- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-46-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44742-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- V. A.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius, Andrius Krištopavičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A., jo atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A., jo atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir nubaustas laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir papildomais įpareigojimais.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Paskirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintini.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. A. iš A. J. priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 2 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apie 1.15 val., viešoje vietoje – kavinės-baro „B. L.”, esančios (duomenys neskelbtini), tualeto vidinėje patalpoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia rankomis sudavė smūgius V. A. į veido ir nugaros sritis, ko pasėkoje nukentėjusiajam V. A. nugriuvus ant grindų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pastarajam bandant atsistoti, sudavė rankomis ir kojomis V. A. ne mažiau kaip po 1 smūgį į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, muštinę žaizdą kaktos dešinės pusės – dešinio antakio srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. atstovas advokatas Andrius Krištapavičius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nuosprendį, priteisti civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 900 Eur turtinį žalos atlyginimą ir 10 000 Eur neturtinį žalos atlyginimą bei baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.1. Skunde atstovas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis tik pirmosios apklausos metu tvirtino, jog visiškai prisipažino sumušęs V. A., tačiau tiek vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šią savo poziciją keisdavo, o būtent 2024 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tai neigė savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tai tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
2.2. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat neatsižvelgė į esminę šios bylos aplinkybę, kad muštynėse dalyvavo ne vien tik nuteistasis A. J., tačiau taip pat ir šioje byloje liudytoju apklaustas E. Z.. Advokato teigimu, tarp E. Z. ir V. A. jau ne pirmą kartą kyla konfliktai, nukentėjęs nuo šio asmens, o taip pat baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai kelia pagrindą manyti, jog muštynėse dalyvavo ne vien tik A. J., bet ir E. Z. ir trečias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nors nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau advokato nuomone, tokį prisipažinimą įtakojo nuteistojo siekis padėti kitiems muštynių dalyviams išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką nukentėjusysis ir būtų siekęs įrodinėti teisiamųjų posėdžių metu, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų šioje byloje pritaikęs sutrumpinto įrodymų tyrimo.
2.3. Argumentuojama, kad Alytaus apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 20 ir 257 straipsnių nuostatas, BPK 273 straipsnyje nustatytas sutrumpinto įrodymų tyrimo nuostatas taikė vien tik formaliais pagrindais, neįvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo nutartimi pranešti prokurorui, jeigu teisiamojo posėdžio metu būna nustatoma, kad baudžiamąjį nusižengimą gali būti padarę kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, teismas, nustatęs ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus, apie tai nedelsiant privalo pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Advokato nuomone, tai, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog muštynėse be nuteistojo dar dalyvavo kiti du asmenys, sudarė pagrindo Alytaus apylinkės teismui bylą nagrinėti ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau apie tai informuoti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kokiu būdu A. J. galėjo nukentėjusiajam padaryti labai gilią kirstinę žaizdą, kuri gali atsirasti smūgiuojant tik buku daiktu, pavyzdžiui, kojos batu. Visa tai, advokato teigimu, sudaro pagrindo bylą iš naujo grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti civiliniu ieškiniu reikalaujamos 900 Eur turtinės žalos. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos išrašą ir pripažinęs šį išrašą konsultacinio pobūdžio, priėmė netinkamą sprendimą nepriteisti turtinės žalos. Argumentuojama, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų pas V. A. akiduobėje liko randas, kurį ateityje reikės šalinti atliekant operaciją. Būtent šios operacijos kaina civiliniame ieškinyje ir buvo įvertinta 900 Eur suma. Taip pat argumentuojama, kad Alytaus apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog V. A. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas, tačiau dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų ir poreikio atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat sumažėjo nukentėjusio vadovaujamos įmonės pelningumas, kas, gynėjo nuomone, taip pat sudaro turtinę žalą.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Alytaus apylinkės teismas vien tik formaliais pagrindais sumažino prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos sumą, šio sprendimo tinkamai nemotyvuojant. Skunde argumentuojama, kad priteistina neturtinės žalos suma šios bylos kontekste privalo būti didinama, kadangi nuteistasis neparodė nuoširdaus gailėjimosi, daugiau dėmesio skyrė švelnesnės bausmės skyrimo klausimui. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog be rando nukentėjusiajam neišliko jokių sunkių liekamųjų reiškinių. Advokato vertinimu, ant nukentėjusio veido likęs randas privalo būti pripažintas sunkiu liekamuoju reiškiniu, kadangi kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo išraše, šio negalima bus pilnai pašalinti net ir atlikus operaciją. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų randas atsirado visiems gerai matomoje vietoje – veide, ir į tai, kad šis randas nukentėjusiajam atsirado visam likusiam gyvenimui, advokato nuomone, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visi pagrindai nukentėjusiajam priteisti reikalaujamą 10 000 Eur neturtinį žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. 2024 m. spalio 23 d. atsiliepimu nuteistasis A. J. prašė nukentėjusiojo V. A. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus skundą atmesti. Atsiliepime argumentuojama, kad Alytaus apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, su kuriuo nuteistasis sutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. 2024 m. spalio 23 d. prašymu nuteistasis A. J. prašė panaikinti jo atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Argumentuojama, kad jo paimtas dokumentas nustojo galioti, galiojant kardomosios priemonės taikymo terminui jis negali pasikeisti asmens dokumento į naują, tai trukdo jo tolimesnei integracijai Lietuvos Respublikoje, o būtent negali atsidaryti banko sąskaitos, negali pradėti mokintis ar net atidaryti savo verslo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad net ir panaikinus dokumentų paėmimą, vis tiek liktų galioti intensyvi priežiūra, nuteistojo nuomone, egzistuoja visi pagrindai panaikinti vieną iš dviejų kardomųjų priemonių.
Atsiliepimas
5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. ir atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo turinio, jame ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o taip pat sprendimas nepriteisti turtinį žalos atlyginimą ir tik dalinai priteisti neturtinį žalos atlyginimą.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde sutrumpinto įrodymų tyrimo negalimumas argumentuojamas šiais dviem argumentais: nukentėjusįjį sumušė ne tik nuteistasis A. J., tačiau trijų asmenų grupė, o taip pat A. J. nuoširdžiai nesigailėjo dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos.
Šalies argumentai
8. Priešingai negu skunde nurodo nukentėjusiojo atstovas, be paties V. A. teiginių apie galimą kitų dviejų asmenų dalyvavimą sumušime, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, nenustatyta kad be A. J. muštynėse būtų dalyvavę kokie nors kiti asmenys. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje skunde nurodomas E. Z. buvo pripažintas įtariamuoju, tačiau atlikus E. Z. ir V. A. 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 24 d. akistatas bei ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog E. Z. galėjo dalyvauti įvykusiose muštynėse, įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) prokuroro nutartimi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Taip pat, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusiojo atstovas, Alytaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu vertino nukentėjusiojo argumentus dėl E. Z. galimo dalyvavimo muštynėse, tačiau baudžiamojoje byloje nenustačius šio asmens dalyvavimo nusikalstamos veikos daryme, atmetė E. Z. dalyvavimą muštynėse kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad ir atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiant liudytojus E. K., E. Z., E. P., nesudaro pagrindo spręsti, jog E. Z. ar kiti asmenys, išskyrus nuteistąjį, galimai galėjo dalyvauti nusikalstamos veikos vykdyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog E. Z. ir dar vienas nenustatytas asmuo galimai dalyvavo nusikalstamos veikos vykdyme, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys baudžiamosios bylos medžiagai.
9. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymu, kadangi, pasak nukentėjusiojo atstovo, A. J. nuoširdžiai nesigailėjo, bylos nagrinėjimo metu keitinėjo savo poziciją dėl jo pačio kaltės įvykdant nusikalstamą veiką. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018). Pažymėtina, kad esant visoms BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).
10. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje konstatavęs, kad yra visos BPK 273 straipsnyje išdėstytos sąlygos ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek nuteistasis su jo gynėju. Nors apeliaciniame skunde ir ginčijamas nuteistojo visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 273 straipsnio taikymas nėra siejamas su kaltininko kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi – minėtame straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama tik su esminių aplinkybių prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018). Tai kad A. J. parodymai, kuriais jis pripažino kaltę, visa apimtimi nesutapo su nukentėjusiojo parodymais, taip pat nėra kliūtis bylą nagrinėti BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, nes minėtas straipsnis tokios sąlygos nenumato. Reikia pažymėti, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nesudaro kliūčių pagarsinti klausimus keliančius nukentėjusiojo parodymus, ką, beje, pirmos instancijos teismas ir padarė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios neleistų baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, su tuo susiję skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje, tai yra bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, siekiant visapusiškai ištirti visas aplinkybes, buvo atliktas įrodymų tyrimas, patikrintos nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie galimą kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, tokiu būdu
Dėl civilinio ieškinio.
11. Nagrinėjamoje byloje V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus apylinkės teismas, nepriteisdamas civiliniame ieškinyje reikalauto turtinio žalos atlyginimo, priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti turtinė žala privalo būti vertinama kaip būsima žala.
13. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, civilinė atsakomybė už būsimą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalis) taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
14. Priešingai negu nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors nukentėjusiojo teiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos išrašas ir yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau įrodo, jog nukentėjusiam dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų išliko liekamasis reiškinys – randas, ir dėl šio rando šalinimo nuteistasis ateityje patirs papildomas išlaidas. Pabrėžtina, kad pats nukentėjęs apeliaciniame skunde nurodo, jog prašomą priteisti sumą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos gydytojo rekomenduojamos procedūros. Pažymėtina ir tai, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų paneigta nukentėjusiojo patirta 900 Eur turtinės žalos suma. Kaip teisingai nurodo nukentėjusiojo atstovas savo apeliaciniame skunde, rando turėjimas matomoje vietoje sukelia nukentėjusiajam tam tikrą diskomfortą, pats randas yra nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė, kurią reikia šalinti ir rando šalinimas yra galimas tik pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo rekomenduojamomis procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šioje dalyje apeliacinį skundą tenkina visiškai ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisia 900 Eur turtinį žalos atlyginimą.
15. Pažymėtina, jog V. A. vadovaujama įmonė nėra šios baudžiamosios bylos proceso dalyvis, dėl ko šios įmonės netektas pelningumas negali būti vertinamas šioje baudžiamojoje byloje ir dėl šių išlaidų turi būti kreiptasi civilinio proceso tvarka.
16. Priešingai negu skunde argumentuoja nukentėjusiojo atstovas, sprendžiant dėl neturtinės žalos, kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis). Taip yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
17. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde reikalaujama priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra neproporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimas. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog V. A. priteista suma būtų pernelyg maža ar neatitiktų kasacinio teismo praktikos. Priešingai negu skunde nurodo nukentėjusiojo atstovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog be paties rando atsiradimo aplinkybių ar paties rando egzistavimo fakto, nukentėjęs daugiau jokiomis aplinkybėmis neargumentuoja reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jam nebuvo konstatuotas sveikatos pablogėjimas, duomenų, jog dėl atsiradusio rando būtų sumažėjusios nukentėjusiojo bendravimo galimybės, byloje nebuvo pateikta, todėl kolegija sprendžia, jog priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir sąžininga, didinti ją apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl kardomųjų priemonių panaikinimo.
18. Pažymėtina, kad nuteistasis prašymu taip pat prašė panaikinti jo atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši kardomoji priemonė buvo skirta siekiant užtikrinti netrukdomą paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis ne kartą teisiamųjų posėdžių metu įgarsino savo planus išvykti uždarbiauti į užsienį, kas apsunkintų teismo paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neišnyko kardomosios priemonės skyrimo priežastis, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio nuteistojo prašymo ir panaikinti kardomąją priemonę, dėl ko toks nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistajam paskirtų kardomųjų priemonių klausimas yra išspręstas priimtu pirmos instancijos nuosprendžiu, tai yra jos panaikintos nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis turi būti pradėtas vykdyti jam įsiteisėjus, o šiuo atveju bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.
Dėl proceso išlaidų.
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 381,25 Eur sumą.
20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. J. išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.
21. Kartu su apeliaciniu skundu baudžiamojoje byloje buvo teikti 2024 m. spalio 3 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. spalio 3 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini), kurie įrodo, jog už apeliacinio skundo parengimą V. A. patyrė 900 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ir į tai, kad šis skundas buvo išnagrinėtas keturių posėdžių metu, tenkina reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisia 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A., jo atstovo advokato Andriaus Krištopavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. A. iš nuteistojo A. J. priteisti 900 Eur turtinę žalą.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Atmesti nuteistojo A. J. prašymą dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, panaikinimo.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. iš nuteistojo A. J. priteisti 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. J. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.