Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2.1. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nejautė tyrėjos spaudimo. Taip pat nurodė, kad jis abejoja specialisto išvada, neaišku, kodėl žmogus, nebūdamas socialiai draustas, važiavo į Klaipėdą, o ne Mažeikiuose kreipėsi į skubios pagalbos centrą, jeigu buvo tokie rimti sužalojimai. Abejoja dėl to, kad pačiuose pirmuose kaltinimuose yra kaltinamas du kartus smogęs durimis ir vieną kartą tyčia ranka. Čia yra melas, mano, kad galimai susižaloti galėjo ir dirbtiniu būdu. Neaišku, kur įvyko sužalojimai, gal jis susižalojo kitą dieną, gal nukrito nuo laiptų. Nesutinka, kad sužalojimai buvo patirti konflikto metu, nes jis nieko nepadarė

2.2. Gavęs kaltinamąjį aktą, suprato, kuo jį kaltina. Su nukentėjusiuoju kontaktuoti nebandė. Įvykio aplinkybių nesiaiškino, nes tyrėja buvo pasakiusi ir jo parodymuose buvo parašyta, kad jis taikytis nesutinka. Gal visų aspektų dabar neatsimena, bet tikrai nebuvo nei stūmimo, nei laikymo, nei smūgiavimo. Tikrai nepamena kur buvo nukentėjusysis, kai jis bandė uždaryti duris. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu daug žodžių buvo pačios tyrėjos, ne visos mintys yra jo ir tikrai nėra viskas surašyta pažodžiui, kaip sakė. Tikrai nesutinka, kad kažką padarė.

2.3. Taip pat parodė, kad jo tyčinių veiksmų galimuose sužalojimuose nebuvo. Tyrėja akcentavo, kad jis galimai susižalojo nuo jo paleistų durų, o tai jis traktuoja, kaip neatsargų veiksmą – paleisti duris. Galimai jis galėjo susižaloti nuo jo neatsargaus veiksmo. Durų paleidimas buvo kaip akcentas, todėl dalinai sutinka, nes jis paleido duris. Tai buvo neatsargus jo judesys, bet jokių tyčinių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Nesutinka su kaltinimais, nes iš jo pusės nėra padaryta jokių tyčinių veiksmų.

2.4. Vėlesnių teismo posėdžių metu parodė, kad nukentėjusysis buvo tarpduryje, bet tuo momentu kai jis paleido duris, ar jis įeidinėjo, ar vis dar stovėjo, nepamena. Mano, kad jo paleistos durys negalėjo kliudyti nukentėjusiojo, nes durų lankstas palengva jas pritraukinėjo – nėra staigaus pritraukimo. Kiek matė, niekas nieko neprispaudė. Nematė, ar durys atsirėmė į kokią nors kliūtį.

3. Nukentėjusysis S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena dabar su buvusia kaltinamojo žmona. Ne kartą buvo veržtasi į namus, grasinta nužudyti, susidoroti. Birželio 15 d. pavakary, prieš pusę 6, jis grįžo po darbų, netoli namo pasistatė automobilį, ėjo link laiptinės namo ir sutiko J. E. su dukra G.. Ji vedė dukrą susitikimui su tėvu, t. y. kaltinamuoju. Pamatęs, kad jos pareina iš vaikų aikštelės, laukė prie laiptinės. Pamatė, kad palei (duomenys neskelbtini) namą, kuriame gyvena, pareina kaltinamasis. Jis priėjo prie J. E. ir dukros G., o pats, kad nestovėti arti, atsitraukė prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo kas kaip vyksta. Ten vyko kaltinamojo ir jo dukros pokalbis. Iš kaltinamojo bendravimo ir viso elgesio matė kylančią agresiją ir išankstinį nusiteikimą prieš jį. Matydamas nevaldomą kaltinamojo emocijų proveržį, prasivėrė laiptinės duris ir stovėjo viena koja laiptinėje, o kita koja laikė atrėmęs laiptinės duris. Durys buvo praviros ir jos nebuvo su niekuo užkištos. Tą dieną buvo labai karšta. Kai šalta, laiptinės durys užsidaro labai lėtai, o kai karšta, durų pritraukimo mechanizmas duris uždaro pakankamai greitai. Jeigu kas įvyktų – apsižodžiavimas ar puolimai, kaip visada buvo grasinama, norėdamas, kad jos galėtų įeiti į laiptinę, jis laikė praviras duris. Kairia koja atsirėmęs klubu ir kairiu pečiu, visada laikė praviras duris. Dešinėje rankoje buvo jo daiktai ir G. kuprinytė. Tuo metu jo abi rankos buvo užimtos, tik paskui viską persiėmė į vieną ranką. Dar prieš atidarydamas duris, pamatė iš T. B. pusės kylančią agresiją, įsijungė telefono video aparatą, bet jo nefilmavo, nors jis sakė: „tu manęs nefilmuok, aš ne viešas asmuo“, jam pranešė, kad viską įrašinės ir kamera visada buvo nuo jo nusukta. Kai buvo atidaręs duris ir jas laikė kairės pusės korpusu, stebėjo aplinką ir žiūrėjo kas vyksta. Prieš tai stovėjo prie durų, o jie buvo 2-3 metrai link suolelio, kur susitiko. Kadangi J. E. tiek fiziškai, tiek psichologiškai labai bijo kaltinamojo, ji kartais tinkamai neparenka žodžių, kad jam atsakyti. Jis keletą kartų pasakė: „ne, kita diena netinka, ne susitikimų laikas“, bet jis pasakė vietoj J. ir tai daugiau buvo skirta J., kad ji tuo metu išeitų iš diskomforto zonos. Tada iš kaltinamojo prasidėjo koneveikimas jo atžvilgiu – įvairūs epitetai, keiksmažodžiai. Jis pasakė, kad nusiramintų, to nereikia daryti. Jis nieko neklausė. Tuo metu, kai pamatė, kad kivirčas gali būti nevaldomas, atidarė laiptinės duris ir tarp jų atsistojo. J. E. su dukra G. buvo lauke prie laiptinės – stovėjo dešiniau, T. B. stovėjo prieš juos ir visą situaciją turėjo aiškiai matyti. Su kiekvienu J. E. pasakymu ir G. kalbinimu, kad eitų pas tėvą, kaltinamojo žodžiuose ir veiksmuose matėsi labai didelė ir nevaldoma agresija, buvo grasinama su juo susidoroti. Po viso apsižodžiavimo, jos bandė įeiti į laiptinę, tuo metu kaltinamasis trenkė durimis jam į kairįjį dilbį ir tuo metu paleido tašę bei kuprinę. Jis atstūmė duris, bet kaltinamasis jau buvo atsitraukęs. Tuo momentu J. ir dukra G. dar nebuvo įėjusios į laiptinę, todėl paprašė, kad jos įeitų į vidų. Kai jos per tą tarpą įbėgo į laiptinę, tada T. B. antrą kartą specialiai trenkė durimis. Kliuvo į riešą. Nežino, kuria ranka, bet jis sakė: „ateik, aš tau tuoj duosiu“, ne vieną kartą sakė, kad su juo susidoros. Su agresija, nervais, jis man trenkė durimis vieną, antrą kartą ir dar bandė ranka. Jo koja buvo tarp slenksčio ir durų, todėl žiūrėjo, kad nesužalotų ir kojos. Dar būnant lauke G. pradėjo verkti, J. irgi pradėjo verkti, o kai įpuolė į laiptinę, J. pradėjo šaukti: „ką tu darai, kada tai baigsis“. Jis pasakė: „kol šitas bus gyvas, tol niekas nesibaigs“. J. sakė, kad kvies policiją, išbėgo iš laiptinės ir paskambino 112. Visą tą laiką jis stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo, kad joms nieko neatsitiktų. Tada kaltinamasis iš tos vietos pasišalino. Iškvietus policiją, parlydėjo J. iki buto, pats išėjo prie laiptinės laukti policijos pareigūnų. Jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje aš fotografavau sužalojimus. Ant kairės rankos buvo didžiausia mėlynė, nubrozdinimai, kraujas ir visa kita, o ant dešinės rankos buvo tik sumušimai.

3.1. Laiptinės durys visada buvo uždarytos. Jis suvedė kodą ir atidarė laiptinės duris. G. su J. nuo suoliuko priartėjo prie laiptinės aikštelės po stogeliu, T. B. atėjo iš paskos, o jis jau laikė atidarytas laiptinės duris. Tada T. B. klausė: „ar galiu ateiti kitą dieną pasiimti dukrą“, aš sakiau: „ne, nes ne tavo susitikimo diena“. Turbūt šie žodžiai jį išvedė iš pusiausvyros ir pradėjo grasinti. Jau tuo metu jis tampė duris, bet aš vis dar atsitraukdavau. Jis visą agresiją buvo nukreipęs į jo pusę ir nebežiūrėjo nei į Jo., nei į G.. Jis pats laikė telefoną, blokavosi duris, kad jo nesužalotų ir tuo metu kliuvo per dilbį. Po pirmo smūgio, J. su dukra vis dar stovėjo aikštelėje. Tada jis plačiau pravėrė duris ir jos įbėgo į vidų. Kai jos įbėgo į laiptinę, B. dar kartą trenkė durimis – pataikė į riešą ir dar bandė suduoti su ranka. Su durimis gavau du kartus. Buvo galingi du smūgiai su durimis, trenkė specialiai. Pirmą kartą pataikė į kairės rankos dilbį, antrą kartą į kairės rankos riešą – gal žemiau. Po antro smūgio, buvo dar vienas smūgis ranka su tomis pačiomis durimis. Patyrė dilbio sumušimą, nubrozdinimus, buvo didelė mėlynė ir jos viduryje buvo nubrozdinimas su krauju. Dešinėje rankoje žemiau riešo matėsi didelis sutrenkimas. Sužalojimų nuotraukas yra pateikęs tyrėjai, ji pasidarė kopijas. Dar apklausos metu pas tyrėją buvo darytos nuotraukos. Nuotraukos (t. 1, b. l. 75) darytos tarnybiniame automobilyje, o dvi pas tyrėją kabinete (t. 1, b. l. 72-73). Tą vakarą į medikus nesikreipė. Kadangi prieš tai gyveno Klaipėdoje ir ten yra jo šeimos gydytoja, 16 dieną kreipėsi į savo šeimos gydytoją Klaipėdoje, bet nebuvo vietų, todėl 17 dienai užsiregistravo į „MediCa klinika“ pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja jį apžiūrėjo, įvertino, aprašė ir išdavė pažymą. Tą patį vakarą nesikreipė į priimamąjį, nes jam buvo didelis stresas. Apklausa tarnybiniame automobilyje vyko virš valandos, po to grįžo namo, buvo didelis stresas, todėl reikėjo rūpintis savo drauge ir jos vaikais. Tuo metu net negalvojo, kad reikės kažkur kreiptis. Ant rytojaus jam skaudėjo, buvo didelė mėlynė, kažkiek suspenduoti kairės rankos ir dešinės riešo judesiai (sutinęs raumuo), todėl kreipėsi į gydytoją. Į Mažeikių ligoninės priimamąjį nevažiavo, nes žinojo, koks yra požiūris COVID metu, todėl norėjo papulti pas savo gydytoją. Dėl patirtų sužalojimų nereikėjo specialaus gydymo. Šeimos gydytoja nustatė sužalojimus ir nusprendė, kad tiesiog sugis.

3.2. Laiptinės durims yra atrama, bet ji tikrai nebuvo atlenkta, nes jis pats su koja laikė duris. Niekas negalėjo atlenkti durų atramos. Kaltinamasis priėjo paskutiniu momentu, kai jam prasidėjo agresija. Yra durų pritraukimo mechanizmas, jis veikia. Kadangi šilta, viskas išsiplėtę, duris uždarinėja pakankamai greitai. Durys juda labai lengvai. Kai kaltinamasis jam trenkė durimis, pajuto skausmą, nes smūgis buvo ne mažas. Skausmą išreiškė šaukdamas. Kaltinamasis buvo pilnas agresijos, akys stačios, tamsios. Iš jo šaukimo kaltinamasis tikrai turėjo suprasti, kad jis gavo smūgį ir patyrė skausmą. Trečias smūgis ėjo kartu su antru smūgiu. Po smūgių J. pradėjo klykti, šaukti, išbėgo į lauką, klausė kaltinamojo: „ką tu darai ir kada tai baigsis“, pradėjo rėkti, kad skambins policijai ir pradėjo skambinti. Tuo momentu visa kaltinamojo agresija buvo nukreipta jo atžvilgiu, jis tiesiog atšoko, atsitraukė ir nuėjo į šoną. Dar J. atžvilgiu mėtė replikas. Tuo metu filmavo jis ir jo J. E.. Abu įrašai yra pateikti policijai.

4. Liudytoja J. E. teismo posėdžio metu parodė, kad T. B. yra buvęs jos vyras, su kuriuo išsiskyrė prieš 3 metus. S. K. yra jos sužadėtinis. Konfliktai su buvusiu vyru vyksta nuo tada, kai šeimos gyvenime atsirado S.. Prieš kelias dienas gavo el. laišką, kad T. B. 5 valandą negalės iš darželio paimti G. ir susitikimą nukelti į kitą dieną. Ji apie 5 valandą pasiėmė G. iš darželio ir kieme nuėjo į žaidimų aikštelę. Visada vaiko perdavimas vyksta prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės. Jos su dukra ėjo į vaiko perdavimo vietą ir susitiko su S., kuris tuo metu grįžo iš darbų. S. sakė, kad jis nebūtų arti, ir ji su dukra paėjo prie suoliuko, gal 4-5 metrus nuo laiptinės, S. buvo prie laiptinės ir matė kaip ateina T. B.. Kai G. pamatė, iš karto sakė, kad neis. Vaiko kalbinimas vyko iki 10 minučių. Po to jos ėjo link laiptinės, T. B. ėjo iš paskos ir sakė : „dar biški palaukite“, „kodėl tu neini, einame su manimi“. Ji su G. atsistojo prie laiptinės durų, S. laikė laiptinės duris, kad jos įeitų, T. B. sakė: „tai gal galiu pasiimti rytoj?“, o rytojus buvo trečiadienis – ne susitikimų diena. Nebežino, ką iš streso ir baimės atsakė, bet S. pasakė, kad pagal nustatytą tvarką rytoj yra ne susitikimų diena ir tikrai nepavyks pasiimti. Tada T. B. labai susinervino, stumdamas laiptinės duris trenkė S. ir prispaudė kairią ranką. Ji su dukra buvo prie telefonspynės, S. iš vidaus pusės laikė duris, kad jos pro jas galėtų įeiti. Matė S. veidą, jis savo kūnu pravėrė duris, kad per tarpą galėtų įbėgti į vidų. Buvo garsas, triukšmas, G. iš karto pradėjo cypti, ji pati pradėjo šaukti, verkti. Kai jos įbėgo į laiptinę, T. B. sakė: „ką darai, G. mato“. Kai buvo kitas smūgis, matė, kad S. save dengėsi rankomis. Su G. buvo labai išsigandusios, sakė S., kad kviečiam policiją. Su G. išbėgo į kiemą ir skambino policijai, o T. B. tuo metu pasišalino. Per visą tą laiką, kai G. bandė įtikinti eiti, T. B. rasdavo progą pažeminti S.. Kai S. buvo prie laiptinės, ji su G. buvo prie suoliuko ir artėjo prie laiptinės. Kažkuriuo momentu S. atidarė laiptinės duris ir atsirėmęs iš vidaus pusės jas laikė. Jo kairė ranka buvo arčiau lauko pusės, jis stebėjo aplinką, filmavo ir įrašė garso įrašą. Jos stovėjome prie telefonspynės, kai S. atsakė T. B., kad rytoj negali pasiimti, nes ne susitikimų diena, tada T. B. patraukė duris ir specialiai iš visų jėgų tikrai baisiai stūmė duris ir prispaudė S.. S. buvo tarpduryje, o jo kairė ranka nukentėjo, nes buvo prispausta su durimis. Po pirmojo durų stūmimo, S. savo kūnu pravėrė duris, kad mes galėtume įbėgti į laiptinę. Kai įbėgo, palipo porą laiptų ir atsisukusi T. B. šaukė: „ką darai, kada pabaigsi“. Jis tikrai turėjo girdėti, nes durys buvo praviros. Tada buvo sekantis smūgis, bet negaliu įvardinti, ar su durimis, ar su ranka. Tik matė S. judesį, kaip jis dengėsi dešine ranka. Du smūgiai tai tikrai buvo. T. B. stūmė duris ir per durų tarpą kišo savo rankas. Ką tuo metu matė, suprato, kad T. B. ranka norėjo trenkti S.. S. buvo mėlynė ir nubrozdinimai. Dabar sunku prisiminti, bet žino, kad didžiausias buvo ant dilbio ties alkūne ir patinęs dešinės rankos riešas. Sužalojimus matė iš karto kai užlipo į namus, policija dar nebuvo atvykusi. Įrašus visada daro dėl savo saugumo, dėl teisingos informacijos, kad perdavimo metu vaikai nėra nuteikinėjami, o patys atsisako eiti susitikti su tėvu. Kai T. B. atėjo prie pirmos laiptinės pasiimti G., ji iš karto įsijungė įrašą, o nutraukė, kai ėjo skambinti policijai. S. irgi darė įrašą, bet ne nuo pradžių. Laiptinės durys yra metalinės, su pritraukimo mechanizmu viršuje. Jos yra labai laisvos ir lengvai darinėjasi, kartais pačios net neprisitraukia. Yra durų kojelė, bet tuo momentu jos nebuvo paremtos, jas laikė S.. Kad atsidarytų laiptinės durys, telefonspynėje reikia suvesti kodą. Įvykio metu S. nieko nesakė T. B., tik jai sakė. Kai T. B. užduodavo kažkokį klausimą apie G., ji iš baimės iš karto neatsako, todėl S. jai sakydavo: „neatsakinėk, nekalbėk, nesijaudink“. Prieš pat smūgį durimis, S. pasakė: „rytoj ne tavo susitikimo diena, su G. galėsi susitikti ketvirtadienį“. Tik šis sakinys buvo skirtas T. B.. S. jokių fizinių veiksmų prieš T. B. neatliko. Atrodo, vaiko perdavimo metu T. B. sakė, kad čia S. neturi būti. S. tuo metu grįžo iš darbo, jos ėjo link laiptinės perduoti vaiko ir gavosi toks sutapimas. Laiptinės durys atsidaro į lauko pusę. Atidarius duris, tarpas lieka į rūsio durų pusę.

5. Liudytoja B. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įtariamojo apklausa vyko kaip ir visos kitos, įtariamasis sutiko duoti parodymus. Parodymai buvo užrašyti, atspausdintas protokolas, pateiktas jam paskaityti. Protokolo surašymo teisingumą patvirtino pasirašydamas tame pačiame protokole. Apklausa vyko mišriu būdu. Pradžioje išsiaiškino dėl nukentėjusiojo pavardės, nes įtariamajam nebuvo žinoma. Buvo klausimai, paskui jis pasakojo pats, galbūt buvo užduodami tikslinamieji klausimai dėl vietos, laiko. Įtariamasis tikrai įdėmiai skaitė savo parodymus. Nebuvo, kad protokole reikėtų kažką taisyti. Įtariamasis ne visiškai pripažino savo kaltę. Įtariamasis pats perskaitė protokolą. Žino, kad jis nepripažino smūgio ranka. Jis prisipažino, kad stūmė durimis. Jeigu jis pats nenupasakojo smulkmenų dėl durų stūmimo, tada ji jam uždavė klausimus – tiksliai negali to atsiminti. Parodymų interpretacijų tikrai nedarė. Esmė buvo tokia, kad įtariamasis perskaitęs parodymus, papildymų ar pastabų neturėjo. Apklausos įrašas nebuvo daromas. Nepamena, ar jis buvo nustebęs dėl kvietimo į apklausą, ji paaiškino, dėl ko kviečiamas, todėl atvykęs žinojo, ko atvyksta. Pirmos apklausos metu jau buvo surašytas pranešimas apie įtarimą. Kad dėl įtarimo turinio būtų reiškiamos įsimintinos emocijos ar gestai, tikrai nebuvo. T. B. nekilo klausimų dėl įtarimo turinio. Tik aiškinosi dėl nukentėjusiojo pavardės, nes jam ši pavardė nebuvo žinoma. Tiksliai neatsimena, ar buvo kalba apie galimybę susitaikyti su nukentėjusiuoju. Buvo dalinis prisipažinimas, todėl galėjo ir nebūti, bet jeigu klausė – galėjo paaiškinti. Neprisimena, kaip buvo šiuo atveju. Įtariamojo pozicija visą laiką buvo ta pati. Proceso dalyvių ar įtariamojo parodymuose buvo, kad aplinkinių nebuvo ir niekas nematė įvykio. Iki bylos perdavimo į teismą, kaltinamasis neišreiškė valios dėl parodymų pakeitimo ar papildymo.

6. Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad artimi ryšiai su kaltinamuoju T. B. jo nesieja, jie yra kaimynai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo su kompiuteriu, sugedo kompiuteris ir išėjo parūkyti, pastebėjo įvykį. Parodė, kad „Santarvės” laikraštyje perka babai, pamatė skelbimą apie įvykį. Skelbimą pamatė rudens pabaigoje. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Kai pradėjo rinkti numerį, pastebėjo, kad tai T. B. numeris ir suprato, kad čia tas įvykis, kuris buvo vasarą, jam nebepaskambino. Galvojo, kai sutiks ir paklaus, kas ten buvo. Po įvykio, gruodžio mėnesį sutiko T. ir paklausė, koks tai įvykis. Jis atsakė, kad nesąmonė, cirkas. Skelbime buvo parašyta data, o ją įsiminė, nes tą dieną sugedo kompiuteris ir nebegalėjo pabaigti projekto. T. B. telefono numerį turi nuo studijų laikų, bet jie nebendrauja. Kartu nestudijavo, tik tame pačiame mieste gyveno. T. pažįsta nuo mažens, gal nuo 11-12 metų. Kai išėjo parūkyti, buvo prie savo laiptinės. Prieš jo laiptinę yra namas, kuriame yra neurologinis ir šalia kanceliarinių namas, prie kurio vyko įvykis. Įvykį matė prieš save. Kai išėjo parūkyti, pamatė į T. panašų žmogų. Žinojo, kad jie anksčiau toje laiptinėje gyveno. Kai pamatė įvykį, buvo kažkoks kivirčas, garsiai kalbėjo, todėl atkreipė dėmesį. Po kelių akimirkų pamatė, kad darinėjasi laiptinės lauko durys – trankosi. Nesuprato, kas ten vyksta, nes atrodė, kad iš vidaus kažką darytų. T. buvo atokiau nuo durų. Matė du žmones, moteris su vaiku įėjo į laiptinę. Kai darinėjosi laiptinės durys, prie durų buvo vienas žmogus. Moteris su vaiku jau buvo viduje. T. stovėjo atokiau nuo durų. Įvykį matė kol parūkė. Išėjęs parūkyti pamatė intensyvią šneką – T. kalbėjo su kažkokiu vyru. Visas veiksmas vyko lauke prie laiptinės, daugiau niekas nesimatė. Kai jie kalbėjo, vyras buvo šalia T.. Iš jo pusės žiūrint, T. stovėjo kairėje, kitas dešinėje. Moteris su vaiku buvo šalia vyro. Jokių veiksmų nematė, tiesiog intensyvią kalbą, išskyrus tas duris. Ten yra sustatytos mašinos, tiesiog matė, kad jie yra prie laiptinės – užlipę. Kai vyras su moterimi įėjo į vidų, tada pradėjo darinėtis durys. Nematė, kas atidarė duris. Kai T. kalbėjo su vyru, atrodo, tuo momentu durys buvo uždarytos. Nematė, kas atidarė duris. Įvykį stebėjo rūkydamas. Intensyviai nestebėjo, tiesiog buvo įdomu, nes matė, kad vyksta įvykis, yra T.. Po durų trankymosi, daugiau nieko nevyko. Tiesiog matė durų darinėjimą, buvo toks kaip durų trenksmas iš vidaus. Kai girdėjo durų trenksmą, T. stovėjo atokiau nuo laiptinės. T. buvo toliau nuo suoliuko. Nemano, kad nuo stovėjimo vietos jis su ranka būtų pasiekęs duris. Nematė, ar T. kokiu nors momentu stovėjo arti durų. Nematė, ar jis palietė duris. Nematė, kas atidarė duris, kai moteris su vaiku įėjo į vidų. Kiek pamena, vaikas tuo momentu buvo pas moterį ant rankų. Nesuprato kas vyksta, tiesiog pamatė T., buvo kivirčas – girdėjo kalbant du vyrus. Kai moteris su vaiku įėjo į vidų, pamatė darinėjantis duris. Kai išgirdo garsus su durimis, tada atkreipė dėmesį, bet nematė, kas jas atidarė. Nebežiūrėjo, ar po durų trankymosi kas nors vyko, nes parūkė ir nuėjo į savo butą. Nematė, ar durys ką nors kliudė. Garsų iš asmenų dėl durų trankymo negirdėjo. Tikrai ne visą laiką stebėjo įvykį. Viskas vyko 2021 m. birželio 15 d., vakare – buvo šviesu. Nežino namo numerio, prie kurio vyko įvykis. Gal (duomenys neskelbtini). Jo namas tame pačiame kieme. Įvykį matė iš šono, jei laiptinės durys būtų buvusios atidarytos, jis nebūtų matęs, kas ten vyksta. Įvykis vyko 3 laiptinių atstumu nuo jo – gal 40-50 metrų. Jie kalbėjo intensyviai – pakeltu tonu. Jeigu jie būtų kalbėję normaliai, nebūtų jų girdėjęs. Tuo momentu, kai darinėjosi durys, papildomų garsų, žmonių balso, vaiko riksmo negirdėjo. Girdėjo tiesiog durų trenksmą. Moters su vaiku nepažino. Iš plaukų ir barzdos pažino vienintelį T.. Negali pasakyti, ką darė moteris su vaiku, kai vyrai kalbėjosi, nes nematė. Jam atrodo, ji tiesiog buvo šalia. Nežino, kaip viskas baigėsi, tiesiog matė tuos kelis momentus. Kai susitiko su T. B. po to, kai matė skelbimą, paklausė T., kas įvyko, jis atsakė, kad nesąmonė. Daugiau apie įvykį nekalbėjo, nieko neminėjo, nes jis pats neturėjo laiko. Kai pamatė skelbimą, T. neinformavo, ne jie nebendrauja, tiesiog yra iš senai pažįstami, kaimynai, pasisveikina ir viskas. Skelbime buvo parašyta: mačiusius įvykį – susisiekti. Jis pradėjo rinkti numerį ir norėjo pasakyti, kad būtent tą dieną matė įvykį. Pamatė, kad čia T. B. ir suprato, kad tai tas pats įvykis, kurį matė. Jeigu tai būtų ne T., būtų paskambinęs ir pasakęs, kad matė įvykį. Jis nežinojo kam skambina. Jokių muštynių nematė, buvo paprastas kivirčas. Po mėnesio, prieš šventes sutiko T. ir jo paklausė. Iki tol su juo nebendravo. T. klausė, jeigu mane pakviestų į teismą, ar galėtų papasakoti ką matė. Pasakė, kad gali. Jis sakė, kad gavęs šaukimą priimčiau ir ateičiau į teismą. Tuo metu, kai sutiko T., ruošėsi Naujųjų metų šventei, turėjau daug reikalų, todėl neturėjau laiko, atsisėdo į mašiną, pamatė T., prasidarė langą ir keliais žodžiais paklausė kaip kas vyko. Daugiau nieko nekalbėjo. Iki Naujųjų metų buvo likę gal 15-20 dienų. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio T. sutikęs nebuvo. T. B. nenurodė, ką konkrečiai jis turėtų papasakoti. Iki išvykimo į studijas, su T. B. buvo kaimynai. Labai retai vienas kitą lankydavo. Studijuoti išvyko 2005-2006 metais. Studijų metu su T. bendravo paprastai. Buvo momentas, kai jis su T. gyveno tame pačiame bute 2005-2006 metais, kai studijavo pirmame kurse. Žinojo T. B. draugę J. E.. Nuo 2005-2006 m. su T. tiesiog pasisveikina. Su J. E. taip pat.

6.1. Įvykio metu moteris su vaiku tikrai buvo man nematyta, aš nemačiau, kas ji buvo. Negali apibudinti, kaip ji atrodė. Žino, kad T. B. turi vaikų – berniuką ir mergaitę. Yra matęs T. vaikus. Negali apibūdinti, ar įvykio metu buvo T. B. vaikas. Buvo per toli, kad pamatytų, koks tai vaikas. Su T. B. nebendrauja. Vakar su T. B. tikrai nebuvo susitikęs. Vakar vakare buvo namuose Be to karto, kai skelbimą perskaitė „Santarvėje“, jį skaitė šiandien mašinoje. Negali pasakyti, iš kur gavo skelbimą, kurį šiandien skaitė mašinoje. Tai buvo atšviestas laikraštis. Negali pasakyti, kas man davė laikraščio kopiją. Su kaltinamojo advokatu susitikęs nebuvo, nežino jo vardo ir pavardės.

6.2. Po kaltinamojo paaiškinimų, kad jis prieš porą savaičių buvo pas liudytoją ir davė jam laikraščio kopiją, kad prisimintų datas, liudytojas parodė, kad pats T. buvo pas jį užsukęs ir padavė „primintuką“, kad nepamirštų, nes pats neberado skelbimo. Nieko nekalbėjo, tiesiog sakė man nepradingti ir viskas. Šiandien byloje sakė tiesą ir dabar sako. Tiesa tokia – su T. B. nebendravo, bet buvo susitikę. Jo neprašė nutylėti, kad buvo susitikę. Iš pradžių nesakė, kad su T. B. buvo susitikę, nes galvojo, kad pakenks T.. Be laikraščio skelbimo kopijos turėjo ir kitų lapų, jie yra susiję su jo duodamais parodymais. Tai buvo jo pasirašyta „atmintukė”. Teismui savo rašytinių parodymų neteiks.

8. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog yra pakviestas liudyti dėl (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto. T. B. ir S. K. nepažįsta. Nuvykus pagal gautą iškvietimą, pasitiko ir prie automobilio priėjo vaikinas ir mergina. Su jais bendravo. Kiek pamena, vaikinui einant į laiptinę, kitas vaikinas pastūmė duris ir šiek tie prispaudė nukentėjusįjį. Nepamena, ar ant nukentėjusiojo kūno matė sužalojimus. Kiek pamena, su vaikinu daugiau bendravo jo kolega A.. Jie bendravo automobilyje. Mergina ne visą laiką buvo kartu. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis rodė kolegai kokius nors sužalojimus. Nukentėjusysis nurodė asmenį, kuris prispaudė su durimis. Nepamena, kokių veiksmų ėmėmės, kad surastume nurodytą asmenį. Kiek pamena, nukentėjusysis minėjo, kad einant pro duris jį prispaudė su durimis. Nepamena, kurią vietą prispaudė. Nepamena nukentėjusio asmens vardo ir pavardės. Įvykio metu jį matė pirmą kartą ir daugiau nėra matęs. Tiksliai nepamena, ar dėl šio įvykio kvietė medicinos pagalbą, bet jeigu nurodo, kad yra sužalojimų, visada pasiūlo kreiptis į medikus. Policijoje dirba beveik 16 metų. Nepamena, ar yra tekę dirbti su nukentėjusiuoju, jo nepažįsta. Mergina aiškino tą patį ką ir vaikinas. Jos paaiškinimų nefiksavo, nebent vaizdo įraše. Tiksliai nepamena, kodėl nefiksavo – gal turėjo daugiau įvykių ir reikėjo važiuoti. Jeigu gerai pamena, su mergina bendravo lauke. Tokiu atveju turėtų būti užfiksuota „Body“ kameros įraše. Neprisimena, prie kurio namo buvo įvykis, tik žino, kad namas stovėjo pagal gatvę. Buvo 2021 m. vasara, tikslaus laiko neprisimena.

9. 2021-06-15 S. K. protokole pareiškime nurodyta, kad 2021-06-15 apie 17.50 val., jam laikant (duomenys neskelbtini) namo laiptinės duris, jo sugyventinės J. E. buvęs vyras T. B. stūmė į jį metalines laiptinės duris, nubrozdino kairės ir dešinės pusės ranką, bandė smogti. Įvykį matė sugyventinės dukra G. B. ir sugyventinė;

10. 2021-06-15 įvykio registravimo duomenyse nurodyta, kad pranešėja J. E. 2021-06-15 17.50 val., paskambinusi nurodė, kad jos buvęs vyras užpuolė pranešėjos draugą, prispaudė draugą su durimis, konfliktuoja, su pranešėja mažametis vaikas, konfliktas vyksta lauke prie įėjimo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės. (t. 1, b. l. 19-22);

11. 2021-06-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penkių aukštų namas. Pirma laiptinė įrengta arčiau šiaurės vakarinio kampo, prie laiptinės yra betoninė aikštelė, virš aikštelės, įrengtas stogelis. Po stogeliu sienoje įrengtos dvejos metalinės durys. Atidarius metalines duris, patenkamas į pirmą laiptinę. (t. 1, b. l. 23-25), fotolentelė (t. 1, b. l. 26-29);

12. 2021-06-29 specialisto išvadoje Nr. G 705/2021(04) nurodyta, kad S. K. nubrozdinimai kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje alkūnėje padaryta kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 56);

13. 2021-06-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. K. pateikė- atsiuntė elektroniniu paštu medicinos išrašo kopiją ir tris fotonuotraukas, kuriose matomi įbrėžimai, kraujosruva. (t. 1, b. l. 71, 72-76);

14. 2021-07-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai gauti pagal užklausą Nr. UZK-596151. Vaizdo garso įraše užfiksuota, kad prie policijos tarnybinio automobilio nukentėjusysis S. K. priėjęs policijos pareigūnams nurodo, kad įvyko užpuolimas iš buvusios vyro, apibraižė, apdaužė su laiptinės durimis. Pasakoja, kad jis grįžo iš darbo ir jo dabartinė parėjo su vaiku, o vaiko tėvas pagal teismo sprendimą atvyko pasiimti vaiko. Vaikas, trijų metų mergaitė, iš po sekmadienio išderintas, nes tėvas ją mutina, balamutina, kad su juo (nukentėjusiuoju)nebendrautų, kad jis blogas dėdė, jau pusę metų gyvena jis su mergaitės mama, o su jos tėvu nebegyvena apie du su pusę metų. Vaikas nebenori pas tėvą eiti, penkiolika minučių "ryzinosi", padarė įrašą, yra garsas įrašytas, kaip vaikas atsisako su tėvu eiti. Jo sugyventinė, vaiko mama pasakė, kad eina namo vaiką nuraminti ir pasiaiškinti kas yra ir tada pranešim tėvui, ir tada vaiko tėvas sukilo ant jo pradėjo varyt ką tu čia pieši, nu žodžiu matais, perimatais, jis atidarė duris, kad jos įeitų į laiptinę, joms tik įėjus, vaiko tėvas jį grūdo su visom durim ir su alkūne norėjo dėt, jis dengėsi, rodo su kuria vieta, bet nukentėjusysis nepatenka į kameros filmavimo lauką, nesimato kur parodo, sakydamas rodo, kad čia skauda ir va čia įbrėžta. Nurodo, kad viską matė vaikas ir jo draugė - sužadėtinė, kad vaikas žiauriai išsigando. Nurodo, kad nori rašyti pareiškimą, kad jam sugyventinės buvusysis įgriso, ant jo yra prirašęs pareiškimų, įvardija, kad sugyventinės buvęs vyras yra T. B. (t. 1, b. l. 79-81);

15. 2021-07-16 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima policijos automobilio E2026 vidaus kameros vaizdo garso įrašas "KJP694_E2026_0615" pateiktas pagal užklausą UZK-609074. Vaizdo įraše matoma, kad kamera yra automobilio salono gale ir filmuoja automobilio saloną nuo galo pusės į priekį. Vaizdo įrašo laiku 2021-06-15 18:01 val. matoma, kad į automobilį įsėda S. K., į kamerą sėdasi nugara. 18:01:41 S. K. pasakoja apie padarytus sužalojimus ir ranka rodo į kairės rankos dilbį, kad juo laikė laiptinės duris, kad jo koja buvo, o kita ranka dengėsi smūgį, parodo, kad kliuvo į dešinės rankos riešą ir į kairės rankos dilbį alkūnės pusėje ir parodo sakydamas, kad abi tos vietos skauda ir yra dilbis įbrėžtas, nubrozdintas. Kamera filmuoja iš nugaros, jo rodomos rankų vietos pilnai nesimato, nematoma ar yra kokie sužalojimai. 18:07 S. K. apklausiamas policijos pareigūno savo turimu mobiliu telefonu padaro dvi fotonuotraukas savo kairės rankos dilbio alkūnės pusėje, į tą vietą parodymų davimo metu keletą kartų pažiūri, paliečia ranka. (t. 1, b. l. 83-85);

16. 2021-06-17 tarnybiniame pranešime dėl garso įrašo nurodyta, kad vykdant liudytojos J. E. apklausą 2021-06-17 prie liudytojos apklausos pridėtas garso įrašas iš įvykio 2021-06-15. Garso įrašas „20210615_174027“ , failo tipas „M4A failas (.m4a)“, atsidarius garso įrašą matyti, kad garso įrašas trunka 10 min. 15 sek. Girdisi kaip J. E. dukrai G. pasako: „eik pabūsi su tėčiu ir paskui pareisi už valandėlės“, „eik į aikštelę su tėčiu tada, eik į batutus“ „prašau“. G. atsako: „noriu su L. eiti“. J.: „eik su tėčiu į aikštelę“. G. pradeda verkti sakydama: „ne“. G. ir toliau verkia, J. ramina „neverk viskas gerai yra“, „juk aš sakiau tau kai pasiėmiau, kad eisi su tėčiu“, o G. toliau verkia. J. vis ramina, bet G. ir toliau verkia. Girdisi vyriškas balsas fone, tačiau kas pasakoma sunkiai yra suprantama. J. : „pasakiau, kad eis pas tave, į aikštelę, sakė eisiu, pabūsi aikštelei valandėle ir“. O G. vis nenustoja verkti. J. vis bando įtikinti dukrą, kad eitų su tėčiu pabūti, tačiau G. vis verkia, neapsiramina. J.: „būk gerute pabūsi ir viskas“. G. verkdama: „ne“. Vyriškas balsas kažką pasako, tačiau sunkiai girdisi, J. atsako: „mes esame susiplanavę“ „baikim ne prie vaiko“. Vyriškas balsas, galimai tėtis: „ką, kas yra vaikui?“ J.: „eik su tėčiu“. G. vėl pradeda verkti. J.: „ tu viską žinojai, kad taip bus, kitą dienele pabūsi“. G. verkdama: „ne“. J. vis toliau ramina dukrą G.. J.: „ jei nenori aš tavęs neversiu, ar gerai G.“. J. G. tėčiui pasako: „aš nežinau ką Jūs ten veikiat pas tavęs, ką tu ten darai su ja, ji grįžta išsiderinusi, tai va dvi dienas nepaleidžia“. Vyras, galimai vaiko tėvas: „kas atsitiko“, J. „aš nežinau“. Vyras, galimai vaiko tėvas: „tu Gaidį užtilk iš viso dar kartą kartoju“. J.: „tik ne prie G. gerai“. Vyras, galimai vaiko tėvas: „tai užtildyk tą, gudragalvį“. Fone tyla. Vyriškas balsas: „tik pabandyk kamerą į mane nukreipt, tik pabandyk, tik pabandyk“. Vyras galimai vaiko tėvas: „G.“. J.: „pasakyk prašau, pasakyk prašau“, „eini“, G. „ne“. J. „nesidraskysim“. J.: „ paskutinį kartą klausiu, pažiūrėk į mane". G. pradeda zirsti: „ne“, garsas panašus į verkimą. Fone girdisi vyriškas balsas. Toliau garso įraše sunkiai girdisi balsai, kas ką kalba. Vyras galimai vaiko tėvas bando šnekinti G.. Įvyksta žodinis ginčas tarp vyrų, tada J.: „tik ne prie G.“. J. kalbasi su G. tėvu: „palauk, nueisiu pakalbėti, kas jai yra, nes taip nėra buvę, jau antra diena“. Vyras galimai G.s tėvas: „tai sekmadienį kuoke grįžo“. J.: „Tragiška“. Vyras, galimai G. tėvas: „tragiška“. J.: „ taip, visa laiką“. Vyras, galimai tėvas: „ką reiškia visą laiką“. Pasigirsta kito vyro balsas: „nekomentuok gerai“ Vyras, galimai vaiko tėvas: „ aš dar kartą kartoju “. Įsiterpia J.: „baik, baik“ „ou, ou“ ir G. pradeda verkti. (t. 1, b. l. 62- 64);

17. 2021-07-22 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. K. pateikė vaizdo įrašą, kuris prijungtas prie bylos Nr. 01-1-19851-21. (t. 1, b. l. 65);

18. 2021-07-22 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo garso įrašas, pateiktas nukentėjusiojo S. K.. Faile pavadintame VID_20210615_174610 yra vaizdo garso įrašas 6.33 min. trukmės. Vaizde matome, kad yra filmuojama daugiabučių namų kieme, matosi sustatyti automobiliai, pagal vaizdą galima spręsti, kad filmavimo kamera yra asmens laikoma. Vyriškis, atpažįstamas pagal balsą kaip nukentėjusysis S. K. yra arčiau kameros jo balsas gerai girdisi ir jis sako: "ne, į tave nekreipsiu", prieš tai kitas vyriškis kažką sako, bet dėl per didelio atstumo nuo kameros jo žodžiai nesuprantami, vyriškis atsako: "tik pabandyk, tik pabandyk". Moteriškas balsas sako: " nu tai eisi su tėčiu", vaikiškas balsas atsako: "ne". Akimirksniu kamera užfiksuoja stovintį T. B., netoliese jo ant suoliuko sėdi moteris, jai ant kelių maža mergaitė. Kamera vėl nukreipiama į viršų, matosi medžio šakos. Fone girdima, kad moteris kažką kalba su vaiku, bet žodžiai nesuprantami. Vaikas pradeda verkti. Moteris kalbasi su mergaite, ji nurimsta, sako, kad jos nepaleis, T. B. sako: " G., kas yra". Po to, V. B. sako: "ar fachju sakai, juk iš tavo lūpų aš puikiai girdžiu", "pažiūrėk koks jis yra nevykėlis". Vaizde matomas laiptinės durų fragmentas, durų uždarymo sustabdymo mechanizmas, girdima, kaip moteris sako, kad eis su vaiku pasikalbėti, nesupranta, kas su vaiku yra, tai yra antra diena, kaip ji tokia. T. B. taip pat nurodo, kad nesupranta, viskas buvo okey. Moteris kalbasi su T. B., jam nurodo, kad vaikas nuo sekmadienio toks, tada S. K. sako: "nekomentuok nieko, meile". Moteris: "Ou, ou", matosi, kad veriasi laiptinės durys į vidaus pusę, atsitrenkia į vaizde neužfiksuotą kliūtį, atšoksta atgal ir vėl veriasi, dar kartą atšoka pilnai neužsivėrusios, kamera nusisuka, girdimas vaiko verksmas, moteris susigraudinusi sako: "eik tu durniau", vaikas verkia, S. K. sako skambint policijai, kad jis viską įrašinėja, T. B. sako, kad vaikas nematytų policijos, moteris matoma, kad atsitūpusi lauke, apsikabinusi mergaitę skambina, kad atvyktų policija. Kol moteris skambina S. K. sako T. B.: "tu man daužei su šitos laiptinės durimis į alkūnę, man skauda", pasigirsta T. B. juokas ir sako S. K.: "kas jis yra toks jų šeimoje". Moteris kalbėdama telefonu pasako: "o Dieve, kada pasibaigs". S. K. sako moteriai, kad einam namo, policija ateis pas juos pasišnekėt. T. B. kažką sako, moteris atsako, kad stebės vaiką, T. B.: "ką reiškia stebėsiu". S. K.: " yra tam grafikas", matoma, kad eina per laiptinės duris. T. B. sako: " mažyte, kūkū", matoma, kad moteris nešina mergaite, įeina į laiptinę. S. K. sako: " nu kas, dar norėjai užsiraut, rašytojas, bled". (t. 1, b. l. 66- 68);

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

20. Kaltinamasis T. B. kaltinamas nukentėjusiajam sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojęs. Kaltinamasis nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tvirtino, kad jis tik paleido duris ir jokių tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, be to, nukentėjusysis dėl jo veiksmų – durų paleidimo, jokių sužalojimų negalėjo patirti ir nepatyrė ir jam nebuvo žinoma, kad dėl nukentėjusysis patyrė kažkokius sužalojimus, apie tai jį informavo tik policijoje.

22. Kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sužalota kairė ranka patvirtinta nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, garso įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 62-64; 66-68, diskai, pridėti 1 tomo gale), foto nuotraukos, darytos iš karto po įvykio policijos automobilyje bei pas tyrėją (t. 1, b. l. 72-75); „Body“ ir policijos pareigūnų automobilio kameromis užfiksuotos aplinkybės, kur nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes bei rodo patirtus sužalojimus (t. 1, b. k. 79-81, 83-85, diskas, esantis tomo2, gale voke) taip pat ir gydytojo išrašas (t. 1, b. l. 174) bei specialisto išvada. Nr. G 705/2021(04) (t. 1, b. l. 56).

23. Dėl liudytojų parodymų vertinimo nurodytina, kad sprendžiant klausimą, kieno duoti parodymai turi būti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi būti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į parodymų nuoseklumą ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitas įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.

24. Teismas vadovavosi visų liudytojų, išskyrus liudytojo R. Ž., parodymais, kurie vienas kitą papildo, yra nuoseklūs ir jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Nukentėjusiojo ir liudytojos J. E. parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, jų parodymai nekito nuo pat pradžių. Nukentėjusysis tiek įvykio dieną policijos pareigūnams, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė tokias pačias aplinkybes. Policijos pareigūnas A. Š., atvykęs į įvykio vietą, apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktas buvo susijęs su laiptinės durimis, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – apibraižymai, tik negalėjo prisiminti, ar apibraižymai buvo ant rankos ar ant kojos (t. 2, b. l. 59). Pareigūnas G. G. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis minėjo, jog einant pro duris jį prispaudė su durimis (t. 2, b. l. 60). Nors kaltinamasis tvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo bei buvusios sutuoktinės J. E. yra susiformavę konfliktiniai santykiai, ir kad tokiu būdu jie nori su juo susidoroti, tačiau teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, jų atitikimą kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymas, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėms. Liudytojos J. E. parodymai taip pat nekito nuo pat pradžių, todėl teismas taip pat neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pastebėtina, kad nukentėjusysis ir liudytoja J. E. gyvena kartu, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus tai, kad jų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus, nesudaro pagrindo jais netikėti ar manyti, kad liudytojos J. E. parodymams įtakos turėjo nukentėjusiojo jai daromas poveikis, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas.

25. Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu teigė matęs konfliktą. Nurodė, kad matė kaip iš vidaus kažkas varsto duris, tačiau tuo momentu, liudytojo teigimu, kaltinamasis T. B. stovėjo atokiau nuo durų. Liudytojas taip pat tvirtino, kad tikrai ne visą laiką stebėjo įvykį, atkreipė dėmesį tik tada, kai išgirdo garsus su durimis, nematė, kas jas atidarė, matė tik kelis momentus, matė, kad dursi iš vidaus kažkas darinėja. Kas vyko toliau, nematė, nes parūkęs nuėjo į butą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kas atidarė duris, kas po ko suėjo į laiptinės vidų, kas uždarė duris ir pan. (t. 2, b. l. 73-74). Iš tokių liudytojo parodymų negalima nustatyti vientisos įvykio sekos, negalima susidaryti vientiso įvykio vaizdo, kad būtų galima tinkamai juos įvertini. Iš padrikų liudytojo parodymų, t. y. matė tik momentais, kaip tvirtino pats liudytojas, negalima aiškiai nustatyti, kokį konkrečiai įvykio momentą jis matė. Nors teigė, kad matė T. B. stovintį atokiau nuo durų, kai durys iš vidaus darėsi, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo būtent tas momentas, kada buvo sužalotas nukentėjusysis, negalimas, juolab, kad pats kaltinamasis neginčijo fakto, kad jis vis tik duris uždarė (pastūmė), o liudytojas šios aplinkybės iš viso nenurodė.

26. Taigi liudytojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nagrinėjamoje byloje, yra neaiškūs, negalintys nei patvirtinti, nei paneigti esminių įvykio aplinkybių. Todėl vadovautis šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, šio liudytojo parodymais kaip patikimais nėra pagrindo remtis ir dėl to, kad jie nenuoseklūs, galimai prisiminė tik kaltinamajam naudingas aplinkybes, į kai kuriuos klausimus neatsakė teigdamas, kad nenori pakenkti kaltinamajam. Taip pat jis yra kaltinamojo kaimynas, abu pažįstami nuo vaikystės, gyveno kurį laiką kartu bendrabutyje. Liudytojas iš pradžių apklausiamas teisme tvirtino, kad kaltinamojo nuo naujų metų nebuvo sutikęs, tačiau vėliau jis patvirtino, kad vis tik kaltinamasis jam perdavė laikraščio, kuriame buvo skelbimas, kopiją, t. y. buvo susitikę iki teisiamojo posėdžio, tačiau tikino, kad ką jam reikės pasakoti teisme, nekalbėjo. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, remtis šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagirdo.

27. Vertinant paties kaltinamojo parodymus, matyti, kad jie nuo pradžių nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis įtarimą pripažino iš dalies, pripažino, kad jis durimis tik vieną kartą trenkė K. (dabar K.), jas pastumdamas į jį, ranka jam nesmūgiavo. Detaliau ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas aplinkybes, patvirtino, kad nukentėjusysis stovėjo tarp durų, o J. su G. stovėjo prie laiptinės durų jam iš kairės. Taip pat patvirtino, kad dešine ranka pastūmė duris, kad jos užsidarytų. Nurodė, kad jis nematė kuria kūno dalimi S. prilaikė duris, kad jos neužsidarytų, durų fiksatorius nebuvo atlenktas, nes jei jis būtų atlenktas, jis stumdamas duris būtų jutęs, tai išeina, kad duris laikė S., kad spyruoklė jų neuždarė. Parodė, kad jis duris pastūmė ir joms atsirėmus į kliūtį, tai yra į S., tik nežino į kurią kūno dalį, nes jis buvo už durų kitoje pusėje, durys nuo jo stūmimo visai neužsidarė, liko kažkur per sprindį iki užsidarymo, tad jis jas pastūmė, atsirėmus į kliūtį apie 2 sekundes ranka prilaikė ir paleido. J. tada pradėjo cypti, nuo jos cypimo išsigando G. ir pradėjo verkti (t. b. l. 142).

30. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. visą laiką buvo šalia ir kai jie ėjo link laiptinės, jis „šliaužiojo“ iš paskos. Vėliau, atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė kad žino, jog K. stovėjo tarpduryje (t. 2, b. l. 8). Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis tuo metu, kai J. E. su dukra kalbėjosi su kaltinamuoju, nukentėjusysis stovėjo po laiptinės stogeliu, o J. E. su dukra ir kaltinamuoju kalbėjo prie suoliuko, esančio netoli laiptinės. Taigi S. K. šalia suoliuko nebuvo ir jis kartu iki laiptinės nėjo, nes jis jau stovėjo laiptinėje po stogeliu.

31. Kaltinamojo pozicija dėl konflikto buvimo įvykio metu su nukentėjusiuoju taip pat nenuosekli, be to, neatitinkanti vaizdo įrašu užfiksuotų aplinkybių. Pirmojo teismo posėdžio metu kaltinamasis visada tvirtino, kad nukentėjusysis jį provokavo, kad tokius veiksmus vertina kaip konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad jis S. sakydamas, kad ar gali leisti jam pasikalbėti, dešine ranka stūmė duris. Tačiau vėlesnio teismo posėdžio metu kaltinamasis jau teigė, kad prieš durų uždarymą, žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo (t. 2, b. l. 8).

35. Kaltinamasis visiškai nesutiko su kaltinimu, kad jis vieną kartą tyčia sudavė ranka nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį tie riešu, kuriuo nuketėjusysis dengėsi veidą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad ši aplinkybė byloje nėra patvirtina.

41. Kaltinamasis teigė, kad jis tikrai nežinojo, kad to įvykio metu nukentėjusysis patyrė kažkokius sužalojimus, tačiau ši kaltinamojo versija taip pat paneigta byloje surinktais įrodymais. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma, kad nukentėjusysis būtent dėl jo veiksmų patyrė sužalojimus. Vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis kaltinamajam iš karto po įvykio, kai J. E. pradėjo kviesti policiją, nurodė, kad jis jam daužė į alkūnę su laiptinės durimis, kad jam skauda (vaido įrašas 05:17, 05:30). S. K. J. E., kalbant su policija, taip pat nurodė, kad sakytų, jog su lauko durimis trenkė (vaizdo įrašo laikas: 05:17- 05:30). Taigi tai buvo aiškiai pasakyta paties nukentėjusiojo, be to, kaltinamasis dėl jo atliktų veiksmų pobūdžio taip pat aiškiai turėjo suprasti, kad nukentėjusysis gali patirti sužalojimus. Paties nukentėjusiojo bei šalia buvusių asmenų reakcija (J. E. ir dukros) taip pat parodo, kad kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis to momentu pajuto fizinį skausmą.

42. Nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

45. Analizuojamu atveju byloje nustatyta, dėl to ginčo nėra, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra konfliktiniai santykiai. Kaltinamasis teismo posėdžių metu teigė, kad nukentėjusysis jį provokavo, sakė jam įžeidžiančius žodžius, jis tai išskaitė iš jo lūpų. Tačiau iš byloje esančių vaizdo ir gardo įrašų, kuriuos pateikė nukentėjusysis ir liudytoja J. E., girdėti, kad pats kaltinamasis įvykio metu ne kartą išsakė įžeidžiančius žodžius, skirtus nukentėjusiajam: „pažiūrėk, koks jis nevykėlis“ „tu su negalia“ „ užtildyk gaidį, nafik tą, tik pabandyk nukreipti kamerą į mane“ (vaizdo įrašo laikas 06:58, 08:41). Tokie kaltinamojo išsakytų žodžiai nukentėjusiajam arba apie jį, rodo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo priešiškai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį. Taigi esanti konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamojo įvykio metu esantis priešiškas nusistatymas prieš nukentėjusįjį, jo atlikti veiksmai: sudavimas durimis nukentėjusiajam keletą kartų matant, kad tarpduryje stovi nukentėjusysis. Be to ir liudytojos J. E. bei vaiko reakcija, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam su durimis, taip reaguodamas į nukentėjusiojo pasakytus žodžius liudytojai J. E.. Iš garso įrašo nustatyta, kad kaltinamasis durimis sudavė keletą kartų iš karto po nukentėjusiojo žodžių „nekomentuok, nieko, meile“.

53. Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu (nuo 2019-03-18), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi du nepilnamečius vaikus, neteistas, administracine tvarka nebaustas (baustumas išnykęs) (t. 1, b. l. 86-96).

57. Kaltinamasis nesutiko su pareikštu ieškiniu ir tvirtino, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės yra išgalvotos siekiant su juo susidoroti ir gauti materialinės naudos.

59. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.