Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. viešai skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, o būtent: jis, 2014 m. gruodžio 9 d., 08.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai skatinti neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, internetinėje svetainėje www.facebook.com, prisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros „R. D.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.facebook.com, po paskyros vartotojo, pasivadinusio „P. B.“, viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuotas dviejų besibučiuojančių vyrų vaizdas, parašė komentarą, „Šetone prašau duok man leidimą daužyt tokiem galvas į sienas“, kuriame pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11 -1587(20), autorius netiesiogiai išsako savo norą imtis fizinio smurto prieš homoseksualius asmenis, tokia agresyvia savo pozicija autorius skatina neapykantą homoseksualiems asmenims. Tokiu būdu R. D. viešai skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos. Šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad viskas įvyko prieš 8 metus, jis šiuo komentaru kaip ir skatino smurtą ir neapykantą netradicinės orientacijos žmonėms, tačiau tuo metu jis buvo jaunas, jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis augo homofobiškoje aplinkoje, kažkas iš jo draugų pasidalino nuotrauka ir jis parašė komentarą, dabar dėl to labai gailisi. Tuo metu, kai rašė komentarą, buvo namuose, naudojosi savo „Facebook“ paskyra. Įprastai jis nelabai yra komentatorius, jei jam kažkas nepatinka, jis geriau apeina ir nebežiūri, kodėl tada kilo tokia mintis, nežino. Šiuo metu jis yra visai kitokios pozicijos, kad kiekvienas asmuo turi savo pasirinkimą ir nei vienas žmogus negali teisti kito žmogaus. Savo kaltę jis pripažįsta, bet norėtų gauti kitokią bausmę, nei baudą, tuo metu jis buvo nepilnametis, dabar turi visai kitą nuomonę. Dėl 500 eurų civilinio ieškinio jis nesutinka su nurodyta žala, sutiktų tokiu atveju, jei būtų veiką padaręs būdamas subrendęs, tada jis sutiktų, tačiau tai įvyko prieš 8 metus, kuomet jis buvo nepilnametis. Jo nuomone, šiuo atveju iš jo pusės užtektų atsiprašymo ar kažkokios nuoširdžiai padovanotos simbolinės dovanos, o ne piniginės sumos. Jis nukentėjusiojo neatsiprašė, nes tiesiog parašė ir užmiršo, jis nėra komentatorius, blogų komentarų nerašo, šį komentarą jau buvo net pamiršęs ir neatsimena, dėl ko jį parašė, neturėjo pykčio. Yra parašęs tik vieną ir vienintelį tokį komentarą. Jam dabar yra gėda, tai nenormalus komentaras, dabar už jį atsiprašytų. Savo elgesį pateisina amžiumi ir praėjusiu laiko tarpu. Jis augo homofobiškoje aplinkoje, greičiausiai dėl to parašė tokį komentarą. Šiuo metu jis pats turi draugų, kurie yra netradicinės orientacijos. Jis kitų teistumų jis neturi, gal nusižengimų ir buvo padaręs, tačiau teisme yra pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo R. D. kaltė padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. D. inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad jis, 2014 m. gruodžio 9 d., 08.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo paskyroje „R. D.“, po paskyros vartotojo, pasivadinusio „P. B.“ viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuotas dviejų besibučiuojančiu vyrų vaizdas, parašė komentarą „Šetone prašau duok man leidimą daužyt tokiem galvas į sienas“. Kaltinamasis R. D., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, patvirtino, kad jis, naudodamasis savo „Facebook“ paskyra, parašė minėtą komentarą. Be kaltinamojo prisipažinimo, tai, jog kaltinamasis aptartomis aplinkybėmis parašė minėtą komentarą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų P. B. ir M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esančios socialinio tinklo „Facebook“ ekrano kopijos, kuriose matyti įkelta nuotrauka ir minėtas komentaras, parašytas R. D., bei tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta nustatyta komentarą parašiusio asmens tapatybė. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. 11 -1587(20), komentaro „Šetone prašau duok man leidimą daužyt tokiem galvas į sienas“ autorius (R. D.) minėtu komentaru netiesiogiai išsako savo norą imtis fizinio smurto prieš homoseksualius asmenis, tokia agresyvia savo pozicija autorius skatina neapykantą homoseksualiems asmenims. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia specialisto išvada, tokiu būdu konstatuotina, kad R. D., socialiniame tinkle po minėta viešai paskelbta nuotrauka parašydamas aptartą komentarą, tokiais savo veiksmais viešai skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo R. D. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens lygiateisiškumui, taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis – jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 7 metai. Kaltinamasis nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei po to daugiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nurodė, jog veikos padarymo metu jis, būdamas nepilnametis, dar buvo nesubrendęs, augo homofobiškoje aplinkoje, buvo paveiktas netolerantiškų aplinkinių pažiūrų, kurios lėmė ir tokio komentaro parašymą, tačiau šiuo metu pažiūras yra visiškai pakeitęs, supranta savo poelgio netinkamumą ir daugiau taip nesielgtų. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo teiginiais, kaip jau minėta, kaltinamasis po įvykio daugiau patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas nebuvo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas R. D. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. D., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo kaltinamajam R. D. skirti auklėjamojo poveikio priemones nėra. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu jau yra suaugęs asmuo, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei septyneri metai, kaip jau minėta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti kaltinamojo teiginiais, kad jis visiškai pakeitė netinkamas asmenines pažiūras, kurios lėmė šios nusikalstamos veikos padarymą. Šios baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas, bei ilgą laikotarpį užsitęsęs procesas, teismo nuomone, buvo pakankama priemonė kaltinamajam, kad jis suprastų savo elgesio pasekmes ir pakartotinai nenusikalstų, todėl auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas jam yra netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nukentėjusiojo P. B. įgaliotas atstovas advokatas Aivaras Žilvinskas pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl viešo neapykantos komentaro patyrė neturtinės žalos. Komentaru buvo siekta viešai paniekinti ir įžeisti nukentėjusįjį dėl jo lytinio gyvenimo ypatybių, skatinti viešą neapykantą jam ir visai socialinei grupei lytinės orientacijos pagrindu. Be to, komentaras buvo paskelbtas ir matomas neapibrėžtam, neribotam visuomenės ratui, taigi, šį viešą pažeminimą galėjo matyti bet kas, įskaitant ir nukentėjusiajam artimus bei pažįstamus žmones. Dėl kaltinamojo veikos nukentėjusysis jautė didelę įtampą, stresą, baimę, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis buvo įbaugintas dėl komentaro grasinamojo ir smurtinio pobūdžio. Nukentėjusiojo garbės ir orumo pažeminimas pasireiškė tuo, kad jis buvo įskaudintas, jautėsi taip, tarsi jis yra svetimas, nepageidaujamas visuomenėje, nevisavertis, nenormalus, neva su jo galva (asmenybe) yra kažkas negerai, kad ją neva reikia daužyti, siekiant pakeisti jo asmenybę. Nukentėjusysis pajuto socialinę atskirtį ir prieš jį nukreiptą neapykantą, kas sukėlė jam dvasinę nuoskaudą, prislėgtumą, nepasitikėjimą savimi, savivertės sumažėjimą. Kita vertus, komentaro grasinamas ir smurtinis pobūdis sukėlė nukentėjusiajam pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, jis jautė nerimą eidamas į viešumą, nuolat stebėjo, ar nėra sekamas, ar niekas nesikėsina į jo gyvybę ar sveikatą, ilgą laiką buvo ir tebėra didelėje psichologinėje įtampoje (prie ko prisideda ir tai, kad valstybės institucijos nuo 2014 m. nesugeba apsaugoti ir atkurti pažeistų nukentėjusiojo teisių, tad susidaro tokių veikų nebaudžiamumo įspūdis). Dėl stiprių neigiamų išgyvenimų, kurių pasekmes jaučia ir dabar, t. y. praėjus ne vieneriems metams, ir dėl išdėstytų argumentų, nukentėjusysis prašo jam priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Be to, gindamas savo pažeistas teises baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis turėjo pasitelkti advokatą, tad papildomai prašoma priteisti ir teisinėms paslaugoms skirtas išlaidas – 500 Eur (2 t., b. l. 5-8). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta Advokatų kontoros Zabiela, Zabielaitė ir partneriai 2022 m. sausio 13 d. sąskaita-faktūrą serija SAZ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą nukentėjusiajam P. B. ikiteisminiame tyrime pagal sąskaitą mokėtina suma – 500 Eur (mokėjimo gavėjas – Aivaras Žilvinskas) (2 t., b. l. 11).

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo P. B. atstovas advokatas A. Žilvinskas pakartotinai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad advokato paslaugos baudžiamajame procese sudarė: 2022 m. sausio 13 d. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas ir pateikimas; 2022 m. sausio 13 d. prašymo dėl nukentėjusiojo pripažinimo civiliniu ieškovu rengimas ir teikimas; 2022 m. kovo 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas ir teikimas; atstovavimas 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje. Prašyme pažymėta, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis asmuo (LAT 2009-12-22 nutartis c. B. Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis c. B. Nr. 3K-3-256-684/2015). Šiuo atveju už nukentėjusįjį advokato sąskaitą apmokėjo nevyriausybinė organizacija, taigi, remiantis LAT praktika, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos ir yra priteistinos nukentėjusiojo naudai (3 t., b. l. 123). Kartu su prašymu yra pakartotinai pateikta 2022 m. sausio 13 d. sąskaita-faktūrą serija SAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 124) ir AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) asociacija apmokėjo minėtą sąskaitą (500 Eur) už P. B. (3 t., b. l. 125).

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, išgąstį dėl savo saugumo, baimę rodytis viešumoje, buvo akivaizdžiai pažeminta jo garbė ir orumas. Neabejotina, kad nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl stiprių neigiamų išgyvenimų, pasekmes jaučia ir dabar, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysis. Teismas pažymi, kad ieškinyje nurodyti argumentai dėl ilgalaikės nukentėjusiojo psichologinės įtampos, susijusios su tuo, kad valstybės institucijos nuo 2014 m. nesugebėjo apsaugoti ir atkurti pažeistų nukentėjusiojo teisių, nėra tiesiogiai susiję su kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamais veiksmais, todėl teismo yra nevertinami. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala padaryta ne vien dėl šios bylos kaltinamojo veiksmų veikos padarymo laikotarpiu, teismo įsitikinimu, nukentėjusiojo išgyvenimams ir nepatogumams, jų stiprumui, turėjo įtakos ir kitų asmenų veiksmai komentuojant nukentėjusiųjų nuotrauką kaltinime nurodytu laikotarpiu, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-452-898/19, 1A-35-562/16, ir kt. ), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 300 Eur neturtinės žalos priteisimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis P. B. ir jo atstovas tiek ieškiniu, tiek atskiru prašymu prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio baudžiamajame procese, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Iš 2022-03-22 AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymo matyti, jog (duomenys neskelbtini) asociacija už nukentėjusįjį P. B., pagal 2022-01-13 sąskaitą-faktūrą SAZ Nr. (duomenys neskelbtini), advokatui A. Žilvinskui sumokėjo 500 Eur už šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą (3 t., b. l. 125). Advokatas teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį, prašymus.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). (duomenys neskelbtini) Asociacija (toliau vadinama – Asociacija) yra fizinių asmenų asociacija, sudaryta bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti, kas teismo manymu, apima ir teisinės pagalbos teikimą savo nariams.

Remiantis teismų praktika, įvertinus bylos pobūdį, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, nepaisant to, kad už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Asociacija), yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su P. B. ir R. D. apklausų įrašais (3 t., b. l. 94) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. P. B. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su P. B. ir R. D. apklausų įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.