- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2-136-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00785-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- R. K.
dalyvaujant ieškovui L. K. ir ieškovo L. K. atstovei (advokatei) Linai Kukaitienei, atsakovei R. K. ir atsakovės R. K. atstovui (advokatui) Haroldui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, atsakovei R. K. dėl teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos (pa)keitimo ir atsakovės R. K. priešinį ieškinį (priešieškinį) ieškovui L. K. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (pa)keitimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovas L. K. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kurį teisminio proceso metu (pa)tikslino, kuriame suformulavo reikalavimus (el. b. f. 1, f. l. 1–11, 147–159):
1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
a) 2-ą punktą ir nurodyti, kad „L. K. įsipareigoja mokėti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters U. K. išlaikymui iki jai sukaks 18 metų arba iki kol dukra mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, jeigu jai bus būtina materialinė parama“;
Žemesnės instancijos teismas
b) 4-ą punktą „Šalys susitaria, kad bendru šalių susitarimu nutarus, kad šalių dukra lankys privačią ugdymo įstaigą, mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus šalys ugdymo įstaigos mokestį dengia lygiomis dalimis“ panaikinti;
c) 5-ą punktą „Šalys susitaria, kad atsiradus šalių dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos), šiuos poreikius šalys dengia lygiomis dalimis“ panaikinti;
1.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7–8 punktus, pastaruosius išdėstant tokia redakcija:
a) „7.1. Tėvai bendrauja su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po septynias dienas iš eilės) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas, o sekančią savaitę – su vaiku bendrauja vaiko motina, o po vaiko ir motinos bendravimo savaitės sekančią savaitę su vaiku vėl bendrauja vaiko tėvas, o po to – vaiko motina. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu:
Žemesnės instancijos teismas
a. vaiko ugdymo laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį ir / ar papildomų po ugdymo užsiėmimų pabaigos, o pasibaigia po savaitės kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;
b. vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 12 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 12 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė yra tuo metu;
c. vaikui sergant arba dėl kitų priežasčių negalint išvykti iš gyvenamosios vietos pirmadienį, vaikas lieka to iš tėvų globoje, pas kurį susirgo iki pasveiks, o užtrukusį laiką kitas iš tėvų proporcingai pratęsia bendraudamas su vaiku.
b) 7.2. Tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės laikas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nereikia pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą ir grąžinimą organizuoja pats suderinęs iš anksto.
c) 7.3. Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku:
a. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) organizuojant gruodžio 31 d. nuo 12 val. vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki sausio 1 dienos 20 val.;
b. pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną organizuojant pirmąją šv. Velykų dieną nuo 12 val. vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki antrosios šv. Velykų dienos 20 val.
d) 7.4. Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku:
a. per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24 d.–26 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos gruodžio 24 d. nuo 12 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki gruodžio 26 d. 20 val.
b. vaikas gimtadienį (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu L. K., kuris paima dukrą iš bendrojo ugdymo įstaigos iki 15 val. ar jos gyvenamosios vietos (jei tai savaitgalis) ir grąžina dukrą tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
e) 7.5 Nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Tiek tėvas, tiek motina organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20 val.
f) 7.6. Vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką (iki 20 kalendorinių dienų) su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu. Ši tvarka yra išankstinis kito vaikų tėvo sutikimas trumpalaikei išvykai į užsienį.
g) 7.7. Tėvo arba motinos gimtadienį vaikas švenčia su atitinkamu iš tėvų. Vaiko paėmimą ir grąžinimą organizuoja tas iš tėvų, kurio gimtadienis yra tą dieną, suderinęs iš anksto su kitu iš tėvų paėmimo/grąžinimo laiką.
h) 7.8. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną arba tą pačią dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Šalys turi teisę bendru rašytiniu susitarimu laikinai pakeisti šią nustatytą tvarką, nesikreipiant į teismą, ją suderinus iš anksto, veikiant išimtinai vaiko interesų labui.
i) 7.9. Visi šalių tarpusavio bendravimo tvarkos derinimai ir pakeitimai vyksta SMS pranešimais, telefonu arba el. paštu ar kitomis bendravimo priemonėmis (Messenger, WhatsApp ar pan.). Visi tarp tėvų iškilę nesutarimai dėl vaiko auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, turi būti sprendžiami geranoriškai Šalių tarpusavio susitarimu“.
2. Ieškovas L. K. ieškininį pareiškimą (ieškinį), kurį teisminio proceso metu (pa)tikslino, grindė tuo, kad:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. byloje Nr.e2-551-931/2019 (toliau – Sprendimas) abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis). Po santuokos nutraukimo ieškovas 2019-11-29 sudarė naują santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Ieškovas iš viso augina du nepilnamečius, išlaikymo reikalaujančius, vaikus. Išlaikymo suma turėtų būti teikiama panašaus dydžio, tačiau dėl objektyvių priežasčių ieškovas negali to užtikrinti. Būtina iš naujo įvertinti dukrai mokėtino išlaikymo dydį tam, kad nebūtų pažeidžiami antrojo sūnaus interesai. Ieškovo padėtis po Sprendimo iš esmės pasikeitė. Pastaruosius metus dukra, galimai dėl motinos įtakos ir besiformuojančio lojalumo konflikto, ėmė vengti bendravimo su savo tėvu. Atsakovė nepalaiko Sutartyje nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, neskatina dukters praleisti kartu su tėvu laisvalaikio ir būti bei bendrauti su juo (tėvu);
Žemesnės instancijos teismas
2.2. teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo dydis. Teismui, nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kurios pagrindu vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus bei įvertinus realius vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, atsiranda pagrindas sumažinti anksčiau priteisto iš ieškovo vaikui išlaikymo dydį. Tais atvejais, kai tėvai bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui galėtų būti maksimaliai sumažinamas, t. y. kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas toks išlaikymo dydis iš ieškovo, kokio reikia vaiko papildomam ugdymui (būreliams), sveikatos priežiūrai ir kitiems nenumatytiems poreikiams patenkinti;
2.3. pirminiu sprendimu nenustatytas dukros išlaikymui būtinas poreikių dydis. Dėl ieškovui nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. jau ilgą laiką negyvendamas kartu su atsakove jis (ieškovas), turėdamas artimus santykius su dabartine sutuoktine, siekė kuo greičiau nutraukti atsakovės visais būdais vilkinamą santuokos nutraukimo procesą, ieškovas buvo priverstas nusileisti atsakovės ultimatyviems reikalavimams ir sutikti su dukrai reikalaujama išlaikymo suma (350 Eur, kuri per kelerius metus indeksavosi iki 477 Eur). Atsakovė reikalavo ir reikalauja pervesti papildomai už vaiko papildomą ugdymą ir sveikatos priežiūrą. Ieškovo turtinė padėtis atsiradus dar vienam vaikui šeimoje pablogėjo lyginant su buvusia padėtimi iškart po santuokos nutraukimo. Nepaisant to, jog nutraukiant santuoką bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta artima bendravimo modeliui po lygiai praleidžiamo bendravimo laiko su vaiku tarp šalių, išlaikymo dydis buvo nustatytas neproporcingai didelis vaiko tėvo atžvilgiu. Dukters poreikiams tenkinti reikalinga išlaidų sumos dalis, tenkanti ieškovui, sudaro 435,22 Eur. Dukros poreikiai sumažėjo: dukra nelanko privačios mokyklos, dukros lankytinų būrelių skaičius sumažėjo iki vienintelio šokių būrelio. Dukra neturi specialių poreikių, dėl kurių reikėtų didesnių nei įprastai išlaikymo sumų. Vaikui praleidžiant vienodai laiką su mama ir su tėvu, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina visus kasdienius vaiko poreikius, turėdami atitinkamų išlaidų, abi šalys patiria išlaidas maitinimui, rūbams, dienpinigiams, pramogoms, laisvalaikiui ir pan. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų (ieškovo) reikštų jo (tėvo) teisių ir pareigų disbalansą. Mokėtinas 250 Eur išlaikymas padengs visas dukters sveikatos, specialistų konsultacijas, mokyklos rinkliavas, papildomo ugdymo ir kitas nenumatytas papildomas su vaiko poreikiais susijusias išlaidas. 250 Eur per mėnesį išlaikymo dydis yra netgi daugiau nei vaikui reikia šokių būreliui, kitam papildomam ugdymui, mokyklos rinkliavoms, išvykoms, sveikatai (odontologui ir psichologui), nes analogišką sumą visiems šiems poreikiams turi skirti ir vaiko mama;
2.4. ieškovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, o vienintelis pragyvenimo šaltinis – pajamos iš darbinės veiklos. Iš gaunamų mėnesinių pajamų kartu su dabartine sutuoktine ieškovas moka 620 Eur nuomos mokestis už nuomojamą dviejų kambarių butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dar apie 200 Eur kas mėnesį yra išleidžiama komunalinių paslaugų apmokėjimui. Ieškovui tenkanti nuomos ir komunalinių mokesčių mėnesinė dalis sudaro apie 450 Eur. Apie 340 Eur ieškovas kas mėnesį išleidžia maistui, namų ūkio reikmėms, rūbams, medicinai bei sūnaus išlaikymui ir lankomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos paslaugoms apmokėti. Ieškovas neturi finansinių įsipareigojimų, o pagal gaunamas pajamas ir šeimos sudėtį gauti kreditą nėra galimybių. Laisva ieškovui liekanti mėnesinio atlyginimo suma, kurią jis (ieškovas) gali skirti dukters išlaikymui kas mėnesį, sudaro apie 300 Eur;
2.5. išlaikymo dydžio sumažinimui esminės reikšmės turi tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovui gimė sūnus. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Mokėdamas dukters išlaikymui dabar antstolio priskaičiuotus indeksuotus 477 Eur, plius pridedant pusę sumos už šokių būrelį ir sveikatos priežiūrą, susidaro vieno mėnesio suma, viršijanti 500 Eur. Ieškovas neturi galimybės tokios pat analogiškos sumos skirti ir antrojo vaiko sūnaus išlaikymui, kas veda prie nelygybės abiejų vaikų atveju. Ieškovui už nuo 2021 m. iki 2023 m. priskaičiuoto darbo užmokesčio dydis kito nežymiai (2021 m. – 11 360 Eur, 2022 m. – 14 460 Eur, 2023 m. – 17 901 Eur). Toks kitimas daugiausiai buvo sąlygojamas minimalios mėnesinės algos ir vidutinio darbo užmokesčio kitimo. Tuo pačiu laikotarpiu daug labiau kilo infliacija ir pragyvenimo kaštai, todėl savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį dėl dukters išlaikymo ieškovas dengė iš dabartinės šeimos santaupų. Vienintelis po Sutarties pasirašymo ieškovo pragyvenimo šaltinis buvo ir yra pajamos iš darbinės veiklos dirbant pilną darbo dieną UAB „A.“ direktoriaus pareigose. Už paskutinius 6 (šešis) 2023 m. mėnesius, atskaičius mokesčius, ieškovo atlyginimas sudaro 1 098,95 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovas su savo naująja sutuoktine 2020 m. buvo įsigijęs ir tais pačiais metais pardavė nekilnojamąjį turtą dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių versle (praradus dalį įsigytų transporto priemonių), dėl to ieškovas neteko galimybės gyventi nuosavame būste ir iki šiol priverstas nuomotis būstą šeimai.;
2.6. atsakovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo: atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (kotedžą, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)), turi transporto priemonę „Lexus RX400h“ (gavo po santuokos nutraukimo), atsakovės mėnesinės pajamos, verslo liudijimo pagrindu, sudaro 3 000 Eur. Atsakovė gyvena viena su dukra, todėl mėnesinė suma, tenkanti vienam atsakovės šeimos nariui ir mėnesinė suma, tenkanti ieškovo vienam šeimos nariui, ženkliai skiriasi ieškovo šeimos nenaudai;
2.7. valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Aptartą išmoką gauna atsakovė. Turi būti atsižvelgta į šią aplinkybę ir nustatytinas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis;
Šalies argumentai
2.8. ieškovas prašo panaikinti Sutarties 4–5 punktus, kurių pagrindu numatyta vaiko papildomo ugdymo ir papildomų sveikatos paslaugų išlaidas šalims dengti lygiomis dalimis. Šie du Sutarties punktai netektų prasmės, jei teismas patvirtintų bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“ ir vaikui nebelankant privačios ugdymo įstaigos. Dabartiniai santykiai su dukra kiek atitolę (prie to prisideda konfliktiški santykiai su buvusia sutuoktine), tačiau ieškovas deda visas pastangas, kad tuos santykius atkurtų. Bendrauti su dukra ieškovas siekia lygiomis teisėmis kaip ir atsakovė, tačiau santykiai su į paauglystę žengiančia dukra darosi sudėtingesni, nei kaip buvo iškart po santuokos nutraukimo (tuomet tėvas su dukra praleisdavo ne mažiau nei pusę laiko ir buvo užmezgę labai glaudų ryšį). Su dukra santykiai ir dabar yra geri, tik praleidžiamo laiko santykis sumažėjęs. Siekdamas kuo labiau patenkinti vaiko teisėtus interesus, ieškovas norėtų, kad būtų nustatyta labiausiai vaiko interesus atitinkanti bendravimo tvarka, t. y. bendravimas „50:50 procentų laiko“, nustatant vaiko buvimą su tėvu ir mama pakaitomis po vieną savaitę. Ieškovas siekia nuolat dalyvauti dukters gyvenime, vežasi atostogoms, domisi dukros kasdieniu gyvenimu, savijauta, jausmais. Dukra nepriešiška tėvo atžvilgiu, noriai bendrauja tiek su nauja tėčio šeima, tiek turi glaudų ryšį su mažuoju broliuku (vaikai prisirišę vienas prie kito). Dukrai turėtų būti sudaryta maksimali galimybė kuo daugiau praleisti laiko su tėčiu. Patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo tvarką pasikeis ir bendravimas bei santykis tarp ieškovo ir atsakovės: bus aišku kada ir kiek laiko vaikas praleis su tėvu, bus jo (tėvo) aprūpinamas, globojamas, nereikės šalims nuolat kontaktuoti ir net bus sudaryta išeitis kaip išvengti konfliktų matantis „gyvai“, nes dukra dažniausiai bus paimama ir perduodama mokykloje po pamokų ar būrelių, išvengiant tiesioginio šalių kontakto. Tokia bendravimo tvarka įneš ramybę ir vaiko gyvenime – dukra nesijaus kalta prieš mamą, kad važiuoja susitikti su tėčiu, o tėvui nereikės derinti su atsakove vaiko bendravimo dukrai už nugaros. Vyks tiesioginis tėvo ir dukros bendravimas, kuris atsižvelgiant į dukters amžių, ilgainiui turėtų atsinaujinti ir išaugti į artimą ryšį. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus: dukters gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu dukrai bus stabilumo garantas; siūloma bendravimo tvarka, esant šalių konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; vaikas supras, kad abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; vaikas turės galimybę įsitikinti, kad abu tėvai yra skirtingos asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai nereikšk neigiamo poveikio vaikui; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai gerokai pagerins jo (vaiko) emocinę sveikatą;
2.9. Sutartimi nustatyta gan paini ir vieno iš nepilnamečio tėvų interesus pažeidžianti, iš dalies net sąlyginė, skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Vadovaujantis Sutarties 7.2.–7.3. papunkčiais, ieškovas su dukra galėjo leisti ne mažiau nei 2 (dvi) darbo dienas per savaitę iki savaitgalio, kurio metu tėvas su savo nepilnamečiu vaiku leis drauge, o po tokio savaitgalio dar ne mažiau nei 3 (tris) darbo dienas per savaitę galėjo leisti su dukra, tačiau visais atvejais prieš ketinimus pasinaudoti teise susitikti su dukra darbo dienomis jis (ieškovas) ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatomo susitikimo dienos turėjo informuoti atsakovę apie siekį pasinaudoti tokia teise. Tokia nustatyta bendravimo tvarka sukėlė ne tik didelių nepatogumų ieškovui, kuris turėjo visais atvejais atsiklausti vaiko motinos leidimo susitikti konkrečiu laiku su dukra, bet ir įtvirtino ieškovo, kaip vieno iš dukters tėvų nelygiateisiškumą, kuris prieštaravo Sutarties 6 punktui. Sutarties 8 punkte buvo numatyta sąlyginė išlaikymo vaikui dydžio ieškovui padidinimo tvarka, kuri priklausė ne nuo nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, o nuo vaiko tėvo bendravimo / nebendravimo su nepilnamečiu vaiku periodiškumo. Sutartyje neišspręstas šv. Kūčių ir Naujųjų Metų šventimo laikotarpis su nepilnamete šalių dukra.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. K. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo L. K. ieškininio pareiškimo (ieškinio) reikalavimus, kuriame suformulavo reikalavimą netenkinti ieškinio reikalavimų (el. b. f. 1, f. l. 75–85). Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. nors šalių santuoka buvo teismine tvarka nutraukta bendru sutarimu, tačiau Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta tik po maždaug pusantrų metų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir Sutarties pasirašymas buvo pakankamai ilgai trukusio teisminio proceso bei abiejų šalių derybų, vykusių lygiagrečiai teisminiam procesui, pasekmė. Turi būti įvertinta, kad ieškovas prašo pakeisti tokias Sutarties sąlygas, kurios buvo su suderintos, atitiko ieškovo valią ir tikruosius ketinimus bei buvo ilgalaikių šalių pastangų pasekmė. Santuokos faktinį santuokos iširimą lėmė tai, jog ieškovas paliko atsakovę dėl santuokos metu užmegztų nesantuokinių ryšių su jaunesne moterimi. Sprendimas įsiteisėjo 2019-09-03, o ieškovas 2019-11-29 jau sudarė naują santuoką. Turi būti įvertinta, kad būtent ieškovas savo veiksmais sukūrė padėtį, kurios pasekmės buvo aptartos ir įformintos Sutartyje, dėl ko visos neigiamos tokių veiksmų pasekmės turėtų kilti nebent pačiam ieškovui, o ne atsakovei (su kuria liko gyventi šalių nepilnametė dukra ir kuriai reikėjo rasti ir įsigyti naujus namus). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, nes priešingu atveju tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ieškovas, nuspręsdamas susilaukti dar vieno vaiko su kita moterimi, turėjo suvokti ir įvertinti, kad nepaisant nutrauktų santuokinių ryšių su atsakove, pareiga rūpintis bendra dukra išliks bent iki dukros pilnametystės. Išlaikymo pareiga dėl naujų išlaikytinių atsiradimo negali būti perkeliama atsakovei. Ieškovas, turėdamas išlaikymo reikalaujančią dukrą, prieš nuspręsdamas prisiimti naujus šeiminius įsipareigojimus, taip pat turėjo įvertinti, ar bus pajėgus mokėti išlaikymą abiem to reikalaujantiems vaikams, o taip pat, ar naujų šeiminių įsipareigojimų prisiėmimas nepažeis jau turimo išlaikytinio teisių ir teisėtų interesų. Dar vieno išlaikymo reikalaujančio vaiko atsiradimas negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį ieškovo ir atsakovės bendrai dukrai. Aptariama aplinkybė, nepriklausanti nuo atsakovės valios, negali būti pagrindu atsakovei didesne apimtimi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo;
2.2. teiginys, jog prasidėjęs nepilnametės dukros vengimas bendrauti su ieškovu galimai yra sąlygotas atsakovės įtakos ir besiformuojančio lojalumo konflikto – nepagrįstas. Atsakovė, nepaisydama nutrūkusių santuokinių ryšių su ieškovu, neriboja dukros bendravimo su tėvu (ieškovu) ir netgi jį (bendravimą) skatina. Prie susilpnėjusio ryšio su dukra prisidėjo nebent paties ieškovo veiksmai (neveikimas).
2.3. turtinės padėties kriterijus nors ir yra reikšmingas, tačiau nelemiantis, kai sprendžiama dėl priteistino išlaikymo dydžio. Priešingu atveju savo turtinę padėtį sąmoningai pabloginęs asmuo arba asmuo, sąmoningai nededantis pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, būtų apskritai atleidžiamas nuo išlaikymo pareigos;
Šalies argumentai
2.4. ieškovas nurodęs visą eilę kainų ir / ar kainų intervalų, tačiau nepaaiškina, kokiu informacijos šaltiniu remiantis jos (kainos) nurodytos. Ieškovas vardija kainas ir/ar jų (kainų) intervalus, tačiau pagrindu pakeisti išlaikymo dydį yra ne kainos ir/ar jų (kainų) intervalai, o iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai. Vaiko poreikiai į prekes ir paslaugas egzistavo tiek 2019 m., tiek 2024 m., todėl ieškovo vardijamos kainos ir/ar jų (kainų) intervalai neturi įtakos vertinant ieškovo pareikštą reikalavimą. Kalbant apie prekių ir paslaugų kainas, nuo 2019 m. iki 2024 m. dėl įvairiausių priežasčių įvyko esminis jų (kainų) pokytis į didžiąją, o ne į mažąją pusę, todėl nuo 2019 m. iki 2024 m. įvykę prekių ir paslaugų kainų pokyčiai galėtų būti pagrindu nebent išlaikymo dydžio padidinimui. Sprendimo priėmimo dieną šalių nepilnametė dukra buvo 6 metų amžiaus, o dabar yra 11 metų amžiaus ir artėja prie paauglystės. Vaikui augant, jo (vaiko) poreikiai tik didėja. Ieškovas neužsimena apie minimalaus mėnesinio atlyginimo pokytį. Turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai. Orientaciniu abiejų tėvų bendrai teiktinu išlaikymo dydžiu, užtikrinančiu tik minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra laikomas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2024-01-01 yra 924 Eur neatskaičius mokesčių ir 708,42 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. šis dydis viršys ir 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių), taigi ieškovo pageidaujamas toliau dukrai teikti 250 Eur dydžio išlaikymas nekoreliuoja su realybe. minimalios mėnesinės algos dydis 2019 m. buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovas santuokos nutraukimo procese naudojosi profesionalia teisine pagalba, todėl teiginiai apie tai, kad Sutarties pasirašymą sąlygojo ne laisva ieškovo valia, o tariamai nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nepagrįsti. Sutartis pasirašyta ne tik po ilgokai užtrukusių derybų, bet ir abiem šalims įvertinus buvusius bendro vaiko poreikius. Vaiko poreikiai po Sutarties pasirašymo nesumažėjo. Šalys įvertino ir tai, kad Sutarties pagrindu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką vaikas arti pusės laiko praleis su ieškovu. Ieškovas su vaiku bendrauja epizodiškai, didžiąja dalimi tik telefonu. Tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Vaikas ne tik gyvena su atsakove, bet ir beveik visą laiką leidžia būtent su ieškove. Ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. nebeteikia dukrai reguliaraus išlaikymo, dėl ko atsakovė dar 2022 m. buvo priversta kreiptis į antstolius. Turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovas rodo nihilistinį požiūrį tiek į savo sudarytus sandorius, tiek į sprendimus. Sutarties vykdymą dalyje dėl išlaikymo teikimo užtikrina antstolis, tačiau antstolio veiksmus ieškovas sistemingai skundžia;
2.5. ieškovo skaičiavimuose neatsispindi atsakovės patirtos išlaidos uniformai (30 Eur), sijonui prie uniformos (27 Eur), pratyboms ir būtinųjų mokymo platformų mokesčiams (130 Eur), ekskursijai su mokykla į Anykščius (49 Eur), proginiai pietūs kavinėje (25 Eur), ekskursijai į Lenkiją (vien kelionė ir nakvynė – 230 Eur) + papildomai lankytini objektai, maistas kavinėse ir asmeninės išlaidos ekskursijos laikotarpiu (150 Eur), mokyklos papildomoms edukacijoms (muziejams, eglutės darymui, kiaušinių marginimui) – 80 Eur, dienpinigiams (maistui mokykloje + viešajam transportui) – 6 Eur per dieną, pavežėjų paslaugoms tais atvejais, kai nėra galimybės dukros nuvežti/parvežti kitais būdais (iki 100 Eur per metus). Atsakovei vienai rūpinantis dukra teko atsisakyti kitų būrelių ir dukra lanko tik vieną būrelį (šokių). Šokių studija „(duomenys neskelbtini)“ nesudariusi sutarties su savivaldybe, todėl tėvai už būrelį moka pilną sumą, kuri per mėnesį sudaro 65 Eur. Papildomos atsakovės patirtos išlaidos, susijusios vien su šiuo būreliu: koncertiniai rūbai – 85 Eur, avalynė – 35 Eur, konkurso dalyvio mokestis – 80 Eur, sezono uždarymo koncertas – 20 Eur, Helovyno vakarėlis – 20 Eur, konkursas Rygoje su nakvyne – 90 Eur (transportas, nakvynė, pusryčiai), konkurso mokestis – 20 Eur. Ieškovas jau mažiausiai du metus neatostogavo su dukra, kas reiškia, jog dukros poreikį į pilnavertes atostogas, akiračio plėtimą ir pan. užtikrina tik atsakovė. Ieškovas dukros maistui per mėnesį priskaičiuoja 150 Eur per mėnesį, kas sudaro po 5 Eur per dieną, tačiau augančiam vaikui bent tris kartus pavalgyti už tokią sumą per dieną neįmanoma. Vaiko poreikiui į maistą patenkinti per dieną yra reikalinga apie 10 Eur. Ieškovas, pasisakydamas dėl vaiko rūbų kainų, remiasi vaikiškų rūbų kainomis, nors dukrai rūbai perkami ne iš vaikų, o iš suaugusiųjų skyriaus (dukra jau nešioja 41 dydžio batus). Dukra lankosi pas ortodontus, kol kas nešioja tik plokštelę, tačiau netrukus seks tolimesnis gydimas. Vesti dukrą pas šiuos specialistus atsakovei tenka kas 5–8 savaites, sumokant už kiekvieną vizitą po 30 Eur + higiena. Kol dukra nešioja plokštelę, bendra vizito kaina sudaro apie 60 Eur. Ieškovas remiasi tik savo išlaidomis būstui, tačiau dukros išlaidų neskaičiuoja. Atsakovės išlaidos būsto paskolai per mėnesį sudaro 955 Eur, teritorijos aplink būstą priežiūrai iki 65 Eur, elektrai iki 190 Eur žiemos metu ir iki 85 Eur vasaros metu. Nuotekų valymas per metus atsakovei kainuoja 250 Eur, bendros išlaidos namų internetui, televizijai ir dukros telefonui – 50 Eur per mėnesį. Dukrai nupirktas mobilusis telefonas, planšetė ir kompiuteris, reikalingas ruošti pamokas. Atsakovė patyrė vienkartines 420 Eur dydžio išlaidas dukros dantų plokštelei. Tikslu ugdyti dukros finansinį raštingumą ir atsakingumą, dukra jau nuo 9 metų dalyvauja mokamose paskaitėlėse ir mokslo metų bėgyje savo reikmėms gauna 60 Eur per mėnesį, o vasaros atostogų metu – 30 Eur per savaitę. Ieškovas nuo 2021 m. nei karto neprisidėjo prie dukros gimtadienio šventės. Atsakovė skyrybų su ieškovu liko su dukra be gyvenamosios vietos, todėl tam, kad galėtų įsigyti būstą, atsakovė turėjo dirbti dvejuose darbuose. Atsakovė priversta daug dirbti vietoje to, kad galėtų daugiau laiko praleisti su dukra. Atsakovės pajamos per mėnesį, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 3 000 Eur, į rankas, kas sudaro nuo 2 100 Eur iki 2 500 Eur per mėnesį, tuo tarpu vien būtinosios išlaidos, susijusios su būstu, vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 200 Eur. Taigi atsakovės ir dukros pragyvenimui bei visų kitų poreikių patenkinimui lieka apie 900 Eur–1 300 Eur. Ypač atsakingą išlaidų planavimą lemia ir tai, kad atsakovė dirba su verslo liudijimu, kas reiškia, jog atsakovė, tiek sirgdama, tiek išvykdama į atostogas, iš viso negauna pajamų;
2.6. prie ieškinio yra pridėtos ne pirkimo–pardavimo sutartys, o tik tokių sutarčių pirmieji lapai, kurie ieškovo dėstomų aplinkybių nepatvirtina. Nežinia kieno pasirašyti sutarčių pirmieji lapai su dalimi uždengtos informacijos apskritai nelaikytini įrodymu. Visi ieškovo aptariami sandoriai buvo sudaryti 2020 m. Tai reiškia, kad ieškovas tą patį turtą įgijo ir perleido tais pačiais metais ir jo (ieškovo) turtinė padėtis po šių sandorių sudarymo nepasikeitė nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Sandorių pirmieji lapai nepatvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia 2019 m. rugpjūčio mėn., būtų iš esmės pasikeitusi ir kad šis esminis pasikeitimas būtų įvykęs būtent į blogąją pusę. Ieškovas referuoja į pažymas apie anksčiau gautą ir dabar gaunamą darbo užmokestį, tačiau pažymos neatspindi tikrosios ieškovo turtinės padėties. Ieškovas yra ne tik UAB „A.“ direktorius, bet ir vienintelis jos (bendrovės) akcininkas. Ieškovas turi galimybes pajamas (turtinę naudą) gauti ir kitomis formomis, pavyzdžiui, išsimokant dividendus, naudojantis įmonės automobiliu asmeniniams poreikiams tenkinti. Tos pajamos, kurias ieškovas parodo byloje, sudaro nereikšmingą dalį visų ieškovo realiai iš šios įmonės veiklos gaunamų pajamų, nes daugumą jų (pajamų) ieškovas galimai gauna šešėlyje. Ieškovas linkęs neigti ir slėpti su tuo susijusias aplinkybes. UAB „A.“ turėdama tik vieną darbuotoją – ieškovą, veikia rezultatyviai: įmonės pajamos (apyvarta) nuolatos tik didėja ir 2023 m. netgi viršijo milijoną Eur. UAB „A.“ pajamos (apyvarta) nuo 299 552 Eur 2019 m. padidėjo iki 1 230 328 Eur 2023 m., įmonės gavo 7 693 Eur dydžio grynąjį pelną. Įvyko ieškovo turtinės padėties pagerėjimas, o ne pablogėjimas. Turėdamas galimybes pats sau nusistatyti mokėtiną darbo užmokesčio dydį ieškovas 2023 m. paskutiniais 6 mėnesiais sau oficialiai išsimokėdavo 1 098,95 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau ieškovas per visus kalendorinius 2019 m. sau išsimokėjo 5 858,52 Eur darbo užmokesčio, kas vidutiniškai sudaro 488,21 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Taigi, jei ieškovo išsimokamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. padidėjo nuo 488,21 Eur iki 1 098,95 Eur. Jei ieškovas, 2019 m. gaudamas 488,21 Eur darbo užmokestį, buvo pajėgus teikti dukrai 350 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, tai juo labiau ieškovo pajėgumai mokėti išlaikymą nesumažėjo gaunant 1 098,95 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Pragyvenimo kaštai pakilo ne tik ieškovui, bet ir dukrai. Ieškovas, būdamas darbingo amžiaus vyru (ir dar ilgamečiu verslininku) bei turėdamas du išlaikymo reikalaujančius vaikus, tenkinasi artimu minimaliam darbo užmokesčiu per mėnesį. Nuo 2019 m. ieškovas turto neprarado, oficialiai išsimokamas darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 2 kartus, o pajamų šaltiniu esančios įmonės rezultatai per šį laikotarpį pagerėjo dar daugiau kartų nei oficialiai išsimokamas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. K. teismui padavė priešinį ieškinį (priešieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus pakeisti ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 7 punktus, išdėstant juos sekančiai (el. b. f. 1, f. l. 105–110):
3.1. „4. Šalys susitaria dukros ugdymo išlaidas privačioje ugdymo įstaigoje bei išlaidas už mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus (būrelius mokykloje ir kitur, korepetitorius ir kt.) dengti lygiomis dalimis. Šalių susitarimu dukros ugdymo išlaidos privačioje ugdymo įstaigoje lygiomis dalimis dengiamos tik tuo atveju, jei šalys iš anksto susitaria dėl dukros ugdymo privačioje ugdymo įstaigoje bei konkrečios dukros ugdymo įstaigos kandidatūros. Šalys taip pat susitaria, kad išlaidos už mokamus dukros papildomo ugdymo užsiėmimus (būrelius mokykloje ir kitur, korepetitorius ir kt.) lygiomis dalimis dengiamos tik tuo atveju, jei bendra tokio pobūdžio išlaidų suma per kalendorinį mėnesį, tenkanti vienai iš šalių, neviršija 100 Eur. Šią sumą viršijančią išlaidų dalį privalo padengti ta šalis, kurios iniciatyva dukra pradėjo lankyti atitinkamą papildomo ugdymo užsiėmimą;
3.2. 7. Šalys susitaria dėl tokios L. K. bendravimo su dukra U. K. tvarkos:
3.2.1. 7.1. L. K. bendrauja su dukra savo pasirinktu metu iki 10 kalendorinių dienų per kiekvieną kalendorinį mėnesį, į kurias gali patekti ne daugiau nei 2 savaitgaliai. Savaitgaliu šio punkto prasme laikomas laikotarpis iš penktadienio į šeštadienį ir/arba laikotarpis iš šeštadienio į sekmadienį;
3.2.2. 7.2. L. K. bendravimas su dukra savo pasirinktu metu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai gali vykti ne ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės. Ši L. K. bendravimo su dukra sąlyga netaikoma jų bendrų atostogų laikotarpiu. L. K., norėdamas su dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę ir laikotarpį privalo suderinti su R. K. iš anksto, prieš ne mažiau nei 3 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendravimo laikotarpio pradžios;
3.2.3. 7.3. L. K. su dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas R. K. ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;
3.2.4. 7.4. L. K. su dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 20 val. Jei dukra po bendravimo su nakvyne grąžinama mokslo/darbo dieną, L. K. privalo užtikrinti dukros pristatymą tiesiogiai į ugdymo įstaigą iki ugdymo laiko pradžios. L. K. apie konkretų pageidaujamą su nakvyne bendrauti su dukra laiką privalo pranešti R. K. ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki su nakvyne pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;
3.2.5. 7.5. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo (jei yra – ir papildomo ugdymo) užsiėmimams, arba iš dukros gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną nevyksta ugdymas, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šv. Kalėdų antrosios dienos 20 val. Neporiniais metais šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja R. K.;
3.2.6. 7.6. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą gruodžio 30 d. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sausio 2 d. 20 val. Poriniais metais šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja R. K.;
3.2.7. 7.7. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas dukrą šv. Velykų išvakarėse iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo (jei yra – ir papildomo ugdymo) užsiėmimams, arba iš dukros gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną nevyksta ugdymas, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šv. Velykų antrosios dienos 20 val.;
3.2.8. 7.8. L. K. su dukra bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą Tėvo dienos išvakarėse iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki Tėvo dienos 20 val.;
3.2.9. 7.9. L. K. su dukra jos vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja iki 30 kalendorinių dienų L. K. iš anksto pasirinktu ir su R. K. suderintu laikotarpiu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki jų pradžios;
3.2.10. 7.10. L. K. su dukra kitų jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laikotarpiu bendrauja L. K. iš anksto pasirinktu ir su R. K. suderintu laikotarpiu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki jų pradžios;
3.2.11. 7.11. L. K. dukros atostogų laikotarpiu bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą pirmą atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės atostogų dienos 20 val. Ketindamas dukros atostogų laikotarpiu išvykti už Lietuvos ribų, L. K. privalo informuoti apie tai R. K. prieš ne mažiau kaip 1 mėnesį iki planuojamo išvykimo pradžios, nurodydamas konkrečią užsienio šalį bei planuojamą buvimo vietą joje;
3.2.12. 7.12. L. K. turi teisę dalyvauti visose dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose mokykloje ar kitose vietose. Apie pageidavimą dalyvauti dukros gimtadienio šventėje L. K. privalo informuoti R. K. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki renginio pradžios;
3.2.13. 7.13. L. K. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl dukros pasiėmimo/grąžinimo bei kitų su dukra susijusių klausimų su R. K. vykdo SMS žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis;
3.2.14. 7.14. L. K. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su dukra tvarkos, jei gauna R. K. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis;
3.2.15. 7.15. L. K. pažeidus aukščiau nurodytą R. K. informavimo tvarką, R. K. įgyja teisę laiką su dukra planuoti savo nuožiūra;
3.2.16. 7.16. Bendro pobūdžio L. K. bendravimo su dukra nuostatos, nustatytos 7.1–7.4 punktuose, taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja 7.5–7.11 punktų nuostatoms, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta speciali L. K. bendravimo su dukra tvarka švenčių ir atostogų laikotarpiu turi pirmumą prieš 7.1–7.4 punktuose nustatytas bendro pobūdžio bendravimo tvarkos nuostatas“.
4. Atsakovė R. K. priešinį ieškinį (priešieškinį) grindė tuo, kad:
4.1. atsakovė tikėjosi, kad ieškovas, vykdydamas Sutarties sąlygas, veiks geriausiais vaiko interesais, tačiau Sutarties sąlygų vykdymo praktika parodė, kad šis atsakovės lūkestis nepasiteisino: išlaikymas vaikui iš ieškovo išieškomas per antstolius, o ieškovas dažniausiai geranoriškai nesutinka prisidėti net ir prie tokių vaiko poreikių tenkinimo, kurie yra susiję su vaiko papildomu ugdymu. Bendras abiejų šalių susitarimas dėl papildomo ugdymo užsiėmimo lankymo būtina sąlyga tam, kad ieškovas lygia dalimi prisidėtų prie papildomo ugdymo užsiėmimo apmokėjimo, tačiau Sutarties vykdymo praktika parodė, kad ieškovas prie tokio pobūdžio vaiko poreikių tenkinimo prisidėti nesutinka. Ieškovas 2022 m.–2023 m. mokslo metų pradžioje be paaiškinimo atsisakė prisidėti prie vaiko šokių būrelio apmokėjimo. Esama Sutarties 4 punkto redakcija, suteikianti ieškovui pagrindą be motyvų atsisakyti tenkinti įprastą ir pagrįstą vaiko poreikį į papildomą ugdymą ir saviraišką, turėtų būti pakeista, eliminuojant bendrą šalių susitarimą kaip būtiną sąlygą šiam vaiko poreikiui tenkinti. Vaikas lanko tik vieną papildomą ugdymo užsiėmimą, už kurį moka tik atsakovė, tačiau vaikui augant bei atsirandant spragų kai kuriose mokslų srityse atsiranda poreikis ir į korepetitorių samdymą, kam pagal dabartinę Sutarties 4 punkto redakciją atsakovė taip pat turėtų gauti ieškovo išankstinį pritarimą arba visus su tuo susijusius kaštus dengti pati;
4.2. iš Sutarties 7 punkto sąlygos matyti, jog šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl pakankamai detalios ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau penkių Sutarties galiojimo metų laikotarpis parodė, kad kai kurie atsakovės lūkesčiai nepasitvirtino ir ieškovo bendravimas su vaiku nevyksta taip, kaip buvo planuota ir prognozuota. Ieškovas pakankamai ilgą laiką su vaiku bendrauja minimaliai bei nesilaikydamas Sutartimi sutartų bendravimo sąlygų. Ieškovas visą kaltę dėl tokio savo bendravimo su vaiku verčia atsakovei ir vaikui. Atsakovė niekuomet neribojo ieškovo bendravimo su vaiku, tačiau nepaisant tokios atsakovės valios, ieškovo ir dukros tarpusavio bendravimas pasyvus ir dažnai pasireiškia tik pasikalbėjimu telefonu. Vadovaujantis vaiko ugdymo įstaigos rekomendacija, atsakovės iniciatyva vaikas 2022 m. lankė terapijos kursus pas psichologę, kurios pagalba atsakovė siūlė pasinaudoti ir ieškovui tikslu atrasti ryšį su dukra bei jį (ryšį) stiprinti, tačiau ieškovas išreiškė poziciją dukros pas psichologę nevežiosiantis. Ieškovas, išklausęs išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimą dėl pageidaujamo apsilankymo priežasties, atsisakė ją (išvadą teikiančios institucijos atstovę) priimti, motyvuodamas tuo, jog po 2023-02-13 įvykusio šios institucijos atstovės apsilankymo niekas nepasikeitę. Net ir tais nepakankamai dažnais atvejais, kai ieškovas parodo iniciatyvą susitikti su dukra, pastaroji ne visada išreiškia norą tai padaryti ir dažniausiai nenurodo tokio savo elgesio motyvų ir priežasčių. Priežasčių dukra nenurodo net ir atsakovei. Atsakovė ir toliau palaiko ieškovo ir vaiko tarpusavio bendravimą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas L. K. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės R. K. priešinį ieškinį (priešieškinį), kuriame nurodė, jog su atsakovės R. K. priešieškinio reikalavimais nesutinka (el. b. f. 1, f. l. 178–182). Atsiliepimą grindė tuo, kad:
5.1. bendrauti su dukra ieškovas siekia lygiomis teisėmis su atsakove, tačiau santykiai su į paauglystę žengiančia dukra darosi sudėtingesni, nei kaip buvo iškart po santuokos nutraukimo. Su dukra santykiai ir dabar yra geri, tik praleidžiamo laiko santykis yra sumažėjęs. Atsakovės priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka apribotų bendravimą dar labiau. Bendravimas po vieną savaitę labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes anksčiau bendravimas vyko taip pat ne pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, t. y. 3 dienas su nakvynėmis dukra gyveno su tėčiu, kitas 3 dienas – su mama (ir taip pakaitomis). Dažnas gyvenamosios vietos keitimas nebuvo geras dukrai, ners dukra dažnai turėdavo kilnotis iš vietos į vietą, o šalys beveik kasdien susirašinėti ir derinti vaiko perdavimo klausimus. Gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę dukrai mažiau jaustųsi nei vežiojimas ir blaškymasis kas kelias dienas. Vaiko poreikis turėti stabilią namų aplinką, todėl pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitinka vaiko interesų. Nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką vaikui tektų dažnai kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą;
5.2. atsakovė aštrina situaciją ir vienuolikmetei dukrai atsiliepia apie tėvą netinkamai, todėl dukra, kuri yra uždara, dar labiau užsisklendžia savyje, ir negalėdama paprieštarauti mamai ar norėdama išvengti lojalumo konflikto, dažnai atsisako bendrauti su tėvu. U. turi užmezgusi glaudų ryšį su mažuoju broliu E. (vaikai prisirišę vienas prie kito). Dukra lanko jau 6-tą klasę, mokykla netoli nuo ieškovo namų. Mamos gyvenamoji vieta yra tolimesnė nuo mokyklos. Atsakovė dirba grožio salone ir darbą baigia dažniausiai vėlai vakare apie 20 val. ar dar vėliau, net ir savaitgaliais, taigi dukra dažnai būna viena namuose. Atsakovė bendravimo tvarkoje akcentuoja derinimą su ja (atsakove), bet ne su vaiku. Dukra praktiškai savarankiškas žmogus, turintis savo nuomonę, todėl kiekvienu klausimu derinimas iš anksto su atsakove eliminuoja galimybę ir pasirinkimą vaikui pačiam nuspręsti. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką šalys bus atlaisvintos nuo kasdienių derinimų. Ieškovas siekia, kad atsirastų ramybė, kasdienė rutina;
Šalies argumentai
5.3. ieškovas nesutinka su atsakovės noru eliminuoti bendrą šalių susitarimą, kaip būtiną sąlygą, vaiko papildomam ugdymui (Sutarties 4 punktas). Iš pasiūlytos tvarkos 4 punkto matyti, kad atsakovei nereikia bendro pasitarimo (tėvas-vaikas-motina) ir abiejų tėvų bendro sprendimo dėl vaiko būrelių pasirinkimo, nes atsakovė tą sprendžia viena ir tik tada konstatuoja faktą. Galutinio sprendimo galimybės neturi netgi dukra, nes mama pati sprendžia reikia ar ne vieno ar kito užklasinio užsiėmimo dukrai. Dėl būrelių pasirinkimo turi būti abiejų tėvų ir vaiko susitarimas, nes tėvai finansuoja, o vaikas save realizuoja. Vaikui praleidžiant vienodai laiką su mama ir su tėvu, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, abi šalys patiria išlaidas maitinimui, rūbams, dienpinigiams, pramogoms, laisvalaikiui ir pan. Teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Atsakovės siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytos sankcijos (7.14–7.15 papunkčiai), tačiau pastarieji pažeidžia ieškovo teises;
5.4. ieškovas neprieštarauja atsakovės priešieškinyje nurodytiems bendravimo tvarkos 7.5.–7.8. papunkčiams. Jei nebūtų patvirtinta ieškovo prašoma patikslintu ieškiniu bendravimo su vaiku tvarka, ieškovas sutiktų ir su atsakovės 7.9.–7.13. papunkčiais dėl atostogų, dalyvavimo dukters šventėse ir komunikavimo būdo. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 7.1.–7.4. ir 7.14.–7.16. papunkčiais.
6. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą (Nr. 3SD-3100 ir Nr. 3SD-8958) dėl ieškovo ieškinio, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, reikalavimų, kurioje nurodė, kad (el. b. f. 1, f. l. 46–53; f. 2, f. l. 52–63): i) nepalaiko ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo; ii) ieškovo siūloma bendravimo tvarka perteklinė ir neatitiktų geriausių vaiko interesų; iii) jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka „50:50“, tai išlaikymas privalo būti priteisiamas, tačiau išlaikymo dydis mažesnis nei tuo atveju, kai nustatoma įprasta bendravimo tvarka. Jeigu būtų nepatenkintas reikalavimas dėl 50/50 bendravimo, tai pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį nėra, nes nėra duomenų apie esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą/ pablogėjimą. Išvadą grindė tuo, kad:
6.1. Tarnybos specialistė (psichologė) 2024-12-23 išklausė U. K. nuomonę. Mergaitė papasakojo, kad: baigus pradinę mokyklą perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur situacija geresnė ir mokykloje jaučiasi gerai; turi daug draugų, gerai mokosi, kad labiausiai patinka anglų kalba, technologijos ir dailė, kartais būna sunkiau su matematika ir geografija; apie penkis metus lanko šokių būrelį. Būrelis (duomenys neskelbtini), eina du kartus per savaitę, dalyvauja konkursuose; pas tėvą dabar visai nebūna, visą laiką gyvena pas mamą. Rytais mama nuveža į mokyklą, kai yra šokiai, tai po šokių, kurie baigiasi apie 18 val., parveža namo. Kitomis savaitės dienomis iš mokyklos grįžta autobusu. Grįžus į namus daro namų darbus, pailsi, padeda mamai gaminti maistą, kartu su mama pažiūri filmus, tvarkosi. Su mama mergaitės santykiai artimi, atviri – su mama visada pasikalba; apie tėvą pasakė, kad dabar bendrauja tik telefonu. Ankščiau tris dienas būdavo pas mamą ir tris dienas pas tėvą, tačiau tokia tvarka nelabai tiko, nes daugiau laiko norėjo būti pas mamą. Pas tėtį butas labai mažas, ten gyveno daug žmonių, miegojo ant senos sofos. Kai su tėvu susipykdavo, tai neturėdavo kur eiti (eidavo į tualetą nusiraminti). Tėvas turi kitą šeimą. Su tėvo žmona sutardavo neblogai, konfliktų nebuvo. Nevažiuoja pas tėvą gal apie dvejus metus, nes mergaitė pati taip norėjo. Leido laiką su tėčiu kol brolis buvo mažas (daug laiko praleisdavo pasivaikščiodami), o kai paaugo, tai eidavo į batutus (kai brolis užsinorėdavo). Tėtis griežtas ir linksmas. Santykiai tarp jos ir tėčio kaip ir geri, tik nelabai norėdavo pas tėvą važiuoti, o kai reikėjo važiuoti– būdavo liūdna, bet kai nuvažiuodavo, tai kaip ir gerai būdavo. Su tėvu daugiau pyktis pradėjo, pasiilgdavo mamos labai, todėl nusprendė nevažiuoti pas tėvą. Tėtis skriaudė – būdavo su diržu, arba už ausies kartą buvo tempęs, bet čia jau seniai buvo (mergaitė apie tai sakė mamai). Dabar su tėčiu pasikalba telefonu, susiskambina kokius 3-4 kartus per mėnesį (kalbasi apie mokslus, apie tai, kas vyksta gyvenime, apie planus). Norėtų pas mamą gyventi, su tėčiu – susitikti į savaitę gal kokį kartą, bet nenakvoti;
6.2. Tarnybos specialistė 2024-04-29 m lankėsi atsakovės R. K. gyvenamojoje vietoje (Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)). Tarnybos specialistė 2024-04-25 susisiekė su ieškovu ir paaiškino priežastis, kodėl turi apsilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje (reikalinga ištirti buities sąlygas), tačiau ieškovas nurodė, jog po paskutinio specialistės apsilankymo 2023-02-13, niekas nepasikeitė gyvenamojoje vietoje, todėl reikalo papildomai lankytis nematantis. Tarnybos specialistė 2023-02-13 lankėsi ieškovo L. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sutuoktine A. R.-K. ir vaiku E. K.. Ieškovo šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuris, pasak ieškovo, yra nuomojamas. Būstas su visais patogumais. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Ieškovas nurodė, kad dukra U. K. svečiavimosi metu miega svetainėje ant sofos, vaikui atskiro rašomojo stalo nėra, tačiau yra didelis valgomojo stalas. Bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Tarnybos manymu, tinkamos ir nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka, išklausius vaiko nuomonę, būtų perteklinė ir neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų.
7. Išvadą teikianti institucija – Tarnyba – (pa)teikė išvadą dėl atsakovės R. K. priešieškinio ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad palaiko 2024-05-03 pateiktą preliminarią išvadą Nr. 3SD-3100 (el. b. f. 1, f. l. 134–135).
8. Teisminių posėdžių metu, vykusių 2024-11-21, 2024-12-10 ir 2025-01-16, šalys bei šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes (el. b. f. 4, f. l. 64–76, 146–155; t. 5, f. l. 60–73). Šalys teismui paaiškino faktines aplinkybes, šalių atstovai pateikė faktinių aplinkybių teisinį vertinimą.
9. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-03-13 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovas L. K. palaikė ieškinyje, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 3, f. l. 1–15) (garso įrašo takelio 00:21:45 min.–00:26:05 min.; 02:02:40 min.–02:05:10 min.). Apibendrindamas poziciją byloje reziumavo, jog mano, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis tam, kad tiek vaikas, tiek šalys priprastų prie bendravimo tvarkos. Pereinamasis laikotarpis turėtų tęstis iki metų. Ieškovui reikia susirasti butą su papildomu kambariu, pas dukrą turėtų atsirasti noras būti su tėvu. Paskutiniu metu ieškovas 2–3 kartus per savaitę veždavo vaiką po mokyklos namo, tačiau po paskutinio teismo posėdžio dukra vėl pradėjo nebeatsakinėti į žinutes. Prisipratinimas turėtų vykti etapais, pvz., pirmą mėnesį paprastas bendravimas, po to pratintis bendrauti savaitgaliais su nakvyne 1–2 kartus per savaitę. Svarsto, kad galimai prireiks ir trečiojo asmens pagalbos, t. y. psichologo, jei šalims nepavyktų atkurti bendradarbiavimo. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką ieškovas galėtų labiau prisidėti prie dukros auklėjimo ir augimo. Ieško balanso tarp abiejų vaikų: tiek bendravimo, tiek finansine, tiek ir lygių galimybių prasme.
10. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-03-13 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovo L. K. atstovė (advokatė) Lina Kukaitienė palaikė ieškinyje, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 3, f. l. 1–15) (garso įrašo takelio 01:15:10 min.–02:02:35 min). Apibendrindama poziciją byloje reziumavo, kad:
10.1. ieškinys paduotas ne dėl to, kad ieškovas išvengtų pareigos mokėti išlaikymą, bet iš būtinybės, nes ieškovo finansinė padėtis neleido mokėti tokio išlaikymo, koks yra nustatytas. Ieškovas siekia ir nori nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų tiek vaikui, tiek šalims patogi. Ieškovo pageidaujama tvarka atitinka lygių abiejų tėvų teisių principą, šalys išvengs atskiro vaiko grafiko derinimo vos ne kiekvieną atskirą dieną. Nustačius ieškovo pageidaujamą bendravimo tvarką vaikas visada žinos, kada laiką leidžia motinos namuose, kada leidžia tėvo namuose; bus sumažintas vaiko lojalumo konfliktas bei pačių tėvų galimybės manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Bus sudaryta galimybė vaikui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Siekiant įgyvendinti tėvo ir vaiko maksimalaus bendravimo principą būtina maksimaliai išnaudoti visą vaiko laisvą laiką (pvz. po pamokų, atostogų metu, kitą laisvą nuo užsiėmimų laiką). Atsakovės siūloma bendravimo tvarka apriboja ieškovo bendravimą su vaiku labiau, nei esama tvarka. Atsakove dar labiau susiaurina ieškovo bendravimą su vaiku, nes 1/3 laiko proporcijos vaikas turėtų praleisti su tėvu, o 2/3 – su motina. Dėl atsakovės įtakos jo (ieškovo) ir vaiko bendravimas apsunkintas. Atsakovė turėtų ieškovo ir vaiko bendravimą skatinti. Ieškovo siūlomas bendravimas po vieną savaitę su kiekvienu iš tėvų labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes gyvenamosios vietos keitimas kartą į savaitę mažiau jaustųsi nei „blaškymasis“ kas kelias dienas. Vaikui būtų žymiai lengviau orientuotis ir adaptuotis: vaikas stabiliai žinotų, kad vieną savaitę praleidžia pas tėvą, kitą pas motiną. Vaikui būtų patogiau lankyti mokyklą, nes ieškovo gyvenamoji vieta yra arčiau ugdymo įstaigos, nei atsakovės. Tėvų užimtumas reikšminga aplinkybė, nes tiesiogiai įtakoja tėvų galimybes pristatyti ar paimti vaiką į mokyklą, lankomus būrelius, ar po to paimti iš jų (būrelių). Svarbus ir vaiko amžius bei poreikis turėti stabilią aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. Nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką, kai vaikui tektų savaitės darbo dienomis dažnai važinėti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, nebūtų užtikrinta stabili gyvenamoji aplinka – vaikas labiau pavargtų, nebūtų stabilumo ir žinojimo, kada ir kokiomis dienomis vaikas leidžia su mama, o kada su tėčiu;
10.2. vaikas yra uždaro būdo ir pastaruoju metu dažnai užsiskleidžia savyje, kai negalėdamas paprieštarauti motinai ir norėdama išvengti lojalumo konflikto, pastaruoju metu, atsiklausius ar neatsiklausius motinos, ar gali būti su tėčiu, arba be paaiškinimų atsisako bendrauti su tėvu. Vaiko noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties iš gyvenimo ir pan. Atsakovė savo pasiūlytoje bendravimo tvarkoje visur akcentuoja derinimą ir informavimą, tačiau ne su pačiu vaiku, o su pačia atsakove, tuo eliminuodama galimybę vaikui spręsti pačiam. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, tiek šalys, tiek ir pats vaikas bus atlaisvinti nuo kasdienių derinimų. Vaikas aiškiai žinos, kurią savaitę praleidžia su tėčiu, o kurią – su motina;
10.3. ieškovas dar 2024 m. rudenį kreipėsi ir inicijavo tarpininko pagalbą, tačiau atsakovė atsisakė. Tik esant motinos sutikimui empatijos paslaugos galėjo būti suteiktos. Po 2025-02-10 posėdžio atsakovė dar teismo salėje atmetė ieškovo pasiūlymą dalyvauti tarpininkavimo paslaugas teikiančio centro konsultacijose. Ieškovas supranta ir sutinka, kad pereinamasis laikotarpis (ypač dabar, kai vieną savaitę dukra noriai bendrauja, o kitą ne) yra reikalingas, vaikui bandant pratintis nakvoti pas tėvą. Ieškovas paminėjęs metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, tačiau tikėtina, kad rezultatas galėtų būti pasiektas ir anksčiau. Jeigu teismas nuspręstų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, ieškovas sutiktų ir su tam tikromis atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygomis, tačiau po pereinamojo laikotarpio ieškovas siekia ir nori, dės maksimalias pastangas, kad jo ir vaiko bendravimas pareitų į tą lygį, kai bendraujama po lygiai su abiem tėvais. Ieškovas sutinka, kad laikinai būtų nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka, o po to būtų nustatyta bendravimo tvarka pagal formulę 50 / 50 su kiekvienu iš tėvų;
10.4. yra keli pagrindai vaiko išlaikymo sumažinimui: pirmiausia – turtinės padėties pasikeitimas (ieškovo gaunamos pajamos ir atsiradęs dar vienas išlaikytinis, taip pat atsakovės išaugusios pajamos); antra – vaiko poreikių pasikeitimas (vaiko poreikiai sumažėję, nes nelanko privačios ugdymo įstaigos). Pagal atsakovės skaičiavimus vaiko poreikiai sudaro per mėnesį apie 825 Eur. Iš šios sumos atėmus gaunamus 122,50 Eur vaiko pinigus, taip pat atėmus atsakovės priskaičiuotą 150 Eur sumą atostogoms (abu tėvai vaiko atostogas finansuoja ir leidžia kiekvienas sau ir vaikui, su kuriuo atostogauja kartu), papildomai atėmus kiek ieškovas per mėnesį perveda į sąskaitą dukrai (apie 40 Eur), galutinė vaiko poreikių suma – 512 Eur (kas sudaro 256 Eur viena tėvui). Jeigu atsakovės teigimu vaiko poreikiai 825 Eur, tai atėmus iš šios sumos ieškovo mokamą indeksuotą 487 Eur išlaikymą, taip pat atėmus 122,50 Eur vaiko pinigus, gaunasi 215 Eur, kurią atsakovė skiria vaikui, t. y. atsakovė faktiškai dengia tik 26 proc. vaiko poreikių. Nustačius bendravimo tvarką pagal 50 / 50 modelį, išlaikymo dydis turėtų ženkliai turėtų sumažėti, nes vaiko kasdienius poreikius abi šalys tenkins po lygiai. Ieškovas padengęs visą išlaikymo įsiskolinimą ir moka 487 Eur išlaikymą (po indeksacijos), papildomai apmoka pusę ortodonto / odontologo sveikatos paslaugų kaštų. Ieškovo atlyginimas tik apie 1 100 Eur. Išlaikymo suma, kuri viršija 500 Eur, ieškovui nepakeliama našta, nes nelieka pakankamai lėšų dabartinės ieškovo šeimos poreikiams (pa)tenkinti. Ieškovui nebelieka galimybės analogiškos sumos skirti ir sūnaus išlaikymui. Dukrai teikiamas išlaikymas pažeidžia ieškovo iš kitų santykių gimusio vaiko interesus. Ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjusi. Ieškovas po santuokos su atsakove nutraukimo neįgijo nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, o vienintelis pragyvenimo šaltinis – gaunamos pajamos iš darbinės veiklos (1 100 Eur per mėnesį). Mokėdamas išlaikymą šalių dukrai, ieškovui lieka tik apie 600 Eur visiems kitiems poreikiams patenkinti, įskaitant ir kito sūnaus išlaikymui. Santuokoje su atsakove metu ieškovo pajamos buvo žymiai didesnės, nei kad ieškovas uždirba dabar. Ieškovo finansinė padėtis žymiai pablogėjusi, palyginus su ta padėtimi, kokia buvo šalių santuokos nutraukimo metu. Atsakovės turtinė padėtis nuo to laiko yra pagerėjusi. Santuokos nutraukimo metu atsakovė nedirbo, o iš karto po santuokos nutraukimo uždirbdavo 300 Eur per mėnesį, tačiau atsakovės mėnesinės pajamos dabar – apie 3 000 Eur per mėnesį. Atsakovė įsigijusi nekilnojamojo turto (3-jų aukštų kotedžą), taip pat automobilį. Atsakovė gyvena viena su vaiku, tai mėnesinė suma, tenkanti vienam šeimos nariui, ir mėnesinė suma, tenkanti vienam ieškovo šeimos nariui, ženkliai skiriasi ieškovo nenaudai. Vaikas nebelanko privačios ugdymo įstaigos (anksčiau lankė privatų darželį), ir tai yra vaiko poreikių sumažėjimas. Taip pat popamokinių užsiėmimų sumažėjo iki vieno. VVTAĮT taip pat teismo posėdyje partvirtino, kad nustačius vaiko bendravimo tvarką pagal 50 / 50 modelį (arba artimą), išlaikymo dydis atitinkamai (proporcingai) turėtų būti mažinamas. Nutraukiant šalių santuoką, nebuvo nustatomas vaiko būtinų poreikių dydis, pati atsakovė teismo posėdžio metu sakė, kad 350 Eur išlaikymo dydis šalių buvo sutartas kaip kompensaciją už būrelius ir mokslus. Atsakovė taip pat patvirtino, kad auginant vyresnio amžiaus vaiką patirdavo mažiau išlaidų, nei auginant mažesnį vaiką (šalių dukrą);
Šalies argumentai
10.5. ieškovas prašo panaikinti nustatytas sąlygas dėl papildomų ugdymo užsiėmimų ir papildomų būtinų sveikatos paslaugų dengimo lygiomis dalimis, nes nustačius bendravimo tvarką lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, šios išlaidos būtų dengiamos iš išlaikymo, kurį priteis teismas šioje byloje. Iš atsakovės priešieškiniu pasiūlytos bendravimo tvarkos 4 punkto matyti, kad toks atsakovės pasiūlymas veda į konfliktą ir yra neaišku kaip bus tuo atveju, jei suma viršys 100 Eur. Toks punktas užprogramuoja nesutarimus bei konfliktus ateičiai. Pačios atsakovės paskaičiavimais vaiko išlaikymo išlaidos sudaro 825 Eur per mėnesį, ieškovas iš esmės neginčija atsakovės nurodytų sumų, tačiau atėmus išlaidas atostogoms bei gaunamus vaiko pinigus, vaiko poreikiams tenkinti reikia apie 552 Eur sumos, kuri padalinus tarp abiejų tėvų per pusę sudarytų po 276 Eur. Atėmus iš šios sumos dar ieškovo papildomai kas mėnesį į vaiko sąskaitą pervedamą apie 40 Eur sumą asmeniniams poreikiams laikytina, kad ieškovo siūlomas 250 Eur dydžio išlaikymas adekvatus.
11. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-03-13 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovė R. K. palaikė priešieškinyje suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 3, f. l. 1–15) (garso įrašo takelio 02:33:34 min.–02:36:10 min.). Apibendrindama poziciją byloje reziumavo, jog dukra yra išsakiusi nuomonę, jog norėtų bendrauti su tėvu, tačiau nenorėtų nakvoti. Prašo teismą atsižvelgti į tokią vaiko nuomonę. Praktiškai 2 metus ieškovas nemokėjo išlaikymo. Skyrybų metu atsakovė buvo bedarbė ir neturėjo pajamų ir tik turėdama norą pasirūpinti vaiku sugebėjo atsitiesti. Ieškovas gyvena pasiturinčiai ir visiems tai žinoma. Automobilį nusipirko, tačiau ne naują, ir tik pardavusi seną. reikėjo labai daug dirbti, kad užsidirbti tiek automobiliui, tiek ir būstui. Galima užsidirbti, jeigu tik yra noras. Atsakovė kirpėja, tuo tarpu ieškovas – verslininkas. Vaikas net nežino, kad vyksta teismo procesas, tad jeigu dukra su ieškovu nebendrauja ar neatrašo į žinutes, galimai kažkas įvyko tarp paties ieškovo ir vaiko.
Atsiliepimas
12. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-03-13 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovės R. K. atstovas (advokatas) Haroldas Ivanauskas palaikė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 3, f. l. 1–15) (garso įrašo takelio 02:06:15 min.–02:33:33 min.). Apibendrindamas poziciją byloje reziumavo, kad:
12.1. pasikeitus iš esmės vienos iš šalių turtinei padėčiai, ar vaiko poreikiams, galimas išlaikymo dydžio peržiūrėjimas. Toks pasikeitimas turi būti esminis. Ieškovas, teigdamas, kad nuo 2019 m. jo (ieškovo) turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, ar nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo, turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą. Aptartos aplinkybės neįrodytos, o pasikeitimas grindžiamas vien tik ieškovo paaiškinimais. Nuo 2019 m. iki paskutinių duomenų, kuriuos teikė pats ieškovas, pastarojo gaunamos pajamos nuo to laikotarpio, kai jis (ieškovas) pats sutiko mokėti 350 Eur indeksuojamą išlaikymo dydį, praktiškai padvigubėjo. Nors ieškovas teigia, jog neįsigijo nekilnojamojo turto, tačiau ieškovas buvo įsigijęs nekilnojamojo turto, po to tą turtą pardavė. Turtine prasme iš esmės nieko nepasikeitė, tiesiog pasikeitė turto forma – turėjo turtą, kurį pardavė. Pats ieškovas beveik neteikė duomenų apie savo turimą įmonę. Ieškovo vadovaujama įmonė veikia pelningai, paskutiniais kalendoriniais metais, už kuriuos yra pateikta finansinė atskaitomybė, įmonė turėjo apie 1 200 030 Eur apyvartą. Tokią apyvartą įmonę turinti įmonė teturėjo vieną darbuotoją – ieškovą, kuris mokėjo sau artimą minimaliam darbo užmokesčiui atlyginimą. Valstybės nustatomas minimalus atlyginimo dydis nuolat didėja, atitinkamai ir ieškovas pasididina iš savo įmonės gaunamą atlyginimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo padėtis suprastėjo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovui gimė kitas vaikas, neturi įtakos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog tai, kad ieškovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui. Antro vaiko atsiradimas turėjo būti ieškovo įvertintas prieš priimant sprendimą padidinti savo esamą šeimą ir pan., ir nuo to kito vaiko interesai negali pasikeisti ar jo (vaiko) poreikiai sumažėti;
12.2. ieškovas pripažįsta, kad pagal šalių susitarimą, nustatytą 2019 m., vaikas kaip ir buvo be gyvenamosios vietos, tačiau ir šioje byloje ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką, kad vaikas gyventų 50 / 50 principu pas kiekvieną iš tėvų, lygiai taip pat prašo to paties (t. y. kad vaikas kaip ir neturėtų pastovios (pagrindinės) gyvenamosios vietos). Vaikas, gyvendamas vieną savaitę su ieškovu, kitą – su motina, taip ir liktų be nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolat judėtų tarp tėvų). Vaikas ir toliau neturėtų pastovios vietos, kurioje būtų vaiko socialinių ryšių, daiktų pagrindinė vieta. Ieškovas ir toliau prašo nustatyti panašią bendravimo tvarką. Ieškovas nenuoseklus: teigia, kad dabartinė tvarka yra bloga ir neveikia, bet tuo pačiu prašo nustatyti labai panašią naują bendravimo tvarką. Nėra duomenų manyti, kad ieškovo pasiūlyta tvarka pradės veikti ateityje. 2025-02-03 posėdyje ieškovas buvo pasisakęs, kad atsirado naujas vaikas, o turtinė padėtis išliko tokia pati, kaip buvo anksčiau. Ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, net jeigu toks ir būtų, neužtenka, nes pasikeitimas turėtų būti esminis (kardinalus). Abi šalys pripažįsta, kad vaikas nepraleidžia su ieškovu tiek laiko, kiek buvo planuojama nutraukiant šalių santuoką. Šalys, nutraukdamos santuoką, buvo susitarusios, jog ieškovas mokės 350 Eur išlaikymą, dengs pusę kitų papildomų ugdymo išlaidų ir t. t. Tai reiškia, kad vaikui arti 100 proc. laiko būnant su motina, paminėtas išlaidas patiria išimtinai tik atsakovė. Nepaisant to, ieškovas nori, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas, nes neva tikisi, kad kažkada ateityje bendravimas su vaiku kardinaliai pasikeis ir ieškovas jau bendraus su vaiku 50 / 50 principu. Ieškovas sutinka, kad tai, ką siūlo, neveiks. Ieškovas atiduoda teismo kompetencijai spręsti, kaip jam (ieškovui) geriau su vaiku bendrauti, kaip atkurti santykį su vaiku. Pats ieškovas nežino kaip pirmus metus turėtų atkurti ryšį su dukra;
12.3. atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus – ieškovas galės bendrauti su vaiku daug, kiek tik nori, ieškovas vienu atveju teturės tik pranešti, kitu atveju – tik susiderinti, ir taip atrasti ryšį su vaiku. Ieškovo pusės buvo teigiama, kad atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje yra labai daug derinimo. Žodis „suderinti“ (ar jo (žodžio) išvestiniai variantai) atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje yra paminėtas tik 3 kartus, ir tik tiek, kiek tai liečia nakvynių ir atostogų suderinimą. Tuo tarpu ieškovo patikslintu ieškiniu prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje terminas „suderinti“ yra vartojamas daugiau. Vaikas nepilnametis, todėl įprasta praktika, kad suaugę tėvai tarpusavyje derina savo pozicijas dėl vaiko. Ieškovas nepagrįstai siekia, kad jis (ieškovas) turėtų viską derinti tik su šalių nepilnamečių vaiku. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra jam (ieškovui) nepalanki ar mažiau lanksti. Pats ieškovas pripažįsta, kad tiek šalys, tiek ir vaikas nepasiruošę ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai. Užklaustas, ką ieškovas nuveikė ar ketina nuveikti artimiausiu metu, kad pagerinti savo deklaruojamą neva blogą turtinę padėtį ar gauti didesnes pajamas, ieškovas atsakė, kad nieko neketina daryti. Nėra duomenų, kad ieškovas neturėtų galimybių dirbti kitą darbą ir gauti didesnį atlyginimą. Nėra duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė trukdytų darbo rinkoje dirbti ir užsidirbti. Vien ta aplinkybė, kad išlaidos vaiko papildomam ugdymui privačioje įstaigoje buvo šalių numatytos atskiru punktu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir neįėjo į 350 Eur dydžio išlaikymo sumą reiškia, kad vaikui nebelankant mokamos privačios ugdymo įstaigos, ieškovui savaime atkrenta būtinybė papildomai apmokėti šių išlaidų (privačioje ugdymo įstaigoje). Vien šiuo aspektu ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, nes išnyko dalis būtinų vaiko išlaidų. Reikia atsižvelgti į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Atsakovė nesiekia apriboti ieškovo galimybių kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Paskaičiavus bendrai visą ieškovo galimą bendravimo laiką su vaiku pagal atsakovės pasiūlytą tvarkos variantą, išeitų arti 50 proc. laiko per metus, kai atsakovui suteikiama galimybė bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. byloje sprendžiamas ieškovo L. K. ieškininiame pareiškime (ieškinyje), kuris buvo (pa)tikslintas, pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų (dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo ir dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir papildymo), o taip pat atsakovės R. K. priešieškinyje suformuluoto neturtinio reikalavimo (dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir papildymo), (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, 3.175 straipsnis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo struktūros
14. CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Visgi, byloje reiškiami reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių sferos, todėl byloje taikytinos ir papildomos procesinės taisyklės, numatytos CPK 375–380 straipsniuose.
15. Viena vertus, kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, t. y. teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-08-03 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-256-781/2023, nutarties 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-124-916/2023, nutarties 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat pažymėjęs, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Aptarta teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12–13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, jų (šalių) interesų pusiausvyra ar apsaugotos vienos iš šalių teisės ir interesai, kurių ji (šalis) dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama. Kai abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais ir nenustatoma šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vienos iš šalių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-23 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-37-611/2023, nutarties 43–45 punktai).
16. Teismas, įvertinęs proceso eigą aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir pastarąjį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste, pastebi, jog abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, abejoms šalims buvo sudarytas lygiateisis procesas įrodymų rinkimo ir žodinių paaiškinimų atvejais. Šalių nepilnamečio vaiko nuomonė išklausyta per Tarnybos psichologą, teismas teiravosi šalių ir apie poreikį išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonės teisme, tačiau proceso eigoje, išklausius šalių paaiškinimų, nuspręsta nepilnamečio vaiko teismo posėdyje neapklausti. Kadangi šalys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, turėjo atstovus (profesionalius teisininkus), nenustatyta viena iš šalių dominuojanti procesinė padėtis, todėl teismo procesinis aktyvumas, CPK 376 straipsnyje numatytų įgaliojimų kontekste, minimalus arba apskritai nebūtinas. Taigi, byloje vertinami tik tie įrodymai ir tik tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina, išskyrus faktinių aplinkybių, susijusių su šalių atžvilgiu priimtų teismų sprendimų, įsiteisėjimo bei proceso eigos faktais, kurie yra daugiau techninio pobūdžio ir reikalingi dėl motyvacijos tikslumo.
17. Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės faktinės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)nustatymo, atsižvelgiant į ieškovo pareikštų reikalavimų sąsajumą (nuo bendravimo tvarkos (ne)nustatymo gali kisti ir motyvacija dėl jau priteisti išlaikymo dydžio korekcijos), teismas, visų pirma, pasisako dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos (pa)keitimu ir / ar papildymu. Išsprendus skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ginčą, teismas pasisakys (išspręs) jau priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio korekcijos (mažinimo) klausimą. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus / prašymus (jei tokių yra) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių (bylos) aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
18. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
18.1. įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2019-09-03) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, LITEKO duomenų bazė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019, be kita ko (el. b. f. 1, f. l. 12–16):
18.1.1. santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), tarp L. K. ir R. K. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;
18.1.2. patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu šalys susitarė, kad:
18.1.2.1. šalių nepilnametės dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. K.;
18.1.2.2. L. K. įsipareigoja mokėti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui iki jai (dukrai) sukaks 18 metų arba iki kol dukra mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų;
18.1.2.3. bendru šalių susitarimu nutarus, kad šalių dukra lankys privačią ugdymo įstaigą, mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus šalys ugdymo įstaigos mokestį dengia lygiomis dalimis;
18.1.2.4. šalys susitaria, kad atsiradus šalių dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos), šiuos poreikius šalys dengia lygiomis dalimis;
18.1.2.5. šalys susitaria visais atvejais bendrai aktyviai spręsti klausimus dėl nepilnametės dukters auklėjimo, atsižvelgti į jos pageidavimus ir interesus;
18.1.2.6. šalys susitarė dėl tokios L. K. bendravimo su dukra U. K. tvarkos:
a. 7.1. pirmą, trečią ir penktą (jam esant) mėnesio savaitgalį, paimant dukrą penktadienį 17 valandą iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir gražinant dukrą to paties savaitgalio sekmadienį 10.00 valandą į dukros gyvenamąją vietą;
b. 7.2. ne mažiau kaip dvi dienas per savaite, darbo dienomis, einančiomis prieš 7.1. punkte nurodytą bendravimo laiką, L. K. paima dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir gražina dukrą tos pačios dienos 20 valandą į jos gyvenamąją vietą, konkretų susitikimo laiką Šalims sutarus ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo susitikimo;
c. 7.3. ne mažiau kaip tris dienas per savaitę, darbo dienomis, einančiomis po 7.1. punkte nurodyto bendravimo laiko, L. K. paima dukrą iš ugdymo įstaigos ir gražina dukrą kitos dienos rytą į jos ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, konkretų susitikimo laiką Šalims sutarus ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo susitikimo;
d. 7.4. U. K. praleidžia su tėvu L. K. ne mažiau kaip pusę L. K. kasmetinių atostogų laiko, o U. K. pradėjus lankyti mokyklą – ne mažiau kaip pusę mokyklos atostogų laiko. Atostogų laiką L. K. įsipareigoja suderinti su R. K. ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios. Pirmenybės teisę pasirinkti atostogų laiką neporiniais metais turi L. K., poriniais – R. K.;
e. 7.5. poriniais metais šv. Velykas U. K. praleidžia su tėvu L. K., L. K. pirmąją šv. Velykų dieną 10 valandą paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir gražina dukrą antrąją šv. Velykų dieną 20 valandą į jos gyvenamąją vietą, neporiniais metais – su R. K.;
f. 7.6. neporiniais metais per Kalėdas (gruodžio 25 d.–26 d.) U. K. praleidžia su tėvu L. K., L. K. šv. Kalėdų dieną 12 valandą paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir gražina dukrą kitos dienos 18 valandą į jos gyvenamąją vietą, poriniais metais – su R. K.;
g. 7.7. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), balandžio 2-ąją (R. K. gimimo dieną) U. K. praleidžia su R. K.. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), (duomenys neskelbtini) (L. K. gimimo dieną) U. K. praleidžia su L. K., L. K. tą dieną 10 valandą (esant savaitgaliui) arba po pamokų (esant darbo dienai) paima dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir gražina dukrą tą pačią dieną 20 valandą į jos gyvenamąją vietą;
h. 8. Šalys susitaria siekti, kad praleistos bendravimo dienos butų kaip įmanoma greičiau kompensuotos atitinkamos vertės (t. y. dienos, savaitgalio, atostogų ar pan.) bendravimo laiku. Tuo atveju, jeigu per vieną kalendorinių metų ketvirtį L. K. praleis daugiau negu 25 procentus Sutarties 7 punkte jam numatyto bendravimo su dukra laiko atskirai nuo dukros, ir šio bendravimo laiko nebus įmanoma kompensuoti per tą patį kalendorinių metų ketvirtį, Sutarties 2 punkte numatytas išlaikymo dydis šio kalendorinio ketvirčio mėnesiui, kurį bendravimo laikas nebuvo pakankamas, padidinamas iki 400 Eur (keturių šimtų eurų) per mėnesį;
18.1.2.7. šalys susitarė santuokoje įgytą padalinti taip: UAB „A.“ 100 proc. akcijų atitenka L. K., o automobilis „Lexus RX400h“, kurio valstybinis registracijos Nr. LDJ023, atitenka R. K..
18.2. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimo civ. b. Nr. e2-551-931/2019 įsiteisėjimo ieškovas L. K. sudarė kitą santuoką ir ieškovui L. K. kartu su sutuoktine A. R.-K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. (el. b. f. 1, f. l. 17–18).
Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pa)tvirtintos skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaikau tvarkos (ne)keitimo ir / ar (ne)pildymo
Žemesnės instancijos teismas
19. Šalys sutaria, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nesilaikoma: nors numatytas dažnesnis ieškovo matymasis (buvimas) su dukra, tačiau išskyrus dukros nuvežimo ir parvežimo į ugdymo įstaigas laiką, dukra su tėvu iš esmės bendrauja tik telefonu. Abi šalys sutinka, jog dukros bendravimas su tėvu (ieškovu) turi būti dažnesnis, aktyvesnis ir labiau įtraukiantis. Visgi, šalys nesutaria dėl to, kaip turėtų būti pakeista galiojanti (vykdytina) dukros ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarka: ieškovas (tėvas) laikosi pozicijos, jog abu tėvai bendrauti su dukra turi po lygiai laiko (vadinamasis „50:50 procentų laiko“ modelis), todėl siūlo koreguoti (keisti / papildyti) galiojančios bendravimo tvarkos nuostatas vadovaujantis ieškovo siūlomomis nuostatomis; atsakovė nors ir sutinka, kad tėvas (ieškovas) turi daugiau laiko praleisti su vaiku, tačiau prieštarauja bendravimo tvarkos „50:50 procento laiko“ įgyvendinimo modeliui ir siūlo galiojančią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką (pa)keisti vadovaujantis kiek konservatyvesnėmis, nei siūlo ieškovas, nuostatomis.
20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas jau nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 buvo patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (dukra) bendravimo tvarka. Visgi, teisinis reguliavimas numato, jog pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį (vaiką) auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog aplinkybių pasikeitimas, kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-30 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-181-823/2022, nutarties 42 punktą). Tiek šalių paaiškinimai, tiek vaiko nuomonė (išklausyta Tarnybos specialistų) patvirtina aplinkybę, jog nors bendravimas tarp dukros ir tėvo (ieškovo) nenutrūkęs, tačiau vyksta nesilaikant įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos tvarkos: ieškovas (tėvas) iš esmės dukrą veža į ugdymo įstaigą ar iš jos (ugdymo įstaigos), tačiau kokybiškai kartu laiko nepraleidžia, daugiausia susiskambina telefonu. Dukra nurodžiusi, kad pati priėmė sprendimą su tėvu (ieškovu) bendrauti mažiau, tačiau tikrųjų (giluminių) tokio sprendimo (elgesio) priežasčių neatskleidė (žr. Vaiko nuomonės išklausymo 2024-12-23 aktą Nr. 3VAIK-440) (el. b. f. 2, f. l. 66–71). Kadangi abu tėvai (šalys) iš esmės sutaria, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta nepilnamečio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (ieškovu) tvarka iš esmės neįgyvendinama, ką patvirtina tiek nepilnametė dukra, o ir netiesiogiai abi šalys siūlydamos koreguoti esamą tvarką, todėl teismas sprendžia, jog byloje šalys įrodė, jog aplinkybės dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimo pasikeitė taip, jog šalys pasikeitusių aplinkybių įgalintos teismine tvarka peržiūrėti galiojančią (privalomą šalims) neefektyvią (realiai neįgyvendinimą) bendravimo tvarką (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
21. Teismui sprendus, jog egzistuoja CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nurodyta sąlyga, t. y. aplinkybių pasikeitimas, legitimuojantis teismine tvarka peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teismui būtina priimti sprendimą kurios šalies – ieškovo (tėvo) ar atsakovės (motinos) – siūlomas bendravimo tvarkos korekcijas (pakeitimus / papildymus) priimti. Dėl šios priežasties teismas (į)vertina abiejų šalių siūlomas bendravimo tvarkos korekcijas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros nuomonę bei Tarnybos pastabas.
22. Viena vertus, pastebėtina, jog nei CK, nei CPK, nei kiti galiojantys teisės aktai nepateikia nei pavyzdinių bendravimo tvarkų alternatyvų, nei konkrečių modelių, kuriais būtų galima vadovautis sprendžiant dėl konkrečių skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nuostatų turinio. Kita vertus, teisės doktrina nurodo, kad pozityvusis teisinis reguliavimas turi (tik – apylinkės teismo pastaba) pripažinti laisvę pasirinkti bendravimo būdus (o ne nustatyti konkrečius būdus ar tokių būdų sąrašą – apylinkės teismo pastaba) numatant, kad ribojimai galimi išimtinais atvejais, jeigu konkretus bendravimo būdas prieštarauja vaiko interesams (žr. Sagatys, Gediminas. Vaiko teisė į šeimos ryšius: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006, p. 178). Visgi, pozityvusis teisinis reguliavimas orientuoja į tai, jog sprendžiant ginčus turi būti užtikrinama šeimos narių tarpusavio atsakomybė už šeimos vaikų auklėjimą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis), o bet koks klausimas, kuris vienokiu ar kitokiu būdu įtakoja nepilnametį vaiko interesus, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos (bei gynimo) principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant, jog šeimos iširimo atveju vaikas išsaugotų (šeimos) ryšius su abiem tėvais, teismui reikalinga (būtina) parinkti tokią skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri, idealiu atveju, suderintų tiek tėvų, tiek vaiko poreikius ir interesus.
23. Susipažinus su ieškovo L. K. siūloma naujos redakcijos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra matyti, jog esminis pokytis nuo anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos yra tas, kad ieškovas siekia su dukra bendrauti nepertraukiamai vieną savaitę kas antrą savaitę (po motinos savaitės). Kitaip tariant, ieškovas siekia vadinamojo klasikinio „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio nustatymo (kurį ypač akcentavo teisminio proceso metu).
24. „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis (angl. dual-residence arrangement, shared residence arba joint pshysical custody) – bendravimo su nepilnamečiu vaiku modelis, kuomet po santuokos nutraukimo nepilnametis vaikas daugiau ar mažiau praleidžia vienodai laiko su abejais tėvais (tik skirtinguose namuose) (žr. Kitterød, Ragni Hege, Lidén Hilde. „Children in Dual-Residence Arrangements: Exploring Discourses of Fairness and Children’s Best Interest in Norway. Children & Society, 35, p. 1). Visgi, verta pastebėti, jog teisinėje literatūroje akcentuojama, kad „50:50 procentų laiko“ modelis nereiškia, jog tai modelis, kuomet abu tėvai absoliučiai lygiai matematine prasme praleidžia laiką su vaiku, t. y. galimi atvejai, kuomet „50:50 procentų laiko“ modelis iš tikrųjų reiškia kur kas kitokias laiko proporcijas, pavyzdžiui, 60/40 proc. santykis ar net 75/25 proc. laiko santykis (žr. Berman, Rakel, Daneback Kristian. „Children in dual-residence arrangements: a literature review“, Journal of Family Studies, 2020, p. 11). Be kita ko, pažymėtina, kaip ir bet kuris reiškinys, taip ir „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Esminiais aptariamo modelio privalumas – vaikas santykinai vienodai laiko bendrauja su abiem tėvais, kas įgalina išsaugoti gerus santykius (arba ryšį) su abiem tėvais ir po santuokos nutraukimo, o tai koreliuoja net su geresne psichine vaikų sveikata (žr. Berman, Rakel, Daneback Kristian. „Children in dual-residence arrangements: a literature review“, Journal of Family Studies, 2020, p. 10). Minimos ir kitos teigiamos „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio savybės: subalansuota tėvų atsakomybė, mažesnė buitinių aspektų trikdžių tikimybė, lankstumas, tolygesnė finansinė tėvų našta (ne tik piniginė, bet ir emocinė, buitinė, laiko ir pan.), tėvų autoriteto augimas (vaikas gali suvokti, jog nepaisant tėvų skyrybų, tėvai geba komunikuoti tarpusavyje ir susitarti dėl individualių vaiko poreikių (pa)tenkinimo, kas rodo aukštą derybų / konfliktų sprendimo kultūrą). Ir visgi, aptariamas modelis neidealus, nes stebimi ir trūkumai: modelis nerekomenduojamas, esant konfliktiškiems tėvų santykiams (toks bendravimo modelis vaikui daugiau keltų įtampos, nei suteiktų ramybės, dėl tėvų neigiamo požiūrio į vienas kitą) arba esant kardinaliai priešingų kultūrų tėvams; sudėtingiau užmezgami socialiniai ryšiai kaimynystėje dėl mažiau pastovaus gyvenimo vienoje vietoje; logistiniai iššūkiai (nuolatinė asmeninių daiktų transportavimo problematika; laikas praleistas kelionėje), santykinai mažesnė tėvų kontrolė tuo atveju, jei tėvų komunikacija prasta (žr. Fransson, Emma, Låftman, Sara Brolin, Östberg Viveca ir kt. „The Living Conditions of Children with Shared Residence – the Swedish Example“, Child Indicators Research, Springer; The International Society of Child Indicators (ISCI), vol. 11(3), p. 863–864). Galiausiai, teisinė literatūra, visgi, akcentuoja, jog svarbu ne laiko kiekis, kuris praleidžiamas su vienu iš tėvų, bet vaiko ir tėvų emocinio ryšio (o taip pat ir laiko praleidimo) kokybė, todėl vaikai yra laimingesni tuomet, kai susitarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos būna lankstūs ir orientuoti ne į tėvų, o į vaiko asmeninius poreikius ir, svarbiausia, atsižvelgiama (atliepiama) vaiko poziciją konkrečiu klausimu, išvengiant gilesnio konflikto tarp tėvų vienu ar kitu klausimu, susijusiu su vaiko priežiūra (žr. p. Berman, Rakel. „(Re)Doing Parent-Child Relationships in Dual Residence Arrangements: Swedish Children’s Narratives about Changing Relations Post-Separation“. In Family Dynamics after Separation: A Life Course Perspective on Post-Divorce Families, edited by Ulrike Zartler, Valerie Heintz-Martin, and Oliver Arr?nz Becker, 1st ed., 126–127. Verlag Barbara Budrich, 2015).
25. Teismas pastebi, jog galiojanti (įteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta) tvarka numatė, kad ieškovas su dukra nepertraukiamai (t. y. su nakvynėmis) bendrauja 3 tris dienas per savaitę (Tvarkos 7.3 papunktis). Atsakovė siūlo keisti galiojančią tvarką nurodant, jog ieškovas nepertraukiamai (t. y. su nakvynėmis) gali bendrauti ne ilgiau kaip tris dienas (2 naktis) iš eilės (atsakovės siūlomos tvarkos 7.2 papunktis). Ieškovas siūlo nepertaukiamai bendrauti kas savaitę (ieškovo siūlomos tvarkos 7.1 papunktis). Teismas vertina, jog tiek galiojanti, tiek siūlomos naujos bendravimo tvarkos redakcijos neeliminuoja nepertraukiamo tėvo (ieškovo) ir dukros bendravimo, keičiasi tik praleidžiamo laiko santykis. Visgi, teismas nustatė, o ir šalys neginčija aplinkybės, jog jau kuris laikas (apie du metus) dukra pas tėvą (ieškovą) su nakvynėmis nelieka, o dukra tokio elgesio (sprendimo) priežasčių konkrečiai neįvardina. Tai reiškia, jog iš esmės nei ieškovas, nei atsakovė nesprendžia esančios problemos – vaiko (dukros) nenoro likti ilgesniam laikui nepertaukiamai bendrauti su tėvu (ieškovu). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste labiau aktualus yra dukros ir tėvo (emocinio) ryšio ir tvirtesnių santykių atkūrimas, nei nepertraukiamų parų skaičiaus būvimas pas vieną ar kitą tėvą. Viena vertus, kokių nors indikacijų, kurios rodytų netinkamą vieno iš tėvų elgesį nenustatyta. Teisminio proceso metu nesurinkta tiek ieškovą, tiek atsakovę neigiamai charakterizuojančių duomenų, kas reiškia, jog riboti dukros bendravimą nei su tėvu, nei su motina teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties sutiktina, jog iš esmės abu tėvai turėtų bendrautis dukra maksimalų galimą laiką. Kita vertus, teisės doktrinoje pažymima, jog tuo atveju, jeigu tarp tėvų (ar tarp tėvų ir vaikų – apylinkės teismo pastaba) egzistuoja interesų kolizija, kuri neišvengiamai turi būti išspręsta kurio nors asmens nenaudai, tai [priimant sprendimą paprastai turi dominuoti vaiko interesai (žr. Sagatys, Gediminas. Vaiko teisė į šeimos ryšius: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006, p. 174–175). Apylinkės teismo įsitikinimu, vadovaujantis aptarta taisykle ir turi būti priimtas principinis sprendimas byloje.
26. Vaiko nuomonės išklausymo 2024-12-23 akte, išklausius šalių nepilnametės dukros nuomonės, pažymėta, jog dukra kritikuoja ieškovo gyvenimo (buities) sąlygas: ieškovo bute gyvena kita šeima (brolis E. ir ieškovo sutuoktinė), butas nedidelis, todėl dukra neturi privačios erdvės. Ir nors teisės aktai nenumato pareigos tėvams išskirti atskirą kambarį (patalpą), ar apstatyti būstą tik individualiems vaiko poreikiams pritaikytais daiktais (pvz., baldais), tačiau šalių dukra turi palankesnę alternatyvą – atsakovės (mamos) namus. Iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2024-04-30 akto matyti, jog atsakovė gyvena 2 aukštų, apie 80 m² kotedžo tipo būste, kur dukra turi savo įrengtą individualų (atskirą) kambarį (el. b. f. 1, 54–56). Atsakovas ir pats teisminio proceso metu patvirtino, jog pastarojo butas nedidelis, nors ir itin patogioje Vilniaus miesto lokacijoje (duomenys neskelbtini), būste gyvena visa ieškovo šeima (2 suaugę ir vienas vaikas), dukrai U. išskirti atskiros patalpos (kambario) galimybės nėra (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2023-02-28 aktas) (el. b. f. 1, f. l. 58–60). Dėl šios priežasties natūralu, jog šalių dukra, turėdama geresnę alternatyvą (nuosavą kambarį), renkasi būtent pastarąją. Tokia aplinkybė vertinama ieškovo nenaudai. Pastebima ir tai, jog šalių dukra žengia į paauglystės laikotarpį, kuriam būdingas dar didesnis savarankiškumas ir individualumas, taip pat brendimas, o ieškovo būste gyvenant dar vienam kitos lyties vaikui natūralu, kad vyresnis vaikas, esant mažai privatumo, gali jaustis ne taip komfortiškai (jaukiai). Teismas ima domėn ir logistinius ieškovo siūlomos nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos ypatumus, kurie taip pat įvertinami ieškovo nenaudai. Į paauglystės laikotarpį žengianti dukra, ieškovo siūlomu bendravimo modeliu, kas savaitę turėtų (pa)sirūpinti ir individualių daiktų perkėlimu į ieškovo būstą (nuo higienos bei kosmetikos reikmenų, iki ugdymo priemonių bei patalynės ir drabužių). Ieškovas neįtikino teismo, kad aptarta problema bus racionaliai ir kokybiškai išspręsta, pastarajam gyvenant mažo ploto būste su kita šeima. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad pagrindinis dukros socialinių ryšių ratas (pvz., artimi draugai, papildomos veiklos) yra būtent ieškovo gyvenamojoje vietoje. Sutiktina, jog Vilniaus miestas ir strategiškai palanki būsto vieta (senamiestis) yra privalumas tuo atveju, jeigu vaiko ugdymas ar papildoma veikla pasibaigia vėlai vakare ir vaikas jaučiasi pavargęs (akivaizdu, jog vaikas gali pasinaudoti tiek viešuoju transportu, tiek įvairiomis taksi ar pavėžėjimo paslaugomis, kurios labiau išvystytos mieste, nei rajone, taip pat sutaupyti laiko dėl atstumo iki namų), tačiau šalių dukra lanko tik vienintelį šokių būrelį, o daugiau duomenų, kurie rodytų didesnį ryšį su Vilniaus miesto centru, išskyrus formaliojo ugdymo įstaigą (mokyklą) ieškovas neįrodinėjo. Apylinkės teismas vertina, jog ieškovui yra kur kas aktualesnis ryšio stiprinimo aspektas, nei nakvynių skaičius per savaitę. Šalių vaiko (dukros) nuomonė taip pat turi reikšmę byloje, kadangi šalių vaikas jau pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. Vaiko apklausos akte nurodyta, jog šalių dukra likti pas tėvą (ieškovą) su nakvynėmis nepageidauja, norėtų susitikti tik apie kartą į savaitę.
27. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės teismui sudarė nuomonę, jog ieškovas „50:50 procentų laiko“ modelio bendraujant su dukra šio sprendimo priėmimo metu tinkamai neįgyvendins. Ieškovas neišsprendęs būsto problemos, yra poreikis stiprinti ryšį tarp tėvo (ieškovo) ir dukros, t. y. orientuotis ne į kiekybinį laiko parametrą, o į kokybinius apsektus (kokybiškai praleidžiamą laiką su dukra). Teismas ieškovo nenaudai įvertina ir tą aplinkybę, jog ieškovas sprendimą bendrauti „50:50 procentų laiko“ modeliu siūlo nepasitaręs su dukra, nežinodamas dukros tikrojo poreikio, o dukra nurodžiusi, jau minėta, jog likti su nakvynėmis pas tėvą nepageidauja. Šalių dukra jau gebanti suformuluoti savo nuomonę ir poziciją tam tikrais klausimais, tačiau ieškovas prašydamas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su dukra neįrodė, jog jam (ieškovui) apskritai žinoma dukros nuomonė ir požiūris į konkrečią tvarką, kurią siūlo ieškovas. Iki į bylą buvo pateiktas Vaiko nuomonės išklausymo 2024-12-23 aktas ieškovas poziciją byloje dėl bendravimo tvarkos išimtinai grindė tik savo turimais poreikiais, neatliepęs nei dukros nuomonės, nei konkrečių (individualių) dukros poreikių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog šio sprendimo priėmimo momentu ieškovas su dukra nepasiruošęs bendrauti „50:50 procentų laiko“ modeliu, todėl, atsižvelgus į dukros nuomonę, objektyvius dukros, žengiančios į paauglystės etapą, poreikius bei subjektyvias aplinkybės (esamą tėvo ir dukros ryšį), ieškovo siūlomas bendravimo su nepilnamečiu vaiku modelis nelegitimuojamas (nenustatytinas).
28. Ir visgi, net ir netenkinus ieškovo reikalavimo nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, teismas lygina likusius ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra punktus su atsakovės siūlomais bendravimo tvarkos nuostatų (pa)keitimais. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-08-03 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-256-781/2023, nutarties 24, 26, 30–32 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-30 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-181-823/2022, nutarties 37–40, 43–44, 50 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 11–13, 16 ir 18–22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 21–31 punktus), analizuojant Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris detalizuoja (konkretizuoja) skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir juos (vaikus) auklėti, išaiškinta, jog:
28.1. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Apribojimai bendrauti su vaiku atliekami tik jeigu jie (apribojimai) reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Visgi, tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (konkrečiam tėvui); turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam (vaikui) labiausiai reikia, kad abu tėvai juo (vaiku) rūpinasi, domisi ir jį (vaiką) globoja;
28.2. išskiriami šie tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su vaiku esminiai principai: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti;
28.3. sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo (vaiko) interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus;
28.4. sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėlto yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, vaiko savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų (tėvų) šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką;
28.5. pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių (darbo pobūdžio), pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką;
28.6. aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant bendravimo su vaiku tvarką, tiek vėliau ją (tvarką) keičiant.
29.1. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 nuspręsta, kad „7.1. pirmą, trečią ir penktą (jam esant) mėnesio savaitgalį, paimant dukrą penktadienį 17 valandą iš jos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir gražinant dukrą to paties savaitgalio sekmadienį 10 valandą į dukros gyvenamąją vietą“. Atsakovė siūlo 7.1. papunktį pakeisti tokia redakcija „7.1. L. K. bendrauja su dukra savo pasirinktu metu iki 10 kalendorinių dienų per kiekvieną kalendorinį mėnesį, į kurias gali patekti ne daugiau nei 2 savaitgaliai. Savaitgaliu šio punkto prasme laikomas laikotarpis iš penktadienio į šeštadienį ir/arba laikotarpis iš šeštadienio į sekmadienį“. Teismas vertina, jog atsakovė siūlo labiau lanksčią 7.1 papunkčio nuostatą, t. y. vaiko ir tėvo bendravimas nesiejamas su konkrečiomis dienomis, o nustatoma bendra taisyklė, kiek laiko tėvas bendrauja su dukra per kalendorinį mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokia tvarka atitinka nepilnametės ir pačio ieškovo interesus, kadangi tokia tvarka labiau lanksti, atliepianti tiek ieškovo, tiek dukros paros režimą, leidžia tiek dukrai, tiek tėvui labiau kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje ir suderinti abiem patogų bendravimo laiką, neįsispraudžiant į konkrečios savaitės dienos rėmus. Nors ieškovas ir prieštarauja aptariamo punkto pakeitimui vadovaujantis atsakovės siūlomu papunkčio korekcija, tačiau teismas prieštaravimą laiko nemotyvuotu. Abi šalys pripažino, jog ankstesniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tinkamai neįgyvendinama. Kadangi šalys dirbančios, ieškovas turintis ir kitą šeimą, o šalių dukra žengianti į paauglystės laikotarpį, todėl labiau liberali, o ne konkreti tvarka, orientuota į šalių bendravimo laiko suderinimą tarpusavyje, labiausiai atitinka visų asmenų poreikius;
29.2. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 nuspręsta, kad „7.2 ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę, darbo dienomis, einančiomis prieš 7.1. punkte nurodytą bendravimo laiką, L. K. paima dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir gražina dukrą tos pačios dienos 20 valandą į jos gyvenamąją vietą, konkretų susitikimo laiką Šalims sutarus ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo susitikimo“. Atsakovė siūlo 7.2. papunktį pakeisti tokia redakcija – „7.2. L. K. bendravimas su dukra savo pasirinktu metu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai gali vykti ne ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės. Ši L. K. bendravimo su dukra sąlyga netaikoma jų bendrų atostogų laikotarpiu. L. K., norėdamas su dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę ir laikotarpį privalo suderinti su R. K. iš anksto, prieš ne mažiau nei 3 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendravimo laikotarpio pradžios“. Viena vertus, teismas jau pasisakė, jog abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė) nesprendžia vaiko nenoro nepertraukiamai bendrauti su ieškovu (tėvu). Visgi, nėra faktinių aplinkybių, kuriuos indikuotų poreikį riboti nepertraukiamą tėvo bendravimą su dukra. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į pakankamai lanksčias gramatines formuluotes, teismas pritaria aptariamo punkto korekcijai. Teismas pastebi, jog tam tikra prasme aptarta punktas savo esme gali būti vertinamas kaip ir pereinamojo laikotarpio nuostata. Ieškovui sudarius sąlygas šalių dukrai likti nepertraukiamam bendravimui kelias dienas iš eilės, sustiprinus dukros ir tėvo emocinį ryšį bei nebelikus kitų dukros neigiamą požiūrį į nakvynes su tėvu skatinančių aplinkybių, ateityje būtų galima svarstyti ir aptarto punkto liberalizavimą. Visgi, teismas atkreipia šalių dėmesį, jog literatūroje nurodoma, kad net ir nustačius „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, ilgalaikėje perspektyvoje vaikas vis tiek didesnę laiko dalį, tikėtina, praleis su tuo tėvu (motina), kur yra susiformavę stipresni individualūs vaiko socialiniai ryšiai (ir poreikiai) su išorės aplinka (draugai, mokykla, vaiką dominant veikla, kitas socialinė veikla) (žr. Kitterød, Ragni Hege, Lidén Hilde. „Children in Dual-Residence Arrangements: Exploring Discourses of Fairness and Children’s Best Interest in Norway. Children & Society, 35, p. 6);
29.3. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 nuspręsta, kad „7.3. ne mažiau kaip tris dienas per savaitę, darbo dienomis, einančiomis po 7.1. punkte nurodyto bendravimo laiko, L. K. paima dukrą iš ugdymo įstaigos ir gražina dukrą kitos dienos rytą į jos ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, konkretų susitikimo laiką Šalims sutarus ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo susitikimo“. Atsakovė siūlo 7.3. papunktį pakeisti tokią redakcija – „7.3. L. K. su dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas R. K. ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios“. Teismo vertinimu, aptariama nuostata pakankamai racionali, nenustatanti kokių nors apribojimų tėvui (ieškovui) bendrauti su dukra. Net ir „50:50 procentų laiko“ modelis implikuoja savyje vaiko tėvams kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant atliepti vaiko poreikius. Dėl šios priežasties nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovės bendravimo tvarka numato pernelyg daug derybų su atsakove, su kurią santykiai konfliktiški. Priešingai, aptartame punkte nėra reikalavimo derinti, tėra įpareigojimas pranešti. Visgi, teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė gyvena Vilniaus rajone, o ieškovas Vilniuje, tam tikri papildomo ugdymo užsiėmimai vyksta Vilniuje ir po pamokų, o šalių dukra yra žengianti į paauglystės periodą (12 metų), todėl teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) koreguoja laiką ir nurodo, kad dukra turi būti grąžinta iki 22 val. Teismo įsitikinimu, bręstančiai asmenybei įpareigojimas būti pristatytam namo iki 20 val. ne visuomet suderinamas su paties vaiko poreikiais (juolab, nėra duomenų, jog ir dukra būtų pritarusi tokiam ankstyvam grįžimui);
29.4. atsakovė R. K. siūlo papildyti bendravimo tvarką, susijusia su nepertraukiamu bendravimu su dukra, papildomu punktu – „7.4. L. K. su dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 20 val. Jei dukra po bendravimo su nakvyne grąžinama mokslo/darbo dieną, L. K. privalo užtikrinti dukros pristatymą tiesiogiai į ugdymo įstaigą iki ugdymo laiko pradžios. L. K. apie konkretų pageidaujamą su nakvyne bendrauti su dukra laiką privalo pranešti R. K. ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki su nakvyne pageidaujamo bendrauti laiko pradžios. Aptariamas papunktis tėra 7.1–7.2 papunkčių detalizacija (konkretizavimas). Teismas pastabų aptarto punkto detalizacijai neturi, tačiau ex officio (liet. savo iniciatyva) prailgina laiką – nuo 20 val. iki 22 val. (pozicija dėl laiko prailginimo nurodyta 30.3 sprendimo papunktyje ir išlieka tapati);
29.5. atsakovė R. K. siūlo bendravimo tvarkos 7.5.–7.8. papunkčiuose nustatyti detalesnę skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) ir dukros bendravimo tvarka. Ieškovas nurodė, jog tuo atveju, jeigu būstų pasirikta patvirtinti atsakovės, o ne ieškovo bendravimo tvarką, tai 7.5–7.8 papunkčių nuostatoms neprieštarauja. Teismas pažymi, jog ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 7.2–7.4 papunkčiai iš esmės analogiški atsakovės siūlomoms bendravimo tvarkos nuostatoms (skiriasi smulkmenos, kaip antai vieno ar kito tėvo bendravimas poriniais ar neporiniais metais, papildomos dienos skirtumas (gruodžio 30 d. ir gruodžio 31 d. bei pan.). Dėl šios priežasties, nesant ginčo ir siekiant nuoseklumo nuostatų formuluotėse, teismas tvirtina atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus (7.5–7.8 papunktis). Vienintelė teismo korekcija – laikas prailginamas iki 22 val. (motyvacija dėl ilgesnio laiko jau nurodyta);
29.6. atsakovė R. K. siūlo bendravimo tvarkos 7.9–7.13 papunkčiuose nustatyti detalesnę skyriumi gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarką vasaros atostogų metu (7.9 papunktis), kitų atostogų metu (7.10 papunktis), dukros paėmimo ir grąžinimo tvarką bei išvykimo į užsienį atvejus (7.11 papunktis), dukros gimtadienio šventės metus (7.12 papunktis) ir šalių (ieškovės ir atsakovo) komunikacijos įrankius (7.13 papunktis). Ieškovas prieštaravimų aptartoms nuostatoms nereiškė (tuo atveju, jeigu teismas tvirtina ne ieškovo, o atsakovės bendravimo tvarkos projektą). Dėl šios priežasties, nesant ginčo ir siekiant nuoseklumo nuostatų formuluotėse, teismas tvirtina atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus (7.9–7.13 papunktis). Vienintelė teismo korekcija – laikas prailginamas iki 22 val. (motyvacija dėl ilgesnio laiko jau nurodyta);
29.7. atsakovė R. K. 7.14 papunktyje siūlo įtvirtinti nuostatą, jog „L. K. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su dukra tvarkos, jei gauna R. K. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis“. Ieškovas su aptarta nuostata nesutinka. Viena vertus, aptarta nuostata įgalina šalis derėtis ir dėl kitokių, nei bendravimo tvarkoje nurodytų, bendravimo tvarkos nuostatų (aspektų), tik tam reikalingas abipusis sutarimas. Ieškovas reiškia abejones dėl tokio sutikimo gavimo iš atsakovės. Kita vertus, CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (taip pat ir implicistiškai tėvų sutarimas įtvirtintas CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismo įsitikinimu, aptarta 7.14 papunkčio nuostata iš esmės atkartoja įstatyminį reguliavimą (CK 3.165 straipsnio 3 dalį ir 3.170 straipsnio 3 dalį). Visgi, šalys įstatymo nuostatų pakeisti (ar paneigti) negali, taip pat įstatyminių nuostatų perrašinėti į bendravimo tvarkos susitarimus taip pat nebūtina (imperatyvios įstatymo nuostatos galioja nepaisant to ar buvo paminėtos bendravimo tvarkos susitarime, ar ne), todėl esant ieškovo prieštaravimui ir galiojant iš esmės analogiško turinio įstatyminėms nuostatoms, atsakovės siūlomas bendravimo tvarkos 7.14 papunktis netvirtinamas;
29.8. atsakovė R. K. 7.15 papunktyje siūlo numatyti, kad „L. K. pažeidus aukščiau nurodytą R. K. informavimo tvarką, R. K. įgyja teisę laiką su dukra planuoti savo nuožiūra“. Ieškovas su aptarta nuostata nesutinka ir motyvuoja tuo, jog aptarta sąlyga iš esmės yra sankcija. Visgi, teismo vertinimu, aptarta nuostata įtvirtina ne sankciją, o teisinius padarinius tuo atveju, jeigu ieškovas nesilaiko informavimo tvarkos. Viena vertus, sutiktina, jog tam tikrais atvejais gali kilti ginčų tarp šalių tuo atveju, jei nuostatos, reguliuojančios atsakovės informavimą, pažeistos nežymiai (arba nesant ieškovo kaltės). Dėl šios priežasties teismas koreguoja aptartą nuostatą įtvirtindamas tam tikrus saugiklius, t. y. nurodo, jog informavimo nuostatos turi būti pažeistos esmingai (iš esmės) ir neturi būti ieškovo (tėvo) kaltės (pvz., egzistavo įvykiai, kurie nepriklausė nuo ieškovo valios);
29.9. atsakovė R. K. bendravimo tvarkos 7.16 papunktyje siūlo nurodyti, jog „Bendro pobūdžio L. K. bendravimo su dukra nuostatos, nustatytos 7.1–7.4 punktuose, taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja 7.5–7.11 punktų nuostatoms, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta speciali L. K. bendravimo su dukra tvarka švenčių ir atostogų laikotarpiu turi pirmumą prieš 7.1–7.4 punktuose nustatytas bendro pobūdžio bendravimo tvarkos nuostatas“. Nors ieškovas aptartai nuostatai prieštarauja, tačiau išsamesnių argumentų, kodėl aptarta nuostata negali būti tvirtinama, nenurodė Teismo vertinimu, aptarta nuostata savo esmė yra aiškinamojo pobūdžio, t. y. nesukuria naujų pareigų, tačiau detalizuoja pačios bendravimo tvarkos vykdymą. Teismo įsitikinimu, aptarta nuostata gali būti tvirtinama.
30. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, šalių paaiškinimus ir vaiko nuomonę sprendžia, jog šalių reikalavimas nustatyti konkretesnę ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Visgi, teismo įsitikinimu, šio sprendimo priėmimo momentu nėra sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui su dukra bendrauti „50:50 procentų laiko“ modeliu, todėl teismas, su minimaliomis korekcijomis (modifikacijomis) tvirtina atsakovės pasiūlytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CPK 376 straipsnio 2–3 dalys, CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui (ne)sumažinimo
31. Ieškinyje, kuris buvo patikslintas, ieškovas suformulavo ne tik reikalavimą dėl skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku (dukra) tvarkos pakeitimo (papildymo), bet ir reikalavimus dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintų nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo sąlygų korekcijų, t. y.: pakeisti 2-ą punktą nurodant, kad ieškovas įsipareigoja mokėti po 250 Eur išlaikymą, o 4-ą ir 5-ą punktus panaikinti. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, o priešieškinyje suformulavo ir savarankišką reikalavimą pakeisti Sutarties 4 punktą, pastarąjį išdėstant nauja redakcija.
32. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal tėvo ieškinį, be kita ko, sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.201 straipsnio 1 dalį, pažymėjęs, jog (CPK 4 straipsnis): i) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas), pirma, įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, ir, antra (arba / ir), taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams; ii) tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti; iii) teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; iv) nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo (vaiko) būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-26 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-53-943/2023, nutarties 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-432-421/2021, nutarties 17–20 punktai).
33. Apylinkės teismas papildomai pastebi šiai bylai dar du aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, plėtojant CK 3.201 straipsnio nuostatos aiškinimą: i) teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res iudicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas; ii) nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys), visais atvejais laikytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-311-611/2019, nutarties 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-395-313/2018, nutarties 34 punktas).
34. Pirmosios instancijos teismas pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimu patvirtintos Sutarties nuostatose expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nenurodytas skirtingas tėvų (ieškovo ir atsakovės) indėlis į nepilnamečio vaiko išlaikymą (nepaisant aplinkybės, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove). Kadangi teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, nesant priešingų duomenų, laikytina, jog šalys sulygo dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui lygiomis dalimis (tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-311-611/2019, nutarties 38 punktą). Teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimo priėmimo momentu šalys laikė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro po 350 Eur kiekviena tėvui (arba 700 Eur per / mėn. per abu tėvus).
35. Tarp šalių kilęs ginčas ir dėl to, ar nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimo priėmimo (ir įsiteisėjimo 2019-09-03) iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis: ieškovas įrodinėja, kad po sprendimo priėmimo pastarojo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės liko panaši kaip ir buvo, t. y. iš esmės nepasikeitė.
36. Kadangi šalys ginčijasi dėl turtinės viena kitos padėties ir pastarosios esminio pokyčio į neigiamą pusę, teismas analizuoja šalių pateiktus dokumentus, kurie susiję su šalių turtinės padėties kriterijumi. Analizuojant šalių turtinę padėtį:
36.1. nustatyta, jog ieškovas specialiųjų poreikių ar nedalyvumo lygio neįrodinėjo, todėl teismas laikosi pozicijos, jog ieškovas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovas yra UAB „A.“ vadovas (direktorius) (el. b. f. 1, f. l. 23, 68, 86). Ieškovas ir Tarnyba pateikė duomenis apie tai, jog įprastai gauna minimalų atlyginimą, t. y. apie 800 Eur po mokesčių (arba 1 386 Eur prieš mokesčius) (el. b. f. 1, f. l. 22–23, 68). Ieškovas asmenine nuosavybės teise disponuoja dvejais vienetais žemės sklypu: 0,06 ha ploto žemės sklypu, esančiu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 0,0610 ha ploto žemės sklypu, esančiu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (abiem sklypams taikytas areštas) (el. b. f. 2, f. l. 29–34). Ieškovas (pa)teikė duomenis apie tai, jog gyvenimui nuomojasi butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (nuomos mokestis – 620 Eur / mėn.) (el. b. f. 2, f. l. 121–127). Naujos santuokos metu ieškovui gimė sūnus E. K. (el. b. f. 1, f. l. 17–18);
36.2. nustatyta, jog atsakovė specialiųjų poreikių ar nedalyvumo lygio neįrodinėjo, todėl teismas laikosi pozicijos, jog atsakovė specialiųjų poreikių neturi. Nėra ginčo dėl to, jog atsakovė turi tik vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą. Atsakovė dirbo verslo liudijimo pagrindu (teikia grožio paslaugas), nurodė, kad uždirba iki 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. f. 1, f. l. 54–57, 66). Atsakovė gyvena kotedžo tipo bute, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kotedžas pirktas už skolintas lėšas) (el. b. f. 1, f. l. 54–57).
37. Ieškovas nurodė, jog jeigu būtų nustatyta ieškovo siūloma skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, tai ieškovas praleistu pusę laiko su dukra, kas reiškia, jog ieškovas lygia dalimi prisidėtų prie kasdieninės vaiko išlaikymo dalies. Viena vertus, teismas nepritarė ieškovo (pa)siūlytai skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos projektui, todėl aptariamas pagrindas išlaikymo sumažinimui nepagrįstas. Kita vertus, atsižvelgus į anksčiau galiojusios bendravimo tvarkos nuostatas, taip pat į naujai tvirtinamą bendravimo tvarkos redakciją, sutiktina su atsakove, jog tuo atveju, jeigu būtų idealiai laikomąsi nustatytos bendravimo tvarkos, tai laiko skirtumas, kurį nepilnametė dukra praleidžia atskirai su motina ir atskirai tėvu yra minimalus (o teisiškai – nereikšmingas).
38. Ieškovas nurodė, jog po santuokos nutraukimo (Sprendimo priėmimo) pasikeitė atsakovo šeimos sudėtis, nes ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kas reiškia, jog ieškovas turi teisinę prievolę išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovas papildomai nurodė, kad sūnui dėl savo turtinės padėties neišgali teikti tapataus dukrai išlaikymo, o tai pažeidžia ieškovo vaikų lygiateisiškumo principą (o taip pat ir tėvų valdžios vaikams lygybės principą), diskriminuoja sūnų dukros atžvilgiu. Viena vertus, sutiktina su ieškovu, jog sūnaus gimimas neabejotinai sąlygojo papildomas finansines išlaidas, kurios turi būti skiriamos sūnaus išlaikymui. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) pažymima, jog vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis ir svarbiausia tokiose situacijose įvertinti, kad vienam vaikui teikiamas didesnis išlaikymas nepažeistų vaiko iš kitų santykių interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 Aktualius vaiko išlaikymo klausimus naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. ac-53-1). Tai reiškia, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovas turi dar vieną išlaikytinį per se (liet. savaime) nereiškia, kad abiems vaikams (dukrai ir sūnui iš skirtingų santuokų) turi būti teikiamas identiškas išlaikymas. Nuo ankstesnio 2019 m. sprendimo, kaip nurodo ir pats ieškovas, buityje pokyčių nebuvo, t. y. tiek 2019 m., tiek ir šio sprendimo priėmimo momentu ieškovas nedisponavo nuosavu būstu, nuomojosi tą patį būstą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nesikeitė ir ieškovo darbovietė, t. y. ieškovas tiek 2019 m., tiek šio sprendimo priėmimo momentu yra UAB „A.“ vadovas (direktorius) (ir vienintelis akcininkas – aplinkybė, kuri išsiaiškinta žodinio bylos nagrinėjimo metu). Teismas pastebi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai asmuo yra vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius, tai paties asmens sau nusistatytas atlyginimo dydis (ir etatas) nevertinamas kaip kriterijus, apspendžiantis turtinę tokios šalies (turtinę – apylinkės teismo pastaba) padėtį (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2025-01-09 nutartį civ. b. Nr. e2A-44-889/2025, nutarties 49 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2024-01-18 nutartį civ. b. Nr. e2S-197-580/2024, nutarties 27 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2023-09-12 nutartį civ. b. Nr. e2A-1939-580/2023, nutarties 21 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-05-05 nutartį civ. b. Nr. e2S-1262-854/2022, nutarties 4 punktą). Ieškovas neįrodinėjo (nors turėjo visas galimybes), jog UAB „A.“ yra nemoki arba nepelninga, detalesnės ir išsamesnės informacijos, kurią būtų galima objektyviai patikrinti, apie UAB „A.“ pajamų srautus neteikė. Pastebima ir tai, jog atsakovė pateikė ieškovą kompromituojančius duomenis (įrodinėjimo naštos kontekste), t. y. duomenis, kad UAB „A.“ turi tik vieną darbuotoją (ieškovą), o 2023 m. pardavimo pajamos buvo 1 230 382 Eur, bendrovė sugeneravo 7 693 Eur grynojo pelno (2022 m. – 56 880 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 86–89; f. 2, f. l. 110–111). Nors ieškovas teisminio nagrinėjimo metu ir nurodė vienokias ar kitokias aplinkybes, susijusias su bendrovės veikla ir finansais, tačiau objektyvių duomenų, kurie ieškovui neabejotinai prieinami, teismui neteikė. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės patikrinti ieškovo teiginių (ne)pagrįstumo. Dėl šios priežasties visos abejonės dėl konkretaus išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai ir ieškovo nenaudai (aptarta taisyklė įtvirtina ir kasacinio teismo praktikoje, žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-96-687/2020). Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, jog dėl dar vieno vaiko gimimo ieškovas turi prisiimti atsiradusią socialinę (ir tuo pačiu – finansinę) riziką, kadangi ieškovas turėjo iš anksto įsivertinti, kad dar vienas išlaikytinis neabejotinai pablogins ieškovo turtinę padėti. Ir visgi, viena vertus, apylinkės teismas sutinka su atsakove, jog teismų praktikoje yra nurodytas argumentas dėl pernelyg didelės socialinės rizikos prisiėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-469/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-303/2008; Šiaulių apygardos teismo 2025-03-31 nutartis civ. b. Nr. e2A-245-1042/2025; Kauno apygardos teismo 2022-03-24 nutartis civ. b. Nr. e2A-410-894/2022). Visgi, apylinkės teismas nesutinka teigti, jog ieškovas prisiėmęs pernelyg didelę socialinę riziką. Pastebima, jog ieškovas turi darbą, duomenų apie tai, jog turėtų kokių nors priklausomybių nėra (tokios aplinkybės byloje neįrodinėtos), sudaręs naują santuoką ir sukūręs kitą šeimą, duomenų apie kokius nors kitus socialiai smerktinus veiksmus (pvz., apribotą tėvo valdžią, amoralų elgesį) taip pat nėra. Ir nors savaime suprantama, kad gimęs antras vaikais įtakoja ieškovo finansinę padėtį, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovo sūnui šio sprendimo priėmimo momentu tėra (duomenys neskelbtini) metai (gim. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu dukrai – (duomenys neskelbtini) metų (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalių dukra žengianti į paauglystės etapą, mokosi formaliojo ugdymo įstaigoje, turi papildomos veiklos, kas reiškia, jog šalių dukra turi ir didesnius poreikius. Dėl šios priežasties teismas laikosi pozicijos, jog ieškovo vaikų atžvilgiu diskriminacijos nėra, o vien tas faktas, kad atsirado dar vienas išlaikytinis nors ir sąlygoja papildomą finansinę naštą, tačiau nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu CK 3.201 straipsnio 1 dalies prasme.
39. Ieškovas nurodė, jog 2019 m. buvo priteistas 350 Eur išlaikymas, kuris šio procesinio sprendimo priėmimo momentu, po indeksacijos pakilo iki 471 Eur (el. b. f. 2, f. l. 11). Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog siekiant, kad vaikui teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-68-313/2020). Dėl šios priežasties sutiktina su atsakovės atsikirtimu, jog didėjant infliacijai buvo padidintas ir minimalus atlyginimas, kuris kilo ir ieškovui (ieškovas neneigė aplinkybės, jog kylant minimaliajam darbo užmokesčiui, siekiant atitikties darbo teisinių santykių reguliavimui, kilo ir ieškovo atlyginimas). Tai reiškia, jog dėl indeksacijos ieškovo turtinė padėtis, pakilus ir minimaliajai algai, nekito, dėl ko pripažinti, jog dėl indeksacijos (tiek kaip savarankiško argumento, tiek kaip dėl papildomo argumento, vertinant aplinkybių visumą), teisinio pagrindo pripažinti esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą nėra. Pastebima ir tai, jog indeksacija atliekama tik esant tam tikrų sąlygų visumai, todėl sumos nebūtinai indeksuojamos kiekvienais metais (priteisto išlaikymo suma, ekonominiams kriterijams esant stabiliems, neindeksuojama).
40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog esminio turtinės padėties pablogėjimo ieškovas šio teisminio proceso metu neįrodė.
41. Ieškovas taip pat argumentuoja, jog dukros poreikiai, lyginant su 2019 m., sumažėję: dukra nebelanko privačios mokyklos, būrelių skaičius sumažėjęs iki vieno, dukra specialiųjų poreikių neturi. Ieškovas laiko, kad dukros poreikiai per mėnesį gali būti įvertinti 500 Eur suma, kuri jau tenkintų ne tik minimalius (būtinus), bet ir kitus dukros poreikius. Atsakovė su aptarta ieškovo pozicija nesutinka. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso ir nuo vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
42. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
43. Sprendžiant šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 1 038 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 777 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. netto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 122,5 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) X 70 Eur BSI (nuo 2025-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur)) / 2).
44. Akcentuotinos ir teisminės jurisprudencijos tendencijos. Aukštesnės grandies teismų praktika rodo, jog nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur–350 Eur išlaikymo dydis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2292-580/2022, nutarties 28 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2228-640/2022, nutarties 43 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2096-643/2022, nutarties 61, 67 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022, nutarties 32 punktą; Šiaulių apygardos teismo 2022-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022, nutarties 51 punktą Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-280/2022, nutarties 59 punktą). Naujausia teisminės praktikos tendencija rodo, jog priteistino išlaikymo sumos proporcingai didėja (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-774-796/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1393-577/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023).
45. Minėta, ieškovas įrodinėja, kad dukros poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur sumos per mėnesį (o pradiniame ieškinyje nurodė ir dar mažesnę sumą – 313,97 Eur). Atsakovė su ieškovo paskaičiavimais nesutinka ir motyvuoja, jog priteista 350 Eur suma per mėn. iš tėvo (per abu tėvus – 700 Eur) – pagrįsta. Viena vertus, teismas pažymi, jog išlaikant nepilnamečius vaikus įstatymai nenumato pareigos rikti parduotuvių kvitus ar kitus smulkius įrodymus, kuriais būtų pagrindžiamos nepilnamečių vaikų išlaidos. Dėl šios priežasties, jei ir nėra viena ar kito kvito, kuris pagrįstų konkretų vaiko išlaikymo poreikį, per se (liet. savaime) tokia aplinkybė nelaikytina įrodinėjimo yda. Įvertinus šalių nurodomus paskaičiavimus teismas sprendžia, jog sutiktina su atsakove, jog paauglio maistui reikalinga kur kas didesne suma, nei nurodo ieškovas. Teismas pritaria, jog šalių dukros maistui gali būti reikalinga 300 Eur suma. Higienos priemonės, viešojo transporto išlaidos taip pat nekvestionuojamos ir teismas laiko, kad sudaro apie 100 Eur. Komunalinių išlaidų dalis (nuotekos, vanduo, šildymas, šiukšlės), tenkanti dukrai, teismo vertinimu, gali sudaryti apie 50 Eur mėn. Šalių dukros aprangai bei avalynei, teismo vertinimu, taip pat racionalu per mėnesį skirti bent jau 100 Eur. Ugdymui, taip pat papildomam ugdymui, teismo įsitikinimu, racionalu skirti taip pat apie 100 Eur per mėn. Dar 100 Eur per mėn., teismo vertinimu, reikalinga skirti sveikatinimosi paslaugoms (vaistai, odontologo paslaugos, kitos būtinos išlaidos paauglio sveikatai). Sutiktina su ieškovu, jog išlaidos kelionėms laikytinos prabangos dalyku, tačiau konceptualiai sutiktina, jog šalys dukros papildomam ugdymui, pramogoms bei laisvalaikiui taip pat turėtų skirti lėšų, todėl 100 Eur per mėnesį suma, teismo vertinimu, pakankamai racionali. Taigi, matyti, jog iš esmės vertinant tik bazinius vaiko poreikius jau peržengiama 350 Eur / per mėn. vieno tėvo skirtino išlaikymo riba.
46. Apylinkės teismas, įvertinęs į bylą teiktą rašytinę medžiagą, sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis panaši. Nors ieškovas turi du nepilnamečius išlaikytinius, tačiau skirtingai nei atsakovė, neturi finansinių įsipareigojimų bankui už būsto paskolą. Abi šalys dirbančios, gaunančios pajamų, specialiųjų poreikių neturinčios, vertingo turto ar stabilaus ir didelio pajamų šaltinio po 2019 m. neįgijusios. Nors ieškovas apeliavo į tai, jog atsakovė nusipirkusi automobilį, tačiau teisminio proceso metu ieškovas teigė, jog dukrą vežioja iš ugdymo įstaigos namo. Net jei ieškovas veža dukrą namo ir ne su nuosavu automobiliu, akivaizdu, jog bet kurio atveju patiria sąnaudų bent jau kurui arba, reikalui esant, turi daugiau naudotis taksi ar pavežėjų ar automobilių dalijimosi paslaugomis, kas iš esmės ieškovo poziciją dėl automobilio daro lygiavertę atsakovės pozicijai (abi šalys patiria išlaidų transporto priemonių eksploatacijai). Be kita ko, vien tai, kad atsakovė sugebėjo įsigyti automobilį neįrodo esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovas minėjo, jog verčiasi automobilių prekyba, todėl, galimai, turi alternatyvių galimybių naudotis transporto priemonėmis, kurių neturi atsakovė.
47. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą rašytinę medžiagą bei šalių paaiškinimus, sprendžia, jog šalių turtinė padėtis po 2019 m. iš esmės liko panaši, dukros poreikiai nesumažėjo, o ieškovo esminis turtinės padėties pablogimas taip pat neįvykęs. Teismo įsitikinimu, priteista 350 Eur suma atitinka tiek vaiko poreikius, tiek tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, taip pat teismų praktiką, pragyvenimo lygį šalyje, todėl teisinio pagrindas dukros išlaikymo sumažinimui nenustatytas.
48. Pasisakant dėl atsakovės reikalavimo pakeisti Sutarties 4 punktą ir pastarojo redakciją išdėstyti nauja nuostata (4. Šalys susitaria dukros ugdymo išlaidas privačioje ugdymo įstaigoje bei išlaidas už mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus (būrelius mokykloje ir kitur, korepetitorius ir kt.) dengti lygiomis dalimis. Šalių susitarimu dukros ugdymo išlaidos privačioje ugdymo įstaigoje lygiomis dalimis dengiamos tik tuo atveju, jei šalys iš anksto susitaria dėl dukros ugdymo privačioje ugdymo įstaigoje bei konkrečios dukros ugdymo įstaigos kandidatūros. Šalys taip pat susitaria, kad išlaidos už mokamus dukros papildomo ugdymo užsiėmimus (būrelius mokykloje ir kitur, korepetitorius ir kt.) lygiomis dalimis dengiamos tik tuo atveju, jei bendra tokio pobūdžio išlaidų suma per kalendorinį mėnesį, tenkanti vienai iš šalių, neviršija 100 Eur. Šią sumą viršijančią išlaidų dalį privalo padengti ta šalis, kurios iniciatyva dukra pradėjo lankyti atitinkamą papildomo ugdymo užsiėmimą), teismas sprendžia, jog pastarojo tvirtinimas neturi teisinės reikšmės. Pirmieji du aptariamo punkto sakiniai referuoja į tai, jog šalys turi rasti konsensusą dėl privačios ugdymo įstaigos, tačiau konsensusui teismo sprendimas nereikalingas. Šalys ir be teismo sprendimo gali laisva forma susitarti dėl privačios ugdymo įstaigos bei apmokėjimo tvarkos už privačią ugdymo įstaigą. Trečiasis 4 punkto sakinys apima papildomo ugdymo išlaidų apmokėjimo tvarka. Visgi, teismas pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio nurodė, jog į aptartą išlaikymo sumą įskaičiuojamas ir nepilnametės papildomas ugdymas. Tuo atveju, jeigu tėvai sutaria dėl papildomo ugdymo ir apmokėjimo už papildomą ugdymą, tai teismo sprendimas šalims nereikalingas, o tokios nuostatos (Sutarties 4 punkto paskutinio sakinio) įtvirtinimas teismo sprendime savo esme būtų praktiškai beprasmis (nes priklausytų nuo vieno ar kito tėvo laisvos valios(apsisprendimo)).
49. Ieškovas reikalauja Sutarties 4 punktą panaikinti. Įsiteisėjusio teismo sprendimo 4 punkte nurodyta, kad „šalys susitaria, kad bendru šalių susitarimu nutarus, kad šalių dukra lankys privačią ugdymo įstaigą, mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus šalys ugdymo įstaigos mokestį dengia lygiomis dalimis“. Viena vertus, nustatyta, kad šalių dukra šio sprendimo priėmimo momentu privačios ugdymo įstaigos nelanko. Kita vertus, tuo atveju, jeigu šalys susitartu dėl privačios ugdymo įstaigos lankymo, tai teismo sprendimas pastarosioms nereikalingas. Teismas sutinka panaikinti Sutarties 4 punkto nuostatą kaip nebeaktualią šio sprendimo priėmimo momentu.
50. Ieškovas reikalauja panaikinti ir Sutarties 5 punktą („šalys susitaria, kad atsiradus šalių dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos), šiuos poreikius šalys dengia lygiomis dalimis“). Teismo įsitikinimu, aptariama nuostata iš esmės įgyvendina CK 3.201 straipsnio 2 dalį. Kadangi aptarta nuostata įgyvendina įstatyminę nuostatą (CK 3.3201 straipsnio 2 dalį) ir yra palanki vaiko teisių apsaugos kontekste, todėl pastarosios teismas nesutinka naikinti. Visgi, tikslinama aptartos nuostatos formuluotė, kad būtinos sveikatos paslaugos turi būti dengiamos lygiomis dalimis, jeigu pastarųjų teikimas iš biudžeto lėšų negalimas (pvz., nekompensuojamas, paslaugos neteikiamos ir pan.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)
51. Šalys taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:
51.1. ieškovas iš viso patyrė 6 129,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: i) 136 žyminis mokestis; ii) 2 068,85 Eur išlaidų advokato (Alberto Bandžiaus) pagalbai apmokėti; iii) 3 925 Eur advokatės (Linos Kukaitienės) pagalbai apmokėti (el. b. f. 1, f. l. 34; f. 2, f. l. 159–170);
51.2. atsakovė iš viso patyrė 4 424,26 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 110 Eur žyminis mokestis; ii) 4 314,26 išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 1, f. l. 119; f. 2, f. l. 171 187).
52. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“. CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Viena vertus, nedidelė dalis ieškinio reikalavimų patenkinta (panaikintas Sutarties 4 punktas, ieškovo naudai modifikuotas 5 punktas, netenkintas atsakovės reikalavimas modifikuoti Sutarties 4 punktą). Visgi, teismas laiko, kad ieškinio reikalavimai iš esmės netenkinti, o priešieškinio, nors ir su minimaliomis modifikacijomis ir vienos nuostatos netvirtinimu, iš tenkinti. Tai reiškia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės, atsižvelgiant į tai, jog keli Sutarties punktai modifikuoti, o vienas panaikintas, minimaliai sumažinama (iki 4 000 Eur). Teismo vertinimu, abiejų šalių patirtos bylinėjosi išlaidos, atsižvelgiant į atstovavimo kokybiškumą ir profesionalų šalių atstovavimą teisminiame procese racionalios, todėl kitų pagrindų pastarųjų išlaidų mažinti nėra.
55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
56. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą nurodyti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta / koncentruota (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. Papildomai pažymėtina, jog teismas plačiau neanalizavo jau įsiteisėjusių teismų sprendimų ir šalių motyvacijos sudaryti taikos (ar santuokos nutraukimo teisinių padarinių) sutartis, kurios buvo teiktos tvirtinti teismui. Šalių derybos, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, teismo sprendimuose nesant papildomos motyvacijos, neaktualios. Taip pat teismas detaliau neanalizavo asmeninių neturtinių šalių tarpusavio santykių.
57. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.
58. Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu suformulavo ir reikalavimą nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką, tačiau teismas netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarkos projektą, o konkrečių pereinamojo laikotarpio sąlygų teismas už ieškovą pareigos neturi formuluoti. Sutiktina su atsakove, jog klausimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos yra pakankamai subtilus neturtine prasme, todėl nesant konkrečių pereinamojo laikotarpio sąlygų pastarosios nesvarstomos. Pažymėtina tik tiek, kad pereinamojo laikotarpio sąlygos apima ne tik terminą, bet ir visą mechanizmą, kaip bus stiprinamas skyriumi gyvenančio tėvo ryšis su dukra (ypač atkuriant pasitikėjimą norint, kad vaikas liktų su nakvynėmis).
59. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo L. K. turtinėmis ir neturtinėmis pretenzijomis atsakovei R. K., ir R. K. neturtinėmis pretenzijomis ieškovui L. K., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, o priešieškinio tenkinami (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies ieškovo L. K. ieškininio pareiškimo (dok. reg. Nr. CBP-2851), kuris buvo patikslintas (dok. reg. Nr. DOK-56104), reikalavimus atsakovei R. K..
Pripažinti netekusiu galios (panaikinti) įsiteisėjusio (įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civ. b. Nr. e2-551-931/2019 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktą („šalys susitaria, kad bendru šalių susitarimu nutarus, kad šalių dukra lankys privačią ugdymo įstaigą, mokamus papildomo ugdymo užsiėmimus šalys ugdymo įstaigos mokestį dengia lygiomis dalimis“).
Modifikuoti įsiteisėjusio (įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civ. b. Nr. e2-551-931/2019 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5 punktą pastarąjį išdėstant nauja redakcija:
„5. Šalys susitaria, kad atsiradus šalių dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos), šiuos poreikius šalys dengia lygiomis dalimis. Būtinos sveikatos paslaugos turi būti dengiamos lygiomis dalimis, jeigu pastarųjų teikimas iš biudžeto lėšų negalimas (pvz., nekompensuojamas, paslaugos neteikiamos ir pan.).“.
Netenkinti likusių (įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civ. b. Nr. e2-551-931/2019 patvirtinto (priteisto) išlaikymo dydžio sumažinimo ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo) ieškovo L. K. ieškininio pareiškimo (dok. reg. Nr. CBP-2851), kuris buvo patikslintas (dok. reg. Nr. DOK-56104), reikalavimų atsakovei R. K..
Tenkinti, su minimaliomis modifikacijomis, atsakovės R. K. priešinio ieškinio (priešieškinio) (dok. reg. Nr. DOK-43919) reikalavimus ieškovui L. K..
Pakeisti įsiteisėjusio (įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civ. b. Nr. e2-551-931/2019 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punktą, pastarąjį išdėstant nauja redakcija:
„7. Šalys susitaria dėl tokios L. K. bendravimo su dukra U. K. tvarkos:
7.1. L. K. bendrauja su dukra savo pasirinktu metu iki 10 kalendorinių dienų per kiekvieną kalendorinį mėnesį, į kurias gali patekti ne daugiau nei 2 savaitgaliai. Savaitgaliu šio punkto prasme laikomas laikotarpis iš penktadienio į šeštadienį ir/arba laikotarpis iš šeštadienio į sekmadienį;
7.2. L. K. bendravimas su dukra savo pasirinktu metu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai gali vykti ne ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės. Ši L. K. bendravimo su dukra sąlyga netaikoma jų bendrų atostogų laikotarpiu. L. K., norėdamas su dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas ir 2 nakvynes iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę ir laikotarpį privalo suderinti su R. K. iš anksto, prieš ne mažiau nei 3 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendravimo laikotarpio pradžios;
7.3. L. K. su dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 22 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas R. K. ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;
7.4. L. K. su dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 22 val. Jei dukra po bendravimo su nakvyne grąžinama mokslo/darbo dieną, L. K. privalo užtikrinti dukros pristatymą tiesiogiai į ugdymo įstaigą iki ugdymo laiko pradžios. L. K. apie konkretų pageidaujamą su nakvyne bendrauti su dukra laiką privalo pranešti R. K. ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki su nakvyne pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;
7.5. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo (jei yra – ir papildomo ugdymo) užsiėmimams, arba iš dukros gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną nevyksta ugdymas, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šv. Kalėdų antrosios dienos 22 val. Neporiniais metais šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja R. K.;
7.6. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą gruodžio 30 d. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sausio 2 d. 22 val. Poriniais metais šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja R. K.;
7.7. L. K. su dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas dukrą šv. Velykų išvakarėse iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo (jei yra – ir papildomo ugdymo) užsiėmimams, arba iš dukros gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną nevyksta ugdymas, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šv. Velykų antrosios dienos 22 val.;
7.8. L. K. su dukra bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą Tėvo dienos išvakarėse iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki Tėvo dienos 22 val.;
7.9. L. K. su dukra jos vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja iki 30 kalendorinių dienų L. K. iš anksto pasirinktu ir su R. K. suderintu laikotarpiu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki jų pradžios;
7.10. L. K. su dukra kitų jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laikotarpiu bendrauja L. K. iš anksto pasirinktu ir su R. K. suderintu laikotarpiu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki jų pradžios;
7.11. L. K. dukros atostogų laikotarpiu bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą pirmą atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės atostogų dienos 22 val. Ketindamas dukros atostogų laikotarpiu išvykti už Lietuvos ribų, L. K. privalo informuoti apie tai R. K. prieš ne mažiau kaip 1 mėnesį iki planuojamo išvykimo pradžios, nurodydamas konkrečią užsienio šalį bei planuojamą buvimo vietą joje;
7.12. L. K. turi teisę dalyvauti visose dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose mokykloje ar kitose vietose. Apie pageidavimą dalyvauti dukros gimtadienio šventėje L. K. privalo informuoti R. K. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki renginio pradžios;
7.13. L. K. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl dukros pasiėmimo/grąžinimo bei kitų su dukra susijusių klausimų su R. K. vykdo SMS žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis;
7.14. punktas teismo netvirtinamas;
7.15. L. K. esmingai pažeidus aukščiau nurodytą R. K. informavimo tvarką, R. K. įgyja teisę laiką su dukra planuoti savo nuožiūra. Aptarta nuostata netaikoma, jeigu bendravimo tvarkos pažeidimas įvyko ne dėl L. K. kaltės;
7.16. Bendro pobūdžio L. K. bendravimo su dukra nuostatos, nustatytos 7.1–7.4 punktuose, taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja 7.5–7.11 punktų nuostatoms, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta speciali L. K. bendravimo su dukra tvarka švenčių ir atostogų laikotarpiu turi pirmumą prieš 7.1–7.4 punktuose nustatytas bendro pobūdžio bendravimo tvarkos nuostatas“.
Priteisti iš ieškovo L. K. atsakovės R. K. naudai iš viso 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) išlaidų, kurias R. K. patyrė advokato pagalbai apmokėti.
Nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.