- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-78-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07063-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- D. R.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir J. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.
Nukentėjusiosios D. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo J. M. nukentėjusiajai D. R. priteista 2 620 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio vidurio iki 2019 m. vasario 17 d., per kelis kartus, tikslios datos nenustatytos, gyvendamas D. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų pagrobė svetimą D. R. priklausantį turtą: 100 eurų vertės ąžuolinį stalą, 60 eurų vertės televizoriaus staliuką, 250 eurų vertės televizorių „Samsung“, 180 eurų vertės televizorių „Philips“, 260 eurų vertės televizorių „LG“, 40 eurų vertės DVD grotuvą, 300 eurų vertės kompiuterį „Acer“, 50 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 25 eurų vertės arbatinuką, 140 eurų vertės dujinę viryklę, 180 eurų vertės sieninį laikrodį, 180 eurų vertės šaldytuvą „Beko“, 60 eurų vertės trimerį, 50 eurų vertės dujų balioną su reduktoriumi, 280 eurų vertės virtuvės baldų komplektą, 950 eurų vertės odinių baldų komplektą, 200 eurų vertės odinį dvivietį fotelį, 300 eurų vertės komodą-indaują, dvi spintas, kurių bendra vertė 300 eurų, 450 eurų vertės ketaus krosnelę, 300 eurų vertės ąžuolinę komodą, du senovinius šviestuvus, kurių bendra vertė 80 eurų, 180 eurų vertės dviratį, 11 vištų, kurių bendra vertė 110 eurų, 4 žąsis, kurių bendra vertė 120 eurų, 9 antis, kurių bendra vertė 135 eurai, 14 triušių, kurių bendra vertė 280 eurų, 140 eurų vertės sukiklį „Boch“, 90 eurų vertės siaurapjūklį „Makita“, 80 eurų vertės pjūklą lentoms pjauti, 70 eurų vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 150 eurų vertės benzininį pjūklą „Makita“, vandens siurblį, kurio vertė 55 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. 6145 eurų vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam J. M. skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
3. Mano, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam turi būti pakeista dėl netinkamo baudžiamojo ir procesinio įstatymų pritaikymo, bausmės dydžio skyrimo recidyvistui. Nurodo, jog nuteistasis J. M. pasinaudojo jam suteiktu pasitikėjimu, jam suteikta galimybe gyventi apeliantei nuosavybės teise priklausančiame būste savanaudiškais tikslais, t.y. išvogė iš esmės visą užgyventą turtą šioje sodyboje, padarydamas didelę turtinę žalą. Ne gana to, visus daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis J. M. pagrobęs realizavo tikslu įsigyti alkoholio svaiginimuisi. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, <...> jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi jis nurodė, kad „pradėjus gerti, jis visus daiktus pradėjo iš sodybos nešti ir pardavinėti“. Taip pat nuteistasis praeityje teistas 12-a kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl yra laikytinas recidyvistu ir jam turėtų būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei jos vidurkis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl padarytos turtinės žalos mažinimo būdo, tai yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinį ieškinį mažinti 50 procentų. Sutinka, jog dalis pavogtų daiktų nebuvo nauji, padėvėti, įsigyti turgavietėse ir pan., tačiau mano, jog pagal pagrobtų daiktų sąrašą sudarytos ir nurodytos jų vertės atitiko ir jų faktinį, natūralų nusidėvėjimą, jos nebuvo užaukštintos. Taip pat ir kaltinamasis neprieštaravo nustatytoms pagrobto turto vertėms, pripažino ir sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl jis turėjo būti tenkinamas.
5. Mano, jog šiuo atveju, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei įvertinęs aplinkybę, jog kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį, neturėjo teisinio pagrindo mažinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio 50 procentų.
6. Nurodo, jog jei nuteistasis pripažins civilinį ieškinį visa apimtimi ir sutiks su apeliacinio skundo reikalavimu dėl nuosprendžio pakeitimo dalyje dėl civilinio ieškinio, nukentėjusioji apeliacinio skundo dalį dėl laisvės atėmimo bausmės sugriežtinimo atsiims iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius prašo apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio patenkinti, o dalį dėl nuteistajam skirtinos griežtesnės bausmės – atmesti.
8. Nurodo, jog vadovaujantis BK 27 ir 56 straipsnių nuostatomis, už tyčinį nusikaltimą griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė skiriama tik teismo pripažintam pavojingam recidyvistui. J. M. pavojingu recidyvistu nėra pripažintas. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, dėl ko laikytinas recidyvistu, šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pagrįstai nustatė numatytos sankcijos vidurkiui artimą 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dydį, kurį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino vienu trečdaliu.
9. Teismas J. M. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė 6 145 Eur. Nuteistasis kaltę pripažino visiškai (išskyrus 80 Eur vertės vandens siurblį, kurį teismas iš kaltinimo pašalino), pagrobtų daiktų vertės neginčijo, su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, todėl mano, jog apeliacinis skundas šioje dalyje turėtų būti tenkinamas.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. M. su apeliacinio skundo dalimi dėl civilinio ieškinio sutiko, jo gynėjas J. S. prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras – tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio, kitoje dalyje atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino J. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė neginčija nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina, jog pastarajam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią bausmę, taip pat nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant skundo ribų.
12. Kaip ir minėta, nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo skirti nuteistajam J. M. griežtesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas bei nuteistajam J. M. paskyrė padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kurią griežtinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
13. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. M. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, anksčiau teistas 12 kartų už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei kitus nusikaltimus bei šie teistumai nėra išnykę ar nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, dėl ko laikytinas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo baudžiamąją atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas pagrįstai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuotina, jog šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam J. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui, bei J. M. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai J. M. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei nuteistajam paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. M. bausmę jau įvertino ir į nukentėjusios skunde akcentuojamas aplinkybes, tai yra, jog veika buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų bei į neišnykusių bei nepanaikintų nuteistojo teistumų skaičių. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies ir 56 straipsnio nuostatomis, už tyčinį nusikaltimą griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė skiriama tik teismo pripažintam pavojingam recidyvistui, kadangi J. M. pavojingu recidyvistu nėra pripažintas, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmės, griežtesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.
14. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad nuteistasis tęstinės veikos – vagystės, trūkusios nuo 2018 m. birželio vidurio iki 2019 m. vasario 17 d., metu, realizavęs iš nukentėjusiosios pavogtus daiktus, dalį gautų pinigų išleido ir alkoholio įsigijimui, nesudaro pagrindo konstatuoti esant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jog asmuo veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
15. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas nuteistojo J. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas yra teisėta bei pagrįsta, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nuteistajam J. M. skirti griežtesnę bausmę.
16. Kaip ir minėta, nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, iš esmės tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilines materialines bei procesines teisės normas, bei nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 50 procentų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši nukentėjusios skundo dalis yra pagrįsta ir todėl tenkinama.
17. Byloje nustatyta, jog nuteistasis J. M. kaltinime nurodytais veiksmais iš nukentėjusiosios D. R. pagrobė turtą 6 145 Eur vertės. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 580 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 30 b.l.), kurį, atsižvelgusi į aplinkybę, jog dalis kaltinime nurodytų daiktų buvo surasta bei jai grąžinta, patikslino bei nuteistajam pareiškė reikalavimus dėl 6 390 Eur žalos atlyginimo, kurią sudarė 5 240 turtinė žala už pagrobtus daiktus, 150 Eur turėtos išlaidos naujoms spynoms bei elektros sąskaitoms apmokėti bei 1 000 Eur neturtinė žala (1 t., 38 b.l.). Kaip nustatyta iš nukentėjusiosios pateikto ieškinio, paaiškinimų bei sudaryto pavogtų daiktų sąrašo, ji, neskaičiuojant ikiteisminio tyrimo metu grąžintų daiktų, patyrė šią turtinę žalą: 100 Eur už pavogtą ąžuolinį stalą, 60 Eur vertės televizoriaus staliuką, 180 Eur vertės televizorių „Philips“, 40 Eur vertės DVD grotuvą, 25 Eur vertės arbatinuką, 140 Eur vertės dujinę viryklę, 180 Eur vertės sieninį laikrodį, 180 Eur vertės šaldytuvą „Beko“, 60 Eur vertės trimerį, 50 Eur vertės dujų balioną su reduktoriumi, 280 Eur vertės virtuvės baldų komplektą (dalis komplekto nukentėjusiajai buvo grąžintą, likusią negrąžintą dalį įvertino 180 Eur), 950 Eur vertės odinių baldų komplektą, 200 Eur vertės odinį dvivietį fotelį, 300 Eur vertės komodą-indaują, dvi spintas, kurių bendra vertė 300 Eur, 450 Eur vertės ketaus krosnelę, 300 Eur vertės ąžuolinę komodą, du senovinius šviestuvus, kurių bendra vertė 80 Eur, 180 Eur vertės dviratį, 11 vištų, kurių bendra vertė 110 Eur, 4 žąsis, kurių bendra vertė 120 Eur, 9 antis, kurių bendra vertė 135 Eur, 14 triušių, kurių bendra vertė 280 Eur, 140 Eur vertės sukiklį „Boch“, 90 Eur vertės siaurapjūklį „Makita“, 80 Eur vertės pjūklą lentoms pjauti, 70 Eur vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 150 Eur vertės benzininį pjūklą „Makita“, vandens siurblį, kurio vertė 30 Eur (1 t., 23-26, 30-31, 33, 38-39 b.l.; 2 t., 133 b.l.), iš viso 5 160 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime išdėstyta argumentacija nėra pakankama sumažinti nukentėjusiosios prašomą priteisti sumą turtinės žalos atlyginimui 50 procentų. Visiškai sutiktina, jog prašoma priteisti turtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais, tačiau natūraliai, dėl nusikalstamais veiksmais patiriamos žalos specifikos ne visada realiai egzistuoja galimybės pagrįsti savo reikalavimus ir patirtos žalos dydį. Pažymėtina, turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime akcentuota teismo teisė nustatyti turėtų nuostolių dydį, jei šalis jų negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turėtų būti taikoma atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip ir minėta, iš nukentėjusiosios pavogti bei negrąžinti daiktai jos buvo įvertinti bendra 5 160 Eur suma. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji D. R. viso proceso metu nuosekliai vardino kokių daiktų ji pasigedo po vagystės, nurodė jų vertes atsižvelgdama į nusidėvėjimą. Kaip pati paaiškino, dalis daiktų buvo nauji, dalis – atvežti iš Švedijos po naujųjų metų, gyvūnai buvo pirkti turguje. Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, jog nuteistasis J. M. ne tik pripažino pavogęs nukentėjusiajai priklausiusius ir kaltinime nurodytus daiktus, tačiau ir visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį bei daiktų vertės neginčijo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, tam tikri nukentėjusiajai priklausę daiktai, kurie buvo rasti bei grąžinti, tretiesiems asmenims nuteistojo buvo parduoti brangiau ar panašiomis kainomis, kokiomis jie ir yra įvertinti nukentėjusiosios pateiktame sąraše – pvz., kaip matyti iš liudytojų E. M., A. Š. parodymų, iš J. M. jie nupirko mikrobangų krosnelę už 70 Eur (nukentėjusiosios įvertinta 50 Eur), virtuvės baldų komplektą už 200 Eur (nukentėjusiosios įvertinta 280 Eur) (1 t., 90, b.l.). Šių aplinkybių visumoje teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų vertėmis, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei jų laikyti pernelyg didelėmis nėra pagrindo, todėl sprendžia esant pagrindui iš dalies tenkinti nukentėjusios apeliacinį skundą bei iš nuteistojo J. M. nukentėjusiosios D. R. naudai priteisti 5 160 Eur turtinės žalos atlyginimui, šioje dalyje pakeičiant skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
18. Dėl nukentėjusiosios pareikšto reikalavimo priteisti iš nuteistojo J. M. 150 Eur, kuriuos, pasak nukentėjusiosios, ji išleido naujoms spynoms sodyboje pakeisti bei apmokėti sąskaitoms už elektrą, kurios nuteistojo gyvenimo sodyboje laikotarpiu nebuvo apmokėtos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šių išlaidų nukentėjusioji nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, nors tokią galimybę neabejotinai turėjo, kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos jau po vagystės, taigi ir jas pagrindžiančius dokumentus nukentėjusioji turėjo galimybę išsaugoti bei pateikti teismui. Tačiau byloje nesant tokių duomenų, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl minėto reikalavimo nepagrįstumo.
19. Nors nukentėjusioji D. R. apeliaciniu skundu prašo jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, tačiau skunde jokių argumentų kiek tai susiję su ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, nenurodo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiek CK nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis), visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškinyje nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (1000 Eur) laikytinas per dideliu ir neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei pagrįstai buvo sumažintas iki 300 Eur. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nei pareikštame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie patirtus didesnius neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tuo tarpu tam tikri vidiniai išgyvenimai – pergyvenimas bei kiti nepatogumai, natūraliai yra susiję su įvykdyta nusikalstama veika, tačiau jie patys savaime nepagrindžia didesnio neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jį keisti nėra jokio pagrindo, ypač ir pačiai apeliantei skunde nenurodžius jokių argumentų, susijusių su šio klausimo išsprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai D. R. priteisto turtinės žalos atlyginimo pakeisti:
priteisti iš J. M. nukentėjusiajai D. R. 5 160 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Likusią Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.