Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago,

nuteistajam H. N. (nuteistojo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nedalyvaujant nuteistajam E. J., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. S. ir M. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti E. S. automobilį) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti M. G. automobilį) – laisvės atėmimas 6 (šešiems mėnesiams);

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (M. G. turto sugadinimas) – areštas 30 (trisdešimties) parų;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (E. S. turto sugadinimas) – areštas 20 (dvidešimties) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir H. N. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus 1/3 dalimi, H. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo H. N. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Į bausmės laiką H. N. įskaityta 1 (viena) laikinajame sulaikyme išbūta para (2018 m. liepos 27 d. – 2018 m. liepos 28 d.), ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas E. S. ieškinys ir iš E. J. ir H. N. E. S. solidariai priteistas 1034,33 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. metinės palūkanos už 1034,33 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiu pilnai tenkintas M. G. ieškinys ir iš E. J. ir H. N. M. G. solidariai priteistas 565 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. H. N. ir E. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. liepos 27 dieną apie 05.30 val. šalia (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – M. G. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 eurų vertės, pritaikius AUDI markės automobilio raktelį, įsibrovė į minėtą automobilį, sugadino vairo mechanizmą 50 eurų vertės, sugadino rankinio stabdžio trosus (korpusą) 30 eurų vertės, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio variklio, o pats automobilis laisva eiga nuriedėjo atbulom skersai (duomenys neskelbtini) gatvės, kur sustojo šalia (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo sulankstyti stabdžių vamzdeliai 40 eurų vertės, sulankstytas kuro vamzdelis 20 eurų vertės, nuplėšta kablio rozetė 15 eurų vertės, sugadintas galinis bamperis 50 eurų vertės, sulankstytas dešinės pusės slenkstis 70 eurų vertės, iš viso sugadino svetimą, M. G. priklausantį turtą bendros 275 eurų vertės, ir kėsinosi pagrobti svetimą, M. G. priklausantį, turtą, 600 eurų vertės.

2. Be to, H. N. ir E. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. liepos 27 dieną apie 06.00 val., nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – E. S. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų vertės, pritaikius AUDI markės automobilio raktelį ir sugadinus vairuotojo durelių spynelę 11 eurų vertės, įsibrovė į minėtą automobilį, sugadino variklio užvedimo spynelę 8 eurų vertės, sugadino magnetolą JVC 59 eurų vertės, sugadino daiktadėžę 142 eurų vertės, viso sugadino svetimą, E. S. priklausantį turtą bendros 220 eurų vertės ir kėsinosi pagrobti svetimą, E. S. priklausantį turtą 1000 eurų vertės, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvyko policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis H. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jos vykdymą arba pakeisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę. Nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjant skundą, prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei jauną amžių. Apeliantas taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo E. S. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir sumažinti E. S. priteistos turtinės žalos dydį bei atmesti jo ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

4. Atsiliepimu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. prašo atmesti nuteistojo H. N. apeliacinį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Teismo posėdyje nuteistasis H. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam H. N. paskirta bausme, prašoma sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir atidėti bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę, taip pat prašoma sumažinti E. S. priteistos turtinės žalos dydį ir keliamas E. S. priteistos neturtinės žalos pagrįstumo klausimas.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį H. N. ir E. J. atžvilgiu. Šioje byloje nėra skundžiama nuosprendžio dalis dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl dėl šių aplinkybių nepasisakoma. Byloje pareikšto nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio klausimą apylinkės teismas išsprendė teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam H. N. už nusikaltimo, nustatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl M. G. turto sugadinimo), padarymą paskyrė bausmę, nenumatytą šio straipsnio sankcijoje, todėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. teismo nuosprendžio dalis, kurioje H. N. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl M. G. turto sugadinimo), padarymą paskirta 30 parų arešto bausmė, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl H. N. paskirtų bausmių

11. Skundžiamu nuosprendžiu H. N. pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti du apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), už kurių padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas H. N. už kiekvieno šių nusikaltimų padarymą atskirai paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

12. H. N. taip pat pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 187 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas H. N. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

13. H. N. taip pat pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 187 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas H. N. už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, už atskiras veikas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu bei nuteistajam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

14. Nuteistasis H. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apskųstąjį nuosprendį, sušvelninant jam paskirtas bausmes, t. y. paskiriant jam mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą arba skiriant jam švelnesnės rūšies, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo nuteistajam H. N. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje, kitaip nei mano apeliantas, išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų bendrą visumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. N. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir nustatydamas jų dydžius, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pasirinko teisingus bausmių bendrinimo būdus, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes H. N. už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, jog H. N., veikdamas bendrai su E. J., padarė du tyčinius apysunkius (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus nuosavybei, vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalyje) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalyje), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į H. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis – teisiamas penktą kartą, po bausmės atlikimo iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų paleistas 2018 m. gegužės 9 d., baustas administracine tvarka, Panevėžio apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs kitas nusikalstamas veikas. Kadangi H. N. po paskutinės bausmės atlikimo nebandė įsidarbinti, praėjus tik truputį daugiau kaip dviem mėnesiams vėl padarė nusikalstamas veikas, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės H. N. elgesio iš esmės neįtakojo, siekdamas apriboti nuteistojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti H. N. tik skiriant bausmes, susijusias su realiu laisvės atėmimu, ir atmetė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas H. N. už abiejų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 20 (dvidešimties) parų areštą. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad buvo nustatyta viena H. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistajam paskirtų bausmių dydžiai yra žymiai mažesni už įstatymo leidėjo nustatytus šių bausmių vidurkius. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirti švelnesnes bausmes ar dar labiau sumažinti paskirtų bausmių trukmę, nėra.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis H. N. kelia klausimą ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu, t. y. prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, H. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę – ne kartą teistas už analogiškų ir kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, visais ankstesniais nuosprendžiais baustas pačiomis griežčiausiomis bausmėmis, aptariamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nepraėjus nė trims mėnesiams, daro išvadą, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu išvadų nedaro ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymas jo atžvilgiu nesuderinamas su bausmei keliamų tikslų įgyvendinimu. Bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – galima pasiekti tik H. N. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nes baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, nepakanka jo asmenybei taisyti.

19. Pirmosios instancijos teismas H. N. už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje (M. G. turto sugadinimas), padarymą paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas nuteistajam H. N. nepagrįstai už šio nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę, nenumatytą BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje. BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, šio straipsnio sankcijoje arešto bausmė nenumatyta.

20. Apskųstojo teismo nuosprendžio dalis, kurioje H. N. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas 30 parų areštas, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Kadangi nesant prokuroro skundo nuteistojo teisinė padėtis negali būti pasunkinta, H. N. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina nauja bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į pirmiau išsamiai aptartus H. N. skirtinos bausmės rūšiai ir dydžiui reikšmingus kriterijus, jam nustatomas artimas vidutinei trukmei – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

21. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu H. N. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, už kurias atskirai paskirtos bausmės buvo subendrintos, skiriant naują bausmę už vieną iš keturių nusikalstamų veikų, naikintina ir apskųstojo nuosprendžio dalis dėl H. N. paskirtų bausmių subendrinimo ir jam Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo su šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalyse ir 5 dalies 1 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Dėl E. S. civilinio ieškinio

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų H. N. ir E. J. 1126,71 Eur turtinę žalą ir 4000 Eur neturtinę žalą (5 t., b. l. 8-10). Apylinkės teismas E. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 634,33 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti E. S. priteistą turtinę žalą, o E. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Anot apelianto, E. S. priklausančio automobilio remontas negali kainuoti tiek, kiek nurodyta ieškinyje, todėl daro išvadą, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti, o priteista turtinės žalos suma neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. H. N. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė E. S. priteistinos turtinės žalos dydį, kadangi byloje nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys automobilio vertę jo įsigijimo metu. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nelogiška, jog E. S. priklausančio automobilio remonto kaina beveik tris kartus didesnė negu M. G. priklausančio automobilio remonto kaina, nors abiejų nukentėjusiųjų automobiliai yra vienodo modelio ir markės, o M. G. automobilis buvo apgadintas labiau. Prašymo atmesti E. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo H. N. neargumentuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo prašymai nepagrįsti.

24. Siekdamas, kad nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti civilinio ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. S. civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinės žalos dydį grindė būsimus automobilio detalių ir remonto kaštus patvirtinančiais dokumentais (5 t., b. l. 11-24). Ieškinyje E. S. nurodė, kad turtinę žalą sudaro planuojamos išlaidos įsigyjant automobilio detales, kurios buvo sugadintos nusikaltimo padarymo metu (automagnetola JVC KD-X30-73,52 Eur, užvedimo spynelė – 8 Eur, durų rankenėlė su spyna ir raktu – 11,20 Eur, daiktadėžė -141,61 Eur), ir būsimos išlaidos automobilio remontui (892,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. S. pateiktą UAB „M.“ pasiūlymą (5 t., b. l. 13), kuriame nurodytos preliminari apgadinto E. S. automobilio remonto (892,38 Eur) kaina, sprendė, kad pasiūlyme nurodyta laidų pynės remonto darbų kaina (680,01 Eur) per didelė ir neatitinka automobilio apgadinimo mąsto. Sumažindamas E. S. prašomų priteisti automobilio remonto išlaidų dydį nuo 892,38 Eur iki 400 Eur, o prašomą priteisti bendrą turtinės žalos dydį nuo 1126,71 Eur iki 634,33 Eur, apylinkės teismas rėmėsi ir tuo, kad byloje buvo pateikti duomenys apie būsimas, tačiau ne faktiškai E. S. patirtas automobilio remonto išlaidas, todėl tokius duomenis vertino kaip nepakankamus visai civiliniu ieškiniu prašomai turtinės žalos sumai pagrįsti. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam E. S. priteistos turtinės žalos dydis turėtų būti dar labiau sumažintas.

25. Nors nukentėjusiųjų M. G. ir E. S. automobiliai yra tos pačios markės ir to paties modelio (Audi 80), panašių metų laidos (atitinkamai 1992 m. ir 1991 m.), o nusikalstamų veikų padarymo metu abu automobiliai buvo apgadinti panašiai, tačiau, atsakydama į apelianto argumentą dėl nepagrįstai ženkliai besiskiriančių nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose prašomų priteisti išlaidų už automobilių remontą, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę laisvai pasirinkti jam priklausančio apgadinto automobilio remonto ir detalių įsigijimo vietą. Įstatymas neįpareigoja nukentėjusiojo rinktis pigiausią ar civiliniam atsakovui priimtiniausią sugadinto daikto grąžinimo į iki nusikalstamos veikos padarymo buvusią būklę variantą. Be to, M. G. ir E. S. apylinkės teismo priteisto sumos už jiems priklausančių automobilių remontą skiriasi neženkliai – 290 Eur ir 400 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. G. ir E. S. priklausančių automobilių įsigijimo kaina šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės nustatant nukentėjusiesiems priteistinų turtinių žalų dydžius, kadangi abiejų nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose reiškiami reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo yra susiję su apgadintų automobilių remonto ir reikalingų detalių įsigijimo išlaidomis, o ne pačių automobilių verte, nes, nors juos ir buvo kėsintasi pagrobti, tačiau savininkai jų neprarado ir neprašo atlyginti pačių automobilių vertės. Be to, vienas iš kriterijų, į kuriuos apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir atsižvelgė, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos turtinės žalos dydžius, yra automobilių rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne jų įsigijimo kaina, todėl apeliaciniame skunde reiškiama kritika pirmosios instancijos teismui dėl to, kad nebuvo išreikalautos automobilių pirkimo – pardavimo sutartys, laikytina nepagrįsta.

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad E. S. ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nustatydamas E. S. patirtos neturtinės žalos dydį – 400 Eur.

27. Nors H. N. apeliaciniame skunde pareikšto prašymo atmesti E. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo detaliau neargumentuoja, akivaizdu, kad nuteistasis nepripažįsta E. S. padaręs neturtinės žalos. Tačiau kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam E. S., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinių atsakovų H. N. ir E. J. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą E. S. naudai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

29. Pirmosios instancijos teismas iš nukentėjusiojo teiginių ieškinyje ir jo atstovo paaiškinimų posėdyje nustatė, kad apgadintąjį automobilį E. S. brangino ir vertino, skrupulingai prižiūrėjo, todėl padarė išvadą, kad E. S. dėl automobilio apgadinimų bandant jį pavogti ir negalėjimo naudoti po nusikalstamos veikos padarymo patyrė neturtinę žalą. Ieškinyje E. S. nurodė, kad dėl H. N. ir E. J. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, emocinę depresiją ir šoką, išgyveno didelį nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandęs, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Civilinis ieškovas paaiškino, kad automobilį, kuris pagamintas 1991 m. lapkričio 12 d. ir kurio visos detalės iki pasikėsinimo jį pagrobti buvo originalios, puoselėja ir saugo bei 2021 metais ketina pateikti prašymą dėl jo pripažinimo istorine motorine transporto priemone. Taip pat nurodė, kad apgadintas automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, todėl dėl po nusikalstamos veikos padarymo apribotų galimybių ja naudotis ilgą laiką jautė fizinį ir dvasinį diskomfortą.

30. Nukentėjusiojo įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekmes ir padarymo aplinkybes (E. S. automobilis nebuvo smarkiai apgadintas, automobilis nebuvo patrauktas nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ir jo nereikėjo ieškoti, tačiau detalių ieškojimas jau nebegaminamo automobilio remontui atima daug laiko ir pats remontas yra gana brangus), nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje (brangiausiomis vertybėmis teismų praktikoje laikomos asmens sveikata ir gyvybė, asmens seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, o neturtinė žala už nusikalstamas veikas nuosavybei vertinama žymiai mažesnėmis sumomis), kaltinamųjų amžių ir finansinę padėtį (jauni ir neturi vertingo turto), kitas bylai reikšmingas aplinkybes (automobilio pagaminimo metus, jo rinkos vertę), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo sumažinta. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo, vertinusio E. S. prašomą priteisti 4000 Eur neturtinės žalos dydį kaip per didelį ir pažeidžiantį sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, argumentui, kad neproporcingai didelės neturtinės žalos priteisimas nuteistiesiems gali tapti nepakeliama finansine našta ir gali būti vertinamas kaip papildoma bausmė. Teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio, turi užtikrinti, kad tokių nepageidaujamų pasekmių būtų išvengta.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam E. S. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje pagrindo nėra.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo H. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje H. N. už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas 30 parų areštas, ir H. N. už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti naują bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį jį įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl H. N. paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmes subendrinti iš naujo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu H. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir H. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir H. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.