Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-766-907/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-09
Bylos Nr.: e2A-766-907/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00386-2024-8
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Asta Čebatoriūtė, Irma Valiuškienė
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: B., akcinė bendrovė „S.“, uždaroji akcinė bendrovė „P.“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-766-907/2026 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00386-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Astos Čebatoriūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Irmos Valiuškienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. J. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto ir įsipareigojimų padalinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys byloje – B., akcinė bendrovė „S.“, uždaroji akcinė bendrovė „P.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. J. kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (duomenys neskelbtini); 3) palikti po santuokos nutraukimo šalims jų santuokines pavardes, nustatant, kad ieškovei E. J. po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė „J.“, atsakovui A. J. – „J.“; 4) nenustatyti šalims termino susitaikyti; 5) nustatyti, kad šalys neturi pareigos viena kitai teikti išlaikymą; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove E. J. jos gyvenamojoje vietoje; 7) nenustatyti atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tvarkos; 8) priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 3 405,59 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 9) priteisti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 474 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės E. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB S. banke, ir nustatant: i) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 79 kalendorinius mėnesius (t. y. 6 metams ir 7 mėnesiams) išlaikymo formą 37 600 Eur vienkartine pinigų suma; ii) likusiam laikotarpiui iki nepilnamečio vaiko pilnametystės - kas mėnesį mokamomis 474 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 10) priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai atlyginti pusę būsimų jo ortodontinio gydymo išlaidų iki kol jam sudygs visi nuolatiniai dantys; 11) paskirti ieškovę E. J. turto, skirto nepilnamečiui vaikui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), tvarkytoja uzufrukto teise; 12) prievolę AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA palikti solidaria šalių prievole, nustatant, kad abiejų šalių dalys prievolėje yra lygios; 13) pripažinti prievolę kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 atsakovo A. J. asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo palikti atsakovo A. J. asmenine prievole; 14) pripažinti prievolę UAB „P.“ pagal 2024 m. spalio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 208151 atsakovo A. J. asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo palikti atsakovo A. J. asmenine prievole; 15) pripažinti prievolę AB „S.“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 24-074608-GV atsakovo A. J. asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo palikti atsakovo A. J. asmenine prievole; 16) pripažinti prievoles AB „S.“ pagal 2023 m. spalio 25 d. kreditinės kortelės (Bekontaktė auksinė kredito kortelė) sutartį Nr. 23-068179-RK bei kredito linijos sutartį Nr. 11-053784-CL ieškovės E. J. asmeninėmis prievolėmis ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovės E. J. asmeninėmis prievolėmis; 17) pripažinti ieškovei E. J. nuosavybės teisę 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A.“ Sprendimai akcijų ir po santuokos nutraukimo palikti Ieškovės E. J. asmenine nuosavybe; 18) priteisti ieškovei E. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytą turtą natūra: 1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,19 m2, Pastatą – Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai, priteisiant A. J. iš E. J. 56 000 Eur kompensaciją už priklausančią ½ šio turto dalį; 19) priteisti atsakovui A. J. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytą turtą natūra: 1. transporto priemonę - automobilį Mercedes-Benz R350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės E. J. vardu, kurios vidutinė rinkos vertė yra 5 000 Eur (patikslinus – 10 000 Eur), atitinkamai, priteisiant E. J. iš A. J. 2 500 Eur kompensaciją už priklausančią ½ šio turto dalį; 2. transporto priemonę – priekabą Coachman 640-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės E. J. vardu, kurios vidutinė rinkos vertė yra 3 000 Eur, atitinkamai, priteisiant E. J. iš A. J. 1 500 Eur kompensaciją už priklausančią ½ šio turto dalį; 20) priteisti ieškovės E. J. naudai iš atsakovo A. J. 14 400 Eur kompensaciją už asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įsigyti; 21) įskaityti ieškovės E. J. ir atsakovo A. J. mokėtinas kompensacijas (už jiems tenkančią didesnę turto dalį bei prisidėjimą asmeninėmis lėšomis prie bendro turto įsigijimo), iš ieškovės E. J. atsakovo A. J. naudai priteisiant 37 600 Eur (56 000 Eur (pagal reikalavimų 19.1 p.) – 2 500 Eur (pagal reikalavimų 20.1 p.) – 1 500 Eur (pagal reikalavimų 20.2 p.) – 14 400 Eur (pagal reikalavimų 21 p.)) kompensaciją; 22) įskaityti ieškovės E. J. atsakovui A. J. mokėtiną 37 600 Eur kompensaciją (pagal reikalavimų 22 p.) ir atsakovo A. J. ieškovei E. J. už sūnui mokėtiną išlaikymą vienkartine pinigų suma, kuri yra 37 600 Eur (pagal reikalavimų 10 p.). Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų šio reikalavimų punkto ir atsisakytų atlikti šių sumų įskaitymą ar manytų, jog iš atsakovo A. J. nepriteistinas nepilnamečiui vaikui R. J. išlaikymas vienkartine pinigų suma (pagal reikalavimų 10 p.), ieškovė tokiu atveju prašo: 1. pripažinti po santuokos nutraukimo ieškovei E. J. ir atsakovui A. J. nuosavybės teisę į po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,19 m2, Pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2. atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai (½) nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko R. J. teisę gauti išlaikymą; 23) priteisti ieškovės E. J. naudai iš atsakovo A. J. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 24) priteisti Ieškovės E. J. naudai iš atsakovo A. J. šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji (ieškovė) ir atsakovas A. J. (toliau kartu – ir sutuoktiniai, šalys), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams gimė sūnus R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (patikslinto ieškinio pateikimo dienai vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (toliau – ir sūnus). Atsakovas turi du vaikus iš ankstesnės santuokos – 1) I. J. (gimusį (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra nepilnametis (netrukus sueis (duomenys neskelbtini) metų) ir 2) A. J. (gimusią (duomenys neskelbtini)), kuri šiuo metu yra pilnametė ((duomenys neskelbtini) metų). Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Visų pirma, nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pradėjo blogėti bei santuoka irti palaipsniui, ypač po sūnaus gimimo. Atsakovas santuokos metu psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas yra itin ūmaus būdo, menkino ieškovės savivertę, tapo nebeįmanoma toleruoti atsakovo nekontroliuojamo pavydo, kontrolės, nepagarbos bei nuolatinių agresijos priepuolių ieškovės atžvilgiu, kurie pasireiškė ne tik necenzūrinių bei įžeidžiančių epitetų naudojimu ieškovės atžvilgiu, bet ir daiktų į ieškovę mėtymu, jos stumdymu ir pan. Nors ieškovė niekada su atsakovu santykių nesiaiškindavo sms žinutėmis, tačiau ieškovei pavyko surasti vieną tarp šalių vykusį susirašinėjimą, o būtent, 2022 m. rugpjūčio 11 d. šalių susirašinėjimą per programėlę (duomenys neskelbtini) (socialinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“), iš kurio matyti, jog ieškovė aiškiai išreiškė atsakovui, jog ji nenorinti taikstytis su atsakovo nepagarbiu elgesiu jos atžvilgiu, jo agresija, kontrole bei ieškovės nuolatiniu menkinimu ir pan., tačiau, atsakovas į šias reiškiamas pastabas bei prašymus reagavo nukreipdamas nuo savęs pokalbį į pačią ieškovę, apkaltindamas ją, bet ne kalbantis apie santykiuose iškilusias esmines problemas, kurios griauna santuoką. Pažymi, jog šios aplinkybės santuokos metu buvo neviešinamos, nes tai susiję su šeimos narių išgyvenimais, kurių nebuvo norima atskleisti pašaliniams, siekiu išsaugoti šeimą ir pan., tačiau, šias aplinkybes (psichologinį ir fizinį smurtą) šalims gyvenant santuokoje matė šalių sūnus, taip pat atsakovo duktė iš pirmos santuokos bei ieškovės brolis.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas faktiškai išėjo iš namų jau kitą dieną po per sūnaus gimtadienį kilusio tarp sutuoktinių ginčo, t. y. (duomenys neskelbtini), kurio metu ir vėl pasireiškė atsakovo agresija (psichologinis ir fizinis smurtas), su kuo ieškovė nusprendė daugiau nebesitaikstyti. Tuo tarpu, atsakovo duktė iš pirmos santuokos, kuri tuo metu laikinai gyveno pas ieškovę, toliau pas ieškovę dar gyveno iki tų pačių metų kovo mėnesio. Antra, šios aukščiau nurodytos aplinkybės tapo akivaizdžiomis bei pačios ieškovės viešinamomis, kai ieškovė pareiškė norą skirtis su atsakovu ir pareikalavo gyventi skyriumi, kol bus baigtas skyrybų procesas. Nepaisant to, jog atsakovas išsikėlė iš namų, atsakovo elgesys ir toliau pasireiškė agresyvumu, kaltinimais neištikimybe, persekiojimu, sekimu, atviru psichologiniu ir fiziniu smurtu, ką patvirtina žemiau nurodomos teismų nustatytos aplinkybės, patvirtintos teismų nuosprendžiais bei kitos. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsakovas pripažintas kaltu dėl smurto ieškovės atžvilgiu nepilnamečio vaiko (sūnaus) akivaizdoje. Buvo nustatyta, kad atsakovas mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsakovas pripažintas kaltu paskleidęs per visuomenės informavimo priemonę apie kitą žmogų (ieškovę) tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino. Buvo nustatyta, kad atsakovas 2023 m. liepos 10 d., apie 03:30 val., būdamas nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), prisijungė prie pažinčių suaugusiems svetainės ir joje užsiregistravo ieškovės vardu, sukurdamas aktyvią anketą, kurioje patalpino ieškovės nuotraukas, o anketoje įrašydamas tekstą „moteris ieško vyro, poros, internetinis seksas, seksas telefonu, erotiniai vakarėliai“ bei pateikė ieškovės mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu per visuomenės informavimo priemonę – internetinę svetainę, paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ieškovę paniekino ir pažemino. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir išteisino atsakovą, tačiau, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Kitaip tariant, atsakovas išteisintas tik todėl, kad pažinčių suaugusiems svetainė neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtintos visuomenės informavimo priemonės sąvokos, kadangi joje nėra skleidžiama vieša informacija ir ji nėra skirta viešai skelbti.

Ieškovė paaiškino, kad, kai dar buvo bandoma susitarti gražiuoju ir nutraukti santuoką bendru sutarimu, atsakovas nuolat skambindavo ieškovei vaizdo skambučiais ir grasindavo, kad ieškovei nesutikus su atsakovo sąlygomis, atsakovas panaudos įvairius metodus pakenkti ieškovei, pavyzdžiui „Tai man įjungti devyniasdešimtuosius? Skambinti žmogui?“ arba grasinimai pakenkti darbovietėje ir socialiniuose tinkluose, kuriuos atsakovas įvardindavo kaip „legalius“. Pažymi, kad atsakovo psichologinio smurto veiksmai tęsėsi ir civilinės bylos eigoje. Atsakovas išimtinai kaltina tik ieškovę dėl visko ir visais įmanomais būdais stengiasi ieškovei pakenkti. Šie grasinimai yra įgyvendinami ir daro akivaizdžią žalą ieškovei. Pavyzdžiui: a) 2024 m. kovo 26 d. el. paštu buvo siunčiami įžeidžiančio, žeminančio turinio el. laiškai ieškovei ir ieškovės darbovietei UAB „S.“ su grasinimais ieškovei susidoroti ir gąsdinimais laukti ieškovės kieme; b) ieškovė iš trečiųjų asmenų gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas (duomenys neskelbtini) patalpino ieškovės nuotrauką su nuoroda į asmeninį (duomenys neskelbtini) puslapį, „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas A. Č. patalpino Ieškovės nuotrauką su nuoroda į asmeninį (duomenys neskelbtini) puslapį. Ieškovė įsitikinusi, kad tai daro atsakovas su tikslu ją apšmeižti ir pakenkti, kai taip buvo padaryta ir nustatyta teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokie atsakovo veiksmai yra nepateisinami ir sudaro tiesioginę grėsmę ieškovei ir sūnui, nes ieškovė negali pasitikėti atsakovu, kad šis sūnaus interesų nepažeis savo elgesiu. Pavyzdžiui, pokalbių telefonu metu atsakovas nurodo, kad gali vaiką išsivežti į užsienį ir ieškovė jo nebematys. Arba 2024 m. kovo 26 d., kuomet buvo priimtas atsakovo atžvilgiu nepalankus nuosprendis baudžiamojoje byloje, atsakovas išsiuntė į ieškovės darbovietės el. paštą ((duomenys neskelbtini)) ieškovę apšmeižiantį ir žeminantį el. laišką su tiesioginiais įžeidimais ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad šiame el. laiške atsakovas ieškovei eilinį kartą tiesiogiai grasina smurtu teigdamas, kad lauks ieškovės kieme. Pažymi, kad atsakovas, kai sūnus būna su tėvu, imasi neteisėtų veiksmų prieš sūnų ir pažeidžia jo teises savavališkai rengdamas nepilnamečio vaiko apklausas, provokuodamas pateikti sūnų informaciją, kuri būtų kaip nors naudinga atsakovui ir šis galėtų pateikti skundą ir tokiu būdu sukelti nemalonumus ieškovei ar jai pakenkti. Atsakovas vaiko apklausas filmuoja ir filmuotos medžiagos pagrindu inicijuoja nepagrįstų skundų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikimą.

Ieškovė pateikė ir kitus rašytinius įrodymus, charakterizuojančius, ieškovės nuomone, atsakovą kaip nesąžiningą, manipuliatyvų, meluojantį asmenį, kaip pavyzdžiui: a) kaip minėta, nepaisant to, jog šalys dalyvavo mediacijos procese ir susitarė santuoką nutraukti bendru sutarimu, ko pasėkoje, buvo pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tačiau, atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo, vis dėl to, nusprendė pasielgti nesąžiningai (apgaulingai), pateikė teismui tvirtinti visiškai kitą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nei buvo šalių susitarta (bei pasirašyta), galimai siekdamas, jog tokia sutartis bus patvirtinta teismo ir bus patvirtinta atsakovo norimomis sąlygomis; b) atsakovas, siekdamas įgyti ieškovės palankumą bei siekdamas, jog ieškovė sutiktų su santuokos nutraukimu jo primestomis sąlygomis, manipuliavo ja, apgaulingai ieškovei nurodydamas, jog serga vėžiu, nors iš tiesų tokios diagnozės nėra; c) atsakovas, dar šalims gyvenant santuokoje, ieškovei teigė vaikštantis pas psichologą ir sprendžiantis savo agresijos problemas, tačiau, vėliau paaiškėjo, jog tokie pareiškimai tebuvo manipuliacija ieškove ir lankymasis pas psichologą buvo melas; d) atsakovas elgėsi nesąžiningai ir vykdydamas savo darbo pareigas buvusioje darbovietėje UAB „F.“, dėl ko buvo reikalaujama pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybių bei vėliau, atsakovas atleistas iš darbo.

Dėl bendrų prievolių ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, kad kredito sutartis Nr. 20-028141-FA su kreditoriumi AB „S.“ buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, ir šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (nekilnojamojo turto įsigijimui). Atitinkamai, sutuoktinių su kreditoriumi AB „S.“ sudaryta kredito sutartis priskirtina prie prisiimtų prievolių bendroms sutuoktinių prievolėms. Atitinkamai, po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA priteistinas grąžinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, ieškovę ir atsakovą paliekant bendraskolius kreditoriaus AB „S.“ atžvilgiu. Papildomai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas visiškai neprisideda prie šios paskolos mokėjimo ir atvirai deklaruoja, jog to neketina daryti ir ateityje, ieškovė, tokiu atveju, naudosis savo teise kreiptis teismine tvarka pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nurodo, jog 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartis Nr. CL-LTC-20036126 su kreditoriumi „B.“ buvo sudaryta tikslu įsigyti automobiliui Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis užregistruotas (duomenys neskelbtini)), tačiau apie šios prievolės egzistavimą ieškovei niekada nebuvo žinoma, kadangi automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodo atsakovas buvo įsigytas iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų, o ne už atsakovo neva pasiskolintas iš šio trečiojo asmens lėšas, todėl vien tai, kad prieš automobilio įsigijimą atsakovas pasiskolino iš kreditoriaus „B.“ pinigų, neįrodo, kad būtent šie pinigai ir buvo panaudoti automobiliui įsigyti. Tai paaiškintina dėl nurodomų argumentų: a) pirma, atsakovas vartojimo kredito sutartyje Nr. CL-LTC-20036126, pagrindinėse sutarties sąlygose, patvirtino, jog „paskola yra asmeninė, skirta asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti“; kitaip tariant, atsakovas aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino kreditoriui, jog vartojimo kreditas (6 000 Eur sumai) yra imamas ne šeimos reikmėms (automobilio įsigijimui), o asmeniniams poreikiams tenkinti; b) antra, iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog jau kitą dieną po paskolos gavimo, t. y. 2020 m. spalio 24 d., atsakovas išsigrynino 3 000 Eur, kurių panaudojimas ieškovei nėra žinomas, o ir dėl likusių 3 000 Eur panaudojimo nėra duomenų, jog jie panaudoti automobiliui įsigyti ar šeimos reikmėms tenkinti; c) trečia, kiek ieškovė pamenanti, automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo apie 7 000 Eur, kuriuos jai davė tėvas, ir ši aplinkybė atsakovui buvo ir yra žinoma; d) ketvirta, būtent dėl to, jog automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieškovės tėvo duotomis piniginėmis lėšomis bei ieškovei nežinant apie paskolos egzistavimą, automobilis po įsigijimo buvo registruotas ieškovės vardu; e) penkta, ieškovė savo įmonės piniginėmis lėšomis netgi remontavo šį automobilį Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sumokėjo autoservisui UAB „O.“ 151,20 Eur pagal 2021 m. spalio 4 PVM sąskaitą – faktūrą AC Nr. 0062396 ir 4 142 Eur pagal 2021 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą AC Nr. 00623976. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 pripažintinas atsakovo asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmenine prievole. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to spręstų, jog visi 6 000 Eur buvo panaudoti šeimoms reikmėms, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (nors ir pats tą patvirtino sutartyje), tokiu atveju, ieškovė prašo teismo palikti kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 po santuokos nutraukimo atsakovui asmeniškai įvykdyti. Trečia, ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui UAB „P.“ pagal 2024 m. spalio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 208151, taip pat kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB „S.“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 24-074608-GV yra atsakovo įgytas jau šalims kartu nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio, todėl pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ketvirta, ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB „S.“ pagal 2023 m. spalio 25 d. kreditinės kortelės (Bekontaktė auksinė kredito kortelė) sutartį Nr. 23-068179-RK bei kredito linijos sutartį Nr. 11-053784-CL yra ieškovės įgytos jau šalims kartu nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio, todėl pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Dėl santuokos metu įgyto turto ieškovė ieškinyje pažymi, jog santuokos metu buvo įgytas šis registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris atsispindi patikslinto ieškinio lentelėje Nr. 2. Visų pirma, nepaisant to, jog kaip minėta, transporto priemonė - automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta ieškovės tėvo duotomis piniginėmis lėšomis, tačiau, ieškovė neturi galimybės pateikti tą patvirtinančių dokumentų, todėl, vertintina, jog šis kilnojamasis turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso abejoms šalims lygiomis dalimis. Be kita ko, kaip minėta, tiek abiejų transporto priemonių vieta ieškovei yra nežinoma, kaip ir jų tikroji būklė, kadangi atsakovas šiuo metu valdo ir naudoja šias transporto priemones, dėl ko, mano, šio kilnojamojo turto priteisimas natūra atsakovui labiausiai atitinka ir apsaugo abiejų šalių teises (ieškovei nepasitikint atsakovu, jog šis grąžintų transporto priemones tinkamos būklės ir nesugadintas, o dalijimasis transporto priemonėmis esant konfliktiškiems santykiams nėra įmanomas). Paaiškina, jog ieškovė yra buhalterė ir dar iki pažinties su atsakovu, o taip pat ir iki santuokos sudarymo teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, dirbo pagal darbo sutartis. UAB „A.“ buvo įsteigta bei įregistruota įmonių steigimu užsiimančios įmonės UAB „A.“ (steigimo akto data 2011 m. gruodžio 1 d., registracijos data 2011 m. gruodžio 23 d.), kuri nuo 2011 m. gruodžio 30 d. įmonės akcijas perleido ieškovės broliui R. D., o šis, 2012 m. spalio 24 d. perleido visas įmonės akcijas ieškovei (registruota 2012 m. spalio 29 d.). Nuo 2012 m. spalio 29 d. ieškovė yra vienintelė šios įmonės akcininkė. Ieškovė yra įmonės direktore nuo 2012 m. spalio 24 d. Ieškovei pasirodė patrauklesnė UAB veiklos forma negu darbas pagal darbo sutartis, todėl tarpusavyje susitarusi su broliu, įgijo UAB „A.“ 100 vnt. akcijas. Ieškovė faktiškai jokių piniginių lėšų už įsigyjamas akcijas broliui nemokėjo. Atkreipė dėmesį, jog kadangi įmonė turėjo tapti ieškovės darbo įrankiu teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas klientams, vietoje to, kad ji pagal atskiras darbo sutartis dirbtų pas skirtingus klientus, ji šioje įmonėje ir atliko visą darbą (ieškovė buvo vienintelė darbuotoja), atsakovas niekada neinvestavo asmeninių lėšų į įmonę ar kitaip būtų prisidėjęs prie jos veiklos (pavyzdžiui, darbu ar dalyvavimu jos valdyme). Pažymi, kad įmonė šiai dienai jokios veiklos nebevykdo, vertingo turto neturi. Be kita ko, įmonės akcijų vertė per visą šį laikotarpį nekito ir išliko ta pati. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog atsakovas niekada neprisidėjo prie įmonės bei jos veiklos, UAB „A.“ 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų akcijų, nepaisant to, jog jos įgytos santuokos metu, pripažintinos ieškovės asmenine nuosavybe. Trečia, Nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti Sutuoktiniai 2020 m. liepos 24 d. iš AB „S.“ gavo 54 000 Eur kreditą pagal kredito sutartį Nr. 20-028141-FA. Ieškovė už šį nekilnojamąjį turtą asmeninėmis lėšomis, jas pervesdama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, sumokėjo: 12 000 Eur pradinį įnašą, skirtą pervesti kreditoriui AB „S.“, prieš sudarant kredito sutartį, kad kreditorius galėtų suteikti kreditą turto įsigijimui (kurias ji gavo asmeniškai iš mamos R. D., kuri ieškovei perdavė močiutės palikimo lėšas 9 300 Eur sumai ir ieškovės pridėtų 2 700 Eur turėtų asmeninių lėšų. Pavedimo paskirtyje nurodyta, kad lėšos pervedamos „namo pirkimo pradiniam inasui“. Vėliau ieškovė papildomai atsakovui dėl pradinio įnašo namui pervedė dar 2 400 Eur sumą iš asmeninių lėšų. Iš viso ieškovė už nekilnojamąjį turtą sumokėjo 14 400 Eur asmeninių lėšų. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė panaudojo 14 400 Eur asmenines lėšas įsigyti nekilnojamajam turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 14 400 Eur piniginė kompensacija. Toliau, šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo su pastatais) rinkos vertė, remiantis UAB „M.“ 2023 m. rugsėjo 6 d. konsultacinė išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 23-04-41 K, yra 112 000 Eur. Ieškovė mano, jog yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra, atitinkamai, priteisiant atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. 56 000 Eur kompensaciją už priklausančią ½ šio turto dalį. Nurodo, kad visų pirma, santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės. Visų antra, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių (ieškovės persekiojimo, fizinio bei psichologinio smurto, menkinimo ir pan.) santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra itin komplikuoti. Buvimas kartu kelia neigiamas emocijas, todėl bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas viename gyvenamajame name yra absoliučiai neįmanomas. Trečia, padėtų išvengti ginčų ir konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo atsiradimą ateityje, kas akivaizdžiai teigiamai įtakotų sūnaus, gyvensiančio su ieškove, interesus, kadangi gyvenamasis namas yra vientisas turto vienetas, neturintis nei atskiro įėjimo, nei virtuvės, nei tualeto, todėl, netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti šį turtą ieškovei natūra, praktiškai taptų neįmanoma išvengti naudojimosi turtu nepatogumų ir konfliktinių situacijų tarp šalių. Ketvirta, kadangi nekilnojamasis turtas yra įgytas gavus kreditą (kreditorius AB „S.“), todėl šios prievolės įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne tik pats nekilnojamasis turtas, bet ir ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su sūnumi, todėl tiek po santuokos nutraukimo priteisus šį nekilnojamąjį turtą abejoms šalims lygiomis dalimis ar priteisus jį atsakovui natūra (o ne ieškovei natūra), ir atsakovui nevykdant prievolės AB „S.“, kiltų grėsmė, jog bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (tiek buto, tiek ir gyvenamojo namo), o tokiu atveju, kiltų rizika su sūnumi prarasti gyvenamąją vietą. Penkta, atsakovas šiuo metu nedirba, o ir dėl dažno darboviečių keitimo, atsakovas negauna pastovių pajamų, dėl ko, šiai dienai nevykdo tiek savo įsipareigojimų sūnui teikti išlaikymą, tiek ir mokėti jam priklausančią įsipareigojimų AB „S.“ pagal kredito sutartį, kuria įgytas kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui, dalies (t. y. ieškovė šiuo metu dengia pilną mėnesinę įsipareigojimų sumą). Dėl šių priežasčių, tiek po santuokos nutraukimo priteisus šį nekilnojamąjį turtą abejoms šalims lygiomis dalimis ar priteisus jį atsakovui natūra (o ne ieškovei natūra), ir toliau atsakovui nevykdant prievolės AB „S.“, kiltų grėsmė, jog ne tik visa įsipareigojimų našta kris vienai ieškovei (o ir ieškovė turės inicijuoti naujus teisminius procesus, tikslu išsiieškoti sumokėtą už atsakovą kredito dalį pagal CK 6.9 straipsnį), bet ir galimai bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar net paties nekilnojamojo turto (ar atsakovo dalies). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atsakovui mokėtina kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį yra 56 000 Eur, o tuo tarpu, atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį yra 4 000 Eur (2 500 Eur + 1 500 Eur) bei 14 400 Eur kompensacija kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės sutuoktinio lėšos, todėl šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir galutinė ieškovės atsakovui mokėtina kompensacija yra 37 600 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog asmenine nuosavybe pripažintinas turtas - patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 66,15 m², esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), ieškovei dovanotas jos tėvų ir dovanojimo sutartyje nesant nurodytai sąlygai, kad butas dovanojamas / perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl, ir kuris nėra dalintinas santuokos nutraukimo procese kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. po santuokos nutraukimo lieka ieškovei asmenine nuosavybe. Tai, kad butas yra asmeninė nuosavybė, patvirtina ieškovės ir atsakovo su kreditoriumi AB „S.“ pasirašyta hipotekos sutartis (pateikta kartu su pradiniu kreditoriaus atsiliepimu į ieškinį). Atsakovas, pasirašydamas hipotekos sutartį, pripažino, kad butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė taip pat teikia šio buto fotonuotraukas, darytas 2024 m. balandžio 3 d. (nuotraukos teikiamos originalios, kurių parametruose matyti „Išsami informacija“ – „Įrašymo data“ – „2024-04-03“), iš kurių matyti buto būklė (tikslu paneigti byloje atsakovo keliamus neva atlikto kapitalinio remonto argumentus).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės įsitikinimu, sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t. y. ieškove E. J.. Tokią poziciją ieškovė grindžia žemiau nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Šiuo metu sūnus faktiškai gyvena su ieškove, jos asmeniniame bute, kur sūnui yra suteikiamos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos jo fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Sūnus yra itin prisirišęs (dar ir dėl amžiaus) prie motinos (ieškovės), kas neabejotinai lemia glaudesnį emocinį ir dvasinį ryšį tarp sūnaus ir motinos (t. y. vertinant tarp sūnaus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metai, ir vieno iš tėvų susiklosčiusių artimesnių ryšių aspektą, būtent tarp sūnaus ir ieškovės yra susiklostęs artimesnis ryšys nei su atsakovu). Dar daugiau, siekiant išugdyti sūnų kaip asmenybę bei stiprindama tarpusavio ryšį, ieškovė kartu su sūnumi užsiima jo ugdymu, pomėgių lavinimu, padeda juos atrasti, kaip pavyzdžiui, namie su sūnumi piešia, skaito pasakas, gamina maistą ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei į tai, jog sūnumi iš esmės rūpinosi ir rūpinasi pati ieškovė, sūnus ir šiuo metu gyvena su mama, ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nėra, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko (sūnaus) interesų gynimą, nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama – E. J.. Atsakovo gyvenimo sąlygų VTAS neturėjo galimybės įvertinti; tėvo (atsakovo) su sūnumi bendravimo tvarka galima tik atkūrus tėvo ir vaiko tarpusavio santykius; vaikas tėvu nepasitiki, atsisako apie jį kalbėti, tarpusavio ryšys yra nutrūkęs; nesant tarpusavio ryšio negali būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka. Šiuo aspektu primintina, jog teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės (jos buvo pakeistos) - uždrausta atsakovui A. J. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (R. J.) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dar daugiau, VTAS į civilinę bylą pateikė duomenis, jog 2024 m. rugsėjo 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2024 m. birželio 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2024 m. sausio 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2023 m. rugpjūčio 21 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta; 2023 m. liepos 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2025 m. gegužės 20 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos planas, atsižvelgiant į 2025 m. gegužės 20 d. vykusį posėdį, atliekant šeimos poreikių pagalbai vertinimą ir aptarimą, kuris taip pat pavirtina patikslintame ieškinyje dėstomas aplinkybes, susijusias su konfliktiškais šalių santykiais, sūnaus nutrūkusį ryšį su tėvu ir kitas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įskaitant, tai, jog sūnus ilgą laiką su atsakovu nebendravo, tarp jų yra nutrūkęs emocinis ryšys, sūnus VTAS atstovui išreiškęs nuomonę, jog bendrauti su tėvu (atsakovu) nenori, bei išklausyta sūnaus nuomonė, todėl iki tol, kol sūnus pats panorės būti su tėvu (atsakovu), konkreti jų bendravimo tvarka nenustatytina. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto, spręs, jog nagrinėjamoje situacijoje tikslinga nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (sūnumi) tvarką, ieškovė prašo atsižvelgti į sūnaus nuomonę, VTAS išvadas bei rekomendacijas, psichologo, kuris dalyvaus sūnaus apklausoje, rekomendacijas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovė nurodė, kad ieškovės nuomone, sūnaus išlaikymui reikalinga skirti ne mažesnę nei 1 070 Eur sumą per mėnesį, t. y. tai dydis, patenkinantis būtinuosius sūnaus poreikius. Sūnui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui ir kt. Ieškovės įsitikinimu, ši suma yra reali, būtina ir neviršija sūnaus poreikių, atitinkanti jo amžių. Sūnaus išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti ne mažiau nei 1 070 Eur: maistui 230 Eur, rūbams ir avalynei nei mažiau nei 155 Eur, ugdymui (būreliams) ne mažiau nei 40 Eur, sveikatos reikmėms, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 200 Eur, mokykliniam krepšeliui 157 Eur, mokesčiams dar ne mažiau nei 200 Eur sumą. Kartu su šiuo patikslintu ieškiniu yra pateikiama detali ir išsami sūnaus išlaikymo sąmata. Ieškovės įsitikinimu, poreikių lentelėje yra įtrauktos būtinos, įprastos sūnaus išlaidos, o pateikiama suma atitinka sūnaus poreikius ir jų neviršija. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant iš 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Nuo 2025 m. minimalios mėnesinės algos dydis yra 777 Eur atskaičius mokesčius, todėl orientaciniai prie būtinųjų (minimaliųjų) vaiko poreikių kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti ne mažiau nei po 388,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas sparčiai auga, į ekonominę situaciją šalyje, maisto kainas, ieškovės nurodyta 230 Eur suma maistui per mėnesį yra protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais. Ieškovė pastebi ir tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta šiuo metu yra su motina (ieškove) (tuo atveju, jeigu bus tenkintas ieškinio reikalavimas ir sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina), todėl neišvengiamai ieškovei tenka (teks) didesnis aprūpinimo teikimas. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus būtiniesiems poreikiams užtikrinti per kalendorinį mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 1 070 Eur suma, kuri, atitinkamai, mažintina 122,50 Eur suma (suma, mokama pagal Išmokų vaikams įstatymą), sūnaus poreikiai per kalendorinį mėnesį sudaro ne mažiau kaip 947,50 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų prie sūnaus poreikių tenkinimo turėtų prisidėti per kalendorinį mėnesį ne mažiau kaip po 474 Eur. Nepilnametis šalių sūnus sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas, neturi, tačiau sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, kurio išlaidas ieškovė iš dalies nurodė poreikių lentelėje ir dengsianti iš periodinių vaiko išlaikymui skirtų lėšų, tuo tarpu, vėliau, jeigu sūnui prireiks brangiai kainuojančių kapų ar kitokių priemonių gydymui, tokiu atveju, tai pareikalaus vienkartinių tėvų išlaidų. Ieškovė pateikė duomenis - UAB estetinės odontologijos klinikos „E.“ 2025 m. kovo 26 d. pažymą dėl reikalingo sąkandžio gydymo ir jo eigos/trukmės; iš e-sveikatos apie nepilnamečiam vaikui R. J. nustatytas diagnozes, iš kurių matyti, kad sūnui yra reikalingas gydymas iki kol sudygs visi nuolatiniai dantys ir gydymas priklausys nuo žandikaulių augimo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo sūnui priteistinos atlyginti pusę būsimų sūnaus ortodontinio gydymo išlaidų iki kol sūnui sudygs visi nuolatiniai dantys.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kiekvienos iš šalių finansinę padėtį: a) ieškovė dirba UAB „S.“ ir gauna pastovias pajamas, kurios vidutiniškai per kalendorinį mėnesį sudaro apie 1 592,37 Eur. Pažymėjo, jog ieškovės iš individualios veiklos per mėnesį gaunamos pajamos apytiksliai 300 Eur. Ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise butas, kuriame ji su sūnumi šiuo metu ir gyvena. Tuo tarpu, ieškovė taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovas nedengia jam priklausančios būsto kredito mėnesinės įmokos dalies, todėl ieškovei tenka visos šios įmokos sumokėjimo pareiga, t. y. iš ieškovės sąskaitos yra nurašoma 254,40 Eur įmoka, taip pat turi būti dengiami asmeniniai įsipareigojimai (kredito kortelės, kurias prašo pripažinti asmeninėmis prievolėmis); b) atsakovas šiuo metu niekur nedirba, pajamų negauna, o ir anksčiau gautos pajamos dėl darboviečių kaitos nepastovios (laikotarpiu nuo 2024-03-09 iki 2024-12-08 gavo nedarbingumo išmokas). Šiai dienai teismo priteisto laikino išlaikymo sūnui nemoka (šiai dienai jau susidaręs 1 012,50 Eur įsiskolinimas), priklausančių bendrų santuokos metu prisiimtų įsipareigojimų taip pat nemoka (manytina, nevykdo ir asmeniškai prisiimtų prievolių kreditoriams). Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, naudojasi bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiomis transporto priemonėmis. Atsakovas taip pat moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui bei galimai vis dar moka išlaikymą pilnametei dukrai iš pirmos santuokos (kaip pats nurodo, po 180 Eur/mėn.). Visų pirma, kaip minėjo, atsakovas yra bedarbis, konfliktiška asmenybė ir jam sudėtinga susirasti nuolatinį darbą. Byloje esantys duomenys, be paminėto, taip pat patvirtina, kad atsakovas teikia išlaikymą sūnui nereguliariai (šiuo metu sūnui išlaikymo neteikia jau keletą mėnesių), o 2025 m. gegužės 20 d. vykusio vadybos posėdžio dėl pagalbos plano sudarymo metu pareiškė, kad išlaikymo sūnui iš viso nemokėsiąs (tą galės patvirtinti VTAS atstovas), todėl dėl paties atsakovo pozicijos teikti išlaikymą sūnui, spręstina, kad išlaikymo priteisimas kita forma nei periodinėmis išmokomis labiau atitiks sūnaus interesus ir užtikrins sūnaus teisę gauti išlaikymą. Antra, šiai dienai atsakovas kito nekilnojamojo turto be šiuo metu priklausančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalies (1/2), neturi (be to, šią dalį prašo ieškovė po santuokos nutraukimo priteisti jai natūra). Be to, ši turima nekilnojamojo turto dalis (1/2) yra suvaržyta hipoteka, tikslu užtikrinti prievolių kreditoriui AB „S.“ tinkamą įvykdymą, todėl išlaikymo turtu forma nėra naudinga, o ir sūnui tokiu atveju atsirastų naujos pareigos (prievolės, susijusios su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidos ir pan.). Trečia, mano, jog nagrinėjamu atveju, geriausiai sūnaus interesus atitiktų išlaikymo priteisimas vienkartine pinigų suma, o būtent, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra, atitinkamai, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją (viso 37 600 Eur dydžio), todėl iš atsakovo priteistinas sūnui išlaikymas vienkartine pinigų suma, 37 600 Eur sumai, atitinkamai, įskaitant šias sumas kaip priešpriešinius rūšinius reikalavimus. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėtų prisidėti prie sūnaus būtinųjų poreikių per kalendorinį mėnesį ne mažiau kaip po 474 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas sūnui išlaikymas 37 600 Eur vienkartine pinigų suma, kas užtikrins sūnaus išlaikymą 79 mėnesiams, arba 6 metams ir 7 mėnesiams. Atitinkamai, likusius metus iki sūnui sueis (duomenys neskelbtini) metų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 474 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto manytų, jog tokia išlaikymo forma, t. y. išlaikymo sūnui priteisimas vienkartine pinigų suma, neatitiktų sūnaus interesų ar juos pažeistų, ar atsisakytų atlikti nurodytų sumų įskaitymą, tokiu atveju, ieškovė vietoje reikalavimo priteisti jai nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra, prašo priteisti atsakovui ir ieškovei šį nekilnojamąjį turtą dalimis, ir atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai (1/2) nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką). Atsižvelgiant į teismų praktiką bei susiklosčiusias faktines aplinkybes (duomenis dėl atsakovo išlaikymo sūnui mokėjimo tvarkos (mokėjimo nereguliariai), dėl paties atsakovo pozicijos teikti išlaikymą sūnui ir kt., spręstina, kad siekiant užtikrinti sūnaus teisę gauti išlaikymą, byloje svarstytina galimybė užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą, galimai taikant atsakovo turtui (nekilnojamajam turtui) priverstinį įkeitimą (hipoteką). Nagrinėjamu atveju, išlaikymo vaikams įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Dėl įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teikia lentelę Nr. 3, iš kurios matyti atsakovo teikto išlaikymo sūnui data ir dydis nuo 2023-02-11 iki 2024-04-15 (ieškinio pateikimo teismui). Ieškovė pažymi, jog atsakovas minėtu laikotarpiu viso turėjo sūnaus išlaikymui skirti 6 449,81 Eur, tuo tarpu, skyrė 3 044,22 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas 3 405,59 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė ieškinyje nurodė, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iškovė santuokoje patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko ji jautėsi sugniuždyta, patyrė negatyvius išgyvenimus, atsakovo netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas, agresija padarė didelės žalos ieškovei kaip asmenybei bei jos sveikatai (buvo sugniuždytas jos saugumo jausmas, pasitikėjimas savimi, atsirado nuolatinė įtampa ir stresas, nerimas, bejėgiškumo jausmas, atsirado prislėgta nuotaika). Ieškovė į bylą pateikė tai patvirtinančius duomenis iš e-sveikata, o būtent, jog ieškovės 2023 m. vasario 21 d. apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu (t. y. po atsakovo faktinio išsikraustymo) ieškovė patyrė didelį stresą, sukeltą atsakovo ir jo veiksmų ir, kuris buvo pasikartojantis (ilgalaikių ir trumpalaikių atsakovo veiksmų pasekmė). Tuo tarpu, iš vėlesnio ieškovės apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (2024 m. birželio 4 d., būtent po atsakovui nuosprendžio priėmimo, kuomet prasidėjo atsakovo grasinančių elektroninių laiškų Ieškovei rašymas, naujų kreipimųsi dėl ikiteisminių tyrimų atsakovo atžvilgiu iškėlimo rengimas ir pan.), taip pat matyti, jog buvo kreiptasi su pasikartojančiomis tapačiomis sveikatos problemomis, t. y. dėl patiriamo didelio streso – (duomenys neskelbtini) sutrikimams (galintiems sukelti daugybę simptomų, kaip galvos svaigimas, nuolatinis pykinimas, klausos praradimas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (11 t., el. b. l. 1-25).

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad tikroji santuokos iširimo priežastis yra sutuoktinės E. J. neištikimybė, kuri pilnai paaiškėjo ir pasitvirtino (duomenys neskelbtini) mėnesį ir prasidėjo santuokos nutraukimas bendru šalių sutarimu procedūra. Nurodė per visus bendrus santuokos gyvenimo metus jokiais būdais nesmurtavęs prieš savo sutuoktinę. Paaiškėjus ieškovės E. J. neištikimybei ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui atsakovas tikrai patyrė didelį stresą. Po sutuoktinės neištikimybės fakto paaiškėjimo, kreipėsi pas psichologus, bandė taikiai spręsti iškilusį ginčą dėl sūnaus R. J. matymo, bandė taikiai spręsti iškilusi ginčą dėl bendra nuosavybe priklausančio turto. Tuo tarpu ieškovė užėmė provokatorės poziciją, neleido matyti sūnaus, tyčiojosi iš atsakovo, tęsė santykius su kitais vyrais, negražino asmenine nuosavybe jam (atsakovui) priklausančių daiktų įgytu prieš santuoką, negražino asmens dokumentų ir priemonių, kurios buvo reikalingos atlikti darbą. Nurodė, kad (pirminio) ieškinio punktuose Nr. 6, 7, 8, 10, 11, 12 ieškovė E. J. teigia ir pateikia nepagarbaus elgesio iš atsakovo A. J. pavyzdžius. Atsakovas informuoja teismą, kad buvo išprovokuotas atlikti atsakovės apraišytus veiksmus jos elgesiu. Paaiškėjus neištikimybės faktui (duomenys neskelbtini), ieškovė išvarė atsakovą ir tuo metu kartu gyvenusią dukrą, A. J., iš bendra nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), blokavo visose ryšio priemonėse, neleido matyti sūnaus R. J., ir reiškė didelį nenorą tartis, ir konstruktyviai pasikalbėti dėl santuokos nutraukimo galimybių. Ieškovė, teikdama ieškinius, teikia visur nutikimą, kuris yra visai nesusijęs su santuokos iširimu, o buvo išprovokuotas pačios ieškovės negražinant atsakovui asmeninę nuosavybę priklausančių daiktų. Visi ieškovės ieškinyje teikiami duomenys dėl santuokos metu vartoto iš atsakovo smurto nepagristi jokiais faktiniais įrodymais, o kuriami traukiant duomenis iš konteksto. Pavyzdžiui, teikiamas patiksliname ieškinyje teiginys „Negavęs atsakymo lauksiu kieme kiekvieną dieną“ yra išimtas iš elektroninio laiško, kur atsakovas rašė ieškovei dėl galimybės matyti sūnų, ir parašė, kad lauks kieme jei ji neparašys, kada turės šią galimybę. Taip pat ieškovė teikia paveiksliuką, kur aiškiai matosi jos pačios ar jos atstovo pagalba sukurtas turinys su el. pašto adresais. Ieškovė nepateikia originalių elektroninio pašto kopijų, o teikia tik iškarpas, kurių pagalba bando pateikti ir suklaidinti teismą nurodydama, apie galimą smurtą. Ieškovė teigia, kad jis (atsakovas) vykdo vaiko apklausas ir filmuoja, bet vėl tai yra teiginiai, nepagristi nei faktais nei įrodymais, o klaidinantys teiginiai bandant nuslėpti tikrąja santuokos iširimo priežastį. Nurodo, kad 2023 m. kovo 3 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui prašymą vykdyti privalomąją šeimos mediaciją. Mediacijos metu sutarė dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu sąlygų, bet paaiškėjus, kad sutuoktinė E. J. apgavo sutuoktinį A. J. klaidingai pateikdama mediatoriui V. M. ir sutuoktiniui A. J. informaciją apie bendrąją nuosavybę priklausantį turtą, atsakovas nutraukė teisinio pagrindo neturinčią pasirašytą santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu sutartį. Apie nutraukimą pasirašytos sutarties informavo el. paštu mediatorių V. M. ir kitomis elektroninėmis priemonėmis sutuoktinę E. J.. Teisinio pagrindo neturinčią pasirašytą santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu sutartį atsakovas nutraukė paaiškėjus faktui, kad E. J. sudarė apsimestinį sandorį santuokos metu ir įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 66,15 m², esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, pranešęs apie panaikintą teisinio pagrindo neturinčią pasirašytą santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu sutartį, ir aptaręs telefonu naujas sąlygas su ieškove E. J., 2023 m. gegužės 11 d. pateikė elektroninėmis priemonėmis per https://e.teismas.lt/ sistemą, prašymą nutraukti santuoką bendru šalių sutarimu. Kadangi nurodė neturintis teisinio išsilavinimo ir pateiktuose dokumentuose buvo klaidų, pateiktą prašymą teismas atmetė (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė E. J. 2023 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti santuokos nutraukimą bendru šalių sutarimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas atnaujino 2023 m. liepos 20 d. civilinę bylą santuokos nutraukimas bendru šalių sutarimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso šio proceso metu atsakovas nurodė taikiai siekęs nutraukti ir išspręsti tarp šalių kilusį civilinį ginčą, bet ieškovė ir jos atstovas kategoriškai nenorėjo tartis ir nesivadovavo lygiavertiškumo principais, provokavo atsakovą kaltindami ir versdami pasirašyti tik jų pateiktą santuokos bendru šalių sutarimu sutarties projektą, neatsižvelgdavo į jo (atsakovo) pateiktas pastabas ir visai ignoravo atsakovą. Nurodė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui prašymą dėl teisminės mediacijos skyrimo, siekdamas taikiai susitarti su ieškove dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, bet ieškovė pateikė teismui prašymą nutraukti procesą ir nesutiko su teismine mediacija. 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismas bylą nutraukė. Dėl ieškovės patikslintame ieškinyje (punktas 37) nurodyto paaiškina, kad visus įsipareigojimus atsakovas vykdo pagal sutarties Nr. 20-028141-FA sąlygas ir tą ketina daryti ateityje. Bankas S. AB vykdo automatinius nuskaičiavimus nuo atsakovo sąskaitos ir iš pridedamų įrodymų (banko išrašai) pagal kuriuos aiškiai matoma, kad prievolę vykdyti sutarties sąlygas atsakovas atlieka. Ieškovė patikslintame ieškinyje (punktas 38) išsako teiginį, kad nežinojo apie sutarties CL-LTC-20036126 sudarymą ir jos panaudojimą. Su ieškovės teiginiu atsakovas nesutinka. Nurodo, kad ieškovė žinojo, kad pinigai pasiskolinti iš kredito įstaigos pagal sutartį CL-LTC-20036126 yra skirti automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pridedama priedą su B. sąskaitos apžvalga, kur aiškiai matoma paskirtis imtos paskolos (priedo pav. Paskolos paskirtis automobilis). Taip pat, kad pinigai buvo panaudoti būtent automobilio pirkimui, o ne kam kitam, aiškiai įrodo anksčiau teiktuose teismui banko išrašuose matomas pinigų judėjimo srautas. Ieškovė patikslintame ieškinyje (punktas 39, punktas c) teigia, kad automobilio kaina buvo 7 000 Eur ir, kad lėšos buvo gautos iš jos tėvo, bet nepateikia jokių įrodymų ir tolesniuose punktuose teigia, kad jis (atsakovas) apie tai žinojo, kas yra visiška netiesa. Su nurodytais ieškovės teiginiais atsakovas nurodo nesutinkantis ir kaip įrodymą prideda prie atsiliepimo automobilio pirkimo sutarties kopija (MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini) 2020 m. pirkimo sutarties kopija) ir automobilio pirkimo metu gautą paskolą į atsakovo sąskaitą bei registruojant automobilį mokėtą mokestį. Prieduose matoma, kad automobilio pirkimo kaina buvo 6 500 Eur, mano gauta paskola 6 000 Eur ir mokestis Regitrai už automobilio registraciją. Prašo pripažinti „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 paskolą, skirtą įsigyti automobilį MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini), bendra sutuoktinių prievolę. Ieškovė patikslintame ieškinyje teikdama turto ir turto verčių aprašymą pateikia nepilną viso sutuoktinių įgyto turto sąrašą ir nurodo nepagristas klaidingas vertes. Su ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktu santuokoje įgytu turto aprašu ir su nurodytomis vertėmis atsakovas nurodo nesutinkantis. Santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 77 000 Eur); įmonė UAB „A.“, įregistravimo data 2011 m. gruodžio 23 d. (preliminari vertė 2 500 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 66 000 Eur); automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 4 000 Eur); prikabinamas namukas Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nebevertinamas, nes nėra tinkamas naudoti, neturi nei dokumentų, nei gali dalyvauti eisme; preliminari turto vertė gavus pajamas utilizavus - 100 Eur); automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (preliminari vertė 1 800 Eur). Ieškovė patikslintame ieškinyje teikdama turto ir turto verčių aprašymą pateikia klaidinančius duomenis apie vertes, kuriuos tikrinant matosi sąmoningai sukeliamos turto vertės, kad atitiktų ieškovės ieškinyje išdėstytus tikslus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pateiktame UAB „M.“ 2023 m. rugsėjo 6 d. konsultacinėje išvadoje aiškia parašyta, kad vertinimas atliktas tik pagal pateiktas ieškovės nuotraukas, kas leidžia daryti prezumpciją, kad ieškovė pateikė ir vertes, kuriomis turi būti įvertintas turtas. Pažymi, kad nekilnojamas turtas nėra įrengtas, nėra tinkamas gyventi, jis yra renovacijos stadijoje ir iki ieškovės teikiamos vertės preliminariais skaičiavimais trūksta 60 000 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje teikdama turto ir turto verčių aprašymą nurodo, kad nežino kur randasi transporto priemonė – priekaba Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pat nepateikia įrodymų apie turto vertę, bet vertę įrašo 3 000 Eur. Ieškovė teikdama šią informaciją siekia suklaidinti teismą ir teikia melagingą informaciją. Ieškovė puikiai žino, kad minėtas turtas yra adresu (duomenys neskelbtini) ir puikiai žino minimo turto būklę. Minėto turto nuotraukas pateikia prie atsiliepimo. Ieškovė patikslintame ieškinyje (punktas 60) teigia, kad sumokėjo 12 000 Eur pradinį įnašą ir toliau padarė dar keletą pavedimų iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas teigia, kad nurodyta informacija yra sąmoningai pateikiama melaginga ir neteisinga, kaip patvirtinimas matomas ir pateiktuose teismui ieškovės dokumentuose kur aiškiai matoma lėšų atsiradimo kilmė ir panaudojimas: 1) gautas lėšas iš motinos praėjus po keletai dienų po gavimo perveda savo tėvui; 2) matoma ieškovės pateiktuose banko išrašuose. Tarp, kaip tikina ieškovė, gautų lėšų iš motinos ir pavedimo A. J. laiko tarpas metai, kas daro prielaidą, ir matoma iš pateiktų ieškovės sąskaitos išrašo duomenų, kad ieškovė gautas lėšas naudojo savo reikmėms, o ne turto pirkimui pradiniam įnašui. Pradinis įnašas perkant nekilnojamą buvo 10 000 Eur (pateiktas banko išrašas iš pavedimo kopijos pirkimo su ankstesniais atsiliepimais). Ieškovė nepateikia asmeninių lėšų kilmės 2 700 Eur ir 2 400 Eur sumoms. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmenine nuosavybe. Su šiuo teiginiu atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad buvo apgautas sandorio sudarymo metu ir apie tokio sandorio egzistavimo aplinkybes sužinojo tik bandant nutraukti santuoką bendru šalių sutarimu. Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo datos ((duomenys neskelbtini)), atsakovas kapitališkai savo jėgomis atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), remontą. Remonto metu pakeistos grindys visame bute, pertinkuotos lubos ir sienos, įstatytos naujos išorės ir vidaus durys, sudėta naujai santechnika tualete ir vonioje, atsakovo rankomis pagaminti virtuvės ir kiti namuose esantys baldai, nudažytos sienos ir lubos (per gyvenimo metus net kelis kartus), taip pat iš atsakovo lėšų nupirkta buitinė technika, tokia kaip skalbimo ir indų plovimo mašinos, televizoriai, kavos virimo aparatas, dulkių siurblys A. Nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. sudarytas sandoris tarp ieškovės ir jos tėvų yra apsimestinis sandoris. Teigia, kad butas turėjo būti perleistas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę tam, kad bankai patvirtintų kredito sutartį. Būtent tuo laikotarpiu atsakovas, vesdamas derybas su bankais dėl kredito gavimo ir teigė bankams, kad šalys turi būtą, kurį gali užstatyti gaunamam kreditui įsigyti šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui didesnį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodo, kad bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) prieš sudarant fiktyvų sandorį E. J. ir jos motinai, gyveno šeima, A. J., E. J., A. J., R. J., ir tai buvo vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Taip pat, ieškovė ieškinyje pateikia kapitalinio remonto nuotraukas, kuria matome buto nusidėvėjimą, bet pačio A. J. atlikto kapitalinio remonto fakto neneigia, tik teigia dėl jo atlikimo kokybės ir, kad jis buvo atliktas neturint tam leidimo. Pažymi, kad ieškovė visą periodą, kol gyveno šeima minimame bute, teigė, kad butas pereis į bendros nuosavybės teisę kai ji sumokės broliui kompensaciją. Pareikalavus sąskaitos išrašų ir sumokėtu sumų, ieškovė sąmoningai nuslėpė savo banko išrašą ir teismui nepateikė prašytų išrašų išklotinės už 2018 metus. Prašo padalinti sutuoktiniams bendra nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaujantis lygiavertiškumo principu ir butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybės teisę priklausančiu turtu ir jo vertę įtraukti į turto dalybas. Dėl išlaikymo dydžio sūnui R. J. atsakovas nurodo nesutinkantis. Kaip pavyzdys, poreikių lentelėje žymima vaiko maitinimas mokykloje, vaiko maitinimas kavinėje ir taip pat dar papildomai vaiko maitinimas. Vežimas į mokyklą, pas gydytojus, kai vaiko mokykla 800 m nuo gyvenamosios vietos, o gydimo įstaiga 1,2 km. Ieškovė nurodo, kad tai jai kainuoja 50 Eur į mėn., bet nepateikia, kas konkrečiai kainuoja. Didžiausia įtarimą kelia dantų priežiūra, kai paskutinis sūnaus apsilankymas pas dantistą pagal e-sveikata duomenis yra 2024 metais, ieškovė nurodo, kad tai daro (darys) net (duomenys neskelbtini) kartus per metus, kai vaikams iki pilnametystės dantų gydimas kompensuojamas ligonių kasų ir visas paslaugas galima gauti nemokamai. Taip pat, poreikių lentelėje pateikia, kad vaikui būsto išlaikymui 1 mėn. kaina 150 Eur. Atsakovas pažymi, kad ieškovė su sūnumi gyvena bendra nuosavybės teise priklausomame bute ir komunalinės ir kitos buto išlaikymo išlaidos tikrai nesudaro didesnės sumos bendrai nei 100 Eur visam butui. Taip pat matoma, kad pildant poreikių lentelę sportiniai bateliai, sportinė apranga minima tris kartus ir jos reikia net 3 komplektų. Viso sūnui ieškovė nurodo skirti sumą per metus 12 848 Eur, kai atsakovo metinės (taip pat planuojamos pajamos) neviršija 15 500 Eur. Aiškiai matoma, kad poreikių lentelė yra fiktyviai sukurtu ir tikrai vaikui nėra skiriama ir nebus skiriama, ką ieškovė bando teismo keliu gauti. Vaikui orientuota suma yra bandoma prisiteisti nekilnojamojo turto dalį, taip paliekant atsakovą ir be gyvenamosios vietos, ir be galimybės turėti nuomojamą būstą bet kurioje (duomenys neskelbtini) dalyje. Nurodė, kad visada sūnumi rūpinosi ir teikė išlaikymą, net po to atvejo, kai ieškovė išvarė jį (atsakovą) su dukra iš namų. Su ieškovės patiksliname ieškinyje teikiamu reikalavimu priteisti sūnui R. J. vienkartine pinigų suma taip pat nesutinka, nes periodinėmis įmokomis moka išlaikymą, kuris yra paskirtas teismo kaip laikinosios priemonės. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad negauna išmokų, o tik siekdama suklaidinti teismą teikia klaidinančius teiginius. Prašo teismo priskirti įstatymu ir teismų praktika vadovaujantis išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus ir tėvo kitiems vaikams mokamą išlaikymą. Nurodė, kad nuo pat to momento, kai ieškovė jį (atsakovą) ir dukrą A. J. išvarė iš namų, atsakovas teikė R. J. išlaikymą, vadovaudamasis vaiko poreikiais ir visada siekė kuo glaudesnio bendradarbiavimo, bet tik ieškovės sprendimas buvo nutraukti sūnaus bendravimą su tėvu, seserimi, broliu ir seneliais (A. J. tėvais). Vaikui teikė išlaikymą atsižvelgdamas iki tol jo poreikius tenkinančią sumą ir kitiems savo vaikams mokamą išlaikymą laikydamasis sąžiningumo ir lygiavertiškumo principais. Pažymi, kad vaikams A. J. ir I. J. išlaikymo dydis teikiamas ir jų poreikiai yra tenkinami net ir jiems gyvenant bute, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį mokama paskola pagal sutarties 05-031318-FA sąlygas, kur atsakovas yra bendraskolis. Su ieškovės pateiktu patikslintame ieškinyje išlaikymo įsiskolinimu sūnui R. J. atsakovas taip pat nurodo nesutinkantis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtu periodu buvo reikalingas didesnis išlaikymas sūnui R. J.. Ieškovė savo iniciatyva izoliavo sūnų R. J. nuo tėvo, neleido matyti sūnaus, brolio, sesers. Per visą laikotarpį ieškovė nei karto nepareiškė nuomonės, kad sūnui R. J. reikalingas didesnis išlaikymas. Su ieškovės prašymu priteisti neturtinę žalą nurodo taip pat nesutinkantis. Ieškovė tik teikia teismui teiginius, kurie neatitinka tiesos ir aiškiai matomas siekis pakenkti atsakovui. Ieškovės minimi faktai ieškinyje nepagristi jokiomis specialistų išvadomis, o tik jos pačios prielaidomis. Ieškovė ieškinyje mini, kad patyrė sveikatos sutrikimų, bet būtent tomis datomis, kuriomis nurodo, ieškovė dalyvavo sporto renginiuose, leido laiką vakarėliuose, kur buvo vartojamas alkoholis, kaip įrodymus pateikia išrašus iš socialinių tinklų su ieškovės nuotraukomis ir datomis, kurios paneigia ieškovės teiginius apie jos patirtą stresą ir sveikatos sutrikimus. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl žyminio mokesčio priteisimo atsakovui jį apmokant. Nurodo, kad visada siekė taikiai išspręsti kilusį ginčą ir sprendimas teikti ieškinį yra tik ieškovės sprendimas. Nesutinka su ieškovės reikalavimu prisiteisti bylinėjimo išlaidas. Ieškovė pateikdama teismui bylinėjimusi išlaidų pagrindimą atvirai sukčiauja pateikdama fiktyvias sąskaitas su užretušuotomis paslaugomis, už kurias mokama. Prašo žyminį mokestį už ieškinį ir bylinėjimosi išlaidas palikti ieškovės patirtomis išlaidomis, kadangi dėl santuokos iširimo akivaizdžiai kalta ieškovė ir jos santuokos nutraukimą spręsti ne bendru susitarimu, o teikiant ieškinį yra ieškovės bandymas atkeršyti atsakovui dėl nesuprantamų priežasčių (2 t., el. b. l. 1-26; 3 t., el. b. l. 1-13; 5 t., el. b. l. 2-15; 6 t., el. b. l. 93; 11 t., el. b. l. 82-88).

Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada ir patikslinta išvada, kurioje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2023 m. liepos 10 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko R. J. teisių pažeidimas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vaiko R. J. teisių pažeidimų nenustatyta. 2024 m. balandžio 2 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko R. J. teisių pažeidimas. 2024 m. birželio 21 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko R. J. teisių pažeidimas. 2024 m. rugsėjo 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką R. J.. Siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2024 m. balandžio 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas reg. Nr. 3ŠTA-111). Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, jai priklausančiame bute. Buto plotas apie 66 kvadratiniai metrai, bute yra 3 kambariai, virtuvė, koridorius, tualetas, vonia, tamsus kambarys. Vaikas R. J. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra vaikui skirta lova, spinta, komoda ir labai daug vaiko žaislų. Namuose yra visi reikalingi baldai ir priemonės vaiko poreikių tenkinimui. Sudarytos geros sąlygos vaiko gyvenimui ir poreikių tenkinimui. Visi reikalingi namų apyvokos daiktai ir priemonės yra, sudarytos geros gyvenimo sąlygos, švaru, tvarkinga. E. J. paaiškino, kad ieškinį palaiko ir nurodė, kad A. J. yra labai agresyvaus ir karšto būdo. Jau buvo nuteistas už tai, kad priekabiavo ir užgauliojo E. J.. Neužilgo įvyks dar vienas teismas, dėl smurto prieš ieškovę (parodė teismo šaukimą). Tėvas girdint vaikui yra pasakęs, kad vaiką išveš į užsienį, dėl ko vaikas labai išsigando. Nuo to laiko sūnus ir tėvas jokių santykių nepalaiko. Šeimoje buvo auginamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus šuo, kuris 2023 m. lapkričio mėnesį dingo iš ieškovės tėvų namo kiemo. Tada A. pakvietė vaiką pasiimti šunį, bet jo negražino ir paaiškino, kad šunį numušė mašina, kad jis yra pas jį, bet kur šuo dingo taip ir neaišku, vaikas išgyvena dėl šuns su kuriuo kartu užaugo, netekties. Šiuo metu tėvas savanoriškai vaiko išlaikymui skiria po 185 Eur, kuriuos perveda į vaiko sąskaitą iš kurios negalima atlikti jokių pavedimų, pinigus galima tik išsigryninti. Apsilankymo metu buvo išklausyta vaiko R. J. nuomonė (vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Vaikas parodė kompiuterinės planšetės dėžutę ir pasakė, kad pačios planšetės nebeturi, nes sudužo. Dabar turi mėlyną telefoną, kuris nedūžta, prieš tai turėjo raudoną ir juodą, kurie taip pat sudužo. Vaikas pats moka prisijungti telefoną prie Wifi ryšio. Telefoną nupirko močiutė, davė ir krovimo laidą, ji gyvena netoli darželio, vaikas su močiute sutaria gerai. Vaikui patinka gyventi pas mamą, mama kartais perka neskanų maistą o gamina skaniai. Vaikas myli mamą. Vaikas trumpai atsakė, kad nesutaria su tėčiu ir paaiškino: „nes jis labai blogai elgiasi“, kodėl tėvas elgiasi blogai, nepatikslinto, į klausimą neatsakė ir žaidė telefonu. Į klausimą, „ar nori susitikti su tėčiu“ atsiduso ir nieko neatsakė. Paklausus, ar galime pakalbėti apie tėtį, nieko neatsakė. Paklausus, ar jis nenori kalbėti apie tėtį, pritardamas linktelėjo galvą. Berniukas darželyje draugų turi daug, bet N. labai blogas, nes rodo „dupcę“. Vaikui daugiau klausimų neužduota. Siekiant teismui pateikti atsakovo nuomonę 2024 m. balandžio 24 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 9.14 val. Tarnybos vyriausiasis specialistas susisiekė su A. J., kuris paaiškino, kad su ieškiniu yra susipažinęs ir sutiko atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl ieškinio reikalavimų. A. J. neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina E. J.. Šiuo metu tėvas savanoriškai vaiko išlaikymui perveda po 185 Eur, iki 2023 m. vasaros vaiko išlaikymui pervesdavo po 300 Eur. Jeigu teismas nuspręs, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 350 Eur suma, tėvas sutinka tokią sumą mokėti. Ginčas tarp šalių yra dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Tėvas pareiškė, kad jo tikslas su vaiku praleisti tiek pat laiko, kiek vaikas praleidžia su mama. Tėvo manymu, uždraudus tėvui bendrauti su vaiku, prarasto tarpusavio ryšio atkurti nepavyks. A. J. išdėstys savo argumentus ir teismui pateiks atsiliepime. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Vaiko tėvo ir motinos santykiai yra itin konfliktiški, tai patvirtina aplinkybės, kad ginčo šalims susitikus kviečiama policija, dėl atsakovo veiksmų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Todėl akivaizdu, kad atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant vaiko motinai, dėl jų abiejų konfliktiškų santykių, nėra įmanomas nekenkiant vaiko interesams, vaiko bendravimo su abiem tėvais aplinka turi būti rami, bendraujantis su vaiku tėvas neturi teisės reikšti savo neigiamų emocijų vaiko motinos atžvilgiu, kad nekeltų psichologinės įtampos ne tik vaiko motinai, tačiau ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl vaiko tėvų konfliktiškų santykių tėvo su vaiku bendravimas dalyvaujant motinai nėra saugus vaiko atžvilgiu, nėra tikslinga nustatyti vaiko su tėvu bendravimą dalyvaujant motinai ((duomenys neskelbtini) Apygardos teismas, 2015 m. lapkričio 19 d. civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi vaikas yra mažametis, (duomenys neskelbtini) metų gimimo, ir nuolat gyvena su motina, mano, kad imant mažametį vaiką be jo motinos su nakvynėmis ne jo dabartinėje pastovioje gyvenamojoje vietoje, tai gali sukelti vaikui stresą ir neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną. Mažametis vaikas pastaruoju metu gyvena tik su motina ir tai reiškia, kad vaikas saugiau ir ramiau jaučiasi kartu su motina jam pažįstamoje aplinkoje. Šiuo atveju ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su vaiku visai atitinka vaiko interesus. Palaikant ieškovės norą, kad vaiko tėvas įgyvendintų savo, kaip tėvo ir vaiko įstatyminio atstovo teises dalyvauti vaiko auklėjime, atkreipia dėmesį, kad abu tėvai visų pirma turi atsižvelgti į vaiko, o ne į savo interesus (ambicijos) ir suprasti, kad mažamečiui vaikui šiuo metu geriau ir saugiau bendrauti su tėvu be vaiko nakvynių ne jo gyvenamojoje vietoje. Po kurio laiko, kai vaikas paaugs, bendravimo tvarka galės būti pakeista, leidžiant atsakovui bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis, taip pat praleidžiant kartu su tėvu atostogas (1 t., el. b. l. 136-143; 7 t., el. b. l. 49-51).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnamečio R. J. nuomonė. Vaikas papasakojo, kad nežino, kodėl čia yra. Gyvena su mama, mama nelabai paaiškino kodėl čia atvažiavo. Paaiškino, kad su mama gera gyventi, jam patinka. Su tėčiu nebendrauja, nežino kodėl, bet bendrauti nenorėtų. Mama apie tėtį nieko nepasakojo. Nurodė, kad nežino ar turi sesių, ar brolių, yra tik su mama. A. galimai gyveno su juo kažkada. Su tėčiu buvo susitikęs kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, dabar jam (duomenys neskelbtini) metai. Tėtis skriaudė mamą, stumdė ją, bet nepavyko, mama stipri. Mama ir tėtis jo nėra skriaudę. Pakartojo, kad su tėčiu nenori bendrauti nei telefonu, nei susitikti gyvai. Jei mamai reikėtų skubiai išvažiuoti, jis norėtų pasilikti su močiute R. Kai gyveno visi kartu, matė tėtį piktą, kai bandė stumti mamą. Jis bandė tėtį sustabdyti, bet nepavyko.

Teisme gautas trečiojo asmens akcinės bendrovės S. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame bankas nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio 23 p. 2 d. reikalavimu, atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai (1/2) nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko R. J. teisę gauti išlaikymą. Mano, kad priverstinio įkeitimo (hipotekos), atsakovo (1/2) turto daliai, kuri yra įkeista bankui, nustatymas apsunkina bankui įkeistą turtą, o tai pažeidžia įkaito turėjo (banko) teises. Ieškovės ir atsakovo įkeisto turto įkeitimas buvo įformintas įkaito davėjams ir kreditoriui 2020 m. rugpjūčio 7 d. pasirašant sutartinės hipotekos sutartį, t. y. šalys pasirašė, ir notaras patvirtino įkeitimo sutartį. Sutartinės hipotekos sutarties Bendrosiose sąlygose 4 p. šalys susitarė, kad (keičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šia sutartimi (keičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į keičiamą daiktą. Įkeisto turto savininkai nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo ir Bankas sutikimo nedavė, todėl priverstinis įkeitimas (hipoteka) pažeidžia imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos. Bankas sutinka su patikslintame ieškinyje 13, 16 ir 17 punktuose nurodyta kreditų grąžinimo bankui tvarka (11 t., el. b. l. 77-79).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys byloje B. bei UAB „P.“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

(duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino santuokos, sudarytos tarp ieškovės E. J. ir A. J. apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. J. paliko pavardę – ,,J.“, atsakovui A. J. paliko pavardę – „J.“. Priteisė iš atsakovo A. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 7 200 Eur kompensaciją už ieškovės įneštas asmenines lėšas į bendro sutuoktinio turto įsigijimą, 2 052 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę priteistino turto dalį ieškovės E. J. naudai. Priteisė ieškovei E. J. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Priteisė atsakovui A. J. asmenine nuosavybės teise šį turtą: 1) transporto priemonė – automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas E. J. vardu; 2) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad transporto priemonė priekaba Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. J. ir atsakovui A. J. asmenine daline nuosavybės teise po ½ kiekvienam. Nustatė, kad prievolę AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA yra ieškovės E. J. ir A. J. solidarioji prievolė bankui ir santuokos nutraukimo byloje nemodifikuojama. Nustatė, kad prievolė kreditorei UAB „P.“ pagal 2024 m. spalio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 208151, prievolė kreditorei AB „S.“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 24-074608-GV ir prievolė kreditorei „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 yra asmeninės atsakovo A. J. prievolės. Nustatė, kad prievolė kreditorei AB „S.“ pagal 2023 m. spalio 25 d. kreditinės kortelės (Bekontaktė auksinė kredito kortelė) sutartį Nr. 23-068179-RK bei kredito linijos sutartį Nr. 11-053784-CL yra ieškovės E. J. asmeninė prievolė. Priteisė iš atsakovo A. J. išlaikymą atsakovo nepilnamečiui sūnui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos šiuo turtu: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Paskyrė ieškovę E. J. šio sprendimo rezoliucinės dalies vienuoliktojoje pastraipoje nurodyto priteisto turto, kaip išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, tvarkytoja uzufrukto teise iki R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Nustatė nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. J.. Nustatė atsakovo A. J. ir jo nepilnamečio sūnaus R. J. bendravimo tvarką.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl vieno ar abiejų iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, nustatė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 20). Teismas vertino ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas santuokos metu naudojo prieš ją (ieškovę) fizinį ir psichologinį smurtą, menkino ieškovę. Nurodytas aplinkybes ieškovė grindė savo ir liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu. Byloje liudijęs ieškovės ir atsakovo vaikas patvirtino, kad tėtis (atsakovas) stūmė mamą (2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00 val. 20 min. 59 sek. – 00 val. 21 min. 14 sek.). Teismo posėdžio metu liudytojai R. D. ir R. D. patvirtino atsakovą buvus ūmaus charakterio – R. D. nurodė, kad atsakovas pykosi su jos vyru (ieškovės tėvu), R. D. nurodė kelis atvejus, kai tarp ieškovės ir atsakovo vyko konfliktai, vienas iš kurių baigėsi ieškovės tempimu paskui važiuojančią mašiną (sprendimo 21-22 punktai). Į bylą taip pat pateiktas 2024 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (savo sutuoktinei, ieškovei E. J.) fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo (4 t., el. b. l. 95-99). Taip pat, nors (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu atsakovas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžiu nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad atsakovas pažinčių suaugusiems svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino ieškovės foto nuotraukas su intymaus turinio tekstais (11 t., el. b. l. 31-39).

Teismas taip pat vertino atsakovo foto nuotraukas, kuriose matyti ieškovė ir vyras, su kuriuo pasak atsakovo tariamai ieškovė buvo neištikima (kaip nurodo atsakovas - R. Č.), ieškovės susirašinėjimai su R. Č. (5 t., el. b. l.16-33). Teismas vertino, kad pateikti duomenys nepagrindžia atsakovo argumentų dėl ieškovės neištikimybės – foto nuotraukose matomi keletas žmonių, tarp kurių yra ir ieškovė, susirašinėjimai vyksta ir bendroje programėlės grupėje „P.“, ir atskirai tarp ieškovės ir asmens, užsivardinusio „T.“ (tik atsakovo nurodoma, kad tai R. Č.). Teismas nustatė, kad jokio intymaus turinio nei foto nuotraukose, nei pateiktuose susirašinėjimuose nėra.

Teismas sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos (iširimo), todėl konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. J. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę; prioritetą teikė įtampos ir barnių šeimoje palaikymui), dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl atsakovo veiksmų.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad sutuoktiniai pradėjo atskirai gyventi ir nebevedė bendro šeimos ūkio nuo šalių nepilnamečio sūnaus R. gimtadienio šventės, kai atsakovas išėjo iš šeimos gyvenamosios vietos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) ir šią dieną laikė šeimos iširimo diena.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatė, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio santuokos metu (taip pat ir fizinio smurto) patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovei, dėl patiriamo didelio streso nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (galintiems sukelti daugybę simptomų, kaip galvos svaigimas, nuolatinis pykinimas, klausos praradimas ir kt.). Teismas vertino, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės (psichologinis ir fizinis smurtas) sukėlė atsakovei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas.

Teismas, atsižvelgdamas į santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, ieškovės patirtų išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, įvertinęs teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2358-340/2022; 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2356-614/2022; 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1539-562/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018; kt.), sprendė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkinti iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, nustatė, kad ieškovė po santuokos nutraukimo prašė nustatyti jai santuokinę pavardę – „J.“. Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovas neprieštaravo pateiktam ieškovės prašymui dėl pavardės, sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, sprendė ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „J.“. Atsakovui palikti jo turimą pavardę – „J.“.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys santuokoje įgijo transporto priemones: automobilį Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba Coachman 640-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priekabą Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), kurios registruotos ieškovės E. J. vardu (1 t., el. b. l. 87). Taip pat, ieškovės E. J. vardu registruotos UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (1 t., el. b. l. 88). Šalys taip pat santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,19 m2, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą – Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., el. b. l. 83-85).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, nurodydami transporto vertes, remiasi ne oficialiais registrų duomenimis, o skelbimais iš interneto tinklalapių, taip pat kyla ginčas dėl priekabos Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo galimybės, teismas nurodomą ieškovės vertę mažino imdamas šalių pateikiamų verčių vidurkius, atitinkamai Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę teismas sumažino iki 7 000 Eur (10000 Eur + 4000 Eur) / 2 = 7000 Eur), o priekaba Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu negali būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie jos realią būklę – pateikiamos foto nuotraukos pagrinde iš lauko, kelios iš vagonėlio (2 t. el. b. l. 77, 11 t., el. b. l. 123-132), o VĮ Regitra duomenimis, priekabos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

Teismas nustatė, kad ieškovė, vertindama minėtas transporto priemones, nepateikė pakankamai įrodymų dėl jų verčių, o teismas šiuo atveju nebūdamas nei ekspertas, nei specialistas, negali nustatyti realių transporto priemonių verčių. Dėl UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertės ginčo tarp šalių nėra. Teismas sprendė, kad santuokoje įgyto registruotino turto vertė sudaro viso – 121 896 Eur (žemės sklypas su namu ir ūkio pastatu, esantis (duomenys neskelbtini) (112000 Eur) + automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7000 Eur) + UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (2 896 Eur) = 121 896 Eur).

Vadovaudamasis ieškovo ir atsakovės pateiktais prašymais, taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovės E. J. asmeninės nuosavybės teise paliktinas turtas: 1) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Viso turto už 58 896 Eur. Atsakovo A. J. asmeninės nuosavybės teise paliktinas turtas: 1) transporto priemonė – automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas E. J. vardu; 2) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Viso turto už 63 000 Eur.

Pažymėjo, kad dėl transporto priemonės – priekabos Coachman 640-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos E. J. vardu, teismas sprendė, kad negalint įvertinti nurodytos transporto priemonės ir kylant abejonių dėl jos kaip turinčios vertės turto, įtrauktino į bendrą sutuoktinių balansą galimybės (kaip ieškovės prašoma transporto priemonę palikti atsakovui, o ieškovei priteisti kompensaciją kai galimai priekaba neturi jokios vertės), priekaba Coachman 640-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Šiuo atveju, esant nors kokiai minimos priekabos vertei, šalys turės galimybę ją parduoti pasidalijant gautą sumą, arba, priekabai esant beverčiai, ją utilizuoti kaip netinkamą naudoti. Teismas vertino, kad toks sprendimas (palikti abiem šalims po ½ dalį) neturint duomenų apie tikrąją būklę ir vertę, labiausiai atitinka teisingumo principą.

Teismas vertino turtą, kuris įgytas santuokoje, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas: butas/patalpa - butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 92-96), tačiau minimas turtas yra asmeninė ieškovės E. J. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šis turtas teismo nebuvo dalijamas.

Atsižvelgdamas į byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad minimas nekilnojamasis turtas padovanotas būtent ieškovei E. J. jos tėvų R. D. ir A. D., nenurodant, kad nekilojamasis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Teismo posėdžio metu liudytoja R. D. patvirtino, kad butas buvo padovanotas ieškovei. Nors atsakovas bandė ginčyti dovanojimo sutartį kaip apgaulingą sandorį, tačiau jam buvo išaiškinta, kad norėdamas kelti savo reikalavimus, atsakovas privalo pateikti priešieškinį, to atsakovas nepadarė, todėl dėl minėto sandorio teismas plačiau nepasisakė.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl 14 400 Eur kompensacijos priteisimo, vertino ieškovės pateiktus duomenys, kad nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti (pradiniam įnašui) asmeninėmis lėšomis, jas pervesdama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, sumokėjo: 12 000 Eur pradinį įnašą, skirtą pervesti kreditoriui AB „S.“, prieš sudarant kredito sutartį, kad kreditorius galėtų suteikti kreditą turto įsigijimui ir 2 700 Eur turėtų asmeninių lėšų. Taip pat, vėliau ieškovė papildomai atsakovui dėl pradinio įnašo namui pervedė dar 2 400 Eur sumą iš asmeninių lėšų. Ieškovės paaiškinimais, didesnę pervestų pinigų sumą (9 300 Eur) ji gavo iš savo mamos, kaip močiutės palikimo dalį, likusi dalis buvo jos (ieškovės asmeninės santaupos). Atsakovas su pateiktu reikalavimu nesutiko, tačiau teismui nepateikė motyvuotų prieštaravimo paaiškinimų ir nepaneigė ieškovės į bylą pateiktų duomenų.

Teismas nustatė, kad ieškovė pateikdama banko išrašus, įrodė, kad jos lėšos buvo gautos iš močiutės paveldėtų lėšų ir asmeninių santaupų (14 400 Eur), kuriuos ieškovė sumokėjo kaip pradinį įnašą namui su žemės sklypu ir ūkio pastatu įsigyti bendrąja jungtine sutuoktinių teise. Vertino tai, kad sutuoktinių dalys bendrajame turte yra lygios, antra vertus šalių įsigytas namas su žemės sklypu ir ūkio pastatu yra padalintas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Todėl teismas, esant tokiai aplinkybei, ieškovės prašymą priteisti jai kompensaciją už asmenines lėšas, įneštą įsigyjant bendrą sutuoktinių turtą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 7 200 Eur, t. y. pusę ieškovės įneštos sumos.

Teismas konstatavo, kad ieškovei priteista turto, kurio vertė 58 896 Eur, atsakovui – 63 000 Eur, ieškovės iš atsakovo taip pat priteista 7 200 Eur kompensaciją už ieškovės įnašą iš asmeninių lėšų už bendrosios sutuoktinių nuosavybės įsigijimą. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 2 052 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę priteistino turto dalį ir 7 200 Eur kompensaciją už ieškovės įneštas asmenines lėšas į bendro sutuoktinių turto įsigijimą, iš viso 9 252 Eur.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl kreditorinių įsipareigojimų, nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl kredito sutarties Nr. 20-028141-FA su kreditore AB „S.“, kuri buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, ir šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (nekilnojamojo turto įsigijimui), todėl sutuoktinių su kreditore AB „S.“ sudaryta kredito sutartis priskirtina prie prisiimtų prievolių bendroms sutuoktinių prievolėms ir po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditorei AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA priteistinas grąžinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, ieškovę ir atsakovą paliekant bendraskolius kreditorės AB „S.“ atžvilgiu.

Taip pat, tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo kreditorinis įsipareigojimas kreditorei UAB „P.“ pagal 2024 m. spalio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 208151, taip pat kreditorinis įsipareigojimas kreditorei AB „S.“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 24-074608-GV, yra atsakovo įgytas jau šalims kartu nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio, todėl yra pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Ginčo tarp šalių taip pat nėra, kad ieškovės kreditorinis įsipareigojimas kreditorei AB „S.“ pagal 2023 m. spalio 25 d. kreditinės kortelės (Bekontaktė auksinė kredito kortelė) sutartį Nr. 23-068179-RK bei kredito linijos sutartį Nr. 11-053784-CL yra ieškovės įgytos jau šalims kartu nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio, todėl pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Teismas vertindamas šalių ginčą dėl prievolės kreditorei „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126, nustatė, kad vartojimo kredito sutartyje Nr. CL-LTC-20036126, pagrindinėse sutarties sąlygose, atsakovas patvirtino, jog „paskola yra asmeninė, skirta asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti“ (5 t., el. b. l. 138-143). Taip pat, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – kad pinigus automobiliui davė ieškovės tėvas, patvirtino liudytoja R. D.. Nurodytu aplinkybių atžvilgiu teismas darė išvadą, kad būtent dėl šios priežasties automobilis Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas būtent ieškovės vardu ir atsakovas dėl to neprieštaravo.

Pažymėjo, kad „B.“, vykdydamas teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį, teismui pateikė atsakovo 2020 m. spalio 19 d. d. 10:46 val. per kreditorės internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) užpildytą paraišką kreditui gauti, iš kurios matyti, kad į klausimą Kreditas šeimos poreikiams, atsakymas nurodomas „Ne“ (12 t., el. b. l. 13). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas kreditorinių įsipareigojimų vykdymą „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 paliko atsakovui A. J..

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nustatė, kad ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ieškove E. J. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovo pateiktame atsiliepime pateiktas prašymas nėra ginčijamas. Institucijos raštu pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodyta, kad Institucija neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina E. J.. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina, ieškove E. J..

Teismas nurodė, kad ieškovė teismo prašo nenustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, o tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto, spręs, jog nagrinėjamoje situacijoje tikslinga nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (sūnumi) bendravimo tvarką, prašo atsižvelgti į sūnaus nuomonę, Institucijos išvadas bei rekomendacijas, psichologo, dalyvavusio apklausoje, rekomendacijas, taip pat į patikslintame ieškinyje nurodomas nuostatas. Pažymėjo, kad atsakovo ir ieškovės valdžia nepilnamečiui vaikui yra lygiavertė, vaikui negali būti ribojamos teisės matytis ir bendrauti su abiem tėvais. Iš kitos pusės, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kilo ginčas ir dėl santuokos iširimo priežasčių, ir dėl vaiko išlaikymo bei bendravimo su tėvais tvarkos ir sąlygų.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šiuo metu vaikas tėvu nepasitiki, atsisako apie jį kalbėti, tarpusavio ryšys yra nutrukęs, o nesant tarpusavio ryšio, pasitikėjimo ir supratimo artimi santykiai tarp vaiko ir atsakovo negalimi. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, vaiko interesus, bylos aplinkybes (šalys yra konfliktiškuose santykiuose, šalių vaikas atsisako kalbėti apie tėvą, tėvu nepasitiki), tačiau siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio atkūrimą, teismas vertino, kad ieškovės prašymas negali būti tenkinamas pilna apimtimi, t. y. nenustatant jokios atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, todėl nustatė tokią pereinamojo laikotarpio (iki kol šalių nepilnametis sūnus R. J. pats išreikš norą bendrauti su tėvu) atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. J. tvarką, kokia buvo nustatyta teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovas A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. 1 (vieną) kartą per savaitę po 1 (vieną) val. tik dalyvaujant pedagogui/psichologui ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, apie bendravimo vietą ir laiką suderinant su nepilnamečio vaiko motina ir specialistu ne vėliau nei prieš savaitę.

Pažymėjo, kad po pereinamojo laikotarpio (nepilnamečiui šalių sūnui R. J. išreiškiant norą bendrauti su tėvu ir tokį norą užfiksavus vaiko teisių apsaugos institucijos specialistui) - atsakovas A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. J. neribotai elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, internetu per programėles.) atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos ritmą, užimtumą formaliojo ir neformaliojo ugdymo veikloje, poilsio laiką. Taip pat, atsakovas A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. 1 (vieną) kartą per savaitę po 1 (vieną) dieną nuo 9:00 val. iki 20:00 val., suderinęs pasiėmimo dieną iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 dienas, su sūnaus motina. Taip pat, kiekvienu nepilnamečio sūnaus pasiėmimo atveju tėvas pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, priemonėmis; sūnaus pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra sūnaus gyvenamoji vieta arba kita su motina iš anksto sutarta vieta (pvz. mokykla, būrelis ar pan.); tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį, kad motina galėtų jį tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui su tėvu; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti sūnaus ar motina perduoti sūnaus tėvui (pvz., dėl ligos, dėl užimtumo ugdymo veikloje ir pan.), jis (ji) turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; sūnui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; tėvas neturi teisės be rašytinio motinos sutikimo išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų laikinam ar nuolatiniam gyvenimui.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos, nustatė, kad ieškovė, motyvuodama prašymus priteisti išlaikymą tiek konkrečia pinigų suma, tiek nekilnojamuoju turtu, nurodė, kad atsakovas yra bedarbis, konfliktiška asmenybė ir jam sudėtinga susirasti nuolatinį darbą, be to, atsakovas teikia išlaikymą sūnui nereguliariai. Taip pat, nurodė, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra, atitinkamai, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją (viso 37 600 Eur dydžio), todėl iš atsakovo priteistinas sūnui išlaikymas vienkartine pinigų suma, 37 600 Eur sumai, atitinkamai, įskaitant šias sumas kaip priešpriešinius rūšinius reikalavimus.

Teismas iš dalies nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Dėl ieškovės prašymo atlikti ieškovės ir atsakovo mokėtinų sumų vienas kitam įskaitymą, teismas pažymėjo, kad prievolė mokėti išlaikymą yra prievolė vaikui, o ne tėvui / motinai. Išlaikymas yra vaiko asmeninė nuosavybė, o tėvas / motina lėšas ar kita turtą valdo tik uzufrukto teise. Atsižvelgdamas į tai, negali būti sprendžiamas vaikui priteisiamo išlaikymo klausimas per vaiko tėvų tarpusavio piniginių įsipareigojimų įskaitymą, kadangi taip išsprendžiamos prievolės tarp tėvų vienas kitam, bet ne vaikui. Išsprendus tėvų tarpusavio piniginius įsipareigojimus, prievolės (piniginiai įsipareigojimai) vaikui nebus išspręsti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymą sprendžiant išlaikymo vaikui klausimą atlikti sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą, teismas atmetė.

Teismas, vertindamas prašymą atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai (1/2) nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko R. J. teisę gauti išlaikymą pažymėjo, kad byloje buvo gautas šalių kreditorės AB „S.“ atsiliepimas, kuriuo bankas nesutinka, kad bankui įkeistu turtu būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (11 t., el. b. l. 77-79). Teismas, įvertinęs bylos visumą (kreditorės prieštaravimą dėl priverstinės hipotekos, motyvus dėl atsakovo galimybių mokėti išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis bei kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose), nurodyto ieškovės prašymo netenkino.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (atsakovo įsipareigojimų skaičių kitiems kreditoriams, konfliktiškus santykius su vaiko motina, prarastą ryšį tarp vaiko ir atsakovo), ir atsižvelgdamas į vaiko prioritetinius interesus, siekdamas užtikrinti išlaikymo teikimą vaikui ir tuo pat metu nesuvaržyti trečiųjų asmenų (kreditorių) teisėtų interesų, darė išvadą, kad tikslinga nepilnamečiui vaikui R. J. išlaikymą priteisti turtu, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 56 000 Eur vertės. Tokia vaikui priteisiamo išlaikymo forma leis, iš vienos pusės, atsakovui jo gaunamas pajamas skirti turimiems įsipareigojimams dengti ir savo poreikių tenkinimui; iš kitos pusės, atsakovui įvertinus galimybę tam tikrą laiką tenkinti vaiko poreikius iš savo gaunamų pajamų, arba parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastatą – Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir taip užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, arba kitu būdu gauti iš minėto turto pajamų ir užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad dėl ypač konfliktiškų santykių tarp ieškovės ir atsakovo, minėto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo ieškovei ir atsakovui liekant bendrasavininkais būtų ypač apsunkintas ir neefektyvus.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus dėl prašomos išlaikymo sumos dydžio grindžia apskaičiuodama sūnaus poreikius, kad sūnaus išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti ne mažiau nei 1 070 Eur – maistui 230 Eur, rūbams ir avalynei nei mažiau nei 155 Eur, ugdymui (būreliams) ne mažiau nei 40 Eur, sveikatos reikmėms, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 200 Eur, mokykliniam krepšeliui 157 Eur, mokesčiams dar ne mažiau nei 200 Eur sumą. Ieškovės įsitikinimu, poreikių lentelėje yra įtrauktos būtinos, įprastos sūnaus išlaidos, o pateikiama suma atitinka sūnaus poreikius ir jų neviršija.

Teismas, įvertinęs pateiktas išlaidas (11 t., el. l. 50-53), darė išvadą, kad dalis išlaidų yra protingos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kitą dalį, nors ir nepagrįstą rašytiniais įrodymais, teismas vertino taip pat protingomis išlaidomis. Atsižvelgdamas į nurodytą, kad nepilnamečiui R. J. reikalingas per mėnesį 1 070 Eur išlaikymas, nurodytą sumą mažino atimant iš nurodytos sumos atsakovės gaunamą išmoką vaikui (122,50 Eur), todėl, kiekvienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis tokiu atveju sudarytų 473 Eur.

Pažymėjo, kad orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2025 m. yra 777 Eur atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2026 m. ji didėja iki 847 Eur atskaičius mokesčius, kas kiekvienam iš tėvų būtų apytiksliai po 423,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyventi lieka nepilnametis vaikas, tenka didesnė išlaidų dalis, ieškovės prašymą dėl 474 Eur kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui tenkino. Kadangi teismas šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą priteisė turtu, kurio vertė 56 000 Eur, todėl (56 000 Eur / 474 Eur = 118 mėn.) atsakovas neturės mokėti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui kasmėnesinėmis išmokomis.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl papildomų ortodontinio gydymo išlaidų priteisimo, nustatė, kad byloje kilo šalių ginčas dėl šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo. Atsakovo teigimu, išlaidas ortodontiniam gydymui vaikams kompensuoja valstybė, todėl papildomų išlaidų galima išvengti. Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir papildomos vaiko priežiūros išlaidomis.

Teismas vertino ieškovės pateiktą estetinės odontologijos klinikos UAB „E.“ 2025 m. kovo 26 d. pažymą dėl reikalingo sąkandžio gydymo ir jo eigos/trukmės bei iš e-sveikatos duomenis apie nepilnamečiam vaikui R. J. nustatytas diagnozes (9 t., el. b. l. 125-129). Teismas nurodė, kad įvertinti pateiktą informaciją šiai bylai reikšmingu aspektu neturint specialių atitinkamos medicinos srities žinių nėra galimybės, tačiau į bylą pateikta 2025 m. kovo 26 d. pažyma patvirtina, kad šalių sūnui R. J. yra reikalingas sąkandžio gydymas, kuris buvo pradėtas 2025 m. sausio 7 d., dėl ko teismas neturėjo pagrindo abejoti gydytojos kvalifikacija ir teisingos informacijos pateikimu. Atsižvelgdamas į tai, pripažino, kad gydymo poreikis yra įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas pažymėjo, kad tiksli suma, kuri bus reikalinga ortodontiniam gydymui, yra nežinoma, taip pat, nėra žinomas ortodontinio gydymo laikotarpis, dėl šios priežasties sprendė, kad pagrindo priteisti šias išlaidas konkrečia suma kaip būsimas išlaidas nėra. Pažymėjo, kad konkrečiu atveju, neužtenkant atsakovo teikiamo išlaikymo sumos nepilnamečiui vaikui, ieškovė turi teisę kreiptis dėl išlaikymo padidinimo, arba konkrečios papildomos sumos, patirtos už nepilnamečio vaiko ortodontinį gydymą priteisimo.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, vertino ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nuo to laiko, kai išvyko gyventi atskirai nuo šeimos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), teikė vaikui išlaikymą nepilnai. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė apskaičiavo atsižvelgiant į prašomą 474 Eur sumą, kuri mažintina ieškovo sumokėtomis sumomis (11 t., b. l. 21). Ieškovė nurodė, kad visa išlaikymo įsiskolinimo suma nuo to laiko kai atsakovas nebegyvena su šeima iki ieškinio pateikimo dienos sudarytų 6 449,81 Eur, tačiau atskaičiavus 3 044,22 Eur, kuriuos atsakovas yra perdavęs ieškovei, ieškovė prašė priteisti 3 405,59 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nuo (duomenys neskelbtini) (nuo tada, kai šeima kartu nebegyvena) iki 2024 m. balandžio 16 d. (ieškinio pateikimo teismo).

Teismas vertino, kad atsakovas turėjo teikti išlaikymą vaikui R. J. po 474 Eur, dėl ko sprendė, kad ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, yra teisingas ir pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo nusprendė priteisti 3 405,59 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių.

Pažymėjo, kad iš atsakovo išlaikymas priteistas turtu, kurio vertė 56 000 Eur. Šalių vaikui priteistas išlaikymo dydis – 474 Eur kas mėnesį. Teismas, įvertinęs dabartinį vaiko amžių, atsakovas privalo mokėti išlaikymą dar (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, t. y. 110 mėn. 110 mėn. x 474 Eur = 52 140 Eur. Iš turto vertės atėmus būsimo išlaikymo dydį (56 000 Eur – 52140 Eur) lieka 3 860 Eur. Taigi yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą taip pat įskaityti į turto vertę (3860 Eur – 3 405,59 Eur). Nurodė, kad net ir atėmus iš likusios turto vertės išlaikymo įsiskolinimą, lieka 451,41 Eur. Teismo vertinimu šis likutis negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ir pažeidžiantis atsakovo turtines teises, kadangi su sąlyga kad nepadidės jo nepilnamečio vaiko R. J. poreikiai dėl svarbių priežasčių, jis neturės pareigos mokėti vaikui išlaikymą kasmėnesinėmis įmokomis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. (toliau – ir apeliantas) prašo peržvelgti bylą iš esmės ir panaikinti (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu jis pateikė pakankamai raštiškų ir faktinių įrodymų dėl santuokos iširimo priežasties, t. y. sutuoktinės E. J. neištikimybės, bet į juos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir vadovavosi civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, kas negalėjo būti taikoma šioje byloje, nes viso proceso metu jis savo teises gynė savo jėgomis, o ieškovė savo teikiamą netiesą ir po kiekvieno jo raštiško atsiliepimo tikslino ieškinius advokatų pagalba ir pasitelkdama savo giminaičius kaip liudytojus. Dėl santuokos iširimo priežasties nesutinka ir apeliacinės instancijos prašo peržvelgti bylą iš esmės atsižvelgiant į santuokos tikrąją iširimo priežastį;

Pažymi, kad viso pirmosios instancijos teismo proceso metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą, o apie patirtą žalą pateikė tik patikslintą ieškinį pačio proceso pabaigoje. Ir tikrai iš matomų ir atliktų veiksmų viso teismo proceso metu, galima daryti tikrąją prielaidą, kad neturtinės žalos ieškinio pateikimas yra tik kaip priemonė papildomai apsunkinti apeliantą, ginantis teismo proceso metu. Todėl skundžiamame sprendime iš dalies tenkintu ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą ieškovei iš apelianto priteisiant 1 000 Eur nesutinka;

Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo turto verčių nustatymu nesutinka. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas dėl automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo rėmėsi melagingai ieškovės visai kito automobilio pateikta verte 10 000,00 Eur nors teismo proceso metu buvo pateikti automobilio pirkimo sutartis 6 500,00 Eur sumai ir vidutinę rinkos vertę atitinkantys skelbimų duomenys kurie yra lygus realiai automobilio vertei 4 000,00 Eur ir klaidingu principu paskaičiavo automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 7 000,00 Eur kas neatitinka turto vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas pasielgė šališkai pritraukdamas turto vertę naudingesnei ieškovės pusei;

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su skundžiamame sprendime žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, pastato - Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta turto verte, remiantis UAB „M.“ 2023 m. rugsėjo 6 d. konsultacinė išvada dėl objekto rinkos kainos. Teismo proceso metu aiškiai buvo išdėstyta ir pateiktuose dokumentuose matoma, kad konsultacinė išvada buvo teikta tik remiantis ieškovės pateiktais duomenimis t. y. nuotraukomis, o pati įmonė UAB „M.“ nebuvo nei atvykusi nustatyti turto vertės, kas leidžia suprasti, kad pateikta konsultacine išvada nustatant tokios vertės turto kaina negalima remtis teismų praktikoje. Teismo proceso metu buvo pateikti raštiški įrodymai apie tokio tipo rinkoje esančio turto vertę, bet pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę jau rėmėsi kitokiu principu nei apskaičiuodamas Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę kur išvedė vidutinę automobilio vertę, o nekilnojamojo turto nustatydamas vertę 112 000 Eur pasielgė šališkai ir vertę nustatė tik ieškovės teikiamais melagingais duomenimis;

Apeliantas dėl kreditorinių įsipareigojimų dėl 2020 m. liepos 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 20-028141-FA palikti solidaria šalių prievole, nustatant, kad abiejų šalių dalys prievolėje yra lygios, bei pripažinti prievolę kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 apelianto asmenine prievole ir po santuokos nutraukimo palikti jo asmenine prievole nesutinka. Skundžiamu sprendimu atimamas iš jo nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bet prievolė mokėti paskolą kur pagal kredito sutarties Nr. 20-028141-FA sąlygas jis paskolos gavėjas paliekamas. Pažymi, kad pagal kredito sutarties Nr. 20-028141-FA sąlygas paskola mokama taip pat ir už nekilnojamą turtą įgytą santuokos metu esančio (duomenys neskelbtini);

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) užskaityti kaip vaiko išlaikymo išlaidas dengiantį faktą išskaičiuoti tik iš jo, nors tam nėra visai jokio pagrindo. Taip pat, jis privalo ieškovei išmokėti kompensaciją už asmenines lėšas, įneštas įsigyjant bendrą sutuoktinių turtą tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš jo 7 200 Eur nors turtas faktiškai atitenka į ieškovės rankas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiavertiškumo principą šališkai skundžiamu sprendimu palikdamas prievolę pagal kredito sutartį Nr. 20-028141-FA paskolą mokėti jam, papildomai sumokėti 7 200,00 Eur ieškovei ir dar mokėti natūra turtu išlaikymą sūnui R. J. 474 Eur penkis metus, kas tampa absurdišku sprendimu ir šališku tenkinant tik ieškovės reikalavimus pažeidžiant bet kokius galiojančius įstatymus ir nukrypstant nuo žmogiškumo principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. J. (toliau – ir ieškovė) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas yra fragmentiško, deklaratyvaus pobūdžio ir neturi savarankiško procesinio svorio, kadangi jame nesuformuluota jokia aiški teisinė ar faktinė pozicija (t. y. kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės ir panašiai), išskyrus bendro pobūdžio pasamprotavimus, kad apeliantas savo teises gynė savo jėgomis, kad apeliantas pateikė pakankamai raštiškų ir faktinių įrodymų, o į juos nebuvo atsižvelgta, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu skundžiamu sprendimu, kadangi jo neįmanoma įvykdyti ir panašiai;

Pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta apelianto kalte dėl santuokos iširimo aiškiai neidentifikuoja, kokie faktai buvo nustatyti neva klaidingai ar kokių reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, t. y. kokie apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ar nevertino ar vertino netinkamai ir panašiai, todėl ieškovė negali tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nėra aišku, į kokius konkrečius argumentus ji turėtų atsikirsti;

Nurodo, jog apeliantas neginčija ieškovės į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su santuokos iširimo priežastimi ir apelianto kalte, kaip ir nekvestionuoja byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio šioje dalyje, apeliantas tenurodo, jog į civilinę bylą pateikė pakankamai įrodymų, kurie neva patvirtina santuokos iširimo priežastį (ieškovės neištikimybę), o pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti, kadangi ji paneigtina paties skundžiamo sprendimo argumentais;

Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl apelianto civilinėje byloje pateiktų fotonuotraukų (V t., b. l. 18-20; 21-24), kurios darytos ir paties apelianto, ir yra jo įvardijamos kaip neva patvirtinančios „sutuoktinės ieškovės neištikimybę“, - jog jos nepagrindžia apelianto argumentus dėl ieškovės neištikimybės. Pažymi, jog nuotraukose ne tik nėra užfiksuota jokių intymių ar nederamų scenų tarp ieškovės ir vyro, su kuriuo tariamai ieškovė buvo neištikima (R. Č.), bet apskritai fotonuotraukose yra užfiksuoti ir kiti asmenys (moterys ir vyrai), tuo tarpu, apeliantas nei procesiniuose dokumentuose nei parodymų metu atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus taip ir negebėjo paaiškinti, kokie fotonuotraukose užfiksuoti duomenys patvirtina / gali patvirtinti, jog būtent ieškovę ir R. Č. siejo kitokie santykiai nei su kitais nuotraukoje esančiais asmenimis;

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su apelianto įrodymų vertinimu. Nurodo, kad ieškovė civilinėje byloje ne kartą pabrėžė, kad pats apeliantas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) bei kitus susirašinėjimus gavo jau po faktinio santuokos iširimo ir juos gavo iš kompiuterio ir telefono, kas tik patvirtina, jog, pirma, priešingai nei bandė įrodinėti apeliantas, jam net objektyviai negalėjo būti žinoma apie tariamą ieškovės neištikimybę faktinio šalių išsiskyrimo metu (nors byloje apeliantas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodamas parodymus teigė, jog neva apie ieškovės neištikimybę sužinojo ir gavo įrodymus dar prieš šalims išsiskiriant, ir tai buvo jų faktinio išsiskyrimo priežastis), antra, būtent dalis pateiktų įrodymų yra gauta iš kompiuterio, nors kompiuteris buvo ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, jos darbo priemonė, kita dalis įrodymų ((duomenys neskelbtini) susitarinėjimai) - iš ieškovės telefono, kuris apelianto buvo neteisėtai pasisavintas ir tai užfiksuota policijos pareigūnų ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamasis A. J. 2023-07-24 apklausos metu prisipažino, jog jis 2023-03-18 pasisavino nukentėjusiosios E. J. telefoną ir juo disponavo ilgą laiką);

Ieškovė nurodo, kad apeliantas nepagrįstai ginčija neturtinės žalos atlyginimą ieškovės atžvilgiu. Paaiškina, kad ieškovė, priešingai nei nurodo apeliantas, pateikė į civilinę bylą rašytinius įrodymus - duomenis iš esveikata, jog ieškovė patyrė didelį stresą, sukeltą apelianto ir jo veiksmų ir, kuris buvo pasikartojantis (ilgalaikių ir trumpalaikių apelianto veiksmų pasekmė), byloje nustatyti duomenys dėl patiriamo didelio streso - (duomenys neskelbtini) sutrikimams (galintiems sukelti daugybę simptomų, kaip galvos svaigimas, nuolatinis pykinimas, klausos praradimas ir kt.) (IX t., 123-124 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (psichologinis ir fizinis smurtas);

Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamos automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Nurodo, kad ieškovė į civilinę bylą taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad šis automobilis buvo įsigytas iš (duomenys neskelbtini), o jo kaina su pargabenimu buvo apie 7 000 Eur (pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog automobilio kaina 6 500 Eur, tuo tarpu, įregistravimo į registrą išlaidos kainavo papildomai virš 400 Eur (žr. priedą Nr. 4 prie 2025-07-28 prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo). Be kita ko, ieškovė byloje pateikė ir duomenis apie tai, kad ji savo įmonės lėšomis turėjo investuoti į šio automobilio sutvarkymą - už remontą jos įmonės lėšomis sumokėta daugiau nei 4 000 Eur (sumokėjo autoservisui UAB „O.“ 151,20 Eur pagal 2021-10-04 PVM sąskaitą-faktūrą AC Nr. 0062396 ir 4 142,00 Eur pagal 2021-10-04 PVM sąskaitą-faktūrą AC Nr. 0062397, žr. priedą Nr. 3 prie 2025-05-26 patikslinto ieškinio), o ir iš apelianto pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog automobilis po jo pargabenimo į Lietuvą, taip pat buvo iškart tvarkomas, kaip pavyzdžiui, 2020-11-03 UAB „O.“ sumokėta 1 866,16 Eur (VIII t., b. l. 106). Taigi, akivaizdu, jog automobilį jį pargabenus dar reikėjo taisyti, kad jis galėtų būti naudojamas / pašalinti defektai, todėl jo įsigijimo kaina neatitiko jo vidutinės realios vertės;

Pažymi, kad apeliantas į civilinę bylą teikė įrodymus, susijusius su šio automobilio verte, o būtent, taip pat pateikė internete skelbiamų neva parduodamų analogiškų ar panašių transporto priemonių vertes (II t., b. l. 38-39), kaip pavyzdžiui, viename iš skelbimų nurodoma, jog parduodamas Mercedes-Benz R320, juodos spalvos, kurio pirmos registracijos data 2009, kuro tipas dyzelinas, variklis 165 kW, kaina 3 999 Eur (II t., b. l. 38), arba parduodamas Mercedes-Benz R280, pilkos spalvos, kurio pirmos registracijos data 2008-02, kuro tipas dyzelinas, variklis 140 kW, kaina 5 800 Eur, tačiau, pastebėtina, jog šių pateikiamų kaip analogiškų automobilių modeliai nėra tokie patys kaip ir šalių turimas automobilis (vietoje R350 modelio pateikiamas R320 ar R280 modelių automobilių skelbimai), ir kurių pirmųjų registracijų datos taip pat ženkliai ankstesnės nei šalių automobilio pirmosios registracijos data (vietoje 2010-09 pateikiami automobiliai, kurių pirmosios registracijų datos 2008 ar 2009 m.). Ieškovė dar pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu atkreipė teismo dėmesį į tai, jog apeliantas pateikė ne tų modelių automobilių skelbimus ir klaidino teismą, o pačiam apeliantui jo parodymų metu kėlė klausimus ar tokios aplinkybės, kaip automobilio modelis ar pirmosios registracijos data, yra reikšmingos ir turi įtakos turto vertės teisingam nustatymui, į ką apeliantas atsakė teigiamai;

Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės netinkamu nustatymu. Paaiškina, kad ieškovė dar civilinės bylos nagrinėjimo metu atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog apeliantas pateikė visiškai ginčo turto unikaliosiomis savybėmis neatitinkančio turto skelbimus, kaip pavyzdžiui, pateikė medinio namo skelbimą (30 000 Eur), arba pateikė sodo namelio skelbimą (59 000 Eur), tuo tarpu, teikiant skelbimus mūrinių gyvenamųjų namų, kainos kaip matyti, jau svyruoja 80 000 - 95 000 Eur intervale (ir nedaug skiriasi nuo konsultacinėje išvadoje nurodytosios). Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, jog apelianto pateiktų skelbimų objektyviai nėra galimybės nustatyti nei turto ploto, nei būklės, nei žemės sklypo, ant kurio stovi namas, ploto ir kitų svarbių aplinkybių turto įvertinimui. Todėl tokie apelianto pateikti rašytiniai įrodymai negali objektyviai atspindėti ginčo nekilnojamojo turto vertės;

Pažymi, kad ieškovė, vadovaudamasi rungtyniškumo principu, pateikė informaciją apie nekilnojamojo turto vertę, - konsultacinę išvadą, kuri parengta pritaikius specialiąsias žinias ir surašyta atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Nors apeliantui konsultacinė išvada neva kėlė ir tebekelia abejonių dėl jos pagrįstumo ir tikrosios turto rinkos vertės atspindėjimo, tačiau, apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl šios konsultacinės išvados ydingumo, kaip ir apeliantas ne tik nepasinaudojo galimybe pats pateikti konsultaciją išvadą dėl ginčo turto vertės (ar kitą objektyvų įrodymą), bet ir neprašė byloje paskirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti. Apeliantas viso teisminio nagrinėjimo metu teigė neva gyvenantis ginčo gyvenamajame name, neneigė turintis raktus nuo ginčo turto ir galintis ten bet kada įeiti, priešingai nei ieškovė, todėl turėjo visas galimybes atlikti ginčo turto įvