Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-214-300/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: 1A-214-300/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19851-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: T. B.
Advokatai: Jolanta Grigaliūnienė, Jurijus Malininas

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-300/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19851-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.2.4.6.1; 2.4.1.2; 2.4.6.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistajam T. B., jo gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas S. K. civilinis ieškinys ir iš T. B. priteista S. K. 600 Eur neturtinei ir 30 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš T. B. priteista S. K. 2 541 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 15 d., apie 17.50 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., pirmos laiptinės tarpduryje, tyčia, du kartus ranka stumdamas metalines laiptinės duris, jomis sudavė tarpduryje stovinčiam nukentėjusiajam S. K. į kairę ranką, ir vieną kartą, tyčia stumdamas metalines laiptinės duris, sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos riešą, kuriuo nukentėjusysis dengėsi veidą, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą S. K. ir nežymiai jį sužalojo, padarydamas nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje alkūnėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. ir jo gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir T. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. K. civilinį ieškinį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pripažindamas T. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atmetė kaltinimą dėl tyčia suduoto vieno smūgio ranka nukentėjusiajam į dešinės rankos dilbį ir nuteisė T. B. už tai, kad šis, uždarydamas duris, nežymiai sužalojo stovintį už durų nukentėjusįjį. Tačiau, nors teismas ir atmetė dalį kaltinimo, T. B. nuteistas nepagrįstai. Apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, bei nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Teismo išvados (ypač dėl kaltės formos) neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – kvalifikavo T. B. veiksmus kaip tyčinius, nors jo veikoje yra tiktai neatsargumo požymių. Tokie materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

2.2. Skunde dėstomi nukentėjusiojo S. K., liudytojų J. E., R. Ž. parodymai ir teigiama, kad, atsižvelgus į nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, veikos pasekmes, akivaizdu, jog T. B. neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį. Nuteistasis teisme nurodė tik paleidęs duris, kad jos užsidarytų. S. K., stovėjusį už durų, galėjo sužaloti netyčia, neatsargiai, todėl nelaiko savęs kaltu. Tyčia durimis nesmūgiavo ir neturėjo tokio tikslo. Jeigu iš tikrųjų tokį tikslą būtų turėjęs, tą būtų galėjęs padaryti kumščiais, o ne uždarydamas namo duris. Nuteistojo veiksmas, paleidžiant duris, kad šios užsidarytų, arba pačiam jas uždarant, apibūdinamas neatsargumu, nes T. B. nenumatė, kad S. K. bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tą numatyti. Pasekmės, numatytos BK 140 straipsnyje, gali būti sukeliamos tik tyčiniais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą ir neatsargų nežymų sveikatos sutrikdymą nenumatyta. Todėl nuteistasis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turėjo būti išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.3. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba buvo rekomendavusi, kad perduodant vaiką (nuteistojo ir J. E. dukterį) pagal nustatytą bendravimo tvarką nuteistajam, J. E. sugyventinis (S. K.) nedalyvautų; S. K. žinojo, kad jo buvimas, perduodant dukrą T. B., nepageidaujamas. Nukentėjusysis, šią aplinkybę žinodamas, išprovokavo konfliktą savo buvimu įvykio vietoje, be to, sąmoningai (tyčia) nesitraukdamas nuo durų, kai jas, siekdamas uždaryti, paleido nuteistasis, leido save žaloti. Yra pagrįstų įtarimų, kad T. B. uždarant duris, S. K. traukė jas į save, taip galimai padidino uždaromų durų jėgą ir sau pačiam padarytų sužalojimų laipsnį (mastą). Šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino, o tai galėjo nulemti neteisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės formos.

2.4. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, byloje nėra neginčytinų T. B. kaltės įrodymų. Įvykyje dalyvavusios liudytojos J. E. parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes ji yra nukentėjusiojo sugyventinė, o nuteistasis – jos buvęs sutuoktinis, šalių santykiai itin įtempti. Nuosprendyje daroma tik prielaida, kad T. B. galėjo nukentėjusįjį sužaloti tyčia, tačiau prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo S. K. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

3.2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine tyčia, ir netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl įrodymų patikimumo. Nukentėjusiojo S. K., liudytojos J. E. parodymai buvo nuoseklūs, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu nuteistasis buvo nenuoseklus ir savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nurodė, jog labai gailisi dėl to, kaip pasielgė, patikslino, kad durimis trenkė tik vieną kartą. Teismas apklausė tyrėją B. R., kuri apklausė T. B. ikiteisminio tyrimo metu, ir nenustatė priežasčių, dėl kurių ikiteisminiame tyrime nuteistojo duotus parodymus būtų galima vertinti kaip gautus neteisėtai.

3.3. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo R. Ž. parodymais, nes jie iš esmės neturi įrodomosios reikšmės: šis liudytojas neparodė, nei kad T. B. sudavė nukentėjusiajam, nei kad jam nesudavė ar negalėjo suduoti. Šis liudytojas parodė, kad T. B. stovėjo atokiau nuo durų ir, liudytojo nuomone, negalėjo jų pasiekti ranka, tačiau tokie parodymai prieštarauja paties nuteistojo parodymams, kuriais nustatyta, kad jis laikė duris ranka; pats nuteistasis niekuomet neteigė, kad buvo atokiau nuo durų ir prie jų nesilietė. Be to, liudytojas R. Ž. parodė, kad visą laiką įvykio nestebėjo ir pasišalino, jam dar nepasibaigus.

3.4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis akcentavo, kad yra fiziškai stiprus, sportuojantis asmuo, užsiima boksu, pripažino įvykio metu buvęs labai įniršęs, įsižeidęs, supykęs. Šiuos duomenis patvirtina ir įvykio garso bei vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas nuteistojo pyktis, nukentėjusiajam skirti įžeidinėjimai. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojos J. E., paties nuteistojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. T. B. pagrįstai nuteistas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas atmetė nepatikimus įrodymus ir rėmėsi nuosekliais, patikimais įrodymais, bet ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

3.5. Specialisto išvada vertintina, kaip byloje esantis objektyvus įrodymas apie nusikalstamos veikos pasekmes. Šio įrodymo nuteistasis nepripažino, tačiau jo nenuginčijo, nors teismas ėmėsi visų leistinų teisėtų proceso veiksmų specialisto išvados teisėtumui ir jos turiniui patikrinti.

Atsiliepimas

3.6. Nukentėjusysis įvykio vietoje buvo teisėtai. Įvykio metu negaliojo joks administracinis aktas, sprendimas, draudimas ir net nebuvo jokios rekomendacijos, kuri draustų ar nerekomenduotų nukentėjusiajam būti arti savo gyvenimo draugės – sužadėtinės J. E.. J. E. yra buvusi nuteistojo sutuoktinė, tarp jos ir nuteistojo yra nesutarimų dėl vaikų. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis bandė klaidinti teismą, teisindamas savo neteisėtus veiksmus ir įrodinėdamas, kad nukentėjusysis pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sudarytą susitarimą neturėjo teisės būti įvykio metu įvykio vietoje, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis jokio susitarimo nesudarė ir nepasirašė, nuteistojo ir jo vaikų motinos J. E. susitikimuose, kurie vyko Valstybinėje vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, nedalyvavo, o pati J. E. tvirtino apie tokį susitarimą preliminariai kalbėjusi, tačiau rašytinio susitarimo projekto iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos taip ir nesulaukusi.

3.7. Nukentėjusiojo atstovė pažymi, kad įvykio metu Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje sudarytas susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebegaliojo, nes teisme buvo iškelta civilinė byla, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

3.8. Nuteistojo elgesys iki įvykio kėlė baimę ir J. E., ir nukentėjusiajam, kuris rūpinosi draugės saugumu. Teismas atsisakė pridėti prie bylos stenogramą ir garso įrašą, padarytą prieš įvykį (2021 m. vasario mėn.), kuriame užfiksuota, kaip T. B. bendrauja su savo vaikų motina, žadėdamas susidoroti su nukentėjusiuoju; šią aplinkybę, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pats pripažino, pasiteisino tuo, jog pasakė pasikarščiavęs, negali atsakyti už save, jeigu jo vaikams kas nors atsitiks.

Šalies argumentai

3.10.Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio vietoje ir įvykio metu atsirado atsitiktinai: S. K. grįžo iš darbo, prie savo gyvenamosios vietos namo laiptinės susitiko J. E. su dukra ir palaukė, kol kartu galės grįžti namo. Nukentėjusysis vaiko perdavime nedalyvavo, be to, nagrinėjamas įvykis, pasibaigęs nusikalstama veika, vyko jau po vaiko (ne)perdavimo, nes mažametė G. B. verkė ir atsisakė eiti pas tėvą. Galbūt, tai suerzino nuteistąjį, tačiau nukentėjusysis nėra už tai atsakingas, be to, nuteistojo susierzinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe.

