Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-716/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
1-397-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12523-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
M. T.
Civilinis ieškovas
S. B., M. B.
Advokatai
Kristupas Kerutis, Paulina Pukinė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-397-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12523-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,gynėjui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,kaltinamajam M. T. (M. T.),nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. B. ir M. B.,jų atstovei advokato padėjėjai Paulinai Pukinei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2022 m. balandžio 2 d., apie 00.20 val., viešoje vietoje – bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) - T. A. bei kitų baro lankytojų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad iš kelnių kišenės ištraukė peilį, kurį atlenkė, tokiu būdu demonstravo jį ir grasino nukentėjusiajam M. B., sakydamas „jei prie manęs lįsi, gausi“, po ko apytiksliai po 10 minučių, jis rankoje laikydamas atlenktą peilį priėjo prie staliuko, kur sėdėjo nukentėjusieji S. B. ir M. B., užsimojo peiliu į M. B., taip sukėlė pastarajam pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali būti sužalotas, po ko nukentėjusiajam išsigandus M. B. ginantis sudavė M. T. vieną kartą kumščiu į veido sritį, po smūgio M. T. pargriuvus, nukentėjusieji išbėgo į lauką, po M. T. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikydamas peilį rankoje išbėgo nukentėjusiesiems iš paskos, pribėgęs prie nukentėjusiosios S. B. sugriebė šiai už dešinio peties ir suspaudė, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, toliau laikydamas peilį rankoje, būdamas jį nukreipęs į nukentėjusiąją S. B., tokiu būdu jai grasindamas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad ji gali būti sužalota, tempė ją atgal į barą, tokiu savo įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Byloje surinkti duomenys

M. T. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo apie 24.00 val. kai atėjo į barą. Jis bendravo su draugais, pamatė S., kuri laukė M. prie tualeto, Šie pasibučiavo. Kai M. išėjo, ji nuėjo į tualetą. Jis tada pasakė garsiai, kad negražu bučiuotis viešoje vietoje. Tada M. priėjo prie jo ir apkabino jį per petį. M. pasakė, kad negražu kabinėtis prie jaunų merginų. Jis pasakė, kad S. pažįsta jau seniai ir neturi jai priekaištų. Jų pokalbis buvo gana aršus, buvo aiškus noras eiti į konfliktą. Tuo metu jis ištraukė peilį, pademonstravo, kad turi peilį, nes norėjo, kad jis žinotų, jog jį gali panaudoti savigynai. Pokalbis truko apie 5 minutes, M. vienu metu buvo nuėmęs ranką, kai jis vėl ją uždėjo, jis paprašė ją nuimti ir M. jam smogė, tada jis peilio rankoje neturėjo. Jis krito sėdėdamas, nes sėdėjo ant baro kėdės, susitrenkė nugarą. Per teismo ekspertizę jį apžiūrėjo, mėlynių nebuvo, medicininiuose įrašuose nieko nebuvo. Jam išdaužė dantis, kraujavo burna, jis išėjo į kiemą. Liudininkai T. ir J. tada rūkė lauke. M. jis nepažinojo. Jam reikėjo gauti M. kontaktus, kad galėtų perduoti policijai. Jis S. ir M. nematė, grįžo prie R., T. ir J., ir pranešė, kas vyksta, pasakė, kad jam reikia M. kontaktų. Jam pasakė, kad jis atsiskaitė banko kortele, todėl turi būti likę jo duomenys. Matė S., ji prie baro atsiskaitė grynaisiais, ji jį matė, jis ją matė, bet tarp jų nebuvo jokio kontakto, peilis tuo metu buvo kišenėje. Dėl peilio jis sutinka, galėjo jį turėti rankoje. Jis buvo jo rankoje du kartus. Tą vakarą buvo išgėręs 5 alaus. Nesijautė girtas, nebuvo blaivus. 5 alaus išgėrė per ilgą laiko tarpą.

Nukentėjusioji S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad balandžio 1 d. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, apie 22.00 val. Susitiko su savo draugais M. B., T. A. ir A. Ž., jie žaidė šachmatais. Eidama į tualetą sutiko M. T.. Jis ją užkalbino, pasisveikino, M. jai pasakė, kad seniai ją pažįsta, kad ji yra užaugusi ir sumoteriškėjusi. M. praėjo pro šalį, M. davė repliką, kodėl jai M. reikalingas, nes jis negražus. Viskas vyko prie tualeto. M. pasakė, kad negražu kabinėtis prie merginų, grįžome atgal prie staliuko, kur buvo T. ir A. Prieš tai M. turbūt jausdamas grėsmę parodė, kad turi peilį. Jie sėdėjo prie staliuko ir po 10 minučių M. pradėjo eiti prie M. su peiliu. M. gindamasis smogė M., jis nukrito, M. pabėgo, ji susidėjo daiktus. M. pradėjo bėgti link M., ji išsigandusi sušaukė M., kad bėgtų. M. atsisuko į ją ir suėmė už peties, rankoje laikė peilį ir sakė jai, kad turi atsakyti už savo draugo veiksmus. Ji bijojo trauktis ir bėgti, todėl ėjo kartu. M. ją vedė link baro, ten stovėjo T. su J. T. M. ramino sakydamas, kad ir ji tikrai eis, tada ji pabėgo ir daugiau į barą negrįžo. M. akcentavo, kad ji sumoteriškėjo. Buvo įžeidžiantis turinys, jis necenzūrine kalba sakė, kad su ja pasimylėtų. Viskas vyko tuo laiku, kai ji buvo prie baro. Iki smūgio jie kalbėjo tik vieną kartą. Pokalbio turinį M. turėjo girdėti. M. pokalbį išgirdo arba eidamas, arba išeidamas iš tualeto. Neprisimena, ar su M. bučiavosi, galėjo būti. M. išsitraukė peilį iš kelnių kišenės. Kaip jis peilį rodė neprisimena. Galbūt padėjo ant stalo. Išsitraukė iš kelnių kišenės, atlenkė, parodė ir padėjo ant baro. Paskui ji išėjo prie savo staliuko. M. tada sakė M., kad jeigu lįs – gaus. Ji buvo tuo metu su M., kai rodė peilį. Tikriausiai kartu tada su M. nuėjo prie staliuko. Prie staliuko, kai M. ateidinėjo, buvo trise – T., M. ir ji. Ji suprato, kad eina prie M., nes matė agresyvų žvilgsnį, rankose peilį. Jis ėjo prie staliuko su peiliu rankose, M. tada atsistojo, link M. nejudėjo. Ji matė, kad M. užsimojo ir tada M. trenkė. M. tikrai užsimojo. (Nukentėjusioji parodo, kaip M. laikė peilį – pakėlęs ranką su atsukta geležte). M. išbėgo į lauką, ji paskui jį. Lauke pamatė M. prie durų, jis ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji sparčiu žingsniu paskui jį. Po minutės išėjo M. ir ėjo link jų, M. pro ją praėjo ir ėjo link M., tada ji šaukė M. bėgti. Tuo metu M. turėjo peilį. Į policiją kreipėsi po poros dienų, kai gavo šaukimą liudyti. Nesikreipė, nes labai bijojo. Negali paaiškinti, kodėl nesikreipė iškart, juolab kad pažinojo M. Kad M. iškvietė policiją sužinojo tada, kai gavo skambutį. Nuvykusi į policiją, jai pareigūnė pasiūlė parašyti pareiškimą. Pareiškimą parašė po 11 parų. Jį parašė tuo pačiu metu, kai ėjo liudyti. Prašo atlyginti neturtinę žalą, nes jaučiasi nesaugiai vaikščiodama po Vilnių, blogai miega, bijo pamačiusi panašų veidą, suprastėjo jos psichologinė sveikata. Lankosi pas psichologę. Į medikus nesikreipė, stengiasi susitvarkyti be medikamentų. Žalą įvertino 2000 eurų pasikonsultavusi su atstove. Neturtinės žalos atlyginimas aprėpia ir seksualinio pobūdžio komentarus. Ją už peties tempė apie 2 minutes, tiksliai pasakyti negali.

Nukentėjusysis M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vakaras prasidėjo nuo 18.00 val. su grupe susitarė parepetuoti. Per keletą valandų aptarė visus niuansus, paskui žaidė šachmatais. S. prisijungė apie 22.00 val. Alkoholinių gėrimų nevartojo, nes jis turėjo visus išvežioti namo. Su S. ėjo į tualetą. Jai išėjus iš tualeto pasibučiavo. Kai pats išėjo iš tualeto, pamatė, kad S. yra susistabdęs M., iš jos kūno kalbos matė, kad jai nejauku tik ji nedrįsta nueiti, nes yra drovi. Viską, ką jis jai sakė negirdėjo. Girdėjo, kad M. sakė: „kam jis jai reikalingas, jis negražus“. Jis pasakė, kad negražu taip kalbėti apie svetimus asmenis. Tada M. iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė peilį, išskleidė geležtę, pamosikavo ore ir greitai įsidėjo atgal į kišenę. Paskui pradėjo nerišliai be loginės sekos kalbėti. Jis jam sakė jam neaiškinti ir sakė: „jeigu prie jo lįs – gaus, vis tiek jis jos tą S. išpisi“. Suprato, kad asmuo yra neblaivus ir neadekvatus. Antrą kartą pademonstravo peilį sakydamas „jeigu prie jo lįs – gaus“, tada padėjo peilį ant baro. Aš tai palaikė realiu grasinimu, nenorėjo eskaluoti situacijos. Grįžo į savo vietą, jo vieta buvo nesaugi, nes jam už nugaros buvo siena, jo kairėje – baras, o dešinėje – staliukas. Jie per trumpą laiką (10 minučių) jau ruošėsi išvykti ir pamatė, kaip M. atsistojo, išsitraukė peilį ir užsimojo iš viršaus ir ėjo link jo. Jis staigiai pašoko iš vietos, viena ranką užsidengė, o kita ranka smogė ir iškart bėgo. Išbėgęs į gatvę pamatė, kad S. eina iš paskos. Išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad S. jį prisivijo ir kad labai sparčiu žingsniu artinasi M., jis laikė rankoje peilį. Peilis buvo išskleistas, dešinėje rankoje, nukreiptas į šoną. Jis, išgirdęs S. raginimą, bėgo į kitą kelio pusę. Į policiją nesikreipė iš karto, nes jo telefonas buvo išsikrovęs, o S. telefonas buvo pas jį, tačiau jis juo nemokėjo naudotis. Jie su S. susitiko prie namų, naktis buvo bemiegė, nes nežinojo kaip elgtis. Kreipėsi po kelių dienų, nes reikėjo pasikonsultuoti kaip elgtis, kaip rašyti pareiškimą, pakonsultavo (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. S. su M. pirmą kartą besikalbančius pamatė išėjęs iš tualeto prie baro. Prie staliuko galima buvo prieiti tik praėjus pro M. Nuo Staliuko iki baro buvo maždaug metras – vienas žingsnis. Iki jam atsisėdant prie staliuko M. du kartus demonstravo peilį. Kai antrą kartą rodė peilį jis sakė, kad jeigu lįs prie jo – gaus. S. tada buvo šalia jo, pokalbyje nedalyvavo. Jo ir M. pokalbis baigėsi, kai pamatė, kad jis neblaivus ir nuėjo prie savo staliuko. Po 10.00 min. pamatė M. atsisukantį į juos. Sėdint už jo yra baras, į dešinę pusę siena, langas, į kairę buvo jam saugus išėjimas, prieš jo sėdėjo T. arba J., o S. šalia arba priešais. Kaire puse M. matė, matė kaip šis atsistojo. Jis atsistojo ir išsitraukė peilį, laikė jį iš viršaus. Jis iškart pamatęs peilį gynėsi. Po įvykio susitiko su S. prie namų. S. jam pasakojo, kad ją M. buvo sugriebęs už rankos ir tempė atgal į barą, laikė peilį rankoje. Jie turėjo M. krauju ištemptą S. kuprinę. S. sakė, kad M. ją buvo sugriebęs už rankos, arčiau peties, viršutinėje dalyje. Dėl civilinio ieškinio ir neturinės žalos – jis yra iš (duomenys neskelbtini), teko važinėti į Vilnių, daug išlaidų kurui, bijo vaikščioti po Vilnių, jaučia nerimą, stresą. Nurodyta suma 1500 eurų – nes nepatyrė fizinio skausmo, suma apgalvota ir reali. Medikamentų nepirko, buvo konsultavęsis su psichologais, tačiau išlaidų nepatyrė. Proceso išlaidas advokato padėjėjai P. Pukinei sumokėjo geras draugas. Jis yra įsipareigojęs pinigus grąžinti. Jei draugas atsisakys priimti skolą, M. T. pinigų negrąžins.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad susitiko parepetuoti, repetavo iki 21.00 val. Apie incidentą sužinojo kitą dieną. Sužinojo, kad M. gynėsi nuo žmogaus, kuris turėjo peilį. Detalių nežino, žino, kad buvo konfliktas. Apie įvykį jam papasakojo M. ir T., jie jam parašė, jie groja toje pačioje grupėje. Ar kas nors nukentėjo, jis nežino. Suprato, kad M. užsigavo ranką, o užpuolikas irgi nukentėjo. Pasakojo, kad dar kažkas vyko kiemelyje. Sakė, kad visi buvo išsigandę. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Žino, kad dalyvavo M., T., S. Su S. bendrauja per M., susitinka. Iš pasakojimo apie įvykį suprato, kad S. grasino, detalių nežino.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo viena bare, tą vakarą bare buvo nemažai žmonių. Apie 1.00 val. nakties pasirodė M., atrodė stipriai išgėręs, užsisakė vieną alaus. Paskui išgirdo, kad M. pasakė M., kad prie jo su S. nesibučiuotų, nes šis pažįsta jos mamą. Ji nuėjo tvarkyti vieno stalo, kuris buvo beveik prie išėjimo, ji vaikščiojo į virtuvę, kažkuriuo metu ji pasisuko į barą, pamatė, kad M. nueina, o M. eina paskui jį. Ji tvarkė tą stalą, o kai vėl atsisuko pamatė, kad M. guli ant žemės, tada jis staigiai atsikėlė iš išlėkė į lauką. Ji grįžo dirbti prie baro, o po kažkurio laiko grįžo M. ir pasakė, kad jam išmušė dantis ir jis kvies policiją. Jis dingo, o po to grįžo po 1-2 valandų su kažkokiu popieriumi rankoje. Jos klausė, ar pažįsta „garbanotą vaikiną“, ji pasakė, kad tik žino, jog vardu M. Paskui paryčiais, kai uždarė barą, matė M. lauke vaikščiojanti, bet ji nuvažiavo namo. Valydama staliuką matė kaip M. nueina nuo baro, o M. eina paskui jį. Gulintį M. pamatė po keliolikos sekundžių, dėl ko jis gulėjo nematė, nes buvo užsisukusi. Tuo metu M. nebematė, jai buvo šokas, kad bare guli žmogus. M. pagulėjo neilgai, irgi keliolika sekundžių. Jis atsistojęs išbėgo į lauką. Prie baro tuo metu buvo dar du žmonės. Prie artimiausio staliuko irgi sėdėjo žmonės, prie to staliuko, kurį ji tvarkė buvo 4-5 žmonės. Prie staliuko, kur langas ir grotos, sėdėjo J. ir T., bet tiksliai nepamena. S., kai M. gulėjo, nematė. M. jos klausė apie M., ji nurodė tik vardą. Kalbos apie banko kortelės atsiskaitymą nebuvo. M. pažinojo iš matymo, nes jis groja grupėje su kitais klientais. M. pažįsta seniai, jis dažnas baro klientas, turi bendru draugų. Iš M., be minėtų frazių, nieko negirdėjo. Kaip M. reagavo ji nematė. Po to, kai M. atsikėlė ir išėjo, S. daugiau nematė. Tą vakarą visi atsiskaitė, išskyrus M.

Liudytojas T. A. posėdžio metu nurodė, kad susitiko su draugais pavakaroti, kalbėjosi, o į vakaro pabaigą išgirdo replikas iš asmens sėdėjusio prie baro, jis replikavo S. Tos replikos pareikalavo atsako, jie nusprendė išeiti iš baro, nes nenorėjo dalyvauti konflikte. Tada įvyko susistumdymas. Tiksliai negali papasakoti, nes pats buvo vartojęs alkoholio. Kol su broliu susivokė, kas įvyko, išėjo iš baro, pamatė M. (duomenys neskelbtini) g. Matė, kaip M. kerta gatvę. Matė, kaip M. pagavo S. ir vedėsi atgal į barą, tada su broliu įsikišo. Jis priėjo, bandė M. nuraminti, kai M. ją paleido parodė S., kad ji greičiau eitų. Bandė užkalbinti M. dantį, kad konfliktas nesieskaluotų. Žino, kad M. vėliau grįžo į barą, bet negali pasakyti laiko. Viso to konflikto metu figūravo peilis. Juos labiausiai tai ir išgąsdino. Replikas sakė M. S. atžvilgiu. Komentarai buvo nemandagūs, susiję su M., kad jis jai nėra tinkamas. Jis tai girdėjo sėdėdamas prie staliuko, 2 metrų atstumu nuo M., kuris buvo prie baro. Tie komentarai eskalavosi į įžeidimus. Vyko pokalbis tarp M., M. ir S., jo turinio jis negirdėjo. Po pokalbio M. su S. grįžo prie staliuko, jie ruošėsi išeiti, o M. ėjo link jų. M. vėl replikavo S. Jis tik atsisukdamas matė, kaip M. kyla nuo kėdės, o M. krenta ant žemės. Dėl ko M. krito, jis nematė, nes buvo judesyje. M. su S. tada išbėgo iš baro, o M. bėgo iš paskos. Jo ir brolio buvo lėtesnė reakcija, jie ėjo iš paskos. Lauke pamatė M. su S. (duomenys neskelbtini) g., ties 16 namu. M. ėjo link jų, juos skyrė apie 20 metrų atstumas. Kol jie ėjo link jų, pokalbio negirdėjo. M. buvo pagriebęs S., laikė jai už peties. M. jau nebematė. Per 1-2 min. spėjo pareiti iki posūkio į vidinį kiemą, per 14 namo ilgį. M. kažką rodė ranka ir paleido S., jie jį bandė užkalbėti. Per pusę valandos su broliu išėjo iš baro, susirinko daiktus. Peilį pamatė anksti, 19-20 val., M. peilį rodė kalbėdamas su žmonėmis, su juo žaidė. Peilį rankoje M. laikė, kai vedė S. gatve sučiupęs už peties. Po pokalbio anksčiau bare tarp M. ir M., pastarasis ėjo tiesiai link M., tiesiai praėjęs pro jį. Tą vakarą jis buvo išgėręs 4-5 bokalus alaus. Kai pamatė S. su M. gatvėje, M. buvo išsitraukęs ir išskleidęs peilį, kurį laikė viena ranka, o kita ranka laikė S.

Liudytojas J. A. posėdžio metu, nurodė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). M. kaip dažnas lankytojas jam pažįstamas iš matymo. Dažnai ir brolis ateidavo, ir M. su S. Tą dieną buvo paskutinė jo darbo diena, baigė dirbti apie 2.00 val., tada atėjo į barą ir su draugais minėjo jo paskutinę dieną. Brolis buvo su juo iki pat galo, kartu važiavo namo. Jie sėdėjo keturiese prie staliuko, jis prieš savo brolį, žaidė šachmatais ir vartojo alkoholį. Pamena, kad M. su M. norėjo pasikalbėti. Jis įvykio metu buvo tualete, kuris buvo iš virtuvės pusės. Nieko negirdėjo ir nematė. Išėjęs iš tualeto nuėjo į lauką, ten sutiko brolį, jis jam pasakė sekti M., nes kažkas įvyko. Išėjom į (duomenys neskelbtini) g., ten M. laikė S. suėmęs už rankos. Kalbino M., kad jis nieko nedarytų. Jis daug kalbėjo, kad jam reikės liudytojų, dėl to kas įvyko, nors jis nežinojo, kas įvyko. Šiaip ne taip įkalbino M. S. paleisti. Suprato, kad S. pabėgo namo. Dar bare pabuvo 15-20 min, susirinko daiktus ir išvyko namo. Susitiko brolį lauke, iš tualeto išėjęs į lauką parūkyti. Brolis išėjo iš baro ir sakė: „einam“. Išėjęs į lauką jis buvo vienas. Jis tik užsikūrė cigaretę ir atėjo brolis. Brolis jam sakė „einam paskui M., nes kažkas įvyko“. Einant link M. pamatė jį laikantį S., iš gatvės pusės truputį nutolus nuo baro. M. nematė, jį paskutinį kartą matė prieš jam einant į tualetą. Priėjęs prie M. pamatė jį lankant S. ir kitoje rankoje turint peilį. Jis norėjau šį nuraminti. T. kalbino M. eiti į barą, kad nekiltų konfliktas. M. kaip ir aprimo, paleido S. ir ji pabėgo. M. šaukė, kad jam reikia liudytojų. M. buvo neblaivus, atrodė stipriai girtas, jis lingavo, nerišliai kalbėjo. Peilį prie krūtinės laikė S. Peilis buvo išskleistas. S. buvo rami, bet matėsi, kad pasimetusi ir išsigandusi.

