminių apklausų metu nenurodė, kad nukentėjusysis A. S., negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, išvadino G. A. „gaidžiu“ ir pan., akivaizdu, kad tokia A. A. parodymų kaita, kai jis pirminės įtariamojo apklausos metu nenurodė, kad A. S. būtų įžeidinėjęs jo tėvą, tik teigė, jog jis: „emocingai šaukė: „davai greitai važiuok, ką tu čia sustojai, man reikia išvažiuoti“, vėliau jau iškėlė versiją, kad nukentėjusysis išvadino jo tėvą ,,gaidžiu“, „seniu“ (apie tai, kaip minėta, pirminės apklausos metu nenurodė ir kaip liudytojas apklaustas nuteistojo A. A. tėvas G. A.), tik parodo, kad A. A. pasirinko tokią gynybos versiją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju teismas nesivadovavo A. A. ir liudytojų G. A., V. J., E. B. parodymais ir kita pirmine filmuota ir garso medžiaga, o iš esmės rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, nevertindamas jų bylos duomenų visumos kontekste, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad A. A. tyčia sudaužė automobilio durelių lango stiklą ir tokiu būdu rodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją rimtį. Pasak apelianto, šioje byloje liko nepašalintos abejonės dėl A. S. vairuoto BMW automobilio durelių stiklo sudužimo būdo – nukentėjusieji teisme tvirtino, kad stiklą čiupo ir traukė A. A. ir dėl to jis subyrėjo, tuo tarpu teismas padarė išvadą, kad A. A. tyčia ranka sudaužė vairuotojo pusės langą, nors, kaip pažymi apeliantas, nė vienas iš liudytojų, išskyrus pačius nukentėjusiuosius, nepatvirtino fakto, kad A. A. tyčia kumščiu išmušė automobilio durelių lango stiklą. Šiuo apsektu, visų pirma, pažymėtina, kad įvykio vietoje buvę asmenys, išskyrus nukentėjusiuosius, paties fakto, dėl ko subyrėjo „BMW“ automobilio vairuotojo pusės durelių stiklas, nematė (tik patvirtino, kad tuo metu A. A. buvo prie nukentėjusiojo vairuoto „BMW“ automobilio), todėl jų parodymai šiuo aspektu nei patvirtina, nei paneigia tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo A. A. parodymų. Kita vertus, pats A. A., kaip minėta, dar 2023-04-24 pirminės įtariamojo apklausos metu pripažino, kad automobilio „BMW“ durelių stiklas subyrėjo dėl jo veiksmų, nurodydamas: „Kai vairuotojas dalinai atidarė langą aš sugriebiau ir suspaudžiau, ko pasekoje langas sudužo į smulkias šukes. <...> pripažįstu, jog apimtas įsiūčio priėjęs prie „BMW“ vairuotojo pusės durelių, sugriebiau langą viena ranka ko pasekoje įvyko kas įvyko, pripažįstu ir gailiuosi, jog pasielgiau nepagalvotai <...>. Sutinku atlyginti dėl lango išdaužimo padarytą žalą, sumoje 101 Eur.“ (t. 2, b. l. 121–122). Ir nors vėliau jis savo poziciją (pa)keitė, tvirtindamas, kad „BMW“ automobilio durelių stiklas sudužo, kai pats A. S. staiga atidarė automobilio dureles, apylinkės teismas pagrįstai šią nuteistojo versiją įvertino tik kaip gynybinę, skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, pažymėdamas, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, visą įvykio seką, toks nukentėjusiojo elgesys, kai, jis, atidaręs šiek tiek automobilio langą, A. A. laikant viena ranka automobilio stiklą, staiga atidaro ir automobilio dureles, būtų nelogiškas, nes būtent nukentėjusiojo bendravimas su A. A. pro šiek tiek pravertą automobilio durelių langą rodo ne ką kita, o būtent nukentėjusiojo nenorą atidaryti automobilio dureles, kurių, kaip patvirtino pats A. A., jam nepavyko atidaryti, nes jos buvo užrakintos (A. B.-L. nurodė, kad automobilyje užsirakino būtent dėl agresyvaus A. A. elgesio, kai šis iš pradžių puolė prie „Mercedes“ automobilio, o netrukus – ir prie jų automobilio, „lupo“ dureles, o kai A. pravėrė langą jam pasakyti, kad automobilyje yra vaikas, nepaisydamas jų abiejų prašymo nusiraminti, čiupo už durelių stiklo, traukė jį į save ir tada stiklas sudužo).

11. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad „BMW“ automobilio durelių stiklas galėjo sudužti nukentėjusiajam A. S. staiga atidarius automobilio dureles, nes, kaip patvirtino abu nukentėjusieji, matydami agresyviai nusiteikusį A. A., kai jis, išlipęs iš „Hyundai“ automobilio, iš pradžių puolė prie „Mercedes“ automobilio, o netrukus pradėjo artintis prie jų automobilio, jie automobilyje užsirakino. Pripuolęs prie jų automobilio A. A. bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, o nepavykus to padaryti ir kai A. S. šiek tiek pravėrė langą, norėdamas jam pasakyti, kad mašinoje yra vaikas, ir, kaip nurodė abu nukentėjusieji, jie abu šaukė, kad jis nusiramintų, nes automobilyje yra vaikas (apklausiamas teisme pats A. A. pripažino, kad jam, greičiausiai, kelios akimirkos iki išdūžtant stiklui buvo pasakyta, jog automobilyje buvo vaikas), A. A. čiupo automobilio durelių stiklą ir traukė jį į save ir tas stiklas sudužo, tada automobilyje buvusi nukentėjusioji A. B.-L. iškvietė policiją. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, gretinant juos su paties nuteistojo A. A. pirminiais parodymais, kai jis, kaip minėta, 2023-04-24 įtariamojo apklausos metu nurodė: „Kai vairuotojas dalinai atidarė langą aš sugriebiau ir suspaudžiau, ko pasekoje langas sudužo į smulkias šukes.“ (t. 2, b. l. 121–122), nekyla abejonių, kad būtent dėl A. A. veiksmų, kai šis stvėrė „BMW“ automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą ir traukė jį save, buvo sugadintas svetimas turtas – nukentėjusiųjų automobilio durelės.

12. Apeliaciniame skunde, iš esmės neginčijant fakto, kad A. A., esant ūmiam pykčio proveržiui dėl, jo teigimu, nepagarbių A. S. žodžių jo tėvui G. A., priėjęs prie nukentėjusiojo A. S. vairuoto automobilio, rankomis sugriebė vairuotojo pusės durelių stiklą, kuris subyrėjo, tačiau, pasak gynėjo, byloje nenustatyta, kad A. A. tyčia būtų išdaužęs A. S. automobilio durelių stiklą. Kita vertus, jeigu ir sutikus su teismo motyvu, kad stiklas išdaužtas tyčia, gynėjo teigimu, akivaizdu, kad A. A. veiksmai buvo nukreipti ne į nepagarbos aplinkiniams demonstravimą (pasak gynėjo, byloje nenustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka), o į daikto sugadinimą, kuris, pasak gynėjo, negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimo visumos dalis. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su šiais A. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentais.

13. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, įžūlus veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024).

14. Būtent tokia situacija ir susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai A. A., būdamas susierzinęs dėl A. S. elgesio, kai šis, negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, išlipęs iš savo vairuojamo BMW automobilio, priėjęs prie G. A. (A. A. tėvo) vairuojamo „Hyundai“ automobilio, liepė šiam pavažiuoti į priekį ir, pasak A. A., išvadino jo tėvą ,,gaidžiu“, „seniu“, o grįžęs į automobilį signalizavo, tada A. A., išlipęs iš automobilio, iš pradžių puolė prie „Mercedes“ automobilio, stovėjusio iš galo jo tėvo vairuotam automobiliui, tada puolė prie „BMW“ automobilio, „lupo“ dureles“, o nepavykus jų atidaryti, čiupo automobilio durelių stiklą, kuris buvo šiek tiek pravertas, ir traukė jį į save ir tada stiklas sudužo.

15. Tokie A. A. veiksmai, viešoje vietoje sugadinus svetimą turtą – automobilio „BMW“, priklausančio nukentėjusiajai A. B.-L., dureles, yra savęs priešpriešinimas kitiems asmenims, nepaisymas šiuo konkrečiu atveju kitų automobilių vairuotojų, norėjusių įvažiuoti į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kiemą, ir neabejotinai yra įžūlūs. Konfliktą, įvykusį tarp A. A. ir jo tėvo G. A. iš vienos pusės ir A. S. iš kitos pusės, dėl galimybės išvažiuoti iš kiemo matė automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas E. B., kuris negalėjo važiuoti tol, kol nepajudėjo automobiliai „Hyundai“ ir „BMW“, taip pat dėl šio įvykio važiuoti negalėjo ir dar vienas – „Audi“ automobilis (jį vairavusio asmens duomenys nebuvo nustatyti). 2023-11-07 liudytojo apklausos metu automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas E. B. nurodė, kad BMW automobilis norėjo išvažiuoti iš kiemo, tačiau priekyje priešais jo vairuojamą „Mercedes Benz“ automobilį stovėjęs „Hyundai“ automobilis nenorėjo jo praleisti, tada tiek jis, tiek „BMW“ automobilio vairuotojas pradėjo signalizuoti, o „Hyundai“ automobilio vairuotojui nejudant iš vietos, iš „BMW“ automobilio išlipęs vairuotojas, priėjęs prie „Hyundai“ automobilio vairuotojo, pasakė, kad šis pavažiuotų į priekį (galbūt vartojo necenzūrinius žodžius), tada grįžo į savo automobilį, netrukus iš automobilio „Hyundai“ išlipo keleivis (jo kaimynas), priėjo prie jo automobilio, atidarė dureles ir pradėjo sakyti, kodėl jis čia signalizuoja, vartojo necenzūrinius žodžius (kokius, neprisimena, nes nesureikšmino), tada nuėjo prie „BMW“ automobilio, bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, tačiau jam nepavyko jų atidaryti, matė, kad „BMW“ automobilio vairuotojo durelių langas buvo šiek tiek atidarytas, tada jis galbūt kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė į durelių stiklą ir stiklas sudužo į smulkias šukes. Tokie liudytojo E. B. parodymai esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, todėl, nors jis, kaip nurodė apklausiamas teisme, tiksliai pasakyti, kokiu būdu tas stiklas sutrupėjo, negali, tačiau patvirtino, kad prieš stiklo sudužimą tarp „BMW“ automobilio vairuotojo ir „Hyundai“ automobilio keleivio įvyko žodinis konfliktas, jis girdėjo riksmus ir keiksmažodžius, o tuo metu, kai stiklas dužo, A. A. buvo prie „BMW“ automobilio.

16. Taigi A. A., dėl asmeninio nepasitenkinimo nusprendęs viešoje vietoje išsiaiškinti su „BMW“ automobilio vairuotoju A. S. dėl, nuteistojo teigimu, įžeidžiamų žodžių jo tėvui, norėdamas, kad A. S. pakartotų, ką šis sakė jo tėvui, pažiūrėti, ar jis yra „šūstras“ ar ne „šūstras“, vyras ar ne vyras, užuot ramiai išsiaiškinęs kilusią konfliktinę situaciją, toliau eskalavo konfliktą, puldamas aiškintis iš pradžių prie automobilio „Mercedes Benz“, stovėjusio iš galo jo tėvo vairuojamam automobiliui, vairuotoju, o netrukus – prie A. S. vairuoto „BMW“ automobilio, bandydamas atidaryti dureles, o nepavykus jų atidaryti, stvėrė už stiklo, kuris sudužo.

17. Taigi apelianto teiginiai, kad bylos duomenys nepatvirtina A. A. veikus tiesiogine tyčia (pasak gynėjo, A. A. neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą ir trikdyti aplinkinių rimtį), pripažintini nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad „BMW“ automobilio stiklas sudužo būtent tuo metu, kai A. A., siekdamas išsiaiškinti su šį automobilį vairavusiu su A. S., kai šis, negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, pasak nuteistojo, pradėjo įžeidinėti jo tėvą, bandė patekti į šį automobilį prieš jį vairavusio A. S. valią, „lupo“ dureles, o nepavykus jų atidaryti, stvėrė už šiek tiek praverto lango ir šis sudužo. Ir nors, gynėjo teigimu, A. A. neturėjo tyčios sugadinti automobilio durelių stiklo, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad A. A., stvėręs už stiklo, stūmė jį pirmyn ir atgal ir dėl to stiklas „išsilakstė į šipulius“. Taigi šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, sudužęs automobilio langas, paties A. A. nurodyta aplinkybė, kad sudužus automobilio stiklui jo ranka buvo kruvina, patvirtina aktyvių veiksmų su automobilio stiklu atlikimą ir fizinės jėgos panaudojimą. Akivaizdu, kad, automobiliui esant techniškai tvarkingam (bylos duomenimis, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko techninius reikalavimus (t. 3, b. l. 81), jo durelių stiklas, tiesiog atsirėmus į jį (kaip teigia apeliantas), nesant jėgos poveikiui, durelių stiklas (pvz., atidarant dureles ar stipriau jas užtrenkiant) savaime nesudužtų. Todėl atmestini kaip nelogiški apeliacinio skundo argumentai, kad automobilio durelių stiklas galėjo sudužti, kai pokalbio su A. S. metu A. A. tiesiog laikėsi už automobilio durelių stiklo ir jis kažkuriuo momentu sutrupėjo. Be to, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas, pripažinęs, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad A. A. tyčia ranka sudaužė „BMW“ automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, nekonstatavo, kad jis stiklą išmušė kumščiu. Teismas, remdamasis, be kita ko, paties nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis viena ranka laikė automobilio durelių stiklą, jį judino, padarė išvadą, kad būtent šie aktyvūs A. A. veiksmai lėmė lango sudužimą, o jo paties nurodyta aplinkybė, kad sudužus automobilio stiklui buvo kruvina jo ranka, kaip jau minėta, patvirtina aktyvių veiksmų su automobilio stiklu atlikimą ir fizinės jėgos panaudojimą būtent tuo metu, kai A. A. bandė patekti į BMW automobilį prieš vairuotojo A. S. valią.

18. Šiuo atveju, remiantis ne tik nukentėjusiųjų, kurių suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. A. nagrinėjamoje byloje nenustatytas, bet ir paties A. A. minėtais pirminiais parodymais dėl „BMW“ automobilio durelių stiklo sudužimo, kurie šiuo klausimu esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, nekyla abejonių, kad „BMW“ automobilio stiklas sudužo būtent dėl tyčinių A. A. veiksmų, kai jis, kaip pats pripažino, esant ūmiam pykčio proveržiui, nepavykus atidaryti šio automobilio vairuotojo pusės durelių, rankomis sugriebė pravertą durelių stiklą ir jis subyrėjo, kai, pasak nukentėjusiųjų, jis jėga traukė jį į save. Taigi byloje nustatytos kilusios pasekmės – sudužęs „BMW“ automobilio vairuotojo pusės durelių langas, paties nuteistojo A. A. nurodyta aplinkybė, kad sudužus automobilio stiklui jo ranka buvo kruvina, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina aktyvių veiksmų su automobilio stiklu atlikimą ir fizinės jėgos panaudojimą, o tai n rodo A. A. veikus tyčia ir patvirtina, jog jis, dėl asmeninio nepasitenkinimo nusprendęs viešoje vietoje sudrausminti A. S., demonstravo nepagarbą tiek jam, tiek kartu su juo automobilyje važiavusiai A. B.-L., tiek kitiems į (duomenys neskelbtini) namo kiemą norėjusiems įvažiuoti asmenims.

19. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. A. veiksmai – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, nukentėjusiųjų automobilio durelių apgadinimas, – buvo agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu, nukreipti į svetimo turto (su)gadinimą, taigi įžūlūs, tokiais veiksmais A. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešosios tvarkos pažeidimo ir A. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis į konfliktą su nukentėjusiuoju įsitraukė dėl, A. A. teigimu, jo tėvo G. A. įžeidinėjimo, kai A. S., negalėdamas išvažiuoti iš kiemo ir reikalaudamas G. A. patraukti automobilį, išvadino jį „gaidžiu“, „seniu“, kad jo veiksmai, aiškinantis su nukentėjusiuoju iškilusią situaciją, truko neilgai ir didelė materialinė žala nebuvo padaryta, jo tikslas buvo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju A. S. dėl, nuteistojo teigimu, jo netinkamo elgesio, o ne sutrikdyti viešąją rimtį.

21. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-54-222/2017, 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020 ir kt.).

22. Iš tiesų šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kilusio konflikto dalyvių buvo ne vienas ir kad prie sumaišties kilimo prisidėjo ir kiti konflikto dalyviai, o patį konfliktą išprovokavo ne nuteistasis A. A. Tačiau konstatuotina, kad šios aplinkybės nesuteikė pagrindo A. A. elgtis agresyviai, pulti nukentėjusįjį ir gadinti svetimą turtą, o kilusią konfliktinę situaciją jis privalėjo spręsti teisėtais būdais. Įvertinęs nuteistojo veiksmus susiklosčius konfliktinės situacijos visumos kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent nuteistojo neadekvati reakcija į konfliktą – be jokios priežasties (supykus) A. S. vairuoto „BMW“ automobilio durelių sugadinimas – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmais, kai šis, negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, paprašė (galbūt netinkamu tonu ar žodžiais) nuteistojo tėvo patraukti automobilį, būtų buvę sukelta reikšmingų padarinių. Taigi byloje nustatytas konflikto pobūdis, nuteistojo įžūlus elgesys, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje gadinant svetimą turtą, impulsyviai ir neadekvačiai reaguojant į iškilusią konfliktinę situaciją, patvirtina, kad A. A. į suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad A. A. veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų vertinama kaip nusikalstama. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad anksčiau aptarti nuteistojo A. A. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, konstatuotina, kad A. A. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad, vertinant A. A. padarytą veiką pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta bausme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, kurių pagrindu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, būtų galima atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu. Konkrečių aplinkybių, kodėl nuteistasis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, apeliaciniame skunde nenurodo ir nuteistojo gynėjas.