3.9. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis, esą, pats save sužalojo, traukdamas į save duris, nepagrįsti jokiais įrodymais ir dėl to atmestini. Tokie teiginiai yra nelogiški, be to, juos paneigia teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, apžiūros protokolai, kurie patvirtina, kad nuteistasis ne mažiau, kaip du kartus durimis smogė S. K., padarydamas nuosprendyje nurodytus sužalojimus.

3.10. Nukentėjusiojo atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų, o liudytojos J. E. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji, būdama nukentėjusiojo sugyventine, suinteresuota duoti palankius parodymus S. K. ir nepalankius parodymus – T. B. (yra buvusi jo sutuoktinė, šalių santykiai įtempti). Atsiliepime nurodoma, kad yra pakankamai nuteistojo kaltės įrodymų. Visus juos teismas įvertino detaliai, objektyviai, kiekvieną atskirai ir visų įrodymų visumą.

3.11. Ir nukentėjusiojo, ir liudytojos J. E. parodymus teismas vertino atidžiai ir atsargiai. Nuosprendyje (24 punktas) išdėstyti išsamūs teismo argumentai, susiję su liudytojos J. E. parodymų patikimumu. Teismas nenustatė, kad šiai liudytojai būtų buvęs daromas neleistinas poveikis ar kad ji teiktų melagingus parodymus, todėl nėra pagrindo šiais parodymais nesivadovauti. Juo labiau, kad šie parodymai yra tik vienas iš bylos įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

3.12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka teisėto nuosprendžio kriterijus. Teismas aiškiai pasisakė dėl T. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėties, kaltės, teisingai ir nešališkai ištyrė bei įvertino įrodymus. Nuosprendis surašytas pagal įstatymo reikalavimus.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo T. B. veiksmuose.

7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

8. Nuteistasis T. B. teisme kaltu neprisipažino. Apklausiamas teisiamajame posėdyje 2021 m. spalio 14 d., parodė, kad jam atvykus pasiimti dukters, pokalbis su dukra ir jos motina J. E. vyko ant suoliuko prie laiptinės. Visą tą laiką, kol bendravo su dukra, nukentėjusysis stovėjo kažkur netoliese, niekur toli nebuvo nuėjęs. Nukentėjusysis filmavo (pasakius, kad nefilmuotų, nes nėra viešas asmuo, kamerą nusuko); įsiterpdavo į jo (nuteistojo) ir J. E. pokalbį apie dukrą, sakydamas J. E.: „Tu jam nieko nesakyk, tu neprivalai jam aiškinti, nieko tau nereikia sakyti“; pasakė jam (nuteistajam) „fuck you“ (nors garsiai šių žodžių neištarė, bet tą nuteistasis suprato iš nukentėjusiojo lūpų judesių). Įkalbėti, kad dukra vyktų su juo (T. B.) nepavyko, todėl J. E. su dukra nuėjo prie laiptinės, jis (T. B.) ėjo kartu. Einant prie laiptinės, nukentėjusysis „šliaužiojo“ iš paskos. Jis (nuteistasis) paklausė J. E., ar gali dukrą pasiimti kitą dieną. Šiai net nespėjus atsakyti, nukentėjusysis pasakė: „Ne, negali, ne tavo laikas, tu negali jos pasiimti“. Priėjus prie laiptinės, matė, kad laiptinės durys buvo atidarytos ir atremtos į atraminę kojelę. J. E. su dukra įėjus į laiptinę, jis, stovėdamas lauko pusėje, tiesiog vieną kartą paleido duris, kad jos užsidarytų. Kur tuo metu buvo nukentėjusysis, neatkreipė dėmesio, jo (T. B.) dėmesys buvo nukreiptas į dukrą. Ko gero, tuo metu, kai paleido duris, nukentėjusysis irgi jau buvo laiptinės viduje. Kokia tvarka jie visi (J. E. su dukra, nukentėjusysis) įėjo į laiptinę, neprisimena. Durų apačioje, ko gero, buvo atrama, jis (nuteistasis) ją pakėlė ir paleido duris, bet galutinio uždarymo nedarė. Duryse yra lankstas, kuris pritraukia duris, kad jos užsidarytų ir neliktų tarpo; galutinį prispaudimą padarė lankstas. Nesutinka, kad stumdamas metalines laiptinės duris, sudavė jomis smūgius nukentėjusiajam. Laiptinės durų nestūmė – duris paleido, kad užsidarytų, jokių smūgių nei durimis, nei ranka nukentėjusiajam nesudavė. Iš laiptinės išpuolė J. E. ir klausė: „Ką tu čia darai“, pradėjo cypti, sakė, jog iškvies policiją. Kai atsidarė laiptinės durys, iš nukentėjusiojo išgirdo: „Sužalojai“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai pasakė, jog paleido duris, kad jos užsidarytų, bet smūgio nebuvo, paprasčiausiai uždarė duris.

9. Apklausiamas teisiamajame posėdyje 2021 m. lapkričio 11 d., nuteistasis parodė, kad tuo momentu, kai paleido laiptinės duris, nebuvo įsitikinęs, ar nukentėjusysis jau yra laiptinės viduje. Nukentėjusysis stovėjo tarpduryje, bet ar durų paleidimo momentu vis dar stovėjo ten pat, ar jau ėjo į laiptinės vidų, jis (nuteistasis) nežino. Nematė, ar durys atsirėmė į kokią nors kliūtį. Galimai, nukentėjusysis galėjo susižaloti nuo jo neatsargių veiksmų – durų paleidimo, todėl ikiteisminio tyrimo metu iš dalies sutiko, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti būtent dėl tokio jo neatsargaus judesio.

10. Taigi, pagal nuteistojo T. B. teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio aplinkybes, jis pakėlė durų apačioje buvusią atramą ir paleido laiptinės duris, kad jos užsidarytų. Duryse yra lankstas, kuris pritraukia duris, kad jos užsidarytų ir neliktų tarpo, galutinį prispaudimą padarė lankstas. Tyčia jokių smūgių nei durimis, nei ranka nukentėjusiajam nesudavė. Tuo momentu, kai paleido laiptinės duris, nebuvo įsitikinęs, ar nukentėjusysis jau buvo įėjęs į laiptinės vidų. Nukentėjusysis stovėjo tarpduryje, bet ar durų paleidimo momentu vis dar stovėjo ten pat, ar jau ėjo į laiptinės vidų, nuteistasis nurodė nežinąs. Nematė, ar užsidarydamos po jo paleidimo durys atsirėmė į kokią nors kliūtį.

11. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. liepos 16 d. apklausiamas įtariamuoju (parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje), T. B. parodė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis jam sakė, kad ne jo (T. B.) „grafikas“ susitikti su dukra, jis (nukentėjusysis) stovėjo laiptinės tarpduryje veidu į duris, į lauko pusę, durys buvo atidarytos, jos darosi į lauko pusę. Durys yra su užsidarymo spyruokle. J. E. su dukra stovėjo lauke prie laiptinės durų, jam iš kairės. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad šis leistų jiems pasikalbėti ir dešine ranka pastūmė duris, kad jos užsidarytų. Nematė, kuria kūno dalimi nukentėjusysis prilaikė duris, kad jos neužsidarytų; durų fiksatorius nebuvo atlenktas, nes jei būtų atlenktas, jis, stumdamas duris, būtų jutęs, vadinasi, duris laikė nukentėjusysis, nes spyruoklė jų neuždarė. Jis duris pastūmė ir jos atsirėmė į kliūtį, tai yra į nukentėjusįjį, tik nežino, į kurią kūno dalį, nes jis (T. B.) buvo už durų kitoje pusėje; durys nuo jo stūmimo visai neužsidarė, liko kažkur per sprindį iki užsidarymo, tada jis duris pastūmė, atsirėmus į kliūtį, apie 2 sekundes ranka prilaikė ir paleido. J. E. pradėjo cypti, nuo J. cypimo išsigando G. ir pradėjo verkti; J. su nukentėjusiuoju susikalbėjo, kad reikia kviesti policiją (1 t., b. l. 104-108). Įtariamojo apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė B. R., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, patvirtino, kad T. B. sutiko duoti parodymus, perskaitė apklausos protokolą ir sutiko su visomis jame užfiksuotomis aplinkybėmis bei nepareiškė jokių pastabų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas T. B. parodymais teisiamajame posėdyje nesivadovavo, laikė juos nenuosekliais, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, pripažindamas, kad nuteistasis ne paleido duris, kad jos užsidarytų, o jas tyčia stūmė į tarpduryje stovintį S. K.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad T. B., pastumdamas duris, norėjo tyčia savo veiksmais sužaloti nukentėjusįjį ir sukelti jam fizinį skausmą. Pagal ikiteisminio tyrimo metu T. B. duotus parodymus, tuo metu, kai nuteistasis pastūmė duris, jos atsirėmė į kliūtį, t. y. į nukentėjusįjį. Neabejotinai tvirtinti, kad, pastumdamas duris, nuteistasis suprato ir numatė, kad durys kliudys nukentėjusįjį, negalima, nes pagal nuteistojo parodymus jis nematė, kuria kūno dalimi nukentėjusysis prilaikė duris, kitaip tariant, siekdamas uždaryti duris, jas pastūmė, neįsitikinęs, kad tą daryti saugu. Sutiktina, kad nuteistojo parodymų negalima laikyti nuosekliais, tačiau dėl esminės aplinkybės jie iš esmės buvo tokie patys – tyčia, tikslingai durimis nukentėjusiajam nesmūgiavo.

13. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad tarp nuteistojo, iš vienos pusės, ir nukentėjusiojo bei kartu su juo gyvenančios buvusios nuteistojo sutuoktinės J. E., iš kitos pusės, yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tarp nuteistojo ir jo buvusios sutuoktinės vyko nesutarimai dėl skyrium gyvenančio tėvo (T. B.) bendravimo su vaikais, nagrinėjamo įvykio metu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina T. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis kaltina vienas kitą neteisėtu elgesiu ir kreipiasi dėl to į teisėsaugos institucijas. Pagal formuojamą teismų praktiką tokiais atvejais šeiminių konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai), ir tik kitų įrodymų kontekste, turint galvoje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018 ir kt.).

14. Nukentėjusysis S. K., kurio parodymais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, teisiamajame posėdyje parodė, kad atvykus nuteistajam pasiimti dukters, jis (nukentėjusysis) stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės ir stebėjo, kaip vyksta T. B. ir jo dukters bendravimas. Nuteistasis su dukra ir J. E. buvo lauke prie suolelio, J. E. įkalbinėjo dukrą eiti su tėvu. Pamatęs, jog nuteistasis darosi agresyvus, nevaldo emocijų, įjungė telefono vaizdo kamerą ir pradėjo filmuoti (nuteistojo nefilmavo, kamera nuo jo buvo „nusukta“), po to, surinkęs telefonspynės kodą, atidarė laiptinės duris ir laikė jas atidarytas, įrėmęs į duris kairiąją koją, klubą ir kairįjį petį. Durys buvo atidarytos iki galo ir atsirėmusios į laiptinės stogelio stulpą. Laiptinės durims yra įrengta atrama, bet ji nebuvo atlenkta, atidarytas duris laikė koja. J. E. su dukra, mergaitei atsisakius vykti su tėvu, ėjo link laiptinės, T. B. ėjo joms iš paskos ir paklausė, ar gali ateiti kitą dieną pasiimti dukrą. Jis (nukentėjusysis) į tai atsakė: „Ne, nes ne tavo susitikimo diena“. Po šių žodžių nuteistasis trenkė jam durimis, smūgis kliuvo į kairės rankos dilbį ir riešą. Tuo metu J. E. su dukra dar nebuvo įėjusios į laiptinę, todėl jis (S. K.) plačiau pravėrė duris ir jos įbėgo į laiptinės vidų. Tada nuteistasis trenkė jam durimis antrą kartą – pataikė į kairės rankos riešą. Po antrojo smūgio dar buvo vienas smūgis ranka ar durimis. Atsakydamas į teismo ir kitų bylos nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus dėl trečiojo smūgio, nukentėjusysis patikslino, kad po antrojo smūgio T. B. atitraukė duris ir bandė vaizduoti, kad jam suduos; pamatęs „skriejančią“ nuteistojo ranką, dešine ranka užsidengė veidą ir smūgis kliuvo durimis į dešinės rankos riešą.

15. 2021 m. birželio 15 d. S. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 15 d. apie 17.50 val., jam (S. K.) laikant (duomenys neskelbtini) namo laiptinės duris, jo sugyventinės J. E. buvęs sutuoktinis T. B. stūmė į jį metalines laiptinės duris, nubrozdino kairės ir dešinės pusės ranką, bandė smogti (1 t., b. l. 1-7, 8-10). 2021 m. birželio 15 d. apklaustas liudytoju, S. K. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir protokole – pareiškime (1 t., b. l. 34-35, 36-37). 2021 m. liepos 14 d., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju, S. K. parodė, kad T. B. trenkė durimis į kairės rankos dilbį ir, ranka stumdamas duris, trenkė dar kartą, padarė nubrozdinimą ties kaire alkūne ir ties kairės rankos riešu. Po to pamatė, kad T. B. ranka užsimojo trenkti jam į veidą; tuomet jis (S. K.) paleido dešinėje rankoje laikytus daiktus ir užsidengė nuo smūgio. T. B. trenkė jam į dešinės rankos dilbį ties riešu (1 t., b. l. 38-40).

16. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus laikė nuosekliais, tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Kaip matyti, S. K., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju, nurodė, kad trečią smūgį nuteistasis jam sudavė ranka, teisme parodymus pakeitė – iš pradžių aiškino, kad T. B. trečią smūgį sudavė ranka arba durimis, po to, parodymus patikslinęs, nurodė, jog trečią kartą nuteistasis jam sudavė durimis, smūgis kliuvo į dešinės rankos riešą, kuriuo dengėsi veidą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra įrodyta, jog nuteistasis ranka sudavė nukentėjusiajam, todėl šią kaltinime nurodytą aplinkybę pakeitė, pripažindamas, kad T. B., tyčia stumdamas laiptinės duris, sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos riešą, kuriuo šis dengėsi veidą.

17. Be to, nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme aiškino, kad nuteistasis iš viso jam sudavė tris kartus, tuo tarpu liudytoja J. E., kurios parodymais pirmosios instancijos teismas irgi grindė apkaltinamąjį nuosprendį, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo suduoti du smūgiai. Apklausiama teisiamajame posėdyje, J. E. parodė, kad dukrai atsisakius eiti su tėvu (nuteistuoju), ji su dukra pakilo nuo suoliuko ir ėjo į namus, laiptinės pusėn, nuteistasis ėjo iš paskos. S. K. buvo laiptinės tarpduryje, laikė laiptinės duris, kad jos įeitų. Yra dujų kojelė, bet durys nebuvo paremtos, jas laikė S. K.. Nuteistasis paklausė: „Tai gal galiu pasiimti rytoj?“ S. K. atsakė, kad pagal nustatytą tvarką tai ne susitikimų diena, todėl dukters pasiimti nepavyks. Nuteistasis labai susinervino, stumdamas laiptinės duris, trenkė S. K. ir prispaudė kairiąją ranką. Buvo garsas, triukšmas, dukra pradėjo verkti, ji (J. E.) irgi ėmė verkti, šaukti. S. K. pravėrė duris, kad ji su dukra galėtų įbėgti į laiptinę. Kai jos įbėgo į laiptinę, buvo antras smūgis, bet negali pasakyti, ar smūgiuota buvo durimis, ar ranka. Tik matė S. K. judesį, kaip jis dengėsi dešine ranka. Du smūgiai tikrai buvo. Apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 17 d. J. E. parodė, kad S. K. pasakius, jog T. B. dukters jo nurodomą dieną pasiimti negalės, nuteistasis susinervino, ėmė šaukti, pradėjo stumti laiptinės duris, į kurias buvo atsirėmęs S. K. ir jį prispaudė tarpduryje, nubrozdino kairę ranką arčiau alkūnės; T. B. dar bandė trenkti S. K., o šis dengėsi dešine ranka, todėl kliuvo į dešinę ranką, prie riešo, matėsi patinimas (1 t., b. l. 58-61). Taigi, S. K. ir liudytojos J. E. parodymai nesutampa dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus.

18. Baudžiamojoje byloje, be nukentėjusiojo S. K. ir liudytojos J. E., jokių kitų asmenų, stebėjusių įvykį, nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo parodymų patikimumą, be liudytojos J. E. parodymų, patvirtina pagal nukentėjusiojo pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų A. Š. ir G. G. parodymai, tačiau šių liudytojų parodymų pirminiu šaltiniu yra nukentėjusiojo S. K. parodymai, todėl šių asmenų teisme nurodytos aplinkybės negali suteikti daugiau informacijos, nei jos pateikia pats nukentėjusysis. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Š. teisme parodė, jog konfliktas buvo susijęs su laiptinės durimis, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – apibraižymai, tik negalėjo prisiminti, ar apibraižymai buvo ant rankos ar ant kojos. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. G. nurodė, kad nukentėjusysis minėjo, kad jį prispaudė durimis. Aptarti liudytojų A. Š. ir G. G. parodymai yra išvestiniai ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami T. B. kaltei dėl inkriminuotos veikos konstatuoti. Iš 2021 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo (jame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra) matyti, kad S. K. policijos pareigūnams nurodė, kad jį užpuolė draugės buvęs sutuoktinis – apibraižė, apdaužė su laiptinės durimis (1 t., b. l. 79-81). Iš 2021 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo (jame užfiksuota policijos tarnybinio automobilio vidaus kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra) matyti, kad S. K. pasakoja policijos pareigūnams apie padarytus sužalojimus ir ranka rodo į kairės rankos dilbį, nurodo, kad laikė laiptinės duris, ranka dengėsi nuo smūgio, parodo, jog kliuvo į dešinės rankos riešą ir į kairės rankos dilbį alkūnės pusėje (1 t., b. l. 83-85). Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, policijos tarnybinio automobilio vidaus kameros vaizdo ir garso įrašai ir jų apžiūros protokolai irgi nesuteikia daugiau informacijos, nei suteikia pats nukentėjusysis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neįrodo nuteistojo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo ir liudytojos J. E. parodymus apie nuteistojo smurtavimą prieš nukentėjusįjį patvirtina J. E. pateiktas garso įrašas, taip pat S. K. pateiktas vaizdo ir garso įrašas ir šio įrašo 2021 m. liepos 22 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 66-68).

20. Liudytojos J. E. pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip T. B. po S. K. žodžių: „Nekomentuok“, adresuotų J. E., sako nukentėjusiajam (garso įrašo laikas nuo 05:27): „Tu, gaidy, užtilk iš viso, dar kartą kartoju“, „Tai užtildyk tą gaidį, nafik“; „Tik pabandyk kamerą į mane nukreipt, tik pabandyk, tik pabandyk“; vėliau įraše (garso įrašo laikas nuo 09:01) girdisi, kaip T. B. sako: „Ar fuck you sakai? Aš iš tavo lūpų puikiai galiu skaityt; pažiūrėk, koks jis nevykėlis“. Po nukentėjusiojo žodžių: „Nekomentuok nieko, meile“ girdisi triukšmas, J. E. balsas: „Baik, baik“, „Ou, ou“, pradeda verkti G. B., J. E. sako, jog kvies policiją.

21. Iš S. K. pateikto vaizdo ir garso įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2021 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 66-68), matyti, jog filmuojama daugiabučių namų kieme, matyti laiptinės stogelis; girdisi, kaip S. K. sako: „Ne, į tave nekreipsiu“; T. B. atsako: „Tik pabandyk kamerą į mane nukreipt, tik pabandyk, tik pabandyk“. Trumpam kamera užfiksuoja stovintį T. B., netoli jo ant suoliuko sėdi moteris (J. E.), jai ant kelių – maža mergaitė, po to kamera vėl nukreipiama į viršų, matyti medžių šakos. Girdisi, kaip T. B. sako: „Ar fuck you sakai? Aš iš tavo lūpų puikiai galiu skaityt; pažiūrėk, koks jis nevykėlis“. Girdisi pypsėjimas (apžiūrint vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme S. K. nurodė, kad šis pypsėjimas reiškia, kad jis rinko telefonspynės kodą ir atidarė laiptinės duris; vaizdo įrašo laikas – 00:03:29); matyti kampu sulenktas durų pritraukėjas (vaizdo įrašo laikas 00:04:01); vėliau, po S. K. žodžių: „Nekomentuok nieko, meile“, matyti, kaip veriasi laiptinės durys, atšoka, vėl veriasi, dar kartą atšoka (vaizdo įrašo laikas 04:16 – 04:19). Apžiūros protokole užfiksuota, kad laiptinės durys veriasi į vidaus pusę, atsitrenkia į kliūtį, atšoka, vėl veriasi, dar kartą atšoka pilnai neužsivėrusios. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip S. K. sako, kad T. B. daužė jam į alkūnę laiptinės durimis, kad jam skauda (vaizdo įrašo laikas 05:17, 05:30).

22. Iš J. E. pateikto garso įrašo, S. K. pateikto vaizdo ir garso įrašo negalima daryti neginčijamos išvados, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis buvo nežymiai sužalotas dėl nuteistojo tyčia suduotų smūgių durimis. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kaip veriasi laiptinės durys, atšoka, vėl veriasi, dar kartą atšoka. Šiame įraše nėra užfiksuota, kad T. B. tikslingai smūgiuoja durimis nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo vaizdo ir garso įrašu nėra paneigta nuteistojo versija, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl neatsargių T. B. veiksmų – pastumdamas duris, nuteistasis nenumatė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir jis bus sužalotas. Baudžiamoji atsakomybė už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nekyla.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad įvykio metu nuteistasis buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, ne kartą išsakė nukentėjusiajam adresuotus įžeidžiančius žodžius, konfliktavo ir nesusilaikė nuo emocijų. Tačiau nuteistojo pasakyti žodžiai ar frazės savaime nepatvirtina fakto, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. T. B. buvo susierzinęs, nes atvykęs pasiimti dukters, pamatė kieme nukentėjusįjį, šis pradėjo filmuoti. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje sudarytą susitarimą dėl bendravimo su vaikais (iki kol tėvai kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) vaikus motina perduoda tėvui asmeniškai, nedalyvaujant jos sugyventiniui (1 t., b. l. 175-176). Įvykio metu Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje sudarytas susitarimas nebegaliojo, tuo metu teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina T. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka). Nukentėjusysis šio susitarimo šalimi nebuvo, tačiau apie jį žinojo, jam pasakė J. E.. Apie tai, kad įvykio dieną numatytas dukters perdavimas tėvui ir kad T. B. iš darželio dukters nepasiims, bet atvyks vėliau, nukentėjusiajam irgi buvo žinoma. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir nukentėjusysis, ir liudytoja J. E.. Šalių santykiai buvo įtempti ir konfliktiški, todėl nukentėjusysis turėjo suvokti, kad jo buvimas, nuteistajam atvykus pasiimti dukters, sukels T. B. susierzinimą ir neigiamas emocijas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šis susierzinimas, neigiamos emocijos peraugo į tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį.

24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 705/2021 (04) nustatyta, kad S. K. nubrozdinimai kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. Sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką. S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56). Nors S. K. padaryti sužalojimai užfiksuoti objektyviai specialisto išvada, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvada taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos J. E. parodymų apie nuteistojo smurtinius veiksmus – smūgių sudavimą durimis. Bylos duomenimis nėra paneigta, kad specialisto išvadoje S. K. konstatuoti sužalojimai, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, kilo dėl neatsargių nuteistojo veiksmų.

25. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad T. B. tyčia, stumdamas laiptinės duris, jomis sudavė tris smūgius nukentėjusiajam. Konstatuoti nuteistojo kaltę remiantis vien tik nukentėjusiojo ir liudytojos J. E. parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs, o nukentėjusysis ir liudytoja dėl konfliktiškų ir priešiškų santykių su nuteistuoju yra neabejotinai suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo. Nepaneigta nuteistojo versija, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl neatsargių jo (T. B.) veiksmų – pastumdamas duris, nuteistasis nenumatė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir jis bus sužalotas. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad T. B. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam ir jį nežymiai sužalojo, visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino T. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – T. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27. Nukentėjusysis S. K. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės ir 30 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 169-172). Išteisinus T. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo S. K. įgaliotoji atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė pateikė prašymą dėl 2 561 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 85-86). Pirmosios instancijos teismas, patikslinęs prašomų atlyginti išlaidų sumą, šias išlaidas (2 541 Eur) pripažino proceso išlaidomis (BPK 106 straipsnio 2 dalis) ir priteisė iš T. B. nukentėjusiajam. Priėmus T. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. B. nukentėjusiajam atmetamas.

29. T. B. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės 2021 m. liepos 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 136-138). Kardomoji priemonė naikinama, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus T. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, tapo nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo S. K. įgaliotosios atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės prašymą priteisti iš T. B. S. K. 2 561 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, prisegtus prie 1 bylos tomo ir 2 bylos tomo galinių viršelių, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisVidmantas MylėLaisvydas Zederštremas