Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, nuteistajam M. T. (M. T.) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų S. B. ir M. B. atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų S. B. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. T. (M. T.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės laiką uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose bei įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. T. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją nuspręsta panaikinti.

- S. B. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- M. B. naudai 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš dalies tenkinti civilinius ieškinius ir iš M. T. S. B. naudai priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos; nukentėjusiojo M. B. naudai priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu atsisakyta priteisti iš M. T. nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad visas šias paslaugas apmokėjo ir išlaidas patyrė ne atstovaujami asmenys, bet jų nurodytas draugas K.-C. G., ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (t.2, b.l. 89, 91, 93, 99,101 ir 103). Pažymėta, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui gali būti priteistos tik jo paties turėtos ir patirtos išlaidos už atstovavimo paslaugas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Apeliacinis skundas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio grindžiamas argumentais nurodytais civiliniame ieškinyje ir nurodoma, kad:

3.1.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje nukentėjusioji S. B. mano, jog teismo priteistas neturtinės žalos dydis – 400 eurų – nustatytas neatsižvelgiant į apeliantei sukeltus neigiamus išgyvenimus (nerimą, baimę, stresą, nemigą ir kt.) likusius po nusikalstamos veikos, todėl negali būti laikomas galinčiu teisingai kompensuoti S. B. patirtą neturtinę žalą. Apeliantės vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, susijusias su padarytos neturtinės žalos turiniu ir dydžiu, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį, kuri yra gera (nuteistasis dirba, gauna pastovias pajamas, byloje nėra duomenų apie jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus ar pan.), skundžiama nuosprendžio dalis keistina, o apeliantės S. B. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi.

3.2.3. Kaip seka iš teismų praktikos, tokių išlaidų priteisimas iš esmės yra siejamas su tokiomis sąlygomis, kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, atstovavimo išlaidų realumas ir jų pagrįstumas (sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio) ir nėra siejamas su tuo, kas faktiškai apmokėjo atstovavimo išlaidas byloje kaip nukentėjusiojo atstovui dalyvaujančiam advokatui ar atitinkamai - advokato padėjėjui. Tokia nuostata išplaukia ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

3.2.4. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl cituojamos bylos aktualumo nagrinėjamu atveju yra klaidingi, nes šioje civilinėje byloje iš esmės yra suformuluota bendroji taisyklė dėl tokios situacijos vertinimo, kuri yra susiklosčiusi ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tai yra, joje išaiškinta, kaip turi būti sprendžiamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas, kai už šalį (atitinkamai proceso dalyvį) atstovavimo išlaidas apmoka kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo. Tokios situacijos BPK 106 straipsnis niekaip nereglamentuoja. Todėl, pasak apeliantės, minėtomis nuostatomis, suformuluotomis cituojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje, mutatis mutandis, turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant atitinkamą klausimą baudžiamojoje byloje. Pabrėžiama, kad tai yra daroma ir aukštesniųjų teismų praktikoje, pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-581/2023 ir kitose baudžiamosiose bylose, kuriomis baigiamųjų kalbų metu buvo remiamasi pasisakant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš M. T..

4.1. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis-civilinis ieškovas M. B., nesutikdamas su teismo išvadomis dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo, dėsto tapačius nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentus, vadovaudamasis tapačiu įstatyminių normų aiškinimu bei teismų praktika ir apeliaciniame skunde nurodo, kad:

4.1.5. Pasisakant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, nurodomi tapatūs argumentai kaip ir nukentėjusiosios S. B. apeliaciniame skunde, vertinant, jog teismo pateiktas BPK nuostatų aiškinimas neatitinka nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų turinio, nei teismų praktikos.

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų S. B. ir M. B. atstovė advokatė Egidija Belevičienė, palaikydama apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti. Prokurorė, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, motyvus, baudžiamosios bylos duomenis, mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistasis M. T. ir jo gynėjas advokatas K. Ožiūnas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 51-55), nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-88). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekeisdami reikalavimo dydžio civiliniai ieškovai pateikė patikslintus civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 83-86, 94-97).

13. Kaip minėta, skundžiamu nusprendžiu iš nuteistojo M. T. nukentėjusiosios S. B. naudai priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Nukentėjusioji S. B. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priteisė jos naudai nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį, tokiu būdu netinkamai išnagrinėjo civilinį ieškinį.

14. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad esminis neturtinės žalos S. B. turinys yra susijęs su jos patirtu fiziniu skausmu įvykio metu ir stresu, išgyvenimu dėl draugo (t.y. M. B.), kas kilo dėl M. T. nusikalstamų veiksmų, ir atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl kaltininko padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai S. B. būtų likusios neįmanomos pašalinti pasekmės, kad jai būtų padarytas kūno sužalojimas, kad būtų patirtos didelės turtinės išlaidos, kad būtų kilę įprasto gyvenimo būdo reikšmingi pokyčiai, sutinka, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, bet negali būti tenkintas visa apimtimi. Tačiau sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės nustatyti teisingą kompensaciją už nukentėjusios S. B. patirtus neturtinio pobūdžio dvasinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai S. B. svarbu vertinti ir aplinkybes, jog visas įvykis nuo pat jo pradžios, kai M. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusiosios atžvilgiu sakė seksualinio pobūdžio pastabas, vartodamas ir necenzūrinius žodžius, grasino šios draugui M. B. ir jį puolė peiliu viešoje vietoje be jokios pateisinamos priežasties demonstruodamas peilį ir juo tiesiogiai grasindamas ne tik M. B., bet vėliau ir pačiai nukentėjusiajai, vis tik panaudojo fizinę jėgą prieš fiziškai silpnesnę ir daug už nuteistąjį ((duomenys neskelbtini) metų) jaunesnę ((duomenys neskelbtini) metų) nukentėjusiąją, tempdamas ją atgal į barą ir konkliudentiniais veiksmais grasindamas šiai peiliu. Svarbu ir tai, kad tokie nuteistojo nusikalstami veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo tąsa jo sustabdyto puolimo tuo pačiu peiliu M. B. atžvilgiu ir, kurie buvo nutraukti tik liudytojų T. A. ir J. A. veiksmais, kurie, be kita ko, taip pat nurodė, jog nuteistojo pasirinkta įvykio vieta agresijai, jėgai demonstruoti ir vykdyti įžūlius veiksmus juos taip pat išgąsdino. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši konfliktinė situacija iš tiesų nukentėjusiajai yra itin skaudi, nes tai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad nukentėjusioji gali būti sužalota, tai sukėlė jai itin didelį stresą, baimę ir nerimą ne tik nusikalstamos veikos metu, bet ir po jos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis išdėstytu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas didinti nukentėjusiajai S. B. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 800 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajai teisingą kompensaciją dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas)

15. Nukentėjusioji S. B. apeliaciniu skundu mano, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai vertino aplinkybes, jog neigiamus išgyvenimus dėl šio įvykio ji bandė tvarkytis pati bei gaudama psichologinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokie argumentai nėra nauji, jie tinkamai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Be to, vertinant šiuos argumentus, būtina pasisakyti, kad nors nukentėjusioji ir buvo apsilankiusi pas psichologą, tačiau nėra duomenų, jog jai buvo taikomas koks nors gydymas ar tolimesnės pagalbos teikimas būtent dėl šio įvykio. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl neteisėtų M. T. veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį, emocinį sukrėtimą, to vakaro visaverčio bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau teigti, kad neturtinė žala dėl to turėtų būti priteistina visa apimtimi, būtų neteisinga, neproporcinga bei pažeidžianti protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesus. Todėl šiais argumentais didinti neturtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Skundžiamu nuosprendžiu, iš nuteistojo M. T. nukentėjusiojo M. B. naudai priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Nukentėjusysis M. B. taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas priteisė jo naudai nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį, tokiu būdu netinkamai išnagrinėjo civilinį ieškinį. Tvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta esminė aplinkybė, kad jis (M. B.) fizinio sužalojimo išvengė tik dėl to, kad greitai sureagavo į jau prasidėjusį puolimą, o jį atrėmus apeliantui pavyko pabėgti. Apelianto vertinimu, ne tik fizinių padarinių išvengimas, bet ir tai, kokiu būdu jų buvo išvengta, yra svarbu vertinant jam sukeltas dvasines kančias – neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes tenkinti nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi nėra pagrindo. Nekyla abejonių dėl to, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos apeliantas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kurie jam buvo nemalonūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad šie neigiami dvasiniai išgyvenimai, susiję su padaryta nusikalstama veika, buvo ilgalaikiai, dėl kurių būtų reikšmingai pablogėjusi M. B. dvasinė, emocinė būsena. Tokių duomenų byloje nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nuteistojo M. T. padarytos nusikalstamos veikos būtų atsiradusios neigiamos pasekmės nukentėjusiojo M. B. įprastam gyvenimui, kasdienei veiklai. Nors nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog po šio įvykio jam buvo sukeltas didelis išgąstis, stresas, nerimas, tačiau tokių pasekmių atsiradimo objektyviais duomenimis nepagrindė.

17. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio svarbu tai, kad padaryta nusikalstama veika, yra tyčinė, tačiau pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, veika, už kurią nuteistas M. T. priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. B. tiesiogiai nenukentėjo, jis smurto nepatyrė, tik grasinimus demonstruojant nuteistajam peilį, po ko pats smurtą panaudojo kaltininko atžvilgiu ir pabėgo. Dėl to, pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad nukentėjusiajam M. B. padaryta neturtinė žala yra tik asmens patirtos neigiamos emocijos, nerimas dėl draugės S. B., kurią jis paliko įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad negrįžtamų pasekmių M. B. įvykdytas nusikaltimas nesukėlė, teisėjų kolegija, įvertinusi visų aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma – 150 eurų neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per maža, neatitinkanti proporcingumo, teisingumo principų reikalavimų ar neužtikrinanti protingos ir teisingos nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Vien tik nukentėjusiojo interesas gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nenustačius aplinkybių, rodančių, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, nėra pagrindas padidinti priteistinos neturtinės žalos sumą, o naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie išvadas dėl neturtinės žalos dydžio keistų iš esmės, skunde nėra nurodyti.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajam M. B. priteisto neturtinės žalos dydžio, neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant šiam nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos. Iš M. T. nukentėjusiajam M. B. priteistos neturtinės žalos dydis pagal šioje byloje nustatytas individualias ir teisiškai reikšmingas būtent šiai bylai aplinkybes atitinka balansą tarp padarytos veikos pavojingumo ir šios veikos sukeltų padarinių, todėl keisti nuosprendį apelianto M. B. apeliacinio skundo argumentais, padidinant iš nuteistojo jam priteistos neturtinės žalos atlyginimą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto deklaruojami argumentai, jog papildomą stresą nukentėjusiajam M. B. kėlė jo (M. B.) atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, konstatavus, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, negali būti pagrindu didinti nukentėjusiajam M. B. šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį, nes tokie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. apeliaciniuose skunduose nurodomi argumentai dėl išlikusių emocinių išgyvenimų po nusikalstamos veikos padarymo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad teiginiai, jog nukentėjusiesiems būtų atsiradusi nemiga, dingtų apetitas, sutriktų jų socialinis gyvenimas – liko neįrodyti. Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl fizinio skausmo sukėlimo jai nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, duomenų, kad dėl šio įvykio metu sukelto fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusioji būtų nedarbinga nėra. Nuketėjusysis M. B. dėl neteisėtų M. T. veiksmų tiesiogiai nenukentėjo, jis smurto nepatyrė, pats jį panaudojęs kaltininko atžvilgiu pabėgo. Visa tai yra pagrindas vertinti, jog nukentėjusiesiems reikšmingų liekamųjų reiškinių nenustatyta. Jų argumentai apie iki šiol juntamą baimę, nesaugumo jausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, nemigą, ir pan. įprastai yra būdingi visiškai kitokio pobūdžio baudžiamosioms byloms, kuriuose dėl patirtų nusikalstamų veikų prarandamos įstatymo saugomos vertybės, tokios kaip artimo netektis, sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir panašiai. Šiuo konkrečiu atveju nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, nukentėjusieji su apeliaciniais skundais nepateikė jokių papildomų duomenų patvirtinančių jų ilgalaikius psichologinio pobūdžio liekamuosius padarinius. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų nurodomi padariniai psichinės sveikatos būklei turi būti konstatuoti specialių žinių turinčių asmenų, o nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šie nukentėjusiųjų skundų argumentai nėra pagrindas neturtinės žalos didinimui nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

20. Pasisakant dėl abiejų apeliantų akcentuojamos aplinkybės susijusios su nuteistojo finansine padėtimi, kurią jie vertina kaip gerą (nuteistasis dirba, gauna pastovias pajamas, byloje nėra duomenų apie jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus ar pan.), pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą yra vertinama ne tik kaltinamojo (nuteistojo) turtinė padėtis, bet visos bylai reikšmingos aplinkybes, į ką nagrinėjamu atveju yra atsižvelgta. Todėl apeliacinių skundų teiginiai ir manymas, kad nuteistasis turi galimybę atlyginti visą nukentėjusiųjų prašomą neturtinės žalos dydį, nesudaro pagrindo jų apeliacinius skundus tenkinti pilna apimtimi ir, kad tai turi lemiamos įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

21. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes šios nutarties 8-20 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms šioje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, nukentėjusiosios S. B. apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, padidinant nukentėjusiajai S. B. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 800 eurų (BPK 328 str. 4 p.). Nukentėjusiojo M. B. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų argumentai apeliaciniuose skunduose nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių bei nurodytų išvadų.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme

22. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji-civiliniai ieškovai pareikštuose ieškiniuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: S. B. – 2040 Eur, M. B. – 2005 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu teismas atsisakė tenkinti tokį nukentėjusių-civilinių ieškovų prašymą, motyvuojant tuo, kad visas šias paslaugas apmokėjo ir išlaidas patyrė ne atstovaujami asmenys, bet jų nurodytas draugas K.-C. G., ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (t.2, b.l. 89, 91, 93, 99,101 ir 103). Pažymėjo, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui gali būti priteistos tik jo paties turėtos ir patirtos išlaidos už atstovavimo paslaugas, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-256-684/2015 negali būti precedentu šioje baudžiamojoje byloje.

23. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvados teisėjų kolegija nesutinka, nes sprendimas nepriteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiųjų naudai išlaidų, patirtų atstovės – advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies turinio, ir, kaip teisingai pažymėjo apeliantai, teismų praktikos.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip seka iš teismų praktikos, tokių išlaidų priteisimas iš esmės yra siejamas su tokiomis sąlygomis, kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, atstovavimo išlaidų realumas ir jų pagrįstumas (sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio) ir nėra siejamas su tuo, kas faktiškai apmokėjo atstovavimo išlaidas byloje kaip nukentėjusiojo atstovui dalyvaujančiam advokatui ar atitinkamai - advokato padėjėjui. Kaip teisingai akcentuota apeliaciniuose skunduose, formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-256-684/2015). Minėtomis nuostatomis, suformuluotomis cituojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje, mutatis mutandis, vadovaujamasi ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-31-581/2023) bei kitose baudžiamosiose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-980-1123/2022, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis Nr. 1-37- 1139/2021; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis Nr. 1-683-917/2022; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis Nr. 1-42-1139/2022 ir kt.). Todėl pritartina apeliacinių skundų argumentams, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiųjų naudai išlaidų, patirtų atstovės paslaugoms apmokėti, neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies turinio bei teismų praktikos, formuojamos sprendžiant analogišką klausimą.

25. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų nukentėjusieji S. B., prašydama priteisti 2040 Eur sumą (kurią sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 840 eurų bei atstovavimas teisminio bylos nagrinėjimo metu – 1200 eurų), o M. B. – 2005 Eur sumą (kurią sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 805 eurai bei atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu – 1200 eurų) bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai patvirtinančias sąskaitas, kurių serijos LE Nr. 20, LE Nr. 21, LE Nr. 31, LE Nr. 32, LE Nr. 53, LE Nr. 54. Visas šias paslaugas apmokėjo K.-C. G., ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (t. 2, b. l. 89, 91, 93, 99, 101 ir 103). Taip pat iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad šios nutarties priėmimo metu nukentėjusieji visas nurodytas sumas yra sumokėję K.-C. G., kurias jis buvo sumokėjęs padengiant nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo išlaidas šiame baudžiamajame procese, tai patvirtina kartu su apeliaciniais skundais pateikiami mokėjimo dokumentai (t. 2, b.l. 170-177, 186-193).

26. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad advokato padėjėja P. P. ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiųjų, kaip liudytojų apklausose (2022-04-12 ir 2022-04-13) (t. 1, b.l. 16, 17), jai 2022-04-13 nutarimu (t.1, b.l. 40-42, 72-74) leista dalyvauti procese kaip abiejų nukentėjusiųjų įgaliotam atstovui. Advokato padėjėja teikė atskirus ieškinius abiejų nukentėjusiųjų vardu (t 1, b.l. 52-55,72,85-88) bei prašymus: susipažinti su bylos medžiaga (t.1 b.l.131), pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 284 straipsnio (t.1, 135-142), prašymą dėl procesinių veiksmų (įtariamojo akistatos su nukentėjusiąją neatlikimo, t. 1, b.l. 141-142), kurie buvo tenkinami (t. 1, b.l. 154-155, 167, 181-183). Advokato padėjėja P. P. susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (t.2, b.l. 35), kurią sudarė 2 tomai (1 tomas 188 lapai ir 2 tomas 36 lapai).

27. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad advokato padėjėja P. P. atstovavo abu nukentėjusiuosius ir pirmosios instancijos teisme. Bylos teisminis nagrinėjimas užtruko keturis posėdžius (2023-01-03, 2023-02-07. 2023-03-06, 2023-03-23), iš kurių vienas buvo atidėtas dėl šios atstovės ligos, sekantys posėdžiai atitinkamai truko 2 val. 30 min., 1 val. 5 min. ir 1 val. 15 min. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, atstovė teikė patikslintus ieškinius (t.2, b.l. 83-86, 94-97), pašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis (t.2,117-118) bei prašymą dėl papildomų įrodymų (t.y. medicininių dokumentų išrašą ir priešpriešinio ikiteisminio tyrimo) prijungimo (t. 2, b.l. 119,120), susipažino su bylos (t.2, b.l. 128) medžiaga – teisiamojo posėdžio protokolais, pasisakė baigiamojoje kalboje.

28. Nukentėjusieji-civiliniai ieškovai, prašydami priteisti atlyginti išlaidų atstovės advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, t.y. S. B. 2040 Eur, M. B. 2005 Eur, mano, kad tokie dydžiai yra teisingi ir pagrįsti, todėl pilna apimtimi priteistini iš nuteistojo M. T. nukentėjusiųjų naudai.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-150/2014, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017 ir kt.). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

30. Nėra abejonių, kad S. B. ir M. B., kaip nukentėjusieji, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiems atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad šios bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo metu trukmė ir apimtis nebuvo didelė, byla nėra išimtinai sudėtinga, kaltinamajam buvo inkriminuotas nesunkus nusikaltimas, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu tesudarė vos du tomus (1 tomas 188 lapai ir 2 tomas 51 lapas). Todėl spręstina, jog advokato padėjėjai, atstovavusiai abu nukentėjusiuosius, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose. Be to, teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo metu turėtų advokato padėjėjos pagalbos išlaidų, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nors advokato padėjėjos dalyvavimas atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pakankamai aktyvus, vis tik įvertinus aplinkybes, jog atstovaudama abu nukentėjusiuosius dėl to paties įvykio tarp tų pačių proceso dalyvių tame pačiame ikiteisminiame tyrime sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, aktualūs nukentėjusiųjų teisėms ir interesams, nebuvo keliami, leidžia vertinti, kad advokato padėjėjai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai nereikalavo ypatingų pastangų jų atstovavimui. Įvertinus parengtų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems turinį ir apimtį ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie iš esmės yra identiški, tik skiriasi ieškinio dalis, kurioje motyvuojama neturtinės žalos konkrečiam nukentėjusiajam priteisimas. Taigi, antro civilinio ieškinio parengimas nereikalavo tokių pat parengimo sąnaudų, kaip pirmojo, nes jie, praktiškai, identiški. Ta pati advokato padėjėja nukentėjusiuosius atstovavo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teikė patikslintus civilinius ieškinius, kurių esmė išliko tapati ikiteisminio tyrimo metu reikštiems ieškiniams išdėstant teisines pozicijas, palankias nukentėjusiesiems. Todėl vertintina, kad bylos esmė ir jos problematika atstovei buvo gerai žinoma, todėl pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme ir surašyti patikslintus ieškinius nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Sprendžiant nukentėjusiųjų turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą svarbu įvertinti ir pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių trukmę. Kaip minėta, baudžiamoji byla apylinkės teisme išnagrinėta per tris posėdžius (2023-02-07, 2023-03-06, 2023-03-23), kurių nagrinėjimas atitinkamai truko: 2 val. 30 min., 1 val. 5 min. ir 1 val. 15 min.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 22-30 punktuose nurodytus duomenis, į nuteistojo turtinę padėtį (dirba, byloje nėra duomenų apie jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiesiems padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusieji patyrė būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, siekdami apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusieji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Tačiau tik iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų pareikštus reikalavimus dėl jiems atlygintinos neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad vis tik baudžiamasis procesas nebuvo sudėtingas, kaip minėta, sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, aktualūs nukentėjusiųjų teisėms ir interesams, nebuvo keliami, įvertinus ir nuteistojo turtinę padėtį, jo realią galimybę atlyginti proceso išlaidas, sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiųjų prašomų priteisti proceso išlaidų sumą mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. B. 2040 eurų (kurią sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 840 eurų bei atstovavimas teisminio bylos nagrinėjimo metu – 1200 eurų), o M. B. – 2005 eurų (kurią sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 805 eurai bei atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu – 1200 eurų) proceso išlaidų iš nuteistojo priteisimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas. Todėl šios sumos mažintinos: S. B. iki 1300 Eur, M. B. iki 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios sumos vertinamos kaip atitinkančios sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šios išlaidos – S. B. 1300 Eur, M. B. 700 Eur – pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo M. T. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų naudai (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis). Konstatavus, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, ši nuosprendžio dalis taip pat keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų S. B. ir M. B. atstovė advokatė E. Belevičienė prašė priteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme kiekvienam po 500 Eur. Toks prašymas grindžiamas advokatės E. Belevičienės pateiktais dokumentais – sąskaitomis už teisines paslaugas Nr. 155 ir Nr. 156 ir patvirtinimais apie lėšų įskaitymą, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems buvo suteiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, teisinė konsultacija, apeliacinių skundų parengimus ir dalyvavimas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų apeliacinius skundus, kuriuose buvo ginčijamas nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams S. B. ir M. B. priteistos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų klausimai. Vis tik, kaip minėta ankščiau, pastaroji aplinkybė dar neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo kaip advokato išlaidų atlyginimą priteisti būtent nurodytą sumą. Spręsdama dėl priteistinos sumos dydžio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinius skundus surašė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo tos pačios advokatų kontoros advokatė, kurios advokato padėjėja civilinius ieškovus atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, dėl ko neabejotina, jog bylos esmė ir jos problematika advokatei E. Belevičienei buvo žinoma, pasiruošti bylos nagrinėjimui nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Juolab, kad apeliaciniame skunde iškelti klausimai nebuvo sudėtingi teisės požiūriu. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, bylos nagrinėjimo rezultatas – apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, nebūtų teisinga ir proporcinga visiškai tenkinti prašymą dėl apeliacinio proceso metu patirtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui. Šis prašymas tenkinamas tik iš dalies, iš nuteistojo M. T. išieškant nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams S. B. – 400 Eur ir M. B. – 250 Eur proceso išlaidoms padengti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

33. Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą 2023 m. gegužės 4 d. pranešimu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, jog nuteistajam M. T. būtų parinktas gynėjas (t. 2, b. l. 201). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam M. T. ginti apeliacinės instancijos teisme parinko advokatą K. Ožiūną, kuris buvo paskirtas nuteistojo gynėju ir gynė jo interesus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje nurodoma, jog dėl nuteistajam M. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteistina 165,00 Eur suma.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo inicijuotas nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams padavus apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, šioje byloje jau priteistos atlyginti pakankamai ženklios sumos sudarančios neturtinę žalą, civilinių ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos. Nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo atveju nėra pagrindo, tai nebūtų racionalu ir tikslinga. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nusprendžia:

nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų S. B. ir M. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį:

Padidinti iš nuteistojo M. T. (M. T.) priteistą nukentėjusiajai-civilinei ieškovei S. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) ir priteistą 5 (penkių) procentų metinių palūkanų, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos, skaičiuoti nuo šio civilinio ieškinio priteistos sumos.

Priteisti iš nuteistojo M. T. (M. T.) nukentėjusiajai-civilinei ieškovei S. B. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) atstovo advokato padėjėjos, kuri dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti bei 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo M. T. (M. T.) nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui M. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovo advokato padėjėjos, kuri dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti bei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 165,00 Eur, iš nuteistojo M. T. (M. T.) nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.