Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-410-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-24
Bylos Nr.: e2A-410-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00007-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: K. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-410-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00007-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1;3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. (toliau – ir atsakovė). Patikslintu ieškiniu prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.3 punktą, išdėstant jį taip:

„5.3. Pareiškėjo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra L. Š. tvarka:

5.3.1. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau kaip 4 nepilnametės dukros nakvynės pas pareiškėją;

5.3.2. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;

5.3.3. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios. Nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas pareiškėją nakvoja tik savaitgaliais – iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis;

5.3.4. Jei šalys nesusitaria kitaip, šalių nepilnametė dukra vienais kalendoriniais metais su tėvu A. Š. švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, o kitais metais – Šv. Kūčias ir Naujuosius metus;

5.3.5. Pareiškėjas A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose;

5.3.6. Pareiškėjas A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis;

5.3.7. Pareiškėjas A. Š., ketindamas su nepilnamete dukra išvykti į užsienį arba bendrauti su nepilnamete dukra ilgiau nei 3 dienas iš eilės, privalo apie tai informuoti K. Š. likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kelionės ar ilgiau nei 3 dienas truksiančio bendravimo pradžios. A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi. K. Š. kelionės su nepilnamete dukra į užsienį privalo būti suderintos su nepilnametės dukros ugdymo įstaiga;

Šalies argumentai

5.3.8. Pareiškėjas A. Š. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei gauna K. Š. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis.“;

Žemesnės instancijos teismas

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktą, išdėstant jį taip:

„4.1. Pareiškėjas A. Š. nepilnametės dukros L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis moka po 200,00 Eur (du šimtus eurų) iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos K. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama K. Š.. Bet kokias valstybės ar savivaldybės skiriamas ir išmokamas išmokas vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant, – savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamą universalią išmoką vaikui, iki vaiko pilnametystės gauna ir vaiko poreikiams tenkinti naudoja K. Š..“

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, buvo nutraukta ieškovo A. Š. ir atsakovės K. Š. santuoka jų abiejų bendru sutikimu, patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, šalys, priėmusios sprendimą nutraukti santuoką, susitarė dėl visų santuokos nutraukimo byloje būtinų išspręsti klausimų, inter alia ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Po to, kai ieškovas ir atsakovė pasirašė Sutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ją patvirtino, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, į kurias šalys atsižvelgė, sudarydamos Sutartį bei susitardamos dėl konkrečių jos sąlygų ir kurios sudaro pagrindą pakeisti tam tikras Sutarties sąlygas. Šalims sudarant Sutartį bei tariantis dėl jos sąlygų, abi šalys gyveno (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametis vaikas ėjo į šalių bendru sutarimu išrinktą privatų darželį ir abi šalys turėjo galimybes nevaržomai bendrauti su vaiku. Šių aplinkybių kontekste ieškovas sutiko su Sutarties sąlygomis, jog: (1) šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 3.1 p.), (2) šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas gera valia kiekvieną mėnesį skirs po 400,00 Eur iki pat vaiko pilnametystės bei papildomai apmokės vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.1 – 4.2 p.) bei (3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendraus ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.). Šalys taip pat susitarė, kad jos abi veiks išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime bei vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis dalyvaudamos vaiko auklėjime ir ugdyme (Sutarties 5.2 p.). 2020 m. atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pakeitusi gyvenamąją vietą, atsakovė pradėjo riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Iki teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo atsakovė leisdavo ieškovui pasiimti vaiką tik be nakvynės. Dėl šios priežasties nukentėdavo ne tik ieškovo bendravimas su vaiku bei vaiko bendravimas su savo tėvu, bet ir objektyviai nebelikdavo galimybės ieškovui laikytis Sutartimi prisiimto įsipareigojimo su vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.). Ieškovas yra dirbantis, todėl pilnavertiškai bendrauti su vaiku iki 2021 m. gegužės 5 d. nutarties priėmimo iš esmės galėdavo tik laisvomis nuo darbo dienomis, kurios nebūtinai sutampa su savaitgaliais. Atsakovei neleidžiant vaiko pasiimti su nakvyne, ieškovas galėdavo arba atvykti pusdieniui pabendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini), arba papildomai sugaišdamas 3 valandas, kelioms valandoms parsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu didžiąją laiko dalį praleidžiant kelionėje automobilyje, tačiau suteikiant vaikui galimybę pabūti savo gimtuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) bei susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais ieškovo tėvais (vaiko seneliais). Aplinkybės po Sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo pasikeitė iš esmės, todėl yra būtina pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 5.3 punktą, reglamentuojantį ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nustatant bendravimo tvarką reikia atsižvelgti, kad ieškovą ir dukrą sieja stiprus emocinis ryšys, jis turi galimybes užtikrinti tinkamą priežiūrą ir auklėjimą, jo gyvenamoji aplinka vaikui žinoma, jie turi bendrų užsiėmimų, teisę bendrauti su vaiku turi ir ieškovo tėvai. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas kartu su atsakove gyvena (duomenys neskelbtini), šiame mieste eina į valstybinį darželį. Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) yra gerokai brangesnis nei mažesniuose šalies miestuose. Už šalių nepilnamečio vaiko privatų darželį (duomenys neskelbtini) buvo mokama maždaug 300,00 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) už valstybinį darželį šiuo metu reikia mokėti maždaug 50,00 Eur per mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, jog po Sutarties sudarymo pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, o tai pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką yra savaime pakankama sąlyga vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, šalims sudarant Sutartį, ieškovas dirbo ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo, nes Covid-19 turėjo ypač neigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) sektoriui. Ieškovas per 2019 metų pirmus 8 kalendorinius mėnesius (į kuriuos patenka ir Sutarties sudarymas) iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 7 201,00 Eur (į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos), kai tuo tarpu tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu ieškovas iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbo tik 4 620,00 Eur, o į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos. Po Sutarties sudarymo iš esmės sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, bet ieškovas ir toliau privalo vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime (Sutartyje) nurodytas kredito sutartis, sudarytas su kredito įstaiga „Swedbank“, AB. Šių ieškovo privalomų vykdyti įsipareigojimų suma per mėnesį sudaro maždaug 820,00 Eur (į kuriuos įeina paskolos, paskolų draudimai, ieškovo pensijų fondas bei nepilnamečio vaiko fondas). Artimiausiu metu šie įsipareigojimai nebus baigti vykdyti. Be to, ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas ir nuo šio momento ieškovui atsirado pareiga iš esmingai sumažėjusių pajamų teikti išlaikymą ir antrajam savo vaikui.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė K. Š. nurodė, kad su ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su dukra L. Š. tvarkos, išdėstytu patikslintame ieškinyje, ji sutinka iš dalies. Prašė konkrečiai nustatyti, kad ieškovo ir dukros bendravimas turi vykti 4 nakvynes per mėnesį. Taip pat prašė nustatyti, kad į bendravimą turi įeiti du savaitgaliai per mėnesį, kad ieškovas, vadovaudamasis vien savo patogumu, atsižvelgdamas tik į savo darbo grafiką, nekeistų savaitgalio nakvynių į nakvynes darbo dienomis. Derinantis vien prie tėčio darbo grafiko ir tėčiui gavus galimybes nevaržomai pasiimti su nakvynėmis vaiką darbo dienomis, jam nebereikėtų stengtis derinti pasimatymų savaitgaliais. Atsakovės manymu, teismas turėtų nustatyti ir maksimalų tėvo su nepilnamete dukra per mėnesį praleidžiamą dienų skaičių, kad būtų išlaikytas tėvų lygybės principas ir nesusiklostytų situacija, jog ieškovas su vaiku praleidžia daugiau laiko, nei motina, su kuria nustatyta faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Išlaikant tėvų lygybės principą, būtų tikslinga nustatyti, jog pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10, bet ne daugiau, nei 15 kalendorinių dienų. Be to, būtina nustatyti, jog apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką ieškovas K. Š. praneša ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios, kadangi 5 kalendorinių dienų laikotarpis yra per trumpas, atitinka vien tik ieškovo interesus. Taip pat būtina detalizuoti kada tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Būtina patikslinti vaiko grąžinimo laiką. Vaiko grąžinimas 20.30 val. neatitinka vaiko interesų, nes pažeistų įprastą miego režimą. Būtina detalizuoti kuris iš tėvų kokiais metais, kokias šventes švenčia, bei kada tiksliai ir iš kur vaikas yra paimamas, bei kur ir kada grąžinamas. Atsakovė prašė nustatyti, jog ieškovas A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse, rengiamose ne jo paties namuose, tik esant abipusiam šalių išankstiniam susitarimui. Taip pat reikia nustatyti konkrečią tėvo atostogų su vaiku trukmę.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė K. Š. nurodė, kad šalių dukters poreikiai yra iš dalies pasikeitę, tačiau skirtingai nei teigia ieškovas, jie nėra sumažėję. Per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokius faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Tai, kad vaikas nebelanko privačios ugdymo įstaigos, dar nereiškia, kad vaiko poreikiai visumoje sumažėjo ir ieškovui priklauso teikti mažiau išlaikymo. Nors iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad jo kasmėnesinės pajamos sumažėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šis pasikeitimas yra esminis. Visuotinė pandemija, dėl jos sumažėjęs (duomenys neskelbtini) skaičius ir atitinkamai ieškovo pajamos, yra laikina. Ieškovo pajamos sumažėjo ne dėl jo sveikatos problemų, jis vis dar yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios iš esmės neleistų ieškovui dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, nei kad ieškovas uždirba šiuo metu. Ieškovas savo vardu turi daug nekilnojamo turto, kurį gali realizuoti ir gauti iš to pajamų. Nors atsakovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame turte, skirtingai nei ieškovas, ji daugiau jokio turto, kurį galėtų realizuoti ir gauti iš jo pajamų, neturi. Atsakovės pajamos vis dar yra ženkliai mažesnės, nei ieškovo. Todėl šiai dienai šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui iš esmės yra nelygios. Nėra būtinybės papildomai teismo sprendime nustatyti, kad išlaikymo dydis bus peržiūrimas likus ne mažiau kaip 3 (trims) mėnesiams iki dukros išleidimo į mokyklą.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š., atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, patvirtintos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos 2019 m. liepos 31 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.1, 5.2 ir 5.3 punktais nustatytą A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarką ir nustatė A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. A. Š. ir K. Š. privalo sudaryti viena kitai palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto.

2. A. Š. ir K. Š. privalo veikti išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis.

3. A. Š. su nepilnamete dukra L. Š. kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 (dešimt), bet ne daugiau nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau nei 4 (keturios) bet ne daugiau nei 6 (šešios) nepilnametės dukros nakvynės pas tėvą, iš jų 2 (dvi) nakvynės turi būti savaitgalį/savaitgaliais (iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį), likusios nakvynės gali būti darbo dienomis. Nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas tėvą nakvoja tik savaitgaliais – iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis.

4. A. Š. bendravimas su nepilnamete dukra tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai vyksta ne ilgiau nei 3 (tris) dienas (2 (dvi) nakvynės), išskyrus šio sprendimo 12 ir 13 punktuose nurodytą tėvo ir nepilnametės dukters bendravimą atostogų metu. A. Š., norėdamas su nepilnamete dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas (2 nakvynės) iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę privalo suderinti su K. Š. iš anksto, prieš 14 kalendorinių dienų.

5. A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios.

6. A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba iš gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 19.00 – 19.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios. A. Š. bendravimas su dukra darbo dienomis galimas tik tomis dienomis, kai L. Š. nelanko užklasinių užsiėmimų, arba, jeigu lanko, tėvas vaiką pasiima pasibaigus užklasiniams užsiėmimams ir grąžina į gyvenamąją vietą iki prasidedant užklasiniams užsiėmimams. L. Š. mama K. Š. privalo užtikrinti, kad užklasiniai užsiėmimai, kuriuos lankys L. Š., vyks ne daugiau nei du kartus per savaitę darbo dienomis.

7. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 27 d.) 19.00 – 19.30 val.

8. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką gruodžio 30 d. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 2 d. 19.00 – 19.30 val.

9. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Velykų antros dienos 19.00 – 19.30 val.

10. A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose. Apie tai, ar A. Š. ketina dalyvauti dukros renginiuose, vaiko tėvas K. Š. informuoja ne vėliau kaip likus vienai kalendorinei dienai iki planuojamo renginio.

11. A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis.

12. A. Š. su nepilnamete dukra praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros atostogų metu.

13. Iki šalių nepilnametė dukra nelanko mokyklos, A. Š. žiemos metu su nepilnamečiu vaiku atostogauja 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – nepertraukiamai pusę vaiko oficialių žiemos atostogų, t. y. atostogos turi būti priderintos prie L. Š. lankomos ugdymo įstaigos atostogų kalendoriaus ir vykdomos moksleivių atostogų metu.

14. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.

15. A. Š. vaiką atostogoms pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10.00 – 10.30 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 – 19.30 val.

16. A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi.

17. A. Š. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei gauna K. Š. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis.

Priteisė ieškovo A. Š. naudai iš atsakovės K. Š. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš ieškovo A. Š. priteisė 54,00 Eur žyminį mokestį ir 15,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Valstybei iš atsakovės K. Š. priteisė 15,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Likusią ieškinio ir patikslinto ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. Š. ir atsakovės K. Š. duktė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino K. Š. ir A. Š. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kuria šalys be kita ko susitarė dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

8. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30419-1102/2019 nustatyta ieškovo A. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. Š. tvarka. Konfliktas kilo dėl to, kad, atsakovei su dukra L. Š. (duomenys neskelbtini) mėnesį persikėlus gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atsakovei neleidžiant ieškovui pasiimti dukrą pas save į namus (duomenys neskelbtini) su nakvyne, atsakovas, su dukra galėdavo nepertraukiamai bendrauti tik maždaug pusę dienos, nes kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trunka maždaug pusantros valandos, dar tiek pat trunka kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nustatė, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovą su nepilnamečiu vaiku sieja ypač stiprus emocinis tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas, kuriam neabejotinai neigiamą įtaką daro tai, jog visas ieškovo su vaiku bendravimas dėl atsakovės veiksmų bei Sutarties sąlygų nekonkretumo iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo realiai negalėdavo nepertraukiamai tęstis ilgiau nei pusdienį; ieškovas turi visas galimybes užtikrinti tinkamą ir pakankamą savo nepilnamečio vaiko priežiūrą ir auklėjimą vaiko buvimo pas jį metu; ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui yra puikiai žinoma, kadangi vaikas nuo pat gimimo augo ir gyveno ieškovui priklausančiame 87,09 m2 ploto trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vienas kambarys yra skirtas vaikui. Be to, ieškovas neturi jokių ketinimų keisti šią vaikui žinomą gyvenamąją vietą; ieškovas su vaiku turi daugybę bendrų hobių ir užsiėmimų, kuriais negali užsiimti vaikui su atsakove persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini); teisę bendrauti su vaiku turi ne tik ieškovas, bet ir ieškovo tėvai (vaiko seneliai), kurie po vaiko persikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini) taip pat yra praradę normalias galimybes bendrauti su vaiku bei su juo matytis. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus ir yra tinkamos vaikui augti ir vystytis. L. Š. paaiškino, kad jai patinka gyventi (duomenys neskelbtini), leisti laiką darželyje, kuriame ji turi daug draugų, ji pasiilgsta tėčio, su juo bendrauja kiekvieną dieną, patinka su juo žaisti. Vaiką sieja glaudus emocinis ryšys su abiem tėvais. Teismo posėdyje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismo posėdyje L. Š. nurodė, jog jai patinka bendrauti su tėčiu ir D., jos dukra (ieškovo sutuoktine ir podukra), kartu su jais leisti laiką, laisvalaikį. Šalys patvirtino, jog Alytaus apylinkės teismui 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi išsprendus ieškovo prašymą dėl laikinos ieškovo ir jo dukros L. Š. bendravimo tvarkos nustatymo (nurodant, kad ieškovas su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, į kurias patenka keturios dukters nakvynės pas ieškovą savaitgaliais), ieškovo ir jo dukters L. emocinis ryšys dar labiau sustiprėjo.

10. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, nustatyto ieškovo bendravimo su dukra nepakanka. Nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina ieškovo ir dukters L. pilnavertiško tarpusavio ryšio palaikymo.

11. Tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti dukrą. Byloje nėra duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

12. Nurodė, kad teismas, nustatydamas ieškovo ir jo dukters L. bendravimo tvarkos sąlygas, atsižvelgia į tai, jog po to, kai atsakovė su dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovo bendravimas su dukra buvo minimalus. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini), ieškovo pareigos atsakingos, neabejotinai keliančios įtampą ir nuovargį. Ieškovo kelionė iš (duomenys neskelbtini) į darbovietę trunka maždaug tris valandas, tiek pat trunka kelionė iš darbo namo. Ieškovas ir jo sutuoktinė D. Š. (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. Š.. Nurodė kad teismas, nustatydamas ieškovo ir dukters bendravimo tvarkos sąlygas, vadovaujasi ne tik prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekiant taip pat užtikrinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintas tėvų teises į poilsį, teisę turėti šeimą bei pareigas kitų šeimos narių atžvilgiu.

Atsiliepimas

13. Teismo vertinimu iš šalių patikslintame ieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovės atstovės baigiamojoje kalboje nurodytų siūlymų dėl nustatytinų ieškovo bendravimo su dukra tvarkos sąlygų matyti, kad šalys nesutaria dėl to, prieš kiek dienų ieškovas privalo pranešti atsakovei apie ketinimą nepertraukiamai bendrauti su dukra tris dienas (dvi nakvynes) (ieškovas nurodo 5 kalendorines dienas, atsakovė – 14 kalendorinių dienų), taip pat dėl to, kuris iš tėvų privalo užtikrinti ir pasirūpinti vaiko nuvežimu (pasiėmimu) bendrauti su tėvu ir parvežimu namo, ir dėl ieškovo prašymo nustatyti, kad A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir bylos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė dirba namuose pagal verslo liudijimą, ji šį darbą, nors ir gaudama žymiai mažesnes pajamas lyginant su prieš tai jos dirbtu darbu MB „(duomenys neskelbtini)“, pasirinko sąmoningai, siekdama užtikrinti savo pačios emocinę ir psichologinę gerovę bei dukters tinkamą priežiūrą, taip sumažindama savo, kaip motinos galimybes teikti savo vaikui didesnio dydžio išlaikymą, kad atsakovės darbo pobūdis leidžia jai individualiai ir lanksčiai planuoti savo darbo valandas, tuo tarpu ieškovas dirba atsakingą bei gerai apmokamą darbą (tai leidžia ieškovui teikti dukrai L. didesnį nei minimalus išlaikymą) pagal griežtai sudarytą darbo grafiką, jis daug laiko praleidžia kelionėse į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini), turi šeimą, mažametį vaiką, jų atžvilgiu taip pat turi atitinkamas pareigas, tarp kurių ir pareigą kartu su sutuoktine planuoti šeimos laiką, darė išvadą, jog 5 kalendorinių dienų terminas pranešti atsakovei apie ieškovo ketinimą tris dienas (dvi nakvynės) bendrauti su dukra yra protingas ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.

15. Teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti atsakovei pareigą (kas antrą ieškovo bendravimo su dukra kartą) nuvežti dukrą L. bendrauti su tėvu į (duomenys neskelbtini) ir ją parsivežti. Šalių vaikui gyvenant su atsakove, jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros, dalyvavimo jo auklėjime našta – atsakovė privalo rūpintis vaiko higiena, sveikata, slaugyti vaiką ligos metu, kas neabejotinai riboja jos galimybę dirbti, galimybę ilsėtis, gaminti maistą, rūpintis vaiko buitimi, jo laisvalaikiu, užklasiniais užsiėmimais, nuvesti vaiką į ugdymo įstaigą, būrelius, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, padėti ruošti pamokas. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas su vaiku per mėnesį praleidžia maždaug 6 dienas (paras), likusias 24-25 paras visa rūpinimosi vaiku našta tenka atsakovei. Todėl įpareigoti atsakovę nuvežti dukrą bendravimui su tėčiu į (duomenys neskelbtini) ir iš ten ją parsivežti būtų nesąžininga ir neteisinga.

16. Tenkintas ieškovo prašymas nustatyti, jog jis turi teisę dalyvauti visose dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo dalyvavimas dukters šventėse ir renginiuose, nesant šalių išankstinio susitarimo, pažeis šalių nepilnametės dukters interesus.

17. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, patvirtintos A. Š. ir K. Š. sudarytos 2019 m. liepos 31 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.1, 5.2 ir 5.3 punktais nustatyta A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarka keistina. Nustatytina ieškovo ir dukters bendravimo tvarka pagal tėvo patikslintame ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką su tam tikrais atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį bei baigiamojoje kalboje nurodytais ir teismo nuožiūra padarytais pakeitimais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

18. Teismo vertinimu ieškovo nurodoma aplinkybė, jog šalių dukros L. ikimokyklinio įstaigos lankymo bei maitinimo šioje įstaigoje mokestis sumažėjo nuo 300,00 Eur iki maždaug 50,00 Eur per mėnesį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalių nepilnametės dukters L. poreikiai sumažėjo, ir nėra pagrindu mažinti iš ieškovo dukters išlaikymui priteistą kas mėnesį mokamų išmokų sumą nuo 400,00 Eur iki 200,00 Eur. Įsipareigojimą kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius ieškovas prisiėmė Sutarties 4.2 punktu, tuo tarpu įpareigojimas teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur ieškovui nustatytas kitu Sutarties 4.1 punktu.

19. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog dukters poreikiai sumažėjo jai kartu su mama persikėlus gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes pragyvenimas (duomenys neskelbtini) yra brangesnis. Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną (2019 m. rugsėjo 5 d.) šalių nepilnametė dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o šiuo metu šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Lietuvoje dėl infliacijos pabrango kuras, maisto produktai, kitos prekės, paslaugos. Įvertinus šias aplinkybes, pagrindo konstatuoti, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai lyginant su buvusiais 2019 m. rugsėjo mėnesį sumažėjo, atsakovei su dukra persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), nėra.

20. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., todėl atsakovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma būtina 638,00 Eur suma (iš atsakovės nurodytos 743,00 Eur sumos reikalinga atimti lentelėje nurodytą maitinimo ugdymo įstaigoje 50,00 Eur sumą ir 55,00 Eur mokestį už darželį, nes šias sumas sumoka ieškovas atskiru susitarimu), kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, vertintina kaip iš dalies atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642,00 eurų (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – apie 470,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga didinama iki 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 520 Eur. Tokia minimaliosios mėnesinės algos ir kartu orientacinio būtinojo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydžio augimas, teismo nuomone atitinka šiandienines infliacijos tendencijas. Be to, turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 7 500,00 Eur, neatskaičius mokesčių (maždaug 5 250,00 Eur atskaičius mokesčius), o 2020 m. sausio – 2021 m. balandžio mėnesiais – 4 380,00 Eur, neatskaičius mokesčių (maždaug 3 070,00 Eur atskaičius mokesčius). Šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti valstybinį darželį, ieškovo prievolė mokėti už ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir maitinimą joje, kaip nurodė pats ieškovas, sumažėjo 250,00 Eur suma (nuo 300,00 Eur iki 50,00 Eur). Šiuo metu taip pat yra pasibaigusi ieškovo Sutartimi prisiimta prievolė pagal Sutarties 7.1 punktą mokėti atsakovei išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, jog nepaisant to, kad ieškovo gaunamas atlyginimas, atskaičius mokesčius, sumažėjo nuo maždaug 5 250,00 Eur iki 3 070,00 Eur, jo prievolės atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai sumažėjo bendra 650,00 Eur suma. Įvertinus pastarąja aplinkybę teismas darė išvadą, jog ieškovo pajamos lyginant jas su gautomis 2019 m. rugsėjo mėnesį, sumažėjo maždaug 30 proc. (nuo maždaug 5 250,00 Eur iki 3 720,00 Eur (3 070,00 Eur + 650,00 Eur)). Teismas sutiko su atsakovės nurodytu argumentu, kad, net ir sumažėjus atsakovo pajamoms, jos yra didelės, palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tai, kad ieškovo pajamos vis dar yra pakankamos teikti prisiimtą išlaikymą, patvirtina aplinkybė, kad jis iki 2021 m. liepos 29 d. teismo posėdžio pilnai vykdė įsipareigojimą dėl dukros išlaikymo, o duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jeigu atsirastų ir dar vienas vaikas, pinigų užtektų ir dar vienam.

22. Teismas įvertino ir tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Viso po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo turto už 46 500,00 Eur, bei 21 000,00 Eur dydžio kreditą. Teismo vertinimu transporto priemonių, tame tarpe 3 orlaivių turėjimas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo vardu turi ne tik būtinųjų, bet ir prabangos transporto priemonių.

23. Ieškovo vardu po santuokos nutraukimo buvo įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2021 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad bendrijos sąskaitoje yra 3 861,91 Eur piniginių lėšų bei ilgalaikio turto už 6 189,05 Eur, kurie, kaip nurodė ieškovas, yra įgyti iš jo asmeninių lėšų. Be to, ieškovas pateikė įrodymus, kad banko sąskaitoje turi sukaupęs lėšų, taip pat pateikė įrodymus apie sukauptas dideles sumas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sąskaitose.

24. Teismas nurodė, kad asmuo, turintis išlaikytinių, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turi įvertinti, ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinių teisių ir interesų. Ieškovas, prieš įsigydamas didelės vertės automobilį, už kurį jis kas mėnesį turi mokėti apie 300,00 Eur įmokas, t. y. beveik tiek, kokio dydžio išlaikymą moka dukrai, turėjo apsvarstyti tokio pirkinio įtaką savo finansinei padėčiai. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas jau turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurie egzistavo nutraukiant santuoką.

25. Ieškovas, susilaukdamas dar vieno vaiko su kita moterimi, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis dukra išliks iki jos pilnametystės ir ji negali būti perkeliama atsakovei, su kuria liko gyventi dukra.

26. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2019 m. rugsėjo mėnesį pablogėjo iš esmės, dėl ko jam teikiant nepilnametei dukrai L. 400,00 Eur dydžio išlaikymą nebegali būti patenkinti jo paties ir jo šeimos būtinieji, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentas, jog iš šalių nepilnametei dukrai mokamo išlaikymo sumos reikia išskaičiuoti kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaiko pinigus – 70,00 Eur.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra analizuojama ir aptariama, nes atsakovė nereiškė byloje priešieškinio dėl priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai L. padidinimo pablogėjus jos turtinei padėčiai.

28. Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl ieškovo ir jo dukters L. Š. bendravimo tvarkos nustatymo (šis ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai, ieškovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką nežymiai pakoregavus pagal atsakovės siūlymus tvarką labiau detalizuoti), iš atsakovės ieškovui priteistas A. Š. paduodant ieškinį sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis.

29. Netenkinus ieškinio ir patikslinto ieškinio dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai L. Š. sumažinimo, iš ieškovo valstybei priteistas paduodant ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis – 54,00 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

30. Ieškovas patyrė 2 374,03 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė patyrė 2 200,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, 50 proc., teismas nepriteisė šalių patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

31. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta nauja ieškovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarka, papildomai nustatant atsakovei K. Š. pareigą ne mažiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį atvežti ir pasiimti nepilnametę dukterį L. Š. ieškovo A. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo A. Š. reikalavimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punkto pakeitimo, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. reikalavimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punkto pakeitimo patikslintame ieškinyje nurodytu būdu tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus (šiuo atveju – nepilnamečio vaiko teisę pilnavertiškai bendrauti su savo tėčiu) privalo abu lygias teises ir pareigas turintys vaiko tėvai bei nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamojo vieta, tačiau atsakovė, turinti vienodas teises ir pareigas su ieškovu jų bendro vaiko atžvilgiu, buvo visiškai atleista nuo visų nepatogumų, rūpesčių bei laiko sąnaudų, atsirandančių dėl nepilnamečio vaiko persikėlimo gyventi su atsakove į kitą miestą.

1.2. Būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovo ir vaiko gyvenamąsias vietas pradėjo skirti (duomenys neskelbtini) kilometrų, todėl neteisinga ir nesąžininga yra teismo išvada, kad atsakovė yra atleista nuo rūpesčių bei laiko sąnaudų vežiojant vaiką. Šios išvados nepaneigia teismo nurodyta aplinkybė, kad vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su atsakove, jai tenka didesnė vaiko priežiūros bei dalyvavimo jo auklėjime našta.

1.3. Atsakovei būtina nustatyti pareigas todėl, kad pats teismas konstatavo, jog byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo ir dukters ryšys dar labiau sustiprėjo, dukra noriai vyksta pas tėtį į (duomenys neskelbtini), ten nakvoja, leidžia laiką.

1.4. Visą kelionių naštą perkeldamas ieškovui, teismas neatsižvelgė į šalių darbo pobūdį bei užimtumą. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), turi vykti į darbo vietą į kitą valstybę, neturi galimybių pats planuotis darbo laiko, turi pabendrauti tiek su šalių dukra, tiek su sūnumi bei sutuoktine. Tuo tarpu atsakovė dirba namuose, gali individualiai planuotis darbo laiką.

1.5. Teismas nustatė, kad atsakovė įdeda mažesnį indėlį į vaiko išlaikymą, nededa pakankamai pastangų, kad galėtų vaikui teikti didesnio dydžio išlaikymą, rūpinasi ne vaiko materialine gerove, o savo emocine ir psichologine gerove, tačiau neanalizavo ir nevertino, kokiu kitu būdu ir/ar formomis atsakovė galėtų labiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

1.6. Atsakovė maždaug vieną kartą per mėnesį nuosavu automobiliu vyksta į (duomenys neskelbtini) įvairiais reikalais, dėl ko jos įpareigojimas prisiimti bent minimalią vaiko vežiojimo naštą ir tokiu būdu bent kažkiek prisidėti prie pilnavertiško vaiko bendravimo su tėčiu, kartu tokiu būdu kompensuojant gerokai mažesnį indėlį į vaiko išlaikymą, neturėtų sukelti atsakovei didelių nepatogumų.

1.7. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šalims nutraukus santuoką, atsakovė su nepilnamete šalių dukra išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovo bei išsinuomojo (duomenys neskelbtini) kitą butą, kurio nuoma bent jau didžiąja dalimi taip pat buvo dengiama iš ieškovo atsakovei pasirašytos sutarties pagrindu mokamų piniginių lėšų. Be to, šalims nutraukiant santuoką bei pasirašant sutartį dėl jos nutraukimo pasekmių, egzistavo visiškai kitoks atsakovės socialinis jautrumas: atsakovė tuo metu nedirbo, buvo motinystės atostogose, augino šalių neseniai gimusį vaiką bei negalėjo gauti pajamų, pakankamų sau ir vaikui išlaikyti, todėl ieškovas, turėdamas galimybes bei atsižvelgdamas į tuo metu buvusią situaciją, sutiko gerokai daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi: šalių vaikas jau eina į darželį, o atsakovė yra visiškai pajėgi pati išlaikyti save, proporcinga apimtimi – ir šalių nepilnametį vaiką, pasirūpinti gyvenamąja vieta, transporto priemone ir t.t.

1.8. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktoje lentelėje nurodyta 743,00 Eur išlaidų suma, tačiau atskirų jos dalių neanalizavo ir nevertino, nors ji ir viršija orientaciniu kriterijumi laikomą vieno minimalaus mėnesio atlyginimo sumą. Neatsižvelgta, jog vaikas neturi specialių poreikių, kurie pateisintų mokėjimą didesnio išlaikymo dydžio nei aukščiau nurodytas socialiai priimtinas vaiko poreikių patenkinimo lygis.

1.9. Teismas koncentravosi tik į ieškovo turtinės padėties bei jos pasikeitimo įvertinimą, tačiau nieko nepasisakė apie bylos nagrinėjimo metu analizuotas aplinkybes, susijusias su atsakovės turtine padėtimi bei jos veiksmais imantis ar nesiimant priemonių gauti atitinkančias jos amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai (nors būtent dėl poreikio aiškintis šias aplinkybes buvo priėmęs nutartį atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės). Nėra aišku kokia dalimi prie 743,00 Eur išlaidų sumos prisideda atsakovė.

1.10. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovo pajamos sumažėjo 30 procentų, yra pakankamas pagrindas sumažinti ieškovo mokamą išlaikymo dydį.

Atsiliepimas

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas aplinkybes ir pagrįstai nustatė pareigą tėčiui pačiam pasiimti ir parvežti dukrą. Praleisdamas vidutiniškai 6 dienas per mėnesį su dukra, būtent ieškovas yra atleistas nuo didžiosios dalies nepatogumų, rūpesčių bei laiko sąnaudų, tenkančių auginant vaiką.

2.2. Skundžiamu sprendimu tenkinus didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, iš esmės sukurtos palankios sąlygos ieškovui bendrauti su vaiku jam patogia tvarka. Tenkintas ieškovo prašymas su vaiku bendrauti su nakvynėmis ne vien savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, kol mažametė šalių dukra nelanko mokyklos, bei prašymas apie norimą bendravimo laiką su atsakove tartis likus 5 kalendorinėms dienoms iki jo pradžios. Ieškinys tenkintas atsižvelgiantį į ieškovo užimtumą, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais ir taip užtikrinant tėvų teises į poilsį, teisę turėti šeimą bei pareigas kitų šeimos narių atžvilgiu.

2.3. Atsakovė deda visas pastangas, kad užtikrinti vaiko poreikių finansinį patenkinimą. Atsakovė nuo 2021 m. gruodžio mėnesio intensyviai ieško darbo. Suradusi darbą turės darbines funkcijas vykdyti pagal nustatytą grafiką. Esant pareigai mažiausiai du kartus į mėnesį transportuoti pirmyn atgal ieškovui vaiką, tai prieštaraus galimybei ir teisei dirbti nustatytu grafiku bei tiesiogiai kliudys vykdyti savo pareigą aprūpinti vaiką materialiai.

2.4. Vaiko tarpmiestinis transportavimas reikalauja atskirų laiko sąnaudų. Pareiga mamai transportuoti vaiką pas tėtį du kartus per mėnesį sudarytų mažiausiai 14 valandų papildomų laiko sąnaudų ir reikalautų tam tikslui paaukoti dalį asmeninio laiko, įprastiniu atveju tenkančio būtinajam poilsiui tuo laikotarpiu, kol vaikas svečiuojasi pas tėvą.

2.5. Atsakovė neturi kas galėtų padėti pasirūpinti nepilnametės dukters priežiūra. Vienai auginant vaiką, atsakovei, tiek kaip mamai, tiek kaip žmogui, tenka visas namų buities ir šeimos visapusės gerovės palaikymo krūvis. Siekiant vykdyti šias atsakomybes tinkamai, yra būtina skirti laiko pilnavertiškam poilsiui ir jėgų atgavimui. Laisvalaikį praleisti be vaiko atsakovė gali tik laikotarpiu, kai vaikas svečiuojasi tėvo namuose.

2.6. Važiavimo laikas taip pat yra buvimo kartu laikas, kuris gali būti išnaudotas bendravimui.

2.7. Vaiko transportavimas pareikalaus vidutiniškai 60,00 Eur per mėnesį, o ieškovas neketina prisidėti dengiant šias išlaidas.

2.8. Kaip rodo pastarųjų dviejų metų praktika, iki šiol atsakovė bent kartą į mėnesį dukrą ieškovui nuveždavo pati, tokiu būdu palengvindama ieškovui jo turimų atsakomybių, susijusių su vaiko transportavimu, vykdymą.

2.9. Reikalavimas priteisti šalių nepilnametei dukrai išlaikymą nebuvo sprendžiamas, nes jo dydis yra nustatytas šalių susitarimu nutraukiant santuoką ir patvirtintas teismo sprendimu. Ieškovas pats sutiko vaikui mokėti tokio dydžio išlaikymą.

2.10. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovei su vaiku persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), sumažėjo vaiko poreikiai. Maistas, kuras, patarnavimai bei kitos su vaiko gyvenamąja vieta bei buitimi susijusios išlaidos, tiek medikamentai, vaiko rūbeliai ir jo lavinimui skirtos priemonės visuose Lietuvos miestuose kainuoja apytikriai vienodai. Be to, duodamas paaiškinimus teisme, ieškovas pats nurodė, jog vaiko šiandieniniai poreikiai, palyginus su poreikiais santuokos nutraukimo metu, iš esmės nepasikeitė, išlaidos nesumažėjo.

2.11. Aplinkybė, kad vaikas nebelanko privataus darželio (už kurį reikėjo mokėti 300 Eur/mėn., o dabar už valstybinį darželį mokama 60 Eur/mėn. suma), negali įtakoti ieškovo prašomos pakeisti 400,00 Eur išlaikymo sumos, kadangi už ugdymo įstaigą 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimo 4.2. punktu ieškovas įsipareigojęs mokėti atskirai ir šio punkto pakeisti ieškovas neprašė.

2.12. Ieškovo gaunamų pajamų dydis pasikeitė, bet ir po sumažėjimo jo gaunamos pajamos žymiai didesnės palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Ieškovo pajamos yra penkis kartus didesnės, nei atsakovės gaunamos pajamos. Be to, iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad jo darbo krūvis beveik grįžo į įprastinį, o dėl to turėtų padidėti pajamos. Ieškovas po santuokos nutraukimo įsigijo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, įgijo kreditą. Atsakovo vardu yra registruoti orlaiviai, transporto priemonės, įregistruota įmonė. Ieškovas turi lėšų banko sąskaitose, sukaupęs dideles sumas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis pablogėjo tiek, kad turėtų būti mažinama mokamo išlaikymo suma.

2.13. Atsakovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovas nenurodė kokia suma per mėnesį reikalinga vaiko poreikiams tenkinti.

2.14. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog mokėdamas 400,00 Eur išlaikymą ieškovas išlaiko ir atsakovę. Ieškovo dukrai teikiamą išlaikymo dydį nustatė pats ieškovas nutraukdamas santuoką, susitarimas buvo patvirtintas teismo. Nutraukiant santuoką, ieškovo atsakovei asmeniškai, dėl kūdikio priežiūros nedirbančiai vaiko mamai, teiktas išlaikymas iki kol vaikui sueis treji metai, buvo nustatytas atskiru sutarties 7.1. punktu ir taip pat sudarė atskirą 400,00 Eur sumą.

2.15. Bylos nagrinėjimo metu vidutinės atsakovės pajamos iš individualios veiklos sudarė 642,00 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Nors atsakovė šiuo metu ieško geriau apmokamo darbo, jos galimybės išlaikyti vaiką yra mažesnės nei ieškovo. Turto, kurį galėtų realizuoti ir gauti iš jo pajamų, atsakovė neturi. Auginant mažametį vaiką yra apribotos atsakovės galimybės susirasti darbą, nes darbo laikas turi būti suderinamas su ugdymo įstaigos darbo laiku. Vaiko poreikiai didėja atsižvelgiant į vaiko amžių. Kyla maisto produktų kainos, komunaliniai mokesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), bei sprendimo dalies, dėl nenustatymo atsakovei pareigos, vykdant bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką, atvežti ir parsivežti vaiką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareigos atvežti (parsivežti) vaiką atsakovei nustatymo

35. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta nauja ieškovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarka, papildomai nustatant atsakovei K. Š. pareigą ne mažiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį atvežti ir pasiimti nepilnametę dukterį L. Š. ieškovo A. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad vaiką iš gyvenamosios vietos bendravimui pasiima ir atgal parveža vaiko tėvas (ieškovas), neįvertino didelio ieškovo užimtumo, atmetamas, kaip nepagrįstas.

37. Apeliantas nurodo, kad atsakovė maždaug kartą per mėnesį vyksta į (duomenys neskelbtini), todėl galėtų prisiimti bent minimalią vaiko vežiojimo naštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytus ieškovo teiginius, todėl jie nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir (ar) byloje esančius įrodymus. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko tėvai tarpusavio bendru sutarimu, bei vadovaudamiesi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, bet kada gali pakeisti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šalių vaikui gyvenant su atsakove, jai tenka didesnė vaiko priežiūros, dalyvavimo jo auklėjime našta. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškovas pripažino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad L. Š. su juo būna 6 dienas per mėnesį, likusias dienas (24-25 dienas per mėnesį) šalių dukra būna su mama. Ieškovas nurodė, kad dukrą į (duomenys neskelbtini) pasiima 2-3 kartus per mėnesį (2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas tenka skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, rūpintis vaiko higiena, sekti ugdymą, vesti (vežti) vaiką į neformaliojo ugdymo užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsižvelgiant į tai, visiškai teisinga laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga ir sąžininga tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę ne mažiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį atvežti ir parsivežti šalių nepilnametę dukrą L. Š. į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

39. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

40. Nagrinėjamoje byloje A. Š. ieškinys pareikštas abiem aukščiau nurodytais pagrindais. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti iš A. Š. priteistą išlaikymo dydį dukrai L. Š., turėjo nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su L. Š. poreikių pasikeitimu – sumažėjimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su A. Š. turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pablogėjimu).

41. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, todėl būtent ieškovui A. Š. teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad šalių vaiko poreikiai yra sumažėję.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

42. Ieškovas reiškė reikalavimą pakeisti išlaikymo vaikui dydį jį sumažinant nuo 400,00 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovas A. Š. grindė esminiu dukters poreikių sumažėjimu, kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, vaiko gyvenamoji vieta pasikeitė. 2019 m. rugsėjo 5 d. vaikas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, o dabar – (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat vaikas nebelanko privataus darželio (duomenys neskelbtini), už kurį buvo mokama maždaug 300,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu šalių dukra lanko valstybinį darželį (duomenys neskelbtini) ir už jį mokama maždaug 50,00 Eur per mėnesį.

43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, panaikindamas K. Š. ir A. Š. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys be kita ko susitarė dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. išlaikymo:

– ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gera valia įsipareigojo mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės (Sutarties 4.1 p.);

– papildomai ieškovas įsipareigojo kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.2 p.).

44. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą. 2019 metais ieškovas A. Š., nutraukdamas santuoką, sutiko, kad L. Š. poreikiams reikalinga skirti 400,00 Eur ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

45. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas, pasirašydamas aukščiau nurodytą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktą, įsipareigojo dukrai teikti 400,00 Eur išlaikymo dydį fiksuota suma kasdieninių dukters poreikių tenkinimui. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2 punktu A. Š. prisiėmė papildomus įsipareigojimus, susijusius su šalių dukters išlaikymu, t. y. įsipareigojo kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius. Teisėjų kolegija įvertinusi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, sprendžia, kad A. Š. įsipareigojo ne tik teikti po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai, bet ir apmokėti visas išlaidas, susijusias su L. Š. ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu, neapibrėžiant konkretaus šių išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovo argumentas, kad šalių vaiko ikimokyklinio ugdymo išlaidos L. Š. persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) sumažėjo nuo apytiksliai 300,00 Eur per mėnesį iki apytiksliai 50,00 Eur per mėnesį, nesudaro pagrindo išvadai, kad turi būti mažinama santuokos nutraukimo metu ieškovo įsipareigota teikti vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui išlaikymo suma (400,00 Eur) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad susidariusią situaciją vertinant priešingai, šalių vaiko poreikių tenkinimo lygis būtų nepagrįstai sumažintas.

46. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra gerokai brangesnis pragyvenimas, nei mažesniuose šalies miestuose, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad dukters L. Š. poreikiai po 2019 m. rugsėjo 5 d. yra esmingai sumažėję būtent dėl to, kad vaikas šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebegyvena (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. yra praėję daugiau kaip 2 metai ir šalių dukra yra paaugusi (2019 m. rugsėjį jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, skundžiamo sprendimo priėmimo metu – (duomenys neskelbtini) metų), todėl ir jos poreikiai natūraliai yra padidėję. Šalių dukrai paaugus, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos taip pat lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei 2019 m. rugsėjo 5 d. Per daugiau kaip dvejus metus L. Š. poreikiai tik padidėjo ir ieškovo teikiamas 400,00 Eur išlaikymas šiuo metu juos atitinka, net jeigu ir laikyti, kad prieš dvejus metus galimai jie ir buvo padidinti.

48. Apibendrinant šios nutarties 42-47 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog šalių nepilnamečio vaiko L. Š. poreikiai lyginant juos su buvusiais 2019 m. rugsėjo mėnesį, iš esmės sumažėjo.

Dėl esminio ieškovo turtinės padėties (ne)pasikeitimo

49. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

50. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

51. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apelianto argumentą, jog teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovo iš profesinės veiklos gaunamos pajamos po šalių santuokos nutraukimo sumažėjo 30 proc., yra pakankamas pagrindas sumažinti ieškovo mokamo išlaikymo šalių vaikui dydį.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar A. Š. turtinė padėtis po 2019 m. rugsėjo iš esmės pablogėjo būtina įvertinti ne tik jo iš profesinės veiklos ((duomenys neskelbtini) darbo funkcijų atlikimo) gaunamas pajamas (jų pokytį lyginant su pajamomis, gautomis santuokos nutraukimo metu), bet ir ieškovo turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), šio turto apimtį palyginant su turtu, turėtu santuokos nutraukimo metu. Akcentuotina, kad apeliantas neginčija skundžiamu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, susijusių su A. Š. turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovas be jau santuokos nutraukimo metu turėto registruoto nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo įgijo turto už 46 500,00 Eur, bei 21 000,00 Eur dydžio kreditą: 2020 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 736,00 Eur ; 2021 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu įgijo pastatą – pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 170,00 Eur; 2021 m. kovo 19 d. įsigijo 1/2 dalį orlaivio Aeroprakt A-22 L, už kurį sumokėjo 17 500,00 Eur; 2020 m. rugsėjo 24 d. įgijo transporto priemonę GAZ 67, v/n (duomenys neskelbtini) kurios vertę ieškovas įvardijo 5000,00 Eur; 2020 m. rugsėjo 24 d. įgijo transporto priemonę GAZ 69, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertę ieškovas įvardijo 3000,00 Eur ; lizingo s tarties pagrindu įgijo transpoto priemonę TOYOTA C-HR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 21 000,00 Eur vertės, už kurią mokama kasmėnesinė 300,00 Eur įmoka.

53. Ieškovas nurodo, kad jo pajamos yra sumažėję, bet jis ir toliau moka įmokas pagal kredito sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kredito įmokų bankui mokėjimas taip pat nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes nors asmuo ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausindamas turtą.

54. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat neginčijo pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centras vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatus, visų 8 ieškovo vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų vertė yra 234 789,87 Eur.

55. Ieškovui nenuginčijus pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo metu ieškovo vardu buvo ir šiuo metu tebėra registruoti dar 2 orlaiviai ir dar 3 transporto priemonės, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog ieškovui priklauso 6 transporto priemonės bei 3 orlaiviai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo vardu turi ne tik būtinųjų, bet ir prabangos transporto priemonių.

56. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po santuokos nutraukimo buvo įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyviu yra ir ieškovas. Iš 2021 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad šio juridinio asmens sąskaitoje yra 3 861,91 Eur piniginių lėšų bei ilgalaikio turto už 6 189,05 Eur, kurie, kaip nurodė ieškovas, yra įgyti iš jo asmeninių lėšų. Ieškovas apeliaciniu skundu šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turi sukaupęs lėšų banko sąskaitoje, taip pat yra sukaupęs ženklias sumas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sąskaitose. Apibendrindamas, tai kas nurodyta šios nutarties 51-55 punktuose apeliacinės intancijos teismas sprendžia, kad ieškovas po 2019 m. rugsėjo 5 d. savo turimą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą ženkliai pagausino.

57. Ieškovo pateiktas „Swedbank“ AB banko išrašas patvirtina, kad 2019 m. pabaigoje-2020 m. pradžioje už VŠĮ „(duomenys neskelbtini)s“ ieškovas mokėjo vidutiniškai 292,00 Eur. Nuo 2020 m. liepos mėnesio už (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo mokėta suma vidutiniškai sudarė 55,00 Eur (dokumento DOK-17117 priedas). Vadinasi ieškovo mėnesinės išlaidos, susiję su dukters ikimokykliniu ugdymu nuo 2020 m. liepos mėnesio sumažėjo vidutiniškai 237,00 Eur (292,00 Eur-55,00 Eur). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas šiuo metu taip pat yra pasibaigusi ieškovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prisiimta prievolė (sutarties 7.1 punktas) mokėti atsakovei išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur. Tesėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė, kad po 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovo prievolės atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai sumažėjo apie 637,00 Eur suma per mėnesį (237,00 Eur + 400,00 Eur).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

59. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias ieškovo labai gerą turtinę padėtį, bei vadovaudamasi nutarties 58-59 punktuose nurodyta teismų praktika pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju vaiko pinigai gali būti panaudoti kitiems (ne būtiniesiems) vaiko poreikiams tenkinti.

61. Ieškovas savo pasunkėjusią turtinę padėtį įrodinėjo ir ta aplinkybe, kad jo naujoje šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas – H. Š.. Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką ir tai reikalauja iš ieškovo papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra logiška ir suprantama, šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos. Kita vertus, ieškovui įrodinėjant savo pablogėjusią turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio ir neteikiant byloje duomenų bei įrodymų apie ieškovo įrodinėjamas papildomas esmines išlaidas jo nepilnamečio vaiko H. Š. išlaikymui bei jų dydžio, pagrįstumo ir šių išlaidų poveikio ieškovo turtinės padėties esminiam pablogėjimui, teismas, įvertinęs bendrą ieškovo turtinę padėtį, kuri vertintina kaip labai gera, neturi pagrindo spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

62. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2019 m. rugsėjo mėnesį pablogėjo iš esmės (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo išvadai, kad A. Š. teikiant nepilnametei dukrai L. Š. 400,00 Eur dydžio išlaikymą, nebegalėtų būti patenkinti jo paties ir jo šeimos būtinieji, gyvybiškai svarbūs poreikiai ir būtų pažeistas proporcingumo principas.

63. Išvadą, kad ieškovas yra finansiškai pajėgus teikti dukrai 400,00 Eur dydžio išlaikymą patvirtina ieškovo teismo posėdžiuose teikti paaiškinimai, nurodant, kad gimus ir dar vienam vaikui, pinigų užtektų ir jam. Taip pat ieškovo teikti paaiškinimai, kad jis dukrai L. Š. (duomenys neskelbtini) yra apmokėjęs gimnastikos bei oro jogos užsiėmimus (2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 55 s.).

64. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo atsakovės pateiktos vaiko poreikių lentelės, nors joje nurodomų vaiko poreikių suma viršija minimalios mėnesinės algos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju reikalavimas sumažinti vaiko išlaikymo dydį buvo grindžiamas 1) vaiko poreikių sumažėjimu; 2) ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Šie du pagrindai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo visiškai naujai vertinti šalių dukros poreikių pagrįstumo, kadangi išlaikymo priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neturėjo procesinės pareigos iš naujo įrodyti vaiko poreikių dydį. Minėta, jog būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad L. Š. poreikiai po 2019 m. rugsėjo 5 d. yra iš esmės sumažėję.

65. Apeliantas nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl atsakovės turtinės padėties bei jos veiksmų imantis ar nesiimant priemonių gauti jos amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas L. Š.. Apeliantas taip pat nurodo, jog nėra aišku, kokia dalimi prie 743,00 Eur išlaidų vaiko poreikiams tenkinti sumos prisideda atsakovė. Šiuos ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, susijęs su atsakovės netinkamu pareigos teikti išlaikymą dukrai L. Š. vykdymu ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės K. Š. priteisimo. Taip pat nebuvo reiškiamas ir reikalavimas sumažinti ieškovo teikiamą išlaikymą dukrai L. Š. tuo pagrindu, kad iš esmės pagerėjo atsakovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatyti atsakovės turtinės padėties ir (ar) nustatinėti aplinkybių, susijusių su atsakovės pastangomis pagerinti savo turtinę padėtį bei didesne dalimi prisidėti prie šalių dukros išlaikymo.

66. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti ar panaikinti. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

69. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė