Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-09-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-23Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Kauno apygardos teismas
  4. T-273-630/2020Nutartis · 2020-06-25Marijampolės apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2021-02-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
1A-47-383/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19128-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. B., A. B. B., B. B.
Kaltinamasis
K. L.
Nukentėjusysis
A. P., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros, V. G.
Advokatai
Aušra Ručienė, Eglė Grucytė, Donatas Ramanauskas, Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19128-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,nuteistajai A. B. B., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nuteistajam B. B., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,išteisintajam K. L., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. P., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko, nukentėjusiojo V. G., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (I) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (II) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (III) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

R. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (IV) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 28 d. 01.00 val. iki 2018 m. kovo 29 d. 15.25 val. (2 dienas) ir 2018 m. gegužės 9 d. 09.58 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 07.46 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyta, kad R. B. atliko 8 laisvės apribojimo dienas.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

K. L. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (IV) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš R. B. nukentėjusiojo V. G. naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. B. B., B. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y., laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš laukų pagrobė V. G. priklausančius 4 avilius su bitėmis, tuo nukentėjusiajam padarydamas 720 Eur turtinę žalą (I).

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y., laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. V. sodybos teritorijoje pagrobė R. V. priklausančius 4 bičių avilius, tuo padarydamas nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą (II).

3. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y., laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. V. sodyboje pagrobė R. V. priklausančius 4 bičių avilius, tuo padarydamas nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą (III).

4. R. B. ir K. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinti tuo, kad laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, A. P. sodyboje pagrobė A. P. priklausančius 17 avilių su bičių šeimomis, tuo padarydami nukentėjusiajam 4250 Eur turtinę žalą (IV).

5. R. B., A. B. B. ir B. B. nuteisti už tai, kad 2018 m. kovo 28 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, A. P. sodyboje pagrobė A. P. priklausančius 6 avilius su bitėmis, tuo padarydami nukentėjusiajam 1500 Eur turtinę žalą (V).

Šalies argumentai

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dėl R. B. ir K. L. išteisinimo ir paskirti jiems bausmes. Taip pat prašo patenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš šių kaltinamųjų. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nes K. L. melavo, kad jis neturi ir nežino pardavėjo kontaktų, nors pirkimas vyko dviem etapais mėnesio gale. Skubus nukentėjusiojo naujų avilių sudeginimas ir nedegančių dalių paslėpimas verčia abejoti kaltinamojo versija, kad avilius pirko. Pasibaigusios avilių su bitėmis vagystės, kurios tęsėsi dešimtmetį, leidžia manyti, kad R. B., kuris buvo sulaikytas nusikaltimo metu ir K. L. veikla bent šiuo momentu sustabdyta.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dalyje dėl IV nusikalstamos veikos, priimti naują nuosprendį, kuriuo: R. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose, uždrausti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dirbti bei išdirbti 100 val. nemokamų darbų per 4 mėnesius. Bausmę BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už I, II, III, V nusikalstamas veikas ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose, uždrausti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dirbti bei išdirbti 100 val. nemokamų darbų per 4 mėnesius; K. L. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose, uždrausti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, įpareigoti dirbti bei išdirbti 100 vai. nemokamų darbų per 4 mėnesius. BK 71 straipsnio tvarka paskirti 60 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat prašo nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų R. B. ir K. L. priteisti 1700 Eur turtinės žalos atlyginimą.

7.1. Skunde teigiama, kad nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir nepagrįsto R. B. bei K. L. išteisinimo dėl IV nusikalstamos veikos. Teismas šioje byloje svarbiausiu kaltės įrodymu laikė kaltinamųjų kaltės pripažinimą. Dėl IV nusikalstamos veikos teismas pabrėžė - „ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji R. B. ir K. L. savo kaltės dėl IV nusikalstamos veikos padarymo nepripažino“ ir atitinkamai tie patys įrodymų šaltiniai, kurie buvo labai svarūs įrodinėjant kitas nusikalstamas veikas (policijos pareigūnų parodymai, pagrobto turto suradimas, nukentėjusiųjų parodymai), visiškai prarado įrodomąją reikšmę. Nei BK, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumato asmens kaltės prisipažinimo, kaip būtinos sąlygos taikyti baudžiamąją atsakomybę. Duomenis, pagrindžiančius kaltinamųjų kaltę dėl IV nusikalstamos veikos teismas vertino paviršutiniškai, skaidydamas, neapjungdamas į visumą, selektyviai ir netgi juos iškraipydamas, dėl ko padarė klaidingas išvadas.

Šalies argumentai

7.2. Skunde nurodoma, kad pats K. L. nurodė, kad avilius sudegino, pasiėmė tik korių rėmus su bitėmis. Tačiau byloje yra duomenys, kad iš A. P. pagrobti aviliai buvo K. L. sodyboje, tik pastarajam slepiant nusikaltimą buvo sunaikinti: fotonuotraukos su K. L., kur matomi aviliai, sukrauti jo sodyboje stovinčiame mikroautobuse; nukentėjusiojo A. P. parodymai - iš minėtos nuotraukos neabejotinai atpažino savo avilius, K. L. sodyboje atpažino savo bites bei korių rėmus.

7.3. Skunde pabrėžiama, kad K. L. nusikaltimo įvykdymo metu buvo nusikaltimo vietos teritorijoje. Kaltinamasis K. L. neneigė fakto, kad nurodytu laiku galėjo būti netoli nusikaltimo vietos, kadangi buvo parduodama jo močiutei priklausiusi sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) jis pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. 1. 131-154). Teismas vertindamas šią aplinkybę nepelnytai pasikliovė tik kaltinamojo pozicija, išsakyta paskutinėje apklausoje teisme. Teismui buvo pateikti duomenys, kad ši K. L. lankymosi (duomenys neskelbtini) versija yra ketvirta (kitos - „(duomenys neskelbtini) nesilankė“, „važiavau pas merginas“, „į (duomenys neskelbtini)“) ir atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nuolat besikeičiančius K. L. parodymus vertino kaip nuoseklius, nors jie akivaizdžiai prieštaringi ir besikeičiantys. Nebuvo galimybės nustatyti nei parodymų pasikeitimo priežasčių, nei patikslinti jo nurodomų aplinkybių, kadangi kaltinamasis atsisakydavo duoti parodymus. Tokiu atveju teismas privalėjo itin atsargiai ir kritiškai vertinti kaltinamojo parodymus.

