Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovų R. P. ir UAB „A“ atstovui advokatui Ramūnui Klimašauskui,

atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovams advokatei Dovilei Armalytei, advokato padėjėjai Beatričei Stiopinaitei, advokato padėjėjui Gustui Armaliui,

(duomenys neskelbtini) namo įgaliotam atstovui A. G., trečiųjų asmenų J. H. D., M. D., V. B. G., R. G., R. K., M. K. atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir UAB „A“ patikslintą ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“, A. M., V. M., H. G., J. G., J. H. D., M. D., V. B. G., R. G., J. Z., R. K., R. G., M. K., J. L., B. G., M. D., J. V.-G., A. V., M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovai R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“ (buv. UAB „B“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovams R. P. ir UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, išmontuoti ir pašalinti atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį šilumos punktą su visais jo priklausiniais, kiek tą įmanoma padaryti nepadarant žalos patalpoms; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams kartu nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – sandėliukai, plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2, esančios daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje (toliau – Patalpos). Ieškovui R. P. nuosavybės teise priklauso 859/2454 Patalpų dalys, o ieškovei UAB „A“ – 1595/2454 Patalpų dalys. Ieškovė UAB „A“ Patalpų dalies savininke yra nuo 2019 m. vasario 11 d., o ieškovui R. P. Patalpų dalys (skirtingais laikotarpiais skirtingas dalių kiekis) priklauso nuo 2008 metų birželio 11 d. Teigia, kad 2010 metais (tiksli data ieškovams nėra žinoma) Patalpose buvo įrengtas šilumos punktas, tuo metu skirtas aptarnauti (teikti šilumos energiją) daugiabučiui namui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namui) ir dar trims kaimyniniams namams adresais (duomenys neskelbtini) (toliau šie trys namai kartu – Gretimi namai). Taigi tuo metu vienas Patalpose įrengtas šilumos punktas aptarnavo visus 4 namus. Prieš įrengiant šilumos punktą ieškovams priklausančiose patalpose nebuvo gautas nei vieno iš ieškovų sutikimas ar prašymas dėl šilumos punkto įrengimo Patalpose. Ieškovams nėra žinoma, kad prieš įrengiant šilumos punktą ieškovams priklausančiose patalpose, būtų gauta kitų tuometinių Patalpų savininkų sutikimų ir/ar prašymų dėl šilumos punkto įrengimo. Patalpoms nėra ir niekada nebuvo nustatyta jokių servitutų, kurių pagrindu atsakovei būtų leista naudotis Patalpomis šilumos punkto įrengimui ar eksploatavimui. 2018 metais ieškovas R. P. bei su juo susiję asmenys iš ankstesnių savininkų įsigijo Patalpų dalis ir nuo to laiko tik ieškovas R. P. ir/ar jo sutuoktinė R. P. ir/ar jo valdoma bendrovė UAB „A“ yra Patalpų (jų dalių) savininkais. 2018 m. sausio 31 d. ieškovas R. P. atsakovei pateikė prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kuriuo atsakovės buvo prašoma pateikti visą su šiluminiu mazgu susijusią dokumentaciją, nurodyti kokiu teisiniu pagrindu Namo gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančioje rūsio patalpose (Patalpose) buvo suprojektuotas ir įrengtas šilumos mazgas, kuris skirtas aptarnauti ne tik Namą, bet ir Gretimus namus. Atsakovė kreipėsi į ankstesnį šilumos tiekėją UAB „Vilniaus energija“ dėl visos turimos dokumentacijos, susijusios su šilumos punkto įrengimu Name pateikimo, tačiau ieškovai prašytos dokumentacijos nėra gavę. Ieškovas, siekdamas Name įrengti atskirą šilumos mazgą, kuris aptarnautų tik Namą, o ne kartu ir Gretimus namus, 2018 m. lapkričio 20 d. prašymu prašė atsakovės išduoti technines sąlygas atskiro šilumos mazgo įrengimui. 2019 m. kovo 8 d. atsakovė išdavė projektavimo sąlygas Nr. 19069, kurių pagrindu parengtas Projektas Nr. PS-2019-03-02-TDP-SP dėl savarankiško šilumos punkto įrengimo. Šio plano pagrindu Name buvo įrengtas savarankiškas šilumos punktas, aptarnaujantis Namą. 2010 metais įrengtas Patalpose esantis atsakovei priklausantis šilumos punktas šiuo metu Namo neaptarnauja, šilumą tiekia tik Gretimiems namams. 2021 m. gegužės 11 d. raštu atsakovei nurodyta, kad šilumos mazgą, kuris aptarnauja tik Gretimus namus, planuojama išmontuoti, o atsakovė raginama susisiekti dėl šilumos mazgo pasiėmimo. Atsakovė atsisakė išmontuoti šilumos punktą iš Patalpų, motyvuojant atsakovės išduotų projektavimo sąlygų Nr. 19069 (kurios išduotos naujo šilumos punkte Name įrengimui) 8.1 punktu. Šalys diskusiją dėl šilumos punkto iškėlimo iš Patalpų tęsė žodžiu, organizavo susitikimus, tačiau atsakovė vengia spręsti ginčą ir neketina iš ieškovams priklausančių Patalpų iškeldinti Namo neaptarnaujančio (tik Gretimus namus aptarnaujantį) šilumos punkto.

3. Ieškovu teigimu, jų nuosavybės teise priklausančiose Patalpose įrengtas atsakovei priklausantis šilumos punktas nepagrįstai varžo ir riboja ieškovų teises laisvai disponuoti savo turtu. Šilumos punktas ne tik ribota ieškovų teisę Patalpas naudoti norimu tikslu, užima Patalpose vietą, tačiau ir yra prijungtas prie Gretimų namų, t. y. ieškovai šilumos punkto negali nei išmontuoti, nei pajudinti. Be to, šilumos punkto eksploatavimui yra naudojama elektros energija. Šilumos punktas elektros energiją naudoja siurbliui, valdikliui, pavaroms, taip patalpos, kurioje įrengtas šilumos mazgas, apšvietimui. Šilumos punktas yra prijungtas prie Namo bendrojo naudojimo reikmėms skirto elektros skaitiklio. Atsakovės be teisėto pagrindo Patalpose įrengto šilumos punkto sunaudota elektros energija priskaitoma prie Namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos. Bendrija gauna už šią elektros energiją sąskaitas iš energijos tiekėjo ir jas apmoka. Vėliau sąskaitos suma išdalinama visiems Name esančių butų ir patalpų savininkams proporcingai jų turimo turto plotui. Bendrija, o vėliau ir ieškovai (bei kiti butų ir patalpų Name savininkai), apmoka atsakovei priklausančio šilumos punkto eksploatavimui reikalingą elektros energiją ir tai tokia situacija tęsiasi nuo pat šilumos punkto įrengimo. Taigi, dėl šilumos punkto įrengimo Patalpose ir dėl šio punkto eksploatavimo ieškovai ir Bendrija patiria nuostolius, o atsakovė savo turtą faktiškai eksploatuoja ir iš jo pajamą (pelną) gauna neatlygintinai naudodamasis ieškovų apmokama elektros energija.

4. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovų ieškinį atmesti.

5. Nurodė, kad ginčo šilumos punktas buvo įrengtas dar 2010 metais, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2006-07-06 įsakymu Nr. 30-1810 patvirtinta grupinių boilerinių naikinimo ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programa. Ginčo šilumos punktas buvo įrengtas teisėtai ir vadovaujantis teisės aktais, gavus namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų savininkų sutikimus. Nepaisant to, detalios šilumos punkto įrengimo aplinkybės nėra aiškios. Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energiją“ prašydama pateikti visus dokumentus bei informaciją, susijusius su šilumos punkto įrengimu, tačiau atsakymas iš UAB „Vilniaus energija“ nėra gautas. Pažymi, jog ginčo šilumos punktas UAB „Vilniaus energija“ įrengtas dar iki įsigaliojant naujam teisiniam reguliavimui. Įsigaliojus naujos redakcijos ŠŪĮ šilumos punktai savaime gyventojų nuosavybėn neperėjo, o (duomenys neskelbtini) namų gyventojai nepareiškė valios, kad šilumos punktas būtų jiems perduotas, todėl ginčo šilumos punktas liko atsakovės nuosavybe. Nepaisant to, jog šilumos punktas priklauso atsakovei, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovė yra tik formali šilumos punkto savininkė, neturinti jokių pareigų, susijusių su šilumos punkto eksploatavimu. Pagal ŠŪĮ bei Aprašo nuostatas šilumos punkto eksploatavimo pareiga, t. y. remontas ir priežiūra yra pavesti kitiems asmenims ir nėra atsakovės atsakomybė. Eksploatavimo išlaidos taip pat tenka ne atsakovei, o daugiabučių namų gyventojams. Taigi, ieškovų argumentai, jog ieškovai neva tai patiria nuostolių dėl atsakovės veiksmų yra teisiškai nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

6. Nurodo, kad ginčo šilumos punktas šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2010 metų tiekė 4 namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė įsirengti šilumos punktą aptarnaujantį tik šį namą. Atsakovė pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą išdavė projektavimo sąlygas Nr. 19069. Projektavimo sąlygų 8.1 punkte nurodyta, jog užsakovas (statytojas) privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo esamos vidaus šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) išsaugant vidaus sistemų funkcionalumą. Esamo šilumos punkto pritaikymas dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui. Bendrijos atsakovei teiktuose dokumentuose nebuvo išsakytas prašymas ar reikalavimas dėl ginčo šilumos punkto demontavimo. Prašant išduoti projektavimo sąlygas atsakovei buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog suprojektavus ir pastačius atskirą šilumos punktą, skirtą namui (duomenys neskelbtini), nėra siekiama demontuoti esamą šilumos punktą, jis ir toliau tieks šilumą likusiems namams (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos į projektą įtrauktos sąlygos buvo žinomos R. P., kuris yra ne tik ieškovas nagrinėjamoje byloje, tiek kitos ieškovės UAB „A“ direktorius, tačiau ir Bendrijos pirmininkas.

7. Teigia, kad šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Šilumos punktas yra pastato?šildymo?ir karšto vandens sistemos įrenginys užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą. Taigi, ši sistema yra dalis bendro naudojimo inžinerinės įrangos, kuri valdoma bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punkto patalpa, atsižvelgiant į tai ginčo šilumos punkto demontavimas galimas tik gavus šią įrangą bendrai naudojančių gyventojų sutikimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Dokumentų, jog būtų priimtas sprendimas, demontuoti ar rekonstruoti šilumos punktą, ieškovai nepateikė.

8. 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

9. Teisme gautas ieškovų dublikas, kuriame nurodė, kad palaiko pilna apimti ieškinyje išdėstytus argumentus. Ieškovai laikosi pozicijos, kad Šilumos punkto buvimas be jokio pagrindo (nesant jokios sutarties, servituto ar kitokio teisinio pagrindo) ieškovų Patalpose ir ieškovų apmokamos bendrojo naudojimo pastato elektros naudojimas Šilumos punkto eksploatavimui pažeidžia ieškovų teises. Pagal ŠŪĮ nustatytą reglamentavimą šilumos punktas privalo būti tame pastate, kuriam jis transformuoja šilumą pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Ši ŠŪĮ normos formuluotė aiškiai parodo, jog šiluminis punktas negali būti skirtas kitam pastatui, nei pats šilumos punktas įrengtas. Ginčo situacijoje Šilumos punktas nėra įrengtas Gretimuose namuose, kuriuos jis aptarnauja, t. y. Šilumos punkto buvimas Patalpose prieštarauja ŠŪĮ nuostatoms. Šilumos punktas yra laikomas namo dalimi ir visų namo patalpų savininkų bendrąja nuosavybe. Šiuo atveju, atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad Šilumos punktas yra jos nuosavybė, taigi, ŠŪĮ nuostatos yra pažeidžiamos dar ir šiuo aspektu. Taigi, Šilumos punktas negali būti įrengtas ieškovų Patalpose, o kiekviename iš Gretimų namų privalo būti įrengtas savarankiškas šilumos punktas. Šilumos punkto įrengimas (buvimas) Patalpose prieštarauja šiuo metu galiojančioms ŠŪĮ ir Taisyklių nuostatoms.

10. Teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame nurodė, kad palaiko pilna apimti atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsakovė nesutinka su ieškovų dėstomais argumentais, akivaizdu, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas yra kompleksinis ir susijęs ne tik su ieškovų teisėmis, tačiau ir su teikiamomis viešosiomis paslaugomis bei trečiųjų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Atsakovė tiekia viešąsias paslaugas ir turi įstatyminę pareigą užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą Vilniaus miesto gyventojams ir gyventojai turi teisę šias paslaugas gauti. Atsakovės veikla yra griežtai reguliuojama, todėl atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti šilumos ir karšto vandens tiekimo gyventojams. Įvertinus taikytiną teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog jokios šilumos punkto priežiūros išlaidos negali būti ir nėra įtraukiamos į gyventojams išrašomas sąskaitas už suteiktas paslaugas. Šiuo konkrečiu atveju nuo ginčo šilumos punkto įrengimo momento praėjo net 12 metų, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ieškinio senatis.

11. Teisme gautas trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimas, kuriame nurodoma bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Bendrovė pažymi, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017-03-29. UAB „Vilniaus energija“ perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ne tik nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, bet kartu ir šilumos tinklų statybos (tarp jų ir (duomenys neskelbtini) g. šilumos tinklo rekonstrukcijos dokumentaciją) technikinę dokumentaciją.

12. Teisme gautas trečiųjų asmenų J. L., R. G., B. G. ir M. D. atsiliepimas, kuriame prašoma ieškinį atmesti. Nurodo, kad tretieji asmenys nuosavybės teise valdo patalpas, kurioms šiluma ir karštas vanduo tiekiamas iš šilumos punkto, esančio ieškovui priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys prieštarauja ieškinio tenkinimui, nes Šilumos punkto perkėlimas į naują vietą sudarytų ženklias papildomas išlaidas ir buitinius nepatogumus (duomenys neskelbtini) namų gyventojams. Kadangi šilumos tiekėjas komunikacijų įrengimo, rekonstrukcijų ir priežiūros išlaidas įtraukia į paslaugos gavėjų šilumos kainas, todėl šio punkto įrengimo išlaidas minėtų namų gyventojai jau apmokėjo. Šilumos punkto perkėlimas priverstų mokėti už tą pačia paslaugą pakartotinai, o įvertinus išaugusias darbų kainas ir žymiai brangiau. Šilumos punktas įrengtas 2010 metais, t. y. dar 8 metai prieš ieškovui įsigyjant šias patalpas. Pirkdamas patalpas ieškovas žinojo apie jose įrengtą šilumos tiekimo punktą, bet dėl to neprieštaravo ir pirkinio neatsisakė. Taip pat jis nepareiškė reikalavimo pardavėjui dėl šio punkto iškeldinimo. Tikėtina, kad ieškovas ir nemokėjo pardavėjui už šilumos punkto užimamas patalpas ir tokiu būdu sutaupė patalpų pirkimo išlaidas, todėl mano, kad šiuo ieškiniu ieškovas siekia pagerinti savo patalpų būklę ir jų vertę niekuo dėtų kaimynų sąskaita.

13. Teisme gautas trečiųjų asmenų V. B. G., J. H. D. ir M. K. atsiliepimas, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tretiesiems asmenims ir jų sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso patalpos/butai, esantys pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose/butuose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Trečiųjų asmenų butams/patalpoms šiluma ir karštas vanduo yra tiekiamas per šilumos punktą, įrengtą pastate adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2019 metais ieškovų įgyvendinto savarankiško šilumos punkto įrengimo, per Ginčo šilumos punktą šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiamas ir patalpoms/butams, kurie šiuo metu priklauso ieškovams ((duomenys neskelbtini)). Ginčo šilumos punktas buvo įrengtas 2010 metais ir jis yra atsakovės nuosavybė. Iki šio momento nei vienas iš tuo metu ar vėliau buvusių pastato (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų nebuvo pareiškęs pozicijos apie jų nuosavybės teisių pažeidimą. Savaime suprantama, kad be jų žinios ir valios niekas nebūtų galėjęs patekti į pastate adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas ir ten įrengti Ginčo šilumos punktą. Toks pastato adresu (duomenys neskelbtini), patalpų/butų savininkų elgesys (konkliudentiniai veiksmai) suteikia pagrindą spręsti, kad Ginčo šilumos punktas buvo įrengtas su jų žinia ir sutikimu. Pastebi, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams yra gyvybiškai svarbus interesas, viešasis interesas. Todėl ieškovų šiuo metu turima nuosavybės teisė negali būti suabsoliutinta ir iškeliama aukščiau kitų asmenų (inter alia trečiųjų asmenų) teisių ir teisėtų interesų, taip pat aukščiau viešojo intereso. Iš nurodytų savarankiško šilumos punkto įrengimo projekto duomenų aiškiai matyti, kad Ginčo šilumos punktas neturėjo būti demontuotas, iškeltas ir pan. Priešingai – tiek projektavimo, tiek statybos sąlygose buvo numatyta, kad šildymo sistemų atskyrimas bus įgyvendintas, išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą. Pastebi, kad ieškovams įgyvendinant šildymo sistemos atskyrimą, su pastato (duomenys neskelbtini) patalpų/būtų savininkais tai nebuvo derinta, negautas jų pritarimas, ir jie nebuvo informuoti apie jokius ieškovų ateities siekius, susijusius su Ginčo šilumos punkto iškėlimu, nors šilumos punktas buvo neatsiejama bendros daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos, aptarnaujančios minėtus daugiabučius, dalis. Akivaizdu, kad bet kokie bendros šildymo ir karšo vandens sistemos pakeitimai turėjo būti suderinti su visais minėtos sistemos naudotojais.

14. Dėl Ginčo šilumos punkto naudojamos elektros energijos patiriamų nuostolių tretieji asmenys pažymi, kad tokia problema (jeigu ji egzistuoja) galėtų būti išspręsta įrengiant Ginčo šilumos punkto suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisą. Pastebi, kad ankstesniais periodais, iki ieškovams atsisakant savivaldybės paskirto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo administratoriaus (tuo metu vadinosi UAB „Žirmūnų būstas“) paslaugų, tuometinis administratorius išskirstydavo Ginčo šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas visų 4 daugiabučių namų, kuriuos aptarnavo minėtas Ginčo šilumos punktas, butų savininkams proporcingai pagal butų plotą. Kiek tretiesiems asmenims yra žinoma, ieškovai, 2018-2021 metais atlikdami (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, panaikino minėtą apskaitos prietaisą, todėl iš principo laikytina, kad ši problema yra sukurta pačių ieškovų. Kita vertus, Ginčo šilumos punktas neabejotinai šildo ieškovų patalpas dėl savaime suprantamų šilumos nuostolių (pavyzdžiui, net ir nešildomoms patalpoms yra skaičiuojamas 20 proc. koeficientas dėl tų pačių šilumos nuostolių ir gaunamos šilumos iš aplinkinių patalpų), todėl ieškovai gauna naudą (šiltesnes patalpas ir mažesnį poreikį šildyti savo šilumos punktu), o tretieji asmenys patiria žalą (šilumos nuostolių forma prarastą šilumos energiją, kuri šildo ieškovų patalpas), todėl ši nauda, atsižvelgiant į itin aukštas šildymo kainas, galimai ne tik kompensuoja, bet ir viršija galimus ieškovų nuostolius dėl Ginčo šilumos punkto naudojamos elektros energijos. Tretieji asmenys sutiktų su Ginčo šilumos punkto iškėlimu iš ten, kur jis yra jau daugiau nei dešimt metų, tačiau tik su sąlyga, kad tokia galimybė techniškai būtų įmanoma, ji nepažeistų trečiųjų asmenų gyvybiškai svarbaus intereso gauti šilumos energiją ir karštą vandenį, bei visa tai būtų įgyvendinta ne trečiųjų asmenų jėgomis ir sąskaita. Vertinant šią sąlygą, atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name nėra bendrojo naudojimo patalpų, kuriose būtų įmanoma įrengti šilumos ir karšto vandens punktą.

15. Teisme gautas ieškovų R. P. ir UAB „A“ patikslinti ieškiniai (DOK-37021 ir DOK-175480), kuriuose prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iš ieškovams R. P. ir UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, išmontuoti ir pašalinti atsakovui UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį šilumos punktą su visais jo priklausiniais, kiek tą įmanoma padaryti nepadarant žalos patalpoms; iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovės UAB „A“ naudai priteisti 411,19 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovės UAB „A“ naudai priteisti po 1,20 Eur už kiekvieną šildymo sezono Vilniaus mieste kalendorinę dieną nuo šio patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančio šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir pašalinimo iš ieškovams R. P. ir UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, dienos; iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovo R. P. naudai priteisti 211,41 Eur nuostolių atlyginimo; iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovo R. P. naudai priteisti po 0,65 Eur už kiekvieną šildymo sezono Vilniaus mieste kalendorinę dieną nuo šio patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančio šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir pašalinimo iš ieškovams R. P. ir UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, dienos; priteisti ieškovams R. P. ir UAB „A“ iš atsakovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Ieškovai paaiškina, kad vengdami veltis į komplikuotą ginčą dėl sunaudotos energijos kiekio, šiuo patikslintu ieškiniu ieškovai reikalauja jų naudai priteisti minimalius savo patirtus nuostolius už įmanomai minimaliai sunaudotą elektros energiją, t. y. tik už šildymo sezono laikotarpį (nors Šilumos punktas veikia ir kitais laikotarpiais), tik už mažiausią Šilumos punkto veikimo greitį (Šilumos punktas gali veikti trimis greičiais, šalčiausiomis dienomis galimai veikė ir didesniu, nei minimaliu ieškinyje skaičiuojamu greičiu), tik už 3 paskutinius kalendorinius metus. Ieškovo skaičiavimais, iš viso per šį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki šio patikslinto ieškinio pateikimo dienos šilumos siurblys sunaudojo 756,49 Eur elektros energijos. Kadangi dalį ginčo laikotarpio Šilumos punktas aptarnavo ir ieškovų namą (atskiras šilumos punktas ieškovų namui įrengtas 2021 m. pavasarį), patikslintu ieškiniu prašoma priteisti bendra suma yra 632,59 Eur (411,19 Eur – ieškovei UAB „A“, 221,41 Eur – ieškovui R. P.).

17. Be to, šildymo sezonui Vilniaus mieste tęsiantis ir po šio patikslinto ieškinio pateikimo, t. y. ieškovų Patalpoje esančiam šilumos punktui ir toliau vartojant elektros energiją, ieškovai iki Šilumos punkto iškeldinimo iš ieškovų patalpos dienos ieškovai kiekvieną šildymo sezono dieną patirs papildomus nuostolius. Būsimi išvengiami ir minimalūs ieškovų nuostoliai sudaro 1,85 Eur už kiekvieną šildymo sezono dieną, kuomet Šilumos punktas yra ieškovų patalpoje ir šildymo sezonu veikia (naudoja elektrą). Įvertinus ieškovų nuosavybės proporciją, ieškovė UAB „A“ patirs po 1,20 Eur minimalių neišvengiamų nuostolių, o ieškovas R. P. – 0,65 Eur minimalių neišvengiamų nuostolių už kiekvieną šildymo sezono dieną, kuomet Šilumos punktas yra ieškovų patalpoje.

18. Atsakovė pateikė atsiliepimus į patikslintus ieškinius (DOK-48023 ir DOK-185623), kuriuose prašė patikslintus reikalavimus atmesti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiga atsiskaityti už šilumos punkte suvartotą elektros energiją kyla ne atsakovei, tačiau daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, t. y. tretiesiems asmenims. Būtent tretieji asmenys priimdavo ir apmokėdavo sąskaitas už šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas. Tretieji asmenys neginčija, jog pareiga padengti šiuos kaštus teko ir tenka tretiesiems asmenims, kurie de facto ir gavo naudos (jei tokia būtų įrodyta) ta apimtimi, kuria ieškovai grindžia savo priteisti prašomus nuostolius. Todėl ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstai pareiškė atsakovei. Be to, net jei būtų nuspręsta, kad nuostolius ieškovų naudai privalo atlyginti atsakovė, ieškovai bet kuriuo atveju nepagrindė jų dydžio bei neįrodė jų realios atsiradimo tikimybės. Atsakovės vertinimu, net ir minimalūs, kaip juos įvardija ieškovai, nuostoliai privalo būti realūs ir pagrįsti. Vien faktas, kad ieškovai negali atjungti šilumos punkto ir jis nuolat veiks bei neišvengiamai vartos elektros energiją, kaip teigia ieškovai, nereiškia, kad jie tikrai apmokės ieškovams pateiktas sąskaitas už elektros energiją ir būtent tokiam suvartotam elektros energijos kiekiui, kaip nurodoma ieškinyje. Dar daugiau, esant tokiai nepalankiai situacijai energetikos sektoriuje, Lietuvoje augant infliacijai bei valstybei nuolat ieškant papildomų kompensacijų mechanizmų, šiuo metu apskritai nėra aišku, kad nustatyta minimali elektros energijos kaina ir išliks 24,00 ct/kWh. Atkreipia dėmesį, kad pačiame ieškovų pateiktame dokumente nurodyta, kad tokia kompensacija bus taikoma tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Todėl, akivaizdu, kad ieškovų reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi jis neatitinka realaus žalos atsiradimo kriterijaus.

19. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

21. 2022 m. rugsėjo 16 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai (DOK-152093), kuriuose papildomai akcentavo bylai reikšmingas teisės aktų nuostatas.

22. 2022 m. spalio 31 d. gauti ieškovų papildomi paaiškinimai (DOK-176809), kuriuose pasisakė dėl šilumos punkto perkėlimo galimybės.

23. 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas įpareigojo trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Neris“, ir A. V., pateikti teismui visus jų turimus dokumentus, pagrindžiančius jų žinomus atsakymus į nutartyje nurodytus klausimus ir/ar su jais susijusius.

24. Trečiasis asmuo A. V. pateikė paaiškinimus (DOK-194231), kad į klausimus atsakyti negali, kadangi neturi informacijos apie šilumos punktą (duomenys neskelbtini) name. Trečiasis asmuo 2018 m. spalio 17 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovavo (duomenys neskelbtini) namą ESO dėl skaitliuko įrengimo bendrosioms namo reikmėms. Daugiau jokių darbų, sutarčių nebuvo daręs, jokios dokumentacijos ir informacijos iš buvusių administratorių nėra gavęs.

25. A. G., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo įgaliotasis asmuo, pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-200291) su atsakymais į nutartyje nurodytus klausimus.

26. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-38618) pasisakė dėl nutartyje nurodytų klausimų, bei rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-84396) pažymėjo, kad toliau administruoja namą adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nėra šilumos punkto savininkas, taip pat nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas. Trečiasis asmuo paaiškina, kad nėra suinteresuotas (procesine prasme) nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl prašė pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. 2024 m. liepos 5 d. nutartimi trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ pašalintas iš bylos.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė šilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose, iškėlimo galimybei nustatyti. Ekspertizę atliko teismo ekspertas E. L., jo parengtas Teismo ekspertizės aktas Nr. 24/03/20-01 į bylą pateiktas 2024 m. kovo 22 d.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta teismo pakartotinė ekspertizė. 2024 m. gruodžio 18 d. byloje gautas 2024 m. gruodžio 18 d. teismo eksperto S. M. pakartotinės teismo ekspertizės aktas Nr. 24-77P.

30. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

31. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

32. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys ir trečiųjų asmenų atstovai prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – sandėliukai, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2 (toliau – Patalpos). Patalpos yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), rūsyje. Ieškovui R. P. nuosavybės teise priklauso 859/2454 Patalpų dalys, o ieškovei UAB „A“ nuosavybės teise priklauso 1595/2454 Patalpų dalys. Ieškovė UAB „A “ Patalpų dalies savininke yra nuo 2019 m. vasario 11 d., o ieškovui R. P. Patalpų dalys (skirtingais laikotarpiais skirtingas dalių kiekis) priklauso nuo 2008 metų birželio 11 d.

34. 2010 m. atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pagal UAB „Bioprojektas“ parengtą techninį darbo projektą Nr. 2008-67.1-090805-13 TDP, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė ginčo šilumos punktą, kuris įrengimo momentu buvo skirtas aptarnauti (teikti šilumos energiją) keturiems namams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini).

35. Ieškovas, siekdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), įsirengti atskirą šilumos punktą, kuris aptarnautų tik šį namą, atsakovei pateikė 2019-02-27 prašymą šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti Nr. P19/069 (toliau – Prašymas). Atsakovė pagal šį Prašymą išdavė projektavimo sąlygas Nr. 19069 (toliau – Projektavimo sąlygos), kurių pagrindu buvo parengtas Projektas Nr. PS-2019-03-02-TDP-SP dėl savarankiško šilumos punkto įrengimo. Šio projekto pagrindu 2021 m. buvo įrengtas savarankiškas šilumos punktas, aptarnaujantis namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 metais įrengtas ieškovų Patalpose esantis atsakovei priklausantis šilumos punktas šiuo metu namo, adresu (duomenys neskelbtini), neaptarnauja, šilumą tiekia tik gretimiems namams.

36. 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 7 d. raštais ieškovas R. P., veikdamas kaip namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas, atsakovei nurodė, kad Name yra sumontuotas atsakovės balanse esantis šilumos mazgas, kuris aptarnauja tik gretimus namus ir neaptarnauja namo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose raštuose atsakovei buvo nurodyta išmontuoti gretimus namus aptarnaujantį šilumos punktą iš Namo rūsio Patalpų ir sumontuoti jį tam skirtoje vietoje.

37. Atsakovė, atsakydama į aukščiau nurodytus raštus atsisakė demontuoti ginčo šilumos punktą iš Patalpų, motyvuojant tuo, kad atsakovės išduotų Projektavimo sąlygų 8.1 punkte yra nurodyta, kad užsakovas privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo pastatų (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus sistemų funkcionalumą, esamą šilumos punktą pritaikant dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui.

38. Atsakovė šilumos energijos tiekimo veiklą vykdo nuo 2017-03-30 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos licencijos pagrindu, pasibaigus UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir Dalkia 2002-02-01 sudarytai nuomos sutarčiai. Vilniaus šilumos ūkio perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas 2017-03-29, o ankstesniu laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2017-03-29 šilumos energiją tiekė ir jos apskaitą bei paskirstymą vykdė UAB „Vilniaus energija“.

39. Šioje civilinėje byloje ieškovai reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (negatorinį ieškinį), bei nuostolių, atsiradusių dėl šio pažeidimo, atlyginimo.

40. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

42. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą iš ieškovams priklausančių patalpų

43. Ieškovai reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, reikalaudami įpareigoti atsakovę AB „Vilniaus šilumos tinklai“ per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), plane pažymėtų indeksais R-1 ir R-2, išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą su visais jo priklausiniais, kiek tą įmanoma padaryti nepadarant žalos patalpoms.

44. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

45. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

46. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad šilumos tiekėja (šiuo nagrinėjamu atveju, atsakovė) gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinusi su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Taigi atsakovė neturi teisės vienašališkai atjungti šilumos vartotojų nuo šilumos tiekimo sistemos bei nuraukti jiems šilumos tiekimo.

47. LR Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 2 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Minėto įstatymo 29 straipsnyje taip pat nurodyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.

48. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.7. p. analogiškai nurodyta, jog šilumos vartotojai šiose taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginius nepažeidžiant daugiabučio namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių taisyklių 132.10 p. numatyta, kad būtent šilumos vartotojai įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Dar daugiau, Šilumos tiekimo taisyklių 133.5. p. nustatyta, kad būtent šilumos vartotojai privalo užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai prie pastato šilumos įrenginių būtų prijungiami šių taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos. Šilumos tiekimo taisyklių 10 p. numatyta, kad šilumos vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų ar prie kito pastato šilumos įrenginių, privalo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įvykdyti kitus teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Šių taisyklių 11 p. taip pat nurodyta, kad būtent šilumos vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, pateikia paraišką šilumos tiekėjui dėl pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinkle sąlygų išdavimo. Taip pat šių taisyklių 16 p. nustatyta, jog vartotojas, baigęs pastato šilumos įrenginių montavimo ir jų prijungimo darbus, privalo gauti teisės akte nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą bei jų kopijas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti šilumos tiekėjui.

49. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 119 p. numatyta, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius – jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nėra tinkamų patalpų šilumos punktui įrengti, šilumos punktas gali būti įrengiamas konteineryje arba spintoje prie daugiabučio gyvenamojo pastato.

50. Taigi, pagal šias teisės aktų nuostatas būtent šilumos vartotojai, o ne šilumos tiekėjas (t. y. atsakovė) yra atsakingi bei sprendžia dėl pastato šildymo būdo pakeitimo, šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir būtent šilumos vartotojai, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, privalo imtis veiksmų dėl naujo šilumos įrenginio (punkto) pastate įrengimo bei jo prijungimo prie šilumos tiekimo sistemos.

51. Kaip jau minėta, atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti šilumos tiekimo tretiesiems asmenims, išmontuodama šilumos punktą, nes toks atsakovės elgesys prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju būtent tretieji asmenys, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, pirmiausia privalo imtis veiksmų, siekdami įsirengti naują šilumos įrenginį ir tik užtikrinusi šilumos tiekimą per naują šilumos įrenginį tretiesiems asmenims atsakovė galėtų teisėtai išmontuoti ieškovų Patalpose esantį šilumos punktą.

52. Taigi ieškovų reikalavimas, pareikštas atsakovei. per 9 kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovams priklausančių Patalpų išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą yra nepagrįstas. Nesant trečiųjų asmenų veiksmų, atsakovė negalėtų įvykdyti tokio ieškovų reikalavimo, kadangi atlikdama tokius veiksmus atsakovė iš esmės pažeistų jai teisės aktų nustatytus įpareigojimus.

53. Dar daugiau, ieškovai reikšdami ieškinio reikalavimą dėl šilumos punkto su visais jo priklausiniais išmontavimo ir iškėlimo, privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, t. y. kad reikalavimas yra techniškai, fiziškai ir finansiškai įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).

54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė šilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose, iškėlimo galimybei nustatyti. Ekspertizę atlikti pavesta teismo ekspertui E. L.. Ekspertas, atlikęs tyrimą, parengė ir į bylą pateikė 2024 m. kovo 20 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 24/03/20-01. Susipažinus su Ekspertizės aktu ir apklausus ekspertą teismo posėdžio metu, paaiškėjo, jog eksperto pateiktas Ekspertizės aktas nėra išsamus ir turi esminių trūkumų, dėl kurių nebuvo iš esmės atsakyta į teismo užduotus klausimus dėl realios esamo šilumos punkto perkėlimo ar naujo šilumos punkto įrengimo galimybės ir su tuo susijusių galimų kaštų. Eksperto formuojamos išvados ir teiginiai yra teoriniai, jie nėra pagrįsti ir įvertinti realiomis galimybėmis. Taip pat byloje nustatyta, jog ekspertas gyvai apžiūrėjo tik patalpą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu yra šilumos punktas, bei pastatų išorinę teritoriją. Tačiau nebuvo apsilankyta patalpose, kuriose galėtų būti įrengtas naujas šilumos punktas ir turėtų būti atlikta rekonstrukcija.

55. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė šilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose, iškėlimo galimybei nustatyti. Pakartotinę teismo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M.. Ekspertas, atlikęs tyrimą, parengė ir į bylą pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 24-77P. Susipažinus su Ekspertizės aktu nustatyta, jog techninė galimybė iškelti ginčo šilumos punktą yra. Tačiau sprendžiant klausimą ar ieškovų reikalavimas yra fiziškai įgyvendinamas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad projekto įgyvendinimui (t. y. šilumos punkto perkėlimui) yra reikalingas susitarimas su visais bendrasavininkais; gauti technines sąlygas iš AB “Vilniaus šilumos tinklai” šilumos punkto perkėlimui ir naujo šilumos įvados projektavimui į kitas patalpas; suprojektuoti naujus šilumos įvadus ir suderinti projektinę dokumentaciją su technines sąlygas išdavusia institucija; numatyti servitutą šilumos įvadui suformuotame sklype; parengti paveldosauginę dalį ir atlikti paveldosauginę ekspertizę rengiamiems projektiniams sprendiniams; projektinę dokumentaciją suderinti su projektuojamoje zonoje esamų komunikacijų apsaugos zonoje; sudaryti sutartį su archeologais (kasinėjimo priežiūros darbams); gauti statybą leidžiantį dokumentą; gavus statybą leidžiantį dokumentą, prieš statybos darbus paskelbti informaciją apie statybos pradžią Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė ir tretieji asmenys, fizinė ginčo šilumos punkto iškėlimo galimybė yra neatsiejama nuo šių aukščiau minėtų projekte numatytų sąlygų įgyvendinimo. Tačiau nei viena iš šių sąlygų byloje neįrodyta, ieškovai jų ir neįrodinėjo. Tokių įrodymų nesant, teismas laiko, jog fizinė ginčo šilumos punkto iškėlimo galimybė byloje neįrodyta.

56. Pakartotinės teismo ekspertizės akte teismo ekspertas konstatavo, jog galimybė įrengti šilumos punktą tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose arba spintoje žemės sklype prie pastatų yra, tačiau neatliko skaičiavimų, kiek tokie darbai kainuotų. Atsižvelgiant į tai, ieškovai pateikė į bylą dokumentus (lokalines sąmatas, suvestines, projektavimo darbų sąmatą ir kt.), patvirtinančius šilumos punkto perkėlimo preliminarią statybos rangos darbų bei projektavimo darbų kainą. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti, jog ieškovų reikalavimas yra finansiškai įgyvendinamas. Pažymėtina, jog į darbų kainą turi būti įtrauktos visos išlaidos, tame tarpe ir aukščiau minėtų projekte numatytų sąlygų įgyvendinimo išlaidos. Taigi nesant byloje tokių įrodymų, teismas sprendžia, jog ieškovai taip pat neįrodė, kad jų reikalavimas yra finansiškai įgyvendinamas,

57. Pažymėtina, kad teismas negali priimti sprendimo, kurio vėliau nebus galima techniškai ar fiziškai įgyvendinti, taip pat protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų teismo sprendimas, kurio įgyvendinimas sukeltų neadekvačią, neprotingą finansinę naštą vienai iš šalių (CPK 3 str. 1, 8 d.). Taigi byloje nesant įrodymų, jog ieškovų reikalavimas išmontuoti ir iškelti šilumos punktą su visais jo priklausiniais yra fiziškai ir finansiškai įgyvendinamas, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė tokio reikalavimo pagrįstumą.

58. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog bylos duomenimis, ginčo šilumos punktas buvo įrengtas dar 2010 m., vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 30-1810 patvirtinta grupinių boilerinių naikinimo ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programa. Minėtas šilumos punktas buvo įrengtas teisėtai. Priešingų įrodymų ieškovai į bylą nepateikė. Ginčo šilumos punktas šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2010 m. tiekė visiems 4 namams. Vėliau, pastato, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai nusprendė įsirengti šilumos punktą aptarnaujantį tik šį namą. Pažymėtina, jog prašymo, kurio pagrindu atsakovė išdavė Projektavimo sąlygas, 1.5 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atskyrimas nuo esamos vidaus šildymo sistemos, kuri šiuo metu aptarnauja (duomenys neskelbtini), išsaugant pastatų (duomenys neskelbtini) sistemų funkcionalumą. Dar daugiau, aiškinamajame rašte dėl šilumos punkto 4 dalyje sprendiniai nurodyta, jog esamas šilumos mazgas, esantis (duomenys neskelbtini), aprūpina šiluma (duomenys neskelbtini) namus. Namui (duomenys neskelbtini) projektuojamas naujas atskiras šilumos mazgas, o esamas mazgas tieks šilumą namams (duomenys neskelbtini). Atsakovės išduotų Projektavimo sąlygų 8.1 punkte nurodyta, jog Užsakovas (statytojas) privalo pastatyti (duomenys neskelbtini) patalpų vidaus šildymo sistemos atskyrimą nuo esamos vidaus šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) išsaugant vidaus sistemų funkcionalumą. Esamo šilumos punkto pritaikymas dirbti mažesniu apkrovimu likusiam šildymo plotui. Įvertinus aukščiau nurodytų dokumentų turinį, darytina išvada, jog nei viename iš šių dokumentų nebuvo jokių prielaidų apie galimą šilumos punkto išmontavimą ar perkėlimą, netgi priešingai, konstatuojama, jog esamas šilumos mazgas tieks šilumą namams (duomenys neskelbtini) bei nurodoma, jog bus išsaugotas vidaus sistemų funkcionalumas. Taigi, prašant išduoti Projektavimo sąlygas atsakovei buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog suprojektavus ir pastačius atskirą šilumos punktą, skirtą pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra siekiama demontuoti esamą šilumos punktą, jis ir toliau tieks šilumą likusiems pastatams – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė ieškovams išdavė Projektavimo sąlygas būtent su sąlyga, kad bus išsaugotas vidaus sistemų funkcionalumas.

59. Tai, jog ieškovai teikdami atsakovei Prašymą projektavimo sąlygoms gauti aiškiai nurodė, kad esamas mazgas tieks šilumą namams (duomenys neskelbtini) bei akceptuodami atsakovės išduotas Projektavimo sąlygas, jau žinojo, kad įsirengus šilumos punktą skirtą tik namui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalaus demontuoti senąjį šilumos punktą, tačiau neinformavo kaimyninių namų butų ir patalpų savininkų apie nurodytus planus, ir nesudarė jiems nei galimybės įsivertinti ar gretimuose namuose yra įmanoma įrengti šilumos punktą, nei galimybės lygiagrečiai įsirengti likusius namus aptarnausiantį šilumos punktą, teismo vertinimu, toks ieškovų elgesys nagrinėjamoje situacijoje vertinamas kaip nesąžiningas.

60. Pažymėtina ir tai, jog, jog per visą laikotarpį nuo šilumos punkto įrengimo, iki kol ieškovai neišsipirko viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir neįsirengė jame naujo šilumos punkto, klausimas dėl ginčo šilumos punkto išmontavimo ar ieškovų teisių pažeidimo nebuvo keliamas. Dar daugiau, ieškovui, R. P., žinant, kad patalpos, (duomenys neskelbtini) name yra apsunkintos, ieškovų nuosavybėn buvo įsigyta dar didesnė patalpų dalis. Taigi ieškovai jau įsigydami patalpas, kuriose buvo įrengtas ginčo šilumos punktas, žinojo ir suprato jų apsunkinimą, dėl to pretenzijų nereiškė, todėl, teismo vertinimu, ieškovai negali turėti jokių teisėtų lūkesčių dėl rūsio patalpų atlaisvinimo. Juolab, kai šilumos punkto fizinė ir finansinė iškėlimo galimybė civilinėje byloje nebuvo įrodyta.

61. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė pateikto patikslinto ieškinio reikalavimo, pareikšto atsakovei AB “Vilniaus šilumos tinklai”, pagrįstumo (CPK 178 str.).

62. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išmontuoti ir pašalinti atsakovei priklausantį šilumos punktą iš ieškovams priklausančių patalpų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

63. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti jų naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą

64. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo iš atsakovės priteisti iš viso 632,59 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi, kaip teigia ieškovai, jie sumoka už atsakovei priklausančio šilumos punkto eksploatavimui reikalingą elektros energiją. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės jų būsimus nuostolius dėl tolesnio šilumos punkto buvimo ieškovams priklausančiose patalpose ir ieškovų apmokamos elektros energijos naudojimo šildymo sezono Vilniaus mieste metu.

65. Pažymėtina, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros energijos tiekimo taisyklės), 73 p. nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.

66. Elektros energijos tiekimo taisyklių 131.17 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ir kiti teisėti objekto naudotojai.

67. Šilumos tiekimo taisyklių 45¹ straipsnyje taip pat nurodyta, kad jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, o elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti nėra įrengtas, elektros energijos sąnaudos už šilumos punkte suvartotą elektros energiją paskirstomos jas priskiriant bendrosioms namo elektros energijos sąnaudoms ir apmokamos gyventojų bei pastate esančių juridinių asmenų pagal proporcingą jų nuosavybės dalį.

68. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

69. Taigi, atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiga atsiskaityti už šilumos punkte suvartotą elektros energiją kyla ne atsakovei, tačiau namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, t. y. tretiesiems asmenims, kas reiškia, jog ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstai pareiškė atsakovei.

70. Atkreiptinas dėmesys, kad patys tretieji asmenys, V. B. G., J. H. D., M. K. savo pateiktame atsiliepime, bei teismo posėdžio nurodė, jog iki ieškovams atsisakant savivaldybės paskirto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo administratoriaus (tuo metu vadinosi UAB „Žirmūnų būstas“) paslaugų, tuometinis administratorius išskirstydavo ginčo šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas visų 4 daugiabučių namų, kuriuos aptarnavo minėtas ginčo šilumos punktas, butų savininkams proporcingai pagal butų plotą. Kiek tretiesiems asmenims yra žinoma, ieškovai, 2018-2021 metais atlikdami (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, panaikino minėtą apskaitos prietaisą.

71. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieškovai pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, kadangi patys tretieji asmenys patvirtina, jog iki ieškovams atlikus remontą ir įsirengus atskirą šilumos punktą, būtent tretieji asmenys priimdavo ir apmokėdavo sąskaitas už šilumos punkto ir sandėliuko, kuriame jis įrengtas, elektros energijos sąnaudas.

72. Byloje ieškovė taip pat neįrodė ir prašomų priteisti nuostolių dydžio. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie realiai juos įrodytų, pvz. sąskaitų už elektros energiją, kuriose atsispindėtų suvartotos elektros energijos kiekis, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, vien ieškovų pateikti skaičiavimai negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais. Pažymėtina ir tai, jog net ir minimalūs, kaip juos įvardija ieškovai, nuostoliai privalo būti realūs ir pagrįsti.

73. Pasisakant dėl ieškovų reikalavimo priteisti būsimus nuostolius, teismas pažymi, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis tiesiogiai numato, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reali būsima žala turi būti pagrįsta bei nustatyta byloje pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

74. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokie ieškovų nuostoliai realiai bus patirti. Vien faktas, kad ieškovai negali atjungti šilumos punkto ir jis nuolat veiks bei neišvengiamai vartos elektros energiją, kaip kad teigia ieškovai, nereiškia, kad jie tikrai apmokės ieškovams pateiktas sąskaitas už elektros energiją ir būtent tokiam suvartotam elektros energijos kiekiui, kaip yra nurodoma patikslintame ieškinyje. Taigi ieškovų reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi jis neatitinka realaus žalos atsiradimo kriterijaus.

75. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė pateikto patikslinto ieškinio reikalavimo, pareikšto atsakovei AB “Vilniaus šilumos tinklai”, pagrįstumo (CPK 178 str.).

76. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

78. Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio netenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

79. Atsakovė AB „Vilniaus Šilumos tinklai“ pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovų 7027,18 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimą, už atsiliepimų į prašymus dėl ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

80. Trečiasis asmuo V. B. G. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovų 847 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už klausimų parengimą, už atsiliepimų į prašymus dėl ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

81. Trečiasis asmuo J. H. D. pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovų 847 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už klausimų parengimą, už atsiliepimų į prašymus dėl ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

82. Trečiasis asmuo M. K. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovų 847 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už klausimų parengimą, už atsiliepimų į prašymus dėl ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimą, už atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

83. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

84. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiųjų asmenų V. B. G., J. H. D. ir M. K. patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės ir trečiųjų asmenų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei AB „Vilniaus Šilumos tinklai“ lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir UAB „A“ 7027,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 3513,59 Eur, trečiajam asmeniui V. B. G. – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 423,50 Eur, trečiajam asmeniui J. H. D. – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, t y. iš kiekvieno ieškovo po 423,50 Eur, ir trečiajam asmeniui M. K. – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 423,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo įtraukta UAB „Mano Būstas Neris“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“, buvo pašalintas iš nagrinėjamos civilinės bylos. UAB „Mano Būstas Neris“ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nebuvo išspręstas.

86. UAB „Mano Būstas Neris“ prašo priteisti 3726,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už prašymo dėl termino pratęsimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą, už atstovimą 2023-03-13 ir 2024-05-22 teismo posėdžiuose, už atskirojo skundo parengimą, už prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą, už pranešimo dėl galimų klausimų teismo ekspertizei parengimą ); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

87. Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

88. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

89. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

90. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu išskirtinai su tikslu pateikti papildomą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, kurie turėtų reikšmės dėl nagrinėjamo ginčo. Į sekantį teismo posėdį 2022 m. spalio 31 d. trečiojo asmens atstovas neatvyko, iki teismo posėdžio jokių paaiškinimų nepateikė, dėl ko 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu teismas priėmė protokolinę nutartį trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, o proceso dalyviams nustatė terminą suformuluoti klausimus, į kuriuos trečiasis asmuo turėtų pateikti atsakymus iki kito teismo posėdžio dienos. Dėl trečiojo asmens neatvykimo į 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdį, šis posėdis buvo atidėtas.

91. 2023 m. sausio 10 d. byloje gautas trečiojo asmens prašymas atidėti teismo posėdį. Prašymas pareikštas dėl to, kad trečiasis asmuo pamiršo apie teismo posėdį šioje byloje ir tik teismo posėdžio išvakarėse informavo atstovus apie reikalingumą dalyvauti teismo posėdyje. Iš į bylą pateiktų sąskaitų matyti, kad dėl prašymo atidėti teismo posėdį parengimo (dėl savo paties kaltės) byloje trečiasis asmuo prašo atlyginti 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl trečiojo asmens veiksmų 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdis vėl buvo atidėtas.

92. 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu trečiajam asmeniui buvo nustatytas įpareigojimas pateikti atsakymus į proceso šalių raštu suformuluotus klausimus. 2023 m. vasario 27 d. gautas trečiojo asmens prašymas pratęsti terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Dėl šio prašymo parengimo, t. y. dėl to, kad pats trečiasis asmuo nesuspėjo per teismo nustatytą protingą terminą surinkti reikiamos informacijos, trečiasis asmuo prašo atlyginti 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pratęsus terminą, 2023 m. kovo 6 d. gauti trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, kad iš esmės jokios bylai reikšmingos informacijos trečiasis asmuo neturi ir nurodyti negali. Už šių paaiškinimų, kuriuose nebuvo nurodyta jokia bylai reikšminga informacija, parengimą, ir kurie pagal savo turinį, galėjo būti suformuluoti vieno lapo dokumente trečiasis asmuo prašo atlyginti 755,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93. Trečiasis asmuo prašo taip pat atlyginti 503,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už trečiojo asmens atstovo pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą teismo posėdyje 2023 m. kovo 13 d. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, o prašomus spręsti procesinius prašymus (dėl teismo ekspertizės skyrimo) prašė spręsti teismo nuožiūra. Pats teismo posėdis užtruko 1 valandą ir 4 minutes.

94. 2023 m. kovo 27 d. gautas trečiojo asmens pranešimas dėl klausimų teismo ekspertizei, kuriame trečiasis asmuo jokių klausimų nepateikia, dar daugiau, tokio dokumento trečiajam asmeniui teikti iš vis nebuvo būtina, tačiau už jo pateikimą į bylą trečiasis asmuo prašo atlyginti 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

95. Trečiasis asmuo taip pat prašo atlyginti 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už trečiojo asmens atstovo pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą teismo posėdyje 2024 m. gegužės 22 d. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, o prašomus spręsti procesinius prašymus (dėl teismo eksperto kvietimo į teismo posėdį ar pan.) prašė spręsti teismo nuožiūra. Pats teismo posėdis užtruko 1 valandą ir 11 minučių.

96. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti 1573 Eur už atskirojo skundo parengimą.

97. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.19, 9 punktais, maksimalus dydis už advokato padėjėjo atstovavimą 2023 m. kovo 13 d. posėdyje sudaro 143,92 Eur, o už atstovavimą 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje – 168,82 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.15 punktais, maksimalus dydis už advokato padėjėjo parengtą atskirąjį skundą sudaro 691,52 Tačiau, galimų priteisti maksimalių dydžių nustatymas, savaime nelemia išvados, kad visos prašomos priteisti išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.

98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).

99. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus trečiojo asmens atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, bei apimtį, į trečiojo asmens procesinį elgesį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina. Taigi, teismui atmetus ieškovų patikslintą ieškinį, trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 475 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 1033,75 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 1033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 516,88 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų R. P. ir UAB „A“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 7027,18 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt septynis eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. B. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. H. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ (juridinio asmens kodas 121483222) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) 1033,75 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt trijų eurų ir 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.