Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 284 straipsnį – arešto bausme keturiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 27 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 10 punktais, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš nuteistojo D. Ž. priteista nukentėjusiajam V. D. (V. D.) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. Ž. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 226,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Ž. (toliau – ir D. Ž.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį už tai, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 16 val. 50 min., viešoje vietoje, UAB „V“ bendro naudojimosi persirengimo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,84 promilės etilo alkoholio), tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, be priežasties dėl chuliganiškų paskatų, išprovokavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju V. D. (toliau – V. D.) bei jį sumušė, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo V. D., grasindamas, šaukdamas „užmušiu tave, suka“ sudavė V. D. du smūgius dešine koja į kairę koją, vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio nukentėjusiajam parkritus ant grindų, koja sudavė šiam į šoną, vėliau pasilenkęs virš gulinčio V. D. sudavė jam ranka į galvą bei koja spyrė į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą veido kairėje su kraujo išsiliejimu į akies išorinį kampą, kairio skruostikaulio lūžį su poslinkiu, žaizdą smakro dešinėje. Tokiu būdu, nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.3. Pažymi, kad nuteistajam D. Ž. nėra jokio pagrindo sumažinti ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nuteistasis D. Ž. ir jo motina J. C. (toliau – ir J. C.) pateikė prašymus taikyti D. Ž. BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 2, b. l. 4, 5–6, 7–17). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, taip pat įvertinęs D. Ž. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisėmė atsakomybę už savo padarytas nusikalstamas veikas, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi; siekė sudaryti susitarimą dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo bei atlyginti dalį žalos (t. y. įvykdė nukentėjusiajam 200 Eur perlaidą) (t. 2, b. l. 3); nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas (t. 1, b. l. 131); baustas administracine tvarka (t. y. už leistino greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę), tačiau paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 129–130); turi nuolatinę gyvenamąją vietą; augina ir išlaiko mažametį sūnų; šiuo metu nedirba, tačiau finansiškai paremia motina ir yra darbingo amžiaus, bei tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padarė išvadą, jog visos šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad D. Ž. atlygins padarytą žalą ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, todėl formaliai atitinka BK 40 straipsnio nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ne teismo pareiga, o teisė, taip pat įvertinęs laiduotojos J. C. asmenybę, t. y. dvylika kartų bausta administracine tvarka, bei tai, jog nėra atlyginta padaryta turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o nukentėjusiajam pervesta 200 Eur pinigų suma nėra ženkli, konstatavo, kad nuteistajam D. Ž. yra skirtina bausmė.

9. Remiantis pirmiau išdėstytais skundžiamo nuosprendžio argumentais matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo netaikyti D. Ž. BK 40 straipsnio nuostatų nemotyvavo, o tik nurodė, jog D. Ž. neatlygino padarytos žalos, o laiduotojos J. C. asmenybė kelia abejonių.

10. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai ar bent iš dalies atlygino padarytą žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigojo ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysi įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis šiomis nuostatomis, akivaizdu, kad pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą bei laikysi įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115, 121), tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 22–25) parodymų metu, sutiko atlyginti padarytą tiek turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tiek neturtinę žalą nukentėjusiajam V. D., tokia apimtimi, kokią iš esmės priteis teismas, tačiau prašė atsižvelgti ir į nukentėjusiojo prašomo neturtinės žalos dydžio adekvatumą bei pagrįstumą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad D. Ž. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo V. D., bandė su juo asmeniškai susitarti dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (t. y. siūlė iš karto sumokėti apie 1 500 Eur), taip pat ieškojo kitų būdų neturtinei žalai atlyginti (iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme siekė žalą pradėti atlyginti dalimis ir įvykdė nukentėjusiajam 200 Eur perlaidą), tačiau nesusitarė, nes nukentėjusysis neapsisprendė dėl žalos dydžio, o vėliau pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl D. Ž. nusikalstamų veikų patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 27–28; t. 2, b. l. 25–29). eismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai šalių pozicijos labai skirtingos (šiuo nagrinėjamu atveju – D. Ž. nuomone, neturtinė žala turėtų sudaryti apie 2 000 Eur, o nukentėjusiojo nuomone, beveik penkis kartus didesnė), pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (D. Ž. sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti žalą užfiksuotas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole) bei nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, jog kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015; Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam V. D. iš D. Ž. priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 1 226,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis D. Ž. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino dalį turtinės žalos, t. y. pervedė 300 Eur, o nukentėjusiajam D. Ž. perlaidos būdu įmokėjo 300 Eur (t. 2, b. l. 85).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos ir į vertintos aplinkybės patvirtina, kad D. Ž. savo elgesiu parodė, jog nevengia įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą, bei leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog D. Ž. ir ateityje nevengs turtinės prievolės bei visiškai atlygins padarytą žalą. Vien tai, kad D. Ž. galimybės dėl šiuo metu jo esamo socialinio statuso ir turtinės padėties iš karto atlyginti visą nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą yra ribotos (šiuo metu nedirba, augina ir išlaiko savo mažametį sūnų iš santaupų, taip pat finansiškai paremia motina ir pan.), akivaizdžiai, nėra kliūtis pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų pagrįstą buvimą.

14. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. C. nėra tinkama laiduotoja, nes dvylika kartų buvo bausta administracine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši vienintelė aplinkybė nėra pakankama pripažinti laiduotoją netinkama bei paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybes.

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017; Nr. 2K-134-1073/2018; Nr. 2K-96-628/2019 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010; Nr. 2K-305/2011; Nr. 2K-96-628/2019 ir kt.).

16. Prašymą atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismui pateikė D. Ž. motina J. C. (t. 2, b. l. 4, 7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. C. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB „G“ vadybininkės pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai, gyvena kartu su sutuoktiniu bei dukra ir sūnumi D. Ž. bei anūku, kuriuos šiuo metu materialiai išlaiko, neteista, dvylika kartų bausta administracine tvarka, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra itin šiurkštūs ar pavojingi (t. y. už leistino greičio viršijimą vairuojant automobilį; už transporto priemonės pastatymą tiek tam neskirtoje teritorijoje, tiek už iš karto nesumokėtą vietinę rinkliavą; už civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą; už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį), baudos šiuo metu sumokėtos visos (t. 2, b. l. 8–17, 43–46, 49). Tiek iš prašymo turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio turinio matyti, kad motina savo sūnaus D. Ž. poelgį vertina labai kritiškai ir mano jį esant kaltu; pirmosios instancijos teisme J. C. taip pat atsiprašė nukentėjusiojo bei nurodė, jog ne kartą apie šį įvykį kalbėjosi su sūnumi, kuris dėl šio įvykio labai gailisi ir išgyvena. J. C. nurodė ir tai, kad su sūnumi ne tik kartu gyvena, bet ir palaiko labai artimus ryšius, dažnai kalbasi bei bendrauja, sūnui labai svarbi jos nuomonė, be to, sūnus nėra agresyvus ar linkęs į smurtavimą, neturi priklausomybės alkoholiui, rūpinasi savo mažamečiu sūnumi, todėl mano galėsianti jam daryti teigiamą įtaką (t. 2, b. l. 29–30).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. C. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiškas požiūris į sūnaus padarytus nusikalstamus veiksmus, jos gyvenimiška patirtis ir bendravimo pobūdis su sūnumi, leidžia daryti išvadą, kad J. C., kaip laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, nes turi autoritetą sūnui ir gali daryti D. Ž. teigiamą įtaką, jog daugiau jis nebenusikalstų. Tuo tarpu, laiduotojos J. C. administracinis baustumas, šiuo atveju, akivaizdžiai, nepaneigia jos teigiamos įtakos savo sūnui, ir nėra pakankamas pagrindas dėl to, pripažinti ja netinkama laiduotoja.

18. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. Ž. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse, dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl D. Ž., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje, taikant BK 40 straipsnį, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoda jį motinos J. C. atsakomybėn be užstato. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. tyčinės nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi bei priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, nuo nusikalstamų veikų padarymo jokių naujų nusikaltimų ar nusižengimų nepadarė, laidavimo terminas nustatomas artimas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui, t. y. vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo

19. Apeliaciniame skunde D. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai priteisė atlyginti nukentėjusiajam V. D. 5 000 Eur.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

21. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Tuo tarpu, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, siekiant nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

22. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį ir iš D. Ž. priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė bei teisingai išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų motyvų vertinti kitaip ir jiems pritaria. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis nėra ypatingai per didelis ar neteisingas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir D. Ž. teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta. Todėl teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodomą prašymą, ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš D. Ž. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 27). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į D. Ž. šeiminę bei turtinę padėtį (t. y. nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba; gyvena pas motiną bei augina ir materialiai išlaiko mažametį sūnų), nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš D. Ž. priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir kaltininko teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą buvo išlaikyta. Be to, svarbu pažymėti, kad nukentėjusiajam V. D. buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, o dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio buvo daryta operacija, vėliau buvo taikomas gydymas, geriami vaistai – antibiotikai, ilgą laiką nukentėjusysis jautėsi silpnai, negalėjo įprastai maitintis, išsižioti, laikėsi aukšta temperatūra, atsirado įvairios sveikatos komplikacijos (t. y. žandikaulio traškėjimas, nuolatinis veido patinimas, skausmas krūtinės ir ausies srityse bei kt.). Akivaizdu ir tai, kad be šių nepatogumų nukentėjusysis patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą ir įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą.

25. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, tiek į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo intensyvų gydymą, sprendžia, kad nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį paskirta keturiasdešimt parų arešto bausmė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu subendrintos bausmės ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Panaikinti D. Ž. taikytas BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 6, 10 punktų nuostatas.

D. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–4 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

D. Ž. perduoti J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. ir laiduotojai J. C. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalis:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.