Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo Šarūno Jazukevičiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, per mėnesį išdirbant 25 val. visuomenės labui.

Nukentėjusiosios T. A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai T. A. V. iš nuteistojo E. B. priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios T. A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiajai T. A. V. iš nuteistojo E. B. priteista 5200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), pagrobė 217 vnt. pušų, kurių medienos bendras tūris ne mažesnis 17,479 m³, nukirstų T. A. V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai T. A. V. padarydamas 584,80 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuosius patrulius V. V. ir S. J. bei skirti šioje byloje augalinės kilmės objektų teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertams, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nepatenkinus šio reikalavimo, apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta ne 584,80 Eur dydžio turtinė žala, o 359,32 Eur dydžio turtinė žala, taip pat prašoma priimti atsisakytą nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti arba nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą arba nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai 359,32 Eur turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje (dėl turtinės žalos) atmesti. Nepatenkinus pirminio apeliacinio skundo reikalavimo taip pat prašoma nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą arba nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje (dėl neturtinės žalos) atmesti, pakeisti nukentėjusiajai priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiant patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį proporcingą nukentėjusios civilinio ieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Apeliaciniame skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:

Dėl to, kad baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas

2.1. šioje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas, nesant nukentėjusiosios skundo, jos teisėtos atstovo pareiškimo ir (ar) prokuroro reikalavimo. Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 1 d. protokolo - pareiškimo matyti, kad apie įvykį dėl iš T. A. V. sklypo pavogtos pušies medienos pranešė vėliau nukentėjusiąja byloje pripažintos T. A. V. sūnus L. V.. Šio protokolo - pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas;

2.2. skundo dėl vagystės T. A. V. savo vardu nėra surašiusi, o apklausiama 2020 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu nurodė, kad notarine tvarka patvirtinta sutartimi nė vienam iš sūnų nėra pavedusi rūpintis minėtu žemės sklypu, tai daryti prašė tik žodžiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir patvirtino, jog nukentėjusios sūnus L. V. neturėjo tinkamai įformintų įgaliojimų veikti savo motinos vardu ir todėl negali būti laikomas teisėtu jos atstovu. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant teisėto pagrindo;

2.3. skundžiamame nuosprendyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-565/2014, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas visiškai kitokio pobūdžio klausimas – ar pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju baudžiamoje byloje gali būti pripažintas tik fizinis asmuo ir ar juridinio asmens, kuris baudžiamoje byloje negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, pareiškimas yra pakankamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia byla, nepagrįstai nustatė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui, t. y. nukentėjusio asmens L. V. skundui;

2.4. pirmosios instancijos teismas šią savo poziciją taip pat priėmė, nurodydamas, kad vėlesnėje tyrimo stadijoje nuotoliniu būdu buvo apklausta sklypo savininkė ir ji neva neprieštaravo ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Tačiau byloje esantis 2020 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas apie tai, kad su nukentėjusiąją buvo bendrauta telefonu negali būti prilygintas liudytojo ir (ar) nukentėjusio apklausai;

2.5. nors minėtame tarnybiniame pranešime aiškinama, kad T. A. V. buvo apklausta nuotoliniu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020­ m. kovo 13 d. nurodymu Nr. 89-TA-108 „Dėl policijos įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo metu“ (1 t., b. l. 34–35), tačiau nė vienas iš šių teisės aktų nenustatė, jog liudytojai ikiteisminio tyrimo metu gali būti apklausiami telefonu, nesilaikant BPK 179 ir 183 straipsnių nuostatų;

2.6. nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas, nesant ne tik nukentėjusiojo asmens skundo, tačiau nesant BPK nustatyta tvarka gautų šio asmens parodymų, kas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti šią baudžiamąją bylą.

Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų grubių procesinių pažeidimų

2.7. prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nurodė dvi naujas reikšmingas aplinkybes: pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kada realiai buvo nukirsti 217 medžiai (pušys); padarytą turtinę žalą sumažino nuo 584,82 Eur iki 359,32 Eur sumos, t. y. prašė pakeisti E. B. pareikštą kaltinimą, tačiau nuteistajam, nebuvo suteikta papildomo laiko gynybai pasiruošti;

2.8. nuteistojo gynėjas teikė prašymus papildyti bylos medžiagą ir skirti augalinės kilmės objektų teismo ekspertizę, kurios atliekamos Lietuvos teismo ekspertizės centre, siekiant objektyviai nustatyti, kada konkrečiai arba apytiksliai buvo nukirsti bylai aktualūs medžiai, tačiau šie prašymai buvo atmesti. Prokurorui baigiamosios kalbos pirmosios instancijose teisme metu pripažinus aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatyta, kada konkrečiai buvo nukirsti (nupjauti) aktualūs 217 medžiai, toks nuteistojo gynėjo prašymas turėjo būti patenkintas ir įrodymų tyrimas atnaujintas;

2.9. neatnaujinus įrodymų tyrimo byloje, taip pat buvo nesudarytos objektyvios galimybės tinkamai sureaguoti į nukentėjusiosios atstovės tik baigiamųjų kalbų metu išreikštą prašymą - atsiimti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiosios atstovė net neturėjo procesinės teisės vienašališkai atsiimti ieškinio dalies jau baigiamųjų kalbų metu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalį. Be to, CPK apskritai nenumato galimybės atsiimti tik dalį ieškinio, kadangi ieškinys gali būti atsiimamas tik kaip visas dokumentas, jį grąžinant jį padavusiam asmeniui;

2.10. pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva bei juo labiau ir gynėjo prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą, suteikti pakankamai laiko gynybai pasiruošti, išsiaiškinti nuteistojo poziciją dėl išreikšto nukentėjusiosios atstovės prašymo bei gauti aiškiai išreikštą sutikimą arba nesutikimą, tačiau visiškai nepagrįstai ir nepateisinamai to nepadarė;

Dėl kaltinamojo vykdytos teisėtos veiklos ir atliktų veiksmų

2.11. nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos vagystės nepripažino bei neigė nukirtęs ir pagrobęs pušis iš nukentėjusiosios sklypo. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nebuvo nustatyta liudytojų, tiesiogiai mačiusių ir patvirtinusių, kad nuteistasis kirto ir grobė 217 pušų iš nukentėjusiosios žemės sklypo. Nuteistasis davė išsamius parodymus, kad nukirstų medžių krūvos abipus keliuko priklausė jam, nes jis nuo medžių ir krūmų išsivalė jo netoliese panaudos pagrindais naudojamą žemės sklypą, vėliau medieną biokurui pardavė UAB „P.“, kurios darbuotojai visą medieną susmulkino ir išvežė. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis vykdė teisėtą veiklą žemės sklype, besiribojančiame su nuketėjusiosios žemės sklypu, nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog dėl to atliko kokius nors veiksmus ir nukentėjusiosios žemė sklype, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje;

Dėl aptiktų medienos krūvų sąsajos nebuvimo su nukentėjusiosios mediena

2.12. skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirsti medžiai buvo pavogti (pagrobti) 2020 m. balandžio 28 d., kuomet nuteistojo užsakymu UAB „P.“ buvo susmulkinta ir išgabenta mediena, kuri buvo sandėliuojama 2020 m. balandžio 21 d. aptiktose dviejuose nupjautų medžių ir krūmų krūvose. Tačiau byloje esantys objektyvūs duomenys neleidžia daryti išvados, jog minėtos 2020 m. balandžio 21 d. aptiktos nukirstos medienos krūvos kaip nors yra susijusios su iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsta mediena;

2.13. nukirstų medžių krūvos abipus keliuko priklausė nuteistajam, nes jis nuo medžių ir krūmų išsivalė jo netoliese panaudos pagrindais naudojamą žemės sklypą. Kadangi šis žemės sklypas nesiribojo su jokiu keliu, nuteistasis buvo priverstas nukirstų medžių krūvas sandėliuoti šalia kelio esančiuose žemės sklypuose, todėl minėtos krūvos buvo šalia ir nukentėjusiosios žemės sklypo, tačiau tai nereiškia, kad šiose krūvose buvo sandėliuojami būtent iš nukentėjusiosios žemės sklypo nupjauti (iškirsti) medžiai;

2.14. byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiosios žemės sklypo buvo iškirsta (nupjauta) apie 31,57 erdmetrių medienos, kuomet iš UAB „P.“ krovinio važtaraščių matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. buvo išvežta susmulkintos net 919 erdmetrių medienos. Be to, minėtose krūvose buvo sandėliuojama tiek spygliuočių, tiek ir lapuočių mediena, kuomet nukentėjusiosios žemė sklypo buvo nukirstos (nupjautos) tik pušys. Apie 919 erdmetrių medienos nukirsti, ištempti ir sukrauti į dvi krūvas prireikė apie porą savaičių laiko, todėl 29 kartus mažesnį 31,57 erdmetrių medienos kiekį analogiškai ir (ar) panašiai nukirsti (nupjauti), sutvarkyti ir išgabenti būtų galima per maždaug pusę dienos ar vieną dieną. Todėl toks sąlyginai nedidelis medienos kiekis 2020 m. balandžio 21 d. jau galėjo būti išvežtas ir nebūti įvykio vietoje;

2.15. nukentėjusioji patvirtino, kad savo žemės sklype nė karto nesilankė nuo 2015 m. liepos 1 d., kai mirė jos vyras, o prieš tai jame lankėsi vieną ar du kartus. Nukentėjusiosios sūnus D. V. patvirtino, jog motinos sklype lankėsi gal prieš 12-13 metų. Kitas nukentėjusios sūnus L. V. parodė, jog nukirstą mišką aptiko 2022 m. balandžio 21 d., tačiau nežino, kada prieš tai buvo atvažiavęs į žemės sklypą, gal prieš porą mėnesių. Įvykio vietoje niekas neatliko jokių veiksmų, siekiant ištirti ir nustatyti, ar aptiktose dviejuose nukirstų medžių ir krūmų krūvose yra ir iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirsti medžiai. Todėl medžiai teoriškai galėjo būti nukirsti ir prieš du mėnesius, kadangi žemės sklypas jos savininkės ir (ar) jos sūnų buvo lankomas retai bei pratiškai nesaugomas;

2.16. policijos pareigūnas S. M., kuris 2020 m. balandžio 21 d. buvo atvykęs į įvykio vietą ir sprendė, jog iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsta mediena dar nebuvo pavogta, o sandėliuojama šalia sklypo, teisme pripažino, jog ši jo padaryta prielaida galėjo objektyviai būti neteisinga, o jo 2020 m. balandžio 21 d. matytos ir užfiksuotos medžių krūvos galėjo būti visiškai nesusijusios su nukentėjusiosios žemės sklypu;

2.17. policijos pareigūnai V. V. ir S. J., kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą ir rinko pirminius duomenis, nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas daug kartų atmetė nuteistojo gynėjo prašymą liudytojais apklausti būtent šiuos pareigūnus apie įvykio vietoje 2020 m. balandžio 21 d. užfiksuotas pirmines aplinkybes dėl aptiktų nukirstų medžių krūvų vertinimo, dėl gautos informacijos apie nuteistąjį šaltinius ir pobūdį. Todėl darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, jog aptiktose nukirstų medžių ir krūmų krūvose buvo iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirsti medžiai;

Dėl to, kad byloje nebuvo nustatytas medžių iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirtimo laikas.

2.18. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apskritai objektyviais duomenimis realiai nebuvo nustatyta, kada konkrečiai buvo nukirsti medžiai iš nukentėjusiosios žemės sklypo, nors nuteistojo gynėjas ne kartą prašė šios aplinkybės išsamiam įvertinimui skirti teismo ekspertizę. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad neva medžiai nukentėjusiosios sklype buvo iškirsti panašiu laiku, kuomet nuteistasis atliko valymo darbus savo panaudos pagrindais naudojame sklype, tačiau tokia išvada daroma ne objektyvių duomenų, o išskirtinai prielaidų, interpretacijų pagrindu;

2.19. pirmosios instancijos teismas vadovavosi bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo L. V. parodymais, kuris nurodė negalintis tiksliai pasakyti, kada prieš tai lankėsi minėtame žemės sklype; liudytojų D. V. ir R. V. parodymais, jog medžiai buvo šviežiai, neseniai nupjauti, nors išsamiai nepaaiškino, ką vertina šviežiu ir nesenu nupjovimu; liudytojo R. K. nurodyta aplinkybe, jog neva seno kirtimo nebuvo. Šie parodymai, kurių nėra galimybės patikrinti bei tiksliai įvertinti, neleidžia objektyviai nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingą aplinkybę, kada konkrečiai arba bent apytiksliai nukentėjusiosios žemės sklype buvo išpjauti medžiai;

2.20. medžiai iš nukentėjusiosios žemės sklypo galėjo būti nukirsti per labai ilgą pusės metų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. balandžio 21 d., o ištempti ir išgabenti nukentėjusiosios žemės sklype buvusią medieną būtų galima per maždaug pusę dienos ar vieną dieną. Tai reiškia, kad labai ilgą laikotarpį šiuos veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti per vieną dieną, galėjo atlikti labai didelis ratas asmenų, apie tai nieko nematant ir nežinant nuteistajam;

2.21. galiausiai pirmosios instancijos teismas iš nusikalstamos veikos sudėties pašalino visas aplinkybes apie medžių neteisėtą iškirtimą, jas įvertinęs kaip nereikšmingas ir iš esmės neįrodinėtinas, galimai dėl to, kad pats nesiėmė jokių objektyvių veiksmų joms nustatyti, tačiau, neišlaikydamas nuoseklios pozicijos, taip pat bandė prielaidomis, išvedžiojimais, interpretacijomis ir pritempinėjimais įrodinėti, jog minėtus medžius iškirto būtent nuteistasis;

Dėl to, kad kaltinamas neturėjo ir negalėjo turėti racionaliai paaiškinamo tikslo pagrobti medieną

2.22. nuteistasis neturėjo ir negalėjo turėti racionaliai paaiškinamo tikslo nupjauti ir pagrobti nukentėjusiosios medieną, kadangi tokių veiksmų darbo ir laiko sąnaudos savaime būtų vertingesnis nei jų rezultatas. Pagal 2019 m. gruodžio 9 d. su UAB „P.“ Nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam buvo mokama po 4 Eur už vieną erdmetrį pušų medienos, kas reiškia, kad nuteistasis iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirstos medienos galėjo teoriškai gauti tik apie 126,28 Eur atlygį;

2.23. nuteistajam žemės ūkio paskirties sklypus panaudos pagrindais perduoda jų savininkai tam, kad jis juos išvalytų nuo medžių, pastariesiems padėdamas išvengti baudų už apleistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o pats juose tam tikrą laikotarpį galėtų vykdyti ūkininko veiklą, t. y. esminis sklypo išvalymo nuo medžių tikslas kaip ūkininkui gauti dirbamos žemės. Todėl nuteistasis nebūtų kirtęs ir ištraukinėjęs 217 vnt. medžių vien už nereikšmingą atlygį, neturėdamas tikslo ir galimybės šią žemę vėliau naudoti ūkininko veikloje. Be to, nuteistojo tvarkytame žemės sklype medžiai likviduoti kartu su šaknimis, kad būtų galima po to žemę dirbti, o nukentėjusiosios žemės sklype medžiai buvo tiesiog nupjauti (iškirsti), paliekant kelmus, t. y. esminiai skiriasi pats darbo (veiksmų) atlikimo mechanizmas;

Dėl to, kad kaltinamasis neiškirto medžių iš nukentėjusiosios žemės sklypo

2.24. skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis, jo teisėtai valdytame žemės sklype, dirbo ne nuolatos, o tik apie dvi savaites (laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. pavasario) niekaip nepagrindžia, jog būtent nuteistasis iškirto medžius iš nukentėjusiosios žemės sklypo. Nuteistasis objektyviai galėjo nematyti ir nežinoti, kas, kaip ir kada konkrečiai iškirto (nupjovė), ištempė ir išgabeno medžius iš nukentėjusiosios žemės sklypo, juo labiau, kuomet visus šiuos veiksmus objektyviai buvo įmanoma atlikti per trumpą pusės ar vienos dienos laikotarpį;

2.25. skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog nuteistojo parašas 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros akte patvirtina, kad tuo metu neva nuteistasis neneigė, jog medžius nukentėjusiosios sklype išpjovė jis, tačiau šiame apžiūros akte nėra jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai išpjovė medžius iš nukentėjusios žemės sklypo, juo labiau, kad kažkas prisipažino tai padaręs. Nuteistojo bei liudytojų R. K. ir R. V. parodymai patvirtina, kad nuteistasis į apžiūrą atvyko, manydamas, kad bus tikrinimas jo nuo medžių valytas žemės sklypas ir tik atvykęs sužinojo, kad bus tikrinimas su dviem jo teisėtais dirbamais sklypais besiribojantis žemės sklypas, todėl padėjo aprodyti to žemės sklypo ribas, jo buvo paprašyta pasirašyti apžiūros akte, kadangi jis faktiškai dalyvavo apžiūroje. Šios aplinkybės nereiškia, kad nuteistasis tokiais veiksmais neva pripažino išpjovęs (iškirtęs) medžius iš nukentėjusiosios žemės sklypo;

2.26. skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog 2020 m. balandžio 22 d. apžiūroje dalyvavę liudytojai D. V. ir R. K. nurodo girdėję, kaip nuteistasis šio susitikimo metu pripažino, kad iškirto medžius nukentėjusiosios sklype. Tačiau pats nuteistasis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos metu paaiškino, kad galėjo būti neteisingai suprastas, kadangi apžiūros metu nurodė tik tai, kad jeigu būtų išvalęs nukentėjusiosios žemės sklypą nuo medžių, būtų padaręs jai paslaugą, nes sklypas buvo apleistas. Be to, liudytojas D. V., duodamas parodymus, tiesiogiai buvo ir yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Apžiūroje taip pat dalyvavęs Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas R. V. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme jokių aplinkybių apie tai, kad nuteistasis neva būtų prisipažinęs iškirtęs medžius iš nukentėjusiosios žemės sklypo, nenurodė;

2.27. skundžiamame nuosprendyje taip pat akcentuojami policijos pareigūno S. M. parodymai, jog nustatinėjant galimai nukentėjusiosios sklype medžius išpjovusį asmenį, aplinkiniai gyventojai policijai nurodė E. B., tačiau tai niekaip neįrodo, kad šalia atlikinėjęs panašius darbus, nuteistasis atliko kokius nors veiksmus ir nukentėjusiosios žemės sklype;

2.28. į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. M. nurodė, jog į įvykio vietą pirmieji atvyko pareigūnai V. V. ir S. J., kurie ir nurodė S. M. minėtą surinktą informaciją. Todėl šie pareigūnai turėjo būti apklausti;

Dėl neteisingai nustatytos padarytos žalos dydžio

2.29. pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą nukentėjusiajai neva padarytą 584,80 Eur turtinę žalą, kadangi galėjo konstatuoti padarytą tik 359,32 Eur turtinę žalą, kas atitinka ir į bylą pateikto VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio Miško apsaugos specialistės I. G. pateiktas patikslintas 2022 m. rugsėjo 21 d. medienos vertės paskaičiavimo aktas. Šiame akte buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad medienos sortimentų (medienos produktų) paruošimas sudaro papildomus kaštus, kurie įtraukti į apvalios medienos kainą, todėl šie kaštai (225,48 Eur) turi būti atimti iš apskaičiuotos apvalios medienos produktų sortimentų rinkos vertės;

2.30. iš nukentėjusiosios žemės sklypo galėjo būti pagrobta tik padarinė ar malkinė mediena (nukirsta mediena), tačiau ne jau pagaminti apvalios medienos produktai sortimentai, kuriems pagaminti būtina patirti papildomas išlaidas, todėl ir nukentėjusiosios patirta turtinė žala turėjo būti nustatyta kuo artimesnė būtent padarinės ir (ar) malkinės medienos rinkos vertei;

Dėl netinkamo sprendimo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atžvilgiu

2.31. bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo eigoje nuketėjusiosios interesus pradėjo atstovauti kita atstovė advokatė Indrė Panavaitė, kuri neįrodinėjo nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų teisingumo ir pagrįstumo, dėl to neteikė jokių argumentų ir motyvų, neteikė dėl to jokių papildomų dokumentų ir (ar) įrodymų, neprašė jų išsireikalauti. Galiausiai nukentėjusiosios atstovė patikslinto civilinio ieškinio į bylą taip ir nepateikė, o 2022 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė nukentėjusiosios vardu atsiimanti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo;

2.32. pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas baigiamųjų kalbų sakymo tvarką, uždavė nukentėjusiosios atstovei klausimą, kokiu teisiniu pagrindu ji atsiima dalį ieškinio. Nukentėjusiosios atstovė nurodė, jog ji vadovaujasi BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir CPK 139 straipsniu, reglamentuojančiu ieškinio atsiėmimą institutą, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą tik gavus atsakovo sutikimą. Be to, CPK apskritai nenumato galimybės atsiimti tik dalį ieškinio, ieškinys gali būti atsiimamas tik kaip visas dokumentas, kadangi jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui;

2.33. pirmosios instancijos teismas, baigiamųjų kalbų metu išgirdęs tokį nukentėjusiosios atstovės prašymą, savo iniciatyva bei juo labiau nuteistojo gynėjo prašymu, kuris buvo išreikštas, privalėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, suteikti pakankamai laiko gynybai pasiruošti, sužinoti nuteistojo poziciją išreikšto prašymo atžvilgiu, gauti jo sutikimą arba prieštaravimą ir tik tada išspręsti tokį prašymą, tačiau visiškai nepagrįstai ir nepateisinamai tokių veiksmų neatliko;

Dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio

2.34. skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusios naudai iš nuteistojo buvo priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškinį šioje dalyje turėjo būti atmestas, kadangi nuketėjusioji nei civiliniu ieškiniu, nei duodama parodymus, nei jos atstovė, sakydama baigiamąją kalbą, net neįrodinėjo ir atitinkamai neįrodė būtinųjų neturtinės žalos kilimo sąlygų;

2.35. nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą grindė tik tuo, jog ji džiaugėsi sklypu, akį ir širdį glostė jo nuostabi žaluma, augančios pušys, kurios priminė jos sutuoktinio įdėtą darbą ir staiga šio reginio ir objekto neteko. Tačiau pati nukentėjusioji pripažino neturėjusi jokio emocinio ryšio su žemės sklypu, kadangi jame jokių sodinimo ir (ar) kitokių veiksmų neatliko, jame iš esmės nesilankė, o iš buvusio vyro net negaudavo jokios informacijos, kas ten buvo daroma, taip pat nesilankė sklype ir po paties tiriamo įvykio. Nukentėjusiosios sūnūs aiškino, jog planavo sklypą naudoti poilsio tikslais, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikta jokių duomenų, kad realiai buvo imtasi kokių nors veiksmų tokiems planams įgyvendinti;

2.36. iš civilinio ieškinio turinio, taip pat ir nukentėjusiosios parodymų matyti, jog nukentėjusioji neturtinę žalą aiškino išskirtinai medžių nukirtimu, o ne jų pagrobimu, be to, žemės sklypas buvo ir yra žemės ūkio paskirties, todėl jame apskritai neturėjo ir neturi augti medžiai, o jeigu auga, tai laikoma pažeidimu, už kurio padarymą baudžiama administracine atsakomybe. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistajam inkriminuotos aplinkybės dėl medžių neteisėto iškirtimo neturi esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl ši aplinkybė pašalinta. Todėl darytina išvada, jog neturtinė žala nukentėjusiajai jei ir buvo padaryta, tai buvo padaryta ne būtent BK specialiosios dalies 178 straipsniu uždrausta nusikalstama veika, o papildomais veiksmais (nepriklausomai nuo to, kas juos atliko), kurie nesudaro minėtos nusikalstamos veikos sudėties bei neturi reikšmės veiksmų kvalifikavimui, todėl tarp nukentėjusiosios nurodomos neturtinės žalos ir nusikalstamos veikos neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys;

2.37. net jeigu būtų daroma išvada, kad nuketėjusioji tikrai patyrė neturtinę žalą ir ji jai turi būti priteista, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista aiškiai per didelė neturtinė žala, lyginat ją su priteisiama žala analogiškose bylose;

2.38. skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog naujausios praktikose bylose dėl vagystės priteistinos neturtinės žalos dydis nesiekia 1 000 Eur bei nurodomos konkrečios nutartys konkrečiose bylose, tačiau išsamiai įvertinus paties pirmosios instancijos teismo nurodytų šių nutarčių analogiškose bylose turinį nustatyta, kad neturinės žalos dydis svyruoja nuo 100 Eur iki 500 Eur. Be to, nurodytose bylose 100 – 500 Eur neturtinė žala buvo priteista, nustačius, kad nuteistieji savo veiksmais padarė daug didesnę turtinę žalą. Todėl nukentėjusios naudai objektyviai galėjo būti priteista ne didesnė nei 100 Eur neturtinė žala;

Dėl nepagrįstai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir jų dydžio

2.39. nukentėjusioji pati apmokėjo tik 3000 Eur už atstovės suteiktas paslaugas (iš 5200 Eur), kuomet 2200 Eur apmokėjo L. V.. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji būtų grąžinusi šią pinigų sumą L. V., todėl nukentėjusioji realiai patyrė ne 5 200 Eur, kurie buvo priteisti iš nuteistojo, o 3 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

2.40. nukentėjusios atstovė I. Panavaitė nurodė, jog nukentėjusioji patyrė 5 200 Eur išlaidas jos paslaugoms apmokėti, tačiau ji nukentėjusiąją pradėjo atstovauti tik bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, nauja atstovė neįrodinėjo nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų teisingumo ir pagrįstumo, dėl to neteikė jokių argumentų ir motyvų, neteikė dėl to jokių papildomų dokumentų ir (ar) įrodymų, neprašė jų išsireikalauti ir leido suprasti, jog ji pati nesutinka su ne jos surašytu civiliniu ieškiniu ir jo nepalaiko;

2.41. įvertinus pačios atstovės reikštą poziciją byloje kyla pagrįstos abejonės, ar tokios išlaidos apskritai buvo būtinos ir yra pateisinamos. Galiausiai, nukentėjusiosios atstovė patikslinto civilinio ieškinio į bylą nepateikė, o sakydama baigiamąją kalbą, nurodė nukentėjusios vardu atsiimanti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo. Visa tai lėmė, jog byloje buvo patenkinta tik 0,8 proc. nukentėjusiosios pareikštų reikalavimų, tačiau už savo suteiktas paslaugas nukentėjusiosios atstovė gavo reikšmingą ir rinkos kainas atitinkantį atlygį, todėl negalėjo ir negali būti visa apimtimi priteisti iš nuteistojo;

2.42. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo priteisimą iš nuteistojo pavertė dar vienu ir reikšmingiausiu nubaudimo elementu, kadangi iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai buvo priteista 3,5 karto didesnė pinigų suma nei priteista atlyginti neturtinės žalos. Pagal kasacinės instancijos teismo naujausią praktiką tai prieštarauja teisingumo principui;

2.43. pagal naujausią kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant patirtų išlaidų atlyginimo priteisimą baudžiamajame procese būtina atsižvelgti į patenkintą civilinio ieškinio dalį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 172 110,40 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos, t. y. bendrą 187 110,40 Eur sumą, o skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai buvo priteista 1 500 Eur neturtinės žalos, t. y. iš viso buvo patenkinta tik 0,8 proc. reikalavimų. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai turėjo būti priteista tik 41,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokuroras G. Č. nurodo, jog kad apelianto prašymai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Prašymas apklausti teisme liudytojais (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnus V. V. ir S. J. buvo teikiamas ir apylinkės teisme bei pagrįstai atmestas, kadangi šie policijos pareigūnai, važiavę į įvykio vietą, jokių procesinių dokumentų nepildė, įvykio vietos neapžiūrėjo, jos nefiksavo, taip pat nuo to momento praėjo nemažas laiko tarpas, todėl akivaizdu, kad reikšmingos informacijos tyrimui jie nebūtų suteikę. E. B. nuteistas tik dėl jau nukirstų medžių vagystės, todėl nesuprantamas prašymas skirti objektų ekspertizę, siekiant gauti atsakymą apie nukirstų medžių laiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, o VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninis padalinys pateikė teismui pagrobtos medienos rinkos kainą, buvusią 2020 m. balandžio mėnesį, t. y. 584,80 Eur. Ši suma teisingai nustatyta kaip vagystės metu pagrobto turto vertė, todėl atmestinas apelianto prašymas pakeisti teismo nuosprendžio dalį nurodant, kad vagystės metu pagrobto turto vertė buvo ne 584,80 Eur, o 359,32 Eur. Civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai apylinkės teismo išspręsti pagrįstai, todėl jų keisti nėra teisinio pagrindo.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė advokatė - atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu bei išvada, jog nuteistasis E. B. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, nesant nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo; bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista nuteistojo E. B. teisė į gynybą. Be to, apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimu, proceso išlaidų atlyginimu ir sprendimu palikti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas

6. Apeliaciniame skunde pirmiausia yra keliamas klausimas dėl baudžiamojo proceso teisėtumo, nurodant, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje neturėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, nesant nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo gynėjas šį klausimą ne kartą kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas pagrįstai, o jį nutraukti teisinio pagrindo nebuvo. Nors apeliaciniame skunde yra nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvais šioje dalyje, tačiau apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamasis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas pagrįstai ir vykdomas teisėtai.

7. Apeliaciniame skunde plačiai nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-565/2014, kadangi joje buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir joje nustatytomis teisės normų aiškinimo taisyklėmis pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis. Apeliacinio teismo pozicija yra ta, jog nors ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas be nukentėjusios T. A. V. rašytinio pareiškimo, tačiau tyrimo metu buvo imtasi priemonių, siekiant išsiaiškinti nukentėjusios T. A. V. poziciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tvirtinti apie baudžiamojo proceso negalimumą, nėra pagrindo.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas garbaus amžiaus nukentėjusiosios T. A. V. (gimusi (duomenys neskelbtini)) sūnaus L. V. pareiškimo pagrindu (1 t., b. l. 1), L. V. sklypo savininkės, t. y. jo motinos, valia buvo pavesta rūpintis jai priklausančiu žemės sklypu kaip šeimos turtu. Nors kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji notarine tvarka nebuvo nė vienam iš savo sūnų patikėjusi rūpintis minėtu žemės sklypu, o pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikęs L. V. neturėjo tinkamai įformintų įgaliojimų veikti savo motinos vardu, tačiau tai lemiančios reikšmės baudžiamojo proceso teisėtumui neturi. Pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pavyzdžiui, protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios žemės sklype iškirstas pušis pirmasis pastebėjo ir apie tai policijos pareigūnams pranešė nukentėjusiosios sūnus L. V., t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal pačios nukentėjusiosios pareiškimą, tačiau nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu neišreiškė prieštaravimų dėl pradėto baudžiamojo proceso, priešingai apie pradėtą tyrimą nuo pat pradžių (tyrimas pradėtas 2020-05-01, o T. A. V. 2020-05-12 pasirašytinai informuota apie tyrimą) buvo informuota ir su tyrimu sutiko (1 t., b. l. 7), jo reikalavo. Nukentėjusioji ne tik ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta nuotoliniu būdu (su ja bendrauta telefonu), kuomet nurodė dėl aptariamo įvykio turinti pretenzijų (1 t., b. l. 34–36), tačiau ji davė parodymus apie nagrinėjamą įvykį ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; be to, atstovaujama advokato pareiškė civilinį ieškinį dėl jai nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios apklausos atliktos nuotoliniu būdu (telefonu), kuri įforminta tarnybiniu pranešimu, nes pati nukentėjusioji pripažino, kad apie nagrinėjamą įvykį daugiau galėjo papasakoti jos sūnus, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pavyzdžiui įvykio vietos apžiūras, nukentėjusioji nedalyvavo. Po nukentėjusios pozicijos išklausymo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu T. A. V. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir vėliau atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nukentėjusioji T. A. V. pritarė ikiteisminio tyrimo pradėjimui, taip pat patvirtino turinti pretenzijų dėl pagrobtų pušų ir tokios pozicijos laikėsi viso proceso metu, t. y. reiškė reikalavimą dėl ikiteisminio tyrimo. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti, todėl atmetami, nes pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų apie pirmosios instancijos teismo padarytus grubius procesinius pažeidimus

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuolat besikeitusi prokuroro pozicija dėl kaltinimui reikšmingų faktinių aplinkybių, galutinis pozicijos suformulavimas tik baigiamosiose kalbose bei galutinio kaltinimo suformulavimas tik teismo nuosprendžiu, kurio turinys E. B. tapo žinomas tik po jo priėmimo, reiškia, jog buvo reikšmingai ir nepateisinamai apribota E. B. teisės nuodugniai žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 6 dalis). Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pakeitęs nuteistajam E. B. pareikštą kaltinimą, o būtent pašalinęs aplinkybę kad buvo iškirsti nukentėjusiosios T. A. V. žemės sklype augę 217 medžiai (pušys), pažeidė jo teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o prokurorui baigiamosiose kalbose išreiškus prašymą sumažinti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos sumą nuo 584,82 Eur iki 359,32 Eur, nesuteikė nuteistajam papildomo laiko pasiruošti gynybai, to nepadarius taip pat buvo grubiai pažeistos aukščiau minėtos procesinės teisės normos.

10. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui E. B. kaltinant tuo, kad jis 2020 balandžio 21 d. - 2020 gegužės 1 d., laike, (duomenys neskelbtini), T. A. V. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu neteisėtai nukirto ir pagrobė 217 vnt. augusių pušų, kurių medienos bendras tūris ne mažesnis 17,479 m³, tuo nukentėjusiai T. A. V. padarydamas 361,58 Eur turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu prašymu dėl kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimo buvo prašoma E. B. pateiktą kaltinimą keisti taip: 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. gegužės 1 d. laike (duomenys neskelbtini), T. V. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu neteisėtai nukirto ir pagrobė 217 vnt. augusių pušų, kurių medienos bendras tūris ne mažesnis 17,479 m3, tuo nukentėjusiajai T. V. padarydamas 584,80 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 146). Byloje nustatyta, jog prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prašė patikslinti E. B. pareikštą kaltinimą, nurodant mažesnę nukirstos medienos vertę, t. y. 359,32 Eur, kuri atitinka specialistės pateiktus skaičiavimus byloje (4 t., b. l. 9). Matyti, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pašalino E. B. inkriminuotą aplinkybę - medžių neteisėtą iškirtimą vagystės tikslu, taip pat susiaurino ir nustatė konkrečiai nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. balandžio 28 d. (kuomet nukentėjusioji neteko galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu), tačiau padarytos turtinės žalos dydį nustatė pagal prokuroro pateiktą prašymą dėl kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimo, pateiktą vadovaujantis BPK 256 straipsnio pagrindu (3 t., b. l. 146). Nors pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybę dėl medžių iškirtimo bei nustatė kitą nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, negu baigiamosiose kalbose prašė prokuroras, tačiau nagrinėjamu atveju tai nereiškia, kad buvo pažeistos nuteistojo E. B. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat teise pasirengti gynybai.

11. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nekeitė, jo teisinė padėtis nepasunkėjo, jam nebuvo inkriminuotos jokios kitos naujos, nei jam, nei jo gynėjui iki tol nežinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Priešingai, E. B. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu pareikštas kaltinimas savo apimtimi susiaurėjo, kadangi buvo pašalinta aplinkybė dėl nukentėjusiosios žemės sklype augusių pušų nukirtimo; į prokuroro baigiamųjų kalbų metu pateiktą prašymas keisti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį į 359,32 Eur (4 t., b. l. 9) atsižvelgta nebuvo, nes pirmosios instancijos teismas nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, t. y. 584,80 Eur, konstatavo pagal prokuroro prašymą dėl kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimo (3 t., b. l. 146). Aptariamos aplinkybės (dėl veikos laiko, medienos vertės, t. y. turtinės žalos dydžio) tiek pačiam nuteistajam ir jo gynėjui buvo gerai žinomos, dėl šių aplinkybių E. B. davė išsamius parodymus (3 t., b. l. 148-150), E. B. tiek 2021-09-03, tiek 2022-10-11 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinimo esmė jam yra aiški, kaltinimą supranta (2 t., b. l. 78, 4 t., b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste, vadovaujantis formuojama teismų praktika, neteisėtas miško iškirtimas, turint tikslą pasisavinti medieną, gali būti vertinamas kaip parengiamieji veiksmai, todėl sprendžiant klausimą dėl E. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, esminės reikšmės turi kaltinimo dalis, susijusi su medžių pagrobimu, o ne jų nukirtimu. Taigi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik argumentuotai, tačiau ir pagrįstai, nesurinkus pakankamai įrodymų, jog nuteistasis E. B. tyčia, turėdamas iš anksto suplanuotą tikslą pagrobti medžius, iškirto nukentėjusiosios žemės sklype augusias pušis, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Bylos aplinkybės leidžia teigti, jog nurodytos aplinkybės šalinimas iš pareikšto kaltinimo, taip pat kaltinimo pakeitimas E. B. nesuvaržė jo teisė į gynybą ar kitaip pažeidė jo procesines teises, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais šioje dalyje pagrindo nėra. Juolab, kad nėra pagrindo manyti, jog gynyba dėl pakeistų aplinkybių būtų kitokia. Svarbu pažymėti, taip pat ir tai, jog teisiamajame posėdyje, prokurorui, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, pateikus prašymą dėl faktinių aplinkybių pakeitimo, buvo paskelbta pertrauka (3 t., b. l. 146, 150), sudariusi sąlygas nuteistajam pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, o tai, jog baigiamosiose prokuroras išdėstė savo poziciją dėl padarytos turtinės žalos, kuri atitiko bylos rašytinius įrodymus (medienos vertės paskaičiavimo aktą (3 t., b. l. 145)), ir siūlė teismui ją vertinti, niekaip neleidžia teigti, kad nuteistojo E. B. teisės buvo suvaržytos esmingai.

12. Daryti išvados, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos nuteistojo E. B. procesinės teisės, nesuteikia pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo bei jo gynėjo prašymo skirti atlikti augalinės kilmės objektų ekspertizę atmetimo. Apelianto manymu patenkinus šį prašymą būtų galima nustatyti, kada konkrečiai arba apytiksliai buvo nukirsti nukentėjusiosios žemės sklype augę 217 medžiai, tačiau pripažinti, jog pirmosios instancijos teismui atmetus šį prašymą, buvo pažeista nuteistojo E. B. teisė į gynybą, nėra pagrindo. Svarstant šį klausimą (2 t., b. l. 167-168) pirmosios instancijos teisme, nuo nagrinėjamo įvykio buvo praėję daugiau nei vieneri metai, todėl akivaizdu, jog tokio tyrimo skyrimas būtų buvęs netikslingas dėl praėjusio laiko tarpo, neatitiktų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo per trumpiausią laiką atlikti tyrimą. Juolab, kad iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versija, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys (2K-157/2012, 2K-339/2011, 2K-463/2011).

Dėl nuteistojo E. B. kaltės

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis E. B. savo kaltės nepripažino, neigė iškirtęs ir pagrobęs nukentėjusiosios žemės sklype augusias pušis. Apeliaciniame skunde nurodoma eilė argumentų, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog nuteistasis E. B. nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą dėl E. B. kaltės.

14. Byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai T. A. V. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai iškirstos ir pagrobtos augusios pušys. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, jog šiame žemės sklype augusios pušys buvo iškirstos iki 2020 m. balandžio 21 d., kadangi šią dieną žemės sklype iškirstas pušis, kurios buvo sukrautos į krūvas, pastebėjo ir dėl įvykio į policiją kreipėsi nukentėjusiosios sūnus L. V.. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog 2020 m. balandžio 21 d. aptiktose dviejose nupjautų medžių ir krūmų krūvose buvusi mediena priklausė nuteistajam E. B., jog jose iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsti medžiai sandėliuojami nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, nesurinkus jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog E. B. tyčia, turėdamas išankstinį nusikalstamą sumanymą, iškirto nukentėjusiosios žemės sklype augusias pušis, šią aplinkybę pašalino, tačiau pagrįstai pripažino, jog šie medžiai (pušys) buvo sandėliuojami abipus šalia nukentėjusiosios sklypo einančio keliuko medžių krūvose kartu su paties nuteistojo E. B. sukrautais medžiais, o po to susmulkinti ir parduoti UAB „P.“. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu su nukentėjusiosios žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype vykdė teisėtą veiklą, t. y. panaudos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko valymo darbus (ruošė žemės sklypą žemės ūkio darbams), o darbų metu likusią medieną biokurui pardavė UAB „P.“. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys, be kita ko, ir paties nuteistojo pateikti dokumentai, t. y. 2019 m. vasario 9 d. Ilgalaikė žemės sklypo panaudos sutartis (1 t., b. l. 111–112), 2019 m. gruodžio 9 d. Nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108), 2020 m. balandžio 28 d. krovinio važtaraščiai, patvirtinantys, kad 2020 m. balandžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) kaimo UAB „P.“ darbuotojų buvo vežama susmulkinta mediena (3 t., b. l. 15–25), PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta nuteistojo E. B. (pardavėjo) įmonei UAB „P.“ (pirkėjui), bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – 2020 m. gegužės 8 d. lėšų pervedimo nurodymas (1 t., b. l. 116, 117). Nepaisant to, aplinkybė, jog nuteistasis panaudos sutarties pagrindu, besiribojančiame žemės sklype vykdė teisėtą veiklą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad nukentėjusiosios žemės sklype augę ir nukirsti medžiai (pušys) buvo sandėliuojami abipus šalia nukentėjusiosios sklypo einančio keliuko medžių krūvose kartu su paties nuteistojo E. B. sukrautais medžiais, o 2020 m. balandžio 28 d. buvo susmulkinti ir parduoti UAB „P.“.

16. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų reikšmingas yra byloje esantis žemės sklypo 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros aktas, surašytas dalyvaujant R. V., R. K., D. V. ir nuteistajam E. B. (1 t., b. l. 104). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip galimai nukentėjusiosios žemės sklype pušis iškirtęs asmuo, surašant šį apžiūros aktą, buvo kviečiamas atvykti ir nuteistasis E. B.. Nors nuteistasis parodė, jog nesuvokė tikrosios savo dalyvavimo žemės sklypo apžiūroje priežasties, tačiau apygardos teismas tokią nuteistojo poziciją atmeta ir vertina siekimu sušvelninti savo padėtį. Nuteistasis parodė, kad apžiūros akte pasirašė tik kaip kartu dalyvavęs besiribojančio žemės sklypo naudotojas; apžiūroje dalyvavo tik dėl to, kad galėtų padėti ir nurodyti apžiūrą atlikusiems pareigūnams besiribojančių žemės sklypų ribas ir tai nereiškia, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau šios apžiūros metu buvo skaičiuojami ir matuojami visame nukentėjusiosios žemės sklype augusių nukirstų medžių kelmai, o ne besiribojančių žemės sklypų ribos ar tik jose augę medžiai. Nuteistasis E. B. nepertraukiamai dalyvavo šioje apžiūroje, stebėjo kaip yra matuojami nukirstų medžių kelmai, todėl akivaizdu, jog suvokė savo dalyvavimo priežastį. Be to, į šią apžiūrą nebuvo kviečiami dar kitų, be nuteistojo panaudos sutartimi naudojamo, žemės sklypų savininkai, kas vėlgi patvirtina, jog žemės sklypo apžiūra atlikta būtent dėl nukentėjusios medžių iškirtimo aplinkybių tyrimo. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis E. B. savo parašu apžiūros akte patvirtino, jog suvokia surašyto šio apžiūros akto prasmę, jog apžiūra atlikta susijusi su galimai padaryta nusikalstama veika. Byloje nėra duomenų, jog apžiūros metu nuteistojo E. B. būtų prašoma nurodyti besiribojančių žemės sklypų ribas, o liudytojų R. K. ir D. V. parodymai patvirtina, jog nuteistasis šios apžiūros metu pats prisipažino iškirtęs nukentėjusiosios žemės sklype augusias pušis. Nors ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant nuteistojo E. B. kaltės klausimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi aplinkybė dėl iškirstų pušų vagystės tikslu buvo pašalinta iš nuteistajam pareikšto kaltinimo, tačiau vėlgi patvirtina, jog nuteistasis suvokė atliekamos apžiūros priežastį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis, pats prieš tai dalyvavęs surašant apžiūros aktą ir suvokdamas, kad iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsti medžiai buvo sandėliuojami abipus šalia nukentėjusiosios sklypo einančio keliuko medžių krūvose, juos 2020 m. balandžio 28 d. pardavė kaip savo UAB „P.“. Tai patvirtina ne tik liudytojais apklaustų UAB „P.“ darbuotojų Ž. P., K. M., V. V., V. D., V. T., vykdžiusių medžių smulkinimo ir susmulkintos medienos išvežimo darbus, parodymai duoti pirmosios instancijos teisme metu bei šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikrinimo vietoje protokolai (1 t., b. l. 67–70, 74–77, 80–83, 86–89, 92–94), tačiau ir jau minėti kiti rašytiniai įrodymai (2019 m. gruodžio 9 d. Nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 28 d. krovinio važtaraščiai, PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 8 d. lėšų pervedimo nurodymas ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausdamas policijos pareigūnų V. V. ir S. J., kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą 2020 m. balandžio 28 d., nepagrįstai pripažino, jog minėtose medžių krūvose buvo sandėliuojamos ir iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirstos pušys. Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus šiuos policijos pareigūnus (5 t., b. l. 25-26) nebuvo gauta duomenų prieštaraujančių minėtai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog medžiai iš nukentėjusiosios žemės sklypo galėjo būti iškirsti ir išvežti ganėtinai ankščiau negu iškirstų medžių faktą pastebėjo nukentėjusiosios sūnus L. V.. Nurodoma, kad pati nukentėjusioji žemės sklype nesilankė ilgą laiką, o jos sūnus L. V. pats negalėjo nurodyti kada paskutinį kartą jame lankėsi (gal prieš porą mėnesių), todėl medžiai galėjo būti iškirsti žymiai ankščiau ir niekas to galėjo nepastebėti. Be to, pasak apelianto, iš nukentėjusiosios žemės sklypo buvo nukirstas nedidelis medienos kiekis – 31,57 erdmetriai, kuomet iš UAB „P.“ krovinio važtaraščių matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. buvo išvežta susmulkintos net 919 erdmetrių medienos. Pagal apelianto apskaičiavimus nuteistasis, jeigu jis būtų padaręs nusikalstamą veiką, iš nukentėjusiosios žemės sklypo nukirstos medienos galėjo teoriškai gauti tik apie 126,28 Eur atlygį. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, jog nuteistasis panaudos sutartimi naudojamą besiribojantį žemės sklypą ruošė žemės ūkio paskirčiai, todėl iš ten medžius rovė, o ne pjovė, kaip tai padaryta nukentėjusiosios žemės sklype, pasak apelianto patvirtina, jog E. B. nusikalstamos veikos nepadarė. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis E. B. jau kitą dieną, po to, kuomet nukentėjusiosios sūnus pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, asmeniškai dalyvavo surašant 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros aktą. Pasak liudytoju apklausto policijos pareigūno S. M., būtent nuteistasis E. B. buvo aplinkinių gyventojų įvardintas kaip asmuo galėjęs iškirsti nukentėjusiosios žemės sklype augusias pušis. Matyti, jog būtent dėl šios priežasties nuteistasis ir dalyvavo surašant minėtą apžiūros aktą, kurį patvirtino savo parašu. Svarbu ir tai, jog būtent nuteistasis besiribojančiame žemės sklype tuo metu atliko medžių valymo darbus juos raudamas turima nuosava ūkine technika. Pastebėtina, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių 2020 m. lapkričio 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu darytų vaizdo įrašų (1 t., b. l. 22) matyti, jog medžiai iš nukentėjusiosios žemės sklypo buvo ne tik kertami, tačiau ir raunami su šaknimis, kaip tai patvirtino daręs nuteistasis E. B. panaudos sutartimi naudojamame besiribojančiame žemės sklype. Aplinkybę, jog nukentėjusiosios žemės sklype medžiai buvo ne tik kertami, tačiau ir raunami patvirtino ir nukentėjusiosios sūnus L. V. bei liudytojas R. K.. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl medžių iškirtimo laiko atkreiptinas dėmesys į liudytojo R. V. duotus parodymus. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2020 m. balandžio 22 d. atliktos apžiūros metu buvo matyti, kad medžiai nukentėjusiosios žemės sklype buvo iškirsti neseniai, kadangi šalia dar buvo matyti pušų spyglių. Nors nebuvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti kada tiksliai iš nukentėjusiosios žemės sklypo buvo iškirsti medžiai, tačiau matyti, kad toks tyrimas nebuvo būtinas, kadangi abejonių dėl medžių iškirtimo laiko ikiteisminio tyrimo metu nekilo. Todėl nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog medžiai iš nukentėjusiosios žemės sklypo galėjo būti iškirsti žymiai ankščiau negu 2020 m. balandžio 21 d. Tai neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsta mediena buvo sandėliuojama medžių krūvose, kurias susmulkinus pardavė nuteistasis E. B., nes šią aplinkybę patvirtina bylos įrodymų visetas. Net ir apeliacinėje instancijoje apklausto liudytojo S. J. spėjimas, jog medžiai buvo senesnio pjovimo (5 t., b. l. 26), nėra pagrindas bylos įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

18. Visų šių aplinkybių visuma bei nustatyti atlikti nuoseklūs nuteistojo E. B. veiksmai, kuomet jis gretimame žemės sklype vykdė medžių valymo darbus, po to dalyvavo surašant 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros aktą ir galiausiai pardavė šalia žemės sklypų sandėliuotą medieną ją susmulkinus kaip nuosavą 2020 m. balandžio 28 d. UAB „P.“, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog į krūvas susandėliuotus medžius iš nukentėjusiosios žemės sklypo galėjo išvežti kuris nors kitas asmuo. Vien apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios pasak apelianto patvirtina, jog atlikti medžių valymo (kirtimo) darbus nukentėjusiosios žemės sklype nuteistajam E. B. būtų buvę nepelninga, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, jog E. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje ir priimti dėl nuteistojo E. B. išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland , kasacinė nutartis 2K-208-697/2022).

Dėl nustatytos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Nurodoma, jog nukentėjusiajai galėjo būti padaryta ne 584,80 Eur turtinė žala, tačiau 359,32 Eur turtinė žala, neįtraukiant į šią sumą papildomų medienos sortimentų (medienos produktų) paruošimo kaštų, kurie sudaro 225,48 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šis klausimas buvo nagrinėjamas ir pirmosios instancijos teisme, nurodant, jog medienos kirtimo ir išvilkimo iki sandėlio išlaidos, kurios yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, turi būti įskaitomos į pagrobto turto vertę. Apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, jog medienos sortimentų paruošimo kaštai neturėjo būti įtraukti į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Byloje esančiame VĮ „Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio“ 2022 m. rugsėjo 21 d. medienos apskaičiavimo akte nurodyta, kad medienos sortimentų paruošimas ir išgabenimas į medienos sandėlį sudaro papildomus kaštus, kurie įtraukiami į apvaliosios medienos kainą (3 t., b. l. 145). Tačiau nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiosios žemės sklypo iškirsti medžiai buvo sandėliuojami netoliese, sukraunant iškirstus medžius į krūvą. Be to, iškirsti medžiai (mediena) nebuvo apgenėti, nukirstos jų viršūnės ir kt., t. y. jie nebuvo paruošti kaip apvaliosios medienos sortimentai. Matyti, jog pirmosios instancijos teismo į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį buvo įtraukti medienos sortimentų paruošimo kaštai, kurie su nusikalstamos veikos padarymu nagrinėjamu atveju nėra susiję.

21. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinis skundas šioje dalyje pripažįstamas pagrįstu ir taip, kaip yra prašoma apeliaciniame skunde, tikslintinos nustatytos aplinkybės dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai dydžio, pašalinant medienos sortimentų (medienos produktų) paruošimo kaštus, kurie sudaro 225,48 Eur (584,80 – 225,48 = 359,32 Eur). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas nustatant, kad E. B. 2020 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), pagrobė 217 vnt. pušų, kurių medienos bendras tūris ne mažesnis 17,479 m³, nukirstų T. A. V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai T. A. V. padarydamas 359,32 Eur turtinę žalą. Toks kaltinimo tikslinimas nuteistojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia, nesunkina jo teisinės padėties, o be to, tokio kaltinimo tikslinimo buvo prašoma ir apeliaciniu skundu. Atskirai pabrėžtina, jog prokuroras pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamosiose kalbose būtent ir išdėstė prašymą sumažinti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos sumą nuo 584,82 Eur iki 359,32 Eur, taip, kaip apeliaciniu skundu ir prašo apeliantas (4 t., b. l. 9), todėl apeliacinio skundo argumentai pažeidus E. B. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas - niekuo nepagrįsti (šios nutarties 9-11 punktas).

Dėl nukentėjusiosios T. A. V. turtinės žalos civilinio ieškinio

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog nukentėjusioji T. A. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš E. B. 172 110,40 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 190–192), tačiau baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiosios atstovė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo prašė palikti nenagrinėtu, nurodė ieškinį atsiimanti ir prašė palikti teisę nukentėjusiajai kreiptis civiline tvarka (4 t., b. l. 13). Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Nors baudžiamojo proceso įstatymas tokios situacijos sprendimo būdo tiesiogiai nereglamentuoja, o apeliantas nurodo į BPK 133 straipsnį bei CPK 139 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas privalėjo gauti atsakovo, t. y. nuteistojo E. B., atstovaujamo gynėjo, sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau akivaizdu, jog šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso įstatymu. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusiosios atstovė advokatė I. Panavaitė, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė, jog byloje yra likę neatsakytų klausią dėl medžių kiekio, tūrio, vertės, rūšių; kad žala suprantama kaip nuostoliai, kurie gali būti skaičiuojami įvairiu būdu ir kurie turi būti pilnai atlyginti; kad nukentėjęs pats gali nuspręsti ir pasirinkti, kaip jis suvokia žalos atlyginimą; bei siekti to žalos atlyginimo nukentėjusioji jos žemės sklype augusių medžių neketino iškirsti ar pardavinėti, norėtų žemės sklypą matyti sutvarkytą (4 t., b. l. 13). Taigi, iš nukentėjusiosios atstovės baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teisme metu matyti, jog civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės atsisakoma nebuvo, o priešingai, nukentėjusios atstovė prašė palikti teisę nukentėjusiajai kreiptis civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, jog nukentėjusioji padarytos žalos atlyginimo siekia ir sieks. Esant tokiai nukentėjusios atstovės pozicijai susidarė situacija, kai tapo neaiškus tikslus civilinio ieškinio dydis ir neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, jo apskaičiuoti tiksliai nebuvo galima, o nukentėjusiosios atstovė aiškiai išreiškė prašymą nukentėjusiajai pripažinti teisę dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. įvertinęs nukentėjusiosios siekį dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, kadangi pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl šioje dalyje nuosprendis paliekamas nepakeistu, o alternatyvūs apelianto prašymai (civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakymą priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti; arba civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; arba civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nuketėjusiajai 359,32 Eur turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje (dėl turtinės žalos) atmesti) aukščiau išdėstytais šios nutarties motyvais atmetami.

Dėl nukentėjusiajai T. A. V. priteistos neturtinės žalos

24. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu (1500 Eur), nurodant, kad civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas, kadangi nukentėjusioji nei civiliniu ieškiniu, nei duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, nei jos atstovė, sakydama baigiamąją kalbą, neįrodinėjo ir neįrodė būtinųjų neturtinės žalos kilimo sąlygų. Su tokiai apeliacinio skundo argumentais sutikti pagrindo nėra.

25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai įvertino nukentėjusiosios bei jos atstovės nurodytas aplinkybes, kad su žemės sklypu, kuriame buvo iškirstos ir išgabentos augusios pušys, nukentėjusiąją siejo sentimentais pagrįstas ryšys, susijęs su nukentėjusiosios šeimos ateities planais (žemės sklypą naudoti poilsio tikslais), kurie dėl nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pasunkėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo priteisdamas nukentėjusiajai T. A. V. neturtinę žalą, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą – neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo – taikė tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumų dėl nusikalstamos veikos tyrimo, todėl jai patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai buvo priteistas aiškiai per didelis neturtinės žalos atlyginimas, lyginat jį su priteisiamais neturtinės žalos dydžiais analogiškose bylose. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai T. A. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, buvo nurodomi teismų sprendimai ne analogiškose bylose (nurodomi teismų sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-206-581/2019, Nr. 1-90-491/2018, Nr. 1A-28-255/2019, Nr. 1A-47-383/2020, Nr. 1A-78-337/2020, Nr. 1A-119-851/2021), t. y. bylose, kuriose nebuvo nagrinėjami klausimai dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dėl miško ar medžių iškirtimo ir/ar pardavimo. Tačiau matyti, jog analizuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo įvairaus pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti jai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas ši prašymą, be kita ko, vertino ir bylų dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl nužudymo, kur taip pat padaroma ir kvalifikuota vagystė, kontekste bei sprendė, jog nukentėjusiosios T. A. V. prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra neproporcingai didelė. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios T. A. V. bei jos atstovės advokatės I. Panavaitės argumentus dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio bei motyvuotai nurodė, kodėl prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteista 1500 Eur pinigų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliacinio skunde nurodomais argumentais, pagrindo nėra.

Dėl nukentėjusiajai T. A. V. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme

27. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai priteista 5200 Eur pinigų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodoma, jog nukentėjusioji visų šių išlaidų nepatyrė, kadangi 2200 Eur turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, apmokėjo nukentėjusiosios sūnus L. V.. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji realiai patyrė tik 3000 Eur dydžio išlaidų. Formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-256-684/2015). Byloje esantys dokumentai, t. y. sąskaitos už teisines paslaugas ir patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (3 t., b. l. 171–176), patvirtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovei advokatei I. Panavaitei buvo sumokėta 5200 Eur už teisinių paslaugų teikimą nukentėjusiajai T. A. V.. Šias išlaidas sudarė: teisinės konsultacijos, susipažinimas su baudžiamąja byla, prašymų rengimas, atsiliepimo į prokuroro skundą rengimas, dalyvavimas įvykio vietos apžiūroje ir nukentėjusiosios atstovavimas pirmosios instancijos teisme, todėl paminėtos išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintos kaip proceso išlaidos ir priteistos būtent iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai T. A. V..

28. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios atstovė I. Panavaitė neįrodinėjo civilinio ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo, o byloje buvo patenkinta tik 0,8 proc. nukentėjusiosios pareikštų reikalavimų. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina, kad iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai T. A. V. turėjo būti priteista žymiai mažesnė pinigų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti taip pat pagrindo nėra. Matyti, jog nukentėjusiosios turėtos išlaidos atstovės advokatės I. Panavaitės paslaugoms apmokėti nesudarė civilinio ieškinio parengimo ar įrodinėjimo. Be to, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, t. y. procesas nėra baigtas. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų bylinėjimosi išlaidų, reikšmės negali turėti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimo apimtis, kadangi pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Nepagrįstais pripažįstami apeliacinio skundo argumentai, jog patenkinus tik 0,8 proc. nukentėjusiosios pareikštų priminių reikalavimų dėl jai atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos, turėtų būti sumažintos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyta priteisti pinigų suma už suteiktas atstovavimo paslaugas neprieštarauja ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalaus dydžio nuostatoms. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog tenkinti apeliacinį skundą ir keisti (sumažinti) nukentėjusiajai T. A. V. iš nuteistojo E. B. priteistą pinigų sumą advokato paslaugoms apmokėti, pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiosios T. A. V. atstovės advokatės I. Panavaitės prašymas priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai T. A. V. jos turėtas 1815 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu buvo pateikta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas SERIJA IP Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinimai apie lėšų įskaitymą, patvirtinantys, jog nukentėjusiajai buvo suteiktos teisinės paslaugos – teisinės konsultacijos, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 20-22). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. B. gynėjo Š. Jazukevičiaus apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas ne tik nuteistojo kaltės, tačiau ir nukentėjusiajai T. A. V. priteistos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų klausimai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo nuteistasis E. B., todėl nukentėjusiosios atstovė advokatė I. Panavaitė turėjo organizuoti nukentėjusiosios teisių gynimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Taip pat, sprendžiant nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą svarbu įvertinti ir apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio trukmę, kad byloje buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, jog apeliacinis skundas, nors tenkintinas iš dalies, tačiau dėl argumentų dėl nuteistojo E. B. kaltės ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmestinas. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija nutaria prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme tenkinti ir iš nuteistojo E. B. priteisti nukentėjusiajai T. A. V. 1815 Eur sumą, turėtą advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

30. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti nuteistojo E. B. gynėjo Š. Jazukevičiaus prašymai priteisti iš valstybės lėšų nuteistojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kartu su prašymais pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, jog apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. B. patyrė 9559 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (5 t., b. l. 9–10, 11–19, 27, 28–29). Taip pat, prašoma priteisti iš valstybės lėšų nuteistojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, t. y. 10 320 Eur. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, galimybės priteisti nuteistajam iš valstybės jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, nėra. Vadovaujantis išdėstytu, nuteistojo E. B. gynėjo Š. Jazukevičiaus prašymai dėl nuteistojo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. gynėjo Šarūno Jazukevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nurodyti, kad E. B. 2020 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), pagrobė 217 vnt. pušų, kurių medienos bendras tūris ne mažesnis 17,479 m³, nukirstų T. A. V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai T. A. V. padarydamas 359,32 Eur turtinę žalą.

Kitą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai T. A. V. 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) advokato išlaidoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.