Iš policijos įvykių registro išrašo ir pareiškimo apie įvykį parodymų protokolo matyti, kad M. B. pranešė apie tai, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 00.20 val. jis kartu su drauge S. B. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jiems būnant bare, prie jo draugės nuolat priekabiavo M. T.. Taip buvo jau ne pirmą kartą. Priekabiavimas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu, užgauliojimu seksualinėmis temomis. M. T. bare vartojo alkoholinius gėrimus, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuolat keikėsi. M. T. pažįsta tik iš matymo, jokių konfliktų anksčiau nebuvo. Vienu momentu jam išeinant iš tualeto pamatė, kad M. T. stovi prie S. B., bando ją paliesti ties juosmeniu. S. B. traukėsi nuo jo. Jis pasakė, kad M. T. atsitrauktų, kadangi matėsi, kad S. B. nenori su juo bendrauti. M. T. atsisuko į jį ir iš dešinės priekinės kelnių kišenės išsitraukė peilį, pamojavo juo. Jis išsigando ir su drauge grįžo prie staliuko. Priėjus prie staliuko, atsisuko ir pamatė, prie jo artinasi M. T., kuris eidamas atlenkė peilio geležtę, grasino susidoroti, pradėjo mosikuoti peiliu. Pareiškėjas suprato, kad jis grasina jį sunkiai sužaloti arba nužudyti. Pareiškėjas neturėjo kur pabėgti, nes M. T. užstojo jam vienintelį saugų išėjimą. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, palenkęs galvą žemyn, t. y., nežiūrėdamas į M. T.. Jam pavyko apsiginti. Kažkuriuo momentu M. T. nugriuvo. Kadangi buvo neaišku, ką toliau darys agresyvus M. T., išsigando ir su drauge skubiai išėjo iš baro. Išėjus gatvėje jis pamatė, kad M. T. artinasi su peiliu rankoje, todėl siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, pabėgo. Vėliau iš S. B. sužinojo, kad jis ją per prievartą laikė sugriebęs už striukės, grasino peiliu, tačiau jai pavyko ištrūkti, kadangi tai pamatė jo paminėti liudytojai ir padėjo jai pabėgti. Vėliau jie su S. B. susitiko ir grįžo į namus. Dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė pažeminimą, didelį šoką, išgąstį, stiprius dvasinius išgyvenimus. Kadangi nėra turėjęs tokių patirčių, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoj (t. 1, b. l. 8, 11).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad S. B. pranešė, jog 2022 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ asmuo vardu M. T. (detalesnių duomenų nežino) laikydamas viena ranka jai už dešinio peties (juto stiprų fizinį skausmą), o kitoje rankoje laikydamas peilį, kurį buvo nukreipęs į ją, jai grasino sakydamas žodžius: „turi grįžti į barą ir už viską atsakyti“. M. T. žodžius suprato, kaip grasinimą bei mano, kad M. T. galėjo ją sužeisti ar sutrikdyti jos sveikatą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti atsakomybėn jai grasinusį bei jai fizinį skausmą sukėlusį asmenį M. T. (t. 1, b. l. 16-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtos baro-picerijos „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūrima įvykio vieta yra penkių aukštų pastate, pirmajame aukšte įsikūrusi baras-picerija „(duomenys neskelbtini)“. Žiūrint iš (duomenys neskelbtini) pusės į pastatą Nr. 14, arčiau namo kampo matomas baras-picerija „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios lango yra užrašas, kad įėjimas į minėtą barą iš kiemo pusės. Apėjus pastatą, matomas pakeliamasis užtvaras, kuris apžiūros metu yra pakeltas. Praėjus tiesiai matomi keli lauko staliukai su kėdėmis ir lauko skėčiais. Dešinėje yra matomas įėjimas į minėtą barą pro metalines rudas duris, ant kurių yra lipdukas su užrašu: baras-picerija „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus pro duris tiesiai matoma picerijos virtuvė, o kairėje – įėjimas į barą. Įėjus į barą iš abiejų pusių yra matomi staliukai bei televizoriai. Tiesiai yra matomas baro stalas, prie kurio yra baro kėdės. Už baro matomas televizorius. Visame bare ant sienų yra matomi futbolo komandų sirgalių šalikai. Apžiūrint įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų matoma nėra, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 24-25, 27-31).

Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų matyti, kad tyrimo metu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), esančią šampaninę ir pabendrauta su šampaninės direktoriumi, kuris nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos tik šampaninės patalpų viduje. Vaizdo stebėjimo kameros lauko vaizdo neįrašo, todėl tyrimui reikšmingų objektų neturi (t. 1, b. l. 33).

Iš akistatos protokolo matyti, kad tyrimo metu M. B. ir M. T. buvo suvesti į akistatą. Į M. B. pateiktą klausimą, kokius veiksmus įvykio dieną jo atžvilgiu darė priešais sėdintis asmuo, jis atsakė, kad priešas jį sėdintis asmuo įvykio dieną, sėdėdamas prie baro kabinėjosi prie jo draugės, jis tai pamatė išeidamas iš tualeto. Tada jis priėjęs pasakė, kad jis nesikabinėtų prie jo draugės. Minėtas asmuo tada iš savo kelnių kišenės ištraukė peilį, jį atlenkė ir taip peilį pademonstravo, tada greitai peilį paslėpė atgal į kišenę. Toliau minėtas asmuo pradėjo jam kažką sakyti, tiksliai ką neprisimena, tačiau sakydamas kažką panašaus į tokius žodžius „jei prie manęs lįsi gausi“ ištraukė vėl peilį ir jį padėjo ant baro, tada vėl peilį paslėpė į kišenę. Tada jis nuėjo prie savo staliuko. Po apytiksliai 10 minučių pamatė, kad minėtas asmuo ateina link jo, rankoje laikydamas atlenktą peilį, jis tuo peiliu buvo užsimojęs į jį. Suprato, kad minėtas asmuo eina būtent link jo. Tada jis greitai pašoko nuo kėdės, kaire ranka užsidengė galvą ir dešine ranką kažkur sudavė minėtam asmeniui, kur nematė, kadangi galvą buvo palenkęs ir žiūrėjo į grindis. Tada jis pasišalino iš baro, išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada jam iš paskos išbėgo jo draugė S., pamatė, kad už kampo pasirodė ir minėtas asmuo, minėtas asmuo artinosi greitu žingsniu prie jų, rankoje laikydamas išskleistą peilį. S. pasakė, kad jis bėgtų. Jis perbėgo per kelią ir pasišalino. Kas toliau vyko, sužinojo iš S. Į M. T. pateiktą klausimą, ar jis girdėjo parodymus, ar juos suprato, ar su jais sutinka, jis atsakė, kad parodymus girdėjo, juos suprato, su parodymais nesutinka. Buvo visiškai kitaip. Papasakos kaip. Jis sėdėjo prie baro. Jis sėdėdamas prie baro pamatė, kad iš tualeto išeina pažįstama S. Jis su ja pasisveikino, gal dar kažką trumpai su ja ir kalbėjo, jau dabar neprisimena ką, gal jai pasakė, kad ji gerai atrodo. Tada S. nuėjo link tualeto ir stovėjo laukė kažko. Tada iš tualeto išėjo priešais jį sėdintis asmuo ir jis su S. pasibučiavo. Jis tada, nori pabrėžti, kad pasakė ne S. ir minėtam asmeniui, o šiaip prie baro buvusiems asmenims, kad viešoje vietoje bučiuotis yra negražu. Tada tiksliai neprisimena, bet jei neklysta, minėtas asmuo nuėjo prie savo staliuko, o S. nuėjo į tualetą, tada išėjusi iš tualeto nuėjo prie staliuko kur sėdėjo tas asmuo. Tuomet labai greitai prie jo atėjo minėtas asmuo, jis buvo nusiteikęs nedraugiškai ir iš nugaros, iš kairės pusės dešine ranka jį apkabino per petį. Jis tuo metu sėdėjo ant baro kėdės. Minėtas asmuo jam pasakė, kad yra negražu kabinėtis prie jaunų merginų. Jis minėtam asmeniu pasakė tada, kad jis pažįsta S. mamą, kad S. pažįsta per jos mamą. Jis bandė paaiškinti, kad jis nieko blogo neturėjo prieš S., kad nenori jos „pakabinti“ ir panašiai. Pokalbio metu jis galėjo kelis kartus iš savo kelnių kišenės ištraukti peilį ir jį padėti ant baro, galėjo peilį išskleisti, tačiau kadangi šis peilis nepatogiai išsiskleidžia, tai mano, kad nebuvo išskleidęs. Peilį galėjo ištraukti kaip atgrasinimo priemonė, kadangi minėtas asmuo buvo nusiteikęs nedraugiškai. Tada pokalbio metu jam sėdint prie baro ant baro kėdės jam vieną kartą rankos kumščiu jam sudavė į burnos sritį. Jis nuo smūgio nukrito nuo kėdės. Tada po kiek laiko, apie minutę, jis atsikėlė ir pamatė, kad bare nėra minėto asmens. Jis tada išėjo iš baro į lauką. Išeidamas į lauką jis galimai galėjo iš kelnių kišenės ištraukti peilį ir ji laikyti rankoje, tačiau jo išskleidęs nebuvo. Lauke nei S., nei to asmens nebuvo. Jis apsižvalgė aplink, tačiau niekur jų nebuvo. Į M. B. pateiktą klausimą, ar girdėjo, ar suprato, ar sutinka su parodymais, jis atsakė, kad girdėjo, suprato, nesutinka, jis pasakė, kaip buvo. Vienas kitam klausimų nei M. T., nei M. B. neturėjo. Į advokato padėjėjos Paulinos Pukinės klausimą, kas lėmė parodymų pasikeitimą dėl peilio demonstravimo ir išskleidimo? M. T. atsakė, kad išgirdęs M. parodymus jis sutinka, kad galėjo ištraukęs peilį ir jį padėjęs ant baro jį išskleisti. Į advokato padėjėjos Paulinos Pukinės klausimą, kuria ranka trenkė jam M. B.? M. T. atsakė, kad tiksliai atsakyti, kuria ranka jam sudavė jis pasakyti negali. Į advokato padėjėjos Paulinos Pukinės klausimą, į kurią pusę jis krito nuo smūgio? M. T. atsakė, kad jis nukrito ant dešinio šono. Į advokato padėjėjos Paulinos Pukinės klausimą, kokiu tikslu jis nešėsi peilį eidamas į lauką? M. T. atsakė, kad nešėsi tam, jog, jei jį puls, jis galėtų apsiginti. Į advokato padėjėjos Paulinos Pukinės klausimą, ar išėjęs į lauką jis matė S. ir M.? M. T. atsakė, kad lauke jų nematė, tačiau po kiek laiko bare pamatė S. Jai parodė, kad yra sužalotas jo veidas. S. nieko jam neatsakė. M. T. prie akistatos protokolo prideda peilio nuotraukas (t. 1, b. l. 123-125, 128-129).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Vandališki veiksmai dažniausiai pasireiškia turto naikinimu ar gadinimu. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad M. T. būdamas viešoje, visiems prieinamoje vietoje – bare „(duomenys neskelbtini)“ - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, nes be pateisinamos priežasties grasino nukentėjusiajam M. B. , po to nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą, savo įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. T. teisme kaltės nepripažino ir neigė savo grasinimus, teigė, kad nebuvo užsimojęs peiliu į M. B., taip pat neigė buvęs (duomenys neskelbtini) gatvėje ir teigė, kad pats nukentėjo nuo M. B.. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kitų teisme apkaustų asmenų, o būtent nukentėjusiųjų ir liudytojų tarpusavyje sutampantys parodymais, iš kurių visumos ir logiškai susijusių aplinklybių teismas nustatė ir patvirtina tikrą tiesą byloje.

M. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad bare buvo ištraukęs peilį, kurį pademonstravo nukentėjusiajam M. B., nes norėjo, kad šis žinotų, jog peilį jis gali panaudoti savigynai.

Nukentėjusioji S. B. teisme parodė, kad bare M. replikavo dėl jos draugystės su M., kurį vadino negražiu, vėliau jausdamas grėsmę parodė, kad turi peilį. Būtent M. su peiliu priėjo prie M., kuris gindamasis sudavė M. ir pabėgo. Lauke M. ją suėmė už peties rankoje laikydamas peilį ir sakė jai, kad turi atsakyti už savo draugo veiksmus. Nukentėjusioji nurodė mačiusi, kaip M. su peiliu užsimojo į M. B., po ko šis trenkė M.

Tokius S. B. parodymus atitinka ir nukentėjusiojo M. B. parodymai apie tai, kad jis būdamas blaivus M. pasakė, jog negražu apkalbėti svetimus asmenis, po ko M. iš kelnių kišenės išsitraukė peilį ir juo pamosikavo. Jam M. salė, kad jeigu prie jo lįs, tai gaus. Vėliau M. atsistojęs nuo baro ėjo link jo ir peiliu užsimojo iš viršaus. Jis staigiai pašokęs ranka sudavė M. ir pabėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur būdamas matė S. sparčiu žingsniu ateinantį M. su peiliu rankoje.

ei sumokėjo geras draugas, jis yra įsipareigojęs jam grąžinti.

Nukentėjusiųjų parodymus atitinka liudytojų nurodytos aplinkybės. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad iš kitų asmenų žinojo, kad M. gynėsi nuo žmogaus, kuris turėjo peilį. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad dirbdama bare girdėjo, kaip M. pasakė M., kad prie jo su S. nesibučiuotų. Liudytojas T. A. posėdžio metu nurodė, kad įvykus susistumdymui jis su broliu išėjo iš baro, lauke (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė M., kuris pagavo S. ir vedėsi atgal į barą. Viso to konflikto metu M. turėjo peilį. Peilį rankoje M. laikė ir kai vedė S. gatve sučiupęs už peties. Liudytojas J. A. posėdžio metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje matė M., kuris laikė S. M. lankydamas S. kitoje rankoje turėjo peilį, kurį laikė S. prie krūtinės.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytas aplinkybes iš esmės atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu gauti nukentėjusiųjų protokolai-pareiškimai dėl galimos nusikalstamos veikos, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės, M. B. akistatos su M. T. protokolas. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad M. T. atliko neteisėtus fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją S. B., prieš tai pavojingus ir grasinančius veiksmus M. B. atžvilgiu, tai darė viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, neadekvačiai nukentėjusiųjų elgesiui, Tokie M. T. agresyvūs veiksmai atitinka jo įžūlaus elgesio turinį, kuris prieštarauja ne tik elementarioms gero ir priimtino elgesio normoms, bet ir baudžiamajam įstatymui. Teismas pripažįsta, kad M. T. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių sąmoningai grasindamas M. B. ir smurtaudamas prieš nukentėjusiąją S. B., kuri dėl to patyrė fizinį skausmą. M. T. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės sutrikdant viešąją tvarką ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. M. T. viešoje vietoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties savo pranašumui demonstravo peilį, kuriuo grasino nukentėjusiesiems, neteisėtai smurtavo prieš S. B., savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina liudytojų parodymai, nukentėjusiųjų priverstinis pasišalinimas iš baro dėl; konflikto. Įvertinus visą tai, M. T. paskatas tyčia elgtis neteisėtai prieš nukentėjusiuosius bare ir lauke, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

M. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Jo baudžiamą atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. T. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šis apsvaigimas ir neadekvatus realybės aplinkybių įvertinimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Pagrindo atleisti M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, M. T. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

M. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, praeityje neteistas (t. 2, b. l. 18), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 12 kartų, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 9-17). M. T. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, turi aukštąjį išsilavinimą, savo kaltę neigė, teismas nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pripažįsta, kad siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį M. T. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti skirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, kurių turinys verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.

V. Civiliniai ieškiniai, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos

Tyrimo metu nukentėjusioji S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 51-55), o nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-88). Bylą nagrinėjant teisme nekeisdami reikalavimo dydžio civiliniai ieškovai pateikė patikslintus civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 83-86, 94-97).

S. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl M. T. veiksmų jai buvo sukelta didžiulė baimė ir stresas, kuriuos ji patiria iki šiol. Ji jaučia įtampą, nerimą, vengia lankytis jai įprastose vietose, nes bijo, kad vėl netikėtai sutiks M. T.. Itin pablogėjo jos miegas, ją dažnai kankina nemiga, vargina galvos skausmas, suprastėjo apetitas. Visi kilę padariniai atsirado po M. T. nusikalstamos veikos padarymo. Nors fizinio smurto sukelti padariniai jai nėra žymūs, tačiau dėl nusikalstamos veikos kilę sukrečiantys, neigiami dvasiniai išgyvenimai, nuolatinė įtampa ir nerimas, kuriuos ji jaučia iki šiol, yra ženklūs, dėl jų suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad didesnių neigiamų padarinių ji išvengė tik dėl prie baro buvusių liudytojų įsikišimo, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos metu M. T. turėjo peilį, kurį jai grasinančiai demonstravo, ji iki šiol jaučia stresą, baimę, nerimą, jai sutriko miegas, apetitas, įprastas socialinis gyvenimas, jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 2 000 eurų. Be kita ko, S. B. civiliniame ieškinyje prašo atlyginti atstovavimo išlaidas, kurios šiuo metu sudaro 840 eurų ir procesine palūkanas (t. 1, b. l. 51-55).

M. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl M. T. veiksmų jam buvo sukeltas didelis stresas ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki šiol. Po šio įvykio jis jaučia nerimą, nuolatinę įtampą, baiminosi dėl savo draugės S. B. gyvybės ir sveikatos, prastai miega. Šiai dienai, praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po įvykio, jis vis dar jaučia nerimą, viešojoje vietoje pamačius peilį, jį apima panika, stresus, išėjęs į viešumą kaskart jaučia įtampą dėl to, kad gali susitikti M. T., kuris vėl gali būti agresyvus, bandyti jį ir jo draugę užpulti, todėl jis, kiek įmanoma, apriboja savo apsilankymą įprastose vietose. Dėl jo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų M. T. veiksmų jis nuolat išgyvena įtampą, nerimą, stresą, sutriko jo įprastas socialinis gyvenimas. Didesnių neigiamų padarinių jo sveikatai ar net gyvybei išvengta tik dėl jo paties veiksmų, t. y. pavykus sustabdyti M. T., atsižvelgiant į išdėstytą, jam padarytą neturtinę žalą vertina 1 500 eurų. Be kita ko, M. B. civiliniame ieškinyje prašo atlyginti atstovavimo išlaidas, kurios šiuo metu sudaro 665 eurų ir procesine palūkanas (t. 1, b. l. 85-88).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teismas pripažino M. T. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl teisei priešingų M. T. veiksmų (peilio demonstravimo, grasinimo, fizinio skausmo sukėlimo), kurie buvo atlikti viešojoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, nukentėjusieji S. B. ir M. B. įvykio metu patyrė tam tikrus nepatogumus, jautė stresą, baimę, nerimą. Visgi, teismas nenustatė, kad dėl kaltininko padaryto nusikaltimo nukentėjusiesiems būtų likusios kokios tai neįmanomos pašalinti pasekmės, kad būtų padarytas kūno sužalojimas, kad būtų patirtos didelės turtinės išlaidos, kad būtų kilę įprasto gyvenimo būdo reikšmingi pokyčiai.

S. B. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir nukentėjusios parodymai teisme patvirtina, kad S. B. lankė psichologines konsultacijas 2022 m. kovo 25 d., balandžio 1 d. ir balandžio 8 d., gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 56, t. 2, b. l. 87). Įvertinęs tai teismas pažymi, kad nusikalstami M. T. veiksmai buvo atlikti 2022 m. balandžio 2 d., dėl ko akivaizdu, kad S. B. dar prieš M. T. nusikalstamos veikos padarymą lankė psichologo konsultacijas, kurias tęsė ir po to. Teismas neabejoja ir pripažįsta, kad S. B. dėl sukeltų pasekmių jos sveikatai patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas ir stresą, diskomfortą dėl konflikto. Teismo vertinimu esminis neturtinės žalos S. B. turinys yra susijęs su jos patirtu fiziniu skausmu įvykio metu ir stresu, išgyvenimu dėl draugo mato, kas kilo dėl M. T. nusikalstamų veiksmų. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, gali būti tenkinamas, tačiau tik tinkamai įvertinus ir nustačius šios neturtinės žalos dydį pinigine išraiška.

Sprendžiant neturtinės žalos turinio M. B. teismas nustatė, kad jis įvykio metu dėl M. T. neteisėtų veiksmų tiesiogiai nenukentėjo, smurto nepatyrė, pats jį panaudojo kaltininko atžvilgiu ir pabėgo. Dėl to šiam ieškovui padaryta neturtinė žala yra tik asmens patirtos neigiamos emocijos, nerimas dėl draugės S. B., kurią paliko įvykio vietoje. Tuo tarpu jokių pasekmių kaltininko M. T. veiksmais šio nukentėjusiojo sveikatai ar kūnui įvykio metu padaryta nebuvo.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į M. T. nusikalstama veika sukeltas pasekmes kiekvienam iš civilinių ieškovų, į kaltininko tyčios kaip kaltės rūšį ir turinį, šalių turtinę padėtį, į kaltininko ir pačių nukentėjusiųjų veiksmus įvykio metu, jiems sukeltas pasekmes. Teismas nustatė ir pripažino, kad M. T. S. B. sukėlė fizinį skausmą, M. B. patyrė tik grasinimus, nukentėjusiųjų akivaizdoje buvo demonstruojamas peilį, kas didino baimę, stresą, neigiamas emocijas. Teismas pažymi, kad civilinių ieškovų teiginiai, kad būtent dėl įvykio metu patirto neteisėto M. T. veiksmų jiems būtų atsiradusi nemiga, dingtų apetitas, sutriktų jų socialinis gyvenimas – liko neįrodyti. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, minėtus kriterijus ir teismų praktiką teismas nustatė ir pripažįsta, kad nukentėjusiųjų pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžio yra akivaizdžiai per dideli. Atsižvelgiant į pagrįstus ir teismo nustatytus civilinių ieškovų neturtinės žalos turinius, jau minėtas visas reikšmingas aplinkybes, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus teismas, teismas civilinius ieškiniu dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir iš M. T. S. B. naudai priteisia 400 eurų sumą, o M. B. 150 eurų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Nukentėjusieji S. B. ir M. B. savo civiliniuose ieškiniuose prašė priteisti ir procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo M. T. nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareikštuose ieškiniuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - S. B. 2040 eurų, M. B. 2005 eurų kaip išlaidas už advokatės padėjėjos Paulinos Pukinės paslaugas, pateikė tai patvirtinančias sąskaitas serija LE Nr. 20, LE Nr. 21, LE Nr. 31, LE Nr. 32, LE Nr. 53, LE Nr. 54.

Spręsdamas dėl šių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų neva turėtų išlaidų advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti teismas nustatė, kad visas šias paslaugas apmokėjo ir išlaidas patyrė ne atstovaujami asmenys, bet jų nurodytas draugas K.-C. G., ką patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (t. 2, b. l. 89, 91, 93, 99, 101 ir 103). Tuo tarpu jau minėtas baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui gali būti priteistos tik jo paties turėtos ir patirtos išlaidos už atstovavimo paslaugas. Dėl to teismas nustatęs, kad procese dalyvavo ir S. B. bei M. B. atstovavo advokato padėjėja Paulina Pukinė, kuria už paslaugas apmokėjo kitas asmuo, neturi pagrindo pripažinti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai šiuo metu yra patyrę atstovavimo išlaidas, dėl ko nėra pagrindo šiuo metu jas priteisti. S. B. ir M. B. teismui nurodė, kad draugo apmokėtas atstovavimo išlaidas jie įsipareigojo šiam grąžinti, tačiau šiuo metu to nėra padarę. Ateityje atlyginę draugui bet kokio dydžio išlaidas nukentėjusieji atitinkamą sumą kaip žalą turės teisę išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-256-684/2015 negali būti precedentu šioje baudžiamojoje byloje, nes nurodoma situacija išspręsta minėtoje civilinėje byloje nėra analogiška teisiniams santykiams, kurie yra aiškiai sureguliuoti jau minėtomis BPK teisės normomis. Dėl to civilinio proceso kodekso normų taikymas šiuo atveju baudžiamajame procese esant galiojančiai BPK 106 straipsnio redakcijai negali būti ir nėra reikalingas. Be to, nurodoma byla ir situacija susijusi ne su fiziniais, bet su juridiniais asmenimis, kai išlaidos už atsakovės (juridinio asmens), kuri yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo ne pati atsakovė, o švietimo darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga, kurios vienas pagrindinių tikslų – ginti savo narių profesines, ekonomines ir socialines teises ir teisėtus interesus, teikti teisinę pagalbą savo nariams.

VI. Kiti klausimai

M. T. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 173-175), kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus naikintina, kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

M. T. (M. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės laiką uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose bei įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Iš M. T. priteisti:

- S. B. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- M. B. naudai priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas