Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-381-618/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: e2A-381-618/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01343-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. B. T., viešosios įstaigos „Laisvės TV“
Atsakovas: R. Ž.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-381-618/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01343-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. T., viešosios įstaigos „Laisvės TV“ ir atsakovo R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: i) pripažinti, kad atsakovas savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ (prieiga internete -https://www.facebook.com/R.Z.1) apie ieškovus viešai paskleidė nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą bei ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50 000 Eur. Internete 1 vnt. 8 500 Eur. 5x8 500=42 500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7 500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...> Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“; ii) įpareigoti atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ iš savo paskyros „R. Ž.“ (prieiga internete - https://www.facebook.com/R. Z..1) per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti nurodyto turinio pranešimą, kuris turi likti minėtoje atsakovo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neribotą laiką: „Aš, R. Ž., pareiškiu, kad mano, R. Ž., paskyroje https://www.facebook.com/R.Z.1 socialiniame tinkle „Facebook“: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?”, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50 000 Eur. Internete 1 vnt. 8 500 Eur. 5x8 500=42 500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7 500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7 500 Eur“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą bei menkina VšĮ Laisvės TV dalykinę reputaciją, bei 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“ neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą“; iii) įpareigoti atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „R. Ž.“ (prieiga ineternete - https://www.facebook.com/R.Z.1) per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) nurodytus 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašus: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50 000 Eur. Internete 1 vnt. 8 500 Eur. 5x8 500=42 500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7 500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7 500 Eur“, 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius: „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...> Jei sektume dabartine mūsų logika – taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“; iiii) priteisti iš atsakovo ieškovui A. B. T. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Atsakovas 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašais, socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieškovus viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovai atsakovui pateikė pretenziją, reikalaudami paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Atsakovo 2022 m. liepos 11 d. įrašas nedviprasmiškai siejamas su lėšų rinkimo akcija „Bayraktaras Ukrainai“, kurią ieškovas organizavo ir kvietė žmones aukoti; 2022 m. liepos 16 d. įrašas nedviprasmiškai siejamas su „Blue/Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“) iniciatyva nupirkti 5 vnt. dronų „DJI Matrice 300 RTK“ su termovizoriais, prie kurios finansiškai prisidėjo ir ieškovė VšĮ „Laisvės TV“, o apie tai, reaguodamas į Blue/Yellow (VšĮ Mėlyna geltona) vadovo J. O. prašymą prisidėti prie šių dronų nupirkimo Severodonetsko gynėjams, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ieškovas A. B. T., teigiama, neva surinktos lėšos tariamai buvo panaudotos netinkamai ir gal netgi nusikalstamai – už žmonių suaukotus pinigus (150 000 JAV dolerių) ieškovas A. B. T. vyko žaisti pokerio ir panaudojo juos ne pagal paskirtį; 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše atsakovas ieškovą A. B. T. tapatina su H. aplinka ir daro išvadą, kad ieškovas, vairuodamas BMW automobilį, neva palaiko H..

1.2. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymių. Paaiškino, kad atsakovo paskleistos žinios žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, nes nurodo, kad ieškovas neva galėjo pasisavinti ir pralošti VšĮ „Laisvės TV“ akcijoje „Bayraktaras Ukrainai“ surinktas lėšas dronui „Bayraktar“ pirkti (buvo surinkta 5 971 842 Eur), taigi viešai nepagrįstai ieškovas pateikiamas kaip asmuo, grobstantis svetimas lėšas ir naudojantis jas savo pomėgiams finansuoti; ieškovas neva už suaukotas lėšas, t. y. 150 000 JAV dolerių, vyko žaisti pokerio, taip viešai nepagrįstai ieškovas pateikiamas kaip asmuo, sistemingai grobstantis lėšas ir naudojantis jas savo pomėgiams finansuoti; ieškovas neva „siurbia“ iš žmonių pinigus ir juos kvailina, taip viešai nepagrįstai ieškovas pateikiamas kaip asmuo, tariamai apgaule viliojantis iš žmonių pinigus; ieškovas neva pirkdamas dronus (nors jis dronų nepirko) pasisavino 7 500 JAV dolerių, taip viešai nepagrįstai ieškovas pateikiamas kaip asmuo, tariamai apgaule grobstantis lėšas iš paramos projektų; ieškovas neva palaiko H. ir jo vykdytą holokaustą. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovo paskleistos žinios menkina ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, nes atsakovas nurodo, jog VšĮ „Laisvės TV“ akcijoje „Bayraktaras Ukrainai“ surinktos lėšos dronui „Bayraktar“ pirkti (buvo surinkta 5 971 842 Eur) neva buvo išgrobstytos, taip viešai nepagrįstai ieškovė pateikiama kaip nepatikima paramos gavėja, kuri nekontroliuoja surinktų lėšų tinkamo panaudojimo ir sudaro sąlygas kitiems asmenims pasisavinti surinktas lėšas; VšĮ „Laisvės TV“ surinktos lėšos. 150 000 JAV dolerių, neva buvo išgrobstytos VšĮ „Laisvės TV“ dalininko – ieškovo A. B. T. , taip viešai nepagrįstai VšĮ „Laisvės TV“ pateikiama kaip nepatikima paramos gavėja, kuri nekontroliuoja surinktų lėšų tinkamo panaudojimo ir sudaro sąlygas kitiems asmenims pasisavinti surinktas lėšas; VšĮ „Laisvės TV“ neva „siurbia“ iš žmonių pinigus ir juos kvailina, taip viešai nepagrįstai VšĮ „Laisvės TV“ pateikiama kaip juridinis asmuo, tariamai apgaule viliojantis iš žmonių pinigus.

1.3. Nurodė, kad ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija ir ieškovo A. B. T. garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovus ir yra įžeidžiantys, todėl turi būti paneigti, o tikrovės neatitinkantys duomenys panaikinti. Atsakovo paskleisti melagingi duomenys apie ieškovus padarė jiems didžiulę žalą, nes atsakovas ne kartą viešai skleidė melagingą informaciją, taip siekdamas sukelti abejonių ieškovais ir jų vykdoma veikla padedant Ukrainai ir pažeminti ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, todėl turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą, t. y. atsakovas turi kompensuoti kiekvienam iš ieškovų po 10 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašais viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, o ieškovės „VšĮ Laisvės TV“ dalykinę reputaciją žeminančią informaciją. Atsakovas savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį ir asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas. Kadangi atsakovas yra politikas, kurio viena iš pareigų yra viešai dėstyti savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais ir atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras aktualias problemas, atsakovas negali būti už tai nepagrįstai baudžiamas ar kitaip ribojama jo teisė viešai dėstyti nuomonę. Atsakovo nuomonė buvo reiškiama išimtinai po to, kai pats ieškovas A.B. T. ar kiti asmenys apie ieškovą A. B. T. viešai paskelbdavo tam tikrus faktus. Atsakovas viešais įrašais reaguodavo į jau paskelbtą tam tikrą informaciją apie ieškovo veiklą ir sąžiningai, teisėtai reiškė savo pažiūras ir vertinimus, dėstė asmeninę kritiką dėl tam tikro ieškovo elgesio. Todėl akivaizdu, jog jokio teisės pažeidimo atsakovo elgesyje nėra. Atsakovas ne dėsto faktus ar žinias apie ieškovą, o tik svarsto, ar jo vykdoma veikla visais atvejais yra teisėta ir pagrįsta. Griežtesnės, kategoriškesnės atsakovo nuomonės reiškimo tikslas, nesant teisinių kontrolės mechanizmų, ir buvo viešų diskusijų būdu priversti paramą renkančius subjektus susimąstyti, ar jų veikla visuomet teisėta ir, ar jie viską daro tinkamai. Atsakovas reiškia savo nuomonę yra apie tam tikrą ieškovo A. B. T. elgesį (paramos pinigų panaudojimą, dalyvavimą pokerio turnyre, paramai įsigyjamų prekių kainas ir pan.), o ne kritikuoja ieškovą kaip asmenį. Įrašuose yra dėstoma atsakovo subjektyvi kritika dėl ieškovo tam tikrų poelgių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokia kritika savaime žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo teiginiai visuose jo įrašuose pateikti tokia forma, kuri neabejotinai teikia pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsakovo pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovo veikla, nėra išgalvota, o pagrįsta paties ieškovo viešai skelbiama informacija apie jo vykdomą veiklą. Atsakovas savo įrašuose nepateikė jokių konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą, todėl jo įrašais negali būti pažeista ieškovo A. B. T. garbė ir orumas ar ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija, o bausti atsakovą už tai, kad jis viešai išdėstė savo asmeninę poziciją dėl ieškovo, kaip viešojo asmens, vykdomos veiklos, nėra nei teisėta, nei pagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad sąžiningai reiškė nuomonę apie ieškovo vykdomą veiklą, todėl jokio teisės pažeidimo neatliko, ieškovų garbės, orumo bei dalykinės reputacijos nemenkino, savo nuomone nesiekė jų pažeminti ar įžeisti, piniginės žalos ieškovai dėl atsakovo paskelbtų įrašų nepatyrė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovams jų prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, kuris pats ne kartą yra kritikavęs politikus bei kitus visuomenės veikėjus, nevengia viešumoje įžeidžiamų pasisakymų kitų viešųjų asmenų atžvilgiu, todėl neabejotinai jis gali tikėtis panašaus pobūdžio pasisakymų ir jo paties atžvilgiu (A. B. T. viešai paskelbti 2021 m. spalio 21 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. kovo 25 d. įrašai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (komentarai apie politikus)). Atsakovas taip pat nurodė, kad paramos rinkimas Ukrainai yra didelis gėris, tačiau ne mažiau svarbi yra ir surinktos paramos panaudojimo kontrolė. Ieškovas 2022 m. birželio 2 d. pasisakymuose nurodė, kad Turkija Lietuvai dovanoja kovinį droną „Bayraktar TB2“. Vadinasi, jau tuo metu buvo aišku, kad tikslinė parama, kurią surinko ieškovai, nebus panaudota tam, kam buvo surinkta. Atsakovas pažymėjo, kad būtent tuo metu, kai ieškovai rinko paramą Ukrainai, dėl galiojusių tam tikrų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų taikymo, vertinimo buvo itin daug galimybių piktnaudžiauti surinktos paramos panaudojimu, todėl atsakovas manė, kad jo vieši pasisakymai apie tai, kad visuomenei nėra aišku, kaip ieškovai naudoja paramą, prisidės prie paramos panaudojimo kontrolės užtikrinimo. Jau 2022 m. liepos mėn. valdžios institucijos ėmė viešai skelbti išvadas, kad yra būtina koreguoti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas dėl surinktos paramos panaudojimo ir apskaitymo. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo aiškiai nurodoma, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas sudarė galimybes juridiniams asmenims pasielgti nesąžiningai ir netgi pasisavinti fiziniams asmenims skirtos paramos lėšas (žr. 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą dėl labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-104, kurioje nurodyta, jog atlikus įstatymo antikorupcinį vertinimą, įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą; 2022 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl rekomendacijų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo apskaitos ir viešinimo sistemos taikymo). Atsakovas jau 2022 metų vasarą, kai pats viešai kritikavo ir viešai spaudė paramos rinkėjus atsiskaityti už surinktą paramą, inicijavo ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų pakeitimo klausimą ir būtent jo ir jo kolegų Seimo narių dėka 2023 m. liepos 12 d. tokiems pakeitimams buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimų registravimas ir lydimieji dokumentai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas R. Ž. savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieškovus A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“. Įpareigojo atsakovą R. Ž. socialiniame tinkle „Facebook“ iš savo paskyros „R. Ž.“ per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, kuris turi likti minėtoje atsakovo R. Ž. paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neribotą laiką: „Aš, R. Ž., pareiškiu, kad mano, R. Ž., paskyroje https://www.facebook.com/R.Z.1 socialiniame tinkle „Facebook“:1)2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?”,2)2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą bei menkina VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, ir 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą.“ Įpareigojo atsakovą R. Ž. socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „R. Ž.“ per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti):1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius: „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50 000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8 500=42 500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7 500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7 500 Eur“,3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T.ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“. Priteisė iš atsakovo R. Ž. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovui A. B. T. ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovei VšĮ „Laisvės TV“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. Ž. 3 601,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui A. B.T.. Priteisė iš atsakovo R. Ž. 3 601,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei VšĮ „Laisvės TV“. Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai:

3.1. Vertindamas 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo įrašų socialiniame tinke „Facebook“ kontekstą, teismas pažymėjo, jog atsakovas yra Seimo narys, visuomenėje gerai žinomas politikas, turintis autoritetą, didelį skaičių sekėjų, jį palaikančių ir juo pasitikinčių asmenų, todėl atsakovo net ironizuojant ar pasvarstant pateikiamą informaciją visuomenė priima kaip neabejotiną tiesą, jos nekvestionuodama ir kritiškai nevertindama.

3.2. Nurodė, jog atsakovas dėstomą informaciją bando pateikti kaip nuomonę, naudodamas klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau įvertinęs visą įrašų turinį, teismas padarė išvadą, kad pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikinamumu, turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Teismas konstatavo, jog atsakovo 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašuose (jų dalyse, susijusiose su ieškovais) pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė.

3.3. Pažymėjo, jog atsakovas socialiniame tinke „Facebook“ turi daugiau kaip 40 000 sekėjų, atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra viešai prieinama ne tik sekėjams, bet ir bet kuriam kitam asmeniui. Padarė išvadą, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas.

3.4. Pripažino, jog atsakovas 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskyros įrašuose paskleidė informaciją apie abu ieškovus, o 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskleidė informaciją apie ieškovą A. B. T.. Tai nurodydamas teismas pažymėjo, jog visuotinai žinoma aplinkybė, jog ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ organizavo akciją „Bayraktaras Ukrainai“, kurios metu buvo renkamos žmonių aukojamos piniginės lėšos. Atsakovo 2022 m. liepos 16 d. įraše tiesiogiai neįvardijama ieškovė VšĮ „Laisvės TV“, tačiau įraše aptariamos aplinkybės apie akcijos „Bayraktaras Ukrainai“ metu surinktų žmonių paaukotų piniginių lėšų paskirstymą.

3.5. Nurodė, jog atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo skelbta informacija atitinka tikrovę. Pažymėjo, jog atsakovas viešai skelbė informaciją apie ieškovus nepatikrinęs savo skelbiamos informacijos teisingumo, patikimumo. Visą atsakovo savo įrašuose skelbtą informaciją apie ieškovus buvo galimybė patikrinti ir įsitikinti tokių faktų tikrumu. Nurodė, jog atsakovas yra Seimo narys ir dėl savo atliekamų pareigų turėjo tam tikrų žinių, susijusių su paramos rinkimu, paramos gavėjų veikla ir pan., pavyzdžiui, jog paramos gavėjo statusas gali būti suteiktas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme išvardytiems viešiesiems juridiniams asmenims, fiziniai asmenys paramos gavėjais negali būti, taigi atitinkamai ieškovas A. B. T.negalėjo pats rinkti paramos, atlikti tam tikrų daiktų pirkimo iš gautos paramos piniginių lėšų, taip pat savavališkai pasiimti iš viešojo juridinio asmens surinktos paramos piniginių lėšų. Pažymėjo, jog, kilus abejonių dėl tinkamo paramos naudojimo ar galimų nusikalstamų veikų padarymo, bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir pranešti šią informaciją, kad būtų imtasi teisėtų priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams.

3.6. Įvertinęs 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų turinį, teismas konstatavo, jog atsakovo teiginiai ieškovą A. B. T. apibūdina kaip nesąžiningą žmogų, pasisavinantį ir švaistantį svetimas, žmonių suaukotas Ukrainai kare remti pinigines lėšas, šias lėšas naudojantį asmeniniams poreikiams, tokiems kaip azartiniai lošimai, finansuoti, be to, sudaromas įspūdis, jog ieškovas A. B. T. apgaule vilioja iš žmonių pinigines lėšas, ragindamas jas aukoti kilniam tikslui, tačiau jas naudoja pats savo poreikiams tenkinti. Nurodė, jog nors ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ atsakovo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. įrašuose nėra įvardinta konkrečiai, tačiau iš įrašuose dėstomų aplinkybių akivaizdu jog rašoma būtent apie ieškovę VšĮ „Laisvės TV“. Sudaromas įspūdis, jog ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ yra nepatikima paramos gavėja, naudojanti žmonių paaukotas pinigines lėšas kitiems tikslams, nesusijusiems su žmonių siekiais, dėl kurių piniginės lėšos buvo aukojamos, nesugebanti tinkamai kontroliuoti gautos piniginės paramos ir jos panaudojimo proceso. Teismas nusprendė, jog įrašų informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris vidutinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su tokio pobūdžio asmeninėmis savybėmis, veiksmais ir įsitikinimais.

3.7. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, jog ieškovai neprašo priteisti turtinės žalos ir neįrodinėja aplinkybių, jog ieškovas A.B. T. prarado konkrečius pasiūlymus vykdyti veiklą ir dėl to negavo tam tikro dydžio pajamų, ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ prarado konkrečius rėmėjus ir jie atsisakė paaukoti tam tikras sumas.

3.8. Pažymėjo, jog ieškovas A.B.T. yra viešasis asmuo, užsiimantis visuomenine veikla, ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ visuomenėje taip pat yra gerai žinomas juridinis asmuo, užsiimantis visuomenine veikla, yra organizavusi ne vieną paramos rinkimo akciją. Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė abejonių dėl ieškovų vykdomos veiklos, jų sąžiningumo. Informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, todėl net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią ir garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie ieškovus, negali būti užtikrinama, kad garbė ir orumas bei dalykinė reputacija bus apginti tik tokios informacijos paneigimu. Įvertinęs atsakovo paskleistos informacijos turinį, informacijos paskleidimo mastą, šalių statusą visuomenėje, konstatavo, kad ieškovai dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios informacijos patyrė neturtinę žalą, įvertino tai, kad ieškovas A.B.T. yra viešasis asmuo, o ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ yra gerai visuomenėje žinomas juridinis asmuo, vykdantis visuomeninę veiklą, kad informacija apie ieškovus buvo paskelbta keletą kartų (apie ieškovą A.B.T. daugiau kartų ir apie skirtingus įvykius ir aplinkybes), taip sukeliant abejonių ieškovais ir jų vykdoma veikla.

3.9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 79 proc. (3 neturtiniai reikalavimai patenkinti 100 proc., turtiniai reikalavimai patenkinti 15 proc.) reikalavimų, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

4. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovo A. B. T. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo R. Ž. ieškovų A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ naudai visas jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovų A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ naudai visas jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

4.1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš dalies. Pažymėjo, jog atsakovas yra Seimo narys, jo pateikiamą informaciją dalis žmonių priima kaip besąlyginę tiesą, nes pasitiki, kad Seimo narys, davęs priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, nemeluoja ir skelbia tik patikrintą informaciją; atsakovas melagingą žinią platino ne vieną kartą; atsakovas siekė sudaryti įspūdį apie ieškovų tariamai padarytus nusikaltimus; ieškovas A. B. T. yra labai gerai žinomas Lietuvoje asmuo, atsakovas savo įrašais siekia nepagrįstai diskredituoti tokią ieškovo A. B. T. veiklą; atsakovo formuojama pozicija, kad A. B. T. yra aferistas ir neigiamą priklausomybę turintis žmogus, žemina jo garbę ir orumą ir sudaro prielaidas negauti darbo pajamų ateityje; ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ yra apdovanota LRT metų apdovanojimuose nominacijoje „Metų pilietinė iniciatyva“ už akciją „Bayraktaras Ukrainai“, už inciatyvą surinkti lėšas koviniam dronui, už visuomenės suvienijimą, už kitų Europos šalių pilietinių visuomenių įkvėpimą; ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ 2021 m. 631 196 Eur, t. y. 43 proc. visų pajamų gavo kaip paramą iš savo žiūrovų, taigi gera dalykinė reputacija yra būtina, siekiant toliau turėti žiūrovų ir rėmėjų pasitikėjimą; Seimo nario nuomonė, kad VšĮ „Laisvės TV“ neva yra nepatikima organizacija, kuri surinktą finansinę paramą iššvaisto ar be teisinio pagrindo atiduoda kitiems asmenims lošimams, kelia nepasitikėjimą VšĮ „Laisvės TV“ ir tai neigiamai paveiks VšĮ „Laisvės TV“ gautinas pajamas. Informacija apie paramą Ukrainai kare su Rusija yra neabejotinai viena iš labiausiai visuomenę dominančių temų, todėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas apie ieškovų veiklą padedant rinkti paramą Ukrainai labai mažina pasitikėjimą ieškovais, kaip patikimais asmenimis paramos Ukrainai rinkimo kontekste. Atsakovo veiksmai yra nukreipti ir prieš Lietuvos Respublikos interesus ieškovų veiklos kontekste, o tai sudaro pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos dėl priteistino įprastos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Faktiškai nedidelės (ypač atsakovui, kuris gauna gerokai didesnes pajamas nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje) neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš esmės sukuria prielaidas vykdyti analogiškas kaip atsakovo veikas ir nesusilaukti jokių realių neigiamų finansinių pasekmių. Tokia situacija neužkardo tokių neteisėtų veiksmų ir nesukuria satisfakcijos nukentėjusiam asmeniui.

4.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinti visi ieškovų reikalavimai dėl ieškovų asmens garbę ir orumą žeminančių ir dalykinę reputaciją menkinančių teiginių paneigimo, jų pašalinimo iš viešosios erdvės, todėl ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalinis patenkinimas turi būti vertinamas kaip pagrindas teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sąlygojo atsakovo veiksmai, kurie sprendimu pripažinti pažeidžiančiais ieškovų teises. Ieškovai iš esmės buvo „nubausti“ už tai, kad, turėdami pareigą ieškinyje nurodyti piniginį reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nurodė su teismo sprendimu nustatytojo šio reikalavimo dydį, nors įstatymas įtvirtina būtent teismo prerogatyvą dėl šio dydžio nustatymo. Vien dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės bylą laimėjusios šalies, t. y. ieškovų, finansinė padėtis tapo blogesnė, nei buvo prieš kreipiantis į teismą, nes ieškovai nors iš esmės ir laimėjo bylą, bet jiems nėra atlyginamos patirtos pagrįstos išlaidos, kurias sąlygojo išskirtinai atsakovo neteisėti veiksmai. Tokiu atveju teisingumo vykdymas tampa beprasmis.

5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Nurodė, jog atsakovas apie ieškovus pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, o ne žinią, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje numatytas teisių gynimo būdas negalėjo būti taikomas. Pažymi, jog 2022 m. liepos 11 d. paskelbto įrašo ginčo teiginiais buvo išreikšta atsakovo nuomonė. Atsakovui kilo abejonių dėl „Bayraktar“ akcijos metu surinktų lėšų panaudojimo skaidrumo, kadangi: tuo metu galiojęs Labdaros ir paramos įstatymas neužtikrino paramos lėšų panaudojimo skaidrumo; ieškovai surinko itin didelę paramos sumą – daugiau kaip 5 mln. Eur; paaiškėjo, jog dronas „Bayraktar“, kuriam specialiai buvo rinktos paramos lėšos, nebebus perkamas, nes bus padovanotas; „Bayraktar“ akcijos organizatoriai neskubėjo teikti visuomenei detalios ataskaitos, kam ruošiasi panaudoti ir kam jau realiai panaudojo dalį paramos akcijos metu surinktų lėšų; atsakovas domėjosi ir nustatė, jog tam tikra įranga, kuriai buvo išleista dalis paramos lėšų, rinkoje kainuoja pigiau, nei deklaravo pats ieškovas A. B. T.; ieškovas A. B. T. viešai pranešė, jog dalyvavo pasaulio pokerio čempionate. Visų šių aplinkybių kontekste, siekdamas aiškumo ir itin didelį atgarsį sulaukusios „Bayraktar“ akcijos lėšų panaudojimo skaidrumo, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ 2022 m. liepos 11 d. atsakovas paskelbė įrašą, liečiantį ieškovus ir jų organizuotą paramos akciją. Tačiau tiek visas atsakovo įrašas (kaip visuma), tiek atskiri ginčo teiginiai laikytini išimtinai subjektyvia atsakovo nuomone. Pažymi, jog trys iš keturių 2022 m. liepos 11 d. paskelbto įrašo ginčo teiginių suformuluoti klausimo forma; du iš keturių 2022 m. liepos 11 d. paskelbto įrašo ginčo teiginių suformuluoti kreipiantis tiesiogiai į ieškovą A. B. T.; vienas atsakovo ginčo teiginys atspindėjo aiškiai subjektyvius atsakovo jausmus bei abejones dėl vykdytos „Bayraktar“ akcijos; aplinkybę, jog visi ginčo teiginiai išreiškė tik atsakovo nuomonę, ne skleidė žinią, patvirtina faktas, jog šiems teiginiams logiškai niekaip nėra galima pritaikyti tiesos kriterijaus, o taip pat šių teiginių nėra įmanoma ir paneigti; ginčo teiginiai nėra žinia, o tik subjektyvi atsakovo nuomonė, tai patvirtina ir visas 2022 m. liepos 11 d. įrašo kontekstas.

5.2. 2022 m. liepos 16 d. paskelbto įrašo ginčo teiginiais buvo išreikšta atsakovo nuomonė. Teiginio „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...>“ leksinė konstrukcija, su žodžiais „man” „nenuostabu“ aiškiai leidžia suprasti, jog įrašo autorius dėsto savo nuomonę – pateikia savo subjektyvų tam tikrų aplinkybių vertinimą ir daro asmenines išvadas. Ginčo teiginiuose net pateikdamas tam tikrus skaičius (įrangos kainas) ir darydamas subjektyvias išvadas apie galimai neskaidrų „Bayraktar“ akcijos lėšų panaudojimą, atsakovas beveik kiekviename sakinyje vartoja žodį „galimai“, tuo aiškiai demonstruodamas, jog daromos išvados yra jo subjektyvi nuomonė. Sakinio „Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų!“ konstrukcija su nuoroda „aš tik vieno nesuprantu“ įrašo skaitytojui aiškiai leidžia suprasti, jog įrašo autorius dėsto savo nuomonę, o ne skleidžia žinią. Aplinkybę, jog visais ginčo teiginiais išreikšta tik atsakovo nuomonė, o ne skleista žinia, patvirtina faktas, jog šiems teiginiams logiškai niekaip nėra galima pritaikyti tiesos kriterijaus, taip pat šių teiginių nėra įmanoma ir paneigti. Ginčo teiginiai nėra žinia, o tik subjektyvi atsakovo nuomonė, tai patvirtina ir visas 2022 m. liepos 16 d. įrašo kontekstas.

5.3. 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbto įrašo ginčo teiginiais buvo išreikšta atsakovo nuomonė. Visi ginčo teiginių sakiniai suformuluoti klausimo forma. Sakinio „Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>“ pradėjimas nuoroda „Įdomu“ įrašo skaitytojui aiškiai leidžia suprasti, jog įrašo autorius dėsto savo pamąstymus, t. y. nuomonę, o ne skleidžia žinią. Ginčo teiginių sakinyje „Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“ akivaizdžiai matyti, jog atsakovas viešai samprotauja ir daro tam tikras asmenines logines išvadas. Šis sakinys, kaip ir visi kiti, baigiasi klausimu, tai taip pat rodo, jog atsakovas ne skleidžia kategorišką žinią apie ieškovą A. B. T., o dėsto savo pamąstymus ir kviečia diskusijos. Aplinkybę, jog visais ginčo teiginiais išreikšta tik atsakovo nuomonė, o ne paskleista žinia, patvirtina faktas, jog šiems teiginiams logiškai niekaip nėra galima pritaikyti tiesos kriterijaus, taip pat šių teiginių nėra įmanoma ir paneigti. Ginčo teiginiai nėra žinia, o yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė, tai patvirtina ir visas 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašo kontekstas.

5.4. Kvalifikuodamas ginčo teiginius kaip žinią, teismas nevertino ginčo teiginių konteksto. Garbės ir orumo bylose, sprendžiant klausimą, buvo paskleista žinia ar išsakyta nuomonė, turėtų būti atsižvelgiama į tai, koks subjektas išsakė ginčo teiginius. Pasitaiko atvejų, kai dėl užimamų pareigų atsakovas disponuoja platesne informacija, tačiau nėra specialių tyrimus atliekančių tarnybų atstovas ar žurnalistas, todėl visuomenė jo ginčo teiginius (pavyzdžiui, apie „Bayraktar“ akcijos lėšų naudojimo teisėtumą) turėjo suvokti kaip nuomonę, o ne kaip skleidžiamą žinią. Sprendžiant žinios ar nuomonės kvalifikavimo klausimą taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, kokiame šaltinyje buvo paskelbti ginčo teiginiai. Ginčo teiginių išsakymas socialiniame tinkle vis tik dažniau leidžia traktuoti tam tikrus teiginius kaip nuomonę, o ne kaip žinią. Atsakovas, kaip politikas, turi pakankamai sklaidos kanalų dalytis žiniomis (faktais / duomenimis), tačiau socialiniame tinkle, kuris įprastai ir yra skirtas neformaliam bendravimui, dažniausiai reiškia savo nuomonę, o ne skleidžia visuomenei reikšmingas žinias, kaip buvo ir su visais ginčo teiginiais.

Atsiliepimas

6. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo; priimti ir pridėti prie bylos rašytinius įrodymus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai:

6.1. Nurodė, kad atsakovo teiktas naratyvas, kad paramą Ukrainai renkantys juridiniai asmenys tariamai nepateikė reikiamų ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), yra aiškiai klaidingas. Nuorodos į Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonę, kad Labdaros ir paramos įstatymas turi trūkumų, nesuponuoja išvados, kad ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ yra atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Mano, jog atsakovo nepagrįstai selektyvus situacijos vertinimas, viešai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovus, kad jie neva pasisavino ir iššvaistė paramos lėšas, nėra tinkamas atsakovo veikimas, ypač prisidengiant tuo, kad neva įstatymas turi trūkumų ir sudaro sąlygas pasisavinti lėšas.

6.2. Byloje ieškovai yra pateikę išsamius paaiškinimus, kad visais lėšų rinkimo atvejais viskas buvo daroma skaidriai – surinktos lėšos ir jų panaudojimas buvo tikrinami auditorių ir advokatų, tad atsakovo tariamas ar tikras rūpinimasis ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ renkamų lėšų skaidrumu nesudaro pagrindo skleisti tikrovės neatitinkančias žinias. Ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ viešai paskelbė patikimus duomenis apie surinktas lėšas ir jų panaudojimą, todėl bet kokie atsakovo teiginiai apie neva neskaidrų lėšų panaudojimą yra visiškai nepagrįsti.

6.3. Atsakovo teiginiai ginčo įrašuose teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Atsakovo siekis išvengti atsakomybės, naudojant klausiamąją sakinių formą ar įterpiant žodį „galimai“, neeliminuoja atsakovo skleidžiamų teiginių pripažinimo žinia, nes savo teiginiuose atsakovas aiškiai siekia deklaruoti, kad ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ neva renka lėšas, kurias ieškovas A. B. T. neva pasisavina ir netgi tariamai panaudoja azartiniams lošimams.

6.4. Pažymi, jog vertinant atsakovo 2022 m. liepos 11 d. ginčo įrašą matyti, kad atsakovas akivaizdžiai siekia išvengti teisinės atsakomybės bandydamas prisidengti tariama nuomonės išraiškos forma. Aplinkybė, kad atsakovas teiginius ginčo įraše pateikė klausimo forma savaime nepaverčia šių teiginių nuomone. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad situaciją būtina vertinti individualiai, nustatant visą kontekstą. Atsakovo vieša veikla ne kartą buvo nukreipta prieš paramą Ukrainai renkančius asmenis, šis byloje nagrinėjamas bandymas diskredituoti ieškovus taip pat ne išimtis. Atsakovas, pasitelkdamas klausiamą formą, 2022 m. liepos 11 d. ginčo įraše formuluoja tariamai klausimus, tačiau realiai – teiginius, nes klausimai neturi jokio pagrįsto faktinio pagrindo. Atsakovas suplaka visiškai nesusijusius faktus – paramos rinkimą ir ieškovo A. B. T. dalyvavimą sportinio (ne komercinio) pokerio turnyre ir neva kelia klausimą, ar nebuvo pralošti žmonių suaukoti 4 milijonai eurų. Toks informacijos skleidimo metodas, kai paimama keletas nesusijusių faktų ir iš jų padaroma nauja žinia, yra plačiai naudojamas ir Rusijos propagandos, t. y. skleidžiama dezinformacija, siekiant paveikti žmones ir sukelti abejonę ar įtikinti, kad egzistuoja toks naujai sukurtas „faktas“. Kaip matyti iš visos viešos informacinės aplinkos, toks veikimas duoda rezultatų ir po tokių atsakovo žinių paskleidimo bet kokiose viešose diskusijose apie paramos rinkimą Ukrainai visada atsiranda asmenų, kurie kartoja atsakovo paskleistą žinią, kad ieškovas A. B. T. neva pasisavino ir pralošė surinktas paramai lėšas, o ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ neva leido tai padaryti.

6.5. 2022 m. liepos 16 d. ginčo įraše aiškiai deklaruojamas faktas – už žmonių suaukotus pinigus vienas (neginčijamai turimas omenyje ieškovas A. B. T.) išvyko pažaisti pokerio už 150 000 JAV dolerių per vieną parą. Kitaip tariant, atsakovas šiuo savo sakiniu pasakė, kad ieškovas A. B. T., gavęs iš ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ žmonių suaukotas lėšas, jas neva panaudojo žaisdamas pokerį, ir išleido 150 000 JAV dolerių per parą. Tai, kad atsakovas šiame sakinyje pavartojo žodžius „man“ ir „tampa nenuostabu“, visiškai neeliminuoja to, kad tai yra aiškus teiginys, kuris pateikiamas kaip žinia, nes sakinyje po šių žodžių pateikiamas aiškus fakto konstatavimas. Tą patvirtina sakinio konstrukcija – vartojamas žodis „kai“, kuris suponuoja faktą, t. y. šiuo atveju žinią, kad ieškovas A. B. T. neva vyko žaisti pokerio už žmonių suaukotus pinigus. Nuolatinis žodžio „galimai“ vartojimas sakinyje negali būti laikomas indulgencija viešai skleisti tikrovės neatitinkančias žinias. Kaip jau minėta, būtina vertinti visą viešo teiginio kontekstą, o iš šio 2022 m. liepos 16 d. ginčo įrašo, juo labiau, vertinant jį kartu su 2022 m. liepos 11 d. ginčo įrašu, matyti, kad atsakovas turėjo aišku tikslą ne domėtis, kaip išleidžiami surinkti paramos pinigai, bet viešai apkaltinti ieškovą A. B. T. lėšų vagyste, o tai atitinkamai suponuoja ir aplaidų ieškovės VšĮ „Laisvės TV‘ surinktų lėšų tvarkymą. Taigi, tokiais teiginiais paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovus.

6.6. Ginčo įrašo 2022 m. rugpjūčio 9 d. teiginių formulavimas yra aiškiai konstatuojamasis, t. y. deklaruojama, kad ieškovas A. B. T. neva palaiko H. ir jo vykdytą holokaustą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paklaustas, kodėl jis 2022 m. rugpjūčio 9 d. poste šalia ieškovo A. B T. nuotraukos įdėjo ir H. nuotrauką, nurodė, kad tai padarė informavimo tikslais. Taigi, atsakovas ne tik raštu, bet ir vizualiai siekė sutapatinti ieškovą A. B. T. su H., taip akivaizdžiai siekdamas pakirsti žmonių pasitikėjimą ieškovu A. B. T. ir jo reputacija, pakenkti lėšų rinkimui Ukrainai.

7. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Nurodė, jog ieškovai pirmiausiai neturtinės žalos dydį grindžia ne kuo kitu, o potencialiais turtiniais praradimais, nes neva atsakovo paskleista nuomonė mažina visuomenės pasitikėjimą ieškovais, o viešoji nuomonė yra itin svarbi jų uždirbamoms / gaunamoms pajamoms. Byloje ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad jie būtų patyrę realius (ne tariamus ar tikėtinus) finansinius praradimus po atsakovo nuomonės paskelbimo viešai, jie taip pat byloje nereiškia prašymų atlyginti patirtą turtinę žalą. Todėl akivaizdu, jog jokių turtinių praradimų ieškovai dėl atsakovo viešos kritikos nepatyrė. Byloje atsakovas pateikė informaciją, kad ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ per vieną dieną surinko daugiau kaip 52 000 Eur paramos bylinėjimosi su atsakovu išlaidoms padengti, tai paneigia bet kokius ieškovų teiginius neva dėl atsakovo viešos kritikos ieškovai būtų patyrę finansinių nuostolių ar būtų netekę visuomenės pasitikėjimo, gaunamų pajamų. Pažymi, kad ieškovai akivaizdžiai siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o finansiškai nubausti atsakovą dėl, kad šis išdrįso pareikšti kritišką nuomonę ieškovų atžvilgiu.

Šalies argumentai

7.2. Nurodė, jog abu ieškovai yra viešieji asmenys, jokios realios finansinės žalos ar žalos reputacijai dėl atsakovo viešos kritikos nepatyrė, tačiau surinkę didelę finansinę paramą vis tiek kreipėsi į teismą ne tik siekdami apriboti atsakovo konstitucinę teisę reikšti viešai nuomonę ir kviesti visuomenę viešos diskusijos, tačiau dar ir siekdami sukelti atsakovui kuo didesnę finansinę žalą. Ieškovai finansiniais praradimais siekia įbauginti atsakovą, kad šis nedrįstų daugiau apie juos rašyti ar jų kritikuoti, tai rodo ieškovų nesąžiningumą ir jų keliamų reikalavimų nepagrįstumą.

7.3. Viešojo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo, šiuo atveju ieškovai, turi pakęsti ir toleruoti apie juos skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

7.4. Nurodė, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas viršija Seimo nario vieno mėnesio darbo užmokestį, todėl teiginys neva atsakovas itin daug uždirba, todėl iš jo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti padidintas, yra niekuo nepagrįstas ir netgi klaidingas. Mano, jog neturtinės žalos atlyginimas ieškovams iš viso neturėtų būti priteisiamas, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į ieškovo A. B. T. ir atsakovo asmenybes, jų padėtį visuomenėje, žinomumą ir galimybes skleisti informaciją viešai. Ieškovai neturtinės žalos netgi neįrodinėjo, o bendro pobūdžio teiginiai, jog atsakovo įrašai galėjo padaryti neigiamą įtaka ieškovams renkant paramą, yra paneigti ieškovų viešai skelbiama informacija, jog ir po atsakovo įrašų paskelbimo, jie toliau sėkmingai vykdo paramos rinkimo akcijas. Ieškovų apeliaciniu skundu yra siekiama ne apginti savo pažeistas teises, o nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita.

7.5. Nurodė, jog šalis, kuri kreipiasi į teismą ir formuluoja ieškinio reikalavimus, prisiima riziką, jog, netekinus ieškinio, ar tenkinus jį iš dalies, gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Ieškovai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota visiškai kitokio pobūdžio byloje, kur šalis, prašiusi priteisti didelį neturtinės žalos atlyginimą patyrė kelerių metų nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą, viešą valstybės institucijų pažeminimą ir pan. Mano, kad šioje byloje suformuota kasacinio teismo praktika neturėtų būti aklai taikoma visais atvejais, netgi kai ieškovai reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovai sąmoningai pasirinko reikšti reikalavimą priteisti jiems itin didelį, akivaizdžiai nepagrįstą, kasacinio teismo suformuotos praktikos neatitinkantį, neturtinės žalos atlyginimą. Tai, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra itin didelis ir neatitinka teismų praktikos, patys ieškovai žinojo ir tai nurodė prašydami nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Netenkinęs ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visa apimtimi, teismas pagrįstai priteisė tik dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė papildomą įrodymą – atsakovo 2024 m. sausio 28 d. įrašą socialiniame tinke „Facebook“ ir nurodė, kad šis įrodymas patvirtina, jog atsakovas ir toliau viešai platina informaciją apie ieškovą A. B. T., sudarydamas įspūdį, jog ieškovas A. B. T. neva grobsto paramai skirtas lėšas.

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Ieškovai teikia naują rašytinį įrodymą apie aplinkybes, kurios atsirado 2024 m. sausio 28 d., t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu, pripažintina, kad įrodymas apie po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsiradusias naujas faktines aplinkybes neatitinka sąsajumo reikalavimo, o nurodomos aplinkybės iš esmės nėra teisiškai reikšmingos vertinant iki joms atsirandant priimto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl to ieškovų apeliacinės instancijos teismui teikiamą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ Juridinių asmenų registro duomenimis, įregistruota 2016 m. spalio 4 d., atstovaujama direktorės G. J. M., nuo 2016 m. spalio 4 d. ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ suteiktas paramos gavėjo statusas, veiklos apribojimai ir tarptautinės sankcijos neįregistruotos. DELFI.lt kasmet skelbiamame tyrime „Įtakingiausieji“ ieškovas A. B. T. buvo pripažintas antru pagal įtaką žiniasklaidos atstovu (2020 m. rugpjūčio 19 d. DELFI.lt straipsnis). Ieškovas Ukrainos prezidento V. Z. buvo apdovanotas trečio laipsnio ordinu „Už nuopelnus Ukrainai“ už savo indėlį į pagalbą Ukrainai (2022 m. rugpjūčio 30 d. „15min“ straipsnis). Ieškovas yra laisvai samdomas didelių tarptautinių renginių ir konferencijų moderatorius, įvairių mokymų rengėjas, viešai leidžiamų knygų autorius (https://lt.wikipedia.org/wiki/A._T.). Ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ yra apdovanota LRT metų apdovanojimuose nominacijoje „Metų pilietinė iniciatyva“ už akciją „Bayraktaras Ukrainai“ ir už iniciatyvą surinkti lėšas koviniam dronui, už visuomenės suvienijimą, už kitų Europos šalių pilietinių visuomenių įkvėpimą (https://www.lrt.lt/projektai/metu-apdovanojimai/). Iš byloje pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso, veiklos rezultatų ataskaitos, gautos ir suteiktos paramos bei labdaros, tikslinio finansavimo duomenų matyti, kad VšĮ „Laisvės TV“ 2021 m. 631 196 Eur, t. y. 43 proc. visų pajamų, gavo kaip paramą iš savo žiūrovų, nemažą dalį savo pajamų VšĮ „Laisvės TV“ gauna iš reklamos. Atsakovas R. Ž. nuo 2020 m. lapkričio 13 d. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, iškeltas partijos „Laisvė ir teisingumas“, išrinktas Kelmės-Šilalės (Nr. 41) apygardoje 2020 – 2024 metų kadencijai.

15. Atsakovas savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbė šią informaciją:

15.1. 2022 m. liepos 11 d. atsakovo paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? Užvirė košė su ta nelemta „Naisių vasara“. O kad sukilo konservatorių putos! Visi niekuo dėti, neva patys ansambliai susiprato, koks K. yra žvėris ir atsisakė dalyvauti jo remiamame festivalyje. Net ukrainiečių grupė. Ir ta pati viską suprato. Ir staiga visai netyčia randu komentarą. Konservatorių partijos Seimo narės D. A. (Pasaulio Lietuvių pirmininkės) patarėja E. N. džiūgauja, kad pavyko ukrainiečius įkalbėti - paaiškinti, koks velnias yra K.. Tai niekas niekam neskambino? Ir konservatoriai čia niekuo dėti? Niekas nieko ne įtikinėjo? Common… UŽ tokių patarėjų reikalus konservų dievas prieš tris kolegai K. M. pasiūlė ministro postą užleisti! Ir vėl dvigubi standartai“ *** „Aj, ir dar dėl T.. Jis čia niveliuoja žmones, visus žemaitaičiais vadina… o pats dviejuose savo postuose prieštarauja pats sau. Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? Viename poste jis teigia esąs Amerikoje ir kažką ten derina Ukrainai. O kitame - sielojasi, kad iškrito iš pokerio turnyro po pusantros dienos. Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“ *** „Jei visus praloš, ar beliks iš ko kompensuoti iš Naisių partiniais skambučiais išprašytiems atlikėjams? Tai suims K. konservatoriai, ar jie tam pasiėmė policininką S.?“ *** „Ar konservatoriai grupėms pranešė, kad K. nutraukė ryšius su Rusija pirmomis agresijos dienomis? Ar pranešė, kad priglaudė visą teatralų grupę iš Ukrainos, Charkovo? Ar žino konservai, kas yra tikrasis priešas? Lieka laukti Ž. - Brisiaus galo, nes šian Kudirkos aištės juokdariai, eilinį kartą puolimą ruoš P. s. Nepatinka asmeniškai tai ką darė R. K. ir jo draudimų išprotėjusi politika, bet tai kas vyksta dabar, blogiau, nei Viešpaties pyktis ant Egiptiečių! Toks vaizdas, kad Viešpats Dievas yra ši valdančioji dauguma, o Lietuviai Egiptiečiai!“

15.2. 2022 m. liepos 16 d. atsakovo paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „Pastaruoju metu vis daugiau mums ir man kilo (kyla) abejonių ar renkama parama pinigais Ukrainai tikrai nueina teisingu keliu. Nuo pirmų dienų, kai prasidėjo piniginės paramos rinkimas visokių veikėjų, kėlė man daug įtarimų. Kai paramą renka ar organizuoja valstybinė institucija, pasitikėjimas būna 80-90% Asmeniškai, organizuoti teko kelias daiktų rinkimo akcijas Ukrainai, kurios buvo skirtos ne tik civiliams, bet ir savanoriams. Tačiau, šios dienos pasiektas prašymas skirti piniginę paramą, mane užmušė, tiesiogine ta žodžio prasme! Įdomu, ar Ministrė Pirmininkė žino, ką daro jos padėjėjas O. Š.? Suprantu aktorius jis geras, ”tipo” patriotas dar geresnis, bet, kad galimai toks sukčius netikėjau, nors nemažai žmonių apie jį man sakė. Jeigu tokiuose procesuose jie suka „varkes“, tai ką jie realiai daro su Jūsų suaukotais pinigais? Kiek sau jie pasiima pinigų? Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, o kitas vafliais išvadina Prezidentą, Seimo Pirmininkę, savo viršininkę I. Š.! Kaip po tokių galimų aferų, toliau žmonės gali aukoti pinigus? Įdomu, kodėl spaudoje tyla ir niekas tyrimų žurnalistinių neatlieka. Sudedu foto ir faktus, nes tie juokdariai vėl sakys demagogija ir melas. Vien nuo dronų nusukti 10000 Eur! Susisiekus su prekybininku ir paklausus, jeigu pirkčiau 20 vnt., tai kaina sakė būtu 1 vnt. 1700. 20x1700=34000 Eur. TAI SAU, NUO JŪSŲ SUAUKOTŲ PINIGŲ GALIMAI PASIVOGI 16000 Eur! Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur. O gal bus paaiškinimas, kad pirko pagerintus dronus, bet kaip patikrinsime juos? Šalmai perka 50 vnt. už 13750 Eur. Paskaičiuokim 13750:50=275 Eur. Vienas šalmas 275 Eur. O parduotuvėje tas šalmas kainuoja - 159 Eur 50x159=7950 Eur!!! Skirtumas 275-159=116 Eur! 13750-7950=5800 Eur! VIEN NUO ŠALMŲ I. Š. PATARĖJAS Į KIŠENIUKĄ GALIMAI ĮSIMETA - 5800 Eur. Metu aš darbą Seime ir einu dirbtu KOMIKU PAS I.. P. S. PO ŠIO VIEŠO MANO POSTO O. Š. pateikė viešą ataskaitą, kurioje galima susipažinti su pirktais daiktais ir jų kainomis. Tai sveikintinas žingsnis! Tikrai šaunu A.ir Š.! Toli eisite, bet ateis ir Jūsų liepto galas, nes taip sukti nuo žmonių labai šlykštu! Įdomi ir dar viena detalė, visas prekes, kurios yra perkamos pagalbai Ukrainai, perkamos 0 % PVM? Tai nuo šių sumų reikia nuimti 21 % PVM! Net jeigu dronas būtų su termovizoriu ar papildoma baterija, niekaip tos sumos su vadybininkais negaunam! Gal vyrukai vardan ramybės nurodykite kas pardavėjas, kokia specifikacijas ir pan. Tada bus galima patikrinti. Tik viešas procesas, viešas visų dokumentų parodymas, adresatų nurodymas, išsklaidys abejones! NELAUKITE KOL ATISRAS LIETUVOS PAPERS, analogas buvo PANAMA PAPERS! Ar neteks tada bėgti jums į JAE? VMI KOMENTARAS DĖL 0 % PVM! Įsigyjant nelaimių aukoms skirtas prekes ir paslaugas PVM mokėtojui turės būti pateikiamas paramos gavėjo statusą įrodantis dokumentas. Pasitikrinti, ar asmuo turi paramos gavėjo statusą, galima VMI svetainėje. Tai pat turės būti įsitikinama, koks yra prekių, paslaugų panaudojimo tikslas, organizacijai pateikiant rašytinį patvirtinimą, kad prekės, paslaugos bus naudojamos tik nemokamai išdalyti ar nemokamai naudotis nelaimių aukoms, kitus dokumentus. PVM įstatymo pakeitimas nelaimių aukoms, nukentėjusioms dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos gyventojus, skirtoms prekėms ir paslaugoms bus taikomas nuo 2022 m. vasario 24 d. Prekių ar paslaugų teikėjai už jau patiektas prekes (ar suteiktas paslaugas) galės išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras.“

15.3. 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo paskelbtas įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „KAIP T. GAVO H. DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? Taip panašu į Vokietijos kanclerį Š., kuris yra GAZPROMO AMBASADORIUMI! Kaip po metų žiūrėsime Lietuvos verslininkams į akis, kurie dirba tenais ir dėl mūsų kvailos pozicijos ir valdžios komikų puolimo praras verslus? Daug panašumo ne tik tarp P. ir H. ir dabartinės valdančiosios daugumos“. *** „Antrojo pasaulinio karo metais BMW bendradarbiavo su nacių valdžia. Ir iš to susikrovė šimtus milijonų markių, įvairaus turto ir kitų privilegijų visame pasaulyje. Tuo metu BMW visiškai nerūpėjo, kad. H. ir jo sėbrai, kurie padėjo praturtėti, žudė žydus ir kitus žmones, BMW grupei buvo visiškai vienodai, ką daro H. su žmonėmis, nes pinigai buvo reikšmingi, o kraujas - ne. Kaip sako, nieko asmeniška, čia tik biznis. Neabejotinai juodžiausias BMW istorijos puslapis, nes tuo metu kompanijos gamyklose dirbo dešimtys tūkstančių koncentracijos stovyklų kalinių. Jie gamino ginklus ir aviacinius variklius, o gamyklų veiklą asmeniškai kontroliavo A. H.. Vienu metu BMW kompanijai dirbo net 50000 kalinių. Pasekmė - po karo jiems buvo uždrausta gaminti bet kokią su karu susijusią techniką. Žinoma, ne tik jiems, bet čia tik pavyzdys. Dabar dauguma BMW koncerno akcijų priklauso Vokietijos Q. šeimai. O štai Antrojo pasaulinio karo metu būtent Q. pirmtakas G. Q. gamino ginklus fašistams, naudodamas karo belaisvius. Beje, G. Q. buvo nacių partijos narys dar nuo jos įkūrimo 1933 metais. Jo žmona M. prieš Antrąjį pasaulinį karą išsiskyrė ir ištekėjo už vieno iš fašistų lyderio – J. G.. Beje, M. 1945 metais nusižudė H. bunkeryje kartu su savo vyru ir šešiais vaikais“. *** P. su savo sėbrais jau kelintas mėnuo žudo Ukrainoje, o vakarų įmonės toliau verda bizniukus su P.! JAV toliau prekiauja su Rusija žemės ūkyje, Vokiečiai su Suomiais toliau investuoja į Rusijos energetiką, Prancūzai, Italai, Ispanai, Graikai, Kipras toliau gabena sūrius, perka dujas ir naudojasi kitoms Rusijos gerybėmis, nekalbant apie Austriją, Šveicariją ir kitas šalis, kurios leidžia naudotis savo finansiniais instrumentais. Didžiausia Rusijos partnerė Baltarusija toliau leidžia žmogėdrai savo teritorijoje dislokuoti kariuomenę, gabenti ginklus ir net branduolinį ginklą perkelti į Baltarusiją. Lietuvos užsienio vertybinės politikos skleidėjai G. L., I. žmogaus teisių pažeidimus, diktatūrą, korupciją ir karinę pagalbą Rusijai ir jos smogikams. O vakarams tai visiškai vienodai! P. ir toliau veža ginklus į Baltarusiją, nes tikėtina, spalio-lapkričio mėnesį rengs aršų puolimą į Ukrainą iš Baltarusijos“. *** „Po IIWW BMW kentė sankcijas, bet šiandien tai jau praeitis. Praėjo daug metų ir... T. gavo dovanų iš BMW! Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais? Baltarusijoje L. artima aplinka būtent šios markės ir jos koncernui priklausančiais automobiliais naudojasi! Labai jau sunku suprasti, kodėl veikėjai, kaip G., I., V., K., T. ir Co dar nepiketuoja prie BMW ir kitų įmonių, kurios savo pinigais ir pelnais peni L. ir jos sėbrų aplinkos komfortiškus gyvenimus? DVIGUBŲ STANDARTŲ LIETUVĖLĖ... **** IŠVADA: po metų toliau tie konservų juokdariai pirks iš rusų dujas, malkas, medieną, mašinas ir suks kartu verslus. O ne klano verslai išliks juodinami, nors nieko bendro su Rusija jau neturės. P. S. Nuotraukos ir iškarpos tai faktai, kurie niekada nedingsta. Kaip matote Baltarusijoje BMW ir jos grupei priklausantys prekės ženklai ( ….) toliau prekiaujamo Baltarusijoje, o už juos apmoka valdžios rėžimą palaikantys sėbrai! Kai matau vakar Vilniuje susirinkusią Baltarusijos opoziciją taip ir noris juoktis iš jų. Ar Jūs juokingi ar tiesiog apsimetate kvailiais, Jūs atvykote, gyvenate tokioje šalyje, kurioje teisės viršenybės (vakar pvz. apie M. D. Pilietybės atėmimą), demokratijos principų (piketuojančius žmones daužo lazdomis, prie minusinės temperatūros šaltu vandeniu laisto) ir žmogaus teisių (o Lietuvos save laikantis ELITAS, kuris pagal juos gali priklausyti tik konservatoriams, viešai tampa H. draugelio klientais) nerasta! Tikrai nėra nieko blogi vairuoti ir pirkti BMW ar vairuoti jos grupei priklausančiu automobilius, bet kai viešai kritikuoji Lietuvos verslus, kurie dirba Rusijoje ar Baltarusijoje turėk jėgų pažiūrėti į savo “snukelius” ir savo kalbas, prieš žemindamas verslą ar žmones, kurie dirba Lietuvoje, moka mokesčius, ar garsina Lietuvą. Tikiuosi šis Postas dar kartą padės suprasti kokiam dvigubų standartų Pasaulyje gyvename Jei Vokietijos kancleris Š., yra GAZPROMO AMBASADORIUS! Tai 2023 m. Sausio 1 d. P. Ambasadoriumi G. L. taps? Skirtingai nuo kitų dabartinių kritikų turite suprasti, kad laikas sukasi ir žodžiai bumerangu atgal ateina! Čia pvz. šian puolate meno, kultūros ar verslo žmones, kurie dirba ten, o praeis 1-5 metai skrisite jų lėktuvais, eisite į Jų koncertus, valgysite jų gamintą maistą“.

16. Ieškovai 2022 m. spalio 25 d. išsiuntė pretenziją, prašydami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šios pretenzijos gavimo dienos, analogišku būdu, t. y. savo paskyroje https://www.facebook.com/R.Z.1 socialiniame tinkle „Facebook“ paneigti viešuose pranešimuose (postuose) nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius ir pateikti paneigimo teksto publikavimą patvirtinančius įrodymus bei patvirtinimą, kad nurodyti 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašai (postai) yra panaikinti (ištrinti). Ieškovai nurodė, kad, įvykdžius visus reikalavimus, būtų pasirengę žalos atlyginimo klausimą spręsti derybomis, priešingu atveju ieškovai kreipsis į teismą ne tik dėl paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir įpareigojimo juos paneigti, bet ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas į ieškovų atstovo pateiktą pretenziją nereagavo.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 21 d. ieškovas A. B. T. viešai paskelbė nuorodą į ataskaitą apie surinktas per akciją „Laikykitės, medikai!“ lėšas (2022 m. vasario 21 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje). 2022 m. birželio 2 d. ieškovas A. B. T. viešai informuoja apie tai, kad „Turkija ir Baykar gamintojas nusprendė padovanoti Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ su visa optika ir būtinais dalykais“ (2022 m. birželio 2 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje). 2022 m. birželio 10 d. ieškovas A. B. T. viešai informuoja apie tai, kad „mes visi nusipirkome šešis itin modernius žvalgybinius EOS C-VTOL dronus, kurie yra varomi elektra, palieka minimalų šiluminį pėdsaką, pakyla ir leidžiasi, kur nori, lazeriu koreguoja taikinį ir atsiveda paskui save artilerijos audrą. Naujo sandorio vertė – 660 000 eurų (dar 330 000 eurų jau sumokėti iš ankstesnio lėšų rinkimo Magyloms)“ (2022 m. birželio 10 d. A. B.T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje). 2022 m. birželio 27 d. ieškovas A. B.T.viešai informuoja: „Ataskaita birželio 27 dienai, skaičiai patvirtinami banko ir Paypal printscreenais. Išleidus visus pinigus – bus užsakytas nepriklausomas auditas galutinei ataskaitai. Viso surinkta lėšų: 5 971 842 eurų. Į šią sumą įskaičiuoti ir 305 106 eurai iš Paypal sąskaitos pervesti į Laisvės TV sąskaitą. Paypal sąskaitoje šiai dienai dar lieka 3 907 eurai. Atlikta mokėjimų už 2 204 000 eurų: - 1 500 000 eurų Krašto apsaugos ministerijai Bayraktaro apginklavimui, - 660 000 eurų Threod Systems už dar keturias Magylas, - 44 000 eurų Threod Systems avansinis už duomenų centrą Magyla700. Likutis 0627 dienai: 3 767 842 eurai (3 763 935 eurai banko sąskaitoje, 3 907 eurai Paypal sąskaitoje). „Planuojami tolesni pirkiniai derinant su Ukrainos kariuomenės ir medicininiais poreikiais. Išleidus visus pinigus – nepriklausomas auditas ir galutinė finansinė ataskaita“ (2022 m. birželio 27 d. A.B.T.įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

18. Ieškovas A. B. T. 2022 m. liepos 11 d. viešai informuoja: „Prieš kurį laiką iš lietuvių gamintojų „NT Service“ įsigijom ir dalimis (kai tik bus pagaminti) Ukrainai perduosim 110 antidronų patrankų EDM4S, kurias pavadinom Orkristais – šiek tiek perfrazavus Tolkieną „orkų žudikais“. Ukrainos kariuomenės vado V. Z. prašymu 80 Orkristų komplektaciją pastiprinom Wingmanais – NATO standartus atitinkančiais dronų detektoriais, kurie pakelia antidroninės patrankos galimybes į visai kitą lygį. V. W. kaina 17 000 eurų. Mes perkam 73 Wingmanus po 15 000 eurų, iš viso mokam 1 095 000 eurų. Gamintojas prideda dar 7 Wingmanus (viso 80), kiekvienam radarui padovanoja dar po vieną papildomą bateriją, leidžiančią prailgintį radaro veikimą 6 valandomis, pagal poreikį įsipareigoja atlikti apmokymus Ukrainoje, taip pat Kijeve vykdyti techninę priežiūrą. Ir taip pat skiria 17 000 eurų generolo P. P. vardo kadetų licėjui, kad jie įrengtų ukrainietišką klasę. Iki šio pirkinio iš Bayraktarui surinktų pinigų buvo like 1 483 449 eurai. Kaip buvo išleisti ankstesni pinigai galite paskaityti čia: https://bit.ly/M. T. įraše nurodytas likutis 1 478 402 eurų skiriasi, nes per šitą laiką dar gavom 5047 eurus paramos. Po Wingmanų pirkimo sąskaitoje liks: 388 449 eurai“ (2022 m. liepos 11 d. A. B.T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

19. Ieškovas A. B. T. 2022 m. liepos 14 d. viešai dar kartą patikina, kad visos surinktos lėšos yra įtraukiamos į apskaitą ir vėliau bus atliekamas auditas: „Čia dar kartą įdedu nuorodą į naujausią informaciją, kurioje detalizuojama, kiek pinigų iš surinktų 5.9 milijono jau yra išleista arba suplanuota išleisti: https://bit.ly/3AQw2aU. Kai bus išleisti visi pinigai, kai visos prekės bus pristatytos į Ukrainą ir dokumentais patvirtintas jų gavimas – tada ateis nepriklausomas auditas, išsamiai viską patikrins ir atsiskaitysime už kiekvieną gautą ir išleistą eurą“ (2022 m. liepos 14 d. A.B.T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

20. Ieškovas A.B. T. 2022 m. liepos 31 d. po atsakovo pasisakymų viešai dar kartą paaiškina, kur buvo išleisti surinkti pinigai, pateikia mokėjimų kopijas ir nurodo: „Viso išleista pinigų: 5 947 725 e. Viso surinkta pinigų: 5 980 081,79 e. Likutis: 32 356,79 e (iš šitų pinigų bus apmokėtas nepriklausomas auditas, likusieji bus palikti rezervui, jei reikėtų kokio greito nedidelio pirkinio, arba pridėti prie naujos akcijos)“ (2022 m. liepos 31 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

21. Ieškovas A. B. T. 2022 m. rugpjūčio 25 d. viešai informuoja apie „Legion of Boom“ lėšų rinkimo akciją: „ „Legion of Boom“ savo aktyviąją dalį baigė ir galim kartu pasidžiaugti, kad Ukrainos gimtadieniui įteiksime tikrai gerą dovaną. Šiam momentui turime surinkę 1 545 000 eurų, sąskaita dar atvira, dar bus keli pavedimai iš kitų bankų, tai suma dar šiek tiek išaugs. Pridėjus Lenkijos partnerių sukauptus pinigus bendra „Legion of Boom“ suma turėtų viršyti 2 milijonus eurų. Projekto pabaigoje viską sužiūrės nepriklausomas auditas ir bus pateikta oficiali ataskaita“ (2022 m. rugpjūčio 25 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

22. Ieškovas A. B. T. 2022 m. lapkričio 7 d. viešai patvirtina, kad jau atliekamas auditas: „taip pat nuo spalio vidurio yra vykdomas visų mūsų paramos Ukrainai projektų nepriklausomas auditas. Kai jis bus baigtas ir paruošta ataskaita – pasidalinsiu“ (2022 m. lapkričio 7 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

23. Ieškovas A.B. T. 2022m. lapkričio 22 d. viešai dar kartą primena, kad vykdomas gautų ir panaudotų lėšų auditas: „Taip pat šiuo metu visi Ukrainos paramos pinigai yra audituojami, prie jų pridėsim Juodąjį Penktadienį ir kai auditas bus baigtas, matysite pilną ataskaitą, kas, kur ir kiek“ (2022 m. lapkričio 22 d. A. B. T. įrašas „Facebook“ paskyroje).

24. Ieškovas A.B.T. 2022 m. gruodžio 30 d. viešai praneša: „Metus baigiame ne tik tradicine Naujametine Laikykitės ten, kuri jau netrukus, bet ir dar vienu labai svarbiu darbu - Ukrainai teiktos paramos audituota ataskaita. Nuo pirmos dienos sakiau, kad jūsų pasitikėjimas yra vienintelė ir pagrindinė mūsų valiuta, todėl reikia padaryti viską, kad jo neprarastume - atsakingai išleisti jūsų pinigus, pasiekti maksimalios naudos Ukrainos ir atsiskaityti už juos, kad matytų, kur ir kiek buvo išleista, kiek rezervuota. Kad būtų kaip vaistinėj. Nors nuo karo pradžios dar sulaukėm neįtikėtino aršumo koordinuotos melo ir šmeižto kampanijos, kurioje nuolat ir nuolat kartojami kliedesiai apie ištaškytus, praloštus, dingusius pinigus, esą perkamas brangius automobilius tam tikrai auditorijai galėjo sudaryti norimą įspūdį. Tačiau jie turėjo ir atvirkštinį efektą - noras įrodyti, kad mes galime, tik stiprėjo. O purvas - nusivalai jį ir eini toliau. O į reikalą įsijungus teisininkams - kažkaip entuziazmas šmeižti visai nunyko ir atsiliepimuose teismams prasidėjo pasiteisinimai. Todėl kviečiu susipažinti su mūsų tarpine ataskaita, paskaityti audito išvadas ir su pasididžiavimu prisiminti bendrus šių metų darbus“ (2022 m. gruodžio 30 d. A. B. T. įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje).

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo R. Ž. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“, žeminančios ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovų prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, mano, jog šioje konkrečioje situacijoje buvo pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos dėl priteistino įprasto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Ieškovų vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovų finansinė padėtis tapo blogesnė nei prieš kreipiantis į teismą, nors jų ieškinio reikalavimai buvo tenkinti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teisiniu kvalifikavimu, mano, jog apie ieškovus paskelbė nuomonę, o ne žinias. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai lingvistiškai interpretavo ginčo teiginių turinį; neatsižvelgė į ginčo teiginių kontekstą; nevertino atsakovo motyvų dėl kurių jis parašė ginčo teiginius; neatsižvelgė į su atsakovo asmeniu susijusias aplinkybes; nevertino aplinkybių dėl kurių buvo išdėstyti ginčo teiginiai; neatsižvelgė į tai, jog abi šalys yra viena kitą kritikavusios viešai; netinkamai taikė ginčui aktualią teismų praktiką.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl atsakovo paskleistos informacijos vertinimo ir jos teisinio kvalifikavimo

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, jog nors atsakovas informaciją bando pateikti kaip nuomonę, vartodamas klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau, įvertinęs visą ginčo įrašų turinį, padarė išvadą, kad pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl nurodė, kad paskleista informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovo ciniški pasisakymai suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovus ir yra įžeidžiantys.

28. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde tvirtina nesiekęs sumenkinti ieškovų ir ginčo teiginiais išsakęs tik savo nuomonę, siekęs kelti diskusiją visuomenei aktualiais klausimais. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais dėl toliau dėstomų motyvų.

29. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovui tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Pagal CK 2.24 straipsnio 8 dalį, šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022). Taigi, atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovų pažeistų teisių gynimo būdo.

31. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo būtent ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

32. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar asmuo teikia informaciją apie su kitu asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

33. Kaip minėta, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo, t. y šios bylos atveju pasakymo, aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Taigi, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė, nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos ginčo įrašus socialiniame tinke žeminančiais ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?”; 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“; 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T.GAVO H.DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko H. ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

35. Pirmiausia pastebėtina, kad ginčo įrašų teiginiai apie ieškovus buvo paskleisti atsakovo socialinėje paskyroje „Facebook“. Taigi, jie buvo paskleisti viešai. Iš ginčo įrašų turinio (vertinant kartu sistemiškai visą ginčo įrašų tekstą) galima susidaryti įspūdį, jog ginčo įrašuose kalbama apie ieškovą A. B. T. ir jo atliktas neteisėtas veikas renkant paramą, skirtą Ukrainai, t. y. surinktus pinigus pralošus, pavogus. Šiuose ginčo įrašuose atsakovo nurodoma ir daromos išvados, jog pateikti akivaizdūs faktai – ieškovo A. B. T. neva paramai surinkti pinigai pralošti, pavogti, daroma teisinė ieškovo A. B. T. veiksmų kvalifikacija, priskiriant šiuos veiksmus prie nusikalstamų veikų, t. y. išreikšta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas A. B. T., rinkdamas paramą, padarė nusikalstamą veiką – paramą pralošė žaisdamas pokerį, pirko dronus brangiau nei jie realiai kainuoja, t. y. atsakovas 2022 m. liepos 16 d. įraše nurodo, jog ..... pavogė, nusuko 7 500 Eur. Be to, iš ginčo įrašų turinio galima daryti išvadą, jog ieškovas, tapęs automobilio prekės ženklo BMW ambasadoriumi, reiškia nuolankumą antisemitinę ideologijos koncepciją besivadovaujantiems asmenims. Ginčo įrašai socialiniame tinkle yra besąlygiški, nekeliami jokie diskusiniai klausimai, ginčo įrašuose vartojama retorika yra įtaigi, gana kategoriška, nėra nurodoma, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi atsakovo nuomone. Priešingai, ginčo įrašuose akcentuojama, jog atsakovas, susisiekęs su prekybininku, patikslino dėl dronų kainos ir, atlikęs skaičiavimus, pateikia faktą, jog pinigai pavogti. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų tikrinęs ginčo įrašuose skelbiamus faktus, t. y. būtų klausęs ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonės (komentarų), teiktų užklausas ikiteisminio tyrimo institucijoms ar atlikęs kokius nors kitus aktyvius veiksmus informacijos objektyvumui, patikimumui patikrinti. Akcentuotina ir ginčo įrašų sisteminis vertinimas tai patvirtina, kad žinia paskleista būtent apie ieškovą A. B. T., nes minima tiek jo vardas, tiek pavardė. Kadangi didžiajai visuomenės daliai žinoma, jog ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ organizavo lėšų rinkimo akciją „Bayraktaras Ukrainai“, akivaizdu, jog žinia paskleista ir apie ieškovę VšĮ „Laisvės TV“. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai paskleidžiami duomenys apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, kadangi tokie duomenys laikomi akivaizdžiai žeminantys asmenį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pavogė ir iššvaistė paramos akcijos metu surinktas pinigines lėšas, kad ieškovas nuolankus antisemitams.

36. Atsakovas neįrodė, kad socialinio tinklo „Facebook“ jo asmeninėje paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtos žinios apie ieškovus buvo pagrįstos faktais dėl paramos iššvaistymo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir menkino VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodomą reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog jis tik išreiškė subjektyvią nuomonę, o pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo įrašų teiginiuose pateikti duomenys laikomi paskleista žinia.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas dalyvavo visuomenei išties svarbioje viešoje diskusijoje apie ieškovų vykdomą veiklą, renkant paramą Ukrainai, ir tokia jo teisė negali būti paneigiama, diskusija nevyko gyvai ir atsakovas turėjo galimybę apmąstyti galimas išraiškos formas. Priešingai, atsakovas pasirinko gana drastišką išraiškos formą ir kelis kartus skleidė informaciją, turinčią aiškiai itin neigiamą reikšmę visuomenėje (tiek teisės, tiek moralės prasme). Akcentuojama, jog atsakovas, būdamas Seimo narys, Lietuvoje registruotos politinės partijos lyderis, informaciją išplatino ne uždaroje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, o viešoje socialinėje erdvėje - savo asmeninėje paskyroje. Netgi darant prielaidą, kad ginčo teiginiai galėtų būti laikomi nuomone, pripažintina, kad jais buvo peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos: atsakovo vartota kalba buvo aiškiai perteklinė, turinti pažeminimo požymių (akivaizdžiai neigiamą konotaciją turintys teiginiai reikšti pabrėžtinai pakartotinai, pasirinkus išryškinamąjį didžiųjų raidžių šriftą, ir pan.), ir tokiems rimtiems pareiškimams, kaip jau minėta, trūko pakankamo faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, faktas. Atsakovo ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė, pralošė, pavogė, afera, palaiko H., siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo įrašuose aprašyti atsakovo pateikiami faktai bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui leidžia daryti išvadas, kad buvo iššvaistyti paramai surinkti pinigai, ieškovui A. B. T. juos pralošus žaidžiant pokerį. Ginčo įrašuose ieškovas tapatinamas su asmenimis, palaikančiais fašizmo ideologijos idėjas, rodantis prielankumą antisemitams. Pažymėtina, jog ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ sietina su ieškovu A. B. T., taigi, atsakovo išsakytos žinios, neigiamos įtakos turėjo tiek ieškovo A. B. T. garbei ir orumui, tiek ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinei reputacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo įrašų teiginiais atsakovas R. Ž. paskleidė žinią apie ieškovo A. B. T. ir su juo siejamos ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ galimai padarytas nusikalstamas veikas, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė priešingai, t. y. kad siekė tik sukelti visuomenėje diskusiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas, įgyvendindamas saviraiškos laisvę ir iškeldamas svarbią visuomenei diskusiją, galėjo išsakyti savo nuomonę atkleisdamas, koks ir kodėl ieškovų elgesys jam nepriimtinas, o ne kaltinti suaukotų pinigų, skirtų paramai Ukrainai, iššvaistymu, skleisti informaciją apie ieškovo A. B. T. „antisemitines pažiūras“, kas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai peržengia saviraiškos laisvės ribas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teiginių papildymas žodžiu „galimai“, ar teiginių formulavimas klausiamąją forma, nekeičia pirminės teiginių skleidimo konstatuojamosios prasmės vertinant juos viso ginčo įrašų kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmiau nurodyti teiginiai viso pasisakymo kontekste pažeidė ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nes jais buvo siekiama įžeisti ieškovus, juos žeminti ir menkinti.

39. Anksčiau išvardytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo teiginiai laikytini ne subjektyvia nuomone, o žinia, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir menkina ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ginčo įrašuose minimas kokias nors ieškovų padarytas neteisėtas veikas, t. y. byloje nustatytas CK 2.24 straipsnio faktų visetas (žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieškovus; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; šios žinios žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją). Dėl nurodytų motyvų atsakovo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

40. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų A. B. T. ir menkinančiais ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią ir garbę bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie ieškovus, atsižvelgiant į tai, jog informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, negali būti užtikrinta, kad garbė ir orumas bei dalykinė reputacija bus apginti tik tokios informacijos paneigimu, nusprendė ieškovui A. B. T. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ – 1 000 Eur. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka.

41. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, išsiaiškinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalą patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas).

42. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje nustatyta, jog pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamoje byloje nustatytas teisingai. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai visuomenei gerai žinomi vieši asmenys, vykdantys visuomeninę veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo paskelbtos žinios neabejotinai daliai visuomenės sukėlė įtarimą ir nepasitikėjimą ieškovų vykdoma visuomenine veikla, kuri konkrečiu nagrinėjamu atveju susijusi su paramos rinkimu Ukrainai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip juridinio asmens, patirtą didesnę nei 1 000 Eur, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas, neturtinę žalą. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą. Ieškovas A. B. T. yra viešas asmuo kuriam neturtinės žalos didelis atlyginimas neturėtų būti svarbiausia jo gero vardo atkūrimo priemonė. Svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija yra paskleistų žinių paneigimas. Pripažintina, jog ieškovui A. B. T. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas. Pažymėtina, kad nors ieškovai prašė nukrypti nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį, tačiau ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymo, šiuo konkrečiu atveju nenurodė.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo padarytų ieškovų teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad iš tiesų ieškovas A. B. T. dėl garbės ir orumo įžeidimo ir VšĮ „Laisvės TV“ dėl dalykinės reputacijos sumažėjimo patyrė neturtinę žalą, vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra teisingas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra optimalus ieškovų patirtai neturtinei žalai kompensuoti (neturi būti didinamas ar mažinamas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė po 4 558,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pripažino, jog ieškinys tenkintas 79 proc., todėl proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant juos bylą laimėjusia šalimi.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė teismo pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją ir įpareigoti tokius duomenis paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, ieškovės VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, įpareigojo paneigti tokius duomenis, panaikinti ginčo įrašus ir iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

49. Kasacinis teismas yra nukrypęs nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai ieškinio reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti buvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas materialiąja teisine prasme buvo iš esmės patenkintas. Todėl kasacinis teismas pripažino pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 85 punktas).

50. Pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taip pat konstatuotas byloje, kurioje buvo pripažintas ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimas ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje žemesnės instancijos teismų atliktas proporcinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lėmė, kad ieškovė prarado visą jai priteistą žalos atlyginimą dėl atsakovei iš jos priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą (ieškovės neturtinės teisės į atvaizdą pažeidimas pripažintas nustatytu) ir prašomos priteisti žalos įrodinėjimo specifiką, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, galėtų būti paneigta šalies teisė į teismą ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo esant pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo efektas ieškovei buvo gana drastiškas, juolab kad jos neturtinės teisės į atvaizdą pažeidimas konstatuotas, atsakovė pripažinta pažeidusia šią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 52 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Pirmosios instancijos teismo ieškovų pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl kiekvienam iš ieškovų po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad vis dėlto ieškovų pagrindinis reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl jo išsprendimo rezultatas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui remiantis principu „palaimėjęs moka“.

52. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovai sumokėjo po 332 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą. Ieškovai nurodė, jog patyrė po 4 226,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė teisinių paslaugų teikimo paslaugos pirmosios instancijos teisme. Pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovai už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo.

53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pakeistina, ieškovams iš atsakovo priteisiama po 4 558,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstomos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. Ieškovas A. B. T. už apeliacinio skundo parengimą patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 393,25 Eur, sumokėjo 180 Eur žyminį mokestį. Ieškovė VšĮ „Laisvės TV“ už apeliacinio skundo parengimą patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 393,25 Eur, sumokėjo 203 Eur žyminį mokestį. Atsakovas iš viso patyrė 6 997,91 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš jų 1 651,65 Eur už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą.

58. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio (atskirojo) skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovų kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą, remiantis minėta nurodyta kasacinio teismo praktika, yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo.

60. Kadangi apeliacinių skundų argumentai dėl materialiųjų šalių reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija apeliacinius skundus šiuo atveju laiko visiškai atmestais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovui A. B. T.4 558,75 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ 4 558,75 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė