- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-196-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01977-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. J.-M.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J.-M. ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J.-M. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo priešieškinį dėl teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J.-M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – ir atsakovas) dėl teismo sprendimo dalies vaikams išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo.
2. Ieškovė prašė: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), išlaikymo dydžio ir nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 280 Eur kasmėnesines periodines išmokas, mokamas iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai ieškovei; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl bendravimo tvarkos ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6.1. ir 2.6.2. punktus) ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Atsakovas turi teisę du savaitgalius per konkretų mėnesį praleisti su vaikais, konkrečią dieną (ar dienas) ir laiką bent prieš septynias kalendorines dienas, taip pat vaikų paėmimo sąlygas suderinęs su vaikų motina ieškove. Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti vieną iš su vaikų motina ieškove suderintų dviejų savaitgalių su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, atsakovas laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkretų savaitgalį su vaikais ir neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis. 2.6.2. Atsakovas turi teisę vieną dieną per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) praleisti su vaikais, konkrečią dieną ir laiką bent prieš tris kalendorines dienas suderinęs su vaikų motina ieškove. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, popamokinės veiklos vietos (tik pasibaigus popamokinei veiklai) arba gyvenamosios vietos (jei tai yra nedarbo diena), vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą (jei tai yra nedarbo diena). Tuo atveju, jeigu atsakovas dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti su vaikų motina ieškove suderintą savaitės dieną su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, atsakovas laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkrečią savaitės dieną su vaikais ir neišnaudota diena bei neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis.“ 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, susilaukė dviejų dukrų. Ginčo šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020. Tuo pačiu (duomenys neskelbtini) sprendimu, teismas patvirtino ir ieškovės bei atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2.3. punktu ieškovė ir atsakovas įtvirtino tokias jų nepilnamečių dukterų išlaikymo sąlygas: „Nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, tėvas atsakovas įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur periodinę išmoką, pervedamas šią sumą į motinos ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke“. Atsakovas nepaisė ir nevykdė prisiimto įsipareigojimo prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo. Kintant ekonominei situacijai, išaugo išlaidos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui. Sutarties 2.6. punkte šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos: „Kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia su tėvu. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką Šalys kiekvieną kartą susitaria individualiai“, o 2.6.2. punkte įtvirtinta sąlyga, jog: „Kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena“. Ieškovės teigimu, atsakovas šalių suderintų bendravimo tvarkos sąlygų niekada nevykdė.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė: 1) ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sumos padidinimo atmesti, kaip nepagrįstą; 2) nustatyti atsakovo matymosi su vaikais tvarką: 1) mėnesio lyginius savaitgalius vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.; 2) kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba 18 val. parvežami į gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena; 3) apie planuojamas atostogas su vaikais šalys privalo viena kitą informuoti ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą; 4) lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su atsakovu. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su mama; 5) nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d. – sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas gruodžio 26 d. 10 val. vaikus pasiima iš gyvenamosios vietos ir į gyvenamąją vietą parveža tos dienos 18 val. Gruodžio 31 d. atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val.; 6) lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėčiu, antrąją su mama, nelyginiais metais atvirkščiai. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausančios dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 18 val.; 7) lyginiais metais, vaikų kasmetinių rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogų metu pirmąją atostogų pusę vaikai praleidžia su atsakovu, antrąją su ieškove, nelyginiais metais atvirkščiai. Atsakovas, kai jam priklauso pirmoji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima pirmadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža trečiadienį 18 val. Jei vaikų atostogos prasideda po savaitgalio su atsakovu, atsakovas vaikų po savaitgalio bendravimo į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki trečiadienio 18 val. Atsakovas, kai jam priklauso antroji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima ketvirtadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža penktadienį 18 val., tuo atveju jei po šio laikotarpio yra atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalis, atsakovas vaikų penktadienį į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki sekmadienio 18 val.; 8) vaikų vasaros atostogų metu šalys su vaikais kiekviena atostogauja po 3 savaites. Šis laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba išdėstytas dalimis, bet ne trumpiau nei 1 savaitė iš eilės. Apie planuojamas atostogų savaites šalys viena kitą informuoja ne vėliau nei prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; 9) vaikų gimimo dienos yra praleidžiamos su tuo tėčiu/mama, su kuriuo priklauso pagal matymosi grafiką. Su vaiku tą dieną nesantis tėtis/mama turi teisę susitikti su vaiku ir pasveikinti su gimimo diena; 10) Tėvo dieną vaikai visais atvejais praleidžia su tėčiu, Motinos dieną su mama; 11) švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką; 12) ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamąją vietą; 13) vaikai, atsakovo bendravimo su jais laiku, negali būti išvežami į kitą miestą ar valstybę, nebent tai yra iš anksto suderintos vaikų atostogos su ieškove; 14) vaikai negali būti išvežami į kitą miestą ar užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, jei atsakovas nėra davęs tam sutikimo ir nėra nustatyta nauja vaikų matymosi su atsakovu tvarka; 15) vaikai dėl ligos su atsakovu negali bendrauti tik tuo atveju, jei jiems dėl būklės skirtas lovos rėžimas arba dėl ligos pavojingumo negali išvykti iš gyvenamosios vietos, visais kitais atvejais vaikai su atsakovu susitinka net ir ligos atveju. Liga, dėl kurios vaikai negali susitikti su atsakovu, turi būti nustatyta gydytojo; 16) ieškovė neturi teisės blokuoti atsakovo telefono numerio ar kitų kontaktų, vaikų mobiliuosiuose įrenginiuose; 17) atsakovui vykstant su vaikais į užsienio valstybę, ieškovė privalo duoti atsakovui vaikų asmens dokumentus; 18) atsakovas, dėl itin svarčių priežasčių (laidotuvės, liga ar kt.) negalėdamas atvykti pasiimti vaikų turi informuoti apie tai ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val.; 19 punkte nurodyti šalių kontaktiniai duomenys, pagal kuriuos jie bendrauja vaikų klausimais.
5. Nurodė, kad vaikų išlaikymui atsakovas šiuo metu skiria po 204 Eur. Vaikų išlaikymui šiuo metu kiekvienam vaikui pakanka po 495 Eur, iš kurių 204 Eur skiria atsakovas. Ieškovė, reikalaudama padidinti vaikams skiriamo išlaikymo sumą, nepagrindžia savo reikalavimo jokiais įrodymais, t. y. ieškovė nenurodė, kaip ir kokie vaikų poreikiai pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo vaikams priteistas išlaikymas. Atsakovas nesutiko su patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka ir prašė nustatyti bendravimo tvarką, pateikiamą priešieškinyje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, kadangi atsakovas nepasinaudojo privalomos mediacijos teikiama galimybe susitarti taikiai ir pakeisti bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovės teigimu, priešieškinyje nenurodytos jokios aplinkybės ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai, kad priešieškiniu prašoma pakeisti, t. y. anksčiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia ginčo šalių interesus ar paties atsakovo, kaip tėvo teises.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima Tarnybai žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. 2020 m. birželio 22 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. sausio 27 d. šeimai buvo teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovės paaiškinimais, 3-jų kambarių butas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais yra nuomojamas. Vaikai turi atskirą jiems skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Tarnybos nuomone, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena apie 2,5 metų. Anot moters, atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, vaikų tėvas dukrų nepasiima kas antrą savaitgalį bei atostogų metu; atsakovas vaikus pasiima kiekvieną trečiadienį, įskaitant nakvynę, ketvirtadieniais vaikus nuveža į ugdymo įstaigas. Ieškovė teigė, kad atsakovas teikia kiekvienam vaikui po 150 Eur/mėn. išlaikymą, papildomai neprisideda. Ieškovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro 1 836,50 Eur suma, įskaičius vaiko tėvo teikiamą išlaikymą vaikams (300 Eur/mėn.), miesto rajono savivaldybės skiriamą išmoką vaikams ( bendrai 171,50 Eur/mėn.). Tarnybos specialistė su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovas teigė, jog su dukromis bendrauja, susitinka, pasiima jas į butą su nakvynėmis. Vyras pasakojo, jog yra nustatyta galiojanti bendravimo tvarka – trečiadieniais ir kas antrą savaitgalį, tačiau savaitgaliais nepavyksta pasiimti vaikų, nes ieškovė pastoviai keičia planus, sugalvoja įvairių priežasčių, kaip neduoti vaikų. Atsakovas informavo, jog teikia 406 Eur/mėn. išlaikymą vaikams, perka dovanas, drabužius, apmoka pramogas. Atsakovas nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą kineziterapeutu – masažuotoju, psichologu. S. S. mokosi (duomenys neskelbtini); papildomai lanko folkloro (nemokamai), kūrybinės mozaikos (apie 8 Eur/mėn.) ir keramikos (apie 40 Eur/mėn.) užsiėmimus. Pasak ieškovės, dukrai galvoje buvo aptikta nepiktybinė cista, šiuo metu vyksta stebėjimas. Vaikui sudarytas odontologinis gydymo planas (viršutinio žandikaulio platinimas), kuris buvo vykdomas apie metus. S. S. lanko (duomenys neskelbtini) (apie 90 Eur/mėn.). Vaikas lanko karate užsiėmimus (apie 20 Eur/mėn.) ir zumba šokius (apie 20 Eur/mėn.). Tarnybos atstovė individualiai ir ieškovei nedalyvaujant pokalbyje išklausė ir fiksavo vaikų nuomonę bei paaiškinimus. S. S. paaiškino, jog gyvena su mama, mamos vyru, sese ir mamos vyro vaikais; su tėčiu susitinka kiekvieną trečiadienį, lieka su nakvyne ir tėtis ketvirtadienį nuveža į darželį; su tėčiu kartu žaidžia, kartais šoka, valgo, dėlioja dėliones, kartu pastatė mažą namelį lėlytėms; tėtis jai perka dovanas, o sesei nupirko labai gražius batus. Mergaitė tėtį apibūdino – linksmu ir stipriu. Anot jos, jai patinka pas tėtį važiuoti į svečius, likti su nakvyne, gražiai draugauja su tėčio drauge, tačiau daugiau dienelių ir naktelių būti nenorėtų, nes greitai pasiilgtų mamos. Mergaitė pasakojo, jog su mama kartu nelabai žaidžia, dažniausiai žaidžia su sese arba telefonu. Anot jos, su mama daug bendrauja, klausosi radijo. Vaikas mamą apibūdino gražia, laiminga ir linksma. S. S. paaiškino, jog gyvena su mama, patėviu, sese, įsesere ir įbroliu. Pasak mergaitės, ji su mama sutaria; jos kartu žaidžia lėlytėmis, piešia, mokosi, ruošia namų darbus. Mama perka žaislus, drabužius, batus, visas reikalingas priemones į mokyklą, papuošalus. Vaikas mamą apibūdino – linksma, kartais pavargusi, protinga. Mažametė teigė ,,mama sako, kad tėtis įrašinėja pokalbį ir laukia kada tu būsi pavargusi ar kas nutiks“. Vaikas sakė, jog su tėčiu susitinka trečiadieniais, o ketvirtadienio rytą jis ją nuveža į mokyklą. Anot jos, į mokyklą dažniausiai pavėluoja apie 10 min. Mergaitė teigė, jog tuo metu būna nesmagu, jaučia įtampą ir bijo auklėtojos, jog ši gali supykti dėl vėlavimų. Mergaitė pasakojo, jog ji su tėčiu kartu žaidžia, žiūri filmukus, dėlioja dėliones. Vaikas paminėjo, kad tėtis jai perka dovanas (rankinukas, pinigėliai), nupirko dvi poras batų. Mergaitė tėtį apibūdino – būna linksmas, kai mus pasiima ir su mumis žaidžia; kartais nori miego, o mes norime žaisti; skaniai gamina omletą. Anot jos, ji norėtų su tėčiu susitikti dažniau, žinanti, jog tėtis turi pasiimti jas savaitgaliais, tačiau nežino kodėl nepasiima. Mergaitė pasakojo, jog tėtis skambina jai telefonu, klausia kaip sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, teiraujasi ar patinka gyventi su mama. Tarnybos nuomone, ieškovės siūlomas bendravimo tvarkos nuostatų pakeitimas, pagal kurį atsakovas, nepasinaudojęs teise bendrauti su dukromis, prarastų teisę į šio bendravimo laiko kompensavimą susitariant dėl kito bendravimo laiko, neatitinka vaikų interesų ir pažeidžia jų teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai; taip pat apribojamos skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos (tėvo valdžia) nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnyba nurodė, kad ieškovės prašoma Teismo priteisti kiekvienam vaikui po 280 Eur suma galėtų patenkinti tik kasdieninius nepilnamečių vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. Abi mergaitės lanko mokyklą ar priešmokyklinę grupę, todėl išaugo išlaidos kanceliarinėms prekėms. Vyresnioji dukra turi sveikatos problemų, todėl reikalingos gydytojo ortodonto ir okulisto konsultacijos, gydymo priemonės (akių dangalai, ortodontinė plokštelė). Už šias gydymo paslaugas ieškovė moka, kadangi, jos teigimu, valstybės kompensuojamų paslaugų tektų ilgai laukti. Nuo 2023 m. liepos 23 d. ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, kurios tęsis 2 metus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu augina jau 3 vaikus, valstybės skiriami pinigai yra po 137 Eur kiekvienam vaikui. Nuo mokslo metų pradžios viena dukra du kartus per savaitę lankys privačią šokių studiją, o kita dukra – teatro studiją ,,Elementorius“, kuriuose užsiėmimai yra mokami. Išlaidos vaikų poreikiams sudaro 1 454 Eur.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaikų poreikiai nuo 2020 m. spalio m. nepasikeitė taip ženkliai, kaip nurodo ieškovė. Pabrėžė, kad skiria lėšas vaikų pramogoms, lankymuisi kavinėse, dovanoms, kišenpinigiams (po 10-20 Eur). Viso papildomos išlaidos dukroms sudaro 300 Eur per mėnesį. Finansinė padėtis leistų mokėti dukroms didesnį išlaikymą, kaip to prašo ieškovė, tačiau tuomet jis turėtų sumažinti išlaidas, skiriamas laisvalaikiui su dukromis, dovanoms. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 979,50 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S. ir S. S. išlaikymo dydžio. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių S. S. ir S. S. išlaikymui po 280 Eur kiekvienai mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki S. S. ir S. S. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei vaikų motinai.
11. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti atsakovo M. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. S. ir S. S. bendravimo tvarką, pagal kurią:
11.1. mėnesio lyginius savaitgalius vaikai praleidžia su tėvu atsakovu, kuris vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.;
11.2. kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu atsakovu, kuris vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba 18 val. parvežami į gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena;
11.3. apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai privalo vienas kitą informuoti ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą;
11.4. lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėvu atsakovu. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su mama ieškove;
11.5. nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d. - sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu atsakovu vaikus gruodžio 26 d. 10 val. pasiima iš gyvenamosios vietos ir į gyvenamąją vietą parveža tos dienos 18 val. Gruodžio 31 d. atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val.;
11.6. lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėčiu, antrąją su mama, nelyginiais metais atvirkščiai. Tėvas atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausančios dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 18 val.;
11.7. lyginiais metais, vaikų kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, pirmąją atostogų pusę vaikai praleidžia su tėvu, antrąją su motina, nelyginiais metais atvirkščiai. Atsakovas, kai jam priklauso pirmoji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima pirmadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža trečiadienį 18 val. Jei vaikų atostogos prasideda po savaitgalio su tėvu atsakovu, jis vaikų po savaitgalio bendravimo į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki trečiadienio 18 val. Atsakovas, kai jam priklauso antroji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima ketvirtadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža penktadienį 18 val., tuo atveju jei po šio laikotarpio yra tėvo bendravimo su vaikais savaitgalis, atsakovas vaikų penktadienį į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki sekmadienio 18 val.;
11.8. vaikų vasaros atostogų metu su vaikais kiekvienas iš tėvų atostogauja po 3 savaites. Šis laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba išdėstytas dalimis, bet ne trumpiau nei 1 savaitė iš eilės. Apie planuojamas atostogų savaites šalys viena kitą informuoja ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios;
11.9. vaikų gimimo dienos yra praleidžiamos su tuo tėčiu/mama, su kuriuo priklauso pagal matymosi grafiką. Su vaiku (ais) tą dieną nesantis tėtis/mama turi teisę susitikti su vaiku ir pasveikinti su gimimo diena;
11.10. Tėvo dieną vaikai visais atvejais praleidžia su tėčiu, Motinos dieną – su mama;
11.11. švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką;
11.12. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamąją vietą, jos pasikeitimus;
11.13. vaikai, tėvo bendravimo su jais laiku, negali būti išvežami į kitą miestą ar valstybę, nebent tai yra iš anksto suderintos vaikų atostogos su motina;
11.14. vaikai negali būti išvežami į kitą miestą ar užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, jei vaikų tėvas nėra davęs tam sutikimo ir nėra nustatyta nauja vaikų bendravimo su atsakovu tvarka;
11.15. vaikai dėl ligos su tėvu atsakovu negali bendrauti tik tuo atveju, jei jiems dėl būklės skirtas lovos rėžimas arba dėl ligos pavojingumo negali išvykti iš gyvenamosios vietos, visais kitais atvejais vaikai su tėvu susitinka net ir ligos atveju. Liga, dėl kurios vaikai negali susitikti su atsakovu, turi būti nustatyta gydytojo;
11.16. Ieškovė užtikrina vaikų tėvui atsakovui sąlygas netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnametėmis dukromis mobiliųjų įrenginių pagalba;
11.17. vaikų tėvui atsakovui vykstant su vaikais į užsienio valstybę, vaikų motina ieškovė privalo duoti atsakovui vaikų asmens dokumentus;
11.18. Atsakovas, dėl itin svarčių priežasčių (laidotuvės, liga ar kt.) negalėdamas atvykti pasiimti vaikų turi informuoti apie tai ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val.
11.19. Laikyti, kad kai vėluojama paimti ar grąžinti vaikus Tvarkoje nustatytu konkrečiu laiku, 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu.
11.20. Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais;
11.21. Šalys vaikų klausimais bendrauja el. ryšių priemonėmis: (duomenys neskelbtini).
12. Priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
13. Teismas, įvertindamas patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje šalių pateiktus siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus pažymėjo, kad šalims nuolat konfliktuojant, bet kokia bendravimo su vaikais tvarka gali neatitikti ar vienos iš šalių, ar abiejų šalių lūkesčių, tačiau kartu pastebėjo, jog jei šalys nuolatos galvotų apie vaikų interesus, tai pirmiausia sumažintų asmenines ambicijas, kuomet daug geriau sektųsi įgyvendinti bendravimo su dukromis tvarką ir, galbūt šalys iš viso galėtų atsisakyti bendravimo tvarkos, kuri šalių veiksmus apibrėžia tam tikromis ribomis, nustatymo. Teismas pripažino, kad labiau tinkama yra atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, nes, esant konfliktui, ji turi būti nustatyta. Teismas pažymėjo, kad esant šalių konfliktiniams santykiams, kompensavimo mechanizmas yra sunkiai įgyvendinamas. Be to tenkinant priešieškinio reikalavimą, nėra poreikio nustatyti kompensavimą. Teismo nuomone yra tikslinga nustatyti detalesnę tėvo bendravimo su dukromis tvarką, nes šalys skirtingai pateikia situaciją dėl bendravimo su vaikais. Nustatydamas atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, teismas ją kiek pakoreguoja, t. y. 1) punkte numatytą vaikų paėmimo savaitgalį (šeštadieniais) laiką pavėlina viena valanda, nes tikėtina, kad po darbo savaitės (ugdymo įstaigų lankymo) dukros gali norėti ilgiau pamiegoti, pailsėti ir geriau pasiruošti buvimui su tėčiu. Taip pat teismas nurodė, kad esant Tvarkoje numatytam vaikų paėmimo - grąžinimo konkrečiam laikui, 10 – 15 min. vėlavimas nelaikomas Tvarkos pažeidimu, nes esant transporto spūstims ar kitoms nenumatytos kliūtims vėlavimas objektyviai gali neretai pasitaikyti.
14. Nurodė, kad ieškovė priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą motyvavo išaugusiais vaikų būtiniausiais ir ugdymo poreikiais (dukros lanko mokyklą arba priešmokyklinę klasę), taip pat vyresniosios dukters sveikatos problemomis (ilgalaikiu ortodontiniu gydymu, okulisto konsultacijomis). Ieškovė šiuo metu turi dar vieną vaiką, kurį turi išlaikyti, nuo 2023 m. liepos 23 d. yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos gaunamos pajamos yra sumažėjusios.
15. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma (280 Eur) yra ne didesnė už minimalią mėnesinę algą, todėl ieškovė iš esmės neprivalėjo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius.
16. Nurodė, kad ieškovė augina 3 vaikus, todėl vaikams skiriamų išmokų suma yra 408,66 Eur (85,75 + 85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47 + 50,47) 408,66 Eur, iš kurių nepilnametėms dukroms skiriamos išmokos sudaro 272,44 Eur (85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47).
17. Teismas pastebėjo, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad be priteisto išlaikymo dukroms, dar papildomai skiria lėšų jų laisvalaikiui, kas sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Todėl padidinus teismo priteistą išlaikymą, atsakovas turėtų sumažinti vaikų laisvalaikiui skirtas išlaidas. Teismo nuomone, šis atsakovo argumentas nesudaro pagrindo nepadidinti vaikams priteisiamo išlaikymo. Pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su reikalavimu padidinti išlaikymą vaikui (ams) remiasi argumentu, jog teikia išlaikymą tokiomis formomis, kaip pramogų, kelionių, švenčių, jų metu patiriamų maitinimo išlaidų apmokėjimas, tokios išlaidos, teismo nuomone, nepriskirtinos prie būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo išlaidų. Esminės išlaidos laikytinos susijusios su gyvenamuoju būstu, kuriame gyvena vaikai, su kasdieniniu vaikų maitinimu ir vaikų maitinimu ugdymo įstaigose, kai vaikai jas lanko, neformalaus ugdymo, medicinos priežiūros, gydymosi išlaidos bei išlaidos aprangai, avalynei ir pan. Atsakovas pats nurodė, kad padidinus iš jo priteisto išlaikymo dydį, jis bus priverstas mažinti patiriamas išlaidas tuo metu, kai būna su dukromis. Teismas pažymi, kad tai yra atsakovo teisė tokioje situacijoje elgtis savo nuožiūra, tačiau išlaikymo padidinimo formalizavimas (išlaikymo dydžio nustatymas, šiuo atveju padidinimas) teismo sprendimu tam tikra prasme užtikrina iš atsakovo interesus, nes žinodamas konkretų priteisto išlaikymo dydį, atsakovas atitinkamai gali planuoti ir koreguoti išlaidas, patiriamas bendravimo su dukromis metu. Tačiau niekas nedraudžia atsakovui skirti dukroms daugiau, nei nurodyta teismo sprendime ar kokiame nors teisės akte. Dėl atsakovo argumento, kad kainų padidėjimą kompensuoja išmokų indeksavimas teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė apskaičiavimų, kad tikrai indeksavimas kompensuoja infliacijos didėjimą, kuris pvz. 2022 m. antrame pusmetyje buvo labai ženklus. Ieškovė reikalauja padidinti išlaikymo sumą iki minimalios, teismų praktikoje pripažintos ribos. Atsižvelgus į aplinkybę, kad nepilnametėms dukroms gyvenant kartu su mama (ieškove), bet kokiu atveju jai tenka didesnė išlaikymo našta, nėra pagrindo remtis atsakovo matematiniu skaičiavimu, kad kiekvienam vaikui, atsakovo nuomone, kas mėnesį yra pakankama 495 Eur suma, iš kurių 204 Eur skiria atsakovas, 204 Eur skiria ieškovė, taip pat mokama 87 Eur pinigų suma „vaiko pinigai“.
Atsiliepimas
18. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigose, gali būti skiriamas Neformalaus vaikų švietimo krepšelis einamiesiems, kuris nustatomas mokslo metams nuo rugsėjo 1 d. iki birželio mėn. 30 d. (10 mėnesių). Krepšelio lėšos sudaro 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas pastebi, kad ši suma nėra tokia reikšminga, kad kuri sudarytų pagrindą nedidinti išlaikymo sumos (ų), be to, krepšelio lėšomis gali būti ir nesinaudojama.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė ieškovės ieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo tenkinti pilnai ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašė: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria keičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, civilinėje byloje 2YT-29322-842/2020, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo atmesti, kaip nepagrįstą; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas paskirstė bylinėjimo išlaidas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 453,50 Eur pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų, patenkinus apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 100 proc. pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų; 3) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
20.1. Ieškovės ieškinys nebuvo grįstas ieškovės ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimu. Teismas, ieškovei nereiškiant reikalavimo pakeisti vaikų išlaikymo dydį, tuo pagrindu, kad pasikeitė jos turtinė padėtis, ir nenurodęs, kad išeina už ieškinio reikalavimo ribų, vertino abi įstatyme įtvirtintas išlaikymo pakeitimo sąlygas – pasikeitusius poreikius ir turtinę padėtį. Taigi teismas ieškinio reikalavimą, tuo pagrindu, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, tenkino neteisėtai.
20.2. Ieškovė prašė didesnės nei minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sumos: (280 Eur x 2) + 136,22 Eur (vaiko pinigai) = 696,22 Eur. Minimali suma bylos nagrinėjimo metu buvo 633 Eur. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė turėjo įrodinėti ir pagrįsti sumas, kurios viršija MMA. Ieškovė to nepadarė.
20.3. Į bylą buvo pateikta ieškovės sudaryta lentelė apie vaikų poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad lentelė yra netiksli, vaikai nelanko nurodytų būrelių. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie vaikų poreikių pokytį nuo 2020 m. Iš pateiktos lentelės (kuri nėra tiksli) nėra aišku, kokie vaikų poreikiai ir kokia apimtimi pasikeitė. Sprendimu teismas tinkamai neįvertino to, kad ieškovė prašė priteisti didesnę nei MMA sumą ir to, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių pasikeitimą nuo 2020 m. Esant minėtoms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio naikintina.
20.4. Tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas tik pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos šioje byloje nebuvo. Kokio apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nėra aišku (sprendimo 39 p.). Byloje išvis nėra duomenų apie atsakovo pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena vertus teismas sako, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo (sprendimo 33 p.), kita vertus tėvų turtinė padėtis yra pakankama tam, kad vaikams skiriamas išlaikymas nebūtų mažinamas savivaldybės mokamomis išmokomis (sprendimo 39 p.). Todėl sprendimas yra ydingas.
20.5. Nors ieškovės ieškinio pagrindas buvo pasikeitę vaikų poreikiai, tačiau poreikių pokyčio ieškovė neįrodinėjo, rėmėsi tik pasikeitusiu MMA dydžiu. Pažymėtina, kad nei teisės aktai nei teismų praktika nėra suformulavusi taisyklės, kad pasikeistus MMA dydžiui turi būti keičiamas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo. Duomenų apie pasikeitusius vaikų poreikius byloje nėra, taigi darytina išvada, kad pakeisdamas sprendimą, teismas tai padarė neteisėtai, remdamasis ne teisės aktais, o pasikeitusiu MMA dydžiu.
20.6. Vartotojų kainų pokytis 2020 m. spalio mėnesį (kai buvo priimtas 2020 m. sprendimas), palyginti su 2023 m. rugsėjo mėnesiu (kai buvo priimtas ginčo sprendimas), išaugo 36,8 procentais arba apie 55 Eur nuo vaikų išlaikymui priteisto 150 Eur išlaikymo. Išlaikymo suma yra indeksuojama, todėl kainų pokytis yra kompensuojamas. Kainų pokytis lėmė ne tik ieškovės patiriamas išlaidas, bet ir paties atsakovo – būdamas su vaikais jis išleidžia daugiau. Bet kokiu atveju kainų padidėjimas, nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį, išlaikymo dydis gali būti keičiamas tik dėl pasikeitusių vaikų poreikių, kas šioje byloje įrodyta nebuvo.
20.7. Ieškovė ieškiniu reiškė ne vieną, o du reikalavimus: pakeisti išlaikymo dydį, pakeisti nustatytą matymosi tvarką. Teismas sprendimu 100 proc. patenkino atsakovo reikalavimą dėl matymosi tvarkos pakeitimo, tuo tarpu dėl ieškovės reikalavimų – buvo tenkinamas tik vienas iš dviejų – pakeistas išlaikymas, ieškovės prašoma matymosi tvarka nenustatyta. Todėl teismas neteisėtai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 100 proc. patirtų bylinėjimo išlaidų. Remiantis išdėstytu, išlaidos perskaičiuotinos ir ieškovei priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimo išlaidų – 853,50 Eur, atsakovui priteistina 100 proc. patirtų bylinėjimo išlaidų – 1 307 Eur. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 453,50 Eur pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų.
Atsiliepimas
21. Ieškovė V. J.-M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalies, kuria pakeistas išlaikymo dydis, ir šioje dalyje palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
21.1. atsakovas teigė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui jis skiria po 204 Eur. Bet tokio išlaikymo atsakovas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos niekada neteikė. Vienintelis jo teiktas išlaikymas – po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė pateikė ieškinį teismui tuo metu, kai atsakovas dviejų vaikų išlaikymui skyrė 300 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismas sprendė ar yra CK 3.201 straipsnio 1 dalies nustatytos sąlygos išlaikymui padidinti išnagrinėjęs visas faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, kad atsakovo skiriamas išlaikymas nebėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti (praėjo net 3 metai nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo), vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo teiktas išlaikymas atitinka vaiko poreikius.
21.3. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą motyvavo išaugusiais vaikų būtiniausiais ir ugdymo poreikiais (dukros lanko mokyklą arba priešmokyklinę klasę), taip pat vyresniosios dukters sveikatos problemomis (ilgalaikiu ortodontiniu gydymu, okulisto konsultacijomis). Ieškovė šiuo metu turi dar vieną vaiką, kurį turi išlaikyti, nuo 2023 m. liepos 23 d. yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos gaunamos pajamos yra sumažėjusios. Šiuo metu mokamos išmokos dydis yra vos 498,53 Eur. Daugiau jokių kitų pajamų, išskyrus „vaiko pinigus“, ieškovė negauna. Taigi ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės.
21.4. Šiuo metu jaunesnioji dukra lanko priešmokyklinę grupę, o vyresnioji – mokyklą. Šių aplinkybių nebuvo 2020 metais. Dėl to atsirado įvairių papildomų išlaidų, taip pat išlaidų kanceliarinėmis prekėms. Tuo labiau, kad augant vaikams didėja ir vaikų poreikiai. Be to, itin pasikeitė ekonominė situacija, ženkliai didėjo, kaip teisingai nurodė teismas, infliacija, todėl, akivaizdu, kad atsakovo skiriamas išlaikymas negalėjo tenkinti net minimalių ginčo šalių vaikų poreikių. Teismui nutraukus ginčo šalių santuoką, vaikai liko gyventi su ieškove, todėl jai, bet kokiu atveju, tenka didesnė išlaikymo našta. Atsakovas neskiria papildomų lėšų vaikų išlaikymui, neprisideda prie papildomų išlaidų, kurių atsiranda nuolat.
Atsiliepimas
21.5. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad vienam vaikui būtinas specialus ortodontinis gydymas, kad tam būtinos nemažos papildomos išlaidos, o atsakovas prie jų neprisideda. Ieškovė su atsiliepimu teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog pradiniam S. S. gydymui ieškovė jau išleido 439 Eur.
Šalies argumentai
21.6. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma (280 Eur) yra ne didesnė už minimalią mėnesinę algą, todėl ieškovė iš esmės neprivalėjo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius.
21.7. Kadangi atsakovas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymo, jis ir neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
22. Ieškovė V. J.-M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
22.1. Nėra nurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, neišvengiamai suponuojančios bendravimo tvarkos pakeitimą pagal atsakovo priešieškinį, nenurodyti jokie įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, nenurodyta jokia argumentacija, kodėl yra būtina pakeisti visą bendravimo tvarką (t. y. ir dėl atostogų, švenčių ir t.t.), nors ginčas kilo dėl kasdieninio bendravimo su vaikai. Atsakovas niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl bendravimo su vaikais, nesikreipė į ieškovę su pasiūlymu pakeisti bendravimo tvarką, taip pat nepateikė teismui visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad būtina keisti bendravimo tvarką iš esmės.
22.2. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą, nors ieškovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus ir jų neįvertino.
22.3. Atsakovas pareiškė priešieškinio reikalavimą, kuriuo jis siekė, kad iš esmės būtų pakeista bendravimo tvarka. Šį reikalavimą sudaro maždaug puslapis teksto, bet šio reikalavimo argumentacija sudaro mažiau nei pusę puslapio. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui turėjo iškilti abejonė ar priešieškinis nėra pareikštas tik formaliai, nesant jokio realaus poreikio, bet siekiant tiesiog iš principo pasibylinėti su ieškove.
22.4. Nesant jokių nurodytų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina pakeisti bendravimo su vaikais tvarką iš esmės, taip pat nesant jokių tas reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo jokio pagrindo patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo. Iš skundžiamos teismo sprendimo dalies taip ir neaišku, kodėl teismas pakeitė bendravimo tvarką švenčių dienomis, per atostogas ir kitais aspektais.
22.5. Nuotraukos tik patvirtina, kad ieškovas turi galimybę bendrauti su vaikais, leisti laiką su jais ir tai daryti jam nėra trukdoma. Atsakovas pateikė susirašinėjimą su atsakove, bet šis susirašinėjimas įvyko tik teismui iškėlus civilinę bylą. Tai tik patvirtina, kad atsakovas ėmėsi kurti tariamus įrodymus, bet ne aplinkybes, jog tarp jo ir ieškovės buvo kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos iš esmės pakeitimo ir, kad vaikų interesai egzistuojančia bendravimo tvarka yra pažeidžiami.
Atsiliepimas
22.6. Atsakovo nurodytos aplinkybės susijusios ne su bendravimo tvarkos pakeitimu, o su bendravimo tvarkos vykdymu – tai nėra sąlyga pakeisti bendravimo tvarka, bet pagrindas priverstiniam teismo sprendimo vykdymui, sankcijų taikymui.
22.7. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų susirašinėjimų, kurie patvirtina, kad būtent atsakovas nesilaikė bendravimo tvarkos ir neskyrė laiko bendrauti su vaikais, neatsakinėdavo į ieškovės žinutes ar jis ketina pasiimti vaikus, vaikų nepasiimdavo ir visiškai nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos. Tai tik patvirtina, kad atsakovas pareiškė priešieškinį formaliai, nes jokia tvarka jam apskritai nėra reikšminga.
22.8. Teismas privalėjo nustatyti, ar egzistuoja esminis aplinkybių pasikeitimas ir ar dėl šio esminio pasikeitimo yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, teismas privalėjo nustatyti ar šalys konfliktuoja dėl to, jog tiesiog nesilaikoma bendravimo tvarkos ir dėl to turėtų būti taikomos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą ar dėl to, kad aplinkybės yra tokios, jog iš tikrųjų būtina pakeisti bendravimo tvarką iš dalies ar visą bendravimo tvarką - dėl to teismas nepasisakė ir to nevertino. To jis ir negalėjo padaryti, nes nebuvo jokio esminio sąlygų pasikeitimo, suponuojančio būtinybę pakeisti bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo priešieškinį.
23. Atsakovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
23.1. Į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuria buvo prašoma iš esmės apriboti atsakovo teises bendrauti su vaikais, kreipėsi pati ieškovė. Atsakovas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, kuri labiau atitinka vaikų interesus pateikė toje pačioje byloje. Taigi, tikslo papildomai bylinėtis atsakovas neturėjo.
23.2. Atsakovo prašytai bendravimo tvarkai pritarė Tarnyba. Teismas vadovavosi ne tik Tarnybos pateikta nuomone, bet ir byloje esančiais įrodymais apie tai, kad šalims buvo paskirta atvejo vadyba, įrodymais, patvirtinančiais, kad šalims susitarti dėl bendravimo tvarkos nepavyksta, nes ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžios principu ir trukdo vaikams bendrauti su tėvu.
23.3. Bendravimo tvarka, kurios prašė ieškovė, iš esmės ribojo atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, o šiuo metu galiojanti tvarka taip pat neužtikrina nei vaikų nei atsakovo interesų.
23.4. Tiek priešieškinyje tiek bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nurodė, kad jam yra ribojama teisė bendrauti su vaikais. Po skyrybų atsakovas nei karto su vaikais nešventė švenčių, neatostogavo. Ginčas tarp šalių buvo ne tik dėl kasdieninio bendravimo su vaikais. Ieškovė dažnai draudžia vaikams su tėvu bendrauti ir nuotolinėmis ryšių priemonėmis, o 2022 m. atsakovas su vaikais negalėjo susisiekti 4 mėnesius (ieškovė neturėdama leidimo išvyko su vaikais į Ispaniją).
23.5. Šiuo metu galiojanti tvarka pažeidžia vaikų teisę bendrauti su tėvu, taip pat pažeidžia tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, priežiūroje. Todėl pagrindas galiojančio sprendimo pakeitimui buvo ir teismas jį nustatė teisėtai.
23.6. Atsakovas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pareiškė toje pačioje byloje, atsiliepdamas į ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo patvirtinta tvarka bus priverstinai vykdytina. Jei atsakovas tvarkos nesilaikytų, jam kiltų teisės aktuose įtvirtintos sprendimo nevykdymo pasekmės. Taigi atsakovui, jei jis nesiektų bendrauti su vaikais, labiau būtų tikusi ieškovės neapibrėžta bendravimo tvarka, praktiškai nesukelianti teisinių pasekmių. Ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su vaikais, todėl jis veikdamas savo ir vaikų interesų naudai, pareiškė savarankišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius apie neva formaliai pareikštą reikalavimą, siekiu bylinėtis teisme.
23.7. Pati ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą pakeisti – susiaurinti, galiojančią bendravimo su vaikais tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
26. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: sąskaitą faktūrą už odontologo paslaugas ir mokėjimo nurodymus.
27. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovas su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio
30. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
31. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
32. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).
35. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 24, 34 punktus; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021 29 punktą). Šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).
36. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
37. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).
38. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
39. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020, sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ginčo šalių santuoka; taip pat patvirtinta ginčo šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, numačiusi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, nuo sutarties pasirašymo dienos, tėvas įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur periodinę išmoką, pervesdamas šią sumą į motinos sąskaitą; šalys patvirtino, kad ši išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir tėvų turtinę padėtį.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog vien pasikeitus MMA dydžiui neturėtų būti keičiamas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio. Pastebėtina, kad svarbi yra esminė faktinių aplinkybių pasikeitimo aplinkybė. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pasikeitė faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo praėjo 3 metai. Per nurodytą terminą viena iš ginčo šalių nepilnamečių dukrų pradėjo lankyti mokyklą, kita – priešmokyklinę klasę, todėl labiau tikėtina, kad išaugo vaikų poreikiai susiję su ugdymu. Taip pat viena iš dukrų susidūrė su sveikatos problemomis – ilgalaikiu ortodontiniu gydymu, jai prireikė okulisto konsultacijų. Taigi per trijų metų terminą pasikeitė aplinkybės lemiančios didesnio išlaikymo dydžio poreikį, šalių vaikų poreikiai yra pasikeitę, padidėję.
41. Atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti ne tik aplinkybes, susijusias su vaiko poreikio pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu, tačiau ir aplinkybes susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, jeigu tokios aplinkybės yra įrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos sumažėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendžiant klausimą dėl pagrindo pakeisti priteistą išlaikymo dydį įvertino ir nepilnamečių vaikų tėvų galimybės mokėti jiems išlaikymą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, byloje nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, tačiau pats atsakovas yra nurodęs, jog be priteisto išlaikymo dukroms, dar papildomai skiria lėšų jų laisvalaikiui, kas sudaro apie 300 Eur per mėnesį, todėl yra pajėgus mokėti priteistą didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su reikalavimu padidinti išlaikymą vaikams remiasi argumentu, jog teikia išlaikymą tokiomis formomis, kaip pramogų, kelionių, švenčių, jų metu patiriamų maitinimo išlaidų apmokėjimas, tokios išlaidos nepriskirtinos prie būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo išlaidų, o esminės išlaidos laikytinos tokios kurios susijusios su kasdieniniu vaikų maitinimu ir vaikų maitinimu ugdymo įstaigose, kai vaikai jas lanko, neformalaus ugdymo, medicinos priežiūros, gydymosi išlaidos bei išlaidos aprangai, avalynei.
42. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
44. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
45. Minimali mėnesinė alga bylos nagrinėjamu pirmosios instancijos teisme metu, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi 2023 m. vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma yra neįrodinėtina. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 49 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Pažymėtina, kad ieškovė augina tris vaikus, todėl jai mokama papildoma išmoka vaikui, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio x 49 Eur) (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju minimalus vaikui teiktino išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 496,78 Eur (633 Eur - 85,75 Eur - 50,47 Eur). Dėl to neįrodinėtinas vieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 248,39 Eur (496,78 Eur / 2) per mėnesį.
46. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), universali išmoka vaikui – 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio x 55 Eur), 56,65 Eur papildoma išmoka vaikui (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio x 55 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju minimalus vaikui teiktino išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 556,1 Eur (709 Eur - 96,25 Eur - 56,65 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vaikui yra 278,05 Eur per mėnesį.
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 280 Eur kiekvienai mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Priteistas dydi iš esmės nesiskiria nuo vieno tėvo neįrodinėtino teiktino išlaikymo dydžio vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d., kuris yra 278,05 Eur per mėnesį. Taigi pirmosios instancijos teismo padidinta suma, atsižvelgus į pasikeitusius, padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius bei ieškovės išlaikytinių skaičių, yra protinga, pagrįsta ir atitinka teismų praktiką.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
48. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
50. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
52. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
53. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020, be kita ko, patvirtino ir šalių susitarimą dėl matymosi su vaikais grafiko ir tvarkos, pagal kurį: 1) kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia su tėvu. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys kiekvieną kartą susitaria individualiai; 2) kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas tėvą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena; 3) išvykdamos i užsienį atostogų šalys privalo informuoti viena kitą apie atostogų trukmę ir vietą; 4) didžiosios metų šventės švenčiamos tokia tvarka: Šv. Kūčios ir pirmoji Šv. Kalėdų diena švenčiama su mama, antroji Šv. Kalėdų diena su tėvu. Šv. Velykų pirmoji diena su mama, antroji su tėvu; 5) šalys susitaria, kad jei vaikų gyvenamoji vieta bus pakeistą į kitame mieste, ne Vilniuje, esančią, mama įsipareigoja atvežti vaikus į Vilnių vaikų matymosi su tėvu dienomis; 6) šalys susitaria, kad su vaikais išvykti gyventi į užsienio valstybę ieškovė gali tik gavusi atsakovo leidimą; 7) šalys susitaria, kad vaikų atostogų metu pusę laiko vaikai praleis su tėvu apie tai iš anksto šalims susitarus; 8) šalys susitaria, kad tėvas su vaikais netrukdomai ir neribotai bendrauja socialinių tinklų, mobilaus telefono pagalba; 9) šalys susitaria, kad nuo šioje sutartyje numatyto matymosi su vaikais grafiko gali nukrypti tik esant vaikų ligai, iš anksto suplanuotoms vieno iš tėvų ir vaikų atostogoms. Apie grafiko pakeitimus šalys viena kitą informuoja ne vėliau nei prieš vieną dieną.
54. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra tiksli. Nors šalys iš esmės susitarė, kada vaikai praleidžia su tėvu, t. y. kas antrą savaitgalį, kiekvieną trečiadienį, antrąją Šv. Kalėdų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną ir t. t. Tačiau pagal nustatytą tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys kiekvieną kartą susitaria individualiai. Taigi tam, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka būtų vykdoma, šalys kiekvieną kartą tarpusavyje turi suderinti dėl nepilnamečių vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko.
55. Pažymėtina, kad pati ieškovė kreipėsi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Pažymėtina, kad pagal ieškovės prašomą patvirtinti (patikslinti) tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo grafiką, atsakovas vaikų praleidimo laiką su juo taip pat, kaip ir (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje, turi suderinti su vaikų motina ieškove. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad susitarti su ieškove dėl bendravimo tvarkos praktiškai niekada nepavykdavo, todėl prašė nustatyti iš esmės konkretesnę bendravimo tvarką, nurodant konkrečius vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus.
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo abiejų šalių konfliktiškus santykius, tarpusavio nesutarimus, jų nurodomas prieštaringas pozicijas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygų vykdymo bei vykdymo galimybių. Pastebėtina, kad tarp šalių esant konfliktiškiems, įtemptiems santykiams, kiekvieną kartą susitarti dėl nepilnamečių vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko, tikėtinai yra sudėtinga arba net neįmanoma. Kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys taikiai negali suderinti konkrečių nepilnamečių vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikų (ne tik darbo dienomis ir savaitgaliais bet ir švenčių dienomis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės palieka šalių derinimus dėl nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laikų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra iš esmės panaši į (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarka, tačiau joje tiksliai numatyti nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laikai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendravimo tvarka yra tikslesnė, joje numatyti tikslus vaiku pasiėmimo ir grąžinimo laikai, vieta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją patvirtino.
58. Pastebėtina, kad teismo patvirtinta tvarka bus priverstinai vykdytina, kadangi joje nurodyta tiksli data ir laikas, kada atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Jei ieškovė arba atsakovas tvarkos nesilaikytų, kiltų teisės aktuose įtvirtintos sprendimo nevykdymo pasekmės. Taigi tai turėtų labiau skatinti ginčo šalys vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką.
59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta (pakeista) atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra pakankamai išsami ir konkreti bei užtikrinanti lygias abiejų tėvų teises dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
60. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
61. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
62. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas sprendimu 100 proc. patenkino atsakovo reikalavimą dėl matymosi tvarkos pakeitimo, tuo tarpu dėl ieškovės reikalavimų – buvo tenkinamas tik vienas iš dviejų – pakeistas išlaikymas, ieškovės prašoma matymosi tvarka nenustatyta.
63. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių ginčas kilo iš esmės dėl dviejų dalykų – dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti dviem vaikams teikiamo išlaikymo dydį ir pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas priešieškiniu prašė nekeisti vaikams teikiamo išlaikymo ir pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškinio reikalavimą ir padidino (pakeitė) nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo didį, bei iš esmės tenkino priešieškinio reikalavimą ir pakeitė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal atsakovo nurodomą būdą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tenkino kiekvienos iš ginčo šalies po vieną reikalavimą bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 300 Eur už apeliacinį skundą ir 700 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas apeliaciniame procese patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 500 Eur už apeliacinį skundą ir 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
67. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, kad šalys iš esmės patyrė panašias išlaidas teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (ieškovė – 1 000 Eur, atsakovas – 800 Eur), sprendžia esant pagrindui bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu šalims neskirstyti, t. y. nei vienai iš šalių nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.