Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. sutartimi R. Č. perdavė jam naudotis apie 6 ha ploto žemės sklypu, kuris buvo apaugęs pušimis, krūmais, beržais. Kaltinamasis yra ūkininkas, augina grūdus, tad jam reikalinga dirbama žemė, dėl to jis iš šio sklypo išpjovė medžius, tais pačiais metais suarė ir šiuo metu tas sklypas yra dirbamas. Jis pats susirado minėtą sklypo savininkę, sutartį su ja pasirašė nuotoliniu būdu, nes savininkė gyvena užsienyje. Kaltinamasis nuomojasi šalia dar vieną besiribojantį sklypą. Jis apleistus laukus paverčia dirbama žeme. Sklypų ribos, jei nėra riboženklių, matosi „Regia“ programėlėje. 2019 m. pradžioje jis nuvyko į minėtą panaudos sutarties pagrindu naudojamą žemės sklypą su savo technika ir rovė stačius medžius. Po to susirado UAB „Pusbroliai“ ir susitarė su šia įmone, kad jie pasiims nukirstus medžius. Jis pirmiausia išrovė medžius, po to nupjovė kelmus. Rovė pats savo traktoriumi. Kelmus ir medžius sukrovė į krūvas prie keliuko. Panaudos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype pradėjo dirbti 2019 m. lapkritį, dirbo per visą žiemą, darbus baigė 2020 m. pavasarį, mėnesio nežino. Kelmai buvo sukrauti tame pačiame lauke - krūvose, o po to juos kaltinamasis išvežė. Numojamo žemės sklypo riboženklių nebuvo. Ribų jam niekas neaprodė. Nepastebėjo, kad kažkas dirbtų gretimame sklype. Nukentėjusiosios T. A. V. sklypas taip pat buvo apleistas. Kaltinamasis kiekvieną dieną ten nebūdavo. Medieną, kurią jis krovėsi, UAB „Pusbroliai“ susmulkino 2020 m. pavasarį. Kitos krūvos nebuvo. UAB „Pusbroliai“ kaltinamajam liepė atskirti lapuotį nuo spygliuočių, tai faktiškai dvi krūvos ir buvo. Bet visas medis krūvose buvo iš kaltinamojo naudojamo sklypo. Daugiau nieko nematė. UAB „Pusbroliai“ darbuotojai teisme davė parodymus apie kaltinamojo sukrautas krūvas. Kaltinamasis negalėjo atsakyti, kur dingo iš T. A. V. sklypo medžiai. Kaltinamajam iš vakaro paskambino iš gamtos apsaugos dėl kirtimų (duomenys neskelbtini). Jis pagalvojo, kad dėl jo naudojamo sklypo. Kitą dieną susitiko ten vietoje. Tik po pokalbio kaltinamasis sužinojo, su kuo kalbėjo, nes visi buvo su kaukėm, niekas neprisistatė. Jis tada sakė, kad nieko nežino, bet gal įlindo į svetimą sklypą. Tą dieną jo sklypas jau buvo suartas. Prokuroro į bylą pateikti skelbimai nieko nesako. Kaltinamasis turi paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, tai jo duomenys prokuroro pateiktuose skelbimuose. Jis anksčiau turėjo mintį užsiimti apleistų sklypų valymu. Buvo gal vienas toks skelbimas. Buvo sugalvojęs užsiimti tokia veikla, bet ja neužsiėmė, nes neatsirado norinčių. Kaltinamasis turi pluoštą sutarčių dėl žemės sklypų ir juos reikia valyt, nes jam baudas skiria. Kaip pasiima apaugusį sklypą, būna mažesnė nuomos kaina, jis sklypą sutvarko iš savo lėšų. Buvo dvi krūvos nukirstų medžių ir jos abi buvo kaltinamojo. Kai sklypai buvo vienas prie kito, tai gal kažkiek krūvos uždėjo ant kito sklypo. Žmogus klysta. Kai jį iškvietė paskambinę į (duomenys neskelbtini), jis iš karto prisitaikė sau, kad gal kažką be leidimo iškirto, dėl to ir atvažiavo. Bet nuvažiavęs iš karto sakė, kad jis niekuo dėtas. L. V. neskambino, net numerio jo neturi. Jis nežinojo, kad ten D. V.. Nukentėjusiosios sklypo riboženklis yra tik vienas - prie keliuko. V. gal to kuoliuko nematė. Susitikime šaukė tik D. V.. Pradžioje susitikimo visi apėjo sklypą, apžiūrėjo, kaltinamasis vaikščiojo tik dėl ribų, o po to, kai jį apkaltino viskuo, tai gal ir kažką pasakė, kad jei jis būtų tai padaręs, tai būtų paslauga, nes kantrybė kaltinamojo ne geležinė. Kadangi susitikime buvo kartu, tai ir pasirašė ant akto. Kaltinamajam (duomenys neskelbtini), jis yra baigęs (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu jo sklypas buvo užartas ir dar kelmų krūvos buvo laukuose. Kaltinamasis tik ribas parodė su telefonu „Regia“ programėlėje, nes nebuvo nei vieno riboženklio. Byloje yra 2019 m. nuotraukos iš to sklypo, kuriame jau dirbta. Yra sąskaita, kada mediena išvežta. Kaltinamasis sąskaitą gali išrašyti ir po mėnesio, tad gal ir galėjo būti balandžio 28 d. Gal ir buvo užsukęs į vietą, kai UAB „Pusbroliai“ malė medieną. Buvo tos pačios dvi krūvos. Jos buvo sumaltos 28 dieną. Medžių krūvos buvo ne ant T. A. V. sklypo. Kitokių krūvų nebuvo, mediena kaltinamojo. Visi žinojo, kad tai jo mediena. Jis nežino, kur T. A. V. sklypo mediena. Tuo metu kitų sklypų netvarkė. Sklypo valymas užima gal kokias 2 savaites. Nežino ir nematė, kas iškirto kaimyninį sklypą, jis ten retai pasirodo. Krūvos lyg tai nebuvo padidėję. Neneigia, kad mediena buvo išvežta ir visa mediena buvo iš to sklypo, kurį kaltinamasis nuomojosi panaudos pagrindais. Vienoje krūvoje buvo lapuočiai, kitoje spygliuočiai. Medžiai buvo pritempti prie kelio. Visada stengiasi krauti į tą sklypą, su kurio savininku susitaręs. Spygliuotis buvo ant kaltinamojo sklypo, o lapuotis ant kito. Ta vieta yra šalia kelio ir nukentėjusiosios sklypo. Negali pasakyti, kokią sumą gavo už tuos medžius. Buvo mokama 4 eurai už erdmetrį. Jei žiūrint pagal skaičius, tai čia visiškai niekas. Tai galėtų būti apie 120 eurų. Pas kaltinamąjį buvo raunami medžiai, o pas T. A. V. išpjauta. Jo sklype išrauta stačiai, po to kelmus jis nupjovė, kai sužinojo, kad su kelmais UAB „Pusbroliai“ medienos neims. Kaimyniniame sklype tiesiog nupjauta ir kelmai palikti. Jam paskambino aplinkosauga ir klausė, ar (duomenys neskelbtini) jis valėsi sklypą, ir pasakė, kad reikia susitikti. Kaltinamasis manė, kad gal kažkas paskundė, kad gal neleistinai kažką darė be leidimo. Kai jis atvyko, tai jau atvykę asmenys krūvoje matavo medžių kamienų skersmenį. O po to kaltinamasis sužinojo, kad jie atvažiavo dėl gretimo, o ne dėl jo nuomojamo sklypo. Jis ir sakė, kad jo rauta buvo, laukas suartas jau. Per tą chaosą gal nesusikalbėjo. Gal ne taip suprato, nes pasakė, kad jei būtų išvalęs, būtų paslaugą padaręs. Jis tik kaip prielaidą pasakė. L. V. yra matęs vieną vienintelį kartą teisme. Nežino, kaip paaiškinti R. K. parodymus, kad kaltinamasis skambino L. V., nes to nebuvo. Mano, kad nelabai akivaizdžiai ten skirtųsi krūvos. Jo sklypui nebuvo jokių pretenzijų. Dvi nukentėjusiosios sklypo kraštinės ribojasi su jo nuomojamais sklypais, viena su keliuku, o dar kita kraštinė - asfaltas. Ten, kur buvo sukrauta pušis, ten ankstesnio sklypo kampas. Gal ir galėjo būti sukrauta ant kuoliuko. Aplinkosaugininkai visiškai nieko neturėjo, o D. V. rankoje turėjo planus. Ribų pagal metrus niekas neieškojo. Ten viskas matoma - asfaltas, kaimynai. Jeigu būtų netyčia išvalęs nukentėjusios sklypą, tai būtų išrauti, o ne nupjauti medžiai, ir asmeninio intereso tam kaltinamasis neturėjo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji T. A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006 metais jos vyras pirko žemę Molėtuose, ji tame nedalyvavo. Jis pirko ir sakė, kad tai liks sūnui L. Vyras važinėdavo su sūnumis, visi buvo gamtos mylėtojai, buvo dideli norai, tačiau nespėjo savo planų įgyvendinti, kadangi vyras (duomenys neskelbtini) staiga mirė. Dar prieš mirtį abu džiaugėsi, darė nuotraukas ir matė, kad pušys buvo aukštos, o vyras džiaugėsi, kad sklype dar labai daug bus padaryta. Jis prašė, kad ten būtų prižiūrima. Vaikai netyčia užvažiavo ir rado viską ten suniokota. Ji tuo metu buvo po (duomenys neskelbtini), nepasiskiepijusi, todėl apklausė ją nuotoliniu būdu, teigė, kad sūnūs viskuo rūpinasi ir gali papasakoti daugiau. Tuo metu, kai vyras pirko sklypą 2006 metais, ten buvo dauba vidury, neprisimena, kas tame sklype augo, gal niekas. Vyras iš namų į sklypą vežė dekoratyvinius medelius, jazminų, alyvų krūmus. Jis viskuo rūpinosi. Ji nedalyvavo sodinime. Važiavo ir važiavo į sklypą ir su vaikais ten buvo. Ji tuo metu ligotus tėvus prižiūrėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Žalos gali neatlyginti nei vienos kapeikos, tegu atsodina kaip buvo. Jai visa šita situacija, teisminis procesas labai daug kainuoja, labai išgyvena, jai sunku, baisu stoti prieš teismą, nes niekada nebuvus teisme. Jai sveikata kainuoja daugiau nei 15 000 tūkstančių. Nebuvo planų šalinti medžius sklype, nes buvo planas iškasti prūdą ir statyti pirtį, vilą ar kažką tokio. Taip pat nebuvo planų medžius malkoms kirsti. Apgailestavo, kad nei jos vaikai, nei ji nesulauks pušų, jei jas ir šiandien pasodins. Po įvykio nebuvo nuvažiavusi į sklypą, nes jai geriau nematyti, kas dabar ten. Po iškirtimo nieko nedarė. Nežino, kiek mokėjo vyras už sklypą, ji ten buvo du kartus. O sūnui nedovanojo sklypo, kadangi jie buvo šeima, nebuvo būtinybės skubėti. Sklypas žemės ūkio paskirties, ten medžiai augo. Buvo pasakyta, kad sklypas bus paverstas mišku, sodinimui, tvarkymui. Paskirties nepakeitė, nes niekur neskubėjo, jai nerūpėjo, nes gyveno su rūpesčiais dėl ligų. Sūnus tarėsi su ja dėl civilinio ieškinio ir jie bendromis jėgomis sutarė. Šiandien žalą gautų ji. Nors čia vyro ir sūnų reikalas, tačiau šiandien ji suinteresuota, kad vyro dovana būtų sūnui. Dėl įvykio buvo derinta su ja, prašė vaikų tik parašyti pareiškimą. Notariškai ji nėra įgaliojusi, tuo laiku nebuvo pasiskiepijusi ir notaro neieškojo.

Liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra T. A. V. sūnus, dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandį vykdė darbus Molėtuose, todėl jis pandeminių suvaržymų metu turėjo teisę visur važinėti po Lietuvą. Jie turėjo idėją sklype išsikasti tvenkinį ir pasidaryti kažkokią oazę, pirtį ar kažką panašaus, link to buvo einama. Idėją puoselėjo 15-16 metų. Jau kalbėjo su vietiniais dėl tvenkinių, tarėsi ir derino projektą. Jam nieko nereikia, tik reikia, kad būtų taip pat, kaip buvo, reikia atstatyti padėtį su tokiais pačiais medžiais, tokio paties dydžio, atstatyti želdynus, kur dabar viskas išvartyta, provėžos. Tą dieną, kai nuvažiavo į sklypą, jam buvo šokas. Išpjautos visos pušys, buvo didžiulės krūvos medienos sukrautos sklype, o mažesnė krūva buvo už kelio. Tada iš karto paskambino į policiją. Gretimuose sklypuose panašūs vaizdai. Jie taip pat buvo išpjauti. Kitame sklype buvo arimo ar draskymo žymių, ten kelmų rovimas buvo pradėtas, matė kelis išverstus kelmus. Medienos nematė. Dalis kelmų buvo rauti ir jų sklype. Kapčiai šalia krūvų, dėl kitų negalėjo pasakyti. Atvažiavus policijai vyko diskusija. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes medžiai liko sklype. Pareigūnai fiksavo įvykį, jis pasirašė protokolą ir išsiskirstė. Po savaitės jis vėl su broliu važiavo pasižiūrėti, tai nieko neberado - mediena buvo išvežta prieš 1-2 dienas, spėja, kad balandžio 29-30 dienomis. Tada vėl iškvietė policiją. Tada parašė pareiškimą, policija fiksavo padėtį. Buvo žymės nesenos, nebuvo lietaus, vėžės šviežios, medžių šakos nenuvytę, nesudegusios, likučiai, nubyrėjimai. Nemano, kad senai buvo nukirstos - savaitės ar dviejų laikotarpyje. Pasirašė pareiškimą dėl vagystės vietoje ir tą dieną išsiskirstė. Kai pirmą dieną buvo, policininkai iškvietė gamtos apsaugos pareigūną, kad nustatytų žalą ir pan. Buvo iškviestas R. K.. Tėvas sklypą pirko 2005-2006 metais. Tikslas buvo sklypas prie ežero, sodybos darymas, vasarnamis. Jis neatsirado, nes ne nuo namo prasideda viskas, nuo infrastruktūros. Tėvas teiravosi dėl sklypo elektrifikavimo, yra ežeras, pakrantė valstybinė. Kampe yra elektros stulpas, kuris suteikia galimybę lengviau elektrifikuoti. Tėvas nespėjo to padaryti, jis neturėjo galimybių to padaryti. Kai tėvas pirko sklypą, liudytojui buvo (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su tėvu. Jam pasiūlė draugai šį sklypą. Jis nebuvo naudojamas žemės ūkiui. Paskirtis buvo sodybai. Tėvas buvo (duomenys neskelbtini). Įdirbis tame sklype tas, kad vyko aplinkybių aiškinimasis, buvo apsitarę apsisodinimą, kad aplinkui apželtų, nuo kelio. Tuo tikslu tėvas po truputį kažką vežė, sodino, dar kažką darė, vykdė želdinimą, jis sakė, kad sodino nuo kelio. Jis su juo nedalyvavo, nematė, pats nesodino, tik iš tėvo žodžių žino, kad sodino pušis, egles. Kiekių nežino. Negali pasakyti kiek iš iškirstų medžių buvo sodintų, kiek savaradžių. Jis asmeniškai kaltininko nematė, nekalbėjo. Elektros atvedimas yra procedūra, savininkas buvo tėvas, kur jis kreipėsi, jis nežino, jis sakė, kad tai bus ilgas procesas. Jis gavo pažymą dėl žalos dydžio, tai bendras šeimos sprendimas. Jis kreipėsi į ne vieną įmonę, tai vieninteliai davė atsakymą. Kiti sakė, kad tai bus per brangu. Geresnio pasiūlymo negavo. Pasakė kiek medžių, lokaciją ir kad reikėtų atsodinti. Tai yra komercinis pasiūlymas. Jie nori atstatyti padėtį. Pilietis, kuris tai padarė, net nesikalba su jais, nebando nieko daryti. Tas, kas kaltas, gali daryti kitaip. Pievas reikia atstatyti. Komercinis pasiūlymas yra rinkos verte siūlomos paslaugos. Pasitiki profesionalais. Įmonė gavo fotografijas, sklypo dydį, medžių skaičių ir parametrus - aukštis apie 10 metrų. Ten yra 217 medžių. Jam aišku, kad pasiūlė pasodinti medžius, kokia kaina ir už kiek sutvarkyti sklypą ir atstatyti lauko sklypo vejas. Įmonė užsiima utilizavimu, pūdymu, jis nemano, kad jie kažką daugiau aiškintų. Kol byla bus nagrinėjama, jiems buvo uždrausta kažką daryti, policija uždraudė. Nežino už kiek tėvas pirko sklypą. Nesidomėjo dabartine jo kaina, nes jo neparduoda. Krūvas matavo kartu su policija. Tuo metu internetu pasitikrino malkų kainą, apie 25-30 eurų malkoms skirtų kaladžių už kubinį metrą, erdmetrį, todėl tada jie bandė suskaičiuoti ilgį, aukštį, plotį ir kiek sudaro šakos. Bendrai maždaug 30 proc. mediena sudarė viso tūrio, tai gavosi suma 15-20 tūkstančių eurų vertė. Pirmiausia tai žala jiems buvo moralinė. Dėl tūrio mano, kad bent keli šimtai erdmetrių buvo. Nematė, kas kirto, kas išvežė. Galimai E. B., nes jau sekančią dieną atsiuntė raštelį, kur pasirašė toks pilietis, kad jis taip padarė. Tai kažkoks apžiūros aktas. Pareiškimą policijai jis pasirašė, jį derino su mama. Ji turi (duomenys neskelbtini), kuriai kovidas turėtų didelę įtaką. Notarai nedirbo ir laikas per vieną dieną užsakyti notaro paslaugą yra neįmanomas. Motina valdo žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini), nuo tėvo mirties. Liudytojas sklypu per daug neužsiiminėjo. Turimas turtas ir svajonės yra starte, tai yra kam ir pirko sklypą. Jis yra aktyvus žalos procese, rezultatas bus šeimos naudai. Negalvojo, kaip dalinsis žalą. Jeigu būtų atstatoma žala, būtų klausimas ne atiduoti pinigus, o atstatyti sklypą. Visai kita žala turėti 15 metų lūkesčius ir žinoti, kad nieko nebus. Yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Tai buvo atsakymas policijai kaip daikto pavogto vertė - medžio vertė, o atstatymas buvusios vertės yra kita. Nežino, kada į sklypą buvo atvažiavęs prieš vagystę, gal prieš porą mėnesių. Motinos vaidmuo buvo mažas, ji praktiškai nedalyvavo. Kaltinamasis pats broliui pasakė, kad jis iškirto medieną. Tai leidžia teigti, kad jis pats prisipažįsta. Tas pilietis buvo apžiūroje ir papasakojo, kad jis iškirto. R. K. lygiai taip pat pasakė, kad rado, kas iškirto, jis atvažiuos, pasižiūrėsim. Mano, kad jis ir medieną išvežė. R. K. sakė, kad žmogus, kuris tai padarė, jau yra rastas. Tuo metu medžiai dar buvo. Patikslino, kad su tėvu retai važiuodavo į sklypą, bet buvo. Nuvažiuodavo pažiūrėti, kaip sekasi. O pats tėvas pakankamai dažnai važiuodavo, jis mažai namie būdavo.

Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį matė vieną kartą, o nukentėjusioji yra jo mama. Paaiškino, kad prieš porą metų paskambino brolis, pranešdamas, kad sklypas (duomenys neskelbtini) suniokotas. Kitą dieną brolis jam paskambino, kad atvažiuos inspektoriai paskaičiuoti žalą. Ten buvo du inspektoriai ir kaltinamasis. Kaltinamasis iš karto labai agresyviai elgėsi. Tada perėjo per sklypą, matavo didžiuosius kelmus, liudytojas siūlė paskaičiuoti medžius krūvose. Po savaitės atvažiavo brolis, svainis, jie ten nuvažiavo ir nerado krūvų. Jis balandžio 22 d. pirmą kartą buvo sklype, matė šalia sklypo dideles rietuves, sklype kelmus ir duobių buvo. O patys kelmai palei sklypo kraštą sukrauti, bet jų sklype. Medžiai buvo rietuvėse, jų buvo dvi, rietuvės ilgos, kitoj pusėj kelio yra ne jų sklypas. Kiti sklypai taip pat išpjauti, o už keliuko nebuvo pjauta. Rietuvių daugiau nebuvo. Nebuvo dirbančių žmonių, technikos, viskas buvo išpjauta, jokio medžio nebuvo palikta. Pradžiai kaltinamasis aiškino, kad sumaišė ribas, o paskui jį pradėjo inspektoriai raminti. Nežino, kas pakvietė E. B.. Inspektoriai nedaug matavo ir sakė, kad gamtai nėra žalos, policijos nebuvo. Už savaitės, kai neberado medžių, tai buvo likę kelios šakelės, kelmai ir krūvos kelmų. Dirbančių žmonių nebuvo. Sklypą pirko tėvas prieš daug metų. Liudytojas daugiau rūpinosi savo šeima, tėvas su broliu abu statybininkai, tėvas sodino pušeles, planavo tvenkinį kasti, kažką statyti. Paskui tėvukas numirė, o kai brolis paskambino, pradėjo sklypu daugiau domėtis. Tėvas jam sakė, kad sodino pušis, sakė, kad važiuoja ten. Elektros nebuvo. Tame sklype nieko nebuvo padaryta, gal laukė. Dabar brolis sugalvojo, kad reikia kažką daryti ir nuvažiavo, tada pamatė. Kaltinamojo klausė, kodėl taip padarė. Kelmus matavo apėję sklypą, kur didesnis - pamatavo. Jie buvo ant ribos, inspektoriai sakė, kad 33. Medžių krūvose nematavo, nežino, kodėl nematavo. Buvo išrautų kelmų, jų nematavo. Buvo kokios 5-6-7 krūvos kelmų, sekantį kartą matavo ir krūvose kelmus. Aktą atsimena, jie jam paaiškino, kad gamtai nėra žalos padaryta ir prašė pasirašyti. Nebuvo 33 cm skersmens, tai nebuvo ir žalos gamtai. Tiesiog vietoj pažiūrėjo, nerašė, nefotografavo. Vėl nuvyko ne vienas, ten laukė policijos pareigūnai ir du vyrukai, ten vyko ta apžiūra, visi sustodavo ir ėjo, pareigūnė rašėsi skersmenis ir tada krūvose žiūrėjo. Krūvos su šaknimis. Auganti pušis buvo matuojama kitoje kelio pusėje. Kelmai ne vienodame aukštyje nupjauti. Aukščio nematavo. Nematė, kas kirto medžius, kas vežė. 21 dieną nedalyvavo. Sklypą prižiūrėjo brolis, liudytojas ten nėra buvęs, tik metus po pirkimo matė, pravažiuojant ir viskas. 21 dieną tik aptikti medžiai. Medžiai buvo šviežiai išpjauti, jis gyvena miške ir žino. Yra (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip kaltinamasis sakė, kad galėtų dar ačiū pasakyti, kad iškirto ir buvo daugiau žodžių, kad jį jau ramino. Jis pats pasakė. Jeigu iškirto, tai ir išvežė. Jis jo paklausė, kodėl iškirto. Mama rūpinosi šeima, ūkiu, ji absoliučiai į tėvo reikalus nesikišo. Dėl žalos buvo tik nuėjęs pasiklausti, pagal ką matuojamas kelmas, pagal ką nustatoma žala. O daugiau brolis šituos dalykus žino. Sklype buvo prieš 12-13 metų.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausias specialistas. Kiek atsimena 2020 m. balandžio pabaigoje iš policijos pareigūnų buvo gautas pranešimas, kad galimai neteisėtai iškirsti medžiai. Su kolega R. V. nuvyko į vietą apsižiūrėti bendrų aplinkybių. Atvykus buvo sklypo savininkės sūnus, paaiškino situaciją, kad priklauso jo motinai sklypas, kad atvažiavęs pamatė iškirstus medžius. Jie preliminariai primetė medžių storumą ties kelmais, kadangi nuo to priklauso, ar tai bus jų kompetencijai. Saugotinų medžių lyg ir nerado. Tos pačios dienos pavakarę jam paskambino vienas iš policijos pareigūnų ir pasakė, kad nustatė, kad galimai medžius kirto E. B., ir davė jo kontaktus. Kitą dieną liudytojas su šiuo žmogumi susisiekė, kad nuvyks į vietą apsižiūrėti išpjautų medžių. Taip pat atvyko sklypo, kur iškirsti medžiai, savininkės sūnus, bet jau kitas, ne tas, kuris buvo pirmą dieną. Visi apėjo visą sklypą, surašė preliminarų aktelį, kad nenustatyta saugotinų medžių, kas liečia institucijos kompetenciją, dėl ko galėtų atsirasti žala gamtai. Tarp kaltinamojo ir sklypo savininkės sūnaus įvyko konfliktėlis. E. B. pasakė, kad iškirsti medžiai, kad jis pasakė, kad padarė paslaugą ir išvalė sklypą nuo medžių, nors niekas jo neprašė. Taip pat E. B. minėjo, kad domėjosi kieno sklypas, lyg ir seniūnijoje, bet nerado savininkės. Liudytojo ir kolegos patarimas buvo tartis taikiai su savininkės sūnumi. Tuo jų reikalai ir baigėsi. Į krūvą buvo sudėti medžiai, pušys, sukrauti buvo sklypo savininkės teritorijoje. Preliminariai žiūrėjo kelmų storumą. Matavo kartu, kad nekiltų ginčų. Keletas kelmų buvo prarauta ties sklypo ribomis. Visas sklypas buvo išvalytas, medžiai buvo išpjauti, krūvoje sudėti. Ties sklypu buvo viena krūva, gal dar krūvų buvo. Buvo savininkės sklypo ribose. Kaltinamasis minėjo, kad valė aplinkinius sklypus, kuriuos jis nuomojasi, kadangi jie apleisti, tai tvarkė ir nerado šio sklypo savininkės, tai padarė gerą darbą ir jį išvalė. Tų krūvų gal ir buvo, bet bijo pasakyti, reiktų pažiūrėti nuotraukas. Matėsi aplinkui ir valyta, ir kelmų rauta, ten didelis sklypas. Pats sklypas truputį dauba, normalus įprastas sklypas. Nežino, ar buvo sodintos pušys, savininkai sakė, kad prižiūrėjo, rūpinosi. Jam policijos pareigūnai pranešė, kad gavo E. B. numerį. Jis jau numanė dėl ko buvo skambinama. Buvo sutarta, kad jis atvyks kitą dieną, kad sudalyvautų ir nebūtų jokių konfliktų. E. B. nieko nesigynė iš pradžių, buvo normali kalba, ir vietoje normali kalba, bet, kai buvo jam pasiūlyta tartis tarpusavy, jis skambinosi L. V., tai tarp jų girdėjosi žodinis konfliktas, turbūt žmogus užsiprašė daug pinigų. Tada E. B. ir pradėjo, kad jis nedalyvaus, jam niekas neįdomu, nieko nežino. Iš pradžių jis nieko neneigė, pats šnekėjo, buvo gi ir kolega, kiti asmenys, girdėjo, kad gerą darbą padarė, išvalydamas sklypą. Pasikeitė požiūris po pokalbio su L. V.. Sklype matavo kelmus pagal kriterijus, pagal lenteles. Saugotinos pušys žemės ūkio paskirties žemėje yra nuo 30 cm ir didesnio skersmens 1,3 metro aukštyje. R. V. nutarime. Jie skaičiuoja pagal lenteles ne 1,3 metro aukštyje, nes tokio medžio nerasi. Skaičiuoja nuo kelmo pagal lenteles - turi būti 40 cm, ne mažiau, nes žemyn storiau eina. Buvo matuojamas kelmo viršus, imama storiausią ir liekniausią dalį ir išsiveda vidurkį. Kelmai daugiau mažiau panašaus aukščio, kokių 10-15 cm. Ėmė storumą patį. Nuo žemės turi būti skaičiuojamas aukštis, kur jau nuo šaknų kilimas aukštyn. Vieni galėjo būti aukščiau, nes visų nenupjaus vienodame aukštyje. Nebuvo tokių, kur net ant ribos buvo. Metodika ta, kad išsiskaičiuojama kas prie kelmo būna, koks storumas. Nenukirstas ir kai medžio nėra, kaip nustatyti 1,3 m aukštyje. Kadangi nebuvo medžių ant ribos, tai ir nesukėlė įtarimų, kad gali būti žala. Viską skaičiavo vietoje. Nėra miškininkas pagal specialybę. Jis yra aplinkotyros specialistas. Susiję ir su augalais, ir su medžiais, bet jie netiria visų medžių. 26 dieną policija paprašė atvažiuoti, nes plotas didelis, kad pasižiūrėt matavimus. Ten buvo matuojami kelmai, filmavo, tie patys matavimai buvo atliekami. Pasižiūrėjo, kokie aplinkui auga medžiai, aukščio reikėjo. Buvo keletas kelmų išrauta. Matavo tuos, kur išrauti buvo, kadangi akivaizdžiai, kad iš tos vietos išrauti, ir juos pamatavo. Krūvų nematavo, jiems tas neaktualu. Nevertino, kada nukirsti, nebuvo seno kirtimo, kelmai neapdžiūvę. E. B. kviestas, kaip galimai padaręs veiką. Krūvose lyg ir beržas matėsi. Jie matavo kelmus, ką rado sklype. Kelmas ne iš kažkur atneštas, matosi rovimas pagal vietą. Yra ne vienas riboženklis, yra keli kapčiukai, jie matavo šonines linijas, kelios ribos buvo, rėmėsi pagal sklypo planą, kur surašyti metrai. Jį turėjo sklypo savininkai. Tik viena neaiški riba buvo. Lyg visa krūva buvo nukentėjusios sklype, riba už krūvos buvo. Kur išversta šaknys likę, žemės išgraužtos. Faktas, kad jie neatsinešti iš kitur. Kur šaknys likę, tuos žiūrėjo. Buvo visi kelmai suskaičiuoti.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Utenos valdybos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Atsimena, kad nuvažiavo į sklypą pamatuoti medžių, pažiūrėjo ribas, pamatavo medžius ir jie nenustatė saugotinų medžių. Surašė aktelį ir išsiskirstė. Į tą vietą buvo vieną kartą nuvykęs su kolega R. K.. Ten buvo krūvos medžių ir laukas išpjautas, bet ten, kur savininkai reiškė pretenzijas, tai tik dalis buvo išpjauta. Kur jie rodė, tai ten visas laukas buvo išpjautas, o gal jie kur daugiau turi kur žemės. Krūva buvo vienoje kelio pusėje. Buvo ir aplinkinių sklypų, bet jie matavo kelmus. Juos domino tik kelmai. Nes krūvoj medis gal iš kur kitur atvežtas. Buvo viena krūva palei kelią kairėje pusėje. Kaltinamasis buvo kaip ūkininkas. Jis nuomojasi žemę dirbimui. Nežino, ko jis ten atvyko. Jis sakė, kad nuomos žemę, ten toliau išnuomota. Kartu buvo, bet neatsimena, ką kalbėjo. Atrodo jo parašas yra ant akto. Pirma, sklypo ribas apžiūrėjo savininkas, jis parodė ribas, kad iškirto mišką be jo sutikimo. Jis parodė ribas, tai ėjo kas du metrus keliese ir pas ką didesnis kelmas buvo, tuos ir matavo. Dėl ribų buvo viskas aišku. Kur krūva buvo, tai net riboženklis stovėjo. E. B. šypsojosi, o savininkas piktas buvo. Nelabai ten į kalbas leidosi. Nepamena, kas kvietė E. B.. Kad gal jo iniciatyva buvo kirstas miškas, jis kažką kalbėjo, kad nuomos žemę ir ten kitus kirto medžius. Jie nesigilino į kitus dalykus. E. B. davė akte pasirašyti, nes jis dalyvavo ten. Kelmus matavo su metru, išvedė vidurkį, o matuojamas be žievės. Yra metodika. Yra miškų tūrių kubų skaičiavimo metodika, yra lentutė ir pagal tą lentutę skaičiuoja. Bet pušies neteko matuoti. Kelmą reikia matuoti prie žemės, nepasakyta kokiam aukštyje. Matavo kelmo viršų, negali pasakyti, nepamena, bet visi kelmus pjauna prie žemės, nebent koks kliuvinys buvo. Nustatė pagal lentelę skersmenį 1,30 metro aukštyje. Saugotinų medžių nerado. Vyko nustatyti ar yra saugotinų medžių. Nupjautų medžių nevertina. Medžiai buvo kirsti ir aplinkiniuose sklypuose. Krūva buvo viena. Pagal specialybę jis yra mokslinis agronomas. Matėsi, kad jie buvo neseniai nukirsti ir spyglių buvo šalia. Pats E. B. sakė, kad nuomojasi žemę kažkur, tikrai ne iš jų ta informacija. Krūva buvo priešingoje kelio pusėj, negu jie matavo kelmus, didelė krūva buvo. Buvo ir beržų krūvoje. Ten kur tikrino, buvo tik pušys.

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). UAB „Pusbroliai“ yra tarptautinė kompanija, kurios būstinė Klaipėdoje, gaminanti biokuro žaliavą. Bendrovė siūlo kainą, o pardavėjai, siūlantys žaliavą, siunčia jiems duomenis, nuotraukas ir jie važiuoja, pasirašę sutartį. E. B. jam paskambino ir pasiūlė žaliavos, įvardino kiekį, sutarė sąlygas. Kiekvienas pardavėjas turi įrodyti, kad viską daro legaliai. Liudytojas įsitikinęs, kad E. B. žaliavas įgijo teisėtu keliu. E. B. nevienkartinis klientas. Įmonė turi regiono vadybininkus ir vadybininkas E. B. objektą apžiūrėjo. E. B. kirto, o UAB „Pusbroliai“ traukė ir smulkino. Vadybininkas, atrodo, buvo vietoje apžiūrėti. Vadybininkas žiūri kaip sklypas apaugęs, ar įmanoma tą žaliavą ištraukti ir ją smulkinti. E. B. pateikė sutartį, kad išsinuomavo tą sklypą iš kažkokio asmens. Jo sąlygos tiko. Kiek pamena, bendrovė ir traukė medieną iki smulkinimo vietos. Kai žaliavą patys kerta, tada reikalauja kadastrinio sklypo numerio, turi prisijungimus prie kadastro, patikrina, kam tas sklypas priklauso. Taip daro su fiziniais asmenimis. E. B. objektas buvo iškirstas, ten viso sklypo ribos buvo aiškios. Ištempė tai, kas buvo nukirsta. Jų įmonėje yra programos, kurios informuoja darbuotojus, kur jų laukia sekantis objektas. Toj pačioj programoj yra nurodytos ribos, sklypai, pateikta kontaktinė informacija. Ten dažniausiai pasitinka savininkai, aprodo dar kartą. Nežino, ar E. B. aprodė šitą objektą. Bet tą patį padaro jų vadybininkas, regiono vadybininkas. Traktoristas nurodymą gauna iš vadybininko ir iš programos. Kai jie pasirašo sutartį, vadybininkas gauna pranešimą, kad pasirašyta sutartis su tokiu asmeniu ir jis žino apie tą objektą ir jį gali vykdyti. Galėjo vadybininkas apžiūrėti objektą iškirstą vienaip, o traktoristas rasti tą objektą iškirstą kitaip. (duomenys neskelbtini), mano, bendrovė atliko darbą iki galo, nes jokių pastabų negavo, pardavėjas nepareiškė jokių pretenzijų. Važtaraščiai pateikti visi iš to užsakymo. Ir kopijos, ir originalai. Pas juos yra logistikos skyrius. Kai jų traktoristas ištraukia, tada su tos programos telefone pagalba praneša, kad ištraukė tokį objektą, priskiria kodą, kad jau logistai gali planuoti smulkinimo ir logistikos darbus. Jie gauna pranešimą el. paštu ir planuoja darbus. Žiūri smulkintuvą, arčiausią to objekto, o jis važiuoja ir smulkina. Smulkinimo metu operatorius, savininkas ir vairuotojas išrašo važtaraštį, užregistruoja jį mokesčių inspekcijos platformoje ir transporto priemonė pajuda iš objekto į tam tikrą objektą, tai yra į katilinę. Praėjus maždaug savaitei visi vairuotojai suduoda važtaraščius vadybininkams ir jie atkeliauja į bendrovės ofisą. Kai sutikrinami popieriniai su elektroniniais važtaraščiais, informacija siunčiama pardavėjui, kokį kiekį bendrovė jo objekte žaliavos pirko, jis surašo sąskaitą faktūra arba pasirašo žaliavos perdavimo suderinimo aktą. Tokiu būdu pinigai pervedami pardavėjui. Spyglys reiškia spygliuočiai. Mato vienetas EM yra kubinis metras su oro tarpais, erdmetris. S – spygliuotis, kirtimo atliekos L – lapuotis. Viršūnės yra tos pačios kirtimo atliekos. Vairuotojai rašo skirtingai. Turi programoje pažiūrėti, kiek tuo metu buvo išvežta medienos. Iš praktikos tai gali būti nuo dvejų iki trijų mašinų, vidurkis mašina, pusantros, bet tai labai abstraktu. Čia iš hektaro. Jeigu tai yra laukas apaugęs 15-20 metų medžiais ir jeigu diametras 15-17 cm, tai gali būti kitoks kiekis. Dažniausiai būna 1,5-2 mašinos iš hektaro. Bet būna ir 10 mašinų iš hektaro. Miškininkystėj vaikšto didelės paklaidos. Galėjo E. B. ir iš kitų sklypų pripjauti, bet čia spėlionės. 2019 metais pas E. B. nedirbo. Jis siuntė tik dokumentų nuotraukas. Prie šio objekto nuotraukų nėra prisegta. Dažniausiai klientas įvardina savo žaliavos kiekį, kokybę. Objektas buvo priduotas 2020 m. balandžio 9 d. Patikslino, kad skiedrovežis turi privažiuoti prie kelio, traktoriai surenka žaliavą be žemių, akmenų ir išveža prie kelio. Tam reikalingas žaliavos ištraukimas. Vadovaujantis apvalios medienos tūrio lentelėmis, kirtimo atliekos iki pervežimo koeficientas yra 0,35. Jis yra patvirtintas ministro. 919 erdmetrių tai yra 321,65 kubo teoriškai. Katilinėms parduoda megavatvalandėmis arba tonos ekvivalentais, kurie irgi yra apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymais. Jie parduoda energiją. 2020 m. kuro kainas reiktų pasižiūrėti internete. Greičiausiai tai buvo vežta į Vilniaus katilines, tai galėjo būti 15-18 eurų už kilovatvalandę. Kainos šiais metais išaugo dvigubai. Jie parduoda šilumą ir ta šiluma vertinama pagal tai, kiek šilumos atidavė žaliava. Biokuro žaliava skirstoma į tris rūšis. Jeigu L, LP arba lapuotis, tai greičiausiai ta žaliava buvo parduota kaip SM 2 žaliava. Jos skiriasi kaina. Mano, kad buvo vien lapuotis, jei vairuotojas parašė L. Vadybininkas vietoje sprendžia, ar įmanoma žaliavą ištraukti, koks traukimo atstumas, ir kelio sąlygas ištraukti. Tai būna prieš pasirašant sutartį. Sutarties datos skiriasi, nes sutartį pasirašo du vadovai, kadangi tai tarptautinė kompanija, vadovas sutartis pasirašo po savaitės ar mėnesio. Traktoristai traukia nukirstą žaliavą, kur nenukirsta, tai vadinasi ten ribos pabaiga. Jeigu du šalia sklypai, vadybininkas dažais sužymi sklypus. Pas E. B. buvo vienas objektas ir ten nebuvo ko žymėti. Jeigu prie prasto kelio ištraukė medieną, būna, kad objektai laukia smulkintuvo kelis mėnesius, tai yra normalu. Viskas priklauso nuo savininko, kaip jis būna susitaręs su vietiniais dėl žaliavos sandėliavimo prie kelio. Būna, kad per kelias vietas sandėliuoja. Žaliava buvo traukiama balandžio 8-9 dienomis. Bendrovė medžių nekirto. Šakos, viršūnės yra nelikvidinis tūris, apskaitomas krūvose, jeigu žaliava yra nesmulkinta ir sukrauta krūvoje, berods koeficientas 0,10 ar 0,12. Jeigu yra šakų krūva, pamatuojat preliminariai aukštį, ilgį, plotį ir padauginat iš 0,12, gaunamas kubinis metras. Bet miškininkystėj yra paklaidos. Ir šakoms paklaida yra dar didesnė, gal 20-30 procentų. Viskas priklauso nuo to, kaip tos šakos sudėtos, lapuotis ar ne, genėtos ar ne. Kelmai matuojami kitaip. Yra specialios lentelės. Pamatuoji kelmą, sužinai medžio rūšį, gali nustatyti kokio diametro krūtinės aukštyje tas medis buvo. Galima nustatyti likvidinį tūrį ir nelikvidinį tūrį. Bet čia vėlgi yra paklaida. Neįmanoma nustatyti tikslaus medžio aukščio.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini), vykdė technikos ir brigados priežiūrą. E. B. UAB „Pusbroliai“ teikdavo žaliavą, pats kirsdavo ir parduodavo. Su juo kalbėjo telefonu, gal vieną kartą buvo ant kelio susitikę. Kai įmonė pirkdavo stačią mišką, tai jis apeidavo ribas, o kai žmogus parduoda nukirstą, tai tas žmogus ir atsakingas už sklypą. E. B. parduodavo nukirstą medieną. E. B. paskambindavo, kad reikia technikos ir viskas. Nežino, ar E. B. pats traukdavo medieną. Lokacijos nustatomos pagal kiekvienoje technikoje esančią įrangą. Kur jau nukirsta mediena, jis prie jos net neprieidavo. (duomenys neskelbtini) nežino, ar buvo. Būdavo paskambina žmogus, kad ten ir ten pasitiks, nusiunčia koordinates ir atvažiuoja, ir dirba ten. Važtaraščiai išrašomi sunkvežimiui ir malūnui, o traukimo technikai nerašomi. Technika į garažus negrįžta, ji keliauja iš objekto į objektą. Dažniausiai dirba du operatoriai. Ko gero, buvo prie operatoriaus tepalų ant kelio porą žodžių prasimetė ir viskas. Buvo traukimo traktorius, tas pats traktorius ir išvežimo. Traktorius stovėjo ant kelio. Gal E. B. operatoriams rodė kažką. Supranta, kad žmogus parodo ribas iš kur traukti ir išvažiuoja. Tepalus vežė UAB „Pusbroliai“ operatoriui.

Liudytojas Ž. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). Jiems buvo atsiustos koordinatės, kur atvažiuoti, sumalti, ir daugiau jie nieko nežinojo. Nuvažiavęs matė krūvas vienoj, kitoj pusėj keliuko, lyg buvo dvi krūvos. Jis atvažiavo, prisimalė ir išvažiavo. Atvažiavo su didele mašina, į kurią mala, laukė kol primals, išvežė ir viskas. Vadyba pasakė, kur vežti. Su vadybininku bendrauja žinutėmis. Nežino, ar kaltinamasis buvo atvažiavęs, ar ne. Jie pas E. B. ne viename objekte malė, atskiruose objektuose, visai kitame krašte. Buvo tik dvi krūvos: vienoj spygliuotis, kitoj daugiau lapuočio. Jis ten gal du kartus buvo, nes vežė į Vilnių. Negali pasakyti, ar matė kaltinamąjį, bet atrodo, kad ne. Tada vežė pagal svorį, 24 tonas. Pagal įstatymą galima vežti 24 tonas. Mašinoje yra svarstyklės, nes pagal tūrį neatspėsi. Greičiausiai gal buvo 20 kubų, nes pilna mašina yra 30 kubų. Važtaraštis yra dokumentas kelionei. Vieną sau pasiimdavo, kitą palikdavo smulkintuvo operatoriui, jei savininko nėra. Važtaraštis rašomas vienam reisui. Turėjo būti du važtaraščiai. Krūvos praktiškai vienodos buvo. Viskas išvežta buvo per vieną dieną.

Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) UAB „Pusbroliai“. Dirbo toje vietoje, tądien jis pasikrovė ir išvežė. Ant kelio malė malūnas, pasikrovė, buvo dvi krūvos abipus kelio ir išvažiavo. Nurodymus duoda vadybininkai iš Klaipėdos, iš ofiso paskambina arba pagal programėles. Bendrauja tik su vadybininku. Pagal jį, daugiau nieko nebuvo, nežino, ar E. B. tuo metu buvo, neatsimena. Važtaraščiai pildomi dviem egzemplioriais, vienas jam lieka, kitas užsakovui. Savo paduoda įmonei. E. B. imdavo važtaraščius. Įmonė teikia visapusiškas paslaugas, šiuo atveju, kiek žino, E. B. pats ištraukė medžius, ar įmonė vežė prie kelio. Kelmai buvo po dešine, o po kaire buvo maža krūva. Kelmai matėsi. Yra praktika sukrauti medieną, kur lengviau paimti. Miško storo nebuvo.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). Vežiojo skiedras, biokurą. Molėtų rajone dirbo epizodiškai. Užsakymą kur važiuoti, koordinates, gaudavo iš vadybininko. Vadybininkas Klaipėdoje, jie paskambindavo arba žinute atsiusdavo. Su užsakovais nebendraudavo. Vilkikus keisdavo. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje tai buvo, bet tiksliai negali pasakyti. Ten krūvelių daug būdavo. Tyrėja jį vežiojo po visus kaimelius, bet jis neatpažino.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gauna koordinates, atvyksta, prisimala ir išvažiuoja. Toj vietoj buvo, smulkino, bet kiekių neatsimena. Daug neišvežė. Koordinates gauna iš vadybininkų Klaipėdoje, per programėlę. E. B. tiekdavo įmonei žaliavą ir jie ją transportuodavo. Konkrečiai tą objektą liečiant, tai mano 80 procentų, kad E. B. nebuvo atvykęs, nebent prie kitų vairuotojų. Dažniausiai su savininkais bendrauja operatorius, jie kartais bendrauja važiuodami į naują vietą. Priėmimo aktų nepasirašinėja, turi tik savo važtaraščius. Galėjo nieko iš savininkų nebūti. Vietą žino pagal koordinates, to užtenka. Per jo karjerą nebuvo, kad paimtų ne tas krūvas. Jie privažiuoja tik po smulkintuvu. Ne visada mediena būna prie kelio sukrauta. Visi stengiasi krauti prie kelio, kur galėtų privažiuoti vilkikas. Ant raudono važtaraščio būna nurodyta lapuotis ar spygliuotis. Jame nurodyta, kas smulkinta arba kad mišri mediena. Jeigu neklysta, buvo dvi krūvos. Kiekvienas atvejis individualus.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „Pusbroliai“. Smulkino medieną – atvažiavo pagal koordinates, kurias gavo iš vadybininko. Koordinates gavo SMS žinute. Gulėjo medžiai tvarkingai krūvoje, buvo viena krūva su tarpais, tai dvi ar trys, buvo per abi keliuko puses. Susmulkino viską. Vadyba sakė smulkinti visas krūvas. Nepamena, ar E. B. buvo atvykęs, jis kitose vietose tikrai buvo, o ar buvo šitoj – neatsimena. Buvo išskirta lapuotis ir spygliuotis. Dirbo iki pusės dienos. Jokių pretenzijų niekas nereiškė. Krūvos buvo padarytos sąmoningai, prie kelio, kad būtų galima privažiuoti.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini). Darė biokurą (duomenys neskelbtini). Ten dirbo vadybininko nurodymu, rado dvi medienos krūvas: vienoj kelio pusėj ir kitoj. Per dieną daug krūvų mato, buvo pušelės. Atvažiavę pradeda dirbti, smulkinti medieną su mašina. Toje vietoje dirbo gal 3-4 valandas. Buvo gal 5-6 mašinos, nedaug. Smulkino dviese. Buvo dar vairuotojai. Neatsimena, ar užsakovas buvo atvažiavęs į tą vietą. Vadybininkas nurodė, ką smulkinti. Tas dvi krūvas susmulkino ir išvažiavo. Jie neturi informacijos, iš kur kirsta mediena. Jiems tik duoda koordinates. Yra taškas uždėtas prie tos krūvos ir būna prie krūvos užrašytas įmonės sutrumpintas pavadinimas ir tada matai užpurkštą, kad čia jų, šiuo atveju gal ir buvo kažkas parašyta, gal krūvos numeris.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „Pusbroliai“ dirbo 4 metus (duomenys neskelbtini). Jis vežiodavo išpjautų laukų šakas, miškų atliekas į vieną vietą, esančią prie sandėlio. Pas kaltinamąjį yra vežęs, bet (duomenys neskelbtini) nevežė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo jį pareigūnai, važiavo su jais į sklypą ir parodė, sakė, kad ten nedirbo. Jis tikrai jokių unikalių numerių nenurodė, nežino, kaip apklausoj atsirado kadastriniai numeriai.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini), kuris surenka medieną iš tam tikrų plotų ir sudeda į vieną vietą. E. B. rodė objektus, iš kur vežti medieną. Sklypo vietą nurodydavo. Parodydavo vietas kur vežti. (duomenys neskelbtini) nedirbo. Tiksliai nepamena parodymų. Jie negaudavo kadastrinių numerių. Jeigu yra įrašyta parodymuose, reiškia buvo pareigūnų prirašyta.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Valstybės miškų urėdijos Anykščių padalinio miškų išteklių specialistas. Pernai metais Miškų tarnybos specialistai kreipėsi dėl nukirstų medžių vertės, pateikė medžių skaičių ir reikėjo įvertinti nenukirsto miško tūrį ir vertę. Vertę skaičiavo pagal nenukirsto miško lenteles, kurios nurodytos programinėje įrangoje, pagal galiojančias nenukirsto miško kainas. Jis atliko vertės paskaičiavimą. Kiekvieno medžio rūšies stiebas padalinamas pagal stambumo grupes pagal nenukirsto miško tūrio lenteles. Yra patvirtinta metodika. Duomenis gavo iš miškų specialisto rašto. Jis turėjo sumatuoti kelmus ir tada pervesti į kiekvieno medžio rūšies 1,3 m aukštį. Skersmuo matuojamas kelmo šaknies kaklelyje matuojant kelmus, o jei medžius matuojant, tai tada matuojama 1,3 m. aukštyje. Reikia sumatuoti kelmus šaknies kaklelyje. Visi medžiai, kiek jie sudaro stambios, kiek vidutinės, kiek smulkios ir kiek iš viso, tada kiek sudaro malkinės. Čia skaičiuojama nuo visų medžių, nes kiekvienas skersmuo duoda skirtingus medienos tūrius. Taip paskaičiuoti galima naudojantis nenukirsto miško lentelėmis. Čia duotas bendras kiekis. Svarbiausias yra medžių skaičius, nes paskutinis susumuoja visus medžius pagal kategoriją. Privataus miško vertė skaičiuojama lygiai taip pat. Būna neteisėtų kirtimų, tai būtent naudoja valstybinio miško kainą. Kitų kainų nėra. Kainas patvirtina Miškų urėdijos direktorius, rašo įsakymą, kur nurodoma kaina skaičiuojant medienos vertę. Daugiau vertinamas medžio stiebas, šakos nefigūruoja. Nukirstas skaičiuojamas kitaip. Tada yra rinkos kainos, o čia tik augančio miško. Paskaičiavimas atliekamas kompiuterinėje programoje, kuri naudojama palengvinti skaičiavimui. Jeigu nukirstas ir nėra stiebų, tai matuojami kelmai šaknies kaklelyje ir yra lentelė, kuri konvertuoja tą skersmenį į 1,3 metro aukštį.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad suveda į programą kelmų duomenis, turi būti kelmų skersmenys siauriausioje vietoje. Nevertina tiek smarkiai kokio aukščio kelmas. Paprastai ir būna nupjautas ties šaknų kakleliu. Turi kompiuterinę programą ir automatiškai ji skaičiuoja tūrį pagal skersmenį 1,3 metro aukštyje. Šaknies kaklelis yra mistinė sąvoka, kur nėra nustatyta, kur ji prasideda, kur baigiasi. Jiems buvo išaiškinta, kad turi imti tūrį, matyt buvo policijos prašymas. Padarinė mediena yra ta, kuri skirta pardavimui. Tada prisideda šakų tūris. Šakų tūris 2,32. Tame tarpe dar ir likvidinė. Stiebų tūris 20,384 kubinių metrų. Viso stiebo tūris yra 20,384 su šakomis. Jis tik suvedė skaičius į programą. Paprastai šakos, viršūnės, kelmai atsimeta. Malkinė mediena irgi gali būti likvidinė. Padarinė skirta gamybai. Atliekų tūris neina į tą likvidą. Visas tūris yra stiebo tūris. Kiek ten kas ko paima, tai čia kitas klausimas. Jie aplinkai žalai apskaičiuoti, būtų vadovavęsi didžiausiu tūriu 20,384 kubinių metrų. Likvido tūris ta medienos dalis, kuri yra realizuojama, išvežama iš miško. Tas kas buvo pateikta, suvedė kelmus į programą, dar programoj prašo įvesti vidutinį skersmenį, tai tada remiasi miškų kadastro duomenimis. Programa prašo įvesti vidutinį medžio aukštį ir miškų kadastro duomenų. Jie turi taksuotus miškus ir ten viskas nustatyta. Ten buvo keletas likusių medžių, jis ten buvo nuvažiavęs. Aukščius išdėliojo programa pagal kelmus. Liudytojas buvo ten nuvažiavęs, buvo galima pamatuoti aukštį. Gal tuo metu buvo ne visi išvežti. Nepamena datų. Medžių aukščių sistemoj negali būti, tai yra kelmai surašyti. Pats pamatavo gulinčius medžius. Gal keletas gulinčių buvo. Kažką tai prisimena, ir pagal aplinkinius, išmatavo gal 3 medžius. Ten kur laukuose ne miško žemė, tai nėra sistemoj duomenų. Faktiškai gali būti miškas, jis teisiškai nėra miškas, nes nėra įtrauktas į miškų kadastrą. Jeigu būtų įtraukta į miškų kadastrą, medžiai būtų apskaityti. Tai būtų miškų urėdijos padalinys.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Valstybinės miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio miško apsaugos specialistė. Visa mediena yra skirstoma į padarinę ir malkinę. Padarinė mediena yra ta, iš kurios gaminami sortimentai, net ne sortimentai, o žaliavinė mediena, iš kurios gaminami rąstai ir pan. Vizualiai vertinama pagal skersmenį. Sortimentai yra įvairūs. Tai žaliavinė mediena, iš kurios gaminami kažkokie produktai. Visa ta mediena yra padarinė, tik rąstai gali būti statyboms ir pan. Gulintis medis yra padarinė mediena, jei jo skersmuo atitinka, tai nustatoma vizualiai. Apvalioji mediena yra nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės. Padarinė mediena yra ta, iš kurios galima padaryti apvalią medieną. Apvalioji mediena kvalifikuojama pagal savo rūšis, paskirtį. Kainos nustatytos sortimentams, jos parodo, ką galime gauti iš to medžio. Tai atlieka specialistai, kurie mato, ką galima padaryti. Visada stengiamasi gauti geriausią rezultatą, mato, ką iš jų galima pagaminti, pagal tai yra sortimentuojama. Nustatant padaringumą mato, ką galima padaryti ir pagal tai sortimentuojama ir ta mediena yra parduodama. Kainos yra nurodytos produktų, supjautų, nugenėtų. Stiebinė gamyba nėra vykdoma, visa mediena rinkoje yra pardavinėjama sortimentais pagal standartus. Miško sandėlyje nustatyta medienos kaina. Bet tai jau paruošta mediena, kurią jau perka pirkėjas. Nukirstą medieną paruošti iki apvalios reikalingi papildomi kaštai. Todėl ir būna dažnai skaičiuojama kaina medienos kaip nenukirsto miško. Šiuo atveju buvo prašyta paskaičiuoti apvaliosios medienos kainą. Padarinė ir ta buvo vertinama kokie tie sortimentai gali būti padaromi. Padarinė mediena taip pat skirstoma į smulkią, vidutinę ir stambią. Šiuo atveju, vertinant lentelę, tai tik įtraukti reiktų tuos kaštus, kurie buvo reikalingi gamybai, ir juos minusuoti. Skaičiavimai atlikti pagal valstybino miško kainas, gali vertinti tuo metu jų padalinyje buvusias rangovų suteikiamų paslaugų kainas. Jeigu imant medienos vertę pagal tai, kokie sortimentai galėjo būti, reiktų išminusuoti išlaidas. Nes į tai yra įskaičiuojami šitie dalykai. Tai kirtimas, sortimentavimas, išvežimas iš kirtavietės, bet tai įsiskaičiuoja į tą įkainį, už kurį rangovas gauna pinigus. Mediena pardavinėjama dažniausiai kietmetriais. Šiuo atveju 0,043 kietmetrio, tai gali būti maždaug vienas rąstas. Stambios padarinės medienos kietmetrio kaina būtų 50 eurų. Ta programa išskaičiuoja padarinės stambios, vidutinės ir smulkios kiekį. Programos negali komentuoti, nes ją naudoja kita institucija, bet šitas kiekis yra procentaliai išskaičiuojamas. Tai labai mažas kiekis. Medis auga nulaibėjančiai, jis plonėja, tai reikia vertinti. Naudojant šią programą reikia įvesti medžių aukštį. Nupjautas medis turi vertę. Kai medis nenukirstas ir nėra sortimentuotas, tai vadinama augančio miško kaina. Jis turi rinkos kainą pagal rūšį. Perkamas arba nenukirstas miškas arba perkama mediena iš sandėlio. Galima apskaičiuoti nenukirsto miško kainą. Rinkos kaina apskaičiuojama pagal aukcionus kas pusmetį arba dažniau. Nurodė, kad ji gali paskaičiuoti pagal Anykščių padalinio kainas, reikėtų atstumų dėl traukimo išlaidų ir tada dėl kirtimo išlaidų yra įkainis, apmokama už kietmetrį.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Utenos vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad žemės ūkio paskirties sklype iškirsti medžiai. Buvo rastos dvi krūvos iškirstų pušų. Kaip ir nebuvo vagystės fakto, buvo kviesti aplinkosaugos specialistai ir jie sutarė su savininkės sūnumi atvažiuoti pasitikslinti, ar yra pažeidimų. Daugiau su tuo tyrimu liudytojas nedirbo. Kai atvažiavo į įvykio vietą, ten buvo nukentėjusios sūnus. Liudytojas aiškinosi iškirtimo aplinkybes. Ten kirtimus atlikinėjo bylos kaltinamasis, šalia buvo kirtimai ir teigė, kad šalia kerta šitas žmogus. E. B. nurodė kaip dirbantį šalia, kertantį sklypus. Tiesioginio liudytojo nebuvo. Pasiklausinėjo lauke dirbančių, jie nurodė, kad galėjo šitas žmogus iškirsti. Turbūt visas kaimas pažįsta šitą žmogų, vietinis, turbūt, jam pasakė pavardę. Vertino, kad tada nusikalstama veika nepadaryta, daugiau buvo padaryta žala gamtai, mediena niekur neišvežta. Dabar jau žino medienos likimą. Patikslino, kad apklausė aplinkinius. Šie nurodė, kad yra toks ūkininkas, dar prieš tai kitiems pareigūnams nurodė, kad yra ūkininkas E. B.. Liudytojo konkrečiai neužfiksavo. Sklypo krašte buvo susandėliuotos dvi krūvos, kurias skyrė keliukas. Krūvose pagrinde buvo pušys.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Molėtų rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Važiavo į iškvietimą dėl pavogtos medienos (duomenys neskelbtini). Tai buvo maždaug karantino pradžioje, pernai metų pavasarį. Kvietė pareiškėjas, jis ten ir buvo. Matė plynus laukus, buvo kelmų privartyta, šakų matėsi, pareiškėjas sakė, kad ten buvo mediena sukrauta. Jį kvietė dėl to, kad medžiai jau pavogti, o prieš tai kvietė, kad nupjauti medžiai. Buvo pareiškėjas su broliu. Ten jau nieko nebuvo, bet matė medienos nuotraukas, jas rodė pareiškėjas ir policijos sistemoje buvo nuotraukos. Kiek pamena, kalbėjo apie kažkokį vietinį, pareiškėjas sakė, kad nutuokia, kas toks. Kiek jam žinoma iš pareiškėjo, nebuvo jokio tyrimo dėl medienos nupjovimo. Pakartotinėj įvykio vietos apžiūroje buvo skaičiuojami kelmai ir kelmo matmuo. Atrodo, kad buvo matuojami visi kelmai – ir išrauti, ir ne. Negali pasakyti, kas buvo daroma gretimame sklype. Atrodo broliai, ir vienas iš jų pranešėjas, buvo apklausti kaip liudytojai, o nukentėjusi jų motina. Apie įvykį pranešė sūnūs. Neatsimena, ar pateikė įgaliojimą, jis jų nukentėjusiais nepripažino. Buvo bendrauta su šalimais esančiais gyventojais, neatsimena, ar bendravo jis pats, ar kolega. Kiek atsimena, nieko nepasakė, nes būtų tarnybinis surašytas. Jo akimis, kaip ir nebuvo vaizdas pasikeitęs lapkričio mėnesį. Žino, kad buvo įvykis registre ir buvo 2-3 nuotraukos.

Išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta policijos pareigūnų 2020 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), fiksuota informacija apie iškirstus medžius sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 121-126).

2020 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvyko vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu užfiksuoti medžių kelmai, kurių dalis išrauti ir suguldyti; prie kelio užfiksuota medžio šakų krūva, išdėstytos 64 m ilgyje ir 10 m plotyje, kitoje kelio pusėje medžių šakos 30 m ilgyje ir 10 m plotyje (t. 1, b. l. 10-14).

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu – apžiūros aktu, matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota 217 nupjautų medžių kelmų (t. 1, b. l. 16-22).

Iš 2022 m. balandžio 1 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildyti ankstesnę atliktą vietos apžiūrą nėra galimybės (t. 2, b. l. 189-190).

2020 m. lapkričio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialisto sudarytame Biržės taksavimo lape nurodyti apskaičiavimai, atlikti pagal papildomos įvykio vietos pušų kelmų apžiūros aktą, pagal kuriuos iškirstos medienos likvido yra 17,479 kub. m (b. l. 25-26).

2020 m. gruodžio 8 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio gauto rašto matyti, kad apskaičiuota medienos vertė pagal Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus pateiktą biržės taksavimo lapą, kad iškirstos medienos 17,479 kub. m. likvido vertė yra 361,58 Eur (b. l. 29).

2022 m. balandžio 24 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Medienos paskaičiavimo akte nurodyta 2017 vnt. žalių pušų, kurių tūris ne mažesnis 17,479 ktm., paskaičiuota rinkos vertė, buvusi 2020 m. balandžio mėnesį (t. 3, b. l. 47-50).

2022 m. rugsėjo 21 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Medienos paskaičiavimo akte nurodyta 2017 vnt. žalių pušų, kurių tūris ne mažesnis 17,479 ktm., paskaičiuota rinkos vertė, buvusi 2020 m. balandžio mėnesį (t. 3, b. l. 145).

Medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinė sutartis (t. 3, b. l. 165-170).

2022 m. birželio VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio paaiškinamieji raštai (t. 3, b. l. 72, 84).

2020 m. balandžio 22 d. Apžiūros akte nurodyta, kad atlikta žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nukirstų medžių apimties apžiūra, sklype saugotinų medžių nerasta, apžiūra atlikta, dalyvaujant R. V., R. K., D. V., E. B. (b. l. 104).

2019 m. gruodžio 9 d. Nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. G-0054 nurodyta, kad pirkėjas UAB „Pusbroliai“ ir pardavėjas E. B. sutarė sąlygas dėl parduodamų kirtimo atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).

2019 m. vasario 9 d. sutartyje nurodyta, kad E. B. sudarė ilgalaikę žemės sklypo panaudos sutartį su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke R. Č. (b. l. 111).

2020 m. sausio 21 d. E. B. išrašė sąskaitą faktūra Nr. EB20001 įmonei UAB ,,Pusbroliai“ už kirtimo atliekas – 475 erdmetrius (b. l. 115).

2020 m. balandžio 29 d. E. B. išrašė sąskaitą faktūra Nr. EB20003 įmonei UAB ,,Pusbroliai“ už kirtimo atliekas – 465 erdmetrius (b. l. 116).

Siuntėjo UAB „Pusbroliai“ 2020 m. balandžio 28 d. važtaraščiai (t. 3, b. l. 15-25).

2020 m. spalio 19 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta, kad E. B. neteistas (t. 1, b. l. 127).

2019 m. gruodžio 31 d. suformuotoje Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. B. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (mišrus žemės ūkis) (t. 3, b. l. 10).

Nukentėjusioji tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pirko jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko iki mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi sklypu – visaip gražino, sodino medžius, planavo sklype iškasti tvenkinį, gal statyti pirtį ar vasarnamį, t. y. naudoti sklypą rekreaciniams tikslams. Tačiau kaltinamajam iškirtus medžius sklype, žemės sklypas buvo suniokotas ir visi ateities planai žlugo. Žlugę ateities planai bei teismo procesas jai sukėlė nemalonius išgyvenimus, dėl ko ji patyrė turtinę žalą, kurią, įvertinusi 15 000 Eur, prašo priteisti iš kaltinamojo.