Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui K. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 334 266,27 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 287 269,37 Eur pagrindė skola ir 46 996,90 Eur palūkanos, atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aktyvios pramogos“ (toliau – bendrovė) ir ieškovė 2011 m. vasario 21 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės paramos sutartį. 2012–2014 metų laikotarpiu bendrovė teikė mokėjimų prašymus dėl įsigytų investicijų. Kadangi bendrovė nepateikė laiku baigto projekto metinės ataskaitos, jai buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Šio tyrimo metu nustatyta, kad įgyvendindama projektą, bendrovė nustojo vykdyti projektą, neįvykdė verslo plane numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2016 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-13 „Dėl UAB „Aktyvios pramogos“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“.

1.2. Bendrovė įsteigta prieš pat teikiant paraišką ieškovei – 2010 m. spalio 29 d. 2011 m. vasario 1 d. UAB „Aktyvios pramos“ akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 11/01 nuo 2011 m. vasario 2 d. J. M. atleistas iš UAB „Aktyvios pramogos“ direktoriaus pareigų, nuo 2011 m. vasario 2 d. direktore paskirta L. P.. 2011 m. kovo 22 d. UAB „Aktyvios pramogos“ akcininkų susirinkimo protokolu nuo 2011 m. kovo 23 d. L. P. atleista iš direktorės pareigų, o į jas nuo 2011 m. kovo 23 d. paskirtas A. D.. 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Aktyvios pramogos“ akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 11/04 A. D. nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. atleistas iš direktoriaus pareigų, o į jas nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. paskirta R. G. 2012 m. gegužės 24 d. K. N. įsigijo 2 vnt. UAB „Aktyvios pramogos“ akcijų. 2013 m. balandžio 23 d. UAB „Aktyvios pramogos protokolu Nr. 2013/04/23 nutarta nuo 2013 m. balandžio 23 d. atleisti R. G. iš UAB „Aktyvios pramogos“ direktorės pareigų, laikinai įmonės valdymą perduoti akcininkui K. N.. 2013 m. gegužės 2 d. UAB „Aktyvios pramogos protokolu Nr. 2013/05/02 nuo 2013 m. gegužės 2 d. B. N. paskirti UAB „Aktyvios pramogos“ direktore. 2013 m. lapkričio 11 d. UAB „Aktyvios pramogos“ pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolu nutarta tenkinti B. N. atsistatydinimo pareiškimą, UAB „Aktyvios pramogos“ direktoriumi paskirti K. N.

1.3. Iki 2015 m. balandžio 30 d. bendrovė nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2014 m., todėl laikoma, kad nuo 2014 m. bendrovė kaip paramos gavėja veiklos nevykdė, nors turėjo vykdyti, o tuo metu bendrovės vadovas buvo atsakovas K. N., todėl, laikytina, kad jis yra atsakingas už netinkamą Projekto vykdymą, taip pat už priešingą įmonės interesams veikimą.

1.4. 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4017-553/2016 ieškovei iš bendrovės priteista 287 269,37 Eur skola ir 5 proc. metines palūkanos nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

1.5. 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3554-431/2019 UAB „Aktyvios pramogos“ iškelta bankroto byla. Atsakovas K. N., vis dar būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku, žinodamas apie skolą ieškovei, neinformavo ieškovės apie keliamą bankrotą, tikėtina siekdamas išvengti skolos grąžinimo ieškovei, tokiu būdu ieškovė nebuvo įtraukta kreditoriumi bankroto byloje ir prarado galimybę atgauti skolą iš bendrovės.

1.6. Atsakovas kaip bendrovės direktorius, žinodamas apie įsiskolinimą ieškovei, galimai sąmoningai nepateikė administratoriui su tuo susijusių dokumentų, toks jo veiksmas traktuojamas kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorę – ieškovę. Bendrovė, kaip paramos gavėja, žinodama apie įsiskolinimą ieškovei, dar iki iškeliant bankroto bylą išsipardavė turtą, tame tarpe ir už paramos lėšas įsigytą turtą, tačiau nei visos skolos, nei jos dalies ieškovei negrąžino. Taip pat teismo nutartyje, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, nustatyta, kad jau 2013 m. bendrovė buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų, todėl tai traktuotina kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorius, įskaitant ir ieškovę.

1.7. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nemokios įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo reiškė įpareigojimą per kiek įmanoma trumpesnį laiką (nedelsiant) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Ši pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

1.8. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad (i) atsakovas, būdamas paramos gavėjos vadovu, atsakingas už tai, kad įmonė nevykdė veiklos 2014 ir 2015 m., nors pagal Projektą buvo įsipareigojusi ją vykdyti iki 2016 m. vasario 21 d. (Paramos sutarties 17.30 p.); (ii) atsakovas, kaip Paramos gavėjos vadovas, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto įsipareigojimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neužtikrino paramos gavėjos (bendrovės) veiklos vykdymo jau nuo 2014 m., nebendradarbiavo su ieškove – neteikė atsakymų į siųstus paklausimus, neteikė ieškovei prašomų dokumentų, neatsakė į ieškovės skambučius, trukdė atlikti patikrą vietoje. Atsakovas ne tik, kad nevykdė projekte prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ir nesiėmė veiksmų įmonei tapus nemokiai, be to, galimai sąmoningai nepateikė bankroto administratoriui informacijos, susijusios su skola ieškovei, dėl ko ieškovė nebuvo įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą ir tokiu būdu ieškovė neteko galimybės susigrąžinti priteistos skolos.

1.9. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė yra išregistruota 2021 m. sausio 18 d., todėl ieškovė nėra praleidusi termino ieškiniui dėl žalos pateikti.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad:

2.1. Civilinėje byloje Nr. e2-4017-553/2016 ieškovei iš bendrovės priteista 287 269,37 Eur skola ir 5 proc. metines palūkanos nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė 2015 m. liepos 20 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. atliko patikras vietoje, kurių metu nustatė, kad bendrovė veiklos nevykdo; 2016 m. vasario 4 d. ieškovė priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti lėšas. Dėl to atsakovas teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. vasario 4 d. ir baigėsi 2019 m. vasario 4 d.

2.2. Apie tai, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovei vėliausiai turėjo būti žinoma 2019 m. liepos 9 d., kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3554-431/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Aktyvios pramogos“, nes ši informacija yra vieša. Dėl to atsakovas teigia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams, kildinamiems iš jo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo, baigėsi 2022 m. liepos 9 d.

2.3. Apie tai, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, įrodančių skolą ieškovei, ieškovė turėjo būti žinoma nuo to momento, kai antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą (2019 m. liepos 29 d.), todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams, kildinamiems iš jo pareigos perduoti dokumentus bankroto administratoriui pažeidimo, baigėsi 2022 m. liepos 29 d.

2.4. Atsakovas nurodė, kad nėra padaręs žalos ieškovei, nes bendrovė 2014-2015 m. nevykdė veiklos todėl, kad kitoje civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir UAB „Aktyvios pramogos“ nebegalėjo faktiškai vykdyti savo veiklos. Neaišku, kodėl ieškovė dėl paramos grąžinimo į teismą kreipėsi tik 2016 m., nors veikla nebuvo vykdoma nuo 2014 m. Atsakovo kaltės dėl veiklos nevykdymo nėra.

2.5. UAB „Aktyvios pramogos“ bankroto metu administratorius nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, neginčijo bendrovės sandorių, bendrovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, nebuvo reikalaujama žalos nei iš atsakovo, nei iš kitų bendrovės vadovų/akcininkų.

2.6. Net jei ir laikyti, kad atsakovas atsakingas už tai, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jis galėtų būti atsakingas tik už bendrovės skolų padidėjimą po 2013 m., tokią žalą turėtų nurodyti ir įrodyti ieškovė.

2.7. Net jei ieškovė būtų įtraukta į UAB „Aktyvios pramogos“ bankroto bylą (į kreditorių sąrašą), visa žala jai nebūtų atlyginta. Atsakovas teigia, kad pati ieškovė turėjo būti aktyvi ir imtis veiksmų, kad būtų įtraukta į kreditorių sąrašą. Bankroto administratoriui taip pat buvo žinoma apie ieškovės reikalavimą, nes jis buvo priteistas teismo sprendimu, todėl administratorius turėjo informuoti ieškovę apie galimybę reikšti reikalavimą bankroto procese.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

3. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

3.1. UAB „Aktyvios pramogos“ ir ieškovė 2011 m. vasario 21 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės paramos sutartį (pradinio ieškinio priedas Nr. 3). 2012–2014 metų laikotarpiu bendrovė teikė mokėjimų prašymus dėl įsigytų investicijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nustojo vykdyti projektą, neįvykdė verslo plane numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų, ieškovė 2016 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-13 „Dėl UAB „Aktyvios pramogos“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (pradinio ieškinio priedas Nr. 3).

3.2. 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4017-553/2016 ieškovei iš UAB „Aktyvios pramogos“ priteista 287 269,37 Eur skola ir 5 proc. metines palūkanos nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal šį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas, atiduotas vykdyti antstoliui.

3.3. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Aktyvios pramogos“ įregistruota 2010 m. lapkričio 4 d., 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3554-431/2019 UAB „Aktyvios pramogos“ iškelta bankroto byla, įgijo bankrutuojančios bendrovės statusą 2019 m. liepos 22 d., išregistruota iš registro po likvidavimo dėl bankroto 2021 m. sausio 18 d. Atsakovas K. N. UAB „Aktyvios pramogos“ vadovu buvo nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. liepos 22 d. (iki bankroto bylos iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo).

3.4. 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu antstolė Brigita Palavinskienė užbaigė vykdomąją bylą, pradėtą pagal 2017 m. gegužės 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4017-553/2016 dėl 287 269,37 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovės naudai iš UAB „Aktyvios pramogos“, dėl to, kad UAB „Aktyvios pramogos“ iškelta bankroto byla ir grąžino vykdomąjį dokumentą teismui ir apie tai informavo ieškovę ir UAB „Aktyvios pramogos bankroto administratorių.

4. Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Aktyvios pramogos“ vadovu, (i) laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo; (ii) neinformavo bankroto administratoriaus ir jam neperdavė dokumentų, patvirtinančių ieškovės reikalavimą; (iii) neužtikrino, kad UAB „Aktyvios pramogos“ tinkamai vykdytų paramos sutartį. Taigi ieškovė ieškiniu kelia atsakovo, kaip buvusio UAB „Aktyvios pramogos“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimą. Atsakovas nuo ieškinio ginasi ne tik teikdamas atsikirtimus ir įrodymus, kad jam netaikytina civilinė atsakomybė, bet ir prašydamas taikyti ieškinio senatį.

Dėl buvusio bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės šios bendrovės kreditorei

5. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

6. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

7. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą). Šiuo atveju ieškovė savo ieškinį grindžia atsakovo, kaip buvusio UAB „Aktyvios pramogos“ vadovo, imperatyvių įstatymo nustatytų pareigų pažeidimu, t. y. nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, dokumentų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą, neperdavimu bankroto administratoriui.

8. Valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

9. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo tiek CK, tiek ĮBĮ (JANĮ) nustatytais pagrindais, yra įmonės bankroto (nemokumo) administratorius. Kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

10. Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3554-431/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00862-2019-3) pagal VMI pareiškimą UAB „Aktyvios pramogos“ iškelta bankroto byla. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog 2013 m. UAB „Aktyvios pramogos“ buvo nemoki. Nagrinėjamoje byloje atsakovas K. N. neįrodinėjo, kad UAB „Aktyvios pramogos“ buvo moki ilgesnį laikotarpį, nei nustatyta bankroto byloje. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos UAB „Aktyvios pramogos“ kreditorė, kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu buvusiam įmonės vadovui – atsakovui K. N.

11. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

12. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas tiria ir pasisako dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo tik tuo aspektu, kas sudaro teisiškai reikšmingas aplinkybes šiuo atveju, t. y. ar atsakovas K. N. padarė tiesioginę žalą kreditorei (ieškovei) CK 6.263 straipsnio pagrindu, ar atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas K. N. pažeidė jam kaip vadovui taikomus imperatyviuosius reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų bankroto administratoriui perdavimo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šių pareigų pažeidimas galėtų būti traktuojamas kaip visiems UAB „Aktyvios pramogos“ kreditoriams, bet ne individualiai ieškovei, padaryta žala. Minėta, kad valdymo organo (šiuo atveju buvusio vadovo) neteisėti veiksmai, kuriais bendrai visiems nemokios bendrovės kreditoriams galėjo būti padaryta žala nėra tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlyga, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų konkrečiai į ieškovę (ne)buvimo

13. Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).

14. Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ir tikslindama kasacinio teismo praktiką pažymėjo, kad bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Nors bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 87-115).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2016 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-13 „Dėl UAB „Aktyvios pramogos“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (pradinio ieškinio priedas Nr. 3). 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4017-553/2016 ieškovei iš UAB „Aktyvios pramogos“ priteista 287 269,37 Eur skola ir 5 proc. metines palūkanos nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal šį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas atiduotas vykdyti antstoliui buvo grąžintas išieškotojai (ieškovei) dėl negalimumo jo įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad UAB „Aktyvios pramogos“ negalėjo pati patenkinti ieškovės reikalavimų, ieškovė ėmėsi veiksmų dėl paramos lėšų susigrąžinimo, todėl pagal pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti tiesioginį reikalavimą atsakovui kaip buvusiam UAB „Aktyvios pramogos“ vadovui.

16. Projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 87-115).

17. Vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar buvęs UAB „Aktyvios pramogos“ vadovas K. N. gali būti laikomas atsakingu už bendrovės negrąžintą paramą ieškovei, teismas pasisako dėl atsakovo K. N. veiksmų sudarant ir vykdant paramos sutartį.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Aktyvios pramogos“ ir ieškovė 2011 m. vasario 21 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės paramos sutartį (pradinio ieškinio priedas Nr. 3). Pagal paramos sutartį (ir jos pakeitimus) UAB „Aktyvios pramogos“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „UAB „Aktyvios pramogos“ teikiamų poilsio paslaugų plėtra Trakų rajone“, projektas turėjo būti įvykdytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad paramos sutarties sudarymo metu UAB „Aktyvios pramogos vadovu buvo kitas asmuo, o ne atsakovas. Pagal prie paramos sutarties pateiktą paraišką ir verslo planą matyti, kad UAB „Aktyvios pramogos“ planavo vykdyti laisvalaikio ir aktyvių pramogų organizavimo veiklą, nuomojant su tuo susijusią įrangą. 2012–2014 metų laikotarpiu bendrovė teikė mokėjimų prašymus dėl įsigytų investicijų. 2015 m. ieškovė atliko patikras vietoje, siekiant nustatyti kaip laikomasi paramos sutarties, patikrų rezultatai buvo neigiami, nes nustatyta, kad projekte numatyta veikla nevykdoma, nepateikti reikalingi dokumentai, todėl ieškovė darė išvadą, kad UAB „Aktyvios pramogos“ nustojo vykdyti projektą ir negali pasiekti projekto tikslų bei uždavinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2016 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-13 „Dėl UAB „Aktyvios pramogos“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (pradinio ieškinio priedas Nr. 3). Iš su ieškiniu pateikto susirašinėjimo el. laiškais, matyti, kad atsakovas K. N. bendravo su ieškovės atstovais dėl patikrų vietoje laiko suderinimo, teikė informaciją, kad įranga, įsigyta už paramos lėšas, yra išnuomota, dalis saugoma sandėlyje

20. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad UAB „Aktyvios pramogos“ teisės aktais nustatyta tvarka neskundė nei įgyvendinančios institucijos atliktos Pažeidimo tyrimo išvados, nei administracinio akto, kuriuo jai buvo nustatyta prievolė paramos lėšas grąžinti. Tačiau sprendime nutraukti paramos sutartį nustatytos faktinės aplinkybės savaime nėra pakankamu pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti, bet buvo pagrindu UAB „Aktyvios pramogos“ sutartinei atsakomybei atsirasti.

21. Atsakovas nagrinėjamoje byloje 2023 m. liepos 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad paramos sutartis sudaryta prieš jam tampant UAB „Aktyvios pramogos“ vadovu, už paramos lėšas buvo įsigytas suplanuotas kilnojamasis turtas, veikla buvo vykdoma, įsigytas turtas intensyviai naudotas veiklai, todėl iki 2015 m. buvo nusidėvėjęs. UAB „Aktyvios pramogos“ laidavus už kitą bendrovę ir prasidėjus teisminiams procesams, UAB „Aktyvios pramogos“ turtas buvo areštuotas, ir taip bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Kai jis tapo vadovu, UAB „Aktyvios pramogos“ projekte numatytos veiklos nevykdė, buvo stengiamasi mažinti nuostolius, todėl už paramos lėšas įgytas turtas nuomojamas. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius pardavė likvidų turtą, o visą kitą turtą, kuris buvo nusidėvėjęs, nurašė. Jis, kaip buvęs vadovas, negali būti atsakingas už verslo nesėkmę.

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Aktyvios pramogos“ bankroto byloje (bylos Nr. eB2-283-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00862-2019-3) BUAB „Aktyvios pramogos“ turi turto, kurį sudaro ant valstybinės žemės sklypo stovinčio pastato žymės (faktiškai pastatas yra visiškai nugriautas, jo vietoje išlikę tik nežymūs pamatai). BUAB „Aktyvios pramogos“ priklausantis vienintelis turtas – sandėliavimo patalpos, unikalus registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra visiškai sugriuvusios. Šis turtas pagal kreditorių susirinkimo nustatytą turto pardavimo tvarką nuo 2019 m. spalio 21 d. buvo pardavinėjamas dvejose varžytinėse, vėliau, laisvu pardavimu apie pardavimą skelbiant internete. Turto pardavimas buvo nesėkmingas, nes turtas egzistuoja tik formaliai, o realiai jo nėra išlikusio, todėl kreditorių sprendimu buvo nurašytas. Įmonė bankroto procese neturėjo jokio kito turto, todėl kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos liko nepadengti. Bankroto administratorius ginčytinų sandorių, ar kitų JANĮ pažeidimų, lemiančių bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę, tyčinio bankroto požymių nenustatė.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3807-467/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2015-0) pagal ieškovo Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Valkaba“, uždarajai akcinei bendrovei „Aktyvios pramogos“, K. N., uždarajai akcinei bendrovei „Veliuonos pramogos“ dėl skolos išieškojimo priteisė solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Valkaba“, uždarosios akcinės bendrovės „Aktyvios pramogos“, K. N., uždarosios akcinės bendrovės „Veliuonos pramogos“ ieškovo Vilniaus kredito unijos naudai 88 810,09 Eur negrąžintos paskolos, 2 255,79 Eur palūkanų, 21 004,37 Eur delspinigių, 9 (devynių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 112 070,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Šioje civilinėje byloje UAB „Aktyvios pramogos“ atžvilgiu 2015 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

24. Apibendrinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto vertinimu, nėra pagrindo laikyti įrodytą aplinkybę, jog UAB „Aktyvios pramogos“ teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartį, UAB „Aktyvios pramogos“ ar jos vadovas K. N. neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, siekė tik gauti lėšas. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, be to, tą nurodo ir pati ieškovė, jog iki 2014 m. UAB „Aktyvios pramogos“ iš esmės vykdė sutartį, o esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių kilo bendrovės prievolė lėšas grąžinti, iš esmės konstatuoti poprojektiniu laikotarpiu. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovo K. N. neveiklume yra pagrindas įžvelgti netinkamą jo pareigų vykdymą bendrovei, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje nėra įrodyta, kad konkrečiai atsakovas K. N. atliko esminį kreditoriaus (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją bendrovei sudarant sutartį su kreditoriumi, vykdant projektą jo vykdymo laikotarpiu. Šiais argumentais teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė esant individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovams taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

25. Atsakovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. vasario 4 d., kai ieškovė priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti lėšas, ir baigėsi 2019 m. vasario 4 d. Apie tai, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovei vėliausiai turėjo būti žinoma 2019 m. liepos 9 d.

26. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, viena vertus, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga, kita vertus, užtikrina, kad ieškinys bus pareikštas per laikotarpį, ne per daug nutolusį nuo paties teisių pažeidimą sukėlusio įvykio, ir todėl yra reali galimybė ištirti įrodymus ir nustatyti objektyvią tiesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovės reikalavimas yra reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius), todėl jam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

29. Minėta, kad tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlygos yra 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą; 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala; 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Aktyvios pramogos“ negali patenkinti kreditoriaus (ieškovės) reikalavimų.

30. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikomas sprendimo nutraukti paramos sutartį momentas (2016 m. vasario 4 d.), nes tuo metu UAB „Aktyvios pramogos“ atsirado prievolė grąžinti paramos sumą, bet tuo metu dar nebuvo žinoma ar UAB „Aktyvios pramogos“ galės patenkinti šį reikalavimą.

31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Aktyvios pramogos“ bankroto byloje (bylos Nr. eB2-283-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00862-2019-3) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2019 m. birželio 21 d., apie tai paskelbta viešai. Teismo vertinimu, 2019 m. birželio 21 d. yra tas momentas, kai objektyviai bet kuriam UAB „Aktyvios pramogos“ kreditoriui turėjo tapti akivaizdu, kad bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis. Atsakovas į bylą su 2023 m. kovo 23 d. prašymu prijungti įrodymus DOK-11548 yra pateikęs antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą (Nr. S1-43728) dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento (2016 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) UAB „Aktyvios pramogos“ atžvilgiu) persiuntimo Vilniaus apygardos teismui, šis patvarkymas yra adresuotas ir išieškotojui Nacionalinei mokėjimo agentūrai (ieškovei).

32. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė apie UAB „Aktyvios pramogos“ iškeltą bankroto bylą sužinojo vėliausiai 2019 m. rugsėjo 18 d. (iš antstolio patvarkymo), todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju skaičiuotina nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pateiktas 2022 m. spalio 21 d., t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

33. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Pažymėtina, kad valstybė ir jos institucijos civilinėje teisėje veikia lygiais pagrindais su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vien tos aplinkybės, kad ieškovė yra didelė institucija, kurioje dirba daug darbuotojų, ir yra atsakinga už daug įvairių projektų/sutarčių priežiūrą bei kontrolę, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Vidinis valstybės institucijų galimai netinkamas darbo organizavimas yra pačios institucijos, plačiąja prasme – valstybės, rizikos prisiėmimas, už kurį neatsako kiti civilinės apyvartos dalyviai.

34. Nustatyti faktai taip pat leidžia prieiti prie išvados, kad pati ieškovė buvo pakankamai pasyvi ir nesiėmė veiksmų, kad būtų įtraukta į UAB „Aktyvios pramogos“ bankroto bylą (neteikė prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo), kad laiku pareikštų ieškinį dėl žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Visiškai atmetus ieškovės ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas prašė priteisti iš viso 850,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant teisme).

36. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio

37. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti 850,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos įrodymais ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 96¹ straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 288739270, atsakovui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.