Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50107-2017-6

2019 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1130 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo M. N. nukentėjusiajam M. G. priteisti 450 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš M. N. nukentėjusiajam M. G. priteisti 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. M. N. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, būtent: 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) ir partneriai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra kavinės darbo metu, matant pašaliniams asmenims, kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. G. į veidą ir kilusio konflikto bei grumtynių su M. G. metu kartu su nukentėjusiuoju užvirto ant baro stalo ir taip sulaužė minėto stalo kojas, kurių bendra vertė 200 Eur, bei sudaužė keturias alaus taures, kurių bendra vertė 4,80 Eur, tuo UAB (duomenys neskelbtini) ir partneriai padarydamas bendrą 204,80 Eur turtinę žalą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2. Be to, M. N. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, būtent: 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir partneriai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš ant stalo buvusios nukentėjusiojo M. G. piniginės pagrobė M. G. priklausančius pinigus – 450 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam 450 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. N. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

10. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo M. N. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. M. G. piniginės vagystės, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

11. Apeliaciniame skunde M. N. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Pažymi, jog savo kaltę pagal BK 284 straipsnį, t. y. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jis iš karto pripažino ir tik nepripažino savo kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl M. G. piniginės vagystės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog M. N. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – gali būti konstatuota tuomet, kai kaltininkas visiškai pripažįsta savo kaltę ir neneigia jokių įvykio aplinkybių. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju M. N. tik iš dalies pripažino savo kaltę, t. y. tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo M. G. piniginės vagystės, t. y. tvirtina, jog piniginę paėmė dėl apsirikimo ir jokių pinigų iš jos neėmė.

12. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys – nepripažinimo. N. manymu, iš byloje apklaustų asmenų aiškinimų, iš dalies paties nukentėjusiojo parodymų ir vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis M. G. akivaizdžiai jį provokavo, užgauliojo žodžiais, o vėliau ir savo agresyviu elgesiu išprovokavo jo, M. N., neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo M. G. elgesys nebuvo provokuojamas, kadangi iš paties nukentėjusiojo ir įvykyje dalyvavusių liudytojų – bare dirbusių darbuotojų A. P. ir G. K. – kartu prie bendro stalo sėdėjusio nukentėjusiojo draugo ir jo darbuotojo M. B. parodymų bei vaizdo įrašo matyti, jog įvykio vakarą M. G. su mergina ir M. B. užsuko į barą pavakarieniauti, jam besėdint prie stalo pro šalį link baro eidami kiti asmenys (M. N. ir jo draugai) pradėjo jį užgaulioti, vėliau prie jo stalo prisėdęs M. N. pirmasis sudavė jam smūgį į veidą, grumtynių metu abu užvirto ant kito stalo, jį sulaužė. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne nukentėjusiojo M. G., o būtent paties M. N. elgesys įvykio metu buvo chuliganiškas, agresyvus ir provokuojamas.

13. Apeliantas nesutinka ir su jam konstatuota atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi girtas tikrai nebuvo, prasikalto ne dėl girtumo, o dėl nukentėjusiojo elgesio, be to, girtumas jam nebuvo nustatinėjamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių šią M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina, jog pats M. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog buvo stipriai neblaivus (b. l. 161, t. I), papildomai apklaustas patvirtino, jog buvo neblaivus, todėl daug ko nepamena (b. l. 171, t. I). Duodamas parodymus teisme M. N. taip pat pripažino, jog buvo neblogai išgėręs (b. l. 59, t. II). Nukentėjusysis M. G. teisme taip pat patvirtino, jog visa kompanija (M. N. su draugais) buvo tikrai labai išgėrusi (b. l. 60, t. II). Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja G. K. nurodė, jog kitos padavėjos – A. – vaikinas M. N. su draugais bare buvo neblaivūs (b. l. 83, t. I), teismo posėdžio metu ji šiuos savo parodymus patvirtino ir nurodė, jog M. N. buvo išgėręs (b. l. 102, t. II). Teisme duodamas parodymus liudytojas M. B. teisme nurodė, jog viskas įvyko dėl alkoholio (b. l. 103, t. II). Įvertinus šiuos paminėtus paties nuteistojo M. N., nukentėjusiojo M. G. ir liudytojų parodymus, akivaizdu, jog M. N. įvykio metu buvo neblaivus ir ši aplinkybė tikrai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. N. agresyvus, provokuojamas ir chuliganiškas elgesys įvykio metu akivaizdžiai buvo paveiktas alkoholio.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam M. G.. Mano, jog teismo konstatuota aplinkybė, kad M. G. piniginėje buvo 450 Eur, yra niekuo nepagrįsta, ir paremta tik paties nukentėjusiojo parodymais, ir pripažįsta tik iš dalies pareikštą civilinį ieškinį, sutikdamas, jog nukentėjusysis galėjo patirti 200 Eur neturtinę žalą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tik 200 Eur dydžio turtinė žala, todėl nesuprantama, kodėl apeliantas nurodo būtent tokią pinigų sumą. Apelianto tvirtinimas, kad nukentėjusysis negalėjo piniginėje turėti 500 Eur, kadangi jis niekuomet neturi pinigų, yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas ir paneigtas nukentėjusiojo, kuris nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad piniginėje buvo apie 500 eurų parodymais ir liudytojų parodymais. Liudytoja A. P. parodė, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio skundėsi, jog dingo 500 eurų (b. l. 102, t. II). Liudytojas M. B. parodė, kad M. sakė, jog piniginėje buvo 500 eurų (b. l. 104, t. II). Pats nukentėjusysis parodė, kad žinojo, kiek pinigų turi, visada nurodė tokią pat sumą, po muštynių net norėjo sumokėti už padarytą žalą. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad kvietė draugus vakarienei ir norėjo už juos sumokėti (b. l. 107, t. II). Taigi, nors nukentėjusiojo parodymai dėl pinigų kupiūrų skaičiaus ir nominalų nebuvo visiškai vienodi, teismas padarė teisingą išvadą, kad piniginėje buvo nukentėjusiojo pinigai ir ne kas kitas, o M. N., kuris kaip nustatyta paėmė piniginę, šiuos pinigus pavogė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. N. 450 Eur turtinę žalą, visiškai pagrįstai nurodė, jog išanalizavęs nukentėjusiojo M. G. nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nusprendė, jog yra pagrindas priteisti jam ne prašomus 500 Eur, o 450 Eur, kadangi nėra pakankamai tvirtų duomenų apie piniginėje buvusią tikslią pinigų sumą. Tokia išvada yra įtikinama ir logiška, kadangi nukentėjusysis nežinojo apie būsimą vagystę ir neįsidėmėjo tikslios turėtos pinigų sumos ir kupiūrų skaičiaus. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusysis iš pradžių tvirtino, jog piniginėje turėjo 500 Eur, vėliau nurodė, kad 440 Eur su keliais eurais, todėl nesant pakankamai įtikinamų įrodymų, jog piniginėje tikrai buvo 500 Eur, turimus įrodymus vertino kaltinamojo naudai, nustatė, jog M. N. iš M. G. piniginės pavogė 450 Eur, ir priteisė mažiausią pinigų sumą, kokią buvo nurodęs nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi iš tiesų nukentėjusysis M. G. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, jog jis pasigedo piniginėje buvusių 500 Eur (buvo kupiūromis po 50 Eur 9 vienetai, kiti buvo smulkūs pinigai po 5 ir 10 Eur) (b. l. 1, t. I), vėliau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jo piniginėje buvo 8 kupiūros po 50 Eur, 2 kupiūros po 20 Eur ir monetomis apie 10 Eur (iš viso 500 Eur) (b. l. 31, t. I), apklausiamas teisme nurodė, jog piniginėje galėjo būti ir daugiau nei 500 Eur (b. l. 60, t. I).

15. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam M. G. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas taip pat yra pagrįstas ir adekvatus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes, todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam M. G. iš nuteistojo M. N. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

16. Nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę. Tačiau su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti taip pat negalima. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

17. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. N. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad M. N. Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, tik iš dalies pripažino savo kaltę ir savanoriškai neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam M. N. už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą skyrė sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas bei nustatė jų dydžius, artimus minimumui. Be to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, paskirtas bausmes visiškai pagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo jam paskirti arba viešųjų darbų bausmę, kurią jis galėtų atlikti savaitgaliais, arba laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis M. N. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinių išlaidų priteisimo

19. Nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas T. Leščinskas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas (b. l. 154, t. II). Pažymėtina, jog pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.). Apeliacinį skundą pateikė nuteistasis M. N., todėl nukentėjusiojo M. G. patirtos 450 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo M. N..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. N. nukentėjusiajam M. G. 450 Eur procesinių išlaidų.