Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 4 punktais, jam paskirtas laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. J. skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, A. J. paskirta 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. J. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. naudai priteista:

18 927,29 Eur (aštuoniolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt septyni eurai ir 29 centai) dydžio suma su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai turtinei žalai atlyginti,

9 000 Eur (devyni tūkstančiai eurų) dydžio suma su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai neturtinei žalai atlyginti.

M. B. patirtos vertimo išlaidos pripažintos procesinėmis išlaidomis ir iš A. J. nukentėjusiojo M. B. naudai išieškota 424 Eur (keturi šimtai dvidešimt keturi eurai) dydžio suma.

Iš A. J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. naudai išieškota 1452 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai) baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

2026 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas ir 2026 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. turtui: butui (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, paliktas galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, jos kvalifikavimas, bausmės paskyrimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir už ją skirdamas bausmę, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistojo A. J. gynėjas nesutinka su teismo sprendimu dėl turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų už vertimą priteisimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis M. B. 2026 m. sausio 7 d. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 128-157), kuris 2026 m. sausio 26 d. buvo patikslintas (2 t., b. l. 165-178) dėl turtinės, neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. civiliniu ieškiniu prašė iš A. J. jo naudai priteisti: 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 1 203,04 Eur sumą turtinei žalai, susidariusiai dėl gydymo, kuro išlaidų, neįvykus planuotoms vestuvėms, patirtų nuostolių; 17 896 Eur turtinės žalos atlyginimą, kaip negautas pajamas, negalėjus dirbti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; pripažinti proceso išlaidas ir jas priteisti dėl atlikto dokumentų vertimo; priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal pateiktus rašytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies: neturtinės žalos dydį sumažino iki 17 000 Eur ir iš kaltinamojo A. J. priteisė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. 9 000 Eur dydžio sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą, įvertinus kaltinamojo jau atlygintą 8 000 Eur sumą, su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio dalis (įvertinus jau atlygintą 280,38 Eur turtinės žalos dydį dėl gydymosi išlaidų) dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinta visiškai ir iš A. J. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. naudai priteista 18 927,29 Eur (35,31 Eur (kuro išlaidos) + 99,98 Eur (lėktuvo bilietas) + 896 Eur (išlaidos neįvykus vestuvėms) + 17 896 Eur (negautos pajamos negalėjus dirbti)) dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti, su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusiojo M. B. patirtas 424 Eur išlaidas dėl vertimo paslaugų pripažino procesinėmis išlaidomis ir priteisė jas iš A. J. nukentėjusiojo M. B. naudai. Taip pat teismas priteisė nukentėjusiajam M. B. iš A. J. 1452 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Dėl neturtinės žalos

Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, priteistinos neturtinės žalos dydžiai analogiškose bylose didžiąja dalimi priklauso nuo galimybės ateityje dirbti, pilnavertiškai gyventi, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik subjektyviu paties nukentėjusiojo pateiktu sveikatos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie sukeltas negrįžtamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kas turi įtakos priteistinam neturtinės žalos dydžiui. Nustatytu atveju padaryta neturtinė žala turėtų būti vertinama 8 000 Eur, tai yra tokia suma, kurią jau yra atlyginęs nuteistasis nukentėjusiajam.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir panašiai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtos A. J. tyčinės veikos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė fizinius išgyvenimus (skausmą, operaciją, gydymą ligoninėje apie tris savaites, negalėjimą pasirūpinti savimi, 24-ių dienų reabilitaciją sanatorijoje bei po to tęstą ambulatorinį gydymą), psichologinį sukrėtimą, tai, kad patirta trauma kėlė realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, gyvenimo kokybės sumažėjimą (kurį laiką gydytojai uždraudė sportuoti, dirbti fizinį darbą, keliauti lėktuvu), sugriuvusius ateities planus (dėl patirtų sužalojimų atšauktos vestuvės, buvo nedarbingas), akcentavo tai, kad nukentėjusysis patiria papildomus nepatogumus dalyvaudamas baudžiamajame procese. Kartu teismas įvertino ir į tai, jog kaltinamasis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, sutiko atlyginti tokią žalą, kokią teismas nustatys, yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, kas sudarė pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendė, jog nukentėjusiojo M. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur, yra per didelis, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl jis yra mažintinas ir priteisė nukentėjusiajam 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad tiek apeliantas apeliaciniame skunde, tiek nukentėjusiojo M. B. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 iki 40 000 Eur, o didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan.

Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visų reikšmingų aplinkybių visumą – nuteistojo atlikto neteisėto smurtinio veiksmo pobūdį, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, dėl jų patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, gydymosi trukmę bei tai, kad byloje nėra duomenų apie sužalojimų sukeltus liekamuosius reiškinius, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 17 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje formuojamus neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymo kriterijus, toks žalos atlyginimo dydis neatitinka panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų ir neužtikrina teisingo bei proporcingo žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. B. nurodė, kad jo gydymas yra tęsiamas, teismui pateikė tai patvirtinančius 2025 m. lapkričio 13 d., 2026 m. sausio 13 d., 2026 m. sausio 29 d., 2026 m. vasario 17 d., 2026 m. vasario 24 d. ambulatorinių apsilankymų pas specialistus aprašymus (3 t., b. l. 70-77). Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad medicininiuose dokumentuose fiksuojami nukentėjusiojo nusiskundimai sveikata yra betarpiškai susiję su jo patirtais sužalojimais 2025 m. rugpjūčio 24 d.

Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar nukentėjusiajam ateityje bus reikalingas tolesnis gydymas ar reabilitacija, kokios yra medicinos specialistų prognozės dėl jo sveikatos būklės ir galimų patirtų sužalojimų pasekmių. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų netekęs darbingumo ilgesniam laikotarpiui ar kad šie sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamų neigiamų padarinių jo sveikatai. 2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje nukentėjusysis M. B. nurodė, kad jau gali pradėti dirbti, nes sveikata tai leidžia ir 2026 m. balandžio 24 d. turi išskristi dirbti į Islandiją. Aplinkybę, kad M. B. nuo 2026 m. balandžio 25 d. grįžo ir toliau dirba Islandijos įmonėje (duomenys neskelbtini) patvirtina ir bylos duomenys (3 t., b. l. 178-179), todėl darytina išvada, kad jo fizinė sveikatos būklė yra pakankamai pagerėjusi.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir mastą, jų sukeltus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, gydymosi trukmę, byloje nustatytas kitas reikšmingas aplinkybes bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 12 000 Eur, kuris mažinamas 8 000 Eur, savanoriškai nuteistojo A. J. atlyginta neturtine žala.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant neturtinės žalos dydį, teismas turėjo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį dėl nukentėjusiojo nederamo elgesio bendraujant su A. J. prieš pat aptariamą įvykį (nukentėjusysis nepagarbiai, įžeidžiai kalbėjo su A. J.) ir kad šiuo atveju teismas turėjo įvertinti tai, kad pasekmes M. B. iš esmės sukėlė neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai, šiam inicijavus konfliktą su A. J.. Sutikti su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nors nukentėjusysis pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus ir tikrai galėjo nepagarbiai bendrauti su kaltinamuoju, tačiau teismas to nevertino kaip aplinkybės, mažinančios priteistinos neturtinės žalos dydį ir nurodė motyvus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, paties A. J. parodymų matyti, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, nekėlė jokios grėsmės, įvykio metu sėdėjo lauke ant suoliuko, o A. J. pats prie jo priėjo ir sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Kaip nurodė pats A. J., smūgį nukentėjusiam sudavė susinervinęs, kad nukentėjusysis atsisakė su juo bendrauti, buvo arogantiškas, keikėsi, tačiau nukentėjusysis jo nepuolė, savo elgesio nepateisina, į nukentėjusiojo elgesį nereikėjo atsakyti smurtu. Taigi, šioje byloje nustatyta, o ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo pavojingas tiek, kad išprovokuotų A. J. smurtinį elgesį, todėl apelianto argumentai nepagrįsti, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl turtinės žalos

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje buvo nuspręsta M. B. naudai priteisti 18 927,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi objektyviai pagrįstas buvo tik 280,38 Eur ieškovo turtinis reikalavimas susijęs su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, kuris jau yra atlygintas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Visiškas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktas ir šiuose punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).‏‏‎ ‏‏‎

Dėl išlaidų, susijusių su vestuvių organizavimu

Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovo M. B. prašomos atlyginti su planuotomis vestuvėmis susijusios išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo turtinės žalos, nėra konkrečiai įrodytos. Byloje nėra sutarčių, dėl ko buvo reikalingas fotografas ar dekoratorius, kaip konkrečiai buvo sutartas avanso grąžinimo ar negrąžinimo klausimas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. dėl neįvykusių vestuvių civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 99,98 Eur dėl lėktuvo bilieto (povestuvinė kelionė į (duomenys neskelbtini)) ir 896 Eur dėl kitų patirtų išlaidų organizuojant vestuves (avansai už salės nuomą, fotografo, dekoratoriaus paslaugas, kiti mokėjimai), bei pateikė šiuos mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad M. B. vestuvės neįvyko dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir vestuvių dienai, 2025 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusysis vis dar tęsė gydymą, bei tuo, kad organizuojant vestuves išlaidos yra neišvengiamos, nurodyti mokėjimai atlikti. Visgi, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl neįvykusių vestuvių ir povestuvinės kelionės nukentėjusysis faktiškai patyrė nurodytas išlaidas ir kad jos jam nebuvo kompensuotos ar grąžintos. Nukentėjusysis nepateikė paslaugų teikimo sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti esmines paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant avansinių mokėjimų grąžinimo ar negrąžinimo tvarką bei galimybę paslaugas perkelti į kitą laiką. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už vestuvių organizavimo ar kitas susijusias paslaugas sumokėti avansai nebuvo grąžinti, taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad dėl neįvykusios povestuvinės kelionės nebuvo grąžintos (kompensuotos) lėšos už įsigytus lėktuvo bilietus. Vien aplinkybė, jog suplanuotos vestuvės ir povestuvinė kelionė neįvyko, savaime nepatvirtina faktiškai patirtos ir neatlygintos turtinės žalos. Kadangi reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje nėra pagrįstas objektyviais ir patikimais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo šią turtinės žalos dalį priteisti.

Dėl kelionių išlaidų

Apeliaciniame skunde A. J. atstovas nesutinka su civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 35,31 Eur suma dėl kuro išlaidų. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų kur konkrečiai tos išlaidos buvo patirtos, kokia transporto priemone ir kur buvo vykta, ir net nukentėjusysis M. B. to negalėjo nurodyti. Sutikti su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad kartu su 2026 m. sausio 7 d. civiliniu ieškiniu yra pateikti du kuro kvitai 19,02 Eur ir 16,29 Eur (viso 35,31 Eur), kurių datos 2025 m. rugsėjo 9 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. (2 t., b. l. 138). Nukentėjusysis M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai neprisimena, kur pagal kuro kvitus važiavo, bet turbūt tai buvo kelionė į sanatoriją, po įvykio nukentėjusysis pats nevairavo, jį vežiojo uošvis. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina Valstybinės ligonių kasos pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad M. B. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. spalio 3 d. buvo teiktos reabilitacijos paslaugos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis į sanatoriją vyko iš (duomenys neskelbtini), o jo reabilitacijos sanatorijoje būtinybę lėmė neteisėti A. J. veiksmai. Byloje pateikti kuro pirkimo kvitai ir nukentėjusiojo reabilitaciją patvirtinantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad kelionės buvo realiai vykdomos ir tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo gydymu bei reabilitacija. Atsižvelgiant į tai, kelionės išlaidos nėra hipotetinės ar grindžiamos vien nukentėjusiojo paaiškinimais – jų faktinį patyrimą patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys. Taip pat egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių nukentėjusiajam buvo reikalinga reabilitacija sanatorijoje, ir dėl šios reabilitacijos patirtų kelionės išlaidų. Todėl byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusysis realiai patyrė kelionės išlaidas, o nurodyta 35,31 Eur turtinė žala yra pagrįsta bei tiesiogiai susijusi su nuteistojo A. J. neteisėtais veiksmais.

Dėl negautų pajamų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas pakankamai didelę 17 896 Eur sumą nukentėjusiojo naudai negautų pajamų iš A. J. už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., savo procesinį sprendimą grindė tiktai prielaidomis. Teismas kritiškai nevertino pačios darbo sutarties ir vėliau teiktų nukentėjusiojo aiškinamųjų darbo sutarties raštų, nepagrindė sprendimo skaičiuoti negautas pajamas už dirbtus paskutinius tris mėnesius, byloje nebuvo jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę M. B. laikiną nedarbingumą nurodytu laikotarpiu, neaišku, ar nukentėjusiam nebuvo mokama ligos pašalpa, neaišku kiek laiko nukentėjusysis buvo numatęs būti atostogose Lietuvoje, teismas netikrino nukentėjusiojo įrodymų patikimumo, neįvertino gautų pajamų dydžio priklausymo nuo darbo Islandijoje sezoniškumo ir dirbtų viršvalandžių. Pažymėtina, kad tuos pačius argumentus dėl negautų pajamų nukentėjusiajam priteisimo nuteistojo A. J. atstovas nurodė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. buvo sužalotas A. J. tyčiniu smurtiniu ir neteisėtu veiksmu, smūgiu į galvos sritį, dėl ko M. B. pargriuvęs ir susitrenkęs galvą patyrė sužalojimus, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, šiuo atveju neginčytina, kad nukentėjusysis M. B. turi teisę į patirtos žalos, susijusios su kito asmens – A. J. veiksmais jam padarytu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, taip pat ir į negautų pajamų atlyginimą.

Iš byloje esančios 2025 m. gegužės 28 d. sudarytos M. B. su Islandijos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties (2 t., b. l. 169-170) matyti, kad M. B. nuo 2025 m. gegužės 28 d. įdarbinamas visu etatu (100 proc.), statybininko pareigose, jo darbo laikas nuo 07.30 val. iki 16.00 val., susitartas dieninis ir viršvalandinis darbo užmokestis. Tačiau darbo sutartyje nurodytas ir tekstas, jog taikomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, po kurio darbo santykiai laikomi neterminuotais. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar M. B. darbo sutartis buvo neterminuota (jai taikomas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis), ir ar darbo santykiai nebuvo nutrūkę pastarajam parvykus į Lietuvą, tai yra dar iki nusikalstamos veikos padarymo – 2025 m. rugpjūčio 24 d. Nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus (M. B. ir darbdavio susirašinėjimą, 2026 m. kovo 16 d. patvirtinimą dėl darbo), kuriuose nurodoma, kad M. B. yra įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), jo darbo sutartis yra neterminuota, jai netaikomas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, jis nėra atleistas ar kitaip nutraukęs darbo santykių (3 t., b. l. 34-40). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šiais įrodymais remdamasis, pagrįstai priėjo išvadą, kad M. B. darbo sutartis su Islandijos įmone buvo neterminuota ir galiojanti tiek įvykio metu, tiek bylą teisme nagrinėjant. Pažymėtina, jog šias aplinkybes pavirtina ir apeliaciniame teisme pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad M. B. nuo 2026 m. balandžio 25 d. toliau dirba ir gauna pajamas toje pačioje Islandijos įmonėje (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad įvykusios nusikalstamos veikos prieš M. B. metu jo darbo santykiai su Islandijos įmone (duomenys neskelbtini) nebuvo pasibaigę ar nutrūkę, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad M. B. pajamos iš darbinės veiklos buvo numatytos gauti iš anksto, nukentėjusysis pagrįstai tikėjosi jas gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau dėl šių veiksmų planuotų pajamų negavo.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar jam nebuvo mokama pašalpa už nedarbo laikotarpį. Visgi nukentėjusysis tvirtino, kad jis jokios išmokos iš darbdavio negavo, nes buvo sužalotas būdamas Lietuvoje, be to, žodiniu susitarimu su darbdaviu tuo metu Lietuvoje atostogavo (įsakymo atostogoms nebuvo, jos nebuvo apmokėtos), buvo grįžęs dėl 2025 m. rugsėjo 13 d. įvyksiančių savo vestuvių ir pagal susitarimą su darbdaviu, į darbą turėjo grįžti 2025 m. spalio 1 d. Be to, Lietuvoje taip pat negavo jokių išmokų, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad po sužalojimo nukentėjusysis visą nedarbingumo laiką buvo Lietuvoje, nes čia gydėsi, atliko reabilitaciją ir lankėsi pas specialistus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad jis Islandijoje į medikus nesikreipė, dėl to tiek minėtoje šalyje, Lietuvoje jam ir nebuvo mokama ligos pašalpa ar kitokios išmokos.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę M. B. laikiną nedarbingumą nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. (negalėjimo dirbti fizinio darbo dėl patirtos traumos). Teisėjų kolegija, su šiuo skundo argumentu nesutinka. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo gydomas ligoninėje dėl A. J. neteisėtais veiksmais padaryto sužalojimo – galvos sumušimo, pasireiškusio dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžiu nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, smilkinkaulio speninę dalį ir vidurinės ausies kanalo sritį, dešinės ausies landos žaizdos, dešinės smegenų dangalų arterijos šakų plyšimo, ūminio kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momeninėje-kaktinėje-smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės-smilkininės skilčių ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu. Nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. spalio 3 d. buvo reabilitacijoje sanatorijoje (duomenys neskelbtini), be to, 2025 m. lapkričio 10 d., 13 d., 21 d. teiktos medicininės paslaugos, susijusios su šio įvykio metu patirtu sužalojimu (2 t., b. l. 121). Taip pat iš byloje pateiktų ambulatorinių apsilankymo aprašymų matyti, kad pas atitinkamos srities specialistus lankėsi ir 2026 m. sausio 13 d. bei 29 d., o gydymas (dienos stacionaro atvejis) užbaigtas 2026 m. vasario 4 d., tačiau iš byloje pateiktų 2026 m. vasario 17 d. ir 2026 m. vasario 24 d. ambulatorinių apsilankymų pas specialistus matyti, kad gydymas buvo tęsiamas ir toliau (3 t., b. l. 70-77). Nukentėjusysis teisme parodė, kad gydytojai jam buvo pasakę, kad šis negali dirbti fizinio darbo dėl patirtos traumos (tai užfiksuota 2026 m. sausio 13 d. apsilankymo pas neurologą metu). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusysis nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. negalėjo dirbti ne todėl, kad pats nenorėjo dirbti, o todėl, kad dėl patirtos traumos fiziškai negalėjo dirbti.

Nukentėjusysis, reikšdamas reikalavimą dėl 17 896 Eur negautų pajamų priteisimo, nurodė, kad jis nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. buvo nedarbingas ir negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei būtų dirbęs Islandijos įmonėje (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde A. J. gynėjas nesutinka su negautų pajamų dydžiu, teigia, kad M. B. negautų pajamų suma nurodytu laikotarpiu skundžiamame nuosprendyje grindžiama tik prielaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. B. pagal 2025 m. gegužės 28 d. sudarytą darbo sutartį dirbo Islandijos įmonėje (duomenys neskelbtini), ir jo darbo sutartis įvykusios nusikalstamos veikos prieš M. B. metu su šia įmone, galiojo. Byloje pateikti darbo užmokesčio lapeliai, pagal kuriuos M. B. už 2025 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 783 139 Islandijos kronų (5 495,61 Eur civilinio ieškinio pateikimo dienai), 2025 m. liepos mėnesį M. B. išmokėta 633 982 Islandijos kronų (4 449,91 Eur), 2025 m. rugpjūčio mėnesį M. B. išmokėta 495 680 Islandijos kronų (3 478,40 Eur) (2 t., b. l. 171-176). Pagal pateiktus dokumentus, už paskutinius 3 dirbtus mėnesius, M. B. vidutiniškai buvo išmokėta 4 474,31 Eur, o negaunant pajamų už 4 mėnesius, nukentėjusiojo vertinimu, tai sudaro 17 896 Eur dydžio sumą. Nukentėjusysis M. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iki įvykio dirbo Islandijoje, ten įsidarbino 2025 m. gegužės 27 d., darbo sutartis buvo neterminuota, toje kompanijoje jis buvo dirbęs ir anksčiau 3 metus, jo mėnesinis atlyginimas buvo apie 4000 Eur į rankas, alga susidėjo iš darbo valandų ir viršvalandžių, visą laiką gaudavo panašias sumas. M. B. teiginius dėl gaunamos algos dydžio patvirtina ir apeliaciniam teismui jo atstovo pateikti dokumentai, apie M. B. šiuo metu gaunamas pajamas dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini), 2026 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, kurios netgi didesnės nei paskaičiuotas jo negautų pajamų vidurkis civilinio ieškinio pateikimo dienai (3 t., b. l. 180-185).

Minėta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tikslų nukentėjusiojo negautų pajamų už 4 mėnesius (nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d.) dydį, o taip pat ir galimybių jį tiksliai apskaičiuoti, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusysis M. B. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, buvo susitarta dėl tikslaus viršvalandinio darbo laiko. Tačiau iš 2025 m. gegužės 28 d. M. B. darbo sutarties su Islandijos įmone (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B. nustatytas pagrindinis darbo laikas buvo nuo 07.30 val. iki 16.00 val., darbo sutartimi susitarta ne tik dėl darbo užmokesčio už dieninį, bet ir už viršvalandinį darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys darbo užmokesčio lapeliai, taip pat ir apeliaciniam teismui pateikti ir už 2026 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius, M. B. parodymai, bei darbdavio Islandijos įmonės (duomenys neskelbtini)raštai patvirtina, jog M. B. įmonėje kas mėnesį dirbo viršvalandinį darbą ir už tai gaudavo atlyginimą, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog šios darbinės veiklos pajamos (tiek už dieninį, tiek už viršvalandinį darbą) buvo numatytos gauti iš anksto, nukentėjusysis turėjo pagrindą tikėtis jas gauti esant normaliai veiklai.

Pirmosios instancijos teismas M. B. negautų pajamų už 4 mėnesius (nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d.) dydį – 17 896 Eur, paskaičiavo atsižvelgdamas į M. B. vidutines gautas pajamas dirbus paskutinius tris mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks negautų pajamų dydžio nustatymo būdas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis ne tik CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir teismų praktiką, todėl konstatuotina, jog aptariamas ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Apeliacinio skundo argumentai dėl gautų pajamų dydžio priklausymo nuo darbo Islandijoje sezoniškumo ir dirbtų viršvalandžių atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš A. J. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. naudai priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, vertindama visą nukentėjusiajam M. B. priteisiamos neturtinės ir turtinės žalos dydį, konstatuoja, jog jis atitinka šios bylos faktines aplinkybes, svarbiausius nustatymo kriterijus, bei teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, jog nuteistasis A. J. yra jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas, turi turto, todėl šioje byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už sunkaus nusikaltimo padarymą jam paskyrus žymiai švelnesnę bausmę nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei paskyrus įpareigojimus, leidžiančius nuteistajam dirbti, nuteistasis turės galimybes šią žalą atlyginti.

Dėl proceso išlaidų už vertimą

Apeliantas skunde teigia, kad objektyviai neįrodžius negautų pajamų, teismas nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino visas išlaidas, o būtent 424 Eur, susijusių su rašytinių dokumentų vertimu iš islandų į lietuvių kalbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. B. byloje pateikė civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus apie jo darbinę veiklą Islandijoje ir gaunamas pajamas. Dalis teiktų įrodymų buvo surašyti ne lietuvių kalba, todėl į bylą buvo teikiami išversti dokumentai, už kurių vertimą M. B. sumokėjo 424 Eur (2 t., b. l. 177-178; 3 t., b. l. 32-33). Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas vertėjui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui teikė jo darbinę veiklą Islandijoje ir gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išversti iš islandų į lietuvių kalbą, šie dokumentai buvo reikšmingi tiek grindžiant civilinį ieškinį, tiek teismui sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo (ieškinio dalis dėl negautų pajamų yra tenkinama visiškai), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtas vertimo išlaidas (424 Eur) pagrįstai pripažino procesinėmis išlaidomis ir jas nusprendė išieškoti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiojo M. B. naudai (BPK 103 str.).

Dėl proceso ir atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-162-648/2021).

Kartu su atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo M. B. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismo posėdžio metu šį prašymą papildė, prašydamas iš nuteistojo taip pat priteisti vertimo išlaidas.

Iš 2026 m. birželio 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo matyti, kad advokatui Ramūnui Dobrovolskiui už susipažinimą su apeliaciniu skundu, konsultaciją, atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėta 726 Eur (3 t., b. l. 172-173). Taip pat, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismui pateikė papildomus, darbą ir gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus, ir jų vertimą iš islandų į lietuvių kalbą, taip pat 74 Eur išlaidas už šių dokumentų vertimą patvirtinančius dokumentus – 2026 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą (3 t., b. l. 186-187).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 46-47 punktuose nurodytas teisės nuostatas, tais pačiais argumentais, nukentėjusiojo M. B. 74 Eur išlaidas, susidariusias dėl dokumentų vertimo apeliaciniame procese, pripažįsta proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš nuteistojo.

Pažymėtina, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl priteisto civilinio ieškinio, proceso išlaidų, kuris tenkinamas iš dalies – apelianto naudai mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis, nepriteisiama dalis turtinės žalos, tačiau kita skundžiama nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, jog byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka per vieną teismo posėdį, konstatuoja, jog nukentėjusiojo prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, šių išlaidų atlyginimas nukentėjusiajam M. B. priteistinas iš nuteistojo A. J..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio išsprendimo.

Sumažinti nukentėjusiam M. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų).

Sumažinti nukentėjusiam M. B. priteistos turtinės žalos dydį iki 17 931,31 Eur (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno euro trisdešimt vieno cento).

Priteisti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiajam M. B. 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) proceso išlaidų (už dokumentų vertimą) apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo A. J. nukentėjusiojo M. B. naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.