- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2-894-810/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00007-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- K. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Bakšienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – D. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti institucija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 33-42), prašydamas:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.3 punktą, išdėstant jį taip:
„5.3. Pareiškėjo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra L. Š. tvarka:
5.3.1. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau kaip 4 nepilnametės dukros nakvynės pas pareiškėją;
5.3.2. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios;
5.3.3. Pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios. Nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas pareiškėją nakvoja tik savaitgaliais - iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis;
5.3.4. Jei šalys nesusitaria kitaip, šalių nepilnametė dukra vienais kalendoriniais metais su tėvu A. Š. švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, o kitais metais – Šv. Kūčias ir Naujuosius metus;
5.3.5. Pareiškėjas A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose;
5.3.6. Pareiškėjas A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis;
5.3.7. Pareiškėjas A. Š., ketindamas su nepilnamete dukra išvykti į užsienį arba bendrauti su nepilnamete dukra ilgiau nei 3 dienas iš eilės, privalo apie tai informuoti K. Š. likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kelionės ar ilgiau nei 3 dienas truksiančio bendravimo pradžios. A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi. K. Š. kelionės su nepilnamete dukra į užsienį privalo būti suderintos su nepilnametės dukros ugdymo įstaiga;
Šalies argumentai
5.3.8. Pareiškėjas A. Š. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei gauna K. Š. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis.“;
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktą, išdėstant jį taip:
„4.1. Pareiškėjas A. Š. nepilnametės dukros L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis moka po 200 Eur (du šimtus eurų) iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos K. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama K. Š.. Bet kokias valstybės ar savivaldybės skiriamas ir išmokamas išmokas vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant, - savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamą universalią išmoką vaikui, iki vaiko pilnametystės gauna ir vaiko poreikiams tenkinti naudoja K. Š..“
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. patikslintame ieškinyje nurodė, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra L. Š. tvarką. Daugiau nei dviejų mėnesių praktika, šalims laikantis teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, išryškino tiek ieškovo ieškinyje prašomos nustatyti nuolatinės ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos tam tikrus trūkumus ir privalumus, tiek ir teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos tam tikrus trūkumus ir privalumus, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 377 straipsniu, patikslintu ieškiniu patikslino byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovas civilinę bylą Nr. e2-894-810/2021 prašo nagrinėti būtent pagal šiuos galutinai suformuluotus jo reikalavimus.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, buvo nutraukta ieškovo A. Š. ir atsakovės K. Š. santuoka jų abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, šalys, priėmusios sprendimą nutraukti santuoką, susitarė dėl visų santuokos nutraukimo byloje būtinų išspręsti klausimų, inter alia ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Konkrečiai šalys šiais klausimais susitarė, jog:
Žemesnės instancijos teismas
- nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 3.1 p.);
- ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė (Sutarties 4.1 p.);
- papildomai ieškovas įsipareigoja kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.2 p.);
- šalių nepilnamečio vaiko ateityje lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius, stovyklas ir t.t) tėvai parenka bendru tarpusavio sutarimu, o jo nepavykus pasiekti per 30 kalendorinių dienų nuo vieno iš tėvų pateikto pasiūlymo dienos, užklasinę veiklą parenka atsakovė ir apie tai ne vėliau, kaip per 5 (penkias) dienas nuo sutarties su užklasinę veiklą teikiančia įstaiga sudarymo dienos, el. paštu informuoja ieškovą. Šias išlaidas šalys įsipareigoja apmokėti lygiomis dalimis po ½. Ieškovas savo dalį pagal atsakovės arba tiesiogiai ugdymo įstaigos jam el. paštu ar kitomis priemonėmis pateiktas kasmėnesines/metines sąskaitas sumoka pasirinktinai arba atsakovei į jos banko sąskaitą arba tiesiogiai ugdymo įstaigai (Sutarties 4.3 p.);
- šalys užtikrina viena kitai sudaryti palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto (Sutarties 5.1 p.);
- šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis (Sutarties 5.2 p.);
- atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, o ieškovas konkretų, pageidaujamą praleisti su vaiku laiką, įsipareigoja suderinti su atsakove likus ne mažiau, kaip septynios dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Ieškovas įsipareigoja su nepilnamečiu vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.).
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, tiek kasacinio teismo, tiek žemesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog:
- taisyklė, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, nėra absoliuti: prie tokių procesinių sprendimų, kurie neturi res judicata (t.y. galutinio teismo sprendimo) galios, priskiriami teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (išlaikymo dydžio pakeitimo), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (pakeitimo);
- teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) įvykus esminiam bent vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus paties nepilnamečio vaiko poreikiams;
- kai šalys nesusitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas sprendžiamas ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog po to, kai ieškovas ir atsakovė pasirašė Sutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ją patvirtino, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, į kurias šalys atsižvelgė, sudarydamos Sutartį bei susitardamos dėl konkrečių jos sąlygų, Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti tam tikras Sutarties sąlygas.
Šiame kontekste ieškovas pažymėjo, kad iki šalims sudarant Sutartį, ieškovas, atsakovė ir jų nepilnametis vaikas gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ir ieškovo iki santuokos su atsakove sudarymo įsigytame 87,09 m² ploto 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute šalių nepilnametis vaikas gyveno nuo gimimo (duomenys neskelbtini). Šalių tarpusavio santykiams blogėjant, atsakovė dar iki Sutarties sudarymo nusprendė išsikelti iš ieškovo buto bei išsinuomojo butą Fabijoniškių rajone, Vilniuje. Atsakovei išsikėlus gyventi atskirai nuo ieškovo, šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti privatų darželį Žirmūnų rajone, Vilniuje. Atsakovei išsikėlus gyventi atskirai nuo ieškovo, tapo aišku, kad šalims nebėra prasmės tęsti santuokos, tačiau šalys iš esmės gražiuoju išspręsdavo visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, nekildavo ginčų dėl vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos ar kurios nors šalies teisės nevaržomai bendrauti su vaiku.
Taigi, šalims sudarant Sutartį bei tariantis dėl jos sąlygų, egzistavo tokios faktinės aplinkybės, jog abi šalys gyveno Vilniuje, šalių nepilnametis vaikas ėjo į šalių bendru sutarimu išrinktą privatų darželį ir abi šalys turėjo galimybes nevaržomai bendrauti su vaiku. Šių aplinkybių kontekste ieškovas sutiko su Sutarties sąlygomis, jog: (1) šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 3.1 p.), (2) šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas gera valia kiekvieną mėnesį skirs po 400 Eur iki pat vaiko pilnametystės bei papildomai apmokės vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.1 – 4.2 p.) bei (3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendraus ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.). Kaip jau minėta aukščiau, Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad jos abi veiks išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime bei vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis dalyvaudamos vaiko auklėjime ir ugdyme (Sutarties 5.2 p.).
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nei šalims derantis dėl Sutarties sąlygų, nei ją pasirašant atsakovė nebuvo užsiminusi apie tai, kad ji turi bent mažiausių ketinimų ateityje iš esmės pakeisti savo gyvenamąją vietą bei persikelti gyventi į kitą miestą. Apie savo apsisprendimą iš esmės pakeisti savo, o kartu ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atsakovė nepranešė ir 2020 metų vasario mėnesį, kai netikėtai nusprendė laikinai išvykti į Druskininkus bei išsinuomoti šiame mieste butą. Priešingai, - atsakovė, išvykdama į Druskininkus, deklaravo, jog ji ten išvyksta tik laikinai ir nori tik kuriam laikui pakeisti aplinką. Atsakovė kartu su savimi taip pat pasiėmė ir šalių nepilnametį vaiką, kuris, kaip jau minėta aukščiau, ėjo į darželį Vilniuje bei buvo prisiimtas sutartinis įsipareigojimas jį ir toliau ten vesti.
Maža to, kad atsakovė 2020 metų vasario mėnesį su šalių nepilnamečiu vaiku netikėtai išvyko į Druskininkus, kur, kaip ji nurodė, ketino pabūti tik kurį laiką, atsakovė, pakeitusi savo gyvenamąją vietą, pradėjo riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku: atsakovė iki teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo leisdavo ieškovui pasiimti vaiką tik be nakvynės, kas reiškia, kad ieškovas su vaiku galėdavo nepertraukiamai pabendrauti tik maždaug pusę dienos, kadangi dar ne mažiau nei pusantros valandos ieškovas užtrukdavo ir iki šiol užtrunka nuvykti iš Vilniaus į Druskininkus, po to – vėl tiek pat iš Druskininkų grįžti į Vilnių. Dėl šios priežasties nukentėdavo ne tik ieškovo bendravimas su vaiku bei vaiko bendravimas su savo tėvu, bet ir objektyviai nebelikdavo galimybės ieškovui laikytis Sutartimi prisiimto įsipareigojimo su vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis yra dirbantis žmogus, todėl pilnavertiškai bendrauti su vaiku ieškovas iki 2021 m. gegužės 5 d. nutarties priėmimo iš esmės galėdavo tik laisvomis nuo darbo dienomis, kurios nebūtinai sutampa su savaitgaliais, tačiau atsakovei vaiko su nakvyne ieškovui griežtai neduodant, ieškovui iš esmės likdavo tik du pasirinkimai, iš kurių nei vienas nei vaikui, nei ieškovui nėra patogus: ieškovas, vien kelionei sugaišdamas apie 3 valandas, galėdavo arba atvykti pusdieniui pabendrauti su vaiku Druskininkuose, arba dar papildomai sugaišdamas 3 valandas, kelioms valandoms parsivežti pas save į Vilnių, tokiu būdu didžiąją laiko dalį praleidžiant kelionėje automobilyje, tačiau suteikiant vaikui galimybę pabūti savo gimtuosiuose namuose Vilniuje bei susitikti su Vilniuje gyvenančiais ieškovo tėvais (vaiko seneliais).
Ieškovas tikėjosi, kad aptariama pačios atsakovės sukurta ir išimtinai tik nuo jos pačios valios priklausanti problema savaime išsispręs atsakovei sugrįžus į Vilnių, tačiau prieš šios bylos iškėlimą paaiškėjęs faktas, kad atsakovė nuosavybės teise 2020 m. spalio 23 d. įsigijo gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą Druskininkuose, leidžia daryti išvadą, kad aptariama problema artimiausiu metu savaime neišsispręs, o atsakovė, priešingai nei deklaravo išvykdama, yra nusiteikusi ne laikinai praleisti laiką Druskininkuose, o kurti juose tvirtus ilgalaikius santykius, kartu turinčius esminės įtakos ir tolimesniam Sutarties vykdymui bei ieškovo ir vaiko tarpusavio bendravimui.
Tai, kad (1) šalims sudarant Sutartį bei derantis dėl jos sąlygų atsakovė neturėjo jokių ketinimų keisti savo, o kartu ir šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos bei nebuvo jokių požymių, jog atsakovė galėtų pradėti riboti ieškovo ir jo vaiko tarpusavio bendravimą, (2) atsakovė po Sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo netikėtai persikėlė su vaiku gyventi į 140 km atstumu nuo Vilniaus esančius Druskininkus, (3) atsakovė, persikėlusi gyventi į kitą miestą, pradėjo riboti ieškovo teises iš esmės nevaržomai bendrauti su vaiku, o taip pat vaiko teises iš esmės nevaržomai bendrauti su savo tėvu, (4) dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas objektyviai nebeturi galimybės laikytis Sutartimi prisiimto įsipareigojimo su vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, (5) atsakovė, atsisakydama duoti ieškovui vaiką su nakvyne, formaliai nepažeidžia nei vieno Sutartimi prisiimto įsipareigojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog aplinkybės po Sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo pasikeitė iš esmės, dėl ko yra būtina pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 5.3 punktą, reglamentuojantį ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrintos vienodos sąlygos bendrauti su abiem savo tėvais, būtų tikslingiausia nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri iš vienos pusės dirbtinai nevaržytų ieškovo ir vaiko tarpusavio bendravimo, tačiau iš kitos pusės būtų pakankamai konkreti bei užkirstų kelią šalių tarpusavio ginčams bei plačiam Sutarties sąlygų interpretavimui. Atsižvelgdamas į tai bei laikydamasis Sutartyje vartojamos terminologijos, ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.3 punktą, jį išdėstant taip, kaip nurodyta patikslinto ieškinio reikalavime.
Ieškovas prašo, sprendžiant dėl Sutarties 5.3 punkto išdėstymo aukščiau nurodytu būdu, be kita ko atsižvelgti į tai, jog:
- pirma, ieškovą su nepilnamečiu vaiku sieja ypač stiprus emocinis tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas, kuriam neabejotinai neigiamą įtaką daro tai, jog visas ieškovo su vaiku bendravimas dėl atsakovės veiksmų bei Sutarties sąlygų nekonkretumo iki teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties priėmimo realiai negalėdavo nepertraukiamai tęstis ilgiau nei pusdienį;
- antra, ieškovas turi visas galimybes užtikrinti tinkamą ir pakankamą savo nepilnamečio vaiko priežiūrą ir auklėjimą vaiko buvimo pas jį metu;
- trečia, ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui yra puikiai žinoma, kadangi vaikas nuo pat gimimo augo ir gyveno ieškovui priklausančiame 87,09 m² ploto 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vienas kambarys yra skirtas vaikui. Be to, ieškovas neturi jokių ketinimų keisti šią vaikui žinomą gyvenamąją vietą;
- ketvirta, ieškovas su vaiku turi daugybę bendrų hobių ir užsiėmimų, kuriais negali užsiimti vaikui su atsakove persikėlus gyventi į Druskininkus;
- penkta, teisę bendrauti su vaiku turi ne tik ieškovas, bet ir ieškovo tėvai (vaiko seneliai), kurie po vaiko persikėlimo gyventi į Druskininkus taip pat yra praradę normalias galimybes bendrauti su vaiku bei su juo matytis;
- šešta, Sutarties 5.3 punkto išdėstymas ieškovo prašomu būdu ne tik labiau apsaugo vaiko, jo tėvų bei senelių teises ir teisėtus interesus, bet ir neprieštarauja jokioms kitoms Sutarties sąlygoms bei yra su jomis suderintas;
- septinta, ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas leistų užtikrinti visų suinteresuotų asmenų (t. y. vaiko, jo tėvų, senelių, kitų giminaičių) teises ir teisėtus interesus bei leistų išvengti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kurio ieškovas ginčo situacijoje galėtų pagrįstai reikalauti ryšium su tuo, jog atsakovė savo nuožiūra pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, dėl ko iš esmės pasikeitė vaiko gyvenimo sąlygos.
Pasisakydamas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo sumažinti L. Š. kas mėnesį mokamo išlaikymo sumą, ieškovas nurodė, kad, šalims sudarant Sutartį bei tariantis dėl jos sąlygų, egzistavo tokios faktinės aplinkybės, jog abi šalys gyveno Vilniuje, o šalių nepilnametis vaikas ėjo į šalių bendru sutarimu išrinktą privatų darželį Vilniuje. Atsižvelgiant tiek į šias, tiek į kitas aplinkybes, šalių be kita buvo susitarta, kad ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 400 Eur iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o atsakovė šias lėšas tvarkys uzufrukto teise (Sutarties 4.1 p.). Tačiau šiuo metu šios aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios: šalių nepilnametis vaikas kartu su atsakove gyvena Druskininkuose bei šiame mieste eina į valstybinį darželį. Visuotinai yra žinoma, kad pragyvenimas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei mažesniuose šalies miestuose, be to, už šalių nepilnamečio vaiko privatų darželį Vilniuje buvo mokama maždaug 300 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu Druskininkuose už valstybinį darželį šiuo metu reikia mokėti maždaug 50 Eur per mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, jog po Sutarties sudarymo pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, o tai pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką yra savaime pakankama sąlyga vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kita vertus, ieškovas teigia, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) ne tik dėl vaiko poreikių pasikeitimo, bet ir dėl esminio bent vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Šalims sudarant Sutartį, ieškovas dirbo ir iki šiol dirba orlaivio kapitonu Latvijos įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo gaunamos pajamos ryšium su visuotinai žinoma Covid-19 ypač neigiama įtaka aviacijos sektoriui drastiškai krito: pavyzdžiui, palyginimui ieškovas per 2019 metų pirmus 8 kalendorinius mėnesius (į kuriuos patenka ir Sutarties sudarymas) iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 7 201 Eur (į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos), kai tuo tarpu tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu ieškovas iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbo tik 4 620 Eur, o į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos. Taigi, nors ryšium su Covid-19 didžiulė krizė aviacijos sektoriuje prasidėjo nuo maždaug 2020 metų vasario mėn. pabaigos – kovo mėn. pradžios, ieškovo pajamos per tą patį 2020 metų 8 mėnesių periodą lyginant jį su tuo pačiu 2019 metų periodu sumažėjo daugiau nei trečdaliu, t. y. iš esmės, ir nėra vilties, jog situacija aviacijos sektoriuje per kelis artimiausius metus pasikeistų į gerąją pusę.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, maža to, kad po Sutarties sudarymo iš esmės sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, ieškovas ir toliau privalo vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime (Sutartyje) nurodytas kredito sutartis, sudarytas su kredito įstaiga „Swedbank“, AB. Šių ieškovo privalomų vykdyti įsipareigojimų suma per mėnesį sudaro maždaug 820 Eur (į kuriuos įeina paskolos, paskolų draudimai, ieškovo pensijų fondas bei nepilnamečio vaiko fondas) bei artimiausiu metu šie įsipareigojimai nebus baigti vykdyti. Be to, ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas ir nuo šio momento ieškovui atsirado pareiga iš esmingai sumažėjusių pajamų teikti išlaikymą ir antrajam savo vaikui.
Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė ne tik šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, bet ir ieškovo turtinė padėtis, o tai pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką yra dar viena savaime pakankama sąlyga vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovas, atsižvelgdamas (1) tiek į savo nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą, (2) tiek į savo turtinės padėties esminį pablogėjimą, (3) tiek į savanoriškai kaupiamas ir ateityje ketinamas toliau kaupti pinigines lėšas atskirame fonde nepilnamečio vaiko naudai, (4) tiek į pareigos išlaikyti kitą savo vaiką atsiradimą, (5) tiek į prašomą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (pagal kurią ieškovas taip pat nemažai laiko praleistų su vaiku bei šiuo laikotarpiu pilnai jį pats aprūpintų maistu, būstu, komunalinėmis paslaugomis, pramogomis bei tenkintų kitus vaiko poreikius), prašo sumažinti nepilnametės dukros L. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamų išmokų sumą iki 200 Eur iki dukros pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo, sprendžiant dėl Sutarties 4.1 punkto pakeitimo, atsižvelgti ne tik į aukščiau jau nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, jog:
- pirma, įstatymų leidėjas nėra nustatęs nei išlaikymo dydžio minimalios, nei maksimalios ribos: pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu individualiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, inter alia vaiko bendravimo su tėvais tvarką;
- antra, nors ieškovas ir atsakovė turi vienodas pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tame tarpe – pareigą vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, ieškovas, ketinantis ateityje su vaiku praleisti taip pat nemažai laiko, ne tik sutinka vaiko išlaikymui gera valia mokėti po 200 Eur kiekvieną mėnesį, pervedant šias sumas į atsakovės banko sąskaitą, bet ir toliau vykdyti Sutarties 4.2 – 4.3 p. prisiimtus papildomus įsipareigojimus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo mokesčio mokėjimo, maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčio mokėjimo bei užklasinės veiklos mokesčių ½ dalies apmokėjimo. Šie ieškovo Sutartimi prisiimti įsipareigojimai per mėnesį papildomai sudaro 50-100 Eur;
- trečia, ieškovas prašo pakeisti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tokiu būdu, jog ieškovas taip pat nemažai laiko praleistų su savo vaiku, o tai savo ruožtu lems, jog būtent ieškovui šiuo laikotarpiu teks visi rūpesčiai bei išlaidos, kurių atitinkamos dalies atsakovė neturi pareigos ieškovui kompensuoti;
- ketvirta, teismų praktikoje sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo klausimus, be kita ko, yra atsižvelgiama ir į bet kokias valstybės ar savivaldybės skiriamas ir išmokamas išmokas vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant, savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamą universalią išmoką vaikui, šiuo metu sudarančią 70 Eur per mėnesį, todėl ši suma taip pat turėtų būti įvertinta sprendžiant dėl šalių bendram vaikui per mėnesį reikalingos išlaikymo sumos bei būtų tikslinga šia apimtimi taip pat patikslinti prašomą pakeisti Sutarties 4.1 punkto sąlygą.
Atsiliepimas
Atsakovė K. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 72-76) nurodė, kad su ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su dukra L. Š. tvarkos, išdėstytu patikslintame ieškinyje, ji sutinka iš dalies.
Su prašymu nustatyti, kad A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau kaip 4 nepilnametės dukros nakvynės pas pareiškėją, atsakovė sutinka iš dalies. Ji sutinka, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų. Taip pat atsakovė sutinka, kad į nustatytą dienų skaičių privalo patekti 4 nepilnametės dukros nakvynės pas ieškovą. Tačiau nesutinka, kad teismo sprendimu būtų nustatyta formuluotė „ne mažiau kaip 4 nakvynės", kadangi galėtų susiklostyti situacija, kad ieškovas vaiką su nakvynėmis pasiima ir visas 10 ar 15 dienų, todėl prašo nustatyti, jog tėvas turi 4 nakvynes per mėnesį. Norėdamas praleisti didesnį nakvynių skaičių, ieškovas privalo šių dienų skaičių iš anksto suderinti su K. Š..
Atsakovė prašo nustatyti, kad tėvo bendravimas tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai vyksta ne ilgiau nei 2 paras (3 dienas), išskyrus atostogų metu. Ieškovas, norėdamas su nepilnamete dukra bendrauti ilgiau nei 2 paras (3 dienas) iš eilės, privalo ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę suderinti su K. Š. iš anksto.
Atsakovės manymu, būtina teismo sprendimu nustatyti, jog tiek šiuo metu, kai dukra dar nelanko mokyklos, tiek po to, kai pradės lankyti mokyklą, į tėvo bendravimą su vaiku privalo įeiti 2 savaitgaliai per mėnesį, kad ieškovas, vadovaudamasis vien savo patogumu, atsižvelgdamas tik į savo darbo grafiką, nekeistų savaitgalio nakvynių į nakvynes darbo dienomis. Derinantis vien prie tėčio darbo grafiko ir tėčiui gavus galimybes nevaržomai pasiimti su nakvynėmis vaiką darbo dienomis, jam nebereikėtų stengtis derinti pasimatymų savaitgaliais, tokiu būdu savaitgalinę vaiko priežiūrą užkraunant vien mamos atsakomybei, nors tėvų atsakomybė yra vienoda. Neatsižvelgus į atsakovės poziciją, tai neigiamai atsilieptų pirmoje eilėje vaiko, antroje eilėje mamos interesams: 1) vaikas negautų reikiamo tėčio dėmesio savaitgaliais, kai vaikui bendrauti su artimaisiais tai yra tinkamiausias laikas; 2) bendravimas su nakvynėmis darbo dienomis savaime lemtų, kad vaikas tomis dienomis negalėtų lankyti ugdymo įstaigos ir/ar papildomų užsiėmimų, kas neabejotinai išmuštų vaiką iš jo ikimokyklinio ugdymo režimo, formuotų neigiamą požiūrį į atsakingą ugdymą, dienotvarkės laikymąsi; 3) atimtų iš mamos galimybę pilnavertiškai pailsėti savaitgalį.
Atsakovės manymu, teismas turėtų nustatyti ir maksimalų tėvo su nepilnamete dukra per mėnesį praleidžiamą dienų skaičių, kad būtų išlaikytas tėvų lygybės principas ir nesusiklostytų situacija, jog ieškovas su vaiku praleidžia daugiau laiko, nei su motina, su kuria nustatyta faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Išlaikant tėvų lygybės principą, mano, kad būtų tikslinga nustatyti, jog pareiškėjas A. Š. su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10, bet ne daugiau, nei 15 kalendorinių dienų.
Su ieškovo prašymu nustatyti, kad A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios, atsakovė sutinka.
Su ieškovo prašymu nustatyti, kad A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios, o nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas pareiškėją nakvoja tik savaitgaliais - iš penktadienio j šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis, atsakovė sutinka iš dalies.
Atsakovė prašo detalizuoti, kad tėvas vaiką pasiima arba iš ugdymo įstaigos iškart po ugdymo užsiėmimų pabaigos, arba iš gyvenamosios vietos 18 val. Nenustačius vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos valandos, tai leistų ieškovui vaiką pasiimti bet kuriuo jam patogiu metu, o atsakovei atitinkamai sudarytų kliūčių iš anksto planuoti savo laiką. Nukrypti nuo tokios tvarkos ieškovas turi teisę tik pakeitimus suderinęs su atsakove iš anksto.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat mano, kad būtina detalizuoti, jog tėvas vaiką grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios savaitės sekmadienį 19 val., nes vaiko grąžinimas 20.30 val. neabejotinai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Po kelionės į savo gyvenamąją vietą iki ėjimo miegoti vaikui būtina pailsėti, pasidalinti su mama emocijomis po pabuvimo su tėčiu, pasiruošti kitai dienai ir pan. Grįžus namo 20.30 val. vaikas nespėtų viso to atlikti iki įprasto miego režimo (21 val.).
Be to, būtina nustatyti, jog apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką ieškovas K. Š. praneša ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios, kadangi 5 kalendorinių dienų laikotarpis yra per trumpas, atitinka vien tik ieškovo interesus. Ypač įvertinus tai, kad ieškovas savo darbo grafiką sužino, taigi ir laisvalaikį gali planuotis gerokai anksčiau, nei 5 kalendorines dienas į priekį.
Su ieškovo prašymu nustatyti, jog, jei šalys nesusitaria kitaip, šalių nepilnametė dukra vienais kalendoriniais metais su tėvu A. Š. švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, o kitais metais - Šv. Kūčias ir Naujuosius metus, atsakovė sutinka iš dalies.
K. Š. manymu, būtina šį punktą detalizuoti iš anksto nustatant, kuris iš tėvų kokiais metais kokias šventes švenčia, bei kada tiksliai ir iš kur vaikas yra paimamas, bei kur ir kada grąžinamas. Atsakovė sutiktų, kad teismas nustatytų vieną iš šių variantų:
1) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 19 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais Šv. Kūčias ir dvi Šv. Kalėdų dienas vaikas praleidžia su mama;
2) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 19 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais per Naujuosius Metus vaikas būna su mama;
3) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 19 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas vaikas būna su mama;
arba
1) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 19 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama;
2) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 26 d.) 19 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama;
3) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 19 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaikas praleidžia su mama;
4) tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 19 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama.
Su ieškovo prašymu nustatyti, kad A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose, atsakovė sutinka iš dalies.
Atsakovė prašo nustatyti, jog ieškovas A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse, rengiamose ne jo paties namuose, tik esant abipusiam šalių išankstiniam susitarimui. Atsakovė neturi teisės prieštarauti ir sutinka, kad ieškovas turi teisę dalyvauti visuose nepilnametės dukros renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose, todėl tokiam prašymui neprieštarauja. Tačiau atsakovė prašo teismo sprendime nustatyti, jog apie tai, ar ieškovas ketina dalyvauti dukros renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose, informuoja ieškovę ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki planuojamo renginio pradžios tam, kad ji žinotų, kaip informuoti vaiką apie tai, kas iš tėvų dalyvaus renginyje.
Su ieškovo prašymu nustatyti, kad A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis, atsakovė sutinka.
Su ieškovo prašymu nustatyti, kad A. Š., ketindamas su nepilnamete dukra išvykti į užsienį arba bendrauti su nepilnamete dukra ilgiau nei 3 dienas iš eilės, privalo apie tai informuoti K. Š. likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kelionės ar ilgiau nei 3 dienas truksiančio bendravimo pradžios, A. Š., planuodamas kelionę j užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi bei K. Š. kelionės su nepilnamete dukra į užsienį privalo būti suderintos su nepilnametės dukros ugdymo įstaiga, atsakovė sutinka iš dalies.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad būtina nustatyti konkrečią tėvo atostogų su vaiku trukmę. Todėl prašo teismo nustatyti, jog:
1) tėvas praleidžia su dukra 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros atostogų metu;
2) iki šalių nepilnametė dukra nelanko mokyklos, tėvas žiemos metu su vaiku atostogauja 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - nepertraukiamai pusę vaiko oficialių žiemos atostogų, t. y. atostogos turi būti priderintos prie L. Š. lankomos ugdymo įstaigos atostogų kalendoriaus ir vykdomos moksleivių atostogų metu;
3) konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios;
4) tėvas vaiką atostogoms pasiimdama iš vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19 val.
Atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta, jog A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi.
Dėl ilgesnio nei 3 dienos (2 nakvynės) nepertraukiamo ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovės pozicija yra išdėstyta aukščiau.
Su ieškovo reikalavimu pakeisti Sutarties 4.1 punktą ir nustatyti, jog pareiškėjas A. Š. nepilnametės dukros L. Š. išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) iki dukros pilnametystės, šių sumų kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovė kategoriškai nesutinka, prašo vadovautis tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pradinį ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pradinį ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 73-87) atsakovė K. Š. nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, pasisakydamas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą (pakeitimą) reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga - iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju šalių dukters poreikiai yra iš dalies pasikeitę, tačiau skirtingai, nei teigia ieškovas, jie nėra sumažėję. Per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. įvertinus tokius faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tai, kad vaikas nebelanko privačios ugdymo įstaigos, dar nereiškia, kad vaiko poreikiai visumoje sumažėjo ir ieškovui priklauso teikti mažiau išlaikymo.
Atsiliepime į pradinį ieškinį teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šiuo atveju, nors iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad jo kasmėnesinės pajamos sumažėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šis pasikeitimas yra esminis. Visuotinė pandemija, dėl jos sumažėjęs skrydžių skaičius ir atitinkamai ieškovo pajamos, yra laikina. Antra, ieškovo pajamos sumažėjo ne dėl jo sveikatos problemų, jis vis dar yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios iš esmės neleistų ieškovui dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, nei kad ieškovas uždirba šiuo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei ieškovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui būtiną aprūpinimą. Be to, ieškovas savo vardu turi daug nekilnojamo turto, kurį, prireikus, gali realizuoti ir gauti iš to pajamų. Todėl ieškovo argumentai apie tai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, atmestini.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017- 06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame turte, skirtingai nei ieškovas, ji daugiau jokio turto, kurį galėtų realizuoti ir gauti iš jo pajamų, neturi. Atsakovės pajamos vis dar yra ženkliai mažesnės, nei ieškovo. Todėl šiai dienai šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui iš esmės yra vis dar nelygios. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra, tenka ir visos kitos su dukros išlaikymu, susijusios išlaidos (ne tik suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti dukrą jos ligos atveju ir pan.) bei kasdienė jos priežiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 243/2010).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Todėl nėra jokios būtinybės papildomai teismo sprendime nustatyti, kad išlaikymo dydis bus peržiūrimas likus ne mažiau kaip 3 (trims) mėnesiams iki dukros išleidimo į mokyklą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š., atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžių laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 60-62), kurioje nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2021 m. yra 1352,70 Eur, neatskaičius mokesčių, todėl net ir sumažėjus ieškovo gaunamoms pajamoms, kas mėnesį jo gaunamos pajamos ženkliai viršija Lietuvos vidurkį. Skyriaus nuomone, aplinkybė, jog sumažėjo ieškovo pajamos, ieškovui neįrodžius, jog šalius dukros L. poreikiai sumažėjo, nesudaro pagrindo mažinti dukrai L. Š. ieškovo mokamo išlaikymo dydį. Išvadą teikianti institucija, pasisakydama dėl prašomos nustatyti ieškovo bendravimo su dukra L. tvarkos, nurodė, jog, įvertinus turimą informaciją, darytina išvada, kad vaiką sieja glaudus emocinis ryšys su abiem tėvais, ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus ir yra tinkamos vaikui augti ir vystytis. Nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad vaikui yra svarbi gyvenamoji vieta, prie kurios jis yra prisirišęs, vaikas lanko ugdymo įstaigą, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, tuo pačiu siekiant užtikrinti maksimalų ieškovo dalyvavimą vaiko auklėjime ir bendraujant su vaiku, jei nebus nustatyta, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir patikslintame ieškinyje) nurodytais motyvais bei aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį atmesti, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pradinį ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį) nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą ir joje išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. Š. ir atsakovės K. Š. duktė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 11-15) panaikino K. Š. ir A. Š. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą, akto įrašo Nr. 187, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kuria šalys be kita ko susitarė dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos:
- nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 3.1 p.);
- ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gera valia įsipareigoja mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė (Sutarties 4.1 p.);
Žemesnės instancijos teismas
- papildomai ieškovas įsipareigoja kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.2 p.);
- šalių nepilnamečio vaiko ateityje lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius, stovyklas ir t.t) tėvai parenka bendru tarpusavio sutarimu, o jo nepavykus pasiekti per 30 kalendorinių dienų nuo vieno iš tėvų pateikto pasiūlymo dienos, užklasinę veiklą parenka atsakovė ir apie tai ne vėliau, kaip per 5 (penkias) dienas nuo sutarties su užklasinę veiklą teikiančia įstaiga sudarymo dienos, el. paštu informuoja ieškovą. Šias išlaidas šalys įsipareigoja apmokėti lygiomis dalimis po ½. Ieškovas savo dalį pagal atsakovės arba tiesiogiai ugdymo įstaigos jam el. paštu ar kitomis priemonėmis pateiktas kasmėnesines/metines sąskaitas sumoka pasirinktinai arba atsakovei į jos banko sąskaitą arba tiesiogiai ugdymo įstaigai (Sutarties 4.3 p.);
- šalys užtikrina viena kitai sudaryti palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto (Sutarties 5.1 p.);
- šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis (Sutarties 5.2 p.);
- atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, o ieškovas konkretų, pageidaujamą praleisti su vaiku laiką, įsipareigoja suderinti su atsakove likus ne mažiau, kaip septynios dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Ieškovas įsipareigoja su nepilnamečiu vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
Tas iš tėvų, su kuriuo lieka nepilnametis vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, siekiant užtikrinti, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, tėvai (šalys) nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo A. Š. bendravimo su vaiku L. Š. tvarkos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30419-1102/2019 nustatyta tokia ieškovo A. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. Š. tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
- šalys užtikrina viena kitai sudaryti palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto (Sutarties 5.1 p.);
- šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis (Sutarties 5.2 p.);
- atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, o ieškovas konkretų, pageidaujamą praleisti su vaiku laiką įsipareigoja suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Ieškovas įsipareigoja su nepilnamečiu vaiku bendrauti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, bet ne mažiau nei 50 val. per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą (Sutarties 5.3 p.).
Ieškovas kreipėsi į teismą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-10), prašydamas pakeisti teismo patvirtintą bendravimo su dukra L. Š. tvarką, nurodydamas, kad pagal anksčiau nustatytą bendravimo su šalių dukterimi tvarką, atsakovei K. Š. kartu su dukra L. Š. iš Vilniaus, kur yra nuolatinė ieškovo gyvenamoji vieta, 2020 m. vasario mėnesį persikėlus gyventi į Druskininkus, jo galimybės bendrauti su vaiku yra ribotos ir tokio bendravimo yra per mažai. Ieškovo ir jo atstovo teigimu, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka ieškovo ir dukters L. poreikių, o susitarti su atsakove dėl detalesnės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nepavyko, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu.
Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžių metu šalių išsakytais paaiškinimais, teismas daro išvadą, jog ginčo šalių negebėjimas taikiai susitarti dėl ieškovo bendravimo su dukterimi L. tvarkos yra akivaizdus. Konfliktas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad, atsakovei su dukra L. Š. 2020 m. vasario mėnesį persikėlus gyventi iš Vilniaus į Druskininkus, atsakovei neleidžiant ieškovui pasiimti dukrą pas save į namus Vilniuje su nakvyne, atsakovas, su dukra galėdavo nepertraukiamai bendrauti tik maždaug pusę dienos, nes kelionė iš Vilniaus į Druskininkus trunka maždaug pusantros valandos, dar tiek pat trunka kelionė iš Druskininkų į Vilnių. Ieškovo teigimu, pusdienio bendravimo su dukterimi nepakanka, jis nori daugiau dalyvauti dukters auklėjime, kasdieniame gyvenime ir bendrauti su dukterimi daugiau laiko, nei leisdavo atsakovė.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra L. šiuo metu yra ketverių su puse metų amžiaus. Ieškovas ieškinyje nurodė ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo, todėl jos laikytinos įrodytomis, kad:
- ieškovą su nepilnamečiu vaiku sieja ypač stiprus emocinis tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas, kuriam neabejotinai neigiamą įtaką daro tai, jog visas ieškovo su vaiku bendravimas dėl atsakovės veiksmų bei Sutarties sąlygų nekonkretumo iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo realiai negalėdavo nepertraukiamai tęstis ilgiau nei pusdienį;
- ieškovas turi visas galimybes užtikrinti tinkamą ir pakankamą savo nepilnamečio vaiko priežiūrą ir auklėjimą vaiko buvimo pas jį metu;
- ieškovo gyvenamoji aplinka vaikui yra puikiai žinoma, kadangi vaikas nuo pat gimimo augo ir gyveno ieškovui priklausančiame 87,09 m² ploto trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vienas kambarys yra skirtas vaikui. Be to, ieškovas neturi jokių ketinimų keisti šią vaikui žinomą gyvenamąją vietą;
- ieškovas su vaiku turi daugybę bendrų hobių ir užsiėmimų, kuriais negali užsiimti vaikui su atsakove persikėlus gyventi į Druskininkus;
- teisę bendrauti su vaiku turi ne tik ieškovas, bet ir ieškovo tėvai (vaiko seneliai), kurie po vaiko persikėlimo gyventi į Druskininkus taip pat yra praradę normalias galimybes bendrauti su vaiku bei su juo matytis.
Išvadą teikiančios institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams 2021 m. vasario 1 d. apsilankius ieškovo A. Š. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), bei ištyrus buities ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus ir yra tinkamos vaikui augti ir vystytis. Išvadą teikianti institucija išvadoje taip pat nurodė, kad skyriaus darbuotojams bendraujant su L. Š. mergaitė paaiškino, kad jai patinka gyventi Druskininkuose, leisti laiką darželyje, kuriame ji turi daug draugų, ji pasiilgsta tėčio, su juo bendrauja kiekvieną dieną, patinka su juo žaisti. Įvertinus turimą informaciją padarė išvadą, kad vaiką sieja glaudus emocinis ryšys su abiem tėvais.
Vertinant išvadą teikiančios institucijos išvadoje pateiktus duomenis, šalių, ieškovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į vaiko nuomonę, išklausytą teismo posėdyje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet L. Š. nurodė, jog jai patinka bendrauti su tėčiu ir Daiva, jos dukra (ieškovo sutuoktine ir podukra), kartu su jais leisti laiką, laisvalaikį, darytina išvada, kad nepilnametė šalių dukra L. nori palaikyti santykius su tėčiu, jai patinka kartu su juo ir jo šeima leisti laiką, ji tėčio pasiilgsta. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad, Alytaus apylinkės teismui 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 2-10) išsprendus ieškovo prašymą dėl laikinos ieškovo ir jo dukros L. Š. bendravimo tvarkos nustatymo (nurodant, kad ieškovas su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų, į kurias patenka keturios dukters nakvynės pas ieškovą savaitgaliais), ieškovo ir jo dukters L. emocinis ryšys dar labiau sustiprėjo, dukra noriai vyksta pas tėtį į namus Vilniuje, ten nakvoja, leidžia su tėčiu ir jo sutuoktine, jų vaikais laiką, laisvalaikį, atsakovė netgi parodė, kad šalių dukrai bendraujant su tėčiu ir būnant tėčio namuose, L.i mažiau pasireiškia emocijų, nuotaikų kaitos, ji būna ramesnė, emociškai stabilesnė. Akivaizdu, jog bendravimas su tėčiu ir jo šeima šalių dukrai daro teigiamą įtaką, o apie neigiamus ieškovo ir jo dukros L. bendravimo aspektus, L. šiuo bendravimu daromą žalą, byloje duomenų negauta. Todėl teismas sprendžia, jog šalių negebėjimas susitarti dėl ieškovo bendravimo su dukra L. tvarkos, tikėtina, yra sąlygotas galimai užgautų ambicijų, nuoskaudų dėl nesusiklosčiusio šeiminio gyvenimo ir santuokos nutrūkimo, ir toks šalių elgesys negali būti vertinamas kaip siekis užtikrinti geriausius jų vaiko L. interesus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, net ir teismo sprendimu nustačius ieškovo bendravimo su dukra L. tvarką, vaiko tėvų bendradarbiavimas, geranoriškas iškilusių klausimų sprendimas, ieškant kompromisų, yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti tiek vaiko, tiek ir pačių šalių psichologinę gerovę, nes visų gyvenimo atvejų aprašyti teismo sprendime neįmanoma.
Kaip minėta, ieškovo A. Š. paaiškinimas, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2007 m. birželio 13 d. dirba orlaivio kapitonu Latvijos bendrovėje (duomenys neskelbtini) (dokumentų kopijų bylos t. 22, 28). Ieškovo teigimu, jis dirba pagal iš anksto sudarytą grafiką (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 82-102, 120-150, t. 4, b. l. 88-95), jo kelionė į darbą iš Vilniaus trunka maždaug tris valandas, tiek pat trunka kelionė iš darbo namo. Analizuojant išdėstytą, sutiktina su ieškovo pozicija, jog šiai dienai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, nustatyto bendravimo su dukra nepakanka, nes tik bendraujant kuo daugiau bei sistemingai gali būti formuojamas ir stiprinamas emocinis tėvo ir dukters ryšys. Todėl teigiamai vertintinas ieškovo noras bendrauti su dukra (iki ji pradės lankyti mokyklą) ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, tėvas turėtų didesnę galimybę dalyvauti vaiko gyvenime.
Taigi, šalių, ieškovo atstovo paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys bei teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teismui leidžia spręsti, kad galiojanti bendravimo tvarka, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, neužtikrina ieškovo ir dukters L. pilnavertiško tarpusavio ryšio palaikymo. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. tvarką.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kaip minėta, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Būtina pažymėti, kad ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir / ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (CPK 376 straipsnis).
Bylos duomenimis, tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti dukrą L. Minėta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.
Šalių ir ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, jog tuo metu, kai ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu dėl jo ir nepilnametės dukros L. Š. bendravimo tvarkos, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, pakeitimo (pradinis ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 11 d.), ieškovo bendravimas su dukra L. dėl to, jog atsakovė su dukra iš Vilniaus persikėlė gyventi į Druskininkus bei nedavė ieškovui sutikimo nepertraukiamai su dukra bendrauti kelias dienas iš eilės, dukrai nakvojant ieškovo namuose, buvo minimalus. Ieškovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, bendrauti su dukra galėjo laisvu nuo darbo laiku, atvykdamas iš Vilniaus į Druskininkus kelioms valandoms, daugiausia – pusdieniui, nes kelionė iš Vilniaus į Druskininkus trunka mažiausiai pusantros valandos, dar tiek pat trunka kelionė atgal į Vilnių. Minėta, kad ieškovas dirba orlaivio kapitonu Latvijos bendrovėje (duomenys neskelbtini), ieškovo pareigos atsakingos, neabejotinai keliančios įtampą ir nuovargį. Ieškovo kelionė iš Vilniaus į darbovietę, kaip nurodė ieškovas ir teismas su tuo sutinka, trunka maždaug tris valandas, tiek pat trunka kelionė iš darbo namo. Ieškovas ir jo sutuoktinė D. Š. 2020 m. gruodžio 12 d. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 172) sukūrė šeimą, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. Š. (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 43). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo dienotvarkė yra pakankamai užimta, jis turi pareigas savo naujos šeimos nariams, pareigas darbe, taip pat ir pareigas ir savo nepilnametei dukrai L. Todėl teismas, nustatydamas ieškovo ir jo dukters L. bendravimo tvarkos sąlygas, vadovaujasi ne tik prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekiant taip pat užtikrinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintas L. tėvų teises į poilsį, teisę turėti šeimą bei jų pareigas kitų šeimos narių atžvilgiu.
Ieškovui A. Š. pateikus teismui pradinį ieškinį dėl teismo nustatytos jo bendravimo tvarkos su dukra Lunke pakeitimo bei atsakovei pateikus atsiliepimą, ieškovo ir atsakovės nuomonės šiuo klausimu skyrėsi iš esmės. Šios civilinės bylos eigoje, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymu nustačius laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra L. Š. tvarką, šios tvarkos vykdymo eigoje išryškėjus, jog ieškovo siūlomą nustatyti jo ir dukros L. bendravimo tvarką reikia tikslinti, ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį. Atsakovei pateikus atsiliepimą į patikslintą ieškinį, taip pat jos atstovės baigiamojoje kalboje nurodyti siūlymai dėl nustatytinų ieškovo bendravimo su dukra L. bendravimo tvarkos sąlygų iš esmės atitinka ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, esminis nesutarimas tarp šalių yra dėl to, prieš kiek dienų ieškovas privalo pranešti atsakovei apie ketinimą nepertraukiamai bendrauti su dukra tris dienas (dvi nakvynes) (ieškovas nurodo 5 kalendorines dienas, atsakovė – 14 kalendorinių dienų), taip pat dėl to, kuris iš tėvų privalo užtikrinti ir pasirūpinti vaiko nuvežimu (pasiėmimu) bendrauti su tėvu ir parvežimu namo, ir dėl ieškovo prašymo nustatyti, kad A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose.
Ieškovo nuomone, 5 kalendorinių dienų pakanka pranešti atsakovei apie ieškovo ketinimą nepertraukiamai bendrauti su dukra tris dienas (dvi nakvynės), o atsakovės prašomas nustatyti 14 dienų terminas yra per ilgas. Atsakovė prašymą nustatyti 14 dienų terminą pranešimui apie ieškovo ketinimą nepertraukiamai bendrauti su dukra L. tris dienas (dvi nakvynės) argumentuoja tuo, kad vaiko mama taip pat turi teisę planuoti savo ir vaiko laisvalaikį savaitgaliais, taip pat ir savo laiką darbo dienomis, kuomet šalių dukra bendraus su tėčiu. Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir bylos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė dirba namuose pagal verslo liudijimą, ji šį darbą, nors ir gaudama žymiai mažesnes pajamas lyginant su prieš tai jos dirbtu darbu, pasirinko sąmoningai, siekdama užtikrinti savo pačios emocinę ir psichologinę gerovę bei dukters L. tinkamą priežiūrą, taip sumažindama savo, kaip motinos galimybes teikti savo vaikui didesnio dydžio išlaikymą, jos darbo pobūdis leidžia jai individualiai ir lanksčiai planuoti savo darbo valandas, tuo tarpu ieškovas dirba atsakingą bei gerai apmokamą darbą (tai leidžia ieškovui teikti dukrai L. didesnį nei minimalus išlaikymą) pagal griežtai sudarytą darbo grafiką, jis daug laiko praleidžia kelionėse į darbą ir atgal, iš Vilniaus į Druskininkus ir atgal į Vilnių, turi šeimą, mažametį vaiką, jų atžvilgiu taip pat turi atitinkamas pareigas, taip pat ir pareigą kartu su sutuoktine planuoti šeimos laiką, daro išvadą, jog 5 kalendorinių dienų terminas pranešti atsakovei apie ieškovo ketinimą tris dienas (dvi nakvynės) bendrauti su dukra L. yra protingas ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia. Todėl nustatytinas 5 kalendorinių dienų terminas ieškovo pranešimui atsakovei apie ketinimą tris dienas (dvi nakvynės) nepertraukiamai bendrauti su dukra L.
Ieškovo prašymas nustatyti atsakovei pareigą (kas antrą ieškovo bendravimo su dukra kartą) nuvežti dukrą L. bendrauti su tėvu į Vilnių ir ją parsivežti, netenkinamas, nes šalių vaikui gyvenant su atsakove, jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros, dalyvavimo jo auklėjime našta – atsakovė privalo rūpintis vaiko higiena, sveikata, slaugyti vaiką ligos metu, kas neabejotinai riboja jos galimybę dirbti, galimybę ilsėtis, gaminti maistą, rūpintis vaiko buitimi, jo laisvalaikiu, užklasiniais užsiėmimais, nuvesti vaiką į ugdymo įstaigą, būrelius, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, padėti ruošti pamokas. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas su vaiku per mėnesį praleidžia maždaug 6 dienas (paras), likusias 24-25 paras visa rūpinimosi vaiku našta tenka atsakovei. Todėl įpareigoti atsakovę nuvežti dukrą bendravimui su tėčiu į Vilnių ir iš ten ją parsivežti būtų nesąžininga ir neteisinga.
Ieškovo prašymas nustatyti, jog jis turi teisę dalyvauti visose dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismui nėra suprantama atsakovės pozicija, jog minimose šventėse ir renginiuose, vykstančiose ne ieškovo namuose, ieškovas galėtų dalyvauti tik esant abipusiam šalių išankstiniam susitarimui, todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo dalyvavimas dukters šventėse ir renginiuose, nesant šalių išankstinio susitarimo, pažeis šalių nepilnametės dukters interesus.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas sprendžia pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, patvirtintos A. Š. ir K. Š. sudarytos 2019 m. liepos 31 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.1, 5.2 ir 5.3 punktais nustatytą A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarką ir nustato ieškovo ir dukters L. bendravimo tvarką pagal tėvo patikslintame ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką su tam tikrais atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį bei baigiamojoje kalboje nurodytais ir teismo nuožiūra padarytais pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis):
1. A. Š. ir K. Š. privalo sudaryti viena kitai palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto.
2. A. Š. ir K. Š. privalo veikti išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis.
3. A. Š. su nepilnamete dukra L. Š. kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 (dešimt), bet ne daugiau nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau nei 4 (keturios) bet ne daugiau nei 6 (šešios) nepilnametės dukros nakvynės pas tėvą, iš jų 2 (dvi) nakvynės turi būti savaitgalį/savaitgaliais (iš penktadienio į šeštadienį ir/.arba iš šeštadienio į sekmadienį), likusios nakvynės gali būti darbo dienomis. Nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas tėvą nakvoja tik savaitgaliais - iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis.
4. A. Š. bendravimas su nepilnamete dukra tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai vyksta ne ilgiau nei 3 (tris) dienas (2 (dvi) nakvynės), išskyrus šio sprendimo12 ir 13 punktuose nurodytą tėvo ir nepilnametės dukters bendravimą atostogų metu. A. Š., norėdamas su nepilnamete dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas (2 nakvynės) iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę privalo suderinti su K. Š. iš anksto, prieš 14 kalendorinių dienų.
5. A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios.
6. A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba iš gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 19.00 – 19.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios. A. Š. bendravimas su dukra darbo dienomis galimas tik tomis dienomis, kai L. Š. nelanko užklasinių užsiėmimų, arba, jeigu lanko, tėvas vaiką pasiima pasibaigus užklasiniams užsiėmimams ir grąžina į gyvenamąją vietą iki prasidedant užklasiniams užsiėmimams. L. Š. mama K. Š. privalo užtikrinti, kad užklasiniai užsiėmimai, kuriuos lankys L. Š., vyks ne daugiau nei du kartus per savaitę darbo dienomis.
7. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 27 d.) 19.00 – 19.30 val.
8. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką gruodžio 30 d. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 2 d. 19.00 – 19.30 val.
9. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Velykų antros dienos 19.00 – 19.30 val.
10. A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose. Apie tai, ar A. Š. ketina dalyvauti dukros renginiuose, vaiko tėvas K. Š. informuoja ne vėliau kaip likus vienai kalendorinei dienai iki planuojamo renginio.
11. A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis.
12. A. Š. su nepilnamete dukra praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros atostogų metu.
13. Iki šalių nepilnametė dukra nelanko mokyklos, A. Š. žiemos metu su nepilnamečiu vaiku atostogauja 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - nepertraukiamai pusę vaiko oficialių žiemos atostogų, t. y. atostogos turi būti priderintos prie L. Š. lankomos ugdymo įstaigos atostogų kalendoriaus ir vykdomos moksleivių atostogų metu.
14. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
15. A. Š. vaiką atostogoms pasiimdama iš vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10.00 – 10.30 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 – 19.30 val.
16. A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi.
17. A. Š. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei gauna K. Š. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis.
Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamasis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymo kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, panaikindamas K. Š. ir A. Š. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą, akto įrašo Nr. 187, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys be kita ko susitarė dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko L. Š. išlaikymo:
- ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gera valia įsipareigojo mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė (Sutarties 4.1 p.);
- papildomai ieškovas įsipareigojo kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius (Sutarties 4.2 p.);
- šalių nepilnamečio vaiko ateityje lankytiną lavinamąją užklasinę veiklą (meno mokyklas, būrelius, stovyklas ir t.t) tėvai parenka bendru tarpusavio sutarimu, o jo nepavykus pasiekti per 30 kalendorinių dienų nuo vieno iš tėvų pateikto pasiūlymo dienos, užklasinę veiklą parenka atsakovė ir apie tai ne vėliau, kaip per 5 (penkias) dienas nuo sutarties su užklasinę veiklą teikiančia įstaiga sudarymo dienos, el. paštu informuoja ieškovą. Šias išlaidas šalys įsipareigojo apmokėti lygiomis dalimis po ½. Ieškovas savo dalį pagal atsakovės arba tiesiogiai ugdymo įstaigos jam el. paštu ar kitomis priemonėmis pateiktas kasmėnesines/metines sąskaitas sumoka pasirinktinai arba atsakovei į jos banko sąskaitą arba tiesiogiai ugdymo įstaigai (Sutarties 4.3 p.).
Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktą, išdėstant jį taip:
„4.1. Pareiškėjas A. Š. nepilnametės dukros L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis moka po 200 Eur (du šimtus eurų) iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos K. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama K. Š. Bet kokias valstybės ar savivaldybės skiriamas ir išmokamas išmokas vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant, - savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamą universalią išmoką vaikui, iki vaiko pilnametystės gauna ir vaiko poreikiams tenkinti naudoja K. Š..“
Pasisakydamas dėl reikalavimo sumažinti L. Š. kas mėnesį mokamo išlaikymo sumą, ieškovas nurodė, kad, šalims sudarant Sutartį bei tariantis dėl jos sąlygų, egzistavo tokios faktinės aplinkybės, jog abi šalys gyveno Vilniuje, o šalių nepilnametis vaikas ėjo į šalių bendru sutarimu išrinktą privatų darželį Vilniuje. Atsižvelgiant tiek į šias, tiek į kitas aplinkybes, šalių be kita buvo susitarta, kad ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 400 Eur iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o atsakovė šias lėšas tvarkys uzufrukto teise (Sutarties 4.1 p.). Tačiau šiuo metu šios aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios: šalių nepilnametis vaikas kartu su atsakove gyvena Druskininkuose bei šiame mieste eina į valstybinį darželį. Visuotinai yra žinoma, kad pragyvenimas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei mažesniuose šalies miestuose, be to, už šalių nepilnamečio vaiko privatų darželį Vilniuje buvo mokama maždaug 300 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu Druskininkuose už valstybinį darželį šiuo metu reikia mokėti maždaug 50 Eur per mėnesį. Tai, ieškovo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog po Sutarties sudarymo pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, o tai yra pagrindas sumažinti iš ieškovo dukros L. išlaikymui priteistą kas mėnesį mokamų išmokų sumą nuo 400 Eur iki 200 Eur.
Tačiau teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos Sutarties, ieškovas nepilnamečio vaiko L. išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, įsipareigojo Sutarties 4.1 punktu. Tuo tarpu papildomą ieškovo įsipareigojimą kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius šalys sutarė ir teismas šią nuostatą patvirtino Sutarties 4.2 punktu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog šalių dukros L. ikimokyklinio įstaigos lankymo bei maitinimo šioje įstaigoje mokestis sumažėjo nuo 300 Eur iki maždaug 50 Eur per mėnesį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalių nepilnametės dukters L. poreikiai sumažėjo, kaip ir nėra pagrindas mažinti iš ieškovo dukters išlaikymui priteistą kas mėnesį mokamų išmokų sumą nuo 400 Eur iki 200 Eur, nes įsipareigojimą kas mėnesį apmokėti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo bei maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokesčius ieškovas prisiėmė Sutarties 4.2 punktu, tuo tarpu įpareigojimas teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur ieškovui nustatytas kitu Sutarties 4.1 punktu.
Teismas taip pat nesutinka su ir su ieškovo argumentu, jog dukters L. poreikiai sumažėjo jai kartu su mama persikėlus gyventi iš Vilniaus į Druskininkus, nes pragyvenimas sostinėje yra žymiai brangesnis. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną (2019 m. rugsėjo 5 d.) šalių nepilnametė dukra L. buvo dviejų su puse metų amžiaus. Šiuo metu šalių dukra yra ketverių su puse metų amžiaus. Lietuvoje dėl infliacijos pabrango kuras, maisto produktai, kitos prekės, paslaugos. Įvertinus šias aplinkybes, pagrindo konstatuoti, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai lyginant su buvusiais 2019 m. rugsėjo mėnesį sumažėjo, atsakovei su dukra persikėlus gyventi į Druskininkus, nėra.
Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog šalių nepilnamečio vaiko L. poreikiai lyginant juos su buvusiais 2019 m. rugsėjo mėnesį, sumažėjo.
Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., todėl atsakovės pateiktoje išlaidų lentelėje (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 15-16, t. 3, b. l. 65-174, t. 4, b. l. 157-188) nurodoma būtina 638,00 Eur suma (iš atsakovės nurodytos 743,00 Eur sumos reikalinga atimti lentelėje nurodytą maitinimo ugdymo įstaigoje 50 Eur sumą ir 55 Eur mokestį už darželį, nes šias sumas sumoka ieškovas atskiru susitarimu), kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, vertintina kaip iš dalies atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas, juolab, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – apie 470 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).
Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra didinama iki 730 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 520 Eur. Tokia minimaliosios mėnesinės algos ir kartu orientacinio būtinojo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydžio augimas, teismo nuomone atitinka šiandienines infliacijos tendencijas. Be to, kaip minėta turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai.
Šiuo konkrečiu atveju yra sprendžiamas ne išlaikymo priteisimo šalių nepilnametei dukrai L. klausimas, o priteisto išlaikymo sumažinimo klausimas ieškovo prašymu. Todėl būtina įvertinti, ar iš esmės pasikeitė ieškovo A. Š. turtinė padėtis lyginant su buvusia 2019 m. rugsėjo mėnesį, jei taip, kaip konkrečiai ji pasikeitė.
Ieškovas nurodė, kad šalims sudarant Sutartį, ieškovas dirbo ir iki šiol dirba orlaivio kapitonu Latvijos įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo gaunamos pajamos ryšium su visuotinai žinoma Covid-19 ypač neigiama įtaka aviacijos sektoriui drastiškai krito: pavyzdžiui, palyginimui ieškovas per 2019 metų pirmus 8 kalendorinius mėnesius (į kuriuos patenka ir Sutarties sudarymas) iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 7 201 Eur (į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos), kai tuo tarpu tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu ieškovas iki mokesčių vidutiniškai per mėnesį uždirbo tik 4620 Eur, o į rankas – apie 70 proc. nuo šios sumos. Taigi, nors ryšium su Covid-19 didžiulė krizė aviacijos sektoriuje prasidėjo nuo maždaug 2020 metų vasario mėn. pabaigos – kovo mėn. pradžios, ieškovo pajamos per tą patį 2020 metų 8 mėnesių periodą lyginant jį su tuo pačiu 2019 metų periodu sumažėjo daugiau nei trečdaliu, t. y. iš esmės, ir nėra vilties, jog situacija aviacijos sektoriuje per kelis artimiausius metus pasikeistų į gerąją pusę.
Bylos duomenys (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 22, 28, t. 2, b. l. 153, 154-155, t. 4, b. l. 87, t. 5, b. l. 9-10) patvirtina, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo 7500 Eur, neatskaičius mokesčių (maždaug 5250 Eur atskaičius mokesčius), o 2020 m. sausio – 2021 m. balandžio mėnesiais – 4380 Eur, neatskaičius mokesčių (maždaug 3070 Eur atskaičius mokesčius). Tuo pačiu teismas pažymi, jog šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti valstybinį darželį, ieškovo prievolė mokėti už ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir maitinimą joje, kaip nurodė pats ieškovas, sumažėjo 250 Eur suma (nuo 300 Eur iki 50 Eur). Šiuo metu taip pat yra pasibaigusi ieškovo Sutartimi prisiimta prievolė pagal Sutarties 7.1 punktą mokėti atsakovei išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur. Todėl darytina išvada, jog, nepaisant to, jog ieškovo gaunamas atlyginimas, atskaičius mokesčius, sumažėjo nuo maždaug 5250 Eur iki 3070 Eur, jo prievolės atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai sumažėjo bendra 650 Eur suma. Įvertinus pastarąja aplinkybę, darytina išvada, kad ieškovo pajamos lyginant jas su gautomis 2019 m. rugsėjo mėnesį, sumažėjo maždaug 30 proc. (nuo maždaug 5250 Eur iki 3720 Eur (3070 Eur + 650 Eur)).
Teismas sutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kad, net ir esant byloje įrodytam faktui, kad ieškovo pajamos sumažėjo, yra akivaizdu, jog net ir po sumažėjimo jo gaunamos pajamos yra ypač didelės, palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tai, kad jo pajamos vis dar yra pakankamos teikti prisiimtą išlaikymą, patvirtina aplinkybė, kad jis iki 2021 m. liepos 29 d. teismo posėdžio pilnai vykdė įsipareigojimą dėl dukros išlaikymo bei, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jeigu atsirastų ir dar vienas vaikas, pinigų užtektų ir dar vienam.
Pagrįstas atsakovės argumentas, jog, sprendžiant klausimą, ar ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, yra būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po santuokos nutraukimo, be jau santuokos nutraukimo metu turėto registruoto nekilnojamojo turto, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 736 Eur, bei 2021 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu įgijo pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3170 Eur (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 156-201, t. 3, b. l. 1-5, 50-62). Atsakovė į bylą pateikė VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatus, iš kurių matyti, kad visų 8 ieškovo vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų vertė yra 234 789,87 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo registruoto kilnojamojo turto: 2021 m. kovo 19 d. įsigijo 1/2 dalį orlaivio Aeroprakt A-22 L (už kurį sumokėjo 17 500 Eur); 2020 m. rugsėjo 24 d. įgijo transporto priemonę GAZ 67, v/n (duomenys neskelbtini), (kurios vertę įvardijo 5000 Eur); 2020 m. rugsėjo 24 d. įgijo GAZ 69, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (kurios vertę įvardijo 3000 Eur) (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 2, 14-16, t. 4, b. l. 80-83) . Po santuokos nutraukimo ieškovo vardu buvo įgytas automobilis lizingo sutarties pagrindu. Duodamas paaiškinimus teisme ieškovas nurodė, kad automobilio Toyota C-HR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra panaši, kaip įsigijimo metu, vadinasi 21 000 Eur, už jį mokama kasmėnesinė 300 Eur paskolos įmoka. Taigi, viso po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo turto už 46 500 Eur, bei 21 000 Eur dydžio kreditą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, santuokos nutraukimo metu ieškovo vardu buvo ir šiuo metu tebėra registruoti dar 2 orlaiviai ir dar 3 transporto priemonės nuosavybės teise. Iš esmės toks kiekis transporto priemonių, tame tarpe 3 orlaivių turėjimas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo vardu turi ne tik būtinųjų, bet ir prabangos transporto priemonių.
Ieškovo vardu po santuokos nutraukimo buvo įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 84-86). Iš 2021 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad bendrijos sąskaitoje yra 3861,91 Eur piniginių lėšų bei ilgalaikio turto už 6189,05 Eur, kurie, kaip nurodė ieškovas, yra įgyti iš jo asmeninių pinigų. Be to, ieškovas pateikė įrodymus, kad banko sąskaitoje turi sukaupęs lėšų, taip pat pateikė įrodymus apie sukauptas dideles sumas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sąskaitose (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 26-27, t. 2, b. l. 110-116, 151-152, t. 3, b. l. 6-13, 63, t. 4, b. l. 96-99).
Neabejotinai sutiktina su atsakovės pozicija, kad, net ir sumažėjus pajamoms, ieškovui turint tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, jis gali jį realizuoti (nuomoti, parduoti) ir gauti iš to pajamų 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
Ieškovo teigimu, maža to, kad po Sutarties sudarymo iš esmės sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, ieškovas ir toliau privalo vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendime (Sutartyje) nurodytas kredito sutartis, sudarytas su kredito įstaiga „Swedbank“, AB. Šių ieškovo privalomų vykdyti įsipareigojimų suma per mėnesį sudaro maždaug 820 Eur (į kuriuos įeina paskolos, paskolų draudimai, ieškovo pensijų fondas bei nepilnamečio vaiko fondas) bei artimiausiu metu šie įsipareigojimai nebus baigti vykdyti. Be to, ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas ir nuo šio momento ieškovui atsirado pareiga iš esmingai sumažėjusių pajamų teikti išlaikymą ir antrajam savo vaikui.
Atsakovė pateikė savo poziciją dėl ieškovo vykdomų įsipareigojimų (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 23-25, 29-45, t. 3, b. l. 17-18), su kuo teismas taip pat sutinka. Akivaizdu, jog asmuo, turintis išlaikytinių, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turi įvertinti, ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinių teisių ir interesų. Ieškovas, prieš įsigydamas didelės vertės automobilį, už kurį jis kas mėnesį turi mokėti apie 300 Eur įmokas, t. y. beveik tiek, kokio dydžio išlaikymą moka dukrai L., turėjo apsvarstyti tokio pirkinio įtaką savo finansinei padėčiai. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas jau turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurie egzistavo nutraukiant santuoką.
Žemesnės instancijos teismas
Sutiktina ir su atsakovės nuomone, kad apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju, ieškovas, susilaukdamas dar vieno vaiko su kita moterimi, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis dukra išliks iki jos pilnametystės ir ji negali būti perkeliama atsakovei, su kuria liko gyventi dukra.
Kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga rodo tai, kad jis po santuokos nutraukimo su atsakove turi papildomų (nebūtinų) išlaidų ir galimybę jas dengti (pvz., automobilio įsigijimui ir eksploatacijai, kaupiamajam gyvybės draudimui ir pan.). Taigi dalį papildomų išlaidų ieškovas, akivaizdžiai, prisiėmė savo rizika, įvertinęs turimas ir galimas finansines galimybes. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2019 m. rugsėjo mėnesį pablogėjo iš esmės, dėl ko jam teikiant nepilnametei dukrai L. 400 Eur dydžio išlaikymą nebegali būti patenkinti jo paties ir jo šeimos būtinieji, gyvybiškai svarbūs poreikiai, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai L. Š. priteisto kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis po 400 Eur išlaikymo sumažinimo netenkinamas.
Teismo sprendimo šioje dalyje negali įtakoti ieškovo argumentas, jog iš šalių nepilnametei dukrai mokamo išlaikymo sumos reikia išskaičiuoti kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaiko pinigus – 70 Eur.
Kasacinis teismas neabejotinai yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Šiuo konkrečiu atveju, aplinkybė, jog šalių nepilnametei dukrai iš valstybės yra mokami vaiko pinigai, neįrodo, kad vaiko poreikiai yra sumažėję ar ieškovo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2019 m. rugsėjo mėnesį yra iš esmės pablogėjusi, dėl ko jis nebegali dukrai L. teikti priteisto kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur mokamo išlaikymo. Šiuo konkrečiu atveju, esant gerai ieškovo turtinei padėčiai, vaiko pinigai gali būti panaudoti kitiems, ne būtiniems, vaiko poreikiams tenkinti.
Teismas pažymi, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo konkrečiu atveju nėra analizuojama ir aptariama, nes atsakovė nereiškė byloje priešieškinio dėl priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai L. padidinimo pablogėjus jos turtinei padėčiai, kuomet ji išėjo iš gerai apmokamo darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu dirba individualiai, gaudama akivaizdžiai mažesnį atlyginimą. Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė galimai sumažėję vaiko poreikiai ir iš esmės pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl ieškovo ir jo dukters L. Š. bendravimo tvarkos nustatymo (šis ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai, ieškovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką nežymiai pakoregavus pagal atsakovės siūlymus tvarką labiau detalizuoti), iš atsakovės ieškovui priteistinas A. Š. paduodant ieškinį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 46).
Kadangi ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai L. Š. sumažinimo netenkinamas, iš ieškovo valstybei priteistinas paduodant ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis – 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 2374,03 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė patyrė 2200,00 Eur atstovavimo išlaidų (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 54-64, 65-74). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, 50 proc., todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas konstatuoti, jog šalys pasilieka prie jų patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir jos atskirai nepriteisiamos.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 30,92 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, 50 proc., šios išlaidos lygiomis dalimis po 15,46 Eur priteistinos valstybės naudai iš abiejų šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-30419-1102/2019, patvirtintos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytos 2019 m. liepos 31 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.1, 5.2 ir 5.3 punktais nustatytą A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š. tvarką ir nustatyti A. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. A. Š. ir K. Š. privalo sudaryti viena kitai palankias reguliaraus bendravimo sąlygas su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, apie bendravimo laiką susitariant iš anksto.
2. A. Š. ir K. Š. privalo veikti išimtinai vaiko interesais, palaikydamos viena kitos iniciatyvą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis ir vienodomis atsakomybėmis.
3. A. Š. su nepilnamete dukra L. Š. kiekvieną kalendorinį mėnesį bendrauja ne mažiau nei 10 (dešimt), bet ne daugiau nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, į kurias privalo patekti ne mažiau nei 4 (keturios) bet ne daugiau nei 6 (šešios) nepilnametės dukros nakvynės pas tėvą, iš jų 2 (dvi) nakvynės turi būti savaitgalį/savaitgaliais (iš penktadienio į šeštadienį ir/.arba iš šeštadienio į sekmadienį), likusios nakvynės gali būti darbo dienomis. Nepilnametei dukrai pradėjus eiti į mokyklą, ji pas tėvą nakvoja tik savaitgaliais - iš penktadienio į šeštadienį ir/arba iš šeštadienio į sekmadienį, ir/arba tokiomis darbo dienomis, kurios sutampa su oficialių švenčių ir/arba oficialių vaikų atostogų dienomis.
4. A. Š. bendravimas su nepilnamete dukra tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis nepertraukiamai vyksta ne ilgiau nei 3 (tris) dienas (2 (dvi) nakvynės), išskyrus šio sprendimo12 ir 13 punktuose nurodytą tėvo ir nepilnametės dukters bendravimą atostogų metu. A. Š., norėdamas su nepilnamete dukra bendrauti ilgiau nei 3 dienas (2 nakvynės) iš eilės, ilgesnę nepertraukiamo bendravimo trukmę privalo suderinti su K. Š. iš anksto, prieš 14 kalendorinių dienų.
5. A. Š. su nepilnamete dukra be nakvynės bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba, jei vyksta užklasinis užsiėmimas, pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios kalendorinės dienos 20.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki be nakvynės pageidaujamo bendrauti laiko pradžios.
6. A. Š. su nepilnamete dukra su nakvyne bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos arba iš gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinės nakvynės dienos 19.00 – 19.30 val., apie konkretų pageidaujamą bendrauti su dukra laiką pranešdamas K. Š. ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki pageidaujamo bendrauti su nakvyne laiko pradžios. A. Š. bendravimas su dukra darbo dienomis galimas tik tomis dienomis, kai L. Š. nelanko užklasinių užsiėmimų, arba, jeigu lanko, tėvas vaiką pasiima pasibaigus užklasiniams užsiėmimams ir grąžina į gyvenamąją vietą iki prasidedant užklasiniams užsiėmimams. L. Š. mama K. Š. privalo užtikrinti, kad užklasiniai užsiėmimai, kuriuos lankys L. Š., vyks ne daugiau nei du kartus per savaitę darbo dienomis.
7. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 27 d.) 19.00 – 19.30 val.
8. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką gruodžio 30 d. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 2 d. 19.00 – 19.30 val.
9. A. Š. su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 – 18.30 val., jeigu tą dieną nevyksta užklasiniai užsiėmimai, arba pasibaigus užklasiniam užsiėmimui, jei jis tą dieną vyksta ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią dieną po Šv. Velykų antros dienos 19.00 – 19.30 val.
10. A. Š. turi teisę dalyvauti visose nepilnametės dukros gimtadienio šventėse bei renginiuose, vykstančiuose darželyje, mokykloje ar kitose vietose. Apie tai, ar A. Š. ketina dalyvauti dukros renginiuose, vaiko tėvas K. Š. informuoja ne vėliau kaip likus vienai kalendorinei dienai iki planuojamo renginio.
11. A. Š. visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnametės dukros pasiėmimo/grąžinimo su K. Š. vykdo sms žinutėmis, el. paštu arba socialinių tinklų susirašinėjimo programomis.
12. A. Š. su nepilnamete dukra praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros atostogų metu.
13. Iki šalių nepilnametė dukra nelanko mokyklos, A. Š. žiemos metu su nepilnamečiu vaiku atostogauja 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą - nepertraukiamai pusę vaiko oficialių žiemos atostogų, t. y. atostogos turi būti priderintos prie L. Š. lankomos ugdymo įstaigos atostogų kalendoriaus ir vykdomos moksleivių atostogų metu.
14. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
15. A. Š. vaiką atostogoms pasiimdama iš vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10.00 – 10.30 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19.00 – 19.30 val.
16. A. Š., planuodamas kelionę į užsienį su nepilnamete dukra, privalo pats pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi.
17. A. Š. turi teisę nukrypti nuo aukščiau nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei gauna K. Š. sutikimą aukščiau nurodytomis priemonėmis.
Priteisti ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Š. valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 15,46 Eur (penkiolikos eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovės K. Š. valstybei 15,46 Eur (penkiolikos eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.