7.4. Prokuroras pažymi, kad byloje K. L. nepateikia jokių objektyvių duomenų apie sandorį - pirko iš „nepažįstamo asmens“. Kaltinamasis išsakė teiginį, jį niekuo nepagrindė, tačiau teismui tai yra labai svarūs duomenys, nepaneigiami jokiais kaltinimo įrodymais. Su tokiu vertinimu nesutiktina, nes subjektyvus tikėjimas kaltinamojo parodymais turėtų būti pagrįstas kitais bylos duomenimis ir galimybe juos patikrinti. K. L. praktiškai nepateikė jokių duomenų, kurie leistų bent kiek identifikuoti tariamą sandorį - nei pardavėjo anketinių duomenų, nei telefono numerio, nei automobilio valstybinio numerio, kai tuo tarpu su tariamu pardavėju buvo susitikęs bent tris kartus, o tariamas sandoris, jo teigimu, buvo už 2250 Eur (15 avilių po 150 Eur), kas neturėtų būti laikoma visiškai menkaverte suma ir smulkiu buitiniu sandoriu, kurio aplinkybių asmuo net nesistengė įsiminti.

7.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skaido duomenis ir daro prieštaringas išvadas: anksčiau teigė, kad kaltė neįrodyta, nes aviliai nerasti nei pas R. B. nei pas K. L., dabar - tai kad pas K. L. rasti iš tų „nerastų“ avilių išimti koriai su bitėmis - irgi nieko neįrodo. Nors savaime aišku, kad bitės ir korių rėmai yra dalis pagrobto turto. Reiktų suprasti, kad geros būklės avilių įsigijimas ir jų sudeginimas yra normali bitininkystės praktika ar šiaip logiška sandorio pasekmė. Teismas aplinkybes vertina akivaizdžiai prieštaraudamas savo ankstesnėms išvadoms: aviliai nerasti pas K. L., todėl nėra jo kaltės įrodymų, o vertindamas K. L. nuotraukas, jau daro išvadą, kad tuos avilius jis vis tik turėjo ir jais disponavo - susikrovė į savo transporto priemonę, sunaikino. Teismas iškraipė bylos duomenis - K. L. jokiuose socialiniuose tinkluose niekada viešai neskelbė minėtų fotonuotraukų su aviliais, sukrautais jo mikroautobuse. Nuotraukas jis siuntė naudodamasis socialiniu tinklu Facebook, tačiau tik asmeniškai savo draugui E. T. ir viešai tos nuotraukos nebuvo prieinamos. Kita vertus, visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas daro išvadą, kad K. L., kaip beje ir bet kuriam kitam asmeniui, buvo tuo metu (siunčiant nuotraukas) žinoma apie aktyvią bitininkų bendruomenės veiklą socialiniuose tinkluose ir netoleravimą avilių vagysčių? Tokie duomenys paaiškėjo tik atskleidus nusikalstamą veiką ir nėra savaime suprantami, todėl laikytina, kad tai tėra teismo subjektyvus vertinimas.

7.6. Prokuroras pažymi, jog šios nusikalstamos veikos atskleidimo aplinkybės, tyrėjos I. V. parodymai: tiriant V nusikalstamą veiką (6 avilių vagystę iš A. P.) ji atliko įtariamojo R. B. apklausą, kuris kaltę pripažino, nurodė, kad aviliai pas tėvus ir tyrėjos akivaizdoje jam buvo leista telefonu susisiekti su motina A. B. B., kad ši parodytų, kur slepiami aviliai. R. B. telefonu pasakė, kad „anų nereikia, o reikia tik šituos, kurie buvo tą naktį“. Nukentėjusysis A. P. byloje dėl V nusikalstamo sveikos nurodė, kad prieš tai iš jo pavogė 17 avilių, tik jis dar nesikreipęs į policiją. Vėliau A. P. pateikė nuotraukas, iš kurių paaiškėjo, kad iš jo pavogti aviliai (IV veika) yra pas R. B. giminaitį K. L.. Šios aplinkybės rodo, kad tiriant V nusikalstamą veiką R. B. buvo žinomos abiejų vagysčių iš A. P. sodybos aplinkybės (IV ir V veikos), K. L. ir R. B. yra susiję su IV nusikalstama veika. Kaltinamieji veikė atsargiai ir apgalvotai - vengė įprastų kontaktų telefonu, todėl jie nefiksuoti. Šioje byloje nustatyti 5 atvejai, pats kaltinamasis R. B. parodo ir apie ankstesnį atvejį - vogė dar ir 2009 metais; V-oji vagystė iš tos pačios A. P. sodybos, iš kur pagrobti 17 avilių (IV veika).

7.7. Skunde nurodo, kad kaltinamojo K. L. liudytojui E. T. socialiniame tinkle Facebook siųstose fotonuotraukose matomas K. L., už jo baltame mikroautobuse sukrauti aviliai. Nukentėjusiojo A. P. parodymai kategoriški - tai jo aviliai, nurodo požymius. Tai paneigia K. L. parodymus, kad avilius jam atvežė nepažįstamas asmuo su automobiliu ,,VW Passat“. Visų pirma, akivaizdu, kad aviliai į automobilį ,,VW Passat“ netilptų, antra - jie sukrauti K. L. mikroautobuse. Iš teismui pateiktų VĮ „R.“ dokumentų nustatyta, kad tai yra mikroautobusas ,,VW Transporter“, kurio savininkas įmonė „S.“, o šios įmonės direktorius yra K. L.. Šios aplinkybės teisme neneigė ir pats kaltinamasis K. L.. Taip pat fotonuotrauka patvirtina faktą, kad aviliai šiuo automobiliu buvo gabenami, nes nebuvo jokio reikalo juos sukrauti į mikroautobusą - iš bylos aplinkybių, nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad aviliai yra laikomi lauke ištisus metus.

7.8. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad 2018-05-02 K. L. sulaikomas savo sodyboje (duomenys neskelbtini), sodyboje randami tik 6 aviliai. Po paros, kartu su paleistu iš sulaikymo K. L. vykstama į sodybą, kur jau buvo 13 avilių, A. P. minėtuose aviliuose atpažino iš jo pagrobtas savo bites ir 110 avilių korių. K. L. policijos tyrėjui R. M. nurodė, kad avilius pirko (duomenys neskelbtini) ir nepažįstamų asmenų, kaip parsigabeno į (duomenys neskelbtini) nenurodė. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu - atvažiavo nepažįstamas asmuo į jo sodybą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pirkti avilių su bitėmis. Jis sutiko įsigyti, tam asmeniui davė savo telefono numerį, bet tas asmuo jam niekad neskambino. Sutarė, kad atveš savaitgalį, nes tik savaitgaliais būna toje sodyboje. Po savaitės atvežė 5 avilius, dar po mėnesio 10. Neįtikėtina- asmuo, net nepasiskambinęs ar bus sodyboje pirkėjas, po mėnesio atveža 10 avilių. Norint aplinkybes patikslinti - parodymus duoti atsisakė. Teisme parodė, kad avilius įsigijo normalia rinkos kaina, po 150 Eur, į klausimus neatsakinės, nieko nenori tikslinti, nenori sau pakenkti.

7.9. Prokuroras pabrėžia, kad iš K. L. naudojamo mobiliojo ryšio telefono išklotinių Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini), kurioje yra A. P. sodyba, buvo 2018-03-23 apie 21 val. Liudytojas E. T. parodė, kad po to kai jis perdavė nukentėjusiajam A. P. K. L. jam siųstas avilių nuotraukas ir paaiškėjo vagystė, socialiniame tinkle Facebook jis sulaukė K. L. grasinančios žinutės: „ačiū draugeli už staigmeną aš tau atsidėkosiu dešimteriopai“ ir anksčiau buvęs intensyvus 2-3 metų bendravimas nutrūko. Akivaizdu, kad minėtų nuotraukų perdavimas nukentėjusiajam ir po to sekęs bičių ir korių rėmų suradimas jo sodyboje, K. L. buvo itin nepageidautinas.

7.10. Prokuroro teigimu, kaltinamojo K. L. pateikiamų paaiškinimų įvairovė: 1) dėl avilių įsigijimo (tai (duomenys neskelbtini) atvežė kažkokie asmenys, tai atvežė kažkoks asmuo per du kartus į sodybą (duomenys neskelbtini)); 2) dėl avilių sudegino (nes turėjo savo avilius ir įsigyti jam buvo nereikalingi; nes įsigyti aviliai buvo supuvę); 3) dėl lankymosi (duomenys neskelbtini) rajone, nusikaltimo įvykdymo vietovėje (tai pas merginas važiavo, tai pas kažką į (duomenys neskelbtini) (tyrėjo R. M. parodymai); neigė išvis buvęs (duomenys neskelbtini) rajone (tyrėjos I. V. parodymai), tai nuolat lankęsis (duomenys neskelbtini) kaime pas giminaitę). Ir nebuvimas galimybės pasitikslinti jo nurodytas aplinkybes - parodymus duoti atsisakė. Tai rodo, kad asmuo kuria gynybines versijas ir vengia jų patikrinimo, kad nebūtų atskleistas melas. Be to, nukentėjusiojo A. P. parodymai apie bendravimą su K. L.: pagrobti aviliai buvo geros būklės, su blizgančiai cinkuotais stogais, o K. L. jam teigė, kad avilius nusipirko, jie buvo seni ir supuvę, todėl juos sudegino, pardavėjo neatsimena, telefono neturi.

7.11. Skunde nurodoma, kad formuojant vidinį įsitikinimą dėl K. L. kaltės būtina apsispręsti, ar K. L., pas kurį neabejotinai buvo pagrobtas turtas, atitinka sąžiningo įgijėjo, požymius. Nustatyta, kad K. L. tariamą sandorį apibūdina abstrakčiai, visiškai be detalių, kad jo nebūtų galimybės identifikuoti. Po to slepia tariamai įsigytą turtą, vengia paaiškinimo ir aplinkybių patikslinimo, grasina E. T., paviešinusiam faktą, kad jis disponuoja tariamai įsigytais aviliais. Galima daryti kategorišką išvadą, kad K. L. nėra sąžiningas įgijėjas, nebuvo sandorio, apie kurį jis teigia. Atmetus K. L. ir R. B. gynybines versijas, būtina remtis jau minėtų bylos duomenų analize, iš kurios akivaizdu, kad K. L. kartu su bendrininku giminaičiu R. B. įvykdė A. P. avilių vagystę.

8. Nukentėjusysis V. G. skundu apygardos teismui prašo priteisti 1 000 eurų moralinę žalą ir atlyginti už 4 avilius priteisiant 1 692 eurų turtinės žalos.

8.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nes labiau tikima nusikaltimus dariusiais asmenimis, nei nukentėjusiais. Neatsižvelgta į prašytą moralinės žalos atlyginimo dydį. Nesutinka su parašytais R. B. išvedžiojimais, kad jis maišosi metuose ir laike. Dešimtmetį šiame rajone buvo vagiami aviliai su bičių šeimomis, prineštu medumi, vašku, bičių duonele.

8.2. Nukentėjusysis pažymi, jog 2010 m. kovą po patirto infarkto reikėjo ramybės, nestresuoti, saugoti sveikatą. Buvo įtampa pastoviai, kaustė baimė, kad atvykęs į bityną, vėl neras kažkiek avilių. 2014 m. gegužės 25 d., birželio 5 d. vėl pasikartojo vagystės. Netenkina, kad lengvinanti aplinkybė yra avilių jam grąžinimas. Aviliai buvo grąžinti ne jų noru, o kai atpažino sodyboje. Kaip teigė, grąžinti tik avilių palaikai. Tais metais pavogtus avilius prarasta nemažai šeimos biudžetui skirtų lėšų.

9. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuriose R. B., pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 padarymo ir priimti naują nuosprendį — R. B. dėl šių veikų padarymo išteisinti. Taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje R. B. paskirtas teismo įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir paskirti įpareigojimą - bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

9.1. Gynėjas nurodo, kad apeliantas neginčija, kad iš V. G. pagrobė keturis avilius, tačiau nesutinka, kad juos pagrobė 2014 metais, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat nesutinka, kad juos pagrobė iš V. G. nurodytos vietos. Apeliantas iš V. G. avilius pagrobė 2009 metais iš vietos esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pusiaukelėje, kur baigiasi buvęs (duomenys neskelbtini) ežeras, rapsų lauke. Pabrėžtina, kad kaltinimas, jog apeliantas iš V. G. 2014 metais pagrobė keturis avilius, yra grindžiamas tik V. G. paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs bei tarpusavyje prieštaraujantys. Jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad apeliantas V. G. avilius pagrobė būtent 2014 metais, byloje nėra. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad V. G. dėl 2009 metais pagrobtų avilių kreipėsi į policiją iš karto, tuo tarpu apie 2014 metais pagrobtus avilius pranešė tik 2018-04-19, t. y. kai apeliantas buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos Nr. 5 padarymo.

