Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau –VSDFV Klaipėdos skyrius) atstovei Dainai Sodienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. D. sunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2022-11-05, apie 16.33 val., stovėjo kelkraštyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, o važiuojančiam automobiliu S. S. sustojus, J. D., priėjęs ir atidaręs automobilio dureles, sėdinčiam ir saugos diržu prisisegusiam nukentėjusiajam S. S., smūgiuodamas rankoje turėtu peiliu padarė pjautinę kairio riešo nugarinio ir išorinio paviršių žaizdą su odos nervų, dviejų tiesiamųjų sausgyslių, kelių tiesiamųjų raumenų sužalojimais bei stipininio ir alkūninio nervų pažeidimu, tai sukėlė šiuos liekamuosius reiškinius: nežymų kairio riešo sąnario judesių apribojimą (remiantis 2023-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės Riešo sąnario 7.1 punktu, sukeliantis 10 proc. bendrojo darbingumo praradimą), nežymų kairės rankos I–IV pirštų judesių apribojimą (visų pirštų kontraktūra) (remiantis 2023-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės Vienos plaštakos kelių pirštų 82.1 punktu, sukeliantis 35 proc. bendrojo darbingumo praradimą) sukėlė 45 proc. pastovaus bendrojo darbingumo praradimą, tai sukėlė nukentėjusiajam S. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo S. S. nuolat vyksta konfliktai, taip pat konfliktuoja su nukentėjusiojo šeima ir giminaičiais. Eidamas gatve pamatė važiuojant nukentėjusįjį ir norėjo vyriškai pasikalbėti, bet ar spjovė ant važiuojančio automobilio, dabar neprisimena. S. S. sėdėjo prie automobilio vairo, todėl norėjo išsitraukti jį iš automobilio, bet nepavyko dėl diržo (saugos), dėl to įvyko grumtynės mašinoje. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis kažką nori išsitraukti iš už sėdynės. Todėl iš kišenės išsitraukė mažą peiliuką ir dūrė į ranką nukentėjusiajam, nepagalvojo, kad gali būti tokios pasekmės. Dėl konfliktų santykiai blogi, todėl buvo perdėtai įtarus, gailisi dėl to, kas įvyko. Konfliktų daug, nukentėjusysis vedžioja sugyventinės ar draugės šunį po jo teritoriją. Tas šuo labai puola. Tą šunį vedžioja be antsnukio, su pavadėliu. Mano, kad tai agresyvus šuo mišrūnas. Dėl konfliktų priėjo prie automobilio. Prieš tai buvo su nukentėjusiuoju susistumdę, kai ėjo iš kaimynų kiemo pasiimti vištos. Su kaimyne A. ir jos tėvais yra konfliktai dėl ūkinio pastato, dėl eglių šakų, dėl tualeto. Per žodinius konfliktus peilio nerodė. Tai buvo pirmas kartas. Mano, kad tam įtakos galėjo turėti išgerti vaistai. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Kai nebūna blogai, nevartoja vaistų, kai blogai – vartoja. 2022 m. lapkričio 5 d. blogai jautėsi, vartojo nereceptinius vaistus nuo skausmo, nes skauda stuburą, kojas. Pas psichiatrą nesilanko, paskutinį kartą buvo, kai buvo daryta ekspertizė. Dabar nepyksta ant nukentėjusiojo. Per tą laiką buvo žodiniai konfliktai. Po sužalojimo iškvietė greitąją. Policija neatvyko. Paskui tą dieną nuėjo miegoti. Prieš įvykį alkoholio nevartojo. Kažkada buvo atsigėręs alaus, pasidarė labai bloga, nebevartoja alkoholio. Peilis buvo atlenkiamas, miniatiūrinis. Po sužalojimo S. S. norėjo atsiprašyti, bet jis pyksta, o jei žmogus piktas, nereikia lįsti. Nežino, ar po įvykio yra pradėti ikiteisminiai tyrimai S. S..

Iš 2023 m. spalio 13 d. – spalio 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išanalizavus J. D. anamnezės duomenis, jo medicininę dokumentaciją, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą ir atlikus J. D. tyrimą nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs kokio nors laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenos, dėl kurios būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. J. D. inkriminuojamos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), dėl kurių J. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. D. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo procese. J. D. šiuo metu konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas. Dėl psichikos būsenos J. D. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. J. D. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio poveikio priemonių. Nenustatyta, kad dėl psichikos būsenos J. D. būtų pavojingas visuomenei (t. 3, b. l. 9-16).

Iš ROIK 0122000657077 matyti, kad 2022-11-05, apie 18.33 val., gautas (duomenys neskelbtini) darbuotojos pranešimas, kad pristatytas peiliu sužalotas S. S.. Patikrinus alkotesteriu S. S. nustatyta 0,00 prom. (t. 3, b. l. 127).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad J. D. kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. S..

Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis J. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad, smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam, šiam sėdint prie automobilio vairo, neabejotinai padarys jam sužalojimus, ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-223-697/2022). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019).

Kaip matyti iš kaltinamojo J. D. parodymų, jis pripažįsta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku sužalojo nukentėjusįjį S. S., tačiau teigia, kad nusikalstamą veiką padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl to, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nuolat vyksta konfliktai, todėl jis norėjo apie tai pasikalbėti, o peilį panaudojo dėl perdėto įtarumo, nepagrįstai galvodamas, kad nukentėjusysis turi priemonę, galinčią jį sužaloti. Kaip matyti, kaltinamasis J. D. aiškiai nurodo priežastis, paskatinusias stabdyti nukentėjusiojo automobilį bei tolesnius savo veiksmus: automobilių durelių atidarymą jėga ir peilio panaudojimą prieš S. S..

Liudytojų A. K., T. K., A. M., G. T. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. D. yra linkęs dėl smulkmenų kelti konfliktus su kaimynais, yra konfliktiško būdo, būdamas neblaivus šūkauja įvairius necenzūrinius žodžius, taip sudaro kaimynams nemalonias situacijas, ypač dėl mažamečių vaikų.

Teismas konstatuoja, jog konfliktas, kilęs dėl kitokių paskatų, kurioms įtakos turėjo ankstesni kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai, nesudaro pagrindo vertinti, kad kaltinamojo veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad J. D. sprendė tik asmeninio pobūdžio konfliktą su S. S.. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad J. D. jam inkriminuotą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, o anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu kaltinamajam J. D. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinime nurodyta, kad J. D. stovėjo viešoje vietoje kelkraštyje, o nukentėjusiajam S. S. važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) mieste, spjovė ant pravažiuojančio automobilio, dėl to nukentėjusysis sustojo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis nurodė, kad kaltinamasis ėjo link jo automobilio ir atliko kažkokį veiksmą, kuris jam atrodė kaip noras atsitrenkti ar trenkti į automobilį, ir dėl to jis sustojo. Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo taip pat nėra galimybės nustatyti tikrąją automobilio sustojimo priežastį, todėl nepasitvirtino kaltinime nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis J. D. spjovė ant pravažiuojančio automobilio ir taip sustabdė pravažiuojantį nukentėjusįjį.

Taigi aptartais įrodymais nustatyta, kad J. D. 2022-11-05, apie 16.33 val., stovėjo kelkraštyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, o važiuojančiam automobiliu S. S. sustojus, J. D., priėjęs ir atidaręs automobilio dureles, sėdinčiam ir saugos diržu prisisegusiam nukentėjusiajam S. S., smūgiuodamas rankoje turėtu peiliu, padarė pjautinę kairio riešo nugarinio ir išorinio paviršių žaizdą su odos nervų, dviejų tiesiamųjų sausgyslių, kelių tiesiamųjų raumenų sužalojimais bei stipininio ir alkūninio nervų pažeidimu, tai sukėlė šiuos liekamuosius reiškinius: nežymų kairio riešo sąnario judesių apribojimą (remiantis 2023-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės Riešo sąnario 7.1 punktu, sukeliantis 10 proc. bendrojo darbingumo praradimą), nežymų kairės rankos I–IV pirštų judesių apribojimą (visų pirštų kontraktūra) (remiantis 2023-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės Vienos plaštakos kelių pirštų 82.1 punktu, sukeliantis 35 proc. bendrojo darbingumo praradimą) sukėlė 45 proc. pastovaus bendrojo darbingumo praradimą, tai sukėlė nukentėjusiajam S. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamasis J. D. tyčia sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. D. kaltu teisme prisipažino, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis tik nurodė padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tačiau tikros atgailos neišsakė, jokių priemonių tinkamai atsiprašyti nukentėjusiojo ar atlyginti nors dalį padarytos žalos nesiėmė.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis J. D. neteistas, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus matyti, kad asmuo ne kartą baustas už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimus, už girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 3, b. l. 184–188), nedirba, nėra duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. konstatuotas (duomenys neskelbtini), bet jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio poveikio priemonių. Nenustatyta, kad dėl psichikos būsenos J. D. būtų pavojingas visuomenei (t. 3, b. l. 9–16).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į anksčiau išvardytas aplinkybes, svarbias bausmės skyrimui, sprendžia, kad teisingumo principo realizavimui kaltinamajam J. D. pakankama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Pažymėtina, kad padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK XVIII skyriuje, todėl šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.).

Pagal byloje surinktų įrodymų analizę matyti, kad kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o jo keliamų konfliktų su aplinkiniais (kaimynais) pasekmė, jo elgesys sukėlė ilgalaikes pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, o tiesioginis kaltinamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas teisme, jo parodymų ir atsakymų į nukentėjusiojo klausimus turinys parodo jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Taigi konstatuotina, jog sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nenustatyta.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeistinos iki bausmės vykdymo pradžios.

J. D. buvo laikinai sulaikytas 2023-10-12 9.56 val. (t. 4, b. l. 56–58), 2023-10-12 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų (t. 4, b. l. 68–70), 2023-10-19 10.00 val. paleistas į laisvę (t. 4, b. l. 78–80). Šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R diskas ir USB laikmena, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo S. S. įgaliotasis atstovas advokatas Irmantas Motužis (t. 4, b. l. 187), ir iš pateiktų mokėjimo dokumentų matosi, kad už atstovavimą sumokėta 1 500 Eur suma (t. 4, b. l. 46–47). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 1 500 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 2 756,24 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 112–114). Ieškinio dydis grindžiamas gydymo paslaugų apskaitos išrašu apie suteiktų S. S. gydymo paslaugų pobūdį ir kainą (t. 1, b. l. 115).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam S. S. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamais J. D. veiksmais, todėl jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Nukentėjusysis S. S. dėl sunkaus kūno sužalojimo buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 2 756,24 Eur, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai, išieškant iš kaltinamojo J. D. šią sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą 2 176,29 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 27–32). Ieškinio dydis grindžiamas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2024-08-31 (t. 5, b. l. 33).

CK 6.290 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Taigi Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimas pagrįstai grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo J. D. nusikalstama veika padarytų sužalojimų netekus dalies darbingumo S. S. paskirta ir išmokėta netekto darbingumo / negalios pensija turi būti išieškota iš kalto asmens. Iš pateiktos pažymos nustatyta, kad nukentėjusiajam S. S. paskyrus ir išmokėjus pensijos išmokas, Fondo biudžetui laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2024-08-31 padaryta 2 176,29 Eur žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo J. D..

Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl 22 045,15 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos, iš viso 52 045 Eur žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 163–165).

CK 6.263 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje dėl tyčinio sunkaus S. S. sveikatos sutrikdymo kaltu pripažįstamas J. D., taigi jis yra atsakingas už žalą, susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Kaip matyti, nukentėjusysis S. S. pateiktame ieškinyje detaliai nurodo, kaip yra apskaičiuota prašoma priteisti turtinės žalos suma, t. y. nurodoma, kad dėl J. D. nusikaltimo ieškovo negautos pajamos iki 2024-07-31 sudaro 22 045,15 Eur. Iš pateikto vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo matyti, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 2022 m. balandžio–birželio mėn., ir apskaičiuota, kad vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ buvo 2 404,03 Eur, o vidutinis dienos užmokestis – 114,47 Eur.

Ieškinyje nurodoma, kad S. S. už nedarbingumą nuo 2022-11-23 iki 2022-11-30 (6 dienos) gavo 452,27 Eur ligos išmoką ir neteko 234,55 Eur pajamų. Nuo 2022-12-01 iki 2023-10-17, t. y. 10 mėn. ir 12 darbo dienų, gavo ligos išmokų 16 809,57 Eur bei neteko 8 604,34 Eur pajamų. Be to, ieškinyje nurodoma, kad ieškovas, būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, iki 2024-07-01 gaus tik 9 574,72 Eur išmokų, nors nuo 2023-10-18 iki 2024-07-31 (9 mėn. 10 darbo dienų), dirbdamas buvusioje darbovietėje, būtų uždirbęs 22 780,97 Eur, t. y. negautos pajamos už šį laikotarpį sudaro 13 206,24 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad dėl J. D. nusikaltimo ieškovo nuostoliai (negautos pajamos) iki 2024-07-21 sudaro 22 045,15 Eur (234,55+8604,34+13206,24) sumą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu negautų pajamų skaičiavimu.

Patikrinus pateiktą skaičiavimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 4, b. l. 174–175) nustatyta, kad S. S. buvo mokami komandiruotpinigiai: 2022 m. balandžio mėn. – 702,86 Eur, 2022 m. gegužės mėn. – 445,15 Eur, 2022 m. birželio mėn. – 538,86 Eur, taip pat 2022 m. gegužės mėn. priskaičiuota ligos pašalpa – 299,10 Eur. Šios sumos nesudaro vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio suma (7212,09 – 1985,97=5226,12:3) nustatoma 1 742,04 Eur, o vidutinis dienos darbo užmokestis – 82,95 Eur.

Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad S. S. laikotarpiu nuo 2022-11-23 iki 2023-10-17 išmokėta ligos išmoka 17 261,84 Eur (t. 4, b. l. 169), todėl atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022-11-23 iki 2023-10-17 (10 mėn. ir 18 darbo dienų) sudaro 18 913,50 Eur, dėl to nustatoma negautų pajamų suma – 1 651,66 Eur.

Iš VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo matyti, kad S. S. nuo 2023-10-27 iki 2024-07-26 paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, iš viso 9 210,76 Eur (t. 4, b. l. 176).

Iš 2023-10-19 Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad S. S. nuo 2023-10-17 iki 2024-10-16 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (t. 5, b. l. 44).

Tokiu būdu ieškinyje nurodomu laikotarpiu nuo 2023-10-18 iki 2024-07-31 (9 mėn. ir 10 darbo dienų) dėl S. S. prarasto darbingumo nustatoma vidutinio darbo užmokesčio suma –783,92 Eur, vienos darbo dienos – 37,33 Eur. Taigi nustatoma S. S. negautų pajamų suma (9x783,92+10x37,33) – 7 428,58 Eur. Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad S. S. nuo 2023-10-18 iki 2024-07-31 išmokėta netekto darbingumo / negalios pensija – 1 963,82 Eur, socialinio draudimo išmokų – 9 210,76 Eur, iš viso 11 174,58 Eur. Kaip matyti, ši suma visiškai padengia galbūt netektas S. S. pajamas dėl iš dalies prarasto nedarbingumo nuo 2023-10-18 iki 2024-07-31. Be to, kaip matyti iš bylai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, darbo sutartis su S. S. nutraukta 2023 m. spalio 18 d. pačiam darbuotojui prašant (t. 5, b. l. 45).

Taigi aptartų įrodymų ir atliktų skaičiavimų pagrindu nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. D. neteisėtų veiksmų S. S. patyrė 1 651,66 Eur turtinę žalą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. D., o kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atmestina.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiojo S. S. patirta ir patiriama neturtinė žala pasireiškia pirmiausia fiziniu skausmu, nes sužalojimo pobūdis lėmė, kad nukentėjusysis buvo kelis kartus operuojamas, nešiojo įtvarą, jis neteko 45 procentų bendro darbingumo ir dėl to prarado gerai mokamą darbą, o tai sukelia dvasinius išgyvenimus, nes dėl įsidarbinimo galimybių sumažėjimo suvokia, kad jo turtinė padėtis ne tik pablogėjo, bet ir toliau blogės, jis gaus mažesnę, nei būtų gavęs būdamas nesužalotas, senatvės pensiją, baiminasi, kad negalės įvykdyti jau turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, kaltinamasis jo ne tik neatsiprašė, neatlygino nė dalies padarytos žalos, tačiau ir toliau jam kelia neigiamus išgyvenimus, nes neigia savo kaltę, jį baugina.

Iš teisminio nagrinėjimo metu bylai pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis S. S. buvo nedarbingas ilgą laiką – nuo sužalojimo iki 2023-10-17 (t. 5, b. l. 39), nuo 2023-10-17 iki 2024-10-16 jam nustatytas darbingumo lygis 55 procentai (t. 5, b. l. 44), 2023-06-28 VšĮ (duomenys neskelbtini) S. S. buvo atlikta kairio riešo radialinių ekstenzorių plastika (t. 5, b. l. 43), todėl teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo J. D. padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes S. S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Taip pat dėl sužalojimo jis patyrė neigiamas pasekmes, neteko dalies darbingumo, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo vardu registruotą nekilnojamą turtą (t. 3, b. l. 177), sprendžiant iš bylos aplinkybių bei kaltinamojo paaiškinimų, jo pajamos per mėnesį sudaro 300–400 eurų, jis pats sutinka atlyginti 5 000 Eur už neturtinę žalą ir 5 000 Eur už turtinę žalą. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo neteisėtas ir nusikalstamas elgesys išties nukentėjusiajam buvo netikėtas, drastiškas ir neadekvatus, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 20 000 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo nukentėjusiajam, o kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023-10-12 iki 2023-10-19.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 2 756,24 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 24 ct) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 2 176,29 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis Eur 29 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant gavėjui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo J. D. nukentėjusiajam S. S. 1 651,66 Eur (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 66 ct) turtinei žalai ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. D. 1 500 (tūkstantį penkis šimtus) Eur išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam S. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD-R diską ir USB laikmeną, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.