Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6201-466/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-29
Bylos Nr.: e2-6201-466/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01977-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintaras Pašvenskas
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Marius Ruzas, Rita Vestertė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6201-466/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01977-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.4.1.1; 3.2.6.1; (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant teismo raštinės skyriaus posėdžių Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant ieškovei V. J.– M., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,atsakovui M. S., jo atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J.- M. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo priešieškinį dėl teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. J.- M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. dėl teismo sprendimo dalies vaikams išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ((duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

2. Patikslinusi ieškinį ((duomenys neskelbtini)), ieškovė teismo prašė: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S., (duomenys neskelbtini), ir S. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos priteisti iš atsakovo M. S. (duomenys neskelbtini) S. S. ir S. S. išlaikymui po 280 Eur kasmėnesines periodines išmokas, mokamas iki S. S. ir S. S. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai V. J. – M.; 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl bendravimo tvarkos ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6.1. ir 2.6.2. punktus) ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „2.6.1. M. S. turi teisę du savaitgalius per konkretų mėnesį praleisti su vaikais, konkrečią dieną (ar dienas) ir laiką bent prieš septynias kalendorines dienas, taip pat vaikų paėmimo sąlygas suderinęs su vaikų motina V. J. – M. Tuo atveju, jeigu M. S. dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti vieną iš su vaikų motina V. J. – M. suderintų dviejų savaitgalių su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, M. S. laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkretų savaitgalį su vaikais ir neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis.“ 2.6.2. M. S. turi teisę vieną dieną per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) praleisti su vaikais, konkrečią dieną ir laiką bent prieš tris kalendorines dienas suderinęs su vaikų motina V. J. – M. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, popamokinės veiklos vietos (tik pasibaigus popamokinei veiklai) arba gyvenamosios vietos (jei tai yra nedarbo diena), vaikai nakvoja pas M. S. ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą (jei tai yra nedarbo diena). Tuo atveju, jeigu M. S. dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti su vaikų motina V. J. –M. suderintą savaitės dieną su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, M. S. laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkrečią savaitės dieną su vaikais ir neišnaudota diena bei neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis.” 3) priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės V. J. – M. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovė V. J. – M. ir atsakovas M. S., būdami santuokoje, susilaukė dviejų (duomenys neskelbtini): S. S., (duomenys neskelbtini), ir S. S., (duomenys neskelbtini). Ginčo šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020. Tuo pačiu (duomenys neskelbtini) sprendimu, teismas patvirtino ir ieškovės bei atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2.3. punktu ieškovė ir atsakovas įtvirtino tokias jų (duomenys neskelbtini) išlaikymo sąlygas: „Nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, tėvas M. S. įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų – S. S. ir S. S. pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) periodinę išmoką, pervedamas šią sumą į motinos V. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini)., esančią (duomenys neskelbtini) banke.” Nepaisant tokio susitarimo, atsakovas M. S. nepaisė ir nevykdė prisiimto įsipareigojimo prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo. Be to, kintant ekonominei situacijai, išaugo išlaidos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui. Nors ieškovė bandė atkreipti atsakovo dėmesį į nurodytas aplinkybes, bet atsakovas nesutiko keisti susiklosčiusiios situacijos. Atsakovas nepasinaudojo galimybe per privalomą mediaciją išspręsti ginčą taikiai ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Sutarties 2.6. punkte šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos: „Kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia su tėvu. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką Šalys kiekvieną kartą susitaria individualiai”, o 2.6.2. punkte įtvirtinta sąlyga, jog “Kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas M. S. ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena”. Ieškovės teigimu, atsakovas šalių suderintų bendravimo tvarkos sąlygų niekada nevykdė.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį ((duomenys neskelbtini)), kuriame teismo prašė: 1) ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sumos padidinimo atmesti, kaip nepagrįstą; 2) nustatyti atsakovo matymosi su vaikais tvarką: 2.1) mėnesio lyginius savaitgalius vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.; 2.2) kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba 18 val. parvežami į gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena; 2.3) apie planuojamas atostogas su vaikais šalys privalo viena kitą informuoti ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą; 2.4) lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su atsakovu. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su mama; 2.5) nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31- sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas gruodžio 26 d. 10 val. vaikus pasiima iš gyvenamosios vietos ir į gyvenamąją vietą parveža tos dienos 18 val. Gruodžio 31 d. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val.; 2.6) lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėčiu, antrąją su mama, nelyginiais metais atvirkščiai. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausančios dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 18 val.; 2.7) lyginiais metais, vaikų kasmetinių rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogų metu pirmąją atostogų pusę vaikai praleidžia su atsakovu, antrąją su ieškove, nelyginiais metais atvirkščiai. Atsakovas, kai jam priklauso pirmoji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima pirmadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža trečiadienį 18 val. Jei vaikų atostogos prasideda po savaitgalio su atsakovu, atsakovas vaikų po savaitgalio bendravimo į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki trečiadienio 18 val. Atsakovas, kai jam priklauso antroji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima ketvirtadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža penktadienį 18 val., tuo atveju jei po šio laikotarpio yra atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalis, atsakovas vaikų penktadienį į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki sekmadienio 18 val.; 2.8) vaikų vasaros atostogų metu šalys su vaikais kiekviena atostogauja po 3 savaites. Šis laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba išdėstytas dalimis, bet ne trumpiau nei 1 savaitė iš eilės. Apie planuojamas atostogų savaites šalys viena kitą informuoja ne vėliau nei prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; 2.9) vaikų gimimo dienos yra praleidžiamos su tuo tėčiu/mama, su kuriuo priklauso pagal matymosi grafiką. Su vaiku tą dieną nesantis tėtis/mama turi teisę susitikti su vaiku ir pasveikinti su gimimo diena; 2.10) Tėvo dieną vaikai visais atvejais praleidžia su tėčiu, Motinos dieną su mama; 2.11) švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką; 2.12) ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamąją vietą; 2.13) vaikai, atsakovo bendravimo su jais laiku, negali būti išvežami į kitą miestą ar valstybę, nebent tai yra iš anksto suderintos vaikų atostogos su ieškove; 2.14) vaikai negali būti išvežami į kitą miestą ar užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, jei atsakovas nėra davęs tam sutikimo ir nėra nustatyta nauja vaikų matymosi su atsakovu tvarka; 2.15) vaikai dėl ligos su atsakovu negali bendrauti tik tuo atveju, jei jiems dėl būklės skirtas lovos rėžimas arba dėl ligos pavojingumo negali išvykti iš gyvenamosios vietos, visais kitais atvejais vaikai su atsakovu susitinka net ir ligos atveju. Liga, dėl kurios vaikai negali susitikti su atsakovu, turi būti nustatyta gydytojo; 2.16) ieškovė neturi teisės blokuoti atsakovo telefono numerio ar kitų kontaktų, vaikų mobiliuosiuose įrenginiuose; 2.17) atsakovui vykstant su vaikais į užsienio valstybę, ieškovė privalo duoti atsakovui vaikų asmens dokumentus; 2.18) atsakovas, dėl itin svarčių priežasčių (laidotuvės, liga ar kt.) negalėdamas atvykti pasiimti vaikų turi informuoti apie tai ieškovę ne vėliau nei prieš 24 val; 2.19 punkte nurodyti šalių kontaktiniai duomenys, pagal kuriuos jie bendrauja vaikų klausimais.

Atsiliepimas

5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad vaikų išlaikymui atsakovas šiuo metu skiria po 204 Eur. Atsakovas mano, kad vaikų išlaikymui šiuo metu kiekvienam vaikui pakanka po 495 Eur, iš kurių 204 Eur skiria atsakovas, 204 Eur - ieškovė ir 87 Eur yra „vaiko pinigai. Ieškovė, reikalaudama padidinti vaikams skiriamo išlaikymo sumą, nepagrindžia savo reikalavimo jokiais įrodymais, t.y. ieškovė nenurodo, kaip ir kokie vaikų poreikiai pasikeitė nuo 2020 m. spalio 2 d., kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo vaikams priteistas išlaikymas. Atsakovas nesutinka su patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka ir prašo nustatyti bendravimo tvarką, pateikiamą priešieškinyje.

6. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovas nepasinaudojo privalomos mediacijos teikiama galimybe susitarti taikiai ir pakeisti bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovės teigimu, priešieškinyje nenurodytos jokios aplinkybės ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai, kad priešieškiniu prašoma pakeisti, t.y. anksčiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia ginčo šalių interesus ar paties atsakovo, kaip tėvo teises.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, kad remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima Tarnybai žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. (Duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šeimai buvo teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovės paaiškinimais, 3-jų kambarių butas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais yra nuomojamas. Vaikai turi atskirą jiems skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Tarnybos nuomone, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Anot moters, atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, vaikų tėvas (duomenys neskelbtini) nepasiima kas antrą savaitgalį bei atostogų metu; atsakovas vaikus pasiima kiekvieną trečiadienį, įskaitant nakvynę, ketvirtadieniais vaikus nuveža į ugdymo įstaigas. Ieškovė teigė, kad atsakovas teikia kiekvienam vaikui po 150 Eur/mėn. išlaikymą, papildomai neprisideda. Ieškovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur suma, įskaičius vaiko tėvo teikiamą išlaikymą vaikams (300 Eur/mėn.), miesto rajono savivaldybės skiriamą išmoką vaikams ( bendrai 171,50 Eur/mėn.). Tarnybos specialistė su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovas teigė, jog su (duomenys neskelbtini) bendrauja, susitinka, pasiima jas į butą su nakvynėmis. Vyras informavo, jog nesutinka su pateikto ieškinio turiniu ir reikalavimais. Vyras pasakojo, jog yra nustatyta galiojanti bendravimo tvarka – trečiadieniais ir kas antrą savaitgalį, tačiau savaitgaliais nepavyksta pasiimti vaikų, nes ieškovė pastoviai keičia planus, sugalvoja įvairių priežasčių, kaip neduoti vaikų. Atsakovas informavo, jog teikia 406 Eur/mėn. išlaikymą vaikams, perka dovanas, drabužius, apmoka pramogas. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). S. S., (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini); papildomai lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Pasak ieškovės, (duomenys neskelbtini) galvoje buvo aptikta (duomenys neskelbtini), šiuo metu vyksta stebėjimas. Vaikui sudarytas (duomenys neskelbtini) gydymo planas ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo vykdomas apie metus. S. S., (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovė individualiai ir ieškovei nedalyvaujant pokalbyje išklausė ir fiksavo vaikų nuomonę bei paaiškinimus. S. paaiškino, jog gyvena su mama, mamos vyru, sese ir mamos vyro vaikais. S. pasakojo, jog su tėčiu susitinka kiekvieną trečiadienį, lieka su nakvyne ir tėtis ketvirtadienį nuveža į (duomenys neskelbtini). S. dalinosi, jog su tėčiu kartu žaidžia, kartais šoka, valgo, dėlioja dėliones, kartu pastatė mažą namelį lėlytėms. S. sakė, jog tėtis jai perka dovanas, o sesei nupirko labai gražius batus. Mergaitė tėtį apibūdino – linksmu ir stipriu. Anot jos, jai patinka pas tėtį važiuoti į svečius, likti su nakvyne, gražiai draugauja su tėčio drauge, tačiau daugiau dienelių ir naktelių būti nenorėtų, nes greitai pasiilgtų mamos. Mergaitė pasakojo, jog su mama kartu nelabai žaidžia, dažniausiai žaidžia su sese arba telefonu. Anot jos, su mama daug bendrauja, klausosi radijo. S. mamą apibūdino gražia, laiminga ir linksma. S. paaiškino, jog gyvena su mama, patėviu, sese, įsesere ir įbroliu. Pasak mergaitės, ji su mama sutaria; jos kartu žaidžia lėlytėmis, piešia, mokosi, ruošia namų darbus. Mama perka žaislus, drabužius, batus, visas reikalingas priemones į (duomenys neskelbtini), papuošalus. S. mamą apibūdino – linksma, kartais pavargusi, protinga. (Duomenys neskelbtini) teigė ,,mama sako, kad tėtis įrašinėja pokalbį ir laukia kada tu būsi pavargusi ar kas nutiks“. S. sakė, jog su tėčiu susitinka trečiadieniais, o ketvirtadienio rytą jis ją nuveža į (duomenys neskelbtini). Anot jos, į (duomenys neskelbtini) dažniausiai pavėluoja apie 10 min. S. teigė, jog tuo metu būna nesmagu, jaučia įtampą ir bijo auklėtojos, jog ši gali supykti dėl vėlavimų. (Duomenys neskelbtini) pasakojo, jog ji su tėčiu kartu žaidžia, žiūri filmukus, dėlioja dėliones. S. paminėjo, kad tėtis jai perka dovanas (rankinukas, pinigėliai), nupirko dvi poras batų. (Duomenys neskelbtini) tėtį apibūdino – būna linksmas, kai mus pasiima ir su mumis žaidžia; kartais nori miego, o mes norime žaisti; skaniai gamina omletą. Anot jos, ji norėtų su tėčiu susitikti dažniau, žinanti, jog tėtis turi pasiimti jas savaitgaliais, tačiau nežino kodėl nepasiima. S. pasakojo, jog tėtis skambina jai telefonu, klausia kaip sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, teiraujasi ar patinka gyventi su mama.

8. Tarnybos nuomone, ieškovės siūlomas bendravimo tvarkos nuostatų pakeitimas, pagal kurį atsakovas, nepasinaudojęs teise bendrauti su (duomenys neskelbtini), prarastų teisę į šio bendravimo laiko kompensavimą susitariant dėl kito bendravimo laiko, neatitinka vaikų interesų ir pažeidžia jų teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai; taip pat apribojamos skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos (tėvo valdžia) S. ir S. atžvilgiu.

9. Tarnyba nurodė, kad ieškovės prašoma Teismo priteisti kiekvienam vaikui po 280 Eur suma galėtų patenkinti tik kasdieninius S. ir S. poreikius.

10. (Duomenys neskelbtini) vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į šalių prašymą skirti laiko ginčo išsprendimui taikiu būdu, o taip pat pripažinus būtinu ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis, kad būtų išklausyta ieškovė.

11. (Duomenys neskelbtini) vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jai buvo išduotas vykdomasis raštas, kadangi atsakovas nevykdė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 prisiimtų įsipareigojimų dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) spalio mėnesio nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. (Duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), todėl išaugo išlaidos kanceliarinėms prekėms. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) turi sveikatos problemų, todėl reikalingos (duomenys neskelbtini) konsultacijos, gydymo priemonės (duomenys neskelbtini). Už šias gydymo paslaugas ieškovė moka, kadangi, jos teigimu, valstybės kompensuojamų paslaugų tektų ilgai laukti. Ieškovė nurodė, kad šiuo jos finansinė situacija yra pasikeitusi – nuo (duomenys neskelbtini) ji yra vaiko priežiūros atostogose, kurios tęsis (duomenys neskelbtini) metus. Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu augina jau 3 vaikus, valstybės skiriami pinigai yra po 137 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė pažymėjo, kad nuo šių mokslo metų pradžios (duomenys neskelbtini) S. du kartus per savaitę lankys (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) S. – (duomenys neskelbtini), kuriuose užsiėmimai yra mokami. Teigdama paaiškinimą apie tai, kodėl nepateikė aktualios vaikų poreikių lentelės, ieškovė teigė, kad išlaidos vaikams kinta, kadangi šiuo metu prasideda papildomų ugdymo užsiėmimų ((duomenys neskelbtini)) lankymas ir tikslinamas mokesčio už užsiėmimų lankymą dydis. Ieškovė paaiškino, kad nuo santuokos nutraukimo(duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame būste, būsto nuoma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. per mėnesį. Ieškovės teigimu, išlaidos vaikų poreikiams sudaro 1454 Eur. Į atsakovo atstovės pastebėjimą, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikams viršija ieškovės pajamas ieškovė paaiškino, kad prie nepilnamečių (duomenys neskelbtini) išlaikymo prisideda jos dabartinis sutuoktinis, nors jam to daryti ir nepriklauso.

12. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos, ieškovė nurodė, kad netrukdo atsakovui bendrauti su(duomenys neskelbtini), tačiau jis su vaikais bendrauja tik vieną dieną per savaitę, nebendrauja savaitgaliais. Ieškovės teigimu, dažniausiai atsakovo ir nepilnamečių (duomenys neskelbtini) bendravimą inicijuoja ieškovė.

13. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaikų poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) nepasikeitė taip ženkliai, kaip nurodo ieškovė. Atsakovas pabrėžė, kad jis prisideda prie nepilnamečių (duomenys neskelbtini) išlaikymo ne tik mokėdamas teismo priteistą išlaikymą, bet ir skirdamas lėšas vaikų pramogoms, lankymuisi kavinėse, dovanoms, kišenpinigiams (po 10-20 Eur). Viso papildomos išlaidos (duomenys neskelbtini) sudaro 300 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jo finansinė padėtis leistų mokėti (duomenys neskelbtini) didesnį išlaikymą, kaip to prašo ieškovė, tačiau tuomet jis turėtų sumažinti išlaidas, skiriamas laisvalaikiui su (duomenys neskelbtini), dovanoms. Atsakovas paaiškino, kad jam yra žinoma apie vyresniosios dukters sveikatos problemas, tačiau jis pageidautų aktyviau dalyvauti priimant sprendimus dėl pasirenkamo gydymo ar gydymo įstaigos, o ne tik būti informuojamas, kad reikia pinigų gydymo išlaidoms padengti. Pagal atsakovo atstovės paskaičiavimą, vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 979,50 Eur.

14. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos, atsakovas paaiškino, kad dėl nesutarimų su ieškove, nenorėdamas traumuoti vaikų, jis nesinaudoja šiuo metu nustatyta teise bendrauti su vaikais savaitgaliais. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu jo ir (duomenys neskelbtini) bendravimas priklauso nuo ieškovės valios. Atsakovo nuomone, šias problemas padėtų išspręsti išsamesnė, detalesnė bendravimo tvarka ir galimybė pasiimti (duomenys neskelbtini) bendravimui, pavyzdžiui, iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o ne iš vaikų gyvenamosios vietos, kad ieškovė negalėtų manipuliuoti (duomenys neskelbtini) priimant sprendimą dėl bendravimo su tėvu (atsakovu).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi (duomenys neskelbtini) S. S., (duomenys neskelbtini), ir S. S., (duomenys neskelbtini).

16. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų – S. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatoma su mama V. S. Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, kad ,,2.3. Nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, tėvas M. S. įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų – S. S. ir S. S., pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimt eurų) periodinę išmoką, pervesdamas šią sumą į motinos V. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke. Išlaikymas mokamas iki 7 mėnesio dienos už einamąjį mėnesį. Šalys patvirtina, kad ši išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir tėvų turtinę padėtį.“ Sutarties 2.6. punkte ,, 2.6. Šalys susitaria dėl matymosi su vaikais grafiko ir tvarkos: 2.6.1.Kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia su tėvu. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką Šalys kiekvieną kartą susitaria individualiai. 2.6.2. Kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas M. S. ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena. 2.6.3. Išvykdamos i užsienį atostogų Šalys privalo informuoti viena kitą apie atostogų trukmę ir vietą. 2.6.4. Didžiosios metų šventės švenčiamos tokia tvarka: Šv. Kūčios ir pirmoji Šv. Kalėdų diena švenčiama su mama, antroji Šv. Kalėdų diena su tėvu. Šv. Velykų pirmoji diena su mama, antroji su tėvu. 2.6.5. Šalys susitaria, kad jei vaikų gyvenamoji vieta bus pakeistą į kitame mieste, ne(duomenys neskelbtini), esančią, V. S. įsipareigoja atvežti vaikus į (duomenys neskelbtini) vaikų matymosi su M. S. dienomis. 2.6.6. Šalys susitaria, kad su vaikais išvykti gyventi į užsienio valstybę V. S. gali tik gavusi M. S. leidimą. 2.6.7. Šalys susitaria, kad vaikų atostogų metu pusę laiko vaikai praleis su tėvu apie tai iš anksto Šalims susitarus. 2.6.8. Šalys susitaria, kad M. S. su vaikais netrukdomai ir neribotai bendrauja socialinių tinklų, mobilaus telefono pagalba. 2.6.9. Šalys susitaria, kad nuo šioje Sutartyje numatyto matymosi su vaikais grafiko gali nukrypti tik esant vaikų ligai, iš anksto suplanuotoms vieno iš tėvų ir vaikų atostogoms. Apie grafiko pakeitimus Šalys viena kitą informuoja ne vėliau nei prieš vieną dieną.“

17. Patikslinusi ieškinį, ieškovė teismo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S., (duomenys neskelbtini), ir S. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos priteisti iš atsakovo M. S. S. S. ir S. S. išlaikymui po 280 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki S. S. ir S. S. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaikų motinai V. J. – M.

18. Ieškovė taip pat teismo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl bendravimo tvarkos ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6.1. ir 2.6.2. punktus) ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „2.6.1. M. S. turi teisę du savaitgalius per konkretų mėnesį praleisti su vaikais, konkrečią dieną (ar dienas) ir laiką bent prieš septynias kalendorines dienas, taip pat vaikų paėmimo sąlygas suderinęs su vaikų motina V. J. – M. Tuo atveju, jeigu M. S. dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti vieną iš su vaikų motina V. J. – M. suderintų dviejų savaitgalių su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, M. S. laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkretų savaitgalį su vaikais ir neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis.“ 2.6.2. M. S. turi teisę vieną dieną per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio) praleisti su vaikais, konkrečią dieną ir laiką bent prieš tris kalendorines dienas suderinęs su vaikų motina V. J. – M.. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, popamokinės veiklos vietos (tik pasibaigus popamokinei veiklai) arba gyvenamosios vietos (jei tai yra nedarbo diena), vaikai nakvoja pas M. S. ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą (jei tai yra nedarbo diena). Tuo atveju, jeigu M. S. dėl nepateisinamų ir neobjektyvių priežasčių atsisako praleisti su vaikų motina V. J. – M. suderintą savaitės dieną su vaikais, atšaukia susitikimą su jais ar praleidžia su vaikais mažiau laiko, M. S. laikomas pasinaudojusiu teise praleisti konkrečią savaitės dieną su vaikais ir neišnaudota diena bei neišnaudotas laikas nėra kompensuojamas kitomis dienomis.”

19. Atsakovas priešieškinyje teismo prašė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sumos padidinimo atmesti, kaip nepagrįstą;

20. Atsakovas priešieškinyje taip pat teismo prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) mėnesio lyginius savaitgalius vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.; 2) kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba 18 val. parvežami į gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena; 3) apie planuojamas atostogas su vaikais šalys privalo viena kitą informuoti ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą; 4) lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su Atsakovu. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su mama; 5) nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31-sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas vaikui gruodžio 26 d. 10 val. pasiima iš gyvenamosios vietos ir į gyvenamąją vietą parveža tos dienos 18 val. Gruodžio 31 d. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val.; 2.6 ) lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėčiu, antrąją su mama, nelyginiais metais atvirkščiai. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausančios dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 18 val.; 2.7) lyginiais metais, vaikų kasmetinių rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogų metu pirmąją atostogų pusę vaikai praleidžia su atsakovu, antrąją su Ieškove, nelyginiais metais atvirkščiai. Atsakovas, kai jam priklauso pirmoji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima pirmadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža trečiadienį 18 val. Jei vaikų atostogos prasideda po savaitgalio su atsakovu, atsakovas vaikų po savaitgalio bendravimo į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki trečiadienio 18 val. Atsakovas, kai jam priklauso antroji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima ketvirtadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža penktadienį 18 val., tuo atveju jei po šio laikotarpio yra atsakovo bendravimo su vaikais savaitgalis, Atsakovas vaikų penktadienį į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki sekmadienio 18 val. 8) vaikų vasaros atostogų metu šalys su vaikais kiekviena atostogauja po 3 savaites. Šis laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba išdėstytas dalimis, bet ne trumpiau nei 1 savaitė iš eilės. Apie planuojamas atostogų savaites šalys viena kitą informuoja ne vėliau nei prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. 9) vaikų gimimo dienos yra praleidžiamos su tuo tėčiu/mama, su kuriuo priklauso pagal matymosi grafiką. Su vaiku tą dieną nesantis tėtis/mama turi teisę susitikti su vaiku ir pasveikinti su gimimo diena. 10) Tėvo dieną vaikai visais atvejais praleidžia su tėčiu, Motinos dieną su mama. 11) švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką. 12) ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamąją vietą. 13) vaikai, atsakovo bendravimo su jais laiku, negali būti išvežami į kitą miestą ar valstybę, nebent tai yra iš anksto suderintos vaikų atostogos su Ieškove. 14) vaikai negali būti išvežami į kitą miestą ar užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, jei atsakovas nėra davęs tam sutikimo ir nėra nustatyta nauja vaikų matymosi su Atsakovu tvarka. 15) vaikai dėl ligos su atsakovu negali bendrauti tik tuo atveju, jei jiems dėl būklės skirtas lovos rėžimas arba dėl ligos pavojingumo negali išvykti iš gyvenamosios vietos, visais kitais atvejais vaikai su atsakovu susitinka net ir ligos atveju. Liga, dėl kurios vaikai negali susitikti su atsakovu, turi būti nustatyta gydytojo. 16) ieškovė neturi teisės blokuoti atsakovo telefono numerio ar kitų kontaktų, vaikų mobiliuosiuose įrenginiuose. 17) atsakovui vykstant su vaikais į užsienio valstybę, ieškovė privalo duoti atsakovui vaikų asmens dokumentus. 18) atsakovas, dėl itin svarčių priežasčių (laidotuvės, liga ar kt.) negalėdamas atvykti pasiimti vaikų turi informuoti apie tai Ieškovė ne vėliau nei prieš 24 val.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaiku nustatymo.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

24. Kasacinis teismo praktikoje yra pažymima ir tai, jog teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

25. Nagrinėjamu atveju, atsiliepime į priešieškinį, ieškovė paaiškino, kad viena iš priežasčių, dėl ko ji kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra ta, jog atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo dienos nebepasiimdavo vaikų savaitgaliais. Dėl to ieškovė įrodymų specialiai nerinko, nes neketino ginčytis su atsakovu tais atvejais, kai jis nebendravo su vaikais tik dėl jam žinomų aplinkybių, nes ieškovė tikėjosi, kad tokia situacija bus tik laikinai. Gavusi priešieškinį ieškovė pati parašė atsakovui ir paklausė, kada jis pasiims vaikus savaitgalį, bet atsakymo ieškovė taip ir nesulaukė. Atsakovas teismo parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pagal dabar galiojančią bendravimo tvarką, jo bendravimas su (duomenys neskelbtini) priklauso nuo ieškovės valios. Savo teise bendrauti su vaikais savaitgalį atsakovas nurodė nesinaudojantis, nes siekia išvengti konfliktų su ieškove ir nenori traumuoti vaikų. Teismas, įvertindamas patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje šalių pateiktus siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus pažymi, kad šalims nuolatos konfliktuojant, bet kokia bendravimo su vaikais tvarka gali neatikti ar vienos iš šalių, ar abiejų šalių lūkesčių, tačiau kartu pastebėtina, jog jei šalys nuolatos galvotų apie vaikų interesus, tai pirmiausia sumažintų asmenines ambicijas, kuomet daug geriau sektųsi įgyvendinti bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarką ir, galbūt šalys iš viso galėtų atsisakyti bendravimo tvarkos, kuri šalių veiksmus apibrėžia tam tikromis ribomis, nustatymo. Šiuo atveju, įtampai tarp šalių tęsiantis teismas pripažįsta, kad labiau tinkama yra atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, nes, esant konfliktui, ji turi būti nustatyta. Teismas atsižvelgia į Tarnybos poziciją, kad ieškovės siūlomas bendravimo tvarkos nuostatų pakeitimas, pagal kurį atsakovas, nepasinaudojęs teise bendrauti su (duomenys neskelbtini), prarastų teisę į šio bendravimo laiko kompensavimą, susitariant dėl kito bendravimo laiko, neatitinka vaikų interesų ir galimai pažeidžia jų teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai, taip pat apribojamos skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos (tėvo valdžia) S. ir S. atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad esant šalių konfliktiniams santykiams, kompensavimo mechanizmas yra sunkiai įgyvendinamas. Be to tenkinant priešieškinio reikalavimą, nėra poreikio nustatyti kompensavimą. Teismas pažymi, kad labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitinka situacija, kai tėvai, nors ir nutraukę santuoką (ar tiesiog gyvendami skyrium) sugeba tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos be valstybės institucijų pagalbos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, teismo, policijos ir pan.).

26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia ieškovės ir atsakovo dėmesį, kad abu tėvai turi siekti tarpusavio bendradarbiavimo ir sutarimo sprendžiant ne tik atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais klausimus, tačiau ir kitus, su vaikų ugdymu, jų sveikatos priežiūra, kuomet priimant sprendimus ir užtikrinant vaiko poreikius reikalingas abiejų tėvų dalyvavimas.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia priešieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinti pilnai ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos bei nustatyti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką taip, kaip nurodyta priešieškinyje. Teismo nuomone, esamoje situacijoje yra tikslinga nustatyti detalesnę tėvo bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarką, nes šalys skirtingai pateikia situaciją dėl bendravimo su vaikais. Esant detalesnei tvarkai, esant jos pažeidimams, kiekvienas iš tėvų turės galimybę kreiptis į antstolį dėl pažeidimo fiksavimo, o šis į teismą dėl baudinių sankcijų Tvarką pažeidusiai šaliai taikymo. Nors tokių išlaidų, kurios galėtų būti skiriamos vaikams, susidarymas vargu ar pasitarnautų vaikų interesams, tačiau tik tokios kraštutinės priemonės kartais tėvus labiau orientuoja į būtent savo vaikų, o ne savo asmeninių interesų tenkinimą. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad esant tėvų esminiams nesutarimams, bet kokia nustatyta bendravimo su vaikais tvarka netenkins abiejų šalių interesų, t.y., kad ir kokia tvarka būtų nustatyta, ji, geriausiu atveju tiks tik vienam iš tėvų. Teigtina, kad ieškovės prašomas nustatyti Tvarkos pakeitimas paliktų daugiau erdvės šalių nuolatiniams derinimams dėl vaikų paėmimo ir grąžinimo. Tai, esant šalių konfliktiniams santykiams, sudaro tikimybę pakenkti vaikų interesams, nes, pvz. tėvams niekaip nesutariant dėl konkrečios bendravimo dienos ir valandos, tai turėtų įtakos (duomenys neskelbtini) emocinei, psichinei būklei. Nustatydamas atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, teismas ją kiek pakoreguoja, t.y. 2.1 punkte numatytą vaikų paėmimo savaitgalį (šeštadieniais) laiką pavėlina viena valanda, nes tikėtina, kad po darbo savaitės (ugdymo įstaigų lankymo) (duomenys neskelbtini) gali norėti ilgiau pamiegoti, pailsėti ir geriau pasiruošti buvimui su tėčiu. Taip pat teismas nurodo, kad esant Tvarkoje numatytam vaikų paėmimo - grąžinimo konkrečiam laikui, 10 – 15 min. vėlavimas nelaikomas Tvarkos pažeidimu, nes esant transporto spūstims ar kitoms nenumatymoms kliūtims vėlavimas objektyviai gali neretai pasitaikyti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (išlaikymo dydžio pakeitimo).

29. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

30. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

32. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečių (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl sutiktina su bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateikta pozicija, kad jai tenka didesnė išlaidų, skirtų vaikų poreikių patenkinimui, dalis.

33. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį (jį padidinti), teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą motyvavo išaugusiais vaikų būtiniausiais ir ugdymo poreikiais ((duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) sveikatos problemomis ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė šiuo metu turi dar vieną vaiką, kurį turi išlaikyti, nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos gaunamos pajamos yra sumažėjusios.

34. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma (280 Eur) yra ne didesnė už minimalią mėnesinę algą, todėl ieškovė iš esmės neprivalėjo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,73 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2023 m. sausio mėnesio sudaranti 85,75 Eur. Šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, t.y. nuo 2023 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, papildomai skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį (Socialin4s apsaugos ir darbo ministerijos informacijahttps://socmin.lrv.lt/lt/duk/ismokos-vaikams-taip-pat-ir-vaiko-pinigai-aktualu-nuo-2023-01-01?lang=lt).

37. Nagrinėjamu atveju, ieškovė augina 3 vaikus, todėl vaikams skiriamų išmokų suma yra 85,75 + 85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47 + 50,47 = 408,66 Euro, iš kurių (duomenys neskelbtini) skiriamos išmokos sudaro 85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47 = 272,44 Eur.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

41. Nagrinėjamu atveju, atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad be priteisto išlaikymo (duomenys neskelbtini), dar papildomai skiria lėšų jų laisvalaikiui, kas sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Todėl padidinus teismo priteistą išlaikymą, atsakovas turėtų sumažinti vaikų laisvalaikiui skirtas išlaidas. Teismo nuomone, šis atsakovo argumentas nesudaro pagrindo nepadidinti vaikams priteisiamo išlaikymo. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su reikalavimu padidinti išlaikymą vaikui (ams) remiasi argumentu, jog teikia išlaikymą tokiomis formomis, kaip pramogų, kelionių, švenčių, jų metu patiriamų maitinimo išlaidų apmokėjimas, tokios išlaidos, teismo nuomone, nepriskirtinos prie būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo išlaidų. Esminės išlaidos laikytinos susijusios su gyvenamuoju būstu, kuriame gyvena vaikai, su kasdieniniu vaikų maitinimu ir vaikų maitinimu ugdymo įstaigose, kai vaikai jas lanko, neformalaus ugdymo, medicinos priežiūros, gydymosi išlaidos bei išlaidos aprangai, avalynei ir pan. Atsakovas pats nurodė, kad padidinus iš jo priteisto išlaikymo dydį, jis bus priverstas mažinti patiriamas išlaidas tuo metu, kai būna su (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad tai yra atsakovo teisė tokioje situacijoje elgtis savo nuožiūra, tačiau išlaikymo padidinimo formalizavimas (išlaikymo dydžio nustatymas, šiuo atveju padidinimas) teismo sprendimu tam tikra prasme užtikrina iš atsakovo interesus, nes žinodamas konkretų priteisto išlaikymo dydį, atsakovas atitinkamai gali planuoti ir koreguoti išlaidas, patiriamas bendravimo su (duomenys neskelbtini) metu. Tačiau niekas nedraudžia atsakovui skirti (duomenys neskelbtini) daugiau, nei nurodyta teismo sprendime ar kokiame nors teisės akte. Dėl atsakovo argumento, kad kainų padidėjimą kompensuoja išmokų indeksavimas teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė apskaičiavimų, kad tikrai indeksavimas kompensuoja infliacijos didėjimą, kuris pvz. 2022 m. antrame pusmetyje buvo labai ženklus. Be to, kaip minėta, ieškovė reikalauja padidinti išlaikymo sumą iki minimalios, teismų praktikoje pripažintos ribos. Atsižvelgus į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gyvenant kartu su mama (ieškove), bet kokiu atveju jai tenka didesnė išlaikymo našta, nėra pagrindo remtis atsakovo matematiniu skaičiavimu, kad kiekvienam vaikui, atsakovo nuomone, kas mėnesį yra pakankama 495 Eur suma, iš kurių 204 Eur skiria atsakovas, 204 Eur skiria ieškovė, taip pat mokama 87 Eur pinigų suma „vaiko pinigai“.

42. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (duomenys neskelbtini) savivaldybės ugdymo įstaigose, gali būti skiriamas Neformalaus vaikų švietimo krepšelis einamiesiems, kuris nustatomas mokslo metams nuo rugsėjo 1 d. iki birželio mėn. 30 d. (10 mėnesių). Krepšelio lėšos sudaro 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Daugiau informacijos apie Neformalaus vaikų švietimo krepšelio skyrimo tvarką: https://www.neformalusugdymas.lt/informacija-tevams . Teismas pastebi, kad ši suma nėra tokia reikšminga, kad kuri sudarytų pagrindą nedidinti išlaikymo sumos (ų), be to, krepšelio lėšomis gali būti ir nesinaudojama.

43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia ieškovės ieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo tenkinti pilnai ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S. ir S. S., išlaikymo dydžio. Iš atsakovo M. S. nepilnamečių S. S. ir S. S. išlaikymui priteistina po 280 Eur kiekvienai mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise pavedama ieškovei V. J. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

45. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio (sumokėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu, mokėtoja V. J.- M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

46. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį (sumokėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

47. Ieškovė V. J.- M. teismui pateikė įrodymus ((duomenys neskelbtini)) apie patirtas (duomenys neskelbtini) Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

48. Atsakovas M. S. teismui pateikė įrodymus ((duomenys neskelbtini)), kad byloje patyrė (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.

49. Ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto dydžio.

50. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams padidinimo tenkinamas 100 proc., tačiau atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip pat tenkinamas 100 proc., todėl laikytina, kad tenkinant kiekvienos iš šalių po vieną (iš pareikštų dviejų) reikalavimų, šalims priteistina 50 proc. jų patirtų atstovavimo teisme išlaidų. Todėl ieškovei priteistina 853,5 Eur (1707 : 2) išlaidų, o atsakovui – 653,50 Eur (1307 : 2). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis,).

51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš šalių (ar vienos iš jų) nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl nepilnamečių vaikų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio:

1.2. Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 280 Eur kiekvienai mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei vaikų motinai V. J. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29322-842/2020 dalį dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

2.1) mėnesio lyginius savaitgalius vaikai praleidžia su tėvu M. S., kuris vaikus iš gyvenamosios vietos vaikus pasiima šeštadienį 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.;

2.2) kiekvieną trečiadienį vaikai praleidžia su tėvu M. S., kuris vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš gyvenamosios vietos, jei tai yra nedarbo diena, vaikai nakvoja pas atsakovą ir kitą rytą yra nuvežami į ugdymo įstaigą arba 18 val. parvežami į gyvenamąją vietą, jei tai yra nedarbo diena;

2.3) apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai privalo vienas kitą informuoti ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Šalys taip pat turi vieną kitą informuoti apie atostogų trukmę, vietą;

2.4) lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėvu M. S. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais šios dienos praleidžiamos su mama V. J. – M.;

2.5) nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31- sausio 1 d. vaikai praleidžia su tėvu. M. S. vaikus gruodžio 26 d. 10 val. pasiima iš gyvenamosios vietos ir į gyvenamąją vietą parveža tos dienos 18 val. Gruodžio 31 d. M. S. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 18 val.;

2.6) lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėčiu, antrąją su mama V. J. – M., nelyginiais metais atvirkščiai. Tėvas M. S. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausančios dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 18 val.;

2.7) lyginiais metais, vaikų kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, pirmąją atostogų pusę vaikai praleidžia su tėvu, antrąją su motina, nelyginiais metais atvirkščiai. M. S., kai jam priklauso pirmoji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima pirmadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža trečiadienį 18 val. Jei vaikų atostogos prasideda po savaitgalio su tėvu M. S., jis vaikų po savaitgalio bendravimo į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki trečiadienio 18 val. M. S., kai jam priklauso antroji atostogų pusė, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima ketvirtadienį 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža penktadienį 18 val., tuo atveju jei po šio laikotarpio yra tėvo bendravimo su vaikais savaitgalis, M. S. vaikų penktadienį į gyvenamąją vietą neparveža, vaikai lieka su juo iki sekmadienio 18 val.;

2.8) vaikų vasaros atostogų metu su vaikais kiekvienas iš tėvų atostogauja po 3 savaites. Šis laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba išdėstytas dalimis, bet ne trumpiau nei 1 savaitė iš eilės. Apie planuojamas atostogų savaites šalys viena kitą informuoja ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.;

2.9) vaikų gimimo dienos yra praleidžiamos su tuo tėčiu/mama, su kuriuo priklauso pagal matymosi grafiką. Su vaiku (ais) tą dieną nesantis tėtis/mama turi teisę susitikti su vaiku ir pasveikinti su gimimo diena;

2.10) Tėvo dieną vaikai visais atvejais praleidžia su tėčiu, Motinos dieną - su mama;

2.11) švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš reguliarų savaitgalių ir darbo dienų grafiką;

2.12) V. J. – M. privalo informuoti M. S. apie vaikų gyvenamąją vietą, jos pasikeitimus;

2.13) vaikai, tėvo bendravimo su jais laiku, negali būti išvežami į kitą miestą ar valstybę, nebent tai yra iš anksto suderintos vaikų atostogos su motina;

2.14) vaikai negali būti išvežami į kitą miestą ar užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui, jei vaikų tėvas nėra davęs tam sutikimo ir nėra nustatyta nauja vaikų bendravimo su M. S. tvarka;

2.15) vaikai dėl ligos su tėvu M. S. negali bendrauti tik tuo atveju, jei jiems dėl būklės skirtas lovos rėžimas arba dėl ligos pavojingumo negali išvykti iš gyvenamosios vietos, visais kitais atvejais vaikai su tėvu susitinka net ir ligos atveju. Liga, dėl kurios vaikai negali susitikti su M. S., turi būti nustatyta gydytojo;

2.16) V. J. – M. užtikrina vaikų tėvui M. S. sąlygas netrukdomai ir neribotai bendrauti su (duomenys neskelbtini) S. S. ir S. S. mobiliųjų įrenginių pagalba;

2.17) vaikų tėvui M. S. vykstant su vaikais į užsienio valstybę, vaikų motina V. J. – M. privalo duoti M. S. vaikų asmens dokumentus;

2.18) M. S., dėl itin svarčių priežasčių (laidotuvės, liga ar kt.) negalėdamas atvykti pasiimti vaikų turi informuoti apie tai V. J. – M. ne vėliau nei prieš 24 val.

2.19) laikyti, kad kai vėluojama paimti ar grąžinti vaikus Tvarkoje nustatytu konkrečiu laiku, 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu.

2.20 ) Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo M. S. bendravimo su (duomenys neskelbtini) S. S. ir S. S. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais;

2.21) Šalys vaikų klausimais bendrauja el. ryšių priemonėmis : M. S. kontaktai : (duomenys neskelbtini), V. J. – M. kontaktai: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. J. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas