Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Virginijos Pakalnytės–Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio, nedirbančio, neregistruoto Užimtumo tarnyboje, kaltinamo nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 10.50 val., jėga išstūmė vonios kambario langą ir taip įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė nukentėjusiajai R. Č. priklausantį turtą: židinį (krosnelę) „ABX ARKTIS 8“ (1 004,40 Eur vertės), 120 litrų šildytuvą (boilerį) (300 Eur vertės), vonios komplektą (300 Eur vertės), pastatomą spintelę su praustuvu (94 Eur vertės), pakabinamą spintelę (50 Eur vertės), šildymo įrangą oras – vanduo „Panasonic WH-SDF12D6E5“ (išorinę ir vidinę) (3 250 Eur vertės), 8 šakų reguliuojamą kolektorių (150 Eur vertės), ir su šiais daiktais pasišalino, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir R. Č. padarė 5 148,40 Eur vertės turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13.20 val., išlaužė modulinio namelio plastikinio lango laikiklius ir taip įsibrovė į modulinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ priklausantį turtą: keturis LED televizorius „Samsung“ (1 077 Eur vertės, 1 vieneto vertė – 359 Eur), penkis LED šviestuvus „Mora“ (173,55 Eur vertės, 1 vieneto vertė – 34,71 Eur), didelį LED šviestuvą „Mora“ 80 centimetrų skersmens (72,38 Eur vertės), pilką apvalų kilimą (57,85 Eur vertės), ir su šiais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir UAB „A“ padarė 1380,78 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 8.15 val., jėga išstūmė terasos duris ir taip įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė nukentėjusiajam P. K. priklausančius daiktus: uosinį lovos atlošą (100 Eur vertės), orbitinį šlifuoklį „Evolution (150 Eur vertės), siurblį „Mirka“ (600 Eur vertės), įvairius elektrinius įrankius „MAKITA“, o būtent: gręžtuvą (120 Eur vertės), perforatorių (130 Eur vertės), pjūklą (90 Eur vertės), kaltų rinkinį prie perfuratoriaus (80 Eur vertės), elektrinių „MAKITA“ įrankių pakrovėją (40 Eur vertės), žoliapjovę „MAKITA“ (220 Eur vertės), trimerį „MAKITA“ (90 Eur vertės), du 5 A ir vieną 4 A „MAKITA“ elektrinių įrankių baterijas (140 Eur vertės), 80 kvadratinių metrų parketą (3 200 Eur vertės), rankinėje buvusius įvairius smulkius įrankius (200 Eur vertės) kartu su rankine (60 Eur vertės), plyteles „Zen“ 30x90 centimetrų matmenų (330 Eur vertės), 140 metrų ilgio pakabinamus karnizus „Orac dcofix“ (1 000 Eur vertės), dėžes su viduje buvusiais klijais karnizams (180 Eur vertės), šilumos siurblį – vanduo/oras „Samsung“ su baterija ir katilu (7 000 Eur vertės), rankines plytelių pjovimo stakles (100 Eur vertės), ir su šiais daiktais pasišalino, taip pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajam P. K. padarė 13 730 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

4. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. R.–K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. 21 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 7 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nuo nukentėjusiajam T. P. priklausančio automobilio „BMW 335xi“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė „Mtech“ priekinį bamperį (371 Eur vertės), priekinius sparnus (218 Eur vertės), priekinius žibintus (1 193 Eur vertės), galinius žibintus (274 Eur vertės), radiatorių komplektą (intercooler) (508 Eur vertės), priekinį balkį (213 Eur vertės), slenksčių apdailą (58 Eur vertės), posparnius (165 Eur vertės), vairą (328 Eur vertės), vairo kelmą (41 Eur vertės), oro filtro dėžę (95 Eur vertės), vandens apipurškimo bakelį (58 Eur vertės), vairuotojo veidrodėlį (57 Eur vertės), iš neužrakinto automobilio salono „CIC“ navigaciją (270 Eur vertės) ir greičių dėžės alyvą bei filtrą (70 Eur vertės). Nuo automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio mažajai bendrijai (toliau – MB) „B“ paėmė: priekinį bamperį „Mtech“ (1 441 Eur vertės), galinį bamperį „Mtech“ (222 Eur vertės), slenksčių „Mtech“ apdailą (479 Eur vertės), variklio dangtį (142 Eur vertės), priekinį balkį (627 Eur vertės), priekinius posūkius (73 Eur vertės), priekinius priešrūkinius žibintus (327 Eur vertės), keturis vienetus sparnų apdailų „Mtech“ (123 Eur vertės) ir du galinio vaizdo veidrodėlius (32 Eur vertės). Nuo automobilio „Lexus GS450h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „C“: variklio gaubtą (1 077,15 Eur), priekinius žibintus (2 147,92 Eur), galinius žibintus (910,58 Eur vertės) ir priekinį bamperį (1 864,49 Eur vertės), ir su visais šiais daiktais pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą, bei nukentėjusiajam T. P. padarė 3 919 Eur turtinę žalą, MB „B“ – 3 336 Eur turtinę žalą, UAB „C“ – 6 000,14 Eur (be PVM) turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

5. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir sugadino svetimą turtą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. R.–K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. apie 19.30 val. iki 2019 m. spalio 2 d. 11.24 val., išlaužė lauko duris (381,43 Eur vertės) ir taip įsibrovė į nebaigtos statybos įrenginėjamą negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai G. V. ir paėmė: 15 pakuočių naujų ąžuolo masyvo parketlenčių (1 666,50 Eur vertės), židinį „Storch“ (1 700 Eur vertės), naują sofą „Place“ su gobelenu (2 600 Eur vertės), namo šilumos siurblį oras – vanduo „DAIKIN“ (6 500 Eur vertės), svetainės stiklo ir metalo spalvos stalą (240 Eur vertės), praustuvą „Simas“ (280 Eur vertės), aštuonis lauko šviestuvus „Lutec Ghost 1880S“ (440 Eur vertės, vieno vieneto vertė – 55 Eur), perforatorių „Metabo“ su grąžtais dėžėje (250 Eur vertės), suktuką „Flex“ su dėže ir 5A elementų pakrovėju (120 Eur vertės), kampinį šlifuoklį „Metabo“ (50 Eur vertės), suvirinimo balionų komplektą (100 Eur vertės), įrankių dėžę su įrankiais (300 Eur vertės), lazerinį termometrą (40 Eur vertės), dešimt statybinių peilių (50 Eur vertės), japoniškų peilių komplektą medinėje dėžėje (65 Eur vertės), keturis trosus (40 Eur vertės), valcuotę variniams vamzdžiams (130 Eur vertės), bei sulaužė vitrininio lango rėmą ir jo mechanizmą (1 000 Eur vertės), subraižė ir suliejo svetainės grindis (4 028,60 Eur vertės), subraižė terasos grindis (400 Eur vertės), suplėšė „Dormeo“ užvalkalą su antklode (120 Eur vertės), apgadino sieną (150 Eur vertės), tokiu būdu pagrobė didelės vertės – 14 321,50 Eur – turtą ir sugadino 6 080,03 Eur vertės turtą, taip nukentėjusiajai G. V. padarė 20 401,40 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

6. D. R. kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. 19 val. iki 2019 m. spalio 8 d. 7.35 val., atlenkę aptvertos teritorijos tvoros segmentą ir taip įsibrovę į statomų kotedžų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pateko į joje esančius neužrakintus kotedžus, iš kurių paėmė UAB „D“ priklausantį turtą: šešis komplektus šilumos siurblio vidinių blokų su komunikacijos kabeliais ir prijungimo komplektais šildymui ir karštam vandeniui ruošti bei šilumos siurblio išorinius blokus „Viessman Vitocal 111-S“ (18 948,72 Eur vertės, vieno vieneto vertė – 3 158,12 Eur), du šilumos siurblių komunikacijos kabelių (35,30 Eur vertės, vieno vieneto vertė – 17,65 Eur), du šilumos siurblių prijungimo komplektus šildymui ir karštam vandeniui ruošti (148,71 Eur vertės), bei pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir UAB „D“ padarė 19 280,22 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

7. D. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pratęsta iki (duomenys neskelbtini).

8. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam D. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodoma, kad nėra išnykę suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir tik toliau kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą – galima pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 straipsnyje.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

9. Teikiamu skundu kaltinamojo D. R. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK imperatyviąsias normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bylos eigą, D. R. asmenybę.

10. Pasak gynėjo advokato, motyvacija dėl BPK 122 straipsnio 2 dalies yra paremta išskirtinai teoriniu išvedžiojimu, visiškai nesiejant nutarties motyvų su konkrečiais objektyviais bylos duomenimis. Kadangi jokio realaus pagrindo šiam suėmimo pratęsimo motyvui konstatuoti nėra, skundžiama nutartis neatitinka imperatyvių BPK reikalavimų. Spėjimas ar prielaida negali būti vertinama kaip teisėtas suėmimo tęsimo motyvas. Nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingi kriterijai už kitus, išvardintus BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Europos žmogaus teisių teismas ne viename savo sprendime ne kartą kategoriškai yra pabrėžęs, jog net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Nutartyje neatsižvelgta ir nevertinta kaltinamojo šeimyninė aplinka, kuri iki minimumo sumažina suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus skundžiamoje nutartyje. D. R. nors ir nevedęs, tačiau augina du nepilnamečius vaikus. Tai, kad jo sugyventinė su mažamete dukra gyvena užsienyje, nereiškia, jog kaltinamasis išėjęs į laisvę tuo pasinaudos ir slapstymosi tikslais išvyks pas ją. Nutartyje neatsižvelgta į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas ir iš valstybės išvykti praktiškai neįmanoma.

11. Skunde akcentuojama, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog teisėjas, darydamas išvadą, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, turi motyvuotai atsižvelgti į nusikaltimų darymo sistemingumą ir tai, ar asmuo iš šios veiklos pelnosi. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad D. R. iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos gavo bent kokios konkrečios materialinės ar nematerialinės naudos. Nėra duomenų, kad tokia veika jis vertėsi sistemingai, jog jis organizavo nusikalstamą veiką, planavo ar iš anksto jai rengėsi. Vien aplinkybė, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į visas tiriamų nusikalstamų veikų aplinkybes, kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimas D. R. ir jo teisės į laisvę suvaržymas nenusveria viešojo intereso greitai ir visapusiškai ištirti nusikalstamą veiką. Jam būnant laisvėje nekils jokių trukdymų toliau tęsti bylos procesą teisme. Tiriamomis nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta tiesioginė žala žmogaus gyvybei, nebuvo sukelta jokių kitų sunkių neatitaisomų padarinių.

12. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam suėmimas pratęstas vien tik teoriškai konstatavus, jog jis tariamai gali siekti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pabėgti ir slapstytis, daryti naujus nusikaltimus. Nutartyje nebuvo svarstytos jokios alternatyvios ir švelnesnės kardomosios priemonės, kurių viena – intensyvi priežiūra.

13. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo advokato skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

14. Teisėjų kolegijai susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiais duomenimis, įvertinus kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodytus teiginius ir argumentus, patikrinus skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą trims mėnesiams, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, nurodė, kad nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

15. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų, ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų.

16. Kardomoji priemonė suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriama bei pratęsiama tik tokiu atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Būtina pabrėžti, kad apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo (pratęsimo) pagrįstumo, nevertina surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad būtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

17. D. R. kaltinamas padaręs du nesunkius (BK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), du apysunkius (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir tris sunkius (BK 178 straipsnio 3 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų (past. – netaikant bausmės vykdymo atidėjimo), nusikaltimus. Tai atitinka suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygą, numatytą BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

18. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje, nustatant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimą trims mėnesiams, nurodyti nepasikeitę suėmimo pratęsimo pagrindai: yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 1 dalies 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra išnykęs pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apygardos teismo teisėjų kolegija tokiai išvadai neprieštarauja. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra esminis faktorius, taikant griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą, tačiau ši aplinkybė kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą manymui, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. R. su Lietuvos Respublika nesieja tokie tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai, kurie jį galėtų visiškai sulaikyti nuo bandymo išvengti baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu. Kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodoma, kad D. R. sugyventinė su mažamete dukra gyvena užsienyje, kas parodo jo turimus gana glaudžius ryšius užsienyje, kuriais asmuo gali pasinaudoti bandydamas bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra dirbęs užsienio valstybėse, taip pat ten teistas (past. – kaip matyti iš bylos medžiagos), todėl emigracija ir gyvenamosios vietos keitimas išvykstant į užsienio valstybę nebūtų naujas reiškinys jo gyvenime. Iš bylos medžiagos galima pagrįstai teigti, kad kaltinamasis turi tvirtus ryšius ne tik su Lietuvos Respublikoje, bet ir su užsienio valstybėse gyvenančias asmenimis, šie ryšiai nėra atsitiktiniai, todėl išlieka nemenka tikimybė, jog D. R. gali bandyti išvykti, taip išvengdamas baudžiamojo persekiojimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis neturi legalaus darbo Lietuvos Respublikoje, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra žinomas tikrasis jo pragyvenimo šaltinis, jis neturi ilgalaikių įsipareigojimų (turtinių, šeimyninių), todėl sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad jis nėra susaistytas stipriais socialiniais (past. – ir ekonominiais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kurie paneigtų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Skunde plačiai pasisakoma dėl šiuo metu Lietuvos Respublikoje įvesto karantino ir praktiškai neįmanomo išvykimo iš valstybės, nes yra uždarytos valstybinės sienos ir nutraukti tarptautiniai skrydžiai. Pažymėtina, kad šiuo metu karantinas valstybėje yra tendencingai švelninamas, jis nesitęs amžinai ir kažkuriuo metu bus atšauktas, t. y. bus vėl lengvai galima išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, bylos teisminis procesas gali trukti gana ilgą laiko tarpą ir baigtis jau atšaukus karantiną valstybėje. Todėl paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą išlieka nemaža tikimybė, kad siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir būdamas neizoliuotas, kaltinamasis gali bėgti į užsienį, vos tam atsiras tinkamos sąlygos. Be to, slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo kaltinamasis gali ne vien užsienio valstybėse, tačiau ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu yra pakankamai duomenų, jog asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Dėl naujų nusikaltimų darymo pagrindo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis skundžiamoje nutartyje buvo nustatytas pagrįstai. D. R. kaltinamas ne tik dviejų nesunkių ir dviejų apysunkių, bet ir trijų sunkių nusikaltimų padarymu. Inkriminuojami nusikaltimai (apysunkis nusikaltimas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir sunkūs nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje), kurių padarymu kaltinamas D. R. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. R. praeityje yra teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyta, kad kaltinamasis iki sulaikymo būtų legaliai dirbęs ir turėjęs oficialų pragyvenimo šaltinį. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, ši aplinkybė yra pagrindas išvadai, kad asmuo nusikalstamas veikas galėjo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų pragyvenimui. D. R. inkriminuojami nusikaltimai nelaikytini atsitiktiniais, jie galimai buvo iš anksto suplanuoti ir padaryti bendrininkaujant su kitais asmenimis bei jo vaidmuo galimai nebuvo atsitiktinis, o nusikalstamos veikos buvo vykdomos sistemingai ir ne vieną dieną. Byloje esantys duomenys leidžia įtarti, kad galimai nusikalstamos veikos buvo daromos, turint tikslą gauti neteisėtas pajamas (past. – ką patvirtinai vagystėmis padarytos turtinės žalos, daugumos vogtų daiktų paklausta juodojoje rinkoje). Atsižvelgiant į tai, išlieka nemaža tikimybė, jog paleidus D. R. iš suėmimo, neteisėti veiksmai galėtų būti tęsiami ir ateityje, siekiant ir toliau tokiu būdu gauti materialinę naudą.

20. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas nėra per griežtas. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, kitomis švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje baudžiamosios bylos stadijoje išlieka didelė tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo vykdomo baudžiamojo persekiojimo arba daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl paskirta kardomoji priemonė yra proporcinga, šios kardomosios priemonės reikšmė nėra sumažėjusi ir ji nėra paskirta vadovaujantis vien tik formaliu pagrindu ar paviršutiniškai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą.

21. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks D. R. teisių suvaržymas yra pateisinamas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, nurodančiomis, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiama nutartis būtų priimta lakoniškai ir nemotyvuotai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nepateikiant faktinių aplinkybių ir nutartis būtų formali, neįsigilinant į baudžiamosios bylos medžiagą bei svarbius joje esančius duomenis.

22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, todėl kaltinamojo gynėjo advokato skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122, 130 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. R. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria D. R. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.