9.2. Skunde teigia, kad teismo posėdyje apklausiamas V. G. nurodė, kad jam pareigūnai sakė, jog dėl 2009 metais pagrobtų avilių yra suėjęs senaties terminas, todėl galima pagrįstai manyti, kad V. G. sąmoningai nurodo, kad pas apeliantą rasti aviliai buvo pagrobti ne 2009 metais, o 2014 metais, nes priešingu atveju apeliantas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, o V. G. neturėtų galimybės reikalauti žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad V. G. nurodė, kad neva 2014 metais pagrobtus avilius kartu su kitais savo aviliais, kuriuos naudoja iki šiol, pasigamino pats. Pasak V. G. visi šie aviliai yra vienodi, tačiau likę pas V. G. yra puikios būklės, o rasti pas apeliantą yra supuvę, sugadinti, purvini, išmėtytų dalių. Apelianto įsitikinimo, vienodų avilių, kurie buvo pagaminti vienodu laiku ir iš vienodų medžiagų, būklė negali iš esmės skirtis, t. y. kad vieni yra puikaus stovio, o kiti visiškai supuvę. Minėta aplinkybė rodo, kad pas apeliantą rasti aviliai buvo pagrobti seniau nei nurodo V. G., t. y. ne 2014, o 2009 metais.

9.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, jog 2009 metais pagrobti aviliai yra pirkti, o 2014 metais pagrobtus avilius V. G. pasigamino pats. Teismo posėdyje V. G. nurodė, kad tarp 2009 metais pagrobtų avilių buvo ir pirktų ir jo paties padarytų. V. G. paaiškinimai kelia pagrįstas abejones taip pat ir dėl to, kad tiek 2009 metais, tiek 2014 metais buvo pagrobtas toks pat skaičius avilių. Atsižvelgiant į tai, turi būti laikoma, kad veika padaryta 2009 m., o suėjus senačiai, dėl šios veikos apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas.

9.4. Gynėjas pažymi, kad apeliantas policijos pareigūnų buvo įtikintas prisipažinti dėl nusikalstamų veikų Nr. 2 ir Nr. 3 padarymo. Apeliantas prisipažino neva įvykdęs šias nusikalstamas veikas policijos pareigūnams pagrasinus sulaikyti jį dviem paroms, o jo vaikus išvežti į vaikų namus. Apeliantas šių grasinimų pagrįstai bijojo, nes ankščiau jau buvo sulaikytas dviem paroms dėl nusikalstamos veikos Nr. 5 padarymo. Apeliantui taip pat buvo paaiškinta, kad pripažinus kaltę byla nebus perduodama teismui, o jis pats bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jei prisipažins ir atlygins žalą. Tokiu būdu apeliantas prisipažino, kad neva padarė nusikalstamas veikas Nr. 2 ir Nr. 3, nors iš tikrųjų jų nebuvo padaręs ir nieko apie tai nežinojo. Tai, kad tik įkalbėtas policijos pareigūnų apeliantas prisipažino dėl nusikalstamų veikų Nr. 2 ir Nr. 3 padarymo, patvirtina apelianto ir liudytojų nurodytų aplinkybių prieštaravimai, taip pat apelianto įprastas elgesys panašaus pobūdžio situacijose. Pavyzdžiui, apeliantas, įtikintas policijos pareigūnų nurodė, kad avilius pagrobė naktį, tačiau pagal nukentėjusiojo R. V. ir jo sodybos nuomininko paaiškinimą aviliai buvo pagrobti dienos metu, kol R. V. sodybos nuomininkas buvo darbe. Šis prieštaravimas bylos nagrinėjimo metu pašalintas nebuvo.

9.5. Skunde nurodoma, kad kadangi jokių įrodymų (be apelianto priverstinio prisipažinimo), patvirtinančių, kad apeliantas pagrobė R. V. avilius nebuvo, policijos pareigūnai atliko parodymų patikrinimą vietoje. Apeliantas nežinojo kur buvo laikomi R. V. aviliai, todėl policijos pareigūnai jam šias vietas ir kelią iki jų parodė per žemėlapių programą „Google maps“, po ko apeliantas nuvedė policijos pareigūnus į minėtas vietas.

9.6. Skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę paskirdamas įpareigojimą būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Pažymėtina, kad apeliantas yra ūkininkas, todėl jo darbo valandos dėl veiklos specifikos yra nereguliarios, neapibrėžtos ir dažnai nepriklauso nuo apelianto valios (pvz., gyvulių priežiūrą būtina atlikti įvairiu paros metu, lauko darbus galima atlikti tik tam tikru paros metu ir prie tam tikrų oro sąlygų, taip pat dažnai atsitinka nenumatytų atvejų - staigios oro permainos, gyvulių ligos, sugedusi technika ir t. t.). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliantas gali nespėti laiku ir tinkamai informuoti bausmės vykdymą prižiūrinčią instituciją apie tam tikru metu negalėjimą vykdyti teismo įpareigojimo būti namuose nuo 21:00 val. iki 06:00 val. dėl darbo ūkyje. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį bausmės tikslai gali būti pasiekti nustačius trumpesnį teismo įpareigojimą būti namuose, t. y. nuo 23:00 val. iki 05:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Audrius Ažukas palaikė savo apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė savo, nukentėjusiojo V. G. ir nukentėjusiojo A. P. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo R. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti. Nuteistieji B. B., A. B. B. bei jų gynėjai iš esmės prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintasis K. L. ir jo gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

11. Nukentėjusiojo A. P., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo R. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliaciniai skundai atmetami.

12. Nukentėjusysis A. P. ir prokuroras apeliaciniais skundais ginčija K. L. ir R. B. išteisinimą dėl IV nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusieji A. P. ir V. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su ginamojo nuteisimu dėl I, II ir II nusikalstamos veikos padarymo, prašo jį išteisinti, o netenkinus šio prašymo – pakeisti teismo skirtą įpareigojimą. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

13. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Pripažindamas R. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apygardos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka nusikaltimo sudėtį. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės bei R. B. ir K. L. išteisinimo (IV nusikalstama veika).

Dėl nukentėjusiojo A. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinių skundų

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. P. ir prokuroras apeliaciniais skundais ginčija R. B. ir K. L. išteisinimą dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodymų vertinimą. Nukentėjusysis A. P. taip pat prašo patenkinti jo civilinį ieškinį.

16. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

17. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, peržiūrėjusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte R. B. ir K. L. inkriminuotos vagystės (IV). Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl jų išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir K. L. bei R. B. dėl vagystės (IV) išteisinti nepagrįstai. Pažymėtina, kad prokuroro ir nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra paremti prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi apeliantai, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog K. L. ir R. B. pagrobė A. P. priklausančius 17 avilių su bičių šeimomis, laikytina, jog neįrodytas jų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.

20. R. B. ir K. L. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jie laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, A. P. sodyboje pagrobė A. P. priklausančius 17 avilių su bičių šeimomis, tuo padarydami nukentėjusiajam 4250 Eur turtinę žalą (IV).

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nusprendė R. B. ir K. L. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Šis teismo sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad nepakanka duomenų pagal byloje esančius įrodymus kategoriškai teigti, kad R. B. ir K. L. dalyvavo įvykdant IV nusikalstamą veiką.

22. BK 178 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas su tikslu pasisavinti ir juo naudotis kaip savu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

23. Pirmosios instancijos teismas prokuroro nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, įvertino tinkamai ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jų nepakanka R. B. ir K. L. kaltei dėl vagystės, pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent K. L. ir R. B., bendrininkaudami, pavogė A. P. priklausančius avilius (IV nusikalstama veika).

Žemesnės instancijos teismas

24. Kolegijos vertinimu, bylos medžiagoje išties nėra neginčytinų ir abejonių nekeliančių bei R. B. ir K. L. kaltę dėl bičių avilių vagystės pagrindžiančių įrodymų. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. B. parodė, kad K. L. nepažįsta ir nežino, ar kaltinime nurodytu laikotarpiu lankėsi (duomenys neskelbtini) kaime ar pro jį pravažiavo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis K. L. parodė, kad neprisipažįsta kaltu, nes jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs. Paaiškino, jog R. B. nepažįsta. Nurodė, kad turėjo reikalų ir galimai pravažiavo pro nusikaltimo vietą. Įsigyjant avilius, įtarimų nekilo, kad šie gali būti vogti. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti išteisintojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad iš nepažįstamo asmens įsigijo 15 avilių. Avilius minėtas asmuo jam pasiūlė pirkti atvažiavęs į jo sodybą. Avilius jis įsigijo per du kartus. Aviliai jam buvo nereikalingi, jis pirko bites, kadangi tuo metu turėjo savo avilius ir bites ketino perkelti į savo avilius. Po to, kai bites perkėlė į savo avilius, pirktus avilius sudegino pirčiai kurti. Pažymėtina, kad norint paneigti išteisintojo parodymus, būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia jo parodymus.

25. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje nėra neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog K. L. bičių avilius pavogė, o ne nusipirko. Prokuroras nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad kaltę dėl IV nusikalstamos veikos įrodo aplinkybės, jog iš A. P. pagrobti aviliai buvo K. L. sodyboje ir fotonuotraukos su K. L., kur matomi aviliai, sukrauti jo sodyboje stovinčiame mikroautobuse bei nukentėjusiojo A. P. parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai taip pat neginčijamai nepatvirtina K. L. ir R. B. kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visų pirma, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. P. parodė, kad gavo iš pažįstamo bitininko V. žinutę su nuotrauka, sakė, kad panašūs į jo avilius. Iš nuotraukų atpažino savo avilius. Kadangi turėjo to žmogaus, kuris įdėjo nuotraukas, telefoną, jis iš karto jį pašnekino. Žmogus labai geranoriškai pasakė, kad avilius nusipirko, bites persikėlė į savo avilius, o kadangi aviliai buvo seni ir supuvę, juos sudegino, pirkėjo neatsimena, telefono neturi. Kai buvo sulaikytas K. L., nukentėjusysis važiavo atsiimti savo avilių. L. pasakė, kad aviliai buvo seni ir supuvę. Nukentėjusysis teigė, kad tai netiesa, nes jo aviliai buvo su blizgančiais cinkuotais stogais, nauji, daugumoje 2 metų, vienas kitas galėjo papulti 4 metų senumo. Nuotraukose irgi neabejotinai matosi, kad aviliai geri. Pas L. rado tik savo avilių šeimas, perkeltas ir sugrūstas į mažiukus aviliukus. Nukentėjusysis persidėjo savo atpažintas bites į savo avilius. Atpažino savo rėmus, bičių veislė ta pati. Iš šių nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, kad jie tik patvirtina aplinkybę, jog jis atpažino savo vogtus avilius iš nuotraukos, o savo bites rado pas K. L., tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad avilius su bitėmis pavogė būtent K. L. kartu su R. B.. Nors ir iš savanorišku daiktų, dokumentų protokolu A. P. pateiktų fotonuotraukų, kuriose matyti K. L. ir už jo matyti aviliai, nukentėjusysis atpažino savo pavogtus avilius (t. 1 b. l. 193-198), tačiau tai vėlgi nepatvirtina K. L. kaltės, pavogus iš nukentėjusiojo avilius. Byloje esančios nuotraukos patvirtina tik tą aplinkybę, kad pas K. L. automobilyje buvo sukrauti A. P. pavogti bičių aviliai, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad būtent jis įvykdė vagystę.

26. Prokuroras išteisintojo K. L. kaltę grindžia ir aplinkybe, jog jis nusikaltimo įvykdymo metu buvo nusikaltimo vietos teritorijoje, nurodydamas, kad teismas be pagrindo pasitikėjo išteisintojo nurodytais paaiškinimais dėl šios aplinkybės. Sutiktina su prokuroru, kad byloje esantis apžiūros protokolas patvirtina aplinkybę, kad K. L. priklausančio mobiliojo ryšio telefono buvimo vieta 2018 m. kovo 26 d. apie 21 val. buvo prie tų pačių bokštų, kurie jungiasi ir įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 40-42). Vis dėlto, vien tai, kad įtariamas asmuo inkriminuojamo įvykio metu buvo netoli įvykio vietos, nepatvirtina aplinkybės, kad būtent tas asmuo ir įvykdė nusikalstamą veiką. Tuo remiantis, ir šiuo atveju darytina išvada, kad nors ir K. L. 2018 m. kovo 26 d. buvo netoli įvykio vietos, tai nėra abejonių nekeliantis ir pakankamas jo kaltės įrodymas. Juo labiau, kad ir kiti byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad būtent jis, bendrininkaudamas su R. B., pavogė bičių avilius. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir kaltinime nėra inkriminuotas konkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas, jis yra apibrėžtas tik abstrakčiu beveik 4 mėnesių laikotarpiu nuo 2017 metų gruodžio iki 2018 m. kovo 26 d., nepavykus nustatyti tiksliau ikiteisminio tyrimo metu, todėl vien tai, kad tame tarpe išteisintasis buvo netoli vietos, iš kurios buvo pavogti aviliai, nepagrindžia jo kaltės.

27. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat abejoja K. L. keliama versija apie tai, kad šis bičių avilius įsigijo iš nepažįstamo asmens, kadangi išteisintasis praktiškai nepateikė jokių duomenų, kurie leistų bent kiek identifikuoti tariamą sandorį - nei pardavėjo anketinių duomenų, nei telefono numerio, nei automobilio valstybinio numerio ir teismas nepagrįstai šia versija patikėjo. Iš dalies sutiktina su prokuroru, kad ši išteisintojo versija ir apygardos teismui kelia abejonių dėl jos tikrumo, K. L. parodymų nuoširdumo, tačiau pripažintina, kad ji nėra neginčijamai paneigta byloje esančiais įrodymais. Taip pat nepaneigta ir prielaida, kad išteisintasis galėjo iš kito asmens įsigyti ir vogtus bičių avilius, to nežinodamas. Be to, vertinant šios versijos realumą, pripažintina, kad įprasta praktika, jog žmonės, parduodami prekes pagal internete ar laikraštyje įdėtą skelbimą, susitikdami gatvėje ir siūlydami įsigyti kokias nors prekes, dažnai nenurodo nei savo vardo, nei pavardės, nei kitų anketinių duomenų, o pirkėjas neklausia kažkokių pardavėją galinčių identifikuoti duomenų. Natūralu, jog tuo metu prekes įsigyjantis asmuo būna susitelkęs į patį pirkimo sandorį, prekę, o ne kitus dalykus, nesitiki, kad tai gali būti vogtos prekės. Kadangi šioje byloje nėra vertinami K. L. veiksmai kaip sąžiningo ar nesąžiningo įgijėjo (nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimas), kadangi jam nepareikšti kaltinimai dėl šios veikos, apie tai plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis parodė, jog avilius pirkti pasiūlęs vyras galėjo būti apie 30–35 metų amžiaus. Asmuo buvo tamsiais plaukais, normalaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Jokių išskirtinių bruožų jis neįsidėmėjo. Nurodė, kad minėtą asmenį galėtų atpažinti. Pirmą kartą asmuo buvo atvažiavęs su „VW Passat“ markės automobiliu, juodos ar pilkos spalvos. Iš šių K. L. parodymų matyti, kad jis apibūdino asmenį, iš kurio galimai įsigijo bičių avilius pakankamai plačiai, todėl nesutiktina su prokuroro vertinimu, kad išteisintasis nepateikė beveik jokių nepažįstamą asmenį identifikuojančių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas atpažinimas pagal nuotraukas, kurio metu K. L. galėtų atpažinti arba detaliau apibūdinti asmenį, iš kurio nusipirko bičių avilius. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad išteisintojo K. L. parodymai nuolat kito, pateiktos versijos buvo neįtikimos. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais išties nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Šalies argumentai

28. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad išteisintojo R. B. kaltę įrodo ir tyrėjos I. V. parodymai, kad apklausiant R. B., šis, paskambinęs savo motinai, pasakė, kad „anų nereikia, o reikia tik šituos, kurie buvo tą naktį“. Šios aplinkybės, prokuroro vertinimu, rodo, kad tiriant V nusikalstamą veiką R. B. buvo žinomos abiejų vagysčių iš A. P. sodybos aplinkybės (IV ir V veikos). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina R. B. kaltės, yra tik subjektyvus prokuroro situacijos vertinimas ir nuomonė, kuri nepagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad atliekant R. B. apklausą, šis savo motinai užsiminė apie kažkokius ,,kitus, kurie buvo aną naktį“ daiktus, visų pirma, neįrodo, jog buvo kalbama būtent apie iš A. P. pavogtus bičių avilius ar apskritai apie avilius, kadangi R. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl vagysčių iš kitų nukentėjusiųjų. Antra, tai tik viena R. B. frazė, paimta iš konteksto, kurią išgirdo tyrėja, todėl, nesant pilno užfiksuoto telefoninio pokalbio duomenų tarp R. B. ir jo motinos, nėra galimybės vertinti jo turinio, susietai su kitomis bylos aplinkybėmis.

29. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai niekaip nepatvirtina ir K. L. ir R. B. bendrininkavimo, kadangi, nors ir byloje nustatyta, kad juos sieja tolimas giminystės ryšys, kas didina tikimybę, jog jie išties tarpusavyje bendravo, tačiau jie patys neigė vienas kitą pažinoję. Be to, kaip teisingai nurodė prokuroras, byloje esančiais įrodymais nėra užfiksuotas joks tarpusavio bendravimas – nei žodžiu, ką galėtų patvirtinti pvz., liudytojų parodymai, nei bendravimas telefoniniais pokalbiais, todėl kaltinimas dėl bendrininkavimo tarp K. L. ir R. B., padarant vagystes, taip pat nepasitvirtino.

30. Atsižvelgiant į tai, kad šia Kauno apygardos teismo nutartimi atmetami prokuroro ir nukentėjusiojo A. P. apeliaciniai skundai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, kas reiškia, jog paliekama galioti ir nuosprendžio dalis dėl IV nusikalstamos veikos, kuria K. L. ir R. B. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, nukentėjusiojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas, kadangi pirmosios instancijos teismas, neįrodžius K. L. ir R. B. kaltės, pagrįstai civilinį ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nukentėjusiojo V. G. apeliacinio skundo

31. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. G. prašo priteisti 1 000 eurų moralinę žalą ir atlyginti už 4 avilius priteisiant 1 692 eurų turtinės žalos. Nurodo, kad neatsižvelgta į prašytą moralinės žalos atlyginimo dydį. Savo patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad 2010 m. kovą po patirto infarkto reikėjo ramybės, nestresuoti, saugoti sveikatą. Buvo įtampa pastoviai, kaustė baimė, kad atvykęs į bityną, vėl neras kažkiek avilių. Grąžinti tik avilių palaikai. Tais metais pavogtus avilius prarasta nemažai šeimos biudžetui skirtų lėšų.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 1 692 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir turtinės žalos nustatymo kriterijus, sprendė, jog kadangi pagrobti aviliai grąžinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G., aviliai suremontuoti ir yra tinkami naudoti, be to nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, nesant galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio, V. G. pripažintina teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimai dėl ieškinių dydžio perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka. Su šiuo teismo sprendimu sutinka ir apygardos teismas.