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tik tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016 ir kt.). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-86-628/2020, 2K-94-628/2023). Be to, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

25. Nuteistojo veiksmai viešoje vietoje sugadinant svetimą turtą, tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, yra pavojinga ir baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Laikyti, jog ši veika po jos padarymo ar pats nuteistasis tapo nebepavojingas, nėra jokio pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir patikrintais bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais nustatyta, kad A. A. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, įvykus žodiniam konfliktui su A. S., matant pašaliniams asmenims, priėjęs prie jo draugei A. B.-L. priklausančio automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudaužė vairuotojo pusės langą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko, kaip pats pripažino, esant ūmiam pykčio proveržiui, kai A. S., negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, reikalavo jo, A. A., tėvo patraukti automobilį, vadindamas G. A. „gaidžiu“, „seniu“ (kaip minėta, pirminės įtariamojo apklausos metu A. A. apie tai, kad A. S. įžeidinėjo jo tėvą, nenurodė, tokią versiją nuteistasis iškėlė vėliau, apie tai pirminės liudytojo apklausos metu nenurodė ir G. A., o tai kelia pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu), nepaisydamas nukentėjusiųjų įspėjimo, kad jų automobilyje yra ir mažametis vaikas, ir prašymo nusiraminti ir matydamas, kad į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą nori įvažiuoti ir kitų automobilių vairuotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties atlikti įžūlūs veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog A. A., būdamas suaugęs, normalaus fizinio ir protinio išsivystymo vyras, iš esmės dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, keleto pašalinių žmonių akivaizdoje sugadino nukentėjusiojo vairuoto „BMW“ automobilio langą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neleidžia daryti išvados, kad ši jo įvykdyta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių specifinių aplinkybių, mažinančių A. A. veiksmų pavojingumą ir galinčių sušvelninti teisinį šios tyčinės veikos vertinimą. Apelianto išvedžiojimai, neva nukentėjusiojo A. S. vairuoto BMV automobilio durelių stiklas subyrėjo ne dėl tyčinių nuteistojo veiksmų, kad niekas konflikto nematė, kad dėl A. A. veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, yra paneigti anksčiau aptartais duomenimis ir nesudaro pagrindo taikyti A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto dėl veikos mažareikšmiškumo.

27. Kadangi priimamas sprendimas netenkinti gynėjo prašymo nutraukti A. A. baudžiamąją bylą BK 37 straipsnio pagrindu, dėl apelianto prašymo tuo pačiu pagrindu netenkinti nukentėjusiųjų A. S. ir A. B.-L. civilinių ieškinių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

28. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiųjų A. S. ir A. B.-L. atstovas advokatas D. Skebas prašė priteisti nukentėjusiųjų patirtas 900 Eur išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas šias nukentėjusiojo išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2024-10-02 sąskaitą faktūrą Nr. DS 964 ir nukentėjusiojo A. S. pasirašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 1102200, patvirtinantį įvykusio atsiskaitymo su advokatu faktą (t. 3, b. l. 179, 180). Sąskaitoje faktūroje detalizuota, kad šias išlaidas sudaro: nukentėjusiųjų konsultacija baudžiamojo proceso klausimais dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pasirengimas teismo posėdžiui, taip pat ir nukentėjusiųjų atstovavimas Klaipėdos apygardos teisme, atvykstant iš Vilniaus į Klaipėdą (t. 3, b. l. 179).

29. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl nukentėjusiųjų išlaidos, turėtos už atstovo advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos.

30. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą, prašant apeliacinės instancijos teismui šią bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba dėl veikos mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. Skebas, jis, atstovaudamas nukentėjusiųjų A. S. ir A. B.-L. interesus, pateikė savo argumentus dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo. Apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma – 900 Eur – yra proporcinga nukentėjusiesiems apeliacijos proceso metu suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistina iš nuteistojo A. A. šias išlaidas apmokėjusiam nukentėjusiajam A. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo A. A. (A.) gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. A. 900 Eur (devynis šimtus eurų) nukentėjusiajam A. S. apeliacinio proceso metu patirtoms teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti.