Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mariaus Venckaus ir nukentėjusiojo S. S. atstovo advokato Irmanto Motužio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 19 d.

Iš J. D. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 2 756,24 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – VSDF) – 2 176,29 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S. – 1 651,66 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. ieškinio dalis atmesta.

Iš J. D. išieškotos byloje dalyvavusio nukentėjusiojo S. S. proceso išlaidos atstovo pagalbai apmokėti – 1 500 Eur.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo S. S. atstovo advokato Irmanto Motužio skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos bei apeliacinio proceso metu ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad: nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nuteistajam tinkamai individualizuota bausmė, priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, keisti nuosprendžio dalį dėl VSDF civilinio ieškinio teisinio pagrindo nėra; nukentėjusiojo S. S. atstovo apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turtinės žalos dydį, į nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį neįtraukdamas jo (S. S.) gaunamų komandiruotpinigių, kurie pagal Direktyvą 96/71/EB ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikytini darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką, padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidų bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. D. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 1 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad J. D. sprendė tik asmeninio pobūdžio konfliktą, kuriam įtakos turėjo ankstesni nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai.

Dėl J. D. kaltės

13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-118-976/2015, Nr. 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-244-303/2018).

Dėl bausmės

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

18. Dėl nuteistojo gynėjo prašymo atsižvelgti į baudžiamojoje byloje esančią specialisto išvadą Nr. 95TPK-363 pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialistė, remdamasi jai pateiktais medicininiais dokumentais, konstatavo, kad nuteistajam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 171). Atsižvelgus į šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi J. D. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Vis dėlto iš byloje esančio 2023 m. spalio 13 d. – spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 856TPK-196/2023 matyti, kad J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti, taip pat gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (t. 3, b. l. 9–16). Taigi, nuteistojo gynėjo argumentas, kuriuo grindžiama J. D. pablogėjusi psichinė būklė bei nurodoma, kad šis negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų bei nuteistojo elgesio teisminio nagrinėjimo metu yra nepagrįsti. J. D. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu suprato įvykio aplinkybes ir galėjo duoti parodymus, o nuteistajam nustatytos sveikatos problemos ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kt.) įtakos nusikalstamos veikos aplinkybių suvokimui neturėjo.

19. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo J. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020, Nr. 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

21. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. D. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus, jų pobūdį, nusikaltimo sunkumą, baigtumą, kaltės formą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, be kita ko, ir į tai, kad nebuvo nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje įtvirtinta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi teismas nuteistajam skirtinos bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistajam J. D. paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę ir vertintina kaip teisinga. Šios išvados nepaneigia ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. 95TPK-363, patvirtinanti nuteistojo psichinės sveikatos problemas, kadangi nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmus suprato ir galėjo juos valdyti, taip pat ir galėjo duoti parodymas apie savo padarytą nusikalstamą veiką.

24. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas tiek iki naujosios redakcijos įsigaliojimo, tiek ir po jos sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, ir kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).

26. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam J. D. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių J. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat išimtinių aplinkybių, susijusių su J. D. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. D. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes J. D., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, jog nuteistajam J. D. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai individualizuota, tad jos švelninti nėra pagrindo.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio išsprendimo

29. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiais atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

31. Vis dėlto pagal formuojamą teismų praktiką šis pažeidimas – civilinio ieškinio pateikimas praleidus BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – savaime nesudaro pagrindo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio ir palikti jį nenagrinėtą. Spręsdamas šį klausimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BPK 1 straipsnio nuostatomis, protingumo, teisingumo, procesinės ekonomijos ir kitais principais bei įvertina civilinio ieškinio pavėluoto pateikimo priežastis, civilinio ieškovo aktyvumą ginant pažeistas teises, civilinio ieškovo, kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių teisių užtikrinimą bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2024).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pranešė apie gautą VSDF civilinį ieškinį ir pateikė susipažinti. Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prieštaravo civilinio ieškinio priėmimui, tačiau taip pat nurodė, kad, teismui nusprendus priimti civilinį ieškinį, į posėdį kviestinas VSDF atstovas. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi civilinį ieškinį priėmė (t. 5, b. l. 11–16). 2024 m. rugsėjo 3 d. teisiamojo posėdžio metu teismas informavo proceso dalyvius apie gautą VSDF patikslintą civilinį ieškinį ir jį pagarsino. Teisiamojo posėdžio metu apklausta VSDF atstovė nurodė, kad apie nusikalstamą veiką sužinojo vėliau, VSDF buvo aktyvus ir siekė išsiaiškinti baudžiamosios bylos eigą, tačiau institucijos, į kurias VSDF kreipėsi, nepateikė atsakymo, o 2024 m. liepos mėnesį, iš Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos buvo gautas atsakymas, kad baudžiamoji byla perduota į teismą (t. 5, b. l. 48–56). Nuteistojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė VSDF civilinio ieškinio netenkinti, kadangi jis buvo paduotas praleidus nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu VSDF civilinį ieškinį tenkino visiškai, nustatęs, kad nukentėjusysis S. S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo gydomas Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondui sudaro 2 176,29 Eur ir šią sumą priteisė iš nuteistojo J. D.. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VSDF civilinis ieškinys buvo pareikštas praleidus terminą, tačiau, pirmosios instancijos teismui priėmus civilinį ieškinį, nebuvo pažeistos nuteistojo teisės: nuteistasis ir nuteistojo gynėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl civilinio ieškinio, užduoti klausimų civilinės ieškovės VSDF atstovei. Be kita ko, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas VSDF civilinio ieškinio pagrįstumo neginčija. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį ikiteisminį tyrimą (tą patvirtinto ir teisiamojo posėdžio metu apklausta civilinės ieškovės atstovė). Pažymėtina, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, nepareiškus baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio, išlieka teisė civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, t. y. nagrinėjamuoju atveju tenkinus nuteistojo gynėjo prašymą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu, VSDF turėtų teisę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, dėl ko nuteistasis galėtų patirti ir papildomas procesines išlaidas.

Dėl nukentėjusiajam S. S. priteistos turtinės žalos atlyginimo

34. Nukentėjusiojo S. S. atstovo argumentai dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo neatsižvelgus į komandiruotpinigius yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai suskaičiavo nukentėjusiojo S. S. negautų pajamų dydį.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vidutinį darbo užmokestį ir vidutinį dienos užmokestį vadovavosi nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytu laikotarpiu – 2022 m. balandžio – birželio mėnesiais, t. y. laikotarpiu, per kurį nukentėjusysis gavo pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamą atlygimą ir nustatė, kad 2022 m. balandžio – birželio mėnesiais vidutinio darbo užmokesčio suma – 1 742,04 Eur, o vidutinis dienos darbo užmokestis – 82,95 Eur. Vis dėlto, nustatant vidutinį darbo užmokestį ir vidutinį dienos darbo užmokestį, įskaičiuotini nukentėjusiajam S. S. mokami komandiruotpinigiai ir nustatytina, kad nukentėjusiajam 2022 m. balandžio – birželio mėn. vidutinis darbo užmokestis – 2 304,33 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis – 109,73 Eur. Taigi, laikytina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 17 d. nukentėjusiojo S. S. vidutinis darbo užmokestis sudaro 25 018,44 Eur (109,73x18+10x2 304,33). Šiuo laikotarpiu nukentėjusiajam S. S. buvo išmokėta ligos išmoka – 17 261,84 Eur (t. 4, b. l. 169). Taigi, nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 17 d. S. S. negautas pajamas sudaro skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio (25 018,44 Eur) ir šiuo laikotarpiu nukentėjusiajam mokėtos ligos išmokos (17 261,84 Eur) – 7 756,6 Eur, kurie išieškotini iš nuteistojo J. D..

38. Nukentėjusiojo S. S. gynėjas taip pat ginčija ir turtinės žalos dydį laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. laikotarpiu nuo nukentėjusiojo S. S. darbo sutarties nutraukimo, bei nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų bei atliekamų darbo funkcijų (elektriko darbo) buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, šiuo laikotarpiu negautos pajamos neturi būti siejamos su netekto darbingumo procentine išraiška. Teisėjų kolegija su šiais nukentėjusiojo S. S. atstovo argumentais nesutinka.

39. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl priteistinos sumos negautoms pajamoms atlyginti dydžio, būtina svarstyti netekto darbingumo procento įtaką, kartu atsižvelgiant į individualią situaciją: žymią netekto darbingumo dalį, amžių, realias galimybes įsidarbinti ir pasinaudoti likusia darbingumo dalimi bei kt. Net ir įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam nebūtinai turi būti priteista 100 procentų jo iki nusikalstamos veikos padarymo gautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

40. Nukentėjusiojo S. S. atstovas nurodo, kad nukentėjusysis dėl J. D. padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių negalėjo tęsti darbo iki įvykio dirbamoje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte, kaip pažymi nukentėjusiojo atstovas, nurodoma, kad atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus išvadą, kad S. S. negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – darbo, susijusio su nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais, S. S. negali dirbti iki nusikalstamos veikos padarymo einamų elektriko pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam S. S. buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) metų. Ir nors nusikalstama veika buvo sutrikdyta sveikata, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo sveikata gerėjo – VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“ stacionaro epikrizėje nurodoma, kad po operacijos žaizdos gyja gerai, pacientui rekomenduojama tęsti aktyvią ir pasyvią pirštų mankštą, aktyviai naudotis ranka (t. 5, b. l. 43). Taigi, nukentėjusysis S. S. ranką galėjo valdyti ir, nors dėl sužalojimų tęsti iki nusikalstamos veikos padarymo einamo darbo negalėjo, tačiau nukentėjusiojo atstovo skunde nurodomu laikotarpiu nebuvo visiškai nedarbingas ir turėjo galimybę dirbti. Tai, kad nukentėjusysis tęsė darbą patvirtinta ir nukentėjusiojo S. S. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti dokumentai: 1) tarp nukentėjusiojo S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta neterminuota 2024 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. 188, kuria S. S. įsipareigojo pradėti dirbti 2024 m. rugpjūčio 8 d.; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo lapeliai S. S., kuriais užfiksuotas nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio S. S. mokamo atlyginimo dydis. Be kita ko, nukentėjusysis apklaustas apeliaciniame teisme nurodė, kad nedarbingumas jam nebuvo pratęstas, todėl jam teko įsidarbinti. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai negautų pajamų dydį aktualiu laikotarpiu nustatė atsižvelgdamas į nukentėjusiojo S. S. netekto darbingumo procentinę išraišką. Vis dėto, perskaičiavus vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo dienos užmokesčio dydžius, nustatytina, kad nukentėjusiajam nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2024 m. liepos 31 d. atlygintini 9 826,32 Eur (21 836,27x0,45). Šiuo laikotarpiu nukentėjusiajam S. S. išmokėta netekto darbingumo / negalios pensija (1 963,82 Eur), socialinio draudimo išmokos (9 210,76 Eur), kurios, kaip pirmosios instancijos teismas konstatavo, visiškai padengia S. S. dėl iš dalies prarasto nedarbingumo suskaičiuotas negautas pajamas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nukentėjusiajam S. S. negautos pajamos buvo atlygintos socialinio draudimo išmokomis ir aktualiu laikotarpiu mokėta nedarbingumo / negalios pensija, todėl iš J. D. papildomai nepriteisiamos.

Dėl neturtinės žalos

41. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo kaltės formą, nuteistojo finansinę padėtį ir padarytos turtinės žalos dydį, priteisė 20 000 Eur neturtinės žalos, tačiau šis neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas. Teisėjų kolegija atmeta šį nuteistojo gynėjo argumentą.

42. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-64-654/2024). Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), vis dėlto, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-70-458/2020).???

43. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, įvertinami po nusikalstamos veikos atsiradę neigiami padariniai, kuriuos teismas nustato atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, jo mastą. Tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria ilgalaikes pasekmes, be kita ko, išliekančias visą gyvenimą, pavyzdžiui, netenka darbingumo ir taip suprastėja nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar ribojama įprasta veikla, yra padaroma didesnė žala, kuri atitinkamai įvertinama ir didesne pinigų suma. Taip pat privalu įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, nusikaltimo sunkumą ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam S. S. yra padaryta dėl nuteistojo J. D. nusikalstamų veiksmų. Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam S. S. dėl J. D. padarytos nusikalstamos veikos teko iškęsti ilgą ir varginantį gydymo procesą: nukentėjusysis S. S. buvo operuojamas (t. 5, b. l. 44), nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. spalio 17 d. buvo nedarbingas (t. 5, b. l. 39), vėliau nuo 2023 m. spalio 17 d. jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (t. 5, b. l. 44). Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusysis sužalojimų gydymo metu patyrė fizinį skausmą bei nepatogumus – nukentėjusysis skundėsi skausmu, plintančiu iš rankos į petį, todėl negalėjo judinti rankos, nuėmus gipsą S. S. rankos taip pat negalėjo judinti, po reabilitacijos rankos judesiai liko riboti (t. 5, b. l. 43). S. S. dėl ilgo gydymo proceso ir darbo pobūdžio buvo priverstas išeiti iš darbo (t. 5, b. l. 45), keisti ir darbo pobūdį, kadangi dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų nuteistasis elektriku dirbti nebegali, dėl to, remiantis apeliaciniame procese nukentėjusiojo pateiktais duomenimis, nukentėjusysis gauna ir mažesnį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad ir šiuo metu apsunktina jo buitis, sunkesnių daiktų neišlaiko, ranką turi nuolat mankštinti. Nukentėjusiajam nusikaltimu buvo sukelti negrįžtami padariniai – pažeisti odos nervai, tiesiamosios sausgyslės, stipiniai ir alkūniniai nervai, o šių sužalojimų išgydyti, kaip teigė nukentėjusysis, medicininių galimybių nėra. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos būklės, profesinės veiklos, nukentėjusiajam teko keisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į pirmiau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad J. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, naudodamas peilį bei pavojingai juo mosuodamas ir taip nukentėjusiajam sukeldamas baimę. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis ir po įvykio baugino nukentėjusįjį. Pavyzdžiui, 2023 m. spalio 31 d. gautas S. S. pranešimas, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis buvo sutikęs nuteistąjį, kuris nukentėjusįjį kvietė ateiti ir šiam grasino; S. S. prašo nuteistajam skirti griežtesnę kardomąją priemonę, kadangi J. D. bijo ir mano, kad jis gali kelti jam pavojų kaskart, kai jį pamato (t. 2, b. l. 101). Visos šios aplinkybės parodo nukentėjusiajam padarytą didelę neturtinę žalą.

45. Pats nuteistasis J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajam galėtų atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje pažymoje apie registraciją Užimtumo tarnyboje nurodyta, kad J. D. nuo 2022 m. kovo 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 89), iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. spalio 22 d. pažymos Nr. PAŽ-60 matyti, kad nuteistajam J. D. 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu skirta socialinė pašalpa nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. po 193,60 Eur. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis J. D. nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi (t. 3, b. l. 177–179). Taigi nuteistojo turtinė padėtis yra prasta. Tačiau kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020). Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Todėl šios aplinkybės (nuteistojo J. D. turtinė padėtis) nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

46. Aptartų bylos aplinkybių visuma, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. S. priteistas neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur – nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisingas, todėl nuteistojo gynėjo prašymas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo šiuo aspektu atmetamas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

47. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.??? BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021).

49. Nukentėjusiojo S. S. atstovas I. Motužis apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 17 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašė prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius S. S. patirtas atstovavimo išlaidas (2024 m. spalio 25 d. AS „Luminor Bank“ mokėjimo patvirtinimą už teisinę pagalbą atstovaujant Lietuvos apeliaciniame teisme 800 Eur sumai (t. 5, b. l. 112)).

50. Vertindamas nukentėjusiojo proceso išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo rezultatą, t. y. kad nuteistojo gynėjo skundas nepagrįstas, nukentėjusiojo atstovo skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis realiai patyrė atstovavimo išlaidas gindamas savo interesus per atstovą, aktyviai ir konstruktyviai dalyvavo dvejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nėra neproporcinga ir nukentėjusiajam turi būti atlyginamos visos realiai patirtos atstovavimo išlaidos.

51. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 21 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-03456 ir nuteistojo J. D. gynėjo advokato M. Venckaus 2025 m. kovo 20 d. prašymas Nr. ATP-2025-12818 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamuoju atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2025 m. sausio 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paskirtas 2025 m. sausio 27 d. Teismo posėdžiai Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 12 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžių buvo pakankamas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau tai padaryta nebuvo – prašymas pateiktas 2025 m. kovo 21 d., t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Taigi, minėtų reikalavimų nebuvo laikytasi, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, laikantis teismų praktikos ir kitose bylose, paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. D. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo S. S. atstovo Irmanto Motužio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai pakeisti.

Iš J. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai priteistos turtinės žalos dydį padidinti iki 7 756,60 (septynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 60 ct) Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Iš J. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. naudai išieškoti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už J. D. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme palikti nenagrinėtą.