- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2-409-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01341-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Trečiasis asmuo
- B. N.
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- K. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens B. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovu K. N. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo K. N. 334 266,27 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad atsakovas K. N. nuo 2013 m. lapkričio 11 d. buvo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Aktyvios pramogos“ direktoriumi, be to, jis yra ir šios bendrovės akcininkas. Atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas užtikrinti, kad bendrovė vykdytų 2011 m. vasario 21 d. pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį N. 3VK-KV-10-2-003846-PR001 (toliau – paramos sutartis). Atlikusi patikrinimą ieškovė nustatė, kad projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, pajamas įrodantys dokumentai nepateikti, dokumentai, patvirtinantys 2014 m. bei 2015 m. veiklos vykdymą, nepateikti, duomenų apie sukurtas darbo vietas ir darbuotojus nepateikta, paramos viešinimo priemonių neužfiksuota. Kadangi atsakovas K. N., kaip vadovas, buvo atsakingas už projekto vykdymą, ieškovė prašo priteisti iš jo 334 266,27 Eur žalos, kuri lygi suteiktai ir ne pagal paskirtį panaudotai paramai, atlyginimą.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šioje byloje yra UAB ,,Aktyvios pramogos“ akcininkai ir (ar) jos buvę vadovai, t. y. B. N., R. K., I. R..
Atsiliepimas
4. Atsakovas K. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinio netenkinti, pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
5. Tretieji asmenys I. R. ir B. N. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo B. N. prašė priteisti iš ieškovės 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 22 d., metu trečiojo asmens B. N. atstovė pateikė prašymą pašalinti jos atstovaujamą asmenį iš bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, t. y. B. N., R. K. ir I. R. pašalino iš civilinės bylos, priteisė iš ieškovės NMA trečiajam asmeniui B. N. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Įvertinęs tai, kad ieškovė NMA žalą ir neteisėtus veiksmus sieja išimtinai su atsakovo K. N. veiksmais, atliktais jo vadovavimo bendrovei metu, t. y. nuo 2014 metų, taip pat faktą, kad aktualiu ginčui laikotarpiu trečiųjų asmenų ir ieškovės ar atsakovo materialiniai teisiniai santykiai nesiejo, teismas padarė išvadą, kad bylos baigtis ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų materialinėms teisėms jokio įtakos neturės. Juo labiau kad ir pati ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino neturi jokių pretenzijų tretiesiems asmenims.
9. Trečiojo asmens B. N. prašymą priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas patenkino iš dalies.
10. Teismas nurodė, kad įrodymais pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 050 Eur. Advokatės išrašytas 2023 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitas nėra pasirašytas trečiojo asmens, todėl ir jame nurodyta 250 Eur išlaidų suma nelaikytina realia ir, atitinkamai, negali būti priteisiama.
Atsiliepimas
11. Dėl kitos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalies (1 050 Eur) teismas pasisakė, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos, rengiant atsiliepimą į ieškinį, šiuo atveju neturėjo būti didelės, nes tokios paslaugos buvo atliekamos asmens, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą ir dirbančio teisinį darbą, asmens, kuris neabejotinai turi pakankamai žinių, kurios leidžia atlikti bylai reikalingą teisinį aplinkybių vertinimą. Šių argumentų pagrindu, vadovaudamasis priežastingumo dėl susidariusių išlaidų ir atsakomybės už jų atsiradimą nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui B. N. atlygintina 300 Eur šių išlaidų dalis, jas priteisiant iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Trečiasis asmuo B. N. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti iš ieškovės NMA 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Į bylą buvo pateiktas advokato pasirašytas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodytas adresatas (teismas), bylos numeris, kliento sumokėta suma už suteiktas paslaugas bei mokėjimo pavedimas ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys, kad advokatė iš trečiojo asmens gavo dokumentuose nurodytas sumas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ne visos išlaidos laikytinos realiomis.
12.2. Ieškinio su priedais apimtis – daugiau nei 200 lapų, todėl trečiojo asmens atstovei buvo būtina detaliai susipažinti su visa šia medžiaga. Ir nors byloje nėra keliami esminiai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, tačiau atsiliepimo į ieškinį parengimas taip pat reikalauja darbo ir laiko sąnaudų. Šiuo atveju teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino beveik keturis kartus – iki 300 Eur, kas atitinka dviejų advokato darbo valandų įkainį. Tačiau objektyviai neįmanoma detaliai susipažinti su byla ir parengti atsiliepimą į ieškinį per tokį laiką.
12.3. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovės, kuri pripažino, kad pretenzijų trečiajam asmeniui neturi, iniciatyva, todėl ir išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, jų sumažinimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
13. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą 2023 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus
13.1. Atsiliepimas į ieškinį surašytas ant 4 lapų, pasisakant tik dėl vienintelio kartu su ieškiniu teikto dokumento, t. y. dėl 2013 m. lapkričio 11 d. UAB „Aktyvios pramogos“ pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo nutarta tenkinti B. N. atsistatydinimo pareiškimą ir UAB „Aktyvios pramogos“ direktoriumi paskirti atsakovą. Likusioje atsiliepimo dalyje nurodytos bendrosios teisės nuostatos. Todėl darytina išvada, kad tokio turinio atsiliepimo į ieškinį parengimas neturėjo ilgai užtrukti, o priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo principą.
13.2. Byla nėra sudėtinga, nauji teisės aktų aiškinimo klausimai keliami nebuvo, specialių žinių rengiant atsiliepimą nereikėjo, nebuvo aiškinamos Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatos, bylos apimtis nedidelė. Tai, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai suma neviršija rekomenduotinos priteisti maksimalios sumos, nereiškia, kad ji savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.
14. Atsakovas K. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti visiškai. Nurodo tokius argumentus:
14.1. Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriuo atstovė patvirtino gavusi 250 Eur atlyginimą už atstovavimą teisme. Ginčo, kad atstovė atstovavo trečiajam asmeniui (o prieš teismo posėdį turėjo tam ruoštis) nėra. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad atstovavimas buvo neatlygintinis. Tokia aplinkybė, kad ant kvito nėra trečiojo asmens parašo, nesudaro pagrindo teigti, kad už atstovavimo paslaugas nebuvo sumokėta.
14.2. Teismas be tinkamo pagrindo sumažino bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą iki 300 Eur. Maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėjo būti 4 451 Eur. Ieškinys ir jo priedai buvo didelės apimties, su visais dokumentais reikėjo susipažinti.
14.3. Teismui tik iš dalies priteisus bylinėjimosi išlaidas, be pagrindo į bylą įtrauktas trečiasis asmuo patyrė žalą nepriteistų bylinėjimosi išlaidų forma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (2 dalis).
16. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Taigi, tuo atveju, kai byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“, o kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (ieškinį palikus nenagrinėtą, bylą nutraukus ir kt.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją – bylinėjimosi išlaidų našta tenka atsakingai už pradėtą procesą šaliai arba jos paskirstomos atsižvelgiant į kiekvienos šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso.
18. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kuomet bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dar nesant priimto galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, buvo priimtas procesinis sprendimas pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, paskirstytos vieno iš jų bylinėjimosi išlaidos.
19. CPK nėra tiesiogiai nurodyta, kurioje proceso stadijoje ir kokiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis turėtų būti vadovaujamasi išsprendžiant nepasibaigus bylos procesui pašalinto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimą, nes teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiasis asmuo turi (CPK 47 straipsnio 2, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius padarinius, atsirandančius tokiam asmeniui dėl jo pašalinimo iš bylos proceso – nuo nutarties pašalinti asmenį iš bylos įsiteisėjimo momento jis netenka CPK 47 straipsnyje išvardintų procesinių teisių ir jokių veiksmų byloje atlikti negali, be kita ko, negali teikti pareiškimų ar skundų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų visiškai ar iš dalies (ne)kompensavimo, jeigu tai būtų padaryta vėliau, jau baigiamuoju bylos procesiniu dokumentu arba iš viso nepadaryta, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pagrįstai buvo išspręstas būtent tarpine nutartimi ir vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Kitaip tariant, poreikį išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą lėmė trečiojo asmens procesinės padėties, subjektiškumo šioje byloje netekimas.
20. Doktrinoje tokiu aspektu pasisakoma, kad susiklosčius panašioms aplinkybėms, t. y. kai iš proceso, remiantis netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), yra pašalinamas bylos šalis, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taip pat turėtų būti išspręstas vadovaujantis priežastingumo taisyklėmis. Netinkamam atsakovui, kai jis pakeičiamas tinkamu, byla baigiama be teismo sprendimo dėl jo esmės. Netinkamas atsakovas pakeičiamas ieškovo sutikimu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), kuris savo esme yra tapatus ieškovo ieškinio netinkamam atsakovui atsisakymui (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl tokio netinkamo atsakovo prašymu teismas nutartimi turėtų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 324).
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį klausim išsprendė tarpiniu procesiniu sprendimu, to, pažymėtina, neginčija nė vienas proceso dalyvis. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent ieškovės procesinis elgesys, nepagrįstai įtraukus į jos inicijuojamą bylos procesą apeliantę, lėmė tokių apeliantės išlaidų atsiradimą – ieškovės procesinis elgesys yra priežastiniu ryšiu susijęs su apeliantės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
22. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl faktiškai apeliantės už suteiktą teisinę pagalbą patirtų išlaidų dydžio stokoja pagrįstumo. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 26 punktas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 52 punktas). Šiuo atveju pirmosios teismas pripažino, kad apeliantės patirtos 250 Eur išlaidos už atstovavimą teisme neatitinka joms keliamo realumo reikalavimo, nes ant 2023 m. vasario 23 d. pinigų priėmimo kvito nėra apeliantės parašo, o 1 050 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą nebuvo būtinos ir pagrįstos visa apimtimi.
24. Aiškindamas CPK 98 straipsnio normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma ir advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
25. Vadinasi, pagal kasacinio teismo suformuotus kriterijus advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą, bylą nagrinėjant teisme, patvirtinantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantės atstovės pateiktame 2022 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1127237 (1 t., b. l. 118) yra nurodyti visi būtini šios nutarties 24 punkte aptarti rekvizitai, daro išvadą, kad 250 Eur išlaidos laikytinos realiomis. Vien tai, kad kvite yra nurodytas jį apmokėjusios apeliantės vardas, tačiau nėra jos parašo, neteikia pagrindo spręsti, kad jame nurodytų atstovavimo teisme išlaidų apeliantė nepatyrė. Juo labiau kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia įsitikinti, kad 2023 m. vasari 22 d. teismo posėdyje apeliantės vardu veikė jos atstovė pagal pavedimo sutartį advokatė G. Gudaitė.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jos patirtos už atsiliepimo į ieškinį parengimą 1 050 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos būtinomis ir savo dydžiu pagrįstomis, todėl priteisti jų mažiau, nei prašė apeliantė, nebuvo pagrindo.
27. Detalūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų, taip pat įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas.
28. Ieškovės ieškinio dėl žalos, patirtos netinkamai panaudojus paramos lėšas, atlyginimo faktinis ir teisiniai pagrindai išdėstyti 9 lapuose, tačiau trečiojo asmens atstovė, siekdama parengti kvalifikuotą ir apeliantės interesus atitinkantį procesinį dokumentą turėjo, susipažinti ir įvertinti ne tik patį ieškinį, bet ir kartu su juo pateiktus priedus, kurie išdėstyti 184 lapuose. Todėl nėra jokios abejonės, kad ir laiko susipažinti su šiais įrodymais reikėjo daugiau. Ir nors nauji teisės taikymo klausimai ieškinyje nebuvo keliami, tačiau tai nepaneigia bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo fakto. Priešingai nei sprendė teismas, iš tokia aplinkybė, kad dokumentus rengė advokatė, t. y. teisinį išsilavinimą turintis asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, kad pagrįstomis yra tik 300 Eur išlaidos.
29. Atskirajame skunde pagrįstai akcentuojama ir tai, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimą už šias paslaugas apeliantė atliko 2023 m. sausio 28 d., galėtų būti gerokai didesnė – 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantės patirtos 1 050 Eur išlaidos, kurios yra keturis kartus mažesnės nei galima priteisti maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį, šiuo atveju laikytinos proporcingomis darbo laiko sąnaudoms, patirtoms suteikiant tokias paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų dalį pripažino nebūtinomis, t. y. nepagrįstai sumažino apeliantei kompensuotiną išlaidų dalį.
30. Tačiau 250 Eur išlaidos už apeliantės atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytus priteistinus maksimalius dydžius. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 22 d. parengiamasis teismo posėdis prasidėjo 14.05 val., baigėsi – 14.27 val. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais, maksimali už šias paslaugas atlygintina suma yra 89,95 Eur (1 799 Eur x 0,1 x 30 min.). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos apimtį bei į tai, kad parengiamajame teismo posėdyje šalys išdėstė tik savo procesinius prašymus dėl įrodymų prijungimo, trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos, liudytojų apklausos, t. y. buvo atlikti parengiamieji bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmai, bet pats bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis ir būtinomis pripažįsta 89,95 Eur apeliantės išlaidas.
31. Atitinkamai, realiomis, pagrįstomis ir būtinomis laikytinos iš viso 1 139,95 Eur (1 050 Eur + 89,95 Eur) apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo nutarties dalis, kuria apeliantės naudai iš ieškovės priteistos 300 Eur išlaidos, pakeičiama, priteisiant jai iš ieškovės 1 139,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria trečiajam asmeniui B. N. iš ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.
Priteisti B. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 288739270) 1 139,95 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus ir 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.