- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-402-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19128-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- R. V., V. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui R. B. ir ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 3 613,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (T.1, b.l. 8-10). Ieškovas V. G., galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo R. B. 1 925,28 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. (T.1, b.l. 92-95).
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. V. nurodė, kad atsakovas R. B. pavogė aštuonias bičių šeimas su aviliais, medaus, žiedadulkių ir bičių duonos atsargomis, dėl to ieškovas patyrė 3 613,68 Eur žalą, kurią sudaro pavogtų avilių vertė, paskaičiuota pagal www.wilara.lt viešai skelbiamas avilių ir avilio dalių kainas: vieną bičių šeimos avilio komplektą sudarė vienas dugnas (21,5 Eur), du korpusai (34,80 Eur (17,40 Eur x 2)), dvidešimt meduvinių dadano rėmelių su vaškuole (52 Eur (2,60 Eur x 20)), vienas skardinis stogas su pašiltinimu (13,90 Eur), aštuonių bičių šeimų vertė – 800 Eur (100 Eur x 80), vidutiniškai bičių šeimoje buvusio medaus vertė – 36,98 Eur, pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašą (2016-2018 m. duomenimis) paskaičiuota žiedadulkių atsargų vertė 13,13 Eur, vidutiniškai bičių šeimoje buvusios bičių duonos vertė – 31,50 Eur, prarastos produkcijos (medaus apie 30 kg) vertė – 147,90 Eur. Vidutinė vienos neteisėtai pasisavintos bičių šeimos su aviliu vertė – 451,71 Eur (T.1, b.l. 8-10).
3. Ieškovas V. G., patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo R. B. 1.925,28 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas(T.1, b.l. 92–95).
4. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d. pavogė ieškovui V. G. priklausančius keturis pilnai sukomplektuotus avilius su bičių šeimomis, iš kurių 720,56 Eur avilių vertė pagal 2014 metų kainas (vieno avilio kaina 622 Lt arba180,14 Eur). Nors 2018 m. balandžio 19 d. aviliai jam buvo grąžinti, tačiau jie buvo netinkamos būklės tolesniam naudojimui, visi buvo nepilnos komplektacijos, supeliję, nuo jų sklido nemalonus kvapas, ne su visais rėmais. Aviliai buvo pavogti su keturiomis bičių šeimomis, kurių vertė 2014 metų kainomis 479,60 Eur (vienos bičių šeimos kaina buvo 414 Lt arba 119,90 Eur), medumi, kurio vertė 590,80 Eur , nes kiekviename avilyje buvo ne mažiau kaip po 35 kg medaus, bičių duonelele, kurios vertė 92,64 Eur (kaina kg kaina buvo 40 Lt arba 11,58 Eur), nes kiekviename avilyje buvo ne mažiau, nei po 2 kg bičių duonelės. Kartu su aviliais buvo pavogti koriai, kurie buvo su vašku. Kiekviename avilyje buvo ne mažiau, nei po 2 kg vaško, kurio vidutinė 1 kg vaško kaina buvo 18 Lt (5,21 Eur). Todėl viso žala, susijusi su pavogtu vašku, sudaro 41,68 Eur (4 aviliai x 2 kg vaško x 5,21 Eur).
5. Atsakovas R. B. su ieškiniais sutiko iš dalies, prašė priteisti iš jo R. V. 720 Eur, V. G. – 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (T.1, b.l. 35-39, 99-101).
6. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje R. V. teigė, kad jo patirta turtinė žala yra 1 200 Eur, o šiuo metu nurodo jau 3 613,68 Eur, nenurodydamas jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių turtinė žala tiek padidėjo. Tokiu būdu R. V. siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. R. V. pateiktas skaičiavimas, kad vienos bičių šeimos vertė buvo 100 Eur, o vieno bičių avilio – 122,20 Eur pagrįstas tik prielaidomis ir subjektyviu vertinimu. Viešai prieinamais duomenis internetinėje svetainėje (www.skelbiu.lt) R. V. bičių šeimas 2020 metams pardavinėja (verčiasi tokia veikla) po 65 Eur, todėl, apskaičiuojant atlygintinos turtinės žalos dydį 2017 metams, 50 Eur už vieną bičių šeimą yra pagrįsta suma visiškam žalos atlyginimui. R. V., skaičiuodamas avilių kainą nurodė internetinės parduotuvės (www.wilara.lt) kainas, tačiau nepateikė įrodymų, kad pavogti aviliai buvo įsigyti būtent šioje parduotuvėje. Be to, nepagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą pagal naujų avilių kainas, nors pats patikslintame ieškinyje nurodė, kad pavogti aviliai buvo 2 metų senumo. Šiuo metu pagal viešai prieinamus duomenis internetinėje svetainėje (www.skelbiu.lt) naujų avilių kaina svyruoja nuo 50 Eur iki 100 Eur, todėl sutinka R. V. atlyginti 320 Eur dydžio turtinę žalą už prarastus avilius. R. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aviliuose buvo po 7,5 kg medaus, 0,75 kg bičių žiedadulkių, 1,5 kg bičių duonos, taip pat, kad neteko 30 kg medaus, kurį pavogtos bitės būtų sunešusios, todėl su šiais reikalavimais nesutinka.
7. V. G. reikalavimas priteisti jam 720,56 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą už pavogtus avilius yra nepagrįstas, nes visi 4 aviliai, kurie iš jo buvo pavogti, 2018 metais grąžinti su bičių koriais su vašku, todėl V. G. reikalavimas atlyginti 41,68 Eur dydžio turtinę žalą už vašką yra nepagrįstas. Sutinka, kad V. G. patyrė turtinę žalą dėl netektų 4 bičių šeimų, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausiusios vienos bičių šeimos vertė 2014 metais buvo 119,90 Eur, todėl jam buvo padaryta 480 Eur dydžio turtinė žala. Bičių šeimos be avilio vidutinė kaina 2014 metais buvo apie 50 Eur, todėl atsakovas sutinka V. G. atlyginti ne daugiau kaip 200 Eur dydžio turtinę žalą už netektas bičių šeimas (50,00 Eur x 4 vnt.). V. G. reikalavimai priteisti 590,80 Eur dydžio turtinę žalą už medų ir 92,64 Eur už bičių duonelę yra pagrįsti tik jo subjektyviu vertinimu, todėl su jais nesutinka.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinius tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. B. ieškovui R. V. 3 613,68 Eur žalos atlyginimą; priteisė ieškovui V. G. 1 925,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei 725,70 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų ir 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
9. Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar ieškovo prašoma priteisti 100 Eur kaina už bičių šeimą yra reali ir atitinkanti rinką, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kiekvienais metais tvirtinamomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis. 2017 m. normatyvinė bičių šeimos kaina iš mėgėjiško bityno nurodyta 60-80 Eur (Lietuvos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 3D-697), sprendimo priėmimo metu 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3D–731) normatyvinė bičių šeimos kaina iš mėgėjiško bityno nurodyta 60-100 Eur. Įvertinus aplinkybes, jog bičių šeimos vertė pavasarį yra didžiausia, atsakovui nepateikus įrodymų dėl galimo ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, įvertinus bičių šeimos kainų pokytį 2017 m. nusikaltimo padarymo metu ir 2020 m. sprendimo priėmimo metu, laikytina pagrįsta ieškovo nurodyta 100 Eur bičių šeimos kaina ir iš atsakovo priteistina 800 Eur už aštuonias pavogtas bičių šeimas. Atsakovo R. B. argumentai, jog pats ieškovas R. V. 2020 m. bičių šeimas pardavinėja po 65 Eur atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Liudytojo T. V. paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas R. V. bičių šeimų apskritai nepardavinėja, ieškovo sūnus T. V. yra įregistravęs visiškai atskirą bitininkystės ūkį, verčiasi bitininkyste profesionaliai ir pardavinėja bičių šeimas, tačiau atsakovo nurodyta bičių šeimos kaina yra už bičių šeimelę, o ne už šeimą. Šeimelės vertė dvigubai mažesnė už bičių šeimos. Šie liudytojo parodymai sutampa su paties atsakovo pateikto skelbimo iš respublikinio „www.skelbiu.lt“ portalo turiniu, kuriame nurodyta, jog bitininkas T. V. parduoda bičių šeimeles, kurios tinkamai prižiūrimos tik rudenį „pasiveja“ peržiemojusias bičių šeimas.
10. Liudytojas T. V. parodė, kad tiek medaus, tiek bičių duonos, tiek žiedadulkių kiekiai, kurie yra avilyje, yra medžiagos, kurios reikalingos bičių vystymuisi. Ieškiniuose nurodyti medžiagų kiekiai yra minimalūs, realiai jų buvo daugiau. Jei būtų mažesni medžiagų kiekiai, bičių šeima badautų, trauktųsi, išmetinėtų lervas, perus ir negalėtų normaliai vystytis. Teismas, remdamasis ieškovo R. V. ir liudytojo T. V. parodymais laikė nustatytu, jog pavogtuose aviliuose buvo po 7,5 kg medaus atsargų, po 0,75 kg žiedadulkių ir po 1,5 kg bičių duonos. Ieškovas nepateikė šios produkcijos pardavimo dokumentų, kadangi bitininkyste vertėsi mėgėjiškai, jokie apskaitos dokumentai nebuvo pildomi. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis 2017 m. nusikaltimo padarymo metu (medaus kaina 2,7-7 Eur/kg, žiedadulkių kaina 12-20 Eur/kg, bičių duonos kaina 12-30 Eur/kg) bei 2020 m. sprendimo priėmimo metu (medaus kaina 2-9 Eur/kg, žiedadulkių kaina 15-25 Eur/kg, bičių duonos kaina 15-30 Eur/kg), ieškovo nurodyta medaus kaina 4,93 Eur/kg, žiedadulkių kaina 17,5 Eur/kg, bičių duonos kaina 21 Eur/kg laikytina atitinkanti normatyvinės kainos vidurkį bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl iš atsakovo priteistina 652,88 Eur už aštuoniuose aviliuose buvusias medaus atsargas, žiedadulkes ir bičių duoną ((36,98 Eur + 13,13 Eur +31,5 Eur ) x 8 vnt.).
11. Aplinkybę, jog avilyje prieš išėmimą gali būti 30-35 kg medaus patvirtino liudytojai T. G. ir T. V., pastarasis rėmėsi Europos Komisijos oficialia Europos Sąjungos suvestine apie bitininkystės sektorių kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, kuri dėl didelių vertimo kaštų nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Ieškovo prašoma priteisti medaus kaina 4,93 Eur/kg atitinka biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2017 m. nusikaltimo padarymo metu (medaus kaina 2,70-7 Eur/kg) bei 2020 m. sprendimo priėmimo metu (medaus kaina 2-9 Eur/kg), todėl ši žala laikytina pagrįsta ir įrodyta, iš atsakovo priteistina 1.183,20 Eur negautų pajamų ((30 kg x 4,93 Eur/kg) x 8 vnt.).
12. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog iš ieškovo pavogto avilio kaina internetinėje parduotuvėje „Wilara“ yra 122,20 Eur. Iš ieškovo R. V. ir liudytojo T. V. paaiškinimų nustatyta, jog atsakovo pavogti aviliai buvo dvejų metų senumo, labai gerai prižiūrėti, jų vertė nenukritusi, kadangi avilį galima naudoti virš dvidešimt metų. Liudytojas T. V. nurodė pavogtų avilių specifines savybes – ilgaamžiškumą, šiltumą ir lengvumą bei tai, jog pavogti aviliai buvo daugiaaukščiai. Liudytojas, susipažinęs su atsakovo pateiktais skelbimais iš „www.skelbiu.lt“ portalo, parodė, jog panašaus tipo aviliai parduodami už 100 Eur + PVM. Įvertinus šias aplinkybes, laikytinas pagrįstu ieškovo reikalavimas priteisti 122,20 Eur už atsakovo pavogtą avilį, kadangi tokio tipo avilį jis gali įsigyti iš specializuotos parduotuvės, pavogti aviliai buvo tos pačios vertės kaip nauji, todėl ši kaina atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Iš atsakovo priteistina 977,60 Eur už pavogtus aštuonis avilius (122,20 Eur x 8 vnt.). Atsakovo pateikti skelbimai, kuriuose avilių kainos svyruoja nuo 60 Eur iki 110 Eur vertintini, kaip neatitinkantys realios pavogto daikto vertės, kadangi parduodami aviliai yra su mažesniu rėmelių skaičiumi, naudoti, neaiškios būklės, be to, kai kuriuose skelbimuose nurodytų avilių kaina praktiškai nesiskiria nuo ieškovo prašomos priteisti sumos (100 Eur + PVM). Teismui nenustačius ieškovo nepagrįsto praturtėjimo požymių, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. B. priteistina 3 613,58 Eur nusikaltimu padaryta žala ieškovo R. V. naudai.
13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. balandžio 19 d. pakvitavimu V. G. buvo grąžinti 4 vnt. bičių avilių, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš R. B.. Pakvitavime V. G. nurodė, kad avilius gavo ir pretenzijų neturi. 2018 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodyta, kad apžiūrint bičių avilius jų viduje randama bičių koriai: pirmame avilyje yra 7 vnt. bičių korių, antrame avilyje yra 11 vnt. bičių korių, trečiame avilyje yra 9 vnt. bičių korių, ketvirtame avilyje yra 10 vnt. bičių korių. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovo V. G. ir liudytojo T. G. parodymai sutampa su teisminio nagrinėjimo metu duotais ieškovo parodymais, jog grąžinti aviliai buvo sugadinti, suplėkę, netinkami naudojimui, tik palaikai, išmėtytos dalys, nepilnos komplektacijos, tai yra juose buvo tik 37 rėmai su koriais, kai tuo tarpu kiekviename avilyje turi būti 33 rėmai su koriais, tai yra iš viso turėjo būti 132 rėmai su koriais. Tai, kad baudžiamojoje byloje pateiktos grąžintų avilių nespalvotos fotonuotraukos ir ieškovas pareiškė, jog neturi pretenzijų, nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės atlyginti žalą. Ieškovas nurodė, jog, pasirašydamas protokole ikiteisminio tyrimo metu, teigė neturintis pretenzijų daiktų grąžinimą atlikusiam pareigūnui, o ne pačiam atsakovui. Ieškovo ir liudytojo T. G. teigimu, grąžinti aviliai buvo netinkami naudoti pagal paskirtį, buvo utilizuoti. Netinkamų naudoti daiktų gražinimo faktas nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos avilių kainos, teigia, kad žala apskritai nepadaryta. Tai, kad pavogti paties savininko pagaminti (savadarbiai) aviliai ir jie yra brangesni, negu serijiniai, patvirtina paties ieškovo, liudytojo T. G. paaiškinimai bei pateiktas rašytinis įrodymas – Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. pažyma, jog V. G. yra asociacijos narys, selekcininkas, jo pagaminti aviliai buvo pritaikyti specialiai bičių selekcijai vykdyti, rankų darbo aviliai visada yra brangesni, negu serijiniai, jam padaryta žala įvertinta pagal 2014 m. rinkos kainas. Tai, kad pavogti aviliai buvo gaminti paties ieškovo, jie buvo praktiškai nauji, patvirtina ir jo pateiktos sąskaitos faktūros dėl avilių gamybai reikalingų medžiagų įsigijimo. Įvertinus aptartus įrodymus ir tai, kad savos gamybos avilius ieškovas pats įvertino 180,14 Eur suma, ši vertė atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus palyginti su kitais panašios kokybės daiktais, tai, kad ieškovas įrodė, jog jo gamybos aviliai yra brangesni, negu serijiniai, pritaikyti bičių selekcijai, tai, kad atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, laikytina įrodyta ir pagrįsta 720,56 Eur ieškovui padaryta žala dėl 4 pavogtų avilių.
14. 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ priedo 279 punkte nurodyta, jog bičių šeimos kaina iš veislinio bityno 2014 m. yra 400-500 Lt (116-145 Eur). Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 patvirtintus „Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų“ nuostatus, veislinis bitynas – tai bitynas, kurio specializacija yra veislinių motinų auginimas kitiems bitynams ir kuris atitinka nustatytus reikalavimus. Iš ieškovo V. G. paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. pažymos nustatyta, jog bičių šeimos pavogtos iš veislinio bityno, todėl jų kaina yra didesnė, negu nurodo atsakovas. Iš ieškovo V. G. pateiktų skelbimų matyti, jog ieškovo V. G. ūkyje 2020 m. sausio-kovo mėn. pardavinėjamos bičių šeimos, vienos kaina 110,00 Eur. Įvertinus tai, kad bičių šeimos pavogtos iš veislinio bityno pačiu produktyviausiu metu – gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje, kada jų kaina yra didžiausia, atsakovui nepateikus jokių kitų tai paneigiančių įrodymų, laikytina įrodyta ir pagrįsta 479,60 Eur ieškovui padaryta žala dėl 4 pavogtų bičių šeimų.
15. Atsakovo pateiktos knygų „Bitininkystė“ (išleista 1954 m.) ir „Bitininkavimo mokykla“ (išleista 2005 m.) ištraukos laikytinos neatitinkančiomis šių dienų bitininkystės metodų ir produktyvumo, tai nurodė profesionaliai bitininkyste besiverčiantis liudytojas T. V.. Aplinkybę, jog avilyje prieš išėmimą gali būti 30-35 kg medaus patvirtino liudytojai T. G. ir T. V., pastarasis rėmėsi Europos Komisijos oficialia Europos Sąjungos suvestine apie bitininkystės sektorių kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje. Ieškovo prašomą priteisti medaus kainą – 4,22/kg patvirtina jo pateiktos sąskaitos faktūros apie 2014 m. jo parduoto medaus kainas, be to, ši kaina atitinka ir 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ priedo 295 punkte nurodytą medaus kainą 10-25 Lt/kg (2,89 Eur-7,24 Eur), todėl ši žala laikytina pagrįsta ir įrodyta. Liudytojas T. G. parodė, jog kiekviename pavogtame avilyje buvo apie 2 kg tiek bičių duonelės, tiek bičių vaško. Lygino su greta stovėjusiais aviliais, kurie nebuvo pavogti, t. y. ėmė vidurkį. Liudytojas T. V. paaiškino, kad tiek medaus, tiek bičių duonos, tiek žiedadulkių kiekiai, kurie yra avilyje, ieškiniuose nurodyti minimalūs. Teismas, remdamasis ieškovo V. G. ir liudytojų T. G. bei T. V. paaiškinimais, laikė nustatytu, jog pavogtuose aviliuose buvo po 2 kg bičių duonelės ir po 2 kg bičių vaško. Pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 m. patvirtinimo“ nuostatas, bičių vaško kaina 2014 m. buvo 15-25 Lt/kg (4,34-7,24 Eur/kg), bičių duonos – 40-80 Lt/kg (11,58-23,16 Eur/kg), sprendimo priėmimo metu 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3D–731) bičių vaško normatyvinė kaina 7-12 Eur/kg, bičių duonos 15-30 Eur/kg, todėl ieškovo prašoma priteisti bičių vaško kaina 5,21 Eur/kg ir bičių duonos kaina 11,58 Eur/kg laikytina atitinkančia normatyvinę kainą bei ieškovo pateiktas bičių vaško ir bičių duonos pirkimo–pardavimo sąskaitas faktūras.
16. Neturėdamas pagrindo abejoti, teismas pripažino, kad ieškovo V. G. prašoma priteisti žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, įvertinus tai, kad vagystė įvykdyta iš veislinio bityno ir palyginus su R. V. padaryta žala dėl dvigubai didesnio kiekio avilių vagystės, nenustačius nepagrįsto praturtėjimo požymių, ieškovo V. G. ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. B. priteistina 1 925,28 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir R. V. bei V. G. ieškinius tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo R. B. ieškovui R. V. 880 Eur turtinės žalos atlyginimo, o ieškovui V. G. – 200 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (T.2, b. l 71-77). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvada pagrįsta iš esmės tik netiesioginiais įrodymais, nemotyvuotomis prielaidomis ir teorinėmis spėlionėmis. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo V. G. reikalavimą dėl 720,56 Eur turtinės žalos priteisimo už keturis bičių avilius, nes šie aviliai jam buvo grąžinti. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo V. G. nurodytas aplinkybes apie itin blogą grąžintų bičių avilių būklę, byloje nėra. V. G. neįrodė, kad jo pagaminti bičių aviliai yra geresni už įprastus. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir suteikė padidintą įrodomąją galią Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko raštui „Padarytos žalos įvertinimas“, nes ši pažyma abejotino autentiškumo – be asociacijos rekvizitų, neregistruota, be datos, pateikiama informacija pirmu asmeniu, lyg ją būtų rengęs pats V. G..
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. G. bitynas yra veislinis ir tuo pagrindu jam priteisė 479,60 Eur už keturias bičių šeimas. Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. 2020 m. kovo 16 d. pažymoje nėra pateikta informacija, kad V. G. bitynas yra veislinis. V. G. bityno paso, todėl teismas negalėjo spręsti, kad bitynas yra veislinis ir skaičiuoti prarastų bičių šeimų kainą pagal veislinio bityno kainas. Šis ieškovo V. G. reikalavimas galėjo būti tenkintas tik iš dalies, priteisiant iš apelianto už prarastas bičių šeimas 200 Eur.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra įrodyta, jog ieškovo V. G. pavogtuose bičių aviliuose buvo po 35 kg medaus, 2 kg bičių duonelės ir 2 kg bičių vaško. Nei ieškovas V. G., nei liudytojas T. G. nepateikė surinkto ir/ar parduoto medaus, bičių duonelės ir vaško kiekių iš kitų (nepavogtų) avilių. Be to, baudžiamosios bylos Nr. 1-17-630/2019 medžiagoje esantys dokumentai ir nuotraukos, patvirtina, kad V. G. buvo grąžinti bičių aviliai, kurių viduje buvo bičių koriai su vašku, kurie yra geros būklės, tačiau teismas nepagrįstai sprendė priešingai.
1.4. Liudytojai V. G. sūnus T. G. ir kito ieškovo R. V. sūnus T. V. pateikė šališką ir subjektyvią savo nuomonę, kad bičių avilyje prieš išėmimą būna 30-35 kg medaus. Teismas negalėjo remtis šių liudytojų nurodyta Europos Komisijos medžiaga, nes nėra nurodyta, kokia konkrečiai tai medžiaga, ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą, dėl ko teismas ir bylos šalys šių duomenų nevertino.
1.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje ieškovas R. V. teigė, kad jo patirta turtinė žala yra 1 200 Eur, o perdavus šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, nurodė, kad jo patirta turtinė žala yra daugiau, nei tris kartus didesnė – 3 613,68 Eur. Jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių turtinė žala taip padidėjo R. V. nenurodė.
1.6. Nustatydamas R. V. patirtą turtinės žalos dydį dėl 2017 metais netektų aštuonių bičių šeimų, teismas nepagrįstai vadovavosi 2020 metų kainomis, dėl ko pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sudarė pagrindą R. V. nepagrįstai praturtėti. Teismas privalėjo vadovautis nusikaltimo padarymo metu galiojusiomis kainomis, kurios buvo nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-768 patvirtintame „Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2017 metais“ sąraše. Šiame dokumente buvo nustatyta, kad bičių šeimos iš gamybinio ar mėgėjiško bityno (be avilio) kaina buvo 60-80 Eur, t. y. apie 70 Eur, todėl nepagrįstai pripažino įrodytu faktą, kad vagystės metu, t. y. pavasarį, bičių šeimos kaina buvo didesnė, nei kitu metų laiku.
1.7. Teismas nepagrįstai nesumažino ieškovui R. V. už bičių avilius priteistinos turtinės žalos dydžio, kurie buvo dviejų metų senumo. Teismas nepagrįstai R. V. priteisė 295,12 Eur sumą už aštuoniuose bičių aviliuose buvusį medų, 105,04 Eur – už žiedadulkes, 252 Eur – už bičių duoną ir 1 183,20 Eur už juose buvusią ir prarastą produkciją – medų. Ieškovas R. V., be savo ir sūnaus liudytojo T. V. subjektyvių paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aviliuose toks medaus ir maisto atsargų kiekis buvo aviliuose.
Atsiliepimas
18. Ieškovas V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 85-87).
19. Nurodė, jog teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis. Nebuvo pagrindo vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus, todėl teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi pagrįstai, nes abu liudytojai aktyviai dalyvavo abiejų ieškovų ūkių veikloje, žinojo, kas vyksta. Teismas teisėtai priteisė visą pavogtų avilių vertę, sudarančią 720,56 Eur. Grąžinti aviliai buvo netinkamos būklės tolesniam jų naudojimui, jie buvo sunaikinti. Apelianto pavogti aviliai buvo savadarbiai. Tai buvo ilgalaikio darbo ir eksperimentų pasekmė, pagaminti, parenkant geriausias ir patikimiausias medžiagas, patogiausiai pritaikant avilius darbui, todėl apeliantas negali remtis skelbimuose esančia informacija apie standartinius, nesertifikuotus avilius. Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko parengto rašto teisėtumo, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliantas nekvestionavo. Be to, vienos bičių šeimos kaina 2014 metais, kai jos buvo pavogtos, buvo 414 Lt (119,90 Eur), todėl 4 bičių šeimų vertė yra 479,60 Eur. Jokie sertifikatai, patvirtinimai apie bityną nėra išduodami. Apelianto nurodyti bitynų pasai, patvirtina tik faktą, kad yra bitynas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pavogtuose aviliuose buvo po 35 kg medaus, 2 kg bičių duonelės ir 2 kg bičių vaško, remdamasis PVM sąskaitomis faktūromis, kasos kvitais, liudytojo parodymais.
20. Ieškovas R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 94-97).
21. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai nustatė priteistinos žalos dydį. Atsakovas jokių pagristų priežasčių, kodėl patikslinto dydžio turtinė žala yra klaidinga, nenurodė. Teismas tinkamai nustatė bičių šeimos, avilių vertę. Liudytojas T. V. yra profesionalus bitininkas, priklausantis kelioms bitininkų asociacijoms, turintis sukaupęs tiek teorinę, tiek praktinę žinių bazę, todėl yra tinkamas pateikti objektyvius faktus ir atsakymus bitininkystės klausimais. Patirtos žalos įvertinimui buvo pasirinkti minimalūs būtini maisto bitėms kiekiai, kurių pavogtose bičių šeimose tikrai buvo daugiau, tačiau, ieškant kompromiso, nurodyti minėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
23. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. B., kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-630/2019 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimo bausme. Ieškovams R. V. ir V. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą ir klausimas dėl žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-383/2020) Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistu.
24. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).
25. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš laukų pagrobė V. G. priklausančius 4 avilius su bitėmis. Be to jis laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos teritorijos pagrobė R. V. priklausančius keturis bičių avilius. Be to jis laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini). esančios sodybos pagrobė R. V. priklausančius keturis bičių avilius.
26. Šiuo atveju Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas faktas, kad žala ieškovams buvo padaryta nuteistojo R. B. veiksmais (jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip nuteistojo R. B. veiksmų padarinys, nes atsakovas savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie žalos ieškovams kilimo, todėl atsakovas R. B. laikomas kaltu dėl savo veiksmų ir jų rezultato (CK 6.248 str. 1 d.) ir jam kyla prievolė pilnai atlyginti ieškovų patirtą žalą (CK 6.145 str., 6.249 str., 6.251 str.).
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrindė savo vertinimą, kodėl jam nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų ieškovai patyrė turtinę žalą, kurios nebūtų patyrę, jei šie veiksmai nebūtų atlikti.
Dėl V. G. padarytos žalos dydžio
30. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su ieškovui V. G. priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, kad 4 aviliai buvo grąžinti ieškovui, todėl nebuvo pagrindo už juos priteisti 720,56 Eur žalos atlyginimą; taip pat be pagrindo priteista 479,60 Eur už prarastas 4 bičių šeimas, o taip pat 590,80 Eur suma už medų, bičių duonelę ir bičių vašką, buvusius pavogtuose bičių aviliuose, nes byloje nėra pateikta tokius skaičiavimus pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.
31. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo V. G. prašymą priteisti iš atsakovo 1 925,28 Eur žalos atlyginimą, kurį, kaip nurodė ieškovas, sudarė: 720,56 Eur keturių pavogtų pilnai sukomplektuotų, paties ieškovo pagamintų (savadarbių) avilių, kuriuose buvo suvielinti ir įrėminti vaškuolėmis rėmeliai, 2 dėtuvės, diafragma, apšiltinimo pagalvės, su avilio pastatymo kojomis vertė, bei aviliuose buvusių keturių bičių šeimų vertė – 479,60 Eur pavogtų, pavogto medaus vertė – 590,80 Eur, pavogtos bičių duonelės vertė – 92,64 Eur ir pavogto vaško vertė – 41,68 Eur.
32. Sprendime, teismas nurodė, kokiais į bylą pateiktais įrodymais, pagrįstos šios ieškovo realiai patirtos išlaidos, o būtent – nuosekliais ieškovo apie gaminamus avilius, bičių šeimas, medaus, bičių duonelės ir vaško kiekį, paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2018 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kur nurodyta, kad apžiūrint bičių avilius jų viduje randama bičių koriai: pirmame avilyje yra 7 vnt. bičių korių, antrame avilyje yra 11 vnt. bičių korių, trečiame avilyje yra 9 vnt. bičių korių, ketvirtame avilyje yra 10 vnt. bičių korių (T. 1, b. l. 59–64), Lietuvos Respublikos Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininko J. K. pažyma (T. 1, b. l. 14–15), sąskaitos faktūros dėl avilių gamybai reikalingų medžiagų įsigijimo, bičių duonelės, medaus pardavimo pirkimo – pardavimo sutartimis, pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais (T. 1, b. l. 17–26), 2018 m. balandžio 19 d. pakvitavimu (T.1, b. l. 65), liudytojų T. G. ir T. V. parodymais. Taip pat teismas išsamiai nurodė, kodėl ir kaip juos vertina, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais.
33. Atsakovo nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie avilių būklę, ir tai, jog pakvitavime ieškovas V. G. buvo nurodęs, kad neturi pretenzijų dėl atgautų avilių, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovui grąžinti aviliai buvo tinkami naudoti, nes kaip nustatyta byloje aviliai buvo pavogti laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d., o grąžinti ieškovui 2018 m., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovui grąžinti aviliai nebuvo pilnos komplektacijos, supeliję, suplėkę ir buvo utilizuoti.
34. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, jog galimai ieškovo bitynas 2014 m. nebuvo veislinis, nes nepateiktas tai patvirtinantis pasas. Pažymėtina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. B1-27 redakcija) patvirtintų Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 5 punkte nustatyta, jog kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, atskirai neišskiriant veislinių bitynų. Be to, iš viešai skelbiamos informacijos (žr. https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/zemes-ukis/bites-2) matyti, jog jau 1995 metais Kauno bitininkų draugijos bitininkas V. G. augino ir platino Kaukazo rasės bičių motinėles, todėl visi apelianto argumentai dėl bičių šeimų veisliškumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
35. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstai apeliacinio skundo argumentus dėl aviliuose buvusio medaus, bičių duonelės ir bičių vaško kiekio ir kainų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė savo išvadą dėl medaus bičių duonelės ir vaško kiekio buvusio aviliuose ir įvertino žalą remdamasis 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis, kurios 2014 m. buvo: bičių vaško kaina – 15–25 Lt/kg (4,34–7,24 Eur/kg), bičių duona – 40–80 Lt/kg (11,58–23,16 Eur/kg) ir sprendimo priėmimo metu 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D–731 patvirtintomis normatyvinėmis kainomis: bičių vaško – 7–12 Eur/kg, bičių duonos – 15–30 Eur/kg.
36. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (kad aviliai buvo pavogti 2014 m., o grąžinti ieškovui 2018 m), teisės aktais nustatytas normatyvines kainas bičių produktams, bei pateiktas bičių vaško ir bičių duonos pirkimo – pardavimo sąskaitas faktūras, ieškovo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo negalima vertinti kaip neprotingai didelio, neatitinkančio sąžiningumo, teisingumo kriterijų (CK 1.5 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovo V. G. ieškinio patenkinimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
V. Dėl R. V. padarytos žalos dydžio
37. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. taip pat nesutinka su ieškovui R. V. priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai priteisė 977,60 Eur už pavogtus 8 avilius 2020 m. kainomis, nes jų kaina vagystės metu 2017 m. buvo apie 70 Eur už vieną; nepagrįstai priteisė 295,12 Eur už aviliuose buvusį medų, 105,04 Eur už žiedadulkes, 252 Eur už bičių duoną, 1 183,20 Eur negautų pajamų, nes ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, ją nepagrįstai padidindamas.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl pavogtų avilių kainos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog avilio kaina 122,20 Eur yra nurodyta internetinėje parduotuvėje „Wilara“ (T. 1, b. l. 190–199; T. 2, b. l. 1–2). Teismas, remdamasis ieškovo R. V. paaiškinimais ir liudytojo T. V. parodymais, sprendė, jog nors pavogti aviliai buvo dvejų metų senumo, tačiau jų kaina nebuvo nukritusi, nes buvo labai gerai prižiūrėti, juos galima naudoti virš dvidešimt metų, be to įvertinęs atsakovo pateiktus skelbimus iš portalo „www.skelbiu.lt“, jog panašaus tipo aviliai parduodami už 100 Eur + PVM (T. 1, b. l. 47–48), jų kaina atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir priteistina iš atsakovo 977,60 Eur. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas rėmėsi 2020 m., o ne 2017 m. kainomis, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nekentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kuri būtų buvusi nepadarius jam žalos. Kadangi aviliai ieškovui nėra grąžinti, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kur yra ieškovo aviliai, dėl kurios šioje byloje vyksta ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė nuostolių dydį, įvertinęs pavogtų avilių kainą, pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias avilių pardavimo kainas.
39. Apeliantas taip pat teigė, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 295,12 Eur už aviliuose buvusį medų, 105,04 Eur už žiedadulkes, 252 Eur už bičių duoną, kadangi ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog aviliuose buvo likę po 7,5 kg medaus, po 0,75 kg žiedadulkių ir po 1,5 kg bičių duonos, o liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, kaip duoti suinteresuotų asmenų.
40. Teismas, tenkindamas šiuos ieškovo reikalavimus rėmėsi liudytojų R. V. ir T. G. parodymais, kad nurodyti medaus, bičių duonos ir žiedadulkių kiekiai, buvę avilyje, yra medžiagos, kurios yra reikalingos bičių vystymuisi. Kadangi pavasarį bičių šeima negali prisinešti sau žaliavų, todėl turi būti užtikrintos atsargos, kad jos galėtų stiprėti ir vystytis. Tokia informacija taip pat skelbiama viešai („pavasarį bitės turi turėti 8-10 kg ir daugiau medaus, nes jei medaus yra mažiau kaip 7 kg, bitės maistą taupys, apribos motinėlės dėjimą ir šeima vystysis lėtai“; LŽŪKT informacija „Bičių priežiūra pavasario pradžioje“, žr. http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/StraipPerziura?StraipsnisID=3599&TemaID=9; kt.), tiek ir specialiojoje literatūroje (pvz. Amšiejus A., 2018. Bičių maitinimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų ir nepagrindė argumentų, jog liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti liudytojų duotais parodymais, kurie iš esmės sutapo ir su viešai skelbiama informacija. Be to, liudytojas duoda parodymus prisiekęs ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (CPK 191 str.). Duomenų, jog liudytojai būtų davę melagingus parodymus, byloje nėra, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl liudytojų suinteresuotumo ir teismo nustatyto žalos dydžio nepagrįstumo.
41. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo R. V. prašymą dėl 1 183,20 Eur žalos atlyginimo priteisimo, sprendė, jog prašoma priteisti medaus kaina 4,93 Eur/kg atitinka biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2017 m. nusikaltimo padarymo metu (medaus kaina 2,70–7 Eur/kg) bei 2020 m. sprendimo priėmimo metu (medaus kaina 2–9 Eur/kg), o nurodytas vidutiniškai per metus vienos bičių šeimos sunešamo medaus kiekis ieškovo ūkyje yra pagrįstas Europos Komisijos oficialia Europos Sąjungos suvestine. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvoje 2017 m. buvo gauta 3 715 t medaus, vidutiniškai iš vieno bičių avilio per metus apie 30–35 kg medaus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintos paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos 10 p.), todėl atmestini apelianto argumentai dėl ieškovo R. V. nurodyto ūkyje išgaunamo medaus kiekį. Nesant šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog 1 183,20 Eur ((30 kg x 4,93 Eur/kg) x 8 vnt.) žala (negautos pajamos) yra pagrįsta, įrodyta ir priteistina iš atsakovo.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją, o teismo iš atsakovo ieškovams priteistas turtinės žalos dydis atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina pats apeliantas, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
43. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
45. Valstybė, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, patyrė 180 Eur išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. G. pagal 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-4288-13810 ir 8,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), bei 8,20 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.