33. Iš byloje esančio V. G. civilinio ieškinio matyti, kad prie jo yra pateiktas tik paties padarytos žalos įvertinimas, išdėstytas nukentėjusiojo atliktais skaičiavimais, tačiau nėra pateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nurodyta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. G. nepateikė jokių pagrindžiančių ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo duomenų, dokumentų, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėto įstatymo nuostatomis, pagrįstai jam pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė tokį sprendimą, nes be papildomos medžiagos, be žalos dydį pagrindžiančių įrodymų negalėjo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išspręsti ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Be to, akcentuotina, kad apylinkės teismo sprendimas ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nukentėjusiajam suteikia teisę pateikti duomenis dėl iš jo pavogtų avilių. Darytina išvada, jog apeliantui neužkirstas kelias ateityje išspręsti jo ieškinį dėl turtinės žalos šioje byloje, todėl tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

34. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat ginčija jam priteistos neturtinės žalos dydį. Iš byloje esančio prie civilinio ieškinio pateikto nukentėjusiojo žalos įvertinimo matyti, kad jis tik nurodė, kad prašo moralinę žalą įvertinti 1 000 eurų, tačiau nenurodo jokių aplinkybių dėl patirtos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus šiam iš nuteistojo R. B. priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teikdamas apeliacinį skundą, nukentėjusysis paaiškina, jog 2010 m. kovą po patirto infarkto reikėjo ramybės, nestresuoti, saugoti sveikatą. Buvo įtampa pastoviai, kaustė baimė, kad atvykęs į bityną, vėl neras kažkiek avilių.

35. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad dėl įvykusių vagysčių nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

36. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą teismų praktiką ir kitas neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai nukentėjusiojo V. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkino dalies ir priteisė 200 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl nuteistojo R. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinio skundo

37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais gynėjas grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. B. iš nukentėjusiųjų V. G. ir R. V. pagrobė bičių avilius.

38. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. B. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. B. padarytos nusikalstamos veikaos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. B. kaltės.

Dėl I nusikalstamos veikos

39. R. B. kaltę dėl bičių avilių vagystės iš V. G. (I nusikalstama veika) patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirmą, pats nuteistasis R. B. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino faktą, kad iš G. paėmė keturis bičių avilius, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės savo kaltės neneigė, tik papildomos apklausos metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad avilius vogė ne 2014 metais, o 2009 metais (dėl šio argumento kolegija plačiau pasisakys toliau nutartyje). Nukentėjusysis V. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2014 metais gegužės mėnesio paskutiniosiomis dienomis arba birželio mėnesio pradžioje iš jo pavogė keturis avilius. (duomenys neskelbtini) policijoje atpažino savo pavogtus avilius pagal nuotraukas.

40. Teismas, pripažindamas nuteistąjį R. B. kaltu dėl I nusikalstamos veikos padarymo, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. 2018 m. balandžio 18 d. protokolu-pareiškimu V. G. nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 1 b. l. 47). Nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad iš R. B. paimti bičių aviliai yra tie patys, priklausantys V. G. (t. 1 b. l. 178-183, 184-191). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo R. B. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

41. Apeliaciniame skunde gynėjas kelia versiją, kad I nusikalstama veika įvykdyta ne 2014 metais, o 2009 metais bei iš vietos esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pusiaukelėje, kur baigiasi buvęs (duomenys neskelbtini) ežeras, rapsų lauke. Nurodo, kad kaltinime inkriminuojamas laikas yra grindžiamas tik V. G. nenuosekliais ir prieštaraujančiais paaiškinimais. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi yra paneigtas byloje esančia įrodymų visuma. Visų pirma, pats nuteistasis R. B. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avilius iš G. pavogė 2014 metais (t. 2 b. l. 137-138). Tik vėliau, t. y. kitos apklausos metu nuteistasis pradėjo kelti versiją, kad avilius pavogė tikrai ne 2014 m., o 2009 m. (t. 2 b. l. 165-168). Apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo parodymų pasikeitimą vertina kaip gynybinę versiją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi neįtikėtina, jog asmuo, duodamas parodymus pirmą kartą apie nusikalstamos veikos aplinkybes, galėtų apsirikti penkiais metais. Be to, neatmetama galimybė, kad nuteistojo parodymų pasikeitimą galėjo įtakoti konsultacija su gynėju, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, suėjus senačiai. Antra, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad būtent 2014 m. jam pavogė keturis bičių avilius. Sutiktina su gynėju, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad iš jo ir 2009 metais buvo pavogti aviliai, tačiau savo avilius, tiek pagrobtus 2009 metais, tiek 2014 metais jis atpažino pagal policijos komisariate pateiktas nuotraukas, be to, avilius apibūdino pagal individualius požymius, paaiškino, kuo jie skiriasi nuo kitų bičių avilių. Juo labiau, kad nuvykus pas R. B. ir iš jo paėmus bičių avilius, nukentėjusiojo pateiktas jo gamybos bičių avilių apibūdinimas pasitvirtino. Patikino, kad bičių aviliai, pavogti 2009 m. ir 2014 m., skiriasi. Tuo remiantis, atmestinas gynėjo keliamas argumentas, jog nusikalstamos veikos laikas įrodinėjamas tik nukentėjusiojo V. G. parodymais, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliekami ir kiti procesiniai veiksmai nukentėjusiojo parodymų patikimumui patikrinti (pateiktos bičių avilių fotonuotraukos, nukentėjusiojo apklausa, iš R. B. paimtų bičių avilių apžiūra).

Dėl II ir III nusikalstamos veikos

42. R. B. kaltę dėl bičių avilių vagystės iš R. V. (II ir III nusikalstama veika) patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. R. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nepripažino kaltės dėl bičių avilių vagystės iš V. Vis dėlto, akcentuotina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, jog 2017 m. pavasarį, jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, prie laukų pastebėjo avilius. Iš tos vietos paėmė keturis avilius, kurie buvo su bičių šeimomis. Toliau važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) rajone, kur taip pat dieną buvo apsižiūrėję bičių avilius ir ten nuvykęs iš laukų dar pavogė keturis ten stovėjusius avilius. Šiuos avilius parsivežė į tėvams priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 104–105). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. B. savo parodymų pakeitimą grindė ta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnai darė spaudimą (dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pasisakys toliau nutartyje).

43. Nuteistojo R. B. parodymus paneigia nukentėjusiojo R. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad 2017 m. nuvykę į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime pas žmogų, kur laikė avilius, nerado 4 avilių, 10 avilių ten buvo nuvežta. Po kiek laiko iš kitos sodybos žmonos tėviškės (duomenys neskelbtini) kaime taip pat 4 avilių nerado. Ta sodyba yra netoli B. sodybos. Nukentėjusiojo R. V. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo R. M. parodymai apie tai, kad dėl R. B. berods vienoje byloje dėl avilių reiškė jam įtarimus, kitoje byloje važiavo daryti parodymų patikrinimą, iš kur buvo pavogti aviliai. Jis su policijos pareigūne S. V. važiavo į parodymų patikrinimą, kita pareigūnė tikrai nieko nerodė, viskas buvo filmuojama apklausų kambariuose, iš to kabineto jie sėdo į automobilį. Žmogus, kur rodė, jie ten važiavo. Nebuvo jokių grasinimų, kad uždarys. Išvažiavus iš komisariato, jis pats asmeniškai klausė, kur važiuoti, R. B. nurodinėjo kryptis, liepdavo sustoti, išlipdavo iš automobilio, prisimena, kad prie kažkokio „prūdo“ buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini). Prie to „prūdo“ kaltinamasis konkrečiai parodė, kur stovėjo aviliai, paskui važiavo link kito kaimo, link (duomenys neskelbtini), paskui į kairę pusę, jis jau rodė sustoti, ten buvo kanalas, pats pasakė, kad už kanalo stotume, o jis parodė, jie tik fotografavo ir rašė. Tiksliai rodė vietą, kiek nuo to kanalo, konkrečiai nurodė, kad prieš „prūdą“, medį buvo įvardinęs. Kiek atsimena, į parodymų patikrinimą su B. vyko tuo metu, kai buvo byla dėl pavogtų V. avilių. Liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos S. V. parodymai, duoti apylinkės teisme apie tai, kad B. pats prisipažino, kad vogė iš V. avilius. Paklausus, ar jis parodytų tas vietas, jis sakė, kad gerai, buvo atliktas parodytų patikrinimas. Jie sėdo į automobilį, pajudėjo iš komisariato, B. rodė, kur važiuoti, važiavo link (duomenys neskelbtini), jis rodė tas vietas, viena sodyba tikrai buvo prie „prūdo“, o paskui sakė, kad reikia važiuoti kitur, nurodė kitą vietą, kur sukti, privažiavo prie kanalo, paklausus, ar prieš, ar už, jis rodė, kad už. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja I. V. parodė, kad atsirado link (duomenys neskelbtini) važiuojant pavogti aviliai, jau gavo bylą su pareikštais įtarimais R. B.. Paskui atsirado dar byla, kurioje prie (duomenys neskelbtini) buvo pavogti aviliai, bylą irgi gavo su pareikštais įtarimais R. B., jis buvo prisipažinęs dėl tų vagysčių.

44. R. B. kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. R. V. pareiškime nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (t. 1 b. l. 28). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotos bičių avilių vagystės vietos (t. 1 b. l. 30-38, 51-57). Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis R. B. parodė vietas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, iš kurių pavogė avilius (t. 2 b. l. 106-110). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo R. B. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

45. Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija nuteistojo R. B. prisipažinimą dėl II ir III nusikalstamos veikos, kadangi tai neva lėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimas, grasinimai. Nuteistojo versija dėl policijos pareigūnų grasinimų iškelta tik vėlesnėse R. B. apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei buvo toliau bandoma ją įrodinėti ir pirmosios instancijos teisme, nors pradinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaltę pripažino. Versiją dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo, grasinimų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. M., S. V. ir I. V. kategoriškai neigė darę spaudimą ar išsakę grasinimus nuteistajam R. B.. Be to, šie liudytojai taip pat nurodė, kad visos apklausos yra įrašinėjamos ir nors, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, apklausų įrašai nėra pateikti byloje, tačiau versija dėl grasinimų paneigta policijos pareigūnų parodymais, kurie nėra prieštaringi, o priešingai – sutampa tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad argumentas dėl policijos pareigūnų neva daryto spaudimo ikiteisminio tyrimo metu buvo keliamas ir, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme, skundžiamame nuosprendyje dėl jo išsamiai pasisakyta.

46. Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija R. B. kaltę ir ta aplinkybe, kad neva nuteistasis nežinojo kur buvo laikomi R. V. aviliai, todėl šias vietas jam parodė policijos pareigūnai per žemėlapių programą ,,Google Maps“ ir jis po to į šias vietas nuvedė pareigūnus. Ši gynybos keliama versija atmetama kaip nepagrįsta, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. M., S. V. ir I. V. kategoriškai neigė per žemėlapių programėlę rodę bičių avilių vagystės vietas ir patikino, kad buvo važiuojama ten, kur rodė nuteistasis R. B. laisva valia. Antra, nukentėjusysis R. V. apylinkės teisme parodė, kad nusikaltimo vietą rodyti žemėlapyje ir pagal jį nuvykti į vietą, nėra paprasta, tuo labiau, kad sodyba (duomenys neskelbtini) yra pieva, nėra medžių, todėl parodyti tikslią vietą, iš kur paimti aviliai, praktiškai neįmanoma pagal žemėlapį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši versija buvo keliama ir pirmosios instancijos teisme, skundžiamame nuosprendyje dėl jos išsamiai pasiakyta, su apylinkės teismo argumentais sutinka ir apygardos teismas.

47. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas taip pat prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą - bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, prašant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad nuteistasis R. B. yra ūkininkas ir dėl darbo specifikos gali nespėti tinkamai vykdyti šį įpareigojimą, kadangi darbo valandos ura nereguliarios, nepriklauso išimtinai tik nuo nuteistojo. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu R. B. kartu su paskirta bausme įpareigojo per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad R. B. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, verčiasi žemės ūkio veikla, padarė keturis nesunkius nusikaltimus, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręsti, kad šis įpareigojimas pirmosios instancijos teismo buvo parinktas netinkamai ar jis apsunkins nuteistojo R. B. galimybes dirbti, teisinio pagrindo nėra. Įvertinus nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, spręsti, kad įpareigojimu nuteistajam būti namuose nuo 21 iki 6 val., jo laisvės ir teisės buvo suvaržytos nepagrįstai ar per griežtai, pagrindo nėra. Priešingai - neabejotina, kad tokio įpareigojimo paskyrimas darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, sudarys sąlygas laiką nakties metu praleisti kartu su šeima, užkirs kelią galimam neteisėtam jo elgesiui ir tai leis pasiekti bausmės tikslus.

48. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. P., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko, nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo R. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas