- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-454-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31363-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- R. P., UAB „Avi Capital“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir UAB „Avi Capital“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Mano būstas Neris“, A. M., V. M., H. G., J. G., J. H. D., M. D., V. B. G., R. G., J. Z., R. K., R. G., M. K., J. L., B. G., M. D., J. V.-G., A. V., M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. P. ir UAB „Avi Capital“ patikslintą ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“ pateikė prašymą pašalinti UAB „Mano būstas Neris“ iš civilinės bylos ir iš ieškovų ir/ar atsakovų priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis nėra suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.
Šalies argumentai
3. Ieškovai sutiko su prašymu dėl trečiojo asmens pašalinimo iš proceso, atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, o tretieji asmenys V. B. G., J. H. D., M. K. nurodė, jog neprieštarauja dėl trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ pašalinimo iš bylos nagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ prašymą dėl trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ pašalinimo iš civilinės bylos patenkino, pašalino trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas Neris“ iš civilinės bylos Nr. e2-138-1134/2024, trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko spręsti baigiamojo teismo sprendimo priėmimo metu.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinio reikalavimai dėl šilumos punkto iškeldinimo yra susiję tik su atsakovu bei pastatų butų savininkais, ir, atitinkamai, gali turėti įtakos tik šių asmenų teisių ar pareigų apimčiai. Teismo vertinimu, vien tai, jog trečiasis asmuo yra vieno iš ginčo gyvenamųjų namų administratorius, nesukuria teisinio pagrindo trečiajam asmeniui dalyvauti šioje civilinėje byloje. Dėl to sprendė, kad patikslinto ieškinio (ne) tenkinimas neturės jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos trečiojo asmens teisinei padėčiai, todėl trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas Neris“ nutarė pašalinti iš civilinės bylos.
6. Tuo pačiu, teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus sprendžiamas baigiamojo teismo sprendimo priėmimo metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kurioje nutarta trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręsti baigiamojo teismo sprendimo priėmimo metu, ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovų (R. P. ir/ar UAB „Avi Capital“) ir/ar atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo rengimą.
7.1. Apeliantė teigia, kad teismui pašalinus trečiąjį asmenį iš civilinės bylos, kaip neturintį teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, bei nustačius, kad civilinės bylos išsprendimas neturės jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos trečiojo asmens teisinei padėčiai, trečiasis asmuo nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nebetenka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių teisių ir pareigų ir jokių veiksmų civilinėje byloje atlikti negali, įskaitant ir CPK 305 straipsnyje numatytos teisės pateikti apeliacinį skundą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ne atlyginimo (ne visiško atlyginimo), jeigu tai būtų sprendžiama galutiniu teismo sprendimu, taip pat nebetenka trečiojo asmens procesinės padėties, nebėra civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo ir jo atžvilgiu procesas pasibaigia.
7.2. Mano, kad skundžiamoje nutartyje turėjo būti išspręstas apeliantės patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nutartyje netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutarties dalį panaikinti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti, tačiau jei UAB „Mano Būstas Neris“ atskirasis skundas būtų tenkinamas, prašo sumažinti UAB „Mano Būstas Neris“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
8.1. Atsakovė mano, kad trečiasis asmuo per atstovus iš pradžių vilkino procesą, teigdamas, jog renka būtiną informaciją į teismo pateiktus klausimus, tačiau vėliau tos informacijos jokia apimtimi vis tiek nepateikė, o procese visus klausimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad, nagrinėjamu atveju, susiklostė išskirtinė situacija, kai pagal tuo metu egzistavusias ir proceso dalyviams žinomas aplinkybes trečiojo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą atrodė būtinas ir buvo sąžiningas, todėl būtų nesąžininga dabar, trečiąjį asmenį pašalinus iš civilinės bylos nagrinėjimo, priteisti šiam bylinėjimosi išlaidas iš kažkurios proceso šalies, dar nežinant galutinio ginčo rezultato. Atsakovė mano, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti išspręstas baigiamuoju teismo sprendimu, priskiriant šiuos kaštus (jei teismas prašymą kokia nors apimtimi tenkintų) pralaimėjusiai šaliai. Atsakovė taip pat teigia, kad dabartinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra aišku, kas ginče yra teisus ir iš kurios ginčo šalies bus priteistos bylinėjimosi išlaidos. Todėl šiame proceso etape nebūtų sąžininga priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, kai dar nėra aiški bylos baigtis.
8.2. Tačiau, pasak atsakovės, jeigu būtų pripažinta, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas ne baigiamuoju teismo sprendimu, trečiojo asmens prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacijoje) negali būti tenkinami (ar tenkinami prašoma apimtimi), nes neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, kadangi didžioji dalis trečiojo asmens išlaidų civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsto išlaidavimo rezultatas.
8.3. Teigia, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nenurodė nė vienos reikšmingos aplinkybės, nepateikė įrodymų, niekada nereiškė pozicijos iškilus klausimams, proceso dalyvių procesinius prašymus prašė spręsti teismo nuožiūra, t. y. trečiojo asmens dalyvavimas neturėjo visiškai jokios naudos sprendžiant iškilusį ginčą. Nepaisant to, byloje yra prašoma priteisti ženklias atstovavimo išlaidas už procesinius veiksmus, kurie arba vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, arba neturėjo jokios pridėtinės vertės civilinėje byloje. Be to, vien faktas, jog trečiasis asmuo sumokėjo už atskirojo skundo parengimą tokią sumą, nedaro šios sumos pagrįsta ir priteistina visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta .
10. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, trečiąjį asmenį, kaip neturintį suinteresuotumo bylos baigtimi, pašalinus iš bylos, nutarta jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti priimant baigiamąjį procesinį sprendimą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantė – iš bylos pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškęs byloje savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu teigia, kad, pašalinus asmenį iš bylos, jis netenka visų procesinių teisių, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vėlesniu baigiamuoju sprendimu negalimas, mano, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas skundžiama nutartimi, vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, su pastaraisiais sutinka.
12. Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau bylos baigtis gali turėti, nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai. Dėl to tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, kurie yra suinteresuoti konkrečios bylos baigtimi, įstatymas suteikia visas procesines šalių teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
13. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis ne „pralaimėjęs moka“ principu, bet priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai susidaro faktinė situacija, kuomet bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dar nesant priimto galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, priimamas procesinis sprendimas pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.
15. CPK nėra tiesiogiai nurodyta, kokiomis proceso teisės normomis turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant šioje konkrečioje byloje kilusį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, kuris pašalinamas iš bylos dar nepasibaigus bylos procesui, t. y. šiuo metu galiojančios teisės normos nenumato nei kurioje proceso stadijoje, nei kokiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis turėtų vadovautis teismas, spręsdamas pašalinamo iš bylos trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiasis asmuo turi (žr. nutarties 12 punktą). Teismų praktika šiuo klausimu nėra gausi, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-409-464/2023, kuria atskirajame skunde remiasi ir apeliantė, išaiškino, kad įvertinus procesinius padarinius, atsirandančius tokiam asmeniui dėl jo pašalinimo iš bylos proceso – nuo nutarties pašalinti asmenį iš bylos įsiteisėjimo momento jis netenka CPK 47 straipsnyje išvardintų procesinių teisių ir jokių veiksmų byloje atlikti negali, be kita ko, negali teikti pareiškimų ar skundų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų visiškai ar iš dalies (ne)kompensavimo, jeigu tai būtų padaryta vėliau, jau baigiamuoju bylos procesiniu dokumentu arba iš viso nepadaryta, konstatuota, kad tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas tarpine nutartimi ir vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad poreikį išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą lemia trečiojo asmens procesinės padėties, subjektiškumo civilinėje byloje netekimas.
16. Taigi, nepaisant to, kad byla dar nėra išnagrinėta ir galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės nėra priimtas, byla trečiojo asmens – apeliantės, atžvilgiu jau yra baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pašalindamas iš tolimesnio bylos nagrinėjimo trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, turėjo, esant šio asmens prašymui, spręsti trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą esamoje proceso stadijoje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendė tarpiniu procesiniu sprendimu, o nurodė šį klausimą spręsiantis baigiamojo teismo sprendimo priėmimo metu.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byla trečiojo asmens atžvilgiu baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl priėmė nutartį (jos dalį), kuri negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, dėl to skundžiama nutarties dalis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
18. Tam, jog šalims būtų užtikrinta teisė į tinkamą teisminę gynybą, suteikiant teisę bylos šalims pasisakyti dėl trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, subjektų, iš kurių turėtų būti priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos, bei tam, kad būtų galima teisingai įvertinti aplinkybes, dėl kurių susidarė trečiojo asmens nurodomos išlaidos, ir dėl jų pasisakyti bylos šalims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga, panaikinus apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, perduoti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria nutarta trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręsti baigiamojo teismo sprendimo priėmimo metu, panaikinti ir klausimą dėl trečiojo asmens UAB „Mano būstas Neris“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.