- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2K-28/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- A. D. N.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius, Vidmantas Martyšius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką D. B. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. (dvi paros).
Nukentėjusiajam A. D. N. (A. D. N.) pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistojo D. B. ir jo gynėjo Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeitė: D. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį, palikdama jam paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, D. B. atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; nustatė, kad bausmės vykdymas pradedamas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. gegužės 18 d., apie 2.40 val., būdamas įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“ laiptų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykus tarp nukentėjusiojo A. D. N. ir nuteistojo D. B. konfliktui – grumtynėms, kurių metu jie kelias sekundes susikabinę ir stumdydamiesi sukosi ratu taip, kad nukentėjusiajam atsidūrus prie turėklų šis persisvėrė per juos ir nukrito dėl netyčinių nuteistojo D. B. veiksmų, nes, siekdamas atitraukti nuo savęs įsikibusį nukentėjusįjį, atstūmė jį nuo savęs turėklų link. Nukentėjusiajam A. D. N. nukritus ant žemės, jam padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, V ir VI kaklo slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pakenkimu. Taip D. B. dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam A. D. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjas Ričardas Suslavičius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje BK 39 straipsnio pagrindu nuspręsta jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus vertindami įrodymus, nes nepagrįstai, nesilaikydami konstitucinio jurisprudencijos tęstinumo principo, neįžvelgė BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose numatytų lengvinančių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-275/2009). Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 39 straipsnio nuostatų ir esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms bei pagrindui neatleido nuteistojo D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kasatoriai nurodo, kad D. B. ėmėsi aktyvių veiksmų – pirmas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau apeliacinės instancijos teismas išvadoje to nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos („Teismų praktika“, Nr. 28, 2008 m.) ir pažeidė BK 59 straipsnį. Taip pat kasatoriai nurodo, kad D. B. iš karto po įvykio pripažino esmines bylos aplinkybes, savo noru davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau jų nekeitė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kritiškai vertino savo elgesį, tačiau teismai šių aplinkybių nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pasak kasatorių, teismai nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiojo asmens veiksmai ir kad D. B. buvo priverstas gintis (nustumti nukentėjusįjį nuo savęs, dėl to šis persivertė per laiptų aikštelės turėklus), taip nesilaikyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kasacinės nutarties Nr. 2K-275/2009.
Kasatoriai nurodo, kad netyčinės nusikalstamos veikos padarymą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai, prieštaraujantys moralės ir dorovės principams, pažeidžiantys D. B. garbę ir orumą, tačiau teismai, netinkamai vertindami nukentėjusiojo elgesio pobūdį, nesigilino į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (nukentėjusiojo asmens fizinio smurto naudojimas prieš kaltininką, jo garbės ir orumo žeminimas, kitoks įžeidimas pripažįstamas provokuojančiu elgesiu). Kasatoriai pažymi, kad, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai turėjo laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos BK 59 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau į tai neatsižvelgė, nepagrįstai nuo šios praktikos nukrypo, t. y. nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs D. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai nuteistajam nepritaikė BK 39 straipsnio ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nors buvo visos BK 39 straipsnyje numatytos sąlygos (veika padaryta pirmą kartą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra daugiau negu dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, asmenybė teigiamai apibūdinama).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiojo A. D. N. atstovas pagal įstatymą M. M. N. (M. M. N.) prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti ir atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme (susipažinimas su dalimi baudžiamosios bylos, atsiliepimo bei kitų dokumentų parengimas).
Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą, pasisakydamas dėl netinkamo įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teigia, kad Vilniaus apygardos teismas argumentuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, patikrino įrodymų vertinimą ir jų pakankamumą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą perkvalifikavo nuteistojo D. B. veiksmus iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, šio teisių nesuvaržė. Jo manymu, teismai vadovavosi įstatymu ir nepažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų.
Atstovo pagal įstatymą teigimu, apygardos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti nuteistajam BK 39 straipsnio nuostatų, nes byloje esantys duomenys išsamiai įvertinti pagal teisinius kriterijus, nustatytus BK 39 straipsnio 3 punkte. Pasak jo, D. B. viso baudžiamojo proceso metu turėjo galimybes dėstyti savo argumentus, tačiau, norėdamas sumenkinti savo vaidmenį, melagingai nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, kvietė pagalbą telefonu (112), atlygino visą padarytą žalą. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad nuteistasis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo A. S. trisdešimt metrų nuo įvykio vietos. Nors nukentėjusiajam nustatytas 15 proc. darbingumas ir jam būtina speciali nuolatinė priežiūra, nuteistasis atlygino tik 1600 Lt iš 327 790,53 Lt teismui pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo advokato kasacinį skundą prašo skundą atmesti.
Prokurorė, remdamasi teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2007), teigia, kad nuteistojo D. B. veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (pasišalino iš nusikaltimo vietos, grįžo tik sulaikytas apsaugos darbuotojo, pagalbą nukentėjusiajam kvietė tik šio paragintas). Prokurorės nuomone, nuteistojo D. B. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės buvimo (nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nesistengė kompensuoti nukentėjusiojo patiriamų didelių materialinių išlaidų; nedidelė suma nukentėjusiajam pervesta tik po nuosprendžio pirmosios instancijos teisme priėmimo ir šis poelgis teismo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte).
Prokurorė, remdamasi teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-502/2005), nurodo, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo A. D. N. neleistinus ar provokuojančius veiksmus, todėl teismai, jos nuomone, pagrįstai neįžvelgė numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Prokurorė teigia, kad, nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų viseto (byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nėra pagrindo nuteistajam D. B. taikyti BK 39 straipsnį.
Be kita ko, prokurorė pažymi, kad buvo vertinama byloje esančių aplinkybių visuma – D. B. nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalotas jaunas žmogus, tapęs neįgaliu, todėl teismo paskirta bausmė yra adekvati padarytai veikai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl pagrindo nustatyti lengvinančias aplinkybes ir taikyti BK 39 straipsnį
Kasacinio skundo teiginiai apie neva nepagrįstai nenustatytas lengvinančias aplinkybes priklauso faktinių aplinkybių sričiai, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kasatorių teiginiai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiojo asmens veiksmai, kad nuteistasis buvo priverstas gintis, pirmas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo argumentus konstatavo, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviesta ne tik nuteistojo, bet ir liudytojų. Jokių kitų aktyvių veiksmų padėti nukentėjusiajam nuteistasis nesiėmė, iškart po įvykio bandė palikti įvykio vietą, tačiau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Konstatuota, jog šios aplinkybės nėra pagrindas teigti, kad jis tokiu būdu siekė išvengti sunkių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atmesti ir nuteistojo argumentai dėl to, kad D. B. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), neva konfliktą inicijavo nukentėjusysis, o nuteistasis tik gynėsi nuo jo smūgių. Pažymėtina, kad nuteistasis proceso metu neigė, jog grūmėsi su nukentėjusiuoju. Jo teigimu, besigindamas jis tik ištiesė ranką į priekį, mostelėjo, ir nuo to nukentėjusysis nukrito nuo turėklų (T. 1, b. l. 111-112; T. 2, b. l. 138). Natūralu, kad esant tokiai nuteistojo įvykio versijai, nesutampančiai su byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismai nepripažino ir nuoširdaus gailėjimosi fakto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, neįžvelgę BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose numatytų lengvinančių aplinkybių, nesilaikė konstitucinio jurisprudencijos tęstinumo principo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra deklaratyvūs.
Teismų nustatytomis aplinkybėmis teisinio pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39 straipsniu nėra.
Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
Nukentėjusiojo A. D. N. atstovas pagal įstatymą M. M. N. prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme (susipažinimas su dalimi baudžiamosios bylos, atsiliepimo bei kitų dokumentų parengimas). Kartu su atsiliepimu pateiktas advokato Vidmanto Martyšiaus orderis LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 gruodžio 31 d. pinigų (1000 Lt) priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009 ir kt). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2010).
Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, jo atstovas buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos turi būti apmokėtos. Kita vertus, atsižvelgiant į kasacine tvarka iškeltų ir nagrinėtų teisinių klausimų palyginti nedidelį sudėtingumą, taip pat į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, iš nuteistojo priteistina suma mažinama perpus – iki 500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo D. B. nukentėjusiojo A. D. N. atstovui M. M. N. (M. M. N.) 500 Lt (penki šimtai litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.