Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-651-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31363-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; 2.4.2.12.2.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

2025 m. rugsėjo 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) R. P. ir UAB „A. C.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-1134/2025 pagal ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ ieškinį atsakovei AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“, A. M., V. M., H. G., J. G., J. H. D., M. D., V. B. G., R. G., J. Z., R. K., R. G., M. K., J. L., B. G., M. D., J. V.-G., A. V., M. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A. C.“ (buv. UAB „A.“) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iš ieškovams R. P. ir UAB „A. C.“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, išmontuoti ir pašalinti atsakovei AB „Miesto gijos“ priklausantį šilumos punktą su visais jo priklausiniais, kiek tą įmanoma padaryti nepadarant žalos patalpoms; iš atsakovės AB „Miesto gijos“ ieškovės UAB „A. C.“ naudai priteisti 411,19 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovės AB „Miesto gijos“ ieškovės UAB „A. C.“ naudai priteisti po 1,20 Eur už kiekvieną šildymo sezono Vilniaus mieste kalendorinę dieną nuo šio patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki AB „Miesto gijos“ priklausančio šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir pašalinimo iš ieškovams R. P. ir UAB „A. C.“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, dienos; iš atsakovės AB „Miesto gijos“ ieškovo R. P. naudai priteisti 211,41 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovo R. P. naudai priteisti po 0,65 Eur už kiekvieną šildymo sezono Vilniaus mieste kalendorinę dieną nuo šio patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki AB „Miesto gijos“ priklausančio šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir pašalinimo iš ieškovams R. P. ir UAB „A. C.“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, dienos; priteisti ieškovams R. P. ir UAB „A. C.“ iš atsakovės AB „Miesto gijos“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovams kartu nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – sandėliukai, plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2, esančios daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje (toliau – patalpos). Ieškovui R. P. nuosavybės teise priklauso 859/2454 patalpų dalys, o ieškovei UAB „A. C.“ – 1595/2454 patalpų dalys. Ieškovė UAB „A. C.“ patalpų dalies savininke yra nuo 2019 m. vasario 11 d., o ieškovui R. P. patalpų dalys (skirtingais laikotarpiais skirtingas dalių kiekis) priklauso nuo 2008 metų birželio 11 d. Teigė, kad 2010 metais (tiksli data ieškovams nėra žinoma) patalpose buvo įrengtas šilumos punktas, tuo metu skirtas aptarnauti (teikti šilumos energiją) daugiabučiui namui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namui) ir dar trims kaimyniniams namams adresais (duomenys neskelbtini) (toliau šie trys namai kartu – gretimi namai). Taigi, tuo metu vienas patalpose įrengtas šilumos punktas aptarnavo visus 4 namus. Prieš įrengiant šilumos punktą ieškovams priklausančiose patalpose nebuvo gautas nei vieno iš ieškovų sutikimas ar prašymas dėl šilumos punkto įrengimo patalpose. Ieškovams nėra žinoma, kad prieš įrengiant šilumos punktą ieškovams priklausančiose patalpose, būtų gauta kitų tuometinių patalpų savininkų sutikimų ir/ar prašymų dėl šilumos punkto įrengimo. Patalpoms nėra ir niekada nebuvo nustatyta jokių servitutų, kurių pagrindu atsakovei būtų leista naudotis patalpomis šilumos punkto įrengimui ar eksploatavimui. 2018 metais ieškovas R. P. bei su juo susiję asmenys iš ankstesnių savininkų įsigijo patalpų dalis ir nuo to laiko tik ieškovas R. P. ir/ar jo sutuoktinė R. P. ir/ar jo valdoma bendrovė UAB „A. C.“ yra patalpų (jų dalių) savininkais. 2018 m. sausio 31 d. ieškovas R. P. atsakovei pateikė prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kuriuo atsakovės buvo prašoma pateikti visą su šiluminiu mazgu susijusią dokumentaciją, nurodyti kokiu teisiniu pagrindu namo gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančioje rūsio patalpose (patalpose) buvo suprojektuotas ir įrengtas šilumos mazgas, kuris skirtas aptarnauti ne tik namą, bet ir gretimus namus. Atsakovė kreipėsi į ankstesnį šilumos tiekėją UAB „Vilniaus energija“ dėl visos turimos dokumentacijos, susijusios su šilumos punkto įrengimu name pateikimo, tačiau ieškovai prašytos dokumentacijos nėra gavę. Ieškovas, siekdamas name įrengti atskirą šilumos mazgą, kuris aptarnautų tik namą, o ne kartu ir gretimus namus, 2018 m. lapkričio 20 d. prašymu prašė atsakovės išduoti technines sąlygas atskiro šilumos mazgo įrengimui. 2019 m. kovo 8 d. atsakovė išdavė projektavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savarankiško šilumos punkto įrengimo. Šio plano pagrindu name buvo įrengtas savarankiškas šilumos punktas, aptarnaujantis namą. 2010 metais įrengtas patalpose esantis atsakovei priklausantis šilumos punktas šiuo metu namo neaptarnauja, šilumą tiekia tik gretimiems namams. 2021 m. gegužės 11 d. raštu atsakovei nurodyta, kad šilumos mazgą, kuris aptarnauja tik gretimus namus, planuojama išmontuoti, o atsakovė raginama susisiekti dėl šilumos mazgo pasiėmimo. Atsakovė atsisakė išmontuoti šilumos punktą iš patalpų, motyvuojant atsakovės išduotų projektavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios išduotos naujo šilumos punkte name įrengimui) 8.1 punktu. Šalys diskusiją dėl šilumos punkto iškėlimo iš patalpų tęsė žodžiu, organizavo susitikimus, tačiau atsakovė vengia spręsti ginčą ir neketina iš ieškovams priklausančių patalpų iškeldinti namo neaptarnaujančio (tik gretimus namus aptarnaujantį) šilumos punkto. Ieškovų teigimu, jų nuosavybės teise priklausančiose patalpose įrengtas atsakovei priklausantis šilumos punktas nepagrįstai varžo ir riboja ieškovų teises laisvai disponuoti savo turtu, užima patalpose vietą, yra prijungtas prie gretimų namų ir ieškovai šilumos punkto negali nei išmontuoti, nei pajudinti. Be to, šilumos punkto eksploatavimui yra naudojama elektros energija (siurbliui, valdikliui, pavaroms, taip patalpos, kurioje įrengtas šilumos mazgas, apšvietimui). Šilumos punktas yra prijungtas prie namo bendrojo naudojimo reikmėms skirto elektros skaitiklio. Atsakovės be teisėto pagrindo patalpose įrengto šilumos punkto sunaudota elektros energija priskaitoma prie namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos. Bendrija gauna už šią elektros energiją sąskaitas iš energijos tiekėjo ir jas apmoka. Vėliau sąskaitos suma išdalinama visiems name esančių butų ir patalpų savininkams proporcingai jų turimo turto plotui. Bendrija, o vėliau ir ieškovai (bei kiti butų ir patalpų name savininkai), apmoka atsakovei priklausančio šilumos punkto eksploatavimui reikalingą elektros energiją ir tokia situacija tęsiasi nuo pat šilumos punkto įrengimo. Dėl šilumos punkto įrengimo patalpose ir dėl šio punkto eksploatavimo ieškovai ir bendrija patiria nuostolius, o atsakovė savo turtą faktiškai eksploatuoja ir iš jo pajamas (pelną) gauna neatlygintinai naudodamasis ieškovų apmokama elektros energija. Šilumos punktas nėra įrengtas gretimuose namuose, kuriuos jis aptarnauja, todėl šilumos punkto buvimas patalpose prieštarauja ŠŪĮ ir Taisyklių nuostatoms. Ieškovai taip pat prašė jų naudai priteisti minimalius savo patirtus nuostolius už įmanomai minimaliai sunaudotą elektros energiją, t. y. tik už šildymo sezono laikotarpį (nors šilumos punktas veikia ir kitais laikotarpiais), tik už mažiausią šilumos punkto veikimo greitį (šilumos punktas gali veikti trimis greičiais, šalčiausiomis dienomis galimai veikė ir didesniu, nei minimaliu ieškinyje skaičiuojamu greičiu), tik už 3 paskutinius kalendorinius metus. Ieškovo skaičiavimais, iš viso per šį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos šilumos siurblys sunaudojo 756,49 Eur elektros energijos. Dalį ginčo laikotarpio šilumos punktas aptarnavo ir ieškovų namą (atskiras šilumos punktas ieškovų namui įrengtas 2021 m. pavasarį), todėl patikslintu ieškiniu prašė priteisti bendrą sumą - 632,59 Eur (411,19 Eur – ieškovei UAB „A. C.“, 221,41 Eur – ieškovui R. P.). Šildymo sezonui Vilniaus mieste tęsiantis ir po patikslinto ieškinio pateikimo, t. y. ieškovų patalpoje esančiam šilumos punktui ir toliau vartojant elektros energiją, ieškovai iki šilumos punkto iškeldinimo iš ieškovų patalpos dienos ieškovai kiekvieną šildymo sezono dieną patirs papildomus nuostolius. Būsimi išvengiami ir minimalūs ieškovų nuostoliai sudaro 1,85 Eur už kiekvieną šildymo sezono dieną, kuomet šilumos punktas yra ieškovų patalpoje ir šildymo sezonu veikia (naudoja elektrą). Įvertinus ieškovų nuosavybės proporciją, ieškovė UAB „A. C.“ patirs po 1,20 Eur minimalių neišvengiamų nuostolių, o ieškovas R. P. – 0,65 Eur minimalių neišvengiamų nuostolių už kiekvieną šildymo sezono dieną, kuomet šilumos punktas yra ieškovų patalpoje.

3. Atsakovė AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo šilumos punktas buvo įrengtas dar 2010 metais, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 30-1810 patvirtinta grupinių boilerinių naikinimo ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programa. Ginčo šilumos punktas buvo įrengtas teisėtai ir vadovaujantis teisės aktais, gavus namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų savininkų sutikimus. Nepaisant to, detalios šilumos punkto įrengimo aplinkybės nėra aiškios. Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ prašydama pateikti visus dokumentus bei informaciją, susijusius su šilumos punkto įrengimu, tačiau atsakymas iš UAB „Vilniaus energija“ nėra gautas. Pažymėjo, jog ginčo šilumos punktas UAB „Vilniaus energija“ įrengtas dar iki įsigaliojant naujam teisiniam reguliavimui. Įsigaliojus naujos redakcijos ŠŪĮ šilumos punktai savaime gyventojų nuosavybėn neperėjo, o (duomenys neskelbtini) namų gyventojai nepareiškė valios, kad šilumos punktas būtų jiems perduotas, todėl ginčo šilumos punktas liko atsakovės nuosavybe. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovė yra tik formali šilumos punkto savininkė, neturinti jokių pareigų, susijusių su šilumos punkto eksploatavimu. Pagal ŠŪĮ bei aprašo nuostatas šilumos punkto eksploatavimo pareiga, t. y. remontas ir priežiūra yra pavesti kitiems asmenims ir nėra atsakovės atsakomybė. Eksploatavimo išlaidos taip pat tenka ne atsakovei, o daugiabučių namų gyventojams, todėl ieškovų argumentai, jog ieškovai neva tai patiria nuostolių dėl atsakovės veiksmų yra teisiškai nepagrįsti. Teigė, kad atsakovė pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą išdavė projektavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Projektavimo sąlygų 8.1 punkte nurodyta, jog užsakovas (statytojas) privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo esamos vidaus šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) išsaugant vidaus sistemų funkcionalumą. Esamo šilumos punkto pritaikymas dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui. Bendrijos atsakovei teiktuose dokumentuose nebuvo išsakytas prašymas ar reikalavimas dėl ginčo šilumos punkto demontavimo. Prašant išduoti projektavimo sąlygas atsakovei buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog suprojektavus ir pastačius atskirą šilumos punktą, skirtą namui (duomenys neskelbtini), nėra siekiama demontuoti esamą šilumos punktą, jis ir toliau tieks šilumą likusiems namams (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos į projektą įtrauktos sąlygos buvo žinomos R. P., kuris yra ne tik ieškovas nagrinėjamoje byloje, tiek kitos ieškovės UAB „A. C.“ direktorius, tačiau ir bendrijos pirmininkas. Pažymėjo, kad šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Šilumos punktas yra pastato?šildymo?ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą. Ši sistema yra dalis bendro naudojimo inžinerinės įrangos, kuri valdoma bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punkto patalpa. Ginčo šilumos punkto demontavimas galimas tik gavus šią įrangą bendrai naudojančių gyventojų sutikimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Dokumentų, jog būtų priimtas sprendimas, demontuoti ar rekonstruoti šilumos punktą, ieškovai nepateikė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nuo ginčo šilumos punkto įrengimo momento praėjo 12 metų, todėl turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Pažymėjo, kad pareiga atsiskaityti už šilumos punkte suvartotą elektros energiją kyla ne atsakovei, tačiau daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, t. y. tretiesiems asmenims. Tretieji asmenys priimdavo ir apmokėdavo sąskaitas už šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas. Jie neneigia, jog pareiga padengti šiuos kaštus teko ir tenka tretiesiems asmenims, kurie de facto ir gavo naudos (jei tokia būtų įrodyta) ta apimtimi, kuria ieškovai grindžia savo reikalavimą priteisti prašomus nuostolius, todėl ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstai pareiškė atsakovei. Jeigu būtų nuspręsta, kad nuostolius ieškovų naudai privalo atlyginti atsakovė, ieškovai nepagrindė jų dydžio bei neįrodė jų realios atsiradimo tikimybės. Atsakovės vertinimu, net ir minimalūs nuostoliai privalo būti realūs ir pagrįsti. Vien faktas, kad ieškovai negali atjungti šilumos punkto ir jis nuolat veiks bei neišvengiamai vartos elektros energiją, nereiškia, kad jie tikrai apmokės ieškovams pateiktas sąskaitas už elektros energiją ir būtent tokiam suvartotam elektros energijos kiekiui, kaip nurodoma ieškinyje. Šiuo metu nėra aišku, kad nustatyta minimali elektros energijos kaina ir išliks 24,00 ct/kWh. Ieškovų pateiktame dokumente nurodyta, kad tokia kompensacija bus taikoma tik iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl, akivaizdu, kad ieškovų reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, nes jis neatitinka realaus žalos atsiradimo kriterijaus.

4. Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Bendrovė pažymėjo, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017 m. kovo 29 d.. UAB „Vilniaus energija“ perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ne tik nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, bet kartu ir šilumos tinklų statybos (tarp jų ir (duomenys neskelbtini) šilumos tinklo rekonstrukcijos dokumentaciją) technikinę dokumentaciją.

5. Tretieji asmenys J. L., R. G., B. G. ir M. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretieji asmenys nuosavybės teise valdo patalpas, kurioms šiluma ir karštas vanduo tiekiamas iš šilumos punkto, esančio ieškovui priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šilumos punkto perkėlimas į naują vietą sudarytų ženklias papildomas išlaidas ir buitinius nepatogumus (duomenys neskelbtini) namų gyventojams. Šilumos tiekėjas komunikacijų įrengimo, rekonstrukcijų ir priežiūros išlaidas įtraukia į paslaugos gavėjų šilumos kainas, todėl šio punkto įrengimo išlaidas minėtų namų gyventojai jau apmokėjo. Šilumos punkto perkėlimas priverstų mokėti už tą pačia paslaugą pakartotinai, o įvertinus išaugusias darbų kainas ir žymiai brangiau. Šilumos punktas įrengtas 2010 metais, t. y. dar 8 metai prieš ieškovui įsigyjant šias patalpas. Pirkdamas patalpas ieškovas žinojo apie jose įrengtą šilumos tiekimo punktą, bet dėl to neprieštaravo ir pirkinio neatsisakė. Taip pat jis nepareiškė reikalavimo pardavėjui dėl šio punkto iškeldinimo. Tretieji asmenys nurodė, kad tikėtina, jog ieškovas ir nemokėjo pardavėjui už šilumos punkto užimamas patalpas ir tokiu būdu sutaupė patalpų pirkimo išlaidas, todėl mano, kad šiuo ieškiniu ieškovas siekia pagerinti savo patalpų būklę ir jų vertę niekuo dėtų kaimynų sąskaita.

6. Tretieji asmenys V. B. G., J. H. D. ir M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso patalpos/butai, esantys pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose/butuose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Trečiųjų asmenų butams/patalpoms šiluma ir karštas vanduo yra tiekiamas per šilumos punktą, įrengtą pastate adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2019 metais ieškovų įgyvendinto savarankiško šilumos punkto įrengimo, per ginčo šilumos punktą šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiamas ir patalpoms/butams, kurie šiuo metu priklauso ieškovams ((duomenys neskelbtini)). Ginčo šilumos punktas buvo įrengtas 2010 metais ir jis yra atsakovės nuosavybė. Iki šio momento nei vienas iš tuo metu ar vėliau buvusių pastato (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų nebuvo pareiškęs pozicijos apie jų nuosavybės teisių pažeidimą. Pažymėjo, kad be jų žinios ir valios niekas nebūtų galėjęs patekti į pastate adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas ir ten įrengti ginčo šilumos punktą. Toks pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų/butų savininkų elgesys (konkliudentiniai veiksmai) suteikia pagrindą spręsti, kad ginčo šilumos punktas buvo įrengtas su jų žinia ir sutikimu. Pastebėjo, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams yra gyvybiškai svarbus interesas, viešasis interesas, todėl ieškovų šiuo metu turima nuosavybės teisė negali būti suabsoliutinta ir iškeliama aukščiau kitų asmenų (inter alia trečiųjų asmenų) teisių ir teisėtų interesų, taip pat aukščiau viešojo intereso. Iš savarankiško šilumos punkto įrengimo projekto duomenų matyti, kad ginčo šilumos punktas neturėjo būti demontuotas, iškeltas ir pan. Priešingai – tiek projektavimo, tiek statybos sąlygose buvo numatyta, kad šildymo sistemų atskyrimas bus įgyvendintas, išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą. Pažymėjo, kad ieškovams įgyvendinant šildymo sistemos atskyrimą, su pastato (duomenys neskelbtini) patalpų/būtų savininkais tai nebuvo derinta, negautas jų pritarimas, ir jie nebuvo informuoti apie jokius ieškovų ateities siekius, susijusius su Ginčo šilumos punkto iškėlimu, nors šilumos punktas buvo neatsiejama bendros daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos, aptarnaujančios minėtus daugiabučius, dalis. Trečiųjų asmenų vertinimu, bet kokie bendros šildymo ir karšo vandens sistemos pakeitimai turėjo būti suderinti su visais minėtos sistemos naudotojais.

7. Dėl ginčo šilumos punkto naudojamos elektros energijos patiriamų nuostolių tretieji asmenys pažymėjo, kad tokia problema (jeigu ji egzistuoja) galėtų būti išspręsta įrengiant ginčo šilumos punkto suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisą. Pastebėjo, kad ankstesniais periodais, iki ieškovams atsisakant savivaldybės paskirto (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo administratoriaus (tuo metu vadinosi UAB „Žirmūnų būstas“) paslaugų, tuometinis administratorius išskirstydavo ginčo šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas visų 4 daugiabučių namų, kuriuos aptarnavo minėtas ginčo šilumos punktas, butų savininkams proporcingai pagal butų plotą. Trečiųjų asmenų žiniomis, ieškovai, 2018-2021 metais, atlikdami (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, panaikino minėtą apskaitos prietaisą, todėl iš principo laikytina, kad ši problema yra sukurta pačių ieškovų. Taip pat ginčo šilumos punktas šildo ieškovų patalpas dėl savaime suprantamų šilumos nuostolių (pavyzdžiui, net ir nešildomoms patalpoms yra skaičiuojamas 20 proc. koeficientas dėl tų pačių šilumos nuostolių ir gaunamos šilumos iš aplinkinių patalpų), todėl ieškovai gauna naudą (šiltesnes patalpas ir mažesnį poreikį šildyti savo šilumos punktu), o tretieji asmenys patiria žalą (šilumos nuostolių forma prarastą šilumos energiją, kuri šildo ieškovų patalpas), todėl ši nauda, atsižvelgiant į itin aukštas šildymo kainas, galimai ne tik kompensuoja, bet ir viršija galimus ieškovų nuostolius dėl ginčo šilumos punkto naudojamos elektros energijos. Tretieji asmenys sutiktų su ginčo šilumos punkto iškėlimu iš ten, kur jis yra jau daugiau nei dešimt metų, tačiau tik su sąlyga, kad tokia galimybė techniškai būtų įmanoma, ji nepažeistų trečiųjų asmenų gyvybiškai svarbaus intereso gauti šilumos energiją ir karštą vandenį, bei visa tai būtų įgyvendinta ne trečiųjų asmenų jėgomis ir sąskaita. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name nėra bendrojo naudojimo patalpų, kuriose būtų įmanoma įrengti šilumos ir karšto vandens punktą.

8. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad toliau administruoja namą adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nėra šilumos punkto savininkas, taip pat nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas. Nurodė, kad nėra suinteresuotas (procesine prasme) nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl prašė pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 7027,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui V. B. G. lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui J. H. D. lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui M. K. lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ 1033,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

10. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – sandėliukai, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2. Patalpos yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Ieškovui R. P. nuosavybės teise priklauso 859/2454 patalpų dalys, o ieškovei UAB „A. C.“ nuosavybės teise priklauso 1595/2454 patalpų dalys. Ieškovė UAB „A. C. “ patalpų dalies savininke yra nuo 2019 m. vasario 11 d., o ieškovui R. P. patalpų dalys (skirtingais laikotarpiais skirtingas dalių kiekis) priklauso nuo 2008 metų birželio 11 d. 2010 m. atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pagal UAB „Bioprojektas“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengė ginčo šilumos punktą, kuris įrengimo momentu buvo skirtas aptarnauti (tiekti šilumos energiją) keturiems namams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei pateikė 2019 m. vasario 27 d. prašymą šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prašymas). Atsakovė pagal šį prašymą išdavė projektavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – projektavimo sąlygos), kurių pagrindu buvo parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savarankiško šilumos punkto įrengimo. Šio projekto pagrindu 2021 m. buvo įrengtas savarankiškas šilumos punktas, aptarnaujantis namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 metais įrengtas ieškovų patalpose esantis atsakovei priklausantis šilumos punktas šiuo metu namo, adresu (duomenys neskelbtini), neaptarnauja, šilumą tiekia tik gretimiems namams. 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 7 d. ieškovas R. P., veikdamas kaip namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas, atsakovei nurodė, kad name yra sumontuotas atsakovės balanse esantis šilumos mazgas, kuris aptarnauja tik gretimus namus ir neaptarnauja namo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei nurodė išmontuoti gretimus namus aptarnaujantį šilumos punktą iš namo rūsio patalpų ir sumontuoti jį tam skirtoje vietoje. Atsakovė atsisakė demontuoti ginčo šilumos punktą iš patalpų, motyvuojant tuo, kad atsakovės išduotų projektavimo sąlygų 8.1 punkte yra nurodyta, kad užsakovas privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo pastatų (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą, esamą šilumos punktą pritaikant dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui. Atsakovė šilumos energijos tiekimo veiklą vykdo nuo 2017 m. kovo 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos licencijos pagrindu, pasibaigus UAB „Vilniaus energija“, V. miesto savivaldybės ir Dalkia 2002 m. vasario 1 d. sudarytai nuomos sutarčiai. V. šilumos ūkio perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas 2017 m. kovo 29 d., o ankstesniu laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją tiekė ir jos apskaitą bei paskirstymą vykdė UAB „Vilniaus energija“.

11. Teismas sprendė, kad ieškovai reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, t. y. negatorinį ieškinį, bei nuostolių, atsiradusių dėl šio pažeidimo, atlyginimo.

12. Teismas pažymėjo, kad šilumos vartotojai, o ne šilumos tiekėjas (t. y. atsakovė) yra atsakingi bei sprendžia dėl pastato šildymo būdo pakeitimo, šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir būtent šilumos vartotojai, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, privalo imtis veiksmų dėl naujo šilumos įrenginio (punkto) pastate įrengimo bei jo prijungimo prie šilumos tiekimo sistemos. Tretieji asmenys, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, pirmiausia privalo imtis veiksmų, siekdami įsirengti naują šilumos įrenginį ir tik užtikrinusi šilumos tiekimą per naują šilumos įrenginį tretiesiems asmenims atsakovė galėtų teisėtai išmontuoti ieškovų patalpose esantį šilumos punktą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas, pareikštas atsakovei per 9 kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovams priklausančių patalpų išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą yra nepagrįstas. Nesant trečiųjų asmenų veiksmų, atsakovė negalėtų įvykdyti tokio ieškovų reikalavimo, nes atlikdama tokius veiksmus atsakovė iš esmės pažeistų jai teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

13. Teismas sprendė, kad fizinė ginčo šilumos punkto iškėlimo galimybė byloje neįrodyta, ieškovai jų ir neįrodinėjo. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti, jog ieškovų reikalavimas yra finansiškai įgyvendinamas. Pažymėjo, jog į darbų kainą turi būti įtrauktos visos išlaidos, tame tarpe ir sprendimo 55 punkte minėtų projekte numatytų sąlygų įgyvendinimo išlaidos. Todėl nesant byloje tokių įrodymų, teismas sprendė, jog ieškovai taip pat neįrodė, kad jų reikalavimas yra finansiškai įgyvendinamas.

14. Teismas vertino, kad minėtas šilumos punktas buvo įrengtas teisėtai, ieškovai įsigydami patalpas, kuriose buvo įrengtas ginčo šilumos punktas, žinojo ir suprato jų apsunkinimą, dėl to pretenzijų nereiškė, todėl negali turėti jokių teisėtų lūkesčių dėl rūsio patalpų atlaisvinimo.

15. Teismas konstatavo, jog pareiga atsiskaityti už šilumos punkte suvartotą elektros energiją kyla ne atsakovei, tačiau namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, t. y. tretiesiems asmenims, todėl ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstai pareiškė atsakovei.

16. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio, nepateikė įrodymų, kurie realiai juos įrodytų (pvz. sąskaitų už elektros energiją, kuriose atsispindėtų suvartotos elektros energijos kiekis, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų). Vien ieškovų pateikti skaičiavimai negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais, nuostoliai privalo būti realūs ir pagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ieškovų būsimi nuostoliai realiai bus patirti. Vien faktas, kad ieškovai negali atjungti šilumos punkto ir jis nuolat veiks bei neišvengiamai vartos elektros energiją, nereiškia, kad jie tikrai apmokės ieškovams pateiktas sąskaitas už elektros energiją ir būtent tokiam suvartotam elektros energijos kiekiui, kaip yra nurodoma patikslintame ieškinyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, nes jis neatitinka realaus žalos atsiradimo kriterijaus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) R. P. ir UAB „A. C.“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovės AB „Miesto gijos“ (buvęs pavadinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“) visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui įvertinus, jog nėra procesinės galimybės byloje priimti naują sprendimą dėl ginčo esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Sprendimas neišsamus, paviršutiniškas, skubotas, neatskleista ginčo esmė. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dalies įrodymų nevertino, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai ją perkeldamas ieškovams, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

17.2. Teismas, nustatęs, kad byloje įrodytas nuosavybės faktas bei nuosavybės pažeidimo faktas, negali atsisakyti ginti nuosavybės teises. Papildomas techninio, fizinio ir finansinio įgyvendinamumo kriterijus taikytinas tik vertinant konkretaus teisių gynimo būdo pritaikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad savininko negatoriniame ieškinyje nurodytas teisių gynimo būdas šių kriterijų neatitinka, turėjo ne atmesti ieškinį, o parinkti kitą teisių apgynimo būdą.

17.3. Teismas, nenustatęs, kad atsakovui priklausančio šilumos punkto buvimas ieškovams priklausančiose patalpose nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisės, pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovų ieškinio atmesti ir ieškovų teises atsisakyti ginti.

17.4. Atsakovė neįrodė, kad šilumos punktas, esantis ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra įrengtas teisėtai.

17.5. Ieškovai akcentavo, kad neprašė ir neprašo teismo niekam nutraukti šilumos tiekimo. Ieškovų reikalavimas yra dėl šilumos punkto išmontavimo, o išmontavimas nereiškia šilumos tiekimo nutraukimo.

17.6. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo byloje parengtos pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, kuriose aiškiai ir nekvestionuotinai konstatuota, kad yra ir techninė ir fizinė galimybė iškeldinti ginčo šilumos punktą iš ieškovui priklausančių patalpų.

17.7. Iš teismo sprendimo argumentų nėra aišku kodėl teismo vertinimu finansinė galimybė iškeldinti šilumos punktą nėra įrodyta, kokie įrodymai nėra pateikti, kokių įrodymų trūksta, ar pateikti įrodymai yra neįtikinami, neaiškūs ar netikslūs.

17.8. Teismas bylos nagrinėjimo metu nekėlė netinkamo atsakovo klausimo, nesiūlė ieškovams apsvarstyti netinkamos šalies pakeitimo tinkama galimybės, o teismo vertinimas dėl neva galimai netinkamos ginčo šalies pirmą kartą išreikštas tik pačiame sprendime kas laikytina grubiu ir esminiu CPK pažeidimu. Ieškovų vertinimu, atsakovas yra šilumos punkto savininkas ir naudotojas, todėl atsakovas yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

17.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, formaliai nurodydamas egzistuojančius trūkumus. Ieškovų pateikti detalūs duomenys aiškiai atskleidžia laikotarpį už kurį skaičiuojami nuostoliai (šildymo sezonas), kaip apskaičiuojamas minimalus sunaudotas energijos kiekis (pagal Šilumos punkto instrukcijoje nurodytą minimalios pavaros galingumą) bei kaip gaunamas elektros įkainis. Visos skaičiavimų dedamosios yra aiškios ir negali kelti abejonių.

17.10. Teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ naudai, nes trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas nepagrįstai. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismo iniciatyva tikslu gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus bylos nagrinėjimui, vėliau teismo pašalintas konstatavus, kad jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiasis asmuo išlaidavo pirkdamas teisines paslaugas.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Miesto gijos“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, jų suteikiamą informaciją bei priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo išeiti už ieškinio ribų, kai ieškovų teisių pažeidimas nebuvo konstatuotas, kokių alternatyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų teismas dar galėjo imtis. Pažymėjo, kad apeliaciniu skundu ieškovai siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesutiko keisti atsakovo, o apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai turėjo būti pareikšti ne atsakovei, o patalpų savininkams.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. B. G. ir M. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra neteisėto ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo, nes ieškovams buvo žinoma apie ginčo šilumos punkto įrengimą ir jo buvimą pastate, kuriame jie nuosavybės teise valdė ar vėliau įsigijo butus/patalpas. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog jų reiškiamas reikalavimas dėl šilumos punkto iškėlimo yra techniškai, fiziškai ir finansiškai įgyvendinamas, kaip ir neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio. Jeigu išlaidos elektros energijai yra faktiškai patirtos, tai jos turi būti pagrįstos realiai (faktiškai) šilumos punkto eksploatavimui suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisu užfiksuotu kiekiu ir realiomis gautomis sąskaitomis bei atliktais jų apmokėjimais. Tokių įrodymų ieškovai šioje byloje nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių nuostolių nelaikė ieškovų tinkamai įrodytais ir teisėtai bei pagrįstai tokių nuostolių ieškovams nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ reikalavimai dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui įvertinus, jog nėra procesinės galimybės byloje priimti naują sprendimą dėl ginčo esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys), bei nuostolių, atsiradusių dėl šio pažeidimo, atlyginimo.

25. Apeliantai skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – sandėliukai, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2. Patalpos yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Ieškovui R. P. nuosavybės teise priklauso 859/2454 patalpų dalys, o ieškovei UAB „A. C.“ nuosavybės teise priklauso 1595/2454 patalpų dalys. Ieškovė UAB „A. C.“ patalpų dalies savininke yra nuo 2019 m. vasario 11 d., o ieškovui R. P. patalpų dalys (skirtingais laikotarpiais skirtingas dalių kiekis) priklauso nuo 2008 metų birželio 11 d. 2010 m. atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pagal UAB „Bioprojektas“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengė ginčo šilumos punktą, kuris įrengimo momentu buvo skirtas aptarnauti (tiekti šilumos energiją) keturiems namams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei pateikė 2019 m. vasario 27 d. prašymą šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prašymas). Atsakovė pagal šį prašymą išdavė projektavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – projektavimo sąlygos), kurių pagrindu buvo parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savarankiško šilumos punkto įrengimo. Šio projekto pagrindu 2021 m. buvo įrengtas savarankiškas šilumos punktas, aptarnaujantis namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 metais įrengtas ieškovų patalpose esantis atsakovei priklausantis šilumos punktas šiuo metu namo, adresu (duomenys neskelbtini), neaptarnauja, šilumą tiekia tik gretimiems namams. 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 7 d. ieškovas R. P., veikdamas kaip namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas, atsakovei nurodė, kad name yra sumontuotas atsakovės balanse esantis šilumos mazgas, kuris aptarnauja tik gretimus namus ir neaptarnauja namo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei nurodė išmontuoti gretimus namus aptarnaujantį šilumos punktą iš namo rūsio patalpų ir sumontuoti jį tam skirtoje vietoje. Atsakovė atsisakė demontuoti ginčo šilumos punktą iš patalpų, motyvuojant tuo, kad atsakovės išduotų projektavimo sąlygų 8.1 punkte yra nurodyta, kad užsakovas privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo pastatų (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą, esamą šilumos punktą pritaikant dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui. Atsakovė šilumos energijos tiekimo veiklą vykdo nuo 2017 m. kovo 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos licencijos pagrindu, pasibaigus UAB „Vilniaus energija“, V. miesto savivaldybės ir Dalkia 2002 m. vasario 1 d. sudarytai nuomos sutarčiai. Vilniaus šilumos ūkio perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas 2017 m. kovo 29 d., o ankstesniu laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją tiekė ir jos apskaitą bei paskirstymą vykdė UAB „Vilniaus energija“.

27. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliantų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

29. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

30. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą).

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

33. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra negyvenamųjų patalpų - sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2, savininkai, kas reiškia, kad pirmoji sąlyga yra įrodyta.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė negatorinį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę AB „Miesto gijos“ per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą su visais jo priklausiniais, kiek tą įmanoma padaryti nepadarant žalos patalpoms. Ieškovai teigia, kad patalpose įrengtas atsakovei priklausantis šilumos punktas nepagrįstai varžo ir riboja ieškovų teises laisvai disponuoti savo turtu. Šilumos punktas ne tik ribota ieškovų teisę patalpas naudoti norimu tikslu, užima patalpose vietą, tačiau ir yra prijungtas prie gretimų namų, t. y. ieškovai šilumos punkto negali nei išmontuoti, nei pajudinti.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas ginčo šilumos punktas buvo įrengtas dar 2010 m., vadovaujantis V. miesto savivaldybės 2006 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta grupinių boilerinių naikinimo ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programa. Minėtas šilumos punktas buvo įrengtas teisėtai. Priešingų įrodymų ieškovai į bylą nepateikė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą. Ginčo dėl to, kad minėtas šilumos punktas priklauso atsakovei nuosavybės teise taip pat nėra. Ginčo šilumos punktas šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2010 m. tiekė visiems 4 namams. Vėliau, pastato, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai nusprendė įsirengti šilumos punktą aptarnaujantį tik šį namą. Pažymėtina, jog prašymo, kurio pagrindu atsakovė išdavė Projektavimo sąlygas, 1.5 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atskyrimas nuo esamos vidaus šildymo sistemos, kuri šiuo metu aptarnauja (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) sistemų funkcionalumą.

36. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad šilumos tiekėja (nagrinėjamu atveju, atsakovė) gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinusi su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Taigi, atsakovė neturi teisės vienašališkai atjungti šilumos vartotojų nuo šilumos tiekimo sistemos bei nutraukti jiems šilumos tiekimo.

37. LR Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 2 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Minėto įstatymo 29 straipsnyje taip pat nurodyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.

38. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.7. p. analogiškai nurodyta, jog šilumos vartotojai šiose taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginius nepažeidžiant daugiabučio namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių taisyklių 132.10 p. numatyta, kad būtent šilumos vartotojai įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Šilumos tiekimo taisyklių 133.5. p. nustatyta, kad būtent šilumos vartotojai privalo užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai prie pastato šilumos įrenginių būtų prijungiami šių taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos. Šilumos tiekimo taisyklių 10 p. numatyta, kad šilumos vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų ar prie kito pastato šilumos įrenginių, privalo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įvykdyti kitus teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Šių taisyklių 11 p. taip pat nurodyta, kad būtent šilumos vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, pateikia paraišką šilumos tiekėjui dėl pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinkle sąlygų išdavimo. Taip pat šių taisyklių 16 p. nustatyta, jog vartotojas, baigęs pastato šilumos įrenginių montavimo ir jų prijungimo darbus, privalo gauti teisės akte nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą bei jų kopijas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti šilumos tiekėjui.

39. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 119 p. numatyta, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius – jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nėra tinkamų patalpų šilumos punktui įrengti, šilumos punktas gali būti įrengiamas konteineryje arba spintoje prie daugiabučio gyvenamojo pastato.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 35-39 punktuose nurodytas teisės aktų nuostatas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent šilumos vartotojai, o ne šilumos tiekėjas (t. y. atsakovė) yra atsakingi bei sprendžia dėl pastato šildymo būdo pakeitimo, šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir būtent šilumos vartotojai, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, privalo imtis veiksmų dėl naujo šilumos įrenginio (punkto) pastate įrengimo bei jo prijungimo prie šilumos tiekimo sistemos.

41. Kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti šilumos tiekimo tretiesiems asmenims, išmontuodama šilumos punktą, nes toks atsakovės elgesys prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju būtent tretieji asmenys, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, pirmiausia privalo imtis veiksmų, siekdami įsirengti naują šilumos įrenginį ir tik užtikrinusi šilumos tiekimą per naują šilumos įrenginį tretiesiems asmenims atsakovė, kaip šilumos punkto savininkė, galėtų teisėtai demontuoti ieškovų patalpose esantį šilumos punktą.

42. Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantų argumentus, kad ji neprašė ir neprašo teismo niekam nutraukti šilumos tiekimo, nes ieškovų reikalavimas yra dėl šilumos punkto išmontavimo, o išmontavimas nereiškia šilumos tiekimo nutraukimo, pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantai, atsakovei demontavus šilumos punktą būtų nutraukiamas šilumos tiekimas tretiesiems asmenims, nes nesant šilumos punkto, kuris yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis, negalimas ir šilumos tiekimas. Be kita ko, ir patys ieškovai tik įsirengę savarankišką šilumos punktą 2021 m., aptarnaujantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atsijungė nuo 2010 metais įrengto ieškovų patalpose esančio atsakovei priklausančio šilumos punkto. Kolegija taip pat pažymi, kad dėl šilumos punkto demontavimo ir šilumos įrenginių atjungimo nuo jo būtų pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, todėl norint demontuoti šilumos punktą būtina įvykdyti minėtuose teisės aktuose nurodytus reikalavimus, o nesant trečiųjų asmenų veiksmų, atsakovė negalėtų įvykdyti tokio ieškovų reikalavimo, nes atlikdama tokius veiksmus atsakovė pažeistų jai teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

43. Atsakant į apeliantų argumentus, kad šilumos punktas ne tik riboja ieškovų teisę patalpas naudoti norimu tikslu, užima patalpose vietą, tačiau ir yra prijungtas prie gretimų namų, t. y. ieškovai šilumos punkto negali nei išmontuoti, nei pajudinti, teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius gerai moralei bei pažymi, kad atsakovės išduotų projektavimo sąlygų 8.1 punkte yra nurodyta, kad užsakovas privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo pastatų (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą, esamą šilumos punktą pritaikant dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui, t. y. ieškovai žinojo, kad atlikę (duomenys neskelbtini), patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo pastatų (duomenys neskelbtini), privalės išsaugoti pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą, ieškovus tokios sąlygos tenkino. Kaip ir ieškovams buvo žinoma apie ginčo šilumos punkto įrengimą ir jo buvimą pastate, kuriame jie nuosavybės teise valdė ar vėliau įsigijo butus/patalpas, dėl to neprieštaravo ir pirkinio neatsisakė.

Dėl ekspertizės akto vertinimo

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo byloje parengtos pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, kuriose aiškiai ir nekvestionuotinai konstatuota, kad yra ir techninė, ir fizinė galimybė iškeldinti ginčo šilumos punktą iš ieškovams priklausančių patalpų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai, reikšdami ieškinio reikalavimą dėl šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir iškėlimo, privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, t. y., kad reikalavimas yra ne tik techniškai, bet ir fiziškai bei finansiškai įgyvendinamas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas, atlikęs tyrimą, parengė ir į bylą pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nustatyta, jog techninė galimybė iškelti ginčo šilumos punktą yra, t. y. teismo ekspertas konstatavo, jog galimybė įrengti šilumos punktą tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose arba spintoje žemės sklype prie pastatų yra, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertas neatliko skaičiavimų, kiek tokie darbai kainuotų. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu vertino, jog ieškovų reikalavimas techniškai yra įgyvendinamas, tačiau be kita ko teismas vertino ir tai, kiek jis yra fiziškai įgyvendinamas. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą ar ieškovų reikalavimas yra fiziškai įgyvendinamas, būtina įvertinti, kad projekto įgyvendinimui (t. y. šilumos punkto perkėlimui) yra reikalingas susitarimas su visais bendrasavininkais; gauti technines sąlygas iš AB “Vilniaus šilumos tinklai” šilumos punkto perkėlimui ir naujo šilumos įvado projektavimui į kitas patalpas; suprojektuoti naujus šilumos įvadus ir suderinti projektinę dokumentaciją su technines sąlygas išdavusia institucija; numatyti servitutą šilumos įvadui suformuotame sklype; parengti paveldosauginę dalį ir atlikti paveldosauginę ekspertizę rengiamiems projektiniams sprendiniams; projektinę dokumentaciją suderinti su projektuojamoje zonoje esamų komunikacijų apsaugos zonoje; sudaryti sutartį su archeologais (kasinėjimo priežiūros darbams); gauti statybą leidžiantį dokumentą; gavus statybą leidžiantį dokumentą, prieš statybos darbus paskelbti informaciją apie statybos pradžią Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Sutiktina, kad fizinė ginčo šilumos punkto iškėlimo galimybė yra neatsiejama nuo minėtų projekte numatytų sąlygų įgyvendinimo, tačiau kaip ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas nei viena iš šių sąlygų byloje neįrodyta, ieškovai jų ir neįrodinėjo, tokių įrodymų pateikimo būtinybės nekėlė ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių įrodymų nesant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog fizinė ginčo šilumos punkto iškėlimo galimybė byloje nebuvo įrodyta.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ar ieškovų reikalavimas finansiškai įgyvendinamas, t. y. ieškovų pateiktas lokalines sąmatas, suvestines, projektavimo darbų sąmatą ir kt., patvirtinančius šilumos punkto perkėlimo preliminarią statybos rangos darbų bei projektavimo darbų kainą ir teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti, jog ieškovų reikalavimas yra ir finansiškai įgyvendinamas. Sutiktina, jog į darbų kainą turi būti įtrauktos visos išlaidos, tame tarpe ir šios nutarties 45 punkte minėtų projekte numatytų sąlygų įgyvendinimo išlaidos.

47. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ekspertizės akto vertinimo.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti jų naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą

48. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliantų vertinimu savininkas turi tiesiogiai atsakyti už jo turto sukeltas sąnaudas, todėl jis yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

49. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).

50. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros energijos tiekimo taisyklės), 73 p. numatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos. 131.17 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ir kiti teisėti objekto naudotojai.

51. Šilumos tiekimo taisyklių 45¹ straipsnyje nurodyta, kad jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, o elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti nėra įrengtas, elektros energijos sąnaudos už šilumos punkte suvartotą elektros energiją paskirstomos jas priskiriant bendrosioms namo elektros energijos sąnaudoms ir apmokamos gyventojų bei pastate esančių juridinių asmenų pagal proporcingą jų nuosavybės dalį.

52. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

53. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau teismas vis vien jame ieškovų suformuluotą materialinį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė ne tik anksčiau minėtu pagrindu (t. y. kaip pareikštą netinkamam atsakovui), tačiau konstatavęs ir tai, kad ieškovai neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie realiai juos įrodytų, pvz. sąskaitų už elektros energiją, kuriose atsispindėtų suvartotos elektros energijos kiekis, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Vien ieškovų pateikti skaičiavimai negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais. Nors ir minimalūs, kaip juos įvardija ieškovai, nuostoliai privalo būti realūs ir pagrįsti. Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti būsimus nuostolius, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog tokie ieškovų nuostoliai realiai bus patirti. Sutiktina, kad vien faktas, kad ieškovai negali atjungti šilumos punkto ir jis nuolat veiks bei neišvengiamai vartos elektros energiją, nereiškia, kad jie tikrai apmokės ieškovams pateiktas sąskaitas už elektros energiją ir būtent tokiam suvartotam elektros energijos kiekiui, kaip yra nurodoma patikslintame ieškinyje, o tai neatitinka realaus žalos atsiradimo kriterijaus. Atsižvelgiant į aptartą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

55. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos apeliantai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovų įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

56. Pažymėtina, kad ieškovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

57. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ naudai, nes trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas nepagrįstai. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, vėliau teismo pašalintas konstatavus, kad jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo išlaidavo pirkdamas teisines paslaugas, dėl jo procesinio elgesio (neveikimo) užsitęsė bylos nagrinėjimas, per visą procesą nenurodė nei vienos bylai reikšmingos aplinkybės ir nepateikė jokio įrodymo, ir nors formaliai per atstovą dalyvavo teismo posėdžiuose, jų metu niekada pozicijos nereiškė, visus kitų proceso dalyvių procesinius prašymus prašė spręsti teismo nuožiūra.

59. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Mano būstas Neris“, nurodė, kad teismui atmetus ieškovų patikslintą ieškinį, trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 475 Eur.

60. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Mano būstas Neris“ į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu išskirtinai su tikslu pateikti papildomą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, kurie turėtų reikšmės dėl nagrinėjamo ginčo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“, buvo pašalintas iš nagrinėjamos civilinės bylos. UAB „Mano Būstas Neris“ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nebuvo išspręstas. UAB „Mano Būstas Neris“ prašė priteisti 3726,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už prašymo dėl termino pratęsimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą, už atstovimą 2023 m. kovo 13 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose, už atskirojo skundo parengimą, už prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą, už pranešimo dėl galimų klausimų teismo ekspertizei parengimą), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

61. Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau bylos baigtis gali turėti, nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai. Dėl to tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, kurie yra suinteresuoti konkrečios bylos baigtimi, įstatymas suteikia visas procesines šalių teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

62. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

64. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

66. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

67. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, į nagrinėjamą bylą UAB „Mano būstas Neris“ pateiktus jo atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 5, 8.15, 8.19, 9 punktais sprendžia, kad šiuo atveju UAB „Mano būstas Neris“ patirtos ir pirmosios instancijos teismo priteistos sumažintos 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos. Nagrinėjamu atveju UAB „Mano būstas Neris“ bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos atstovui atliekant veiksmus: už prašymo dėl termino pratęsimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą, už atstovimą 2023 m. kovo 13 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose, už atskirojo skundo parengimą, už prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą, už pranešimo dėl galimų klausimų teismo ekspertizei parengimą. Apeliantai skunde teigia, kad UAB „Mano būstas Neris“ išlaidavo pirkdamas teisines paslaugas, tačiau konkrečiai nenurodo kuriose pozicijose UAB „Mano būstas Neris“ nepagrįstai išlaidavo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas UAB „Mano būstas Neris“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas jas sumažino nuo 3726,40 Eur iki 950,00 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisė po 475 Eur, todėl apeliantų teiginiai dėl UAB „Mano būstas Neris“ išlaidavimo perkant teisines paslaugas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva UAB „Mano būstas Neris“ į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tai nepaneigia fakto, kad UAB „Mano būstas Neris“ patyrė bylinėjimosi išlaidų ir jos turi būti atlygintos „pralaimėjusios“ šalies, šiuo atveju ieškovų.

69. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

70. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

72. Atsakovė AB „Miesto gijos“ teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą teismo prašė iš apeliantų priteisti atsakovės AB „Miesto gijos“ turėtas 4840 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

73. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. pvz., 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama atsakovės atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir atsakovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 4840,00 Eur iki 2000,00 Eur, priteisiant atsakovei AB „Miesto gijos“ lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ iš kiekvieno po 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

75. Tretieji asmenys V. B. G. ir M. K. teikdamos atsiliepimą į apeliacinį skundą teismo prašė iš apeliantų priteisti trečiųjų asmenų V. B. G. ir M. K. kiekvienos po 665,50 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama trečiųjų asmenų atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir tretiesiems asmenims suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog trečiųjų asmenų turėtos advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos, jas priteisiant iš ieškovų lygiomis dalimis iš kiekvieno po 332,75 Eur tretiesiems asmenims V. B. G. ir M. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovų R. P. ir UAB „A. C.“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A. C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui V. B. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A. C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus, 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A. C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus, 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.