Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.;1.2.14.1.2.;1.2.14.10.1; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.4.

2021 m. gegužės 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R. ir J. R.-K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (du nusikalstamos veikos epizodai), 178 straipsnio 3 dalyje (trys nusikalstamos veikos epizodai), 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

- Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) ir nusikalstamas veikas, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos (duomenys neskelbtini)), subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu ir gautą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis už likusias nusikalstamas veikas, D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

J. R.-K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. R.-K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš D. R. ir J. R.-K. solidariai priteista:

- MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4396 Eur turtinei žalai atlyginti;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 8306 Eur turtinei žalai atlyginti;

- T. P. naudai 5109 Eur turtinei žalai atlyginti;

- G. V. naudai 21264,11 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

- R. Č. naudai 6834 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 855 Eur turtinei žalai atlyginti;

- P. K. naudai 1515 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. R. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent :jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019-08-10 apie 10.50 val., jėga išstūmė vonios kambario langą ir taip įsibrovė į namą, (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė nukentėjusiajai R. Č. priklausantį turtą: židinį (krosnelę) „ABX ARKTIS 8“ - 1004,40 eurų vertės, šildytuvą (boilerį) 120 l – 300 eurų vertės, vonios komplektą - 300 eurų vertės, pastatoma spintelę su praustuvu - 94 eurų vertės, pakabinamą spintelę – 50 eurų vertės, šildymo įrangą oras - vanduo „Panasonic WH-SDF12D6E5“ ( išorinę ir vidinę) – 3250 eurų vertės, kolektorius reguliuojamas 8 šakų – 150 eurų vertės, bei su šiais daiktais pasišalino, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir R. Č. padarė 5148,40 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, D. R. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-08-28 15 val. iki 2019-08-29 13.20 val., išlaužė modulinio namelio plastikinio lango laikiklius ir taip įsibrovė į modulinį namelį, (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: keturis LED televizorius „Samsung“ – bendros 1077 eurų vertės (1 vnt. 359 eurai), 5 Led šviestuvus „Mora“ – bendros 173,55 eurų vertės ( 1 vnt. 34,71 eurai), didelį Led šviestuvą „Mora“ 80 cm skersmens – 72,38 eurų vertės bei pilką apvalų kilimą – 57,85 eurų vertės, viso 1380,78 eurų vertės turtą, bei su šiais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą įsibrovęs į patalpą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1380,78 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, D. R. pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-09-13 22.30 val. iki 2019-09-14 08.15 val., jėga išstūmė terasos duris ir taip įsibrovė į namą, (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė nukentėjusiajam P. K. priklausančius daiktus: uosinį lovos atlošą, 100 eurų vertės, orbitinį šlifuoklį Evolution, 150 eurų vertės, siurblį Mirka, 600 eurų vertės, įvairius elektrinius įrankius „MAKITA“, o būtent: gręžtuvą – 120 eurų vertės, perforatorių – 130 eurų vertės, pjūklą – 90 eurų vertės, kaltų rinkinį prie perforatoriaus – 80 eurų vertės, elektrinių „MAKITA“ įrankių įkrovėją – 40 eurų vertės, žoliapjovę „MAKITA“ – 220 eurų vertės, trimerį „MAKITA“ – 90 eurų vertės, „MAKITA“ elektrinių įrankių baterijas, 2 vnt. 5A, 1 vnt. 4A., kurių vertė 140 eur, 80 kv. m. parketą, 3200 eurų vertės, rankinėje buvusius įvairius smulkius įrankius 200 eurų vertės, kartu su rankine, kurios vertė 60 eurų, plyteles Zen 30x90 cm matmenų- 330 eurų vertės, pakabinamus karnizus Orac dcofix – 140 metrų ilgio, 1000 eurų vertės, dėžes su viduje buvusiais klijais karnizams - 180 eurų vertės, šilumos siurblį – vanduo/oras „Samsung“ su baterija ir katilu, kurių bendra vertė 7000 eurų bei rankines plytelių pjovimo stakles – 100 eurų vertės, viso 13830 vertės turtą ir su šiais daiktais pasišalino, taip pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajam P. K. padarė 13730 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Be to, D. R. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. R.-K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2019-09-29 21 val. iki 2019-09-30 07 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nuo nukentėjusiajam T. P. priklausančio automobilio BMW 335xi, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė Mtech priekinį bamperį – 371 eurų vertės, priekinius sparnus – 218 eurų vertės, priekinius žibintus – 1193 eurų vertės, galinius žibintus – 274 eurų vertės, radiatorių komplektą (intercooler) – 508 eurų vertės, priekinį balkį - 213 eurų vertės, slenksčių apdailą – 58 eurų vertės, posparnius – 165 eurų vertės, vairą – 328 eurų vertės, vairo kelmą – 41 eurų vertės, oro filtro dėžę – 95 eurų vertės; vandens apipurškimo bakelį – 58 eurų vertės, vairuotojo veidrodėlį – 57 eurų vertės, iš neužrakinto automobilio salono CIC navigaciją – 270 eurų vertės bei greičių dėžės alyvą ir filtrą – 70 eurų vertės, bendros 3919 eurų vertės, nuo automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio MB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė: priekinį banperį „Mtech“ – 1441 eurų vertės, galinį bamperį „Mtech“ – 222 eurų vertės, slenksčių „Mtech“ apdailą – 479 eurų vertės, variklio dangtį -142 eurų vertės, priekinį balkį – 627 eurų vertės, priekinius posūkius – 73 eurų vertės, priekinius priešrūkinius žibintus – 327 eurų vertės, sparnų apdailą „Mtech“ (4 vnt.) – 123 eurų vertės bei galinio vaizdo veidrodėlius (2 vnt.) - 32 eurų vertės, bendros 3336 eurų vertės, nuo automobilio Lexus GS450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ variklio gaubtą – 1077,15 eurų vertės, priekinius žibintus – 2147,92 eurų vertės, galinius žibintus – 910,58 eurų vertės bei priekinį bamperį – 1864,49 eurų vertės, bendros 6000,14 eurų vertės (be PVM), bei su visais šiais nurodytais daiktais pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą, bei nukentėjusiajam T. P. padarė 3919 eurų turtinę žalą, MB „(duomenys neskelbtini)“ 3336 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000,14 eurų (be PVM) turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, D. R. pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu J. R.-K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-10-01 apie 19.30 val. iki 2019-10-02 11.24 val., išlaužė lauko duris – 381,43 eurų vertės, ir taip įsibrovė į nebaigtos statybos, įrenginėjamą negyvenamą namą(duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai G. V. ir paėmė: naujas ąžuolo masyvo parketlentes, 15 pakuočių – 1666,50 eurų vertės, židinį Storch – 1700 eurų vertės; naują sofą „Place“ su gobelenu – 2600 eurų vertės, namo šilumos siurblį ORAS-VANDUO „DAIKIN“ – 6500 eurų vertės, svetainės stiklo ir metalo spalvos stalą - 240 eurų vertės, praustuvą „Simas“ - 280 eurų vertės, lauko šviestuvus „Lutec Ghost 1880S“ 8 vnt. – 440 eurų vertės (1 vnt. – 55 eurų vertės), perforatorių Metabo su grąžtais dėžėje – 250 erų vertės; suktuką Flex su dėže, pakrovėju, 5A elementu – 120 eurų vertės, kampinį šlifuoklį Metabo – 50 eurų vertės, suvirinimo balionų komplektą – 100 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais – 300 eurų vertės, lazerinį termometrą – 40 eurų vertės, 10 vnt. statybinių peilių – 50 eurų vertės, japoniškų peilių komplektą medinėje dėžėje – 65 eurų vertės, 4 vnt. trosų – 40 eurų vertės bei valcuotę variniams vamzdžiams – 130 eurų vertės, viso 14321,50 eurų vertės turtą bei sulaužė vitrininio lango rėmą ir jo mechanizmą – 1000 eurų vertės, subraižė ir suliejo svetainės grindis – 4028,60 vertės, subraižė terasos grindis – 400 eurų vertės, suplėšė „Dormeo“ užvalkalą su antklode – 120 eurų vertės bei apgadino sieną – 150 eurų vertės, tuo padarydamas 6080,03 eurų turtinę žalą, tokiu būdu pagrobė didelės – 14321,50 eurų vertės svetimą turtą bei sugadino 6080,03 eurų vertės turtą, taip nukentėjusiajai G. V. padarė 20401,40 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, D. R. pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-10-07 19 val. iki 2019-10-08 7.35 val., atlenkę aptvertos teritorijos tvoros segmentą ir taip įsibrovę į statomų kotedžų teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), pateko į joje esančius neužrakintus kotedžus, iš kurių paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 6 komplektus šilumos siurblio vidinių blokų su komunikacijos kabeliais ir prijungimo komplektais šildymui ir karštam vandeniui ruošti bei šilumos siurblio išorinius blokus „Viessman Vitocal 111-S“ – bendros 18948,72 eurų vertės (1 komplekto vertė – 3158,12 eurų), 2 vnt. šilumos siurblių komunikacijos kabelių – bendros 35,30 eurų vertės (1 vnt. 17,65 eurų) bei 2 vnt. šilumos siurblių prijungimo komplektų šildymui ir karštam vandeniui ruošti – bendros 148,71 eurų vertės (1 vnt. – 148,71 Eur), viso 19280,22 eurų vertės turto bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją pagrobė didelės vertės svetimą turtą, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 19280,22 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. J. R.-K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. R. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2019-09-29 21 val. iki 2019-09-30 07 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nuo nukentėjusiajam T. P. priklausančio automobilio BMW 335xi, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė Mtech priekinį bamperį – 371 eurų vertės, priekinius sparnus - 218 eurų vertės, priekinius žibintus – 1193 eurų vertės, galinius žibintus – 274 eurų vertės, radiatorių komplektą (intercooler) – 508 eurų vertės, priekinį balkį - 213 eurų vertės, slenksčių apdailą – 58 eurų vertės, posparnius – 165 eurų vertės, vairą – 328 eurų vertės, vairo kelmą – 41 eurų vertės, oro filtro dėžę – 95 eurų vertės, vandens apipurškimo bakelį – 58 eurų vertės, vairuotojo veidrodėlį – 57 eurų vertės, iš neužrakinto automobilio salono CIC navigaciją – 270 eurų vertės bei greičių dėžės alyvą ir filtrą – 70 eurų vertės, bendros 3919 eurų vertės, nuo automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio MB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė: priekinį bamperį „Mtech“ – 1441 eurų vertės, galinį bamperį „Mtech“ – 222 eurų vertės, slenksčių „Mtech“ apdailą – 479 eurų vertės, variklio dangtį -142 eurų vertės, priekinį balkį – 627 eurų vertės, priekinius posūkius – 73 eurų vertės, priekinius priešrūkinius žibintus – 327 eurų vertės, sparnų apdailą „Mtech“ (4 vnt.) – 123 eurų vertės bei galinio vaizdo veidrodėlius (2 vnt.) - 32 eurų vertės, bendros 3336 eurų vertės, nuo automobilio Lexus GS450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ variklio gaubtą – 1077,15 eurų vertės, priekinius žibintus – 2147,92 eurų vertės, galinius žibintus – 910,58 eurų vertės bei priekinį bamperį – 1864,49 eurų vertės, bendros 6000,14 eurų vertės (be PVM), bei su visais šiais nurodytais daiktais pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą, bei nukentėjusiajam T. P. padarė 3919 eurų turtinę žalą, MB „(duomenys neskelbtini)“ 3336 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000,14 eurų (be PVM) turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. R.-K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Taip pat J. R.-K. pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu D. R. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-10-01 apie 19:30 val. iki 2019-10-02 11:24 val., išlaužė lauko duris – 381,43 eurų vertės, ir taip įsibrovė į nebaigtos statybos, įrenginėjamą negyvenamą namą (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai G. V. ir paėmė: naujas ąžuolo masyvo parketlentes, 15 pakuočių -1666,50 eurų vertės, židinį Storch - 1700 eurų vertės, naują sofą „Place“ su gobelenu - 2600 eurų vertės, namo šilumos siurblį ORAS-VANDUO „DAIKIN“ - 6500 eurų vertės, svetainės stiklo ir metalo spalvos stalą - 240 eurų vertės, praustuvą ‘Simas“ - 280 eurų vertės, lauko šviestuvus „Lutec Ghost 1880S“ 8 vnt. - 440 eurų vertės (1 vnt. - 55 eurų vertės), perforatorių Metabo su grąžtais dėžėje – 250 erų vertės; suktuką Flex su dėže, pakrovėju, 5A elementu – 120 eurų vertės, kampinį šlifuoklį Metabo – 50 eurų vertės, suvirinimo balionų komplektą – 100 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais – 300 eurų vertės, lazerinį termometrą – 40 eurų vertės, 10 vnt. statybinių peilių – 50 eurų vertės, japoniškų peilių komplektą medinėje dėžėje - 65 eurų vertės, 4 vnt. trosų – 40 eurų vertės bei valcuotę variniams vamzdžiams – 130 eurų vertės, viso 14321,50 eurų vertės turtą bei sulaužė vitrininio lango rėmą ir jo mechanizmą – 1000 eurų vertės, subraižė ir suliejo svetainės grindis – 4028,60 vertės, subraižė terasos grindis – 400 eurų vertės, suplėšė „Dormeo“ užvalkalą su antklode – 120 eurų vertės bei apgadino sieną – 150 eurų vertės, tuo padarydamas 6080,03 eurų turtinę žalą, tokiu būdu pagrobė didelės - 14321,50 eurų vertės svetimą turtą bei sugadino 6080,03 eurų vertės turtą, taip nukentėjusiajai G. V. padarė 20401,40 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. R.-K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

I. A. skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti priteistos nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, jog jis realiai pripažino savo kaltę dėl visų faktinių veikos padarymo aplinkybių, tačiau teismas, anot apelianto, nepripažino tai jo (apelianto) atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi iki šiol. Suvokia, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu.

3.2. Be to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jo artimieji, jo (D. R.) prašymu dalinai, tiek, kiek buvo pajėgūs, atlygino jo padarytą žalą, kas, apelianto teigimu, patvirtina jo prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumą.

3.3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo socialinės aplinkos pozityvumą patvirtinančių faktų, o būtent, kad jis stengiasi turėti legalius pajamų šaltinius – dirbo užsienyje, nors ir nesusituokęs, tačiau su drauge augina du mažamečius vaikus, todėl dėl pernelyg griežtos laisvės atėmimo bausmės jis negalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, iškils grėsmė šeimos iširimui, kas, pasak apelianto, neįsivaizduojamai neigiamai pakenktų jo socialinei aplinkai. Teigia, jog ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, nuolat pergyvenant dėl negalėjimo pasirūpinti savo šeima, neturės jokios teigiamos įtakos jo asmenybei.

3.4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jo (apelianto) asmenybę charakterizuojančius duomenis, kas, apelianto manymu, taip pat galėjo lemti per griežtos bausmės paskyrimą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jis (apeliantas) yra teistas. Teigia, jog jis paskutinį kartą buvo teistas 2004 metais, teistumas yra seniai išnykęs, todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neteistas.

3.5. Taip pat D. R. manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas G. V. ir R. Č. po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukrypo nuo teismų praktikos. Pasak apelianto, jis visiškai sutinka, kad savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms dvasinius išgyvenimus, tačiau ne tokio masto, kad būtų įvertinti tokia didele suma, todėl, anot apelianto, priteistos neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama.

4. Apeliaciniu skundu J. R.-K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį – subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir, pritaikius baudžiamojo įstatymo XIII-2236 pakeitimus, vadovaujantis nauja BK 75 straipsnio redakcija, sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad įkalinimo įstaigoje buvo užkrėstas COVID-19, jam skauda, galvą, suka sąnarius, patiria stresą, todėl prašo atsižvelgti į tai nagrinėjant jo apeliacinį skundą, nes jis norėtų gydytis laisvėje.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų D. R. ir J. R.-K. gynėjai, D. R. prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

5.1. Posėdžio metu D. R. gynėjas advokatas A.Č. atkreipė dėmesį į nuosprendyje padarytą klaidą bendrinant D. R. nuosprendžiu paskirtas bausmes, t.y. jog bausmės buvo bendrinamos remiantis BK 66 straipsniu. Taip pat iškėlė klausimą dėl sprendimo perduoti kratų metu rastus daiktus valstybės nuosavybėn, jei nebus nustatyti daiktų teisėti savininkai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų D. R. ir J. R.-K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl D. R. apeliacinio skundo argumentų

7. D. R. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi.

8. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamojo D. R. prisipažinimo nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš bylos matyti, kad jo parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs, o galiausiai jis prisipažino kaltu dėl padarytų veikų verčiamas įrodymų.

9. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ).???

10. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019).

11. Siekiant nustatyti, ar D. R. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar D. R. pripažino faktines nusikalstamų veikų, už kurias jis teismo sprendimu yra nuteistas, aplinkybes.

11.1. D. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su J. R.-K. ir nenustatytais asmenimis), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su J. R.-K. ir nenustatytais asmenimis), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su J. R.-K. ir nenustatytais asmenimis), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis).

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodymus davė tik apie vieną nusikalstamą veiką ( veika, padaryta A. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas, kad šio nusikaltimo jis neįvykdė. Apie kitas nusikalstamas veikas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė.

11.3. Bylą nagrinėjant teisme D. R. dėl veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, teigė, jog į namą įsibrovė vienas, kitų asmenų nebuvo. Nepripažįsta, kad veikė bendrininkų grupėje. Vienas išstūmė vonios kambario langą ir vienas išnešė visus daiktus, nurodytus kaltinime.

11.4. Dėl veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaltę pripažįsta, nusikaltimą įvykdė vienas.

11.5. Dėl veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaltę pripažįsta, dėl pagrobto turto negali tiksliai pasakyti, žalą pasiruošęs atlyginti. Dalis daiktų buvo rasta pas jį namuose, kita dalis buvo parduota. Šią veiką įvykdė veikdamas su kitu asmeniu.

11.6. Dėl veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nusikalstamą veiką įvykdė vienas, J. R.-K. nedalyvavo vagystėje.

11.7. Dėl veikų, padarytų (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaltę visiškai pripažįsta, nusikaltimą įvykdė su J. R.-K. ir dar vienu asmeniu. J. R.-K. su kitu asmeniu padėjo sukrauti daiktus. Nusikaltimo metu pasibeldė į duris, bet niekas neatidarė, taip sužinojo, kad namuose nieko nėra. Dalis pagrobtų daiktų pas jį buvo surasta, dalį atidavė. Sofos-lovos nebuvo, jos nekrovė. Tokio daikto neatsimena. Viską žada pagal civilinį ieškinį kompensuoti.

11.8. Dėl veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini), nurodė, jog su viskuo sutinka.

11.9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. R. viskas inkriminuojamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau nuteistasis šią aplinkybę pripažino 5 nusikalstamose veikose, o dėl veikų, padarytų (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), teigė, jog šias nusikalstamas veikas įvykdė vienas. Taip pat veikoje pagrobiant turtą iš (duomenys neskelbtini), ginčijo pagrobtų daiktų kiekį. Ikiteisminio tyrimo metu neigė dalyvavęs pagrobiant turtą iš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių nusikalstamos veikos mechanizmui (bendrininkų grupės vykdomiems nusikaltimams ) svarbių aplinkybių nepripažinimas neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Taigi, spręsdamas apie vieno iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos lengvinančios aplinkybės aspekto, t. y. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, buvimą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą. Juolab, kad D. R. lakoniški parodymai teisme neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, nepadėjo teismui greičiau išnagrinėti bylos. Nors nuteistasis D. R. nurodė, kad dėl penkių nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, teismas tokius jo parodymus vertina kaip duotus prispaudus byloje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. apie 6 nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes parodymų nedavė, o dėl vienos nusikalstamos veikos nurodė kaltės nepripažįstantis. Baigus ikiteisminį tyrimą D. R. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl įsitikino, jog ir be jo parodymų dėl visų nusikalstamų veikų yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Todėl teisiamojo posėdžio metu jo duoti parodymai negali būti traktuojami kaip asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikaltimų faktines aplinkybes.

3. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. D. R. viso proceso metu nei vieno nukentėjusiojo neatsiprašė, nors dalis nukentėjusiųjų ir dalyvavo teismo posėdžiuose. D. R. frazė suteikus jam paskutinį žodį, kad gailisi dėl nusikaltimų, yra deklaratyvi. Kaip matyti iš nusikalstamų veikų pobūdžio, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jie tapo D. R. pajamų šaltiniu. D. R. paskutiniu žodžiu atkreipė dėmesį tik į savo būseną, kad sunkiai įsivaizduoja save po 7 metų, kad negalės matytis su savo vaikais. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad D. R. neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ar kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas.

4. Byloje yra duomenų, kad D. R. motina bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlygino nukentėjusiajai J. M.-K. dalį turtinės žalos – 3000 eurų, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 900 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad kaltininkas savo noru atlygina padarytą žalą, teismų praktikoje nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Šioje byloje D. R. pateikė dokumentus, kad yra visiškai atlyginęs turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 2021-01-08 atlikto banko mokėjimo nurodymo kopija ), todėl nusikalstamos veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini), epizode ši aplinkybė pripažintina D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad D. R. motina atlygino ženklią dalį turtinės žalos, padarytos P. K., remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, negali būti pagrindu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir P. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos epizode.

Dėl D. R. paskirtos bausmės

5. D. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo socialinės aplinkos pozityvumą patvirtinančius faktus, į tai, kad nėra teistas, kad atlygino dalį turtinės žalos.

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams, Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) - laisvės atėmimu 4 metams.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o šiuo atveju – pirmosios instancijos teismo diskrecija.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs D. R. už įvykdytas nusikalstamas veikas artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, baudžiamųjų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Bausmė paskirta neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribų, atsižvelgus į visas būtinas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės rūšį, konstatavęs, kad D. R. padarė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, veikė tiesiogine tyčia, yra anksčiau teistas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. bausmę atsižvelgė ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, o nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgė ir į kaltinamojo amžių bei socialinę padėtį. Paskirtas bausmes tarpusavyje tinkamai subendrino remdamasis BK 63 straipsnio 4 ,5 ir 6 dalies nuostatomis, t.y. bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) ir nusikalstamas veikas, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos (duomenys neskelbtini)), subendrinęs tarpusavyje apėmimo būdu ir gautą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su bausmėmis, paskirtomis už likusias nusikalstamas veikas, D. R. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad tokį bausmių bendrinimą atlikdamas rėmėsi BK 66 straipsniu, tačiau akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris yra taisytinas ir neturi įtakos paskirtai bausmei.

17.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus pagrindus, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog nepaisant to, kad viename nusikalstamos veikos epizode yra D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o kitame – D. R. iš dalies atlygino žalą, nuteistajam D. R. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad D. R. jau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nėra duomenų, kad būdamas darbingas dirbtų ir turėtų legalų uždarbį. Taip pat pažymi, kad bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, teismas už kiekvieną veiką pridėjo itin mažą, artimą minimaliam, laisvės atėmimo bausmės dalį.

17.2. Pažymėtina, jog nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis yra neteistas, neatitinka tikrovės. Byloje yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį ( 10 t., b.l. 175-180 ), kuriame užfiksuota, kad 2014-08-11 Vokietijoje D. R. nuteistas už vagystę itin sunkinančiomis aplinkybėmis laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, 2016-05-10 (sprendimas įsiteisėjo 2016-05-31 ) Švedijoje nuteistas už prekybą vogtais daiktais laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. bausmę, pagrįstai nurodė ir atsižvelgė į tai, kad D. R. yra teistas.

17.3. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis D. R. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. R. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Dėl G. V. ir R. Č. padarytos neturtinės žalos

2. G. V. bylos nagrinėjimo metu pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį, o R. Č. – 4000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

3. Pirmosios instancijos teismas šioms nukentėjusiosioms priteisė po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

4. Pagal BPK atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (baudžiamoji byla Nr. 2K-151-222/2015).

5. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, t. y. neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Taigi, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

7. Byloje nustatyta, kad D. R., J. R.-K. ir nenustatyti asmenys išlaužė G. V. priklausančio įrenginėjamo namo duris, įsibrovė į namą ir iš jo pagrobė 14321,50 eurų vertės turtą bei vagystės metu sugadino turto už 6080,03 eurus. G. V. grąžinta menka dalis pagrobtųjų daiktų – kriauklė, parketlentės – 9 vnt. ir sugadintas stalas. G. V., motyvuodama patirtos neturtinės žalos dydį nurodė, kad dėl vagystės patyrė šoką, jos namas buvo suniokotas, išlaužtas, sutuoktinis dėl vagystės turėjo grįžti iš užsienio, dėl ko jis prarado darbą. Ketino pirkti naują automobilį, bet dėl vagystės automobiliu skirtus pinigus panaudojo naujų daiktų pirkimui ir namo remontui. Šios neplanuotos išlaidos susidarė dėl vagystės. Taip pat negalėjo leisti vaiko į mokyklą, kurią buvo numačiusi. Dėl visa to patyrė fizinius ir moralinius išgyvenimus, kuriuos įvertino 5000 eurų suma.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad D. R. ir nenustatyti asmenys išstūmė R. Č. priklausančio įrenginėjamo namo langą, įsibrovė į namą ir iš jo pagrobė 5148,40 vertės turtą. R. Č. grąžintas tik pagrobtasis židinys. R. Č., motyvuodama patirtos neturtinės žalos dydį nurodė, kad dėl vagystės patyrė didelį stresą, šoką, turėjo vartoti vaistus, dar ir dabar, užėjus į namą, kyla blogi prisiminimai. Nuo nervų atsirado širdies permušimai, negalėjo miegoti, blogai jautėsi, apie vagystę sužinojo savo gimtadienio dieną, todėl šventė buvo sugadinta.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paminėtoms nukentėjusiosioms priteisdamas po 2000 eurų neturtinės žalos, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

25.1. Be jokios abejonės, nukentėjusiosios G. V. ir R. Č. patyrė neturtinę žalą. Dėl įvykdytos vagystės, kuomet įsibraunama į namą, akivaizdu, kad nukentėjusiosios be materialinių nuostolių patyrė ir daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, turėjo keisti savo planus, iki šiol išlikę liekamieji reiškiniai – negatyvūs prisiminimai būnant name. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta slapta, nebuvo tiesioginio kontakto su nukentėjusiosiomis, kėsintasi tik į materialias vertybes, kurios gali būti visiškai atkurtos. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas – nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 eurų. Priteistinos neturtinės žalos dydis, kolegijos vertinimu, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės veikai tirti ir nagrinėti

10. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nutarė daiktus, kurie buvo paimti kratų metu ir išvardinti 2019-10-15 Vilniaus aps. VPK KP NNTV nutarime dėl daiktų patalpinimo saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams, o jei tokie nenustatyti – perduoti valstybės nuosavybėn.

11. BPK 94 straipsnio (Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį) 1 dalyje nurodyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

12. Šiuo konkrečiu atveju aptariami daiktai, paimti kratų metu, negali būti konfiskuojami, jų apyvarta nėra uždrausta, daiktai nėra ir menkaverčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą juos grąžinti teisėtiems savininkams, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad D. R. ar jo motina nėra teisėti savininkai daiktų, kurie buvo paimti kratų metu, ir kurie nėra D. R. inkriminuotų nusikaltimų objektas ar rezultatas. Dėl daiktų priklausomybės šiuo metu nėra jokio ginčo, todėl, vykdant skundžiamą nuosprendį, visi daiktai, kurie paimti iš D. R. ar jo motinos, turėtų būti jiems ir grąžinti.

Dėl J. R.-K. apeliacinio skundo argumentų

13. J. R.-K. prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, ir sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

14. Skundžiamu nuosprendžiu J. R.-K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. R.-K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs J. R.-K. už įvykdytas nusikalstamas veikas artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, baudžiamųjų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Bausmė paskirta neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribų, atsižvelgus į visas būtinas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas motyvavo parinktą bausmės rūšį, konstatavęs, kad J. R.-K. padarė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, veikė tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, kas leidžia daryti išvadą, kad dėl ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti. Nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus pagrindus, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog nuteistajam J. R.-K. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad J. R.-K. nei kiek neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, menkino savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nėra duomenų, kad būdamas darbingas dirbtų ir turėtų legalų uždarbį. Yra daugelį kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog J. R.-K. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Dėl bausmių bendrinimo

17. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, J. R.-K. padarė iki jo atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nuosprendžio. Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo 2020-10-13. Veika, už kurią J. R.-K. nuteistas, įvykdyta 2019-07-17.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-307/2020).

19. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebendrino bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir 2020-06-30 nuosprendžiu.

20. 2020-06-30 nuosprendžiu J. R.-K. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, 2019 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis (10 mėnesių 20 dienų), jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą subendrintą bausmę bei šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

21. 2019-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. R.-K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

22. 2019-08-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas – areštu 42 paroms, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – areštas 28 paroms.

23. 2019-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – areštas 30 parų.

24. Skundžiamu nuosprendžiu J. R.-K. be kitų nusikalstamų veikų nuteistas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t.y. sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kai padarytos bausmės labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bendrindamas bausmes teismas taiko bausmių apėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėtais teismų sprendimais J. R.-K. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkius nusikaltimus, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su bausmėmis, skirtomis už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje bei už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, bendrinama bausmių apėmimo būdu, nustatant tokiu būdu subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2019-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paminėtais teismų sprendimais paskirtų bausmių– 8 mėnesius laisvės atėmimo, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 2 mėnesiams. Į bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2020-06-30 nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme nuo 2019-10-10 iki 2019-10-12 ( 2 dienos) išbūtas laikas.

Dėl BK 75 straipsnio

25. BK 75 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

26. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą, nuteistojo J. R.-K. atžvilgiu, nenustatytos.

42.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. R.-K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausmėmis, skirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Už šias nusikalstamas veikas J. R.-K. paskirta 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės sudaro tik formalų pagrindą vertinti, ar nuteistajam J. R.-K. taikytinas BK 75 straipsnis, suteikianti galimybę iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti J. R.-K. atidėjus bausmės vykdymą arba jam atlikus tik dalį bausmės. J. R.-K. yra teisiamas 17 kartą. Jo padarytos veikos yra tyčinės, susijusios su svetimo turto pagrobimu, su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už iš esmės analogiškų nusikaltimų padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nėra kritiškas savo ankstesniam elgesiui, nelinkęs taisytis, o priešingai linkęs nusikalsti, o nusikalstamos veikos tapę pragyvenimo šaltiniu. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, daromų nusikalstamų veikų periodiškumą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, J. R.-K. atžvilgiu bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 nuosprendį.

Nukentėjusiajai G. V. priteisti solidariai iš D. R. ir J. R.-K. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai R. Č. priteisti iš D. R. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. R.-K. 2020-11-09 nuosprendžiu paskirtą 3 metų ir 6 mėnesių bausmę bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta 2020-06-30 nuosprendžiu, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 metams ir 2 mėnesiams. Į bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-06-30 nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme nuo 2019-10-10 iki 2019-10-12 ( 2 dienas) išbūtą laiką.

Pripažinti D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nusikalstamos veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini), epizode, turtinės žalos savanorišką atlyginimą.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad D. R. bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5, 6 dalimis.

Likusią 2020-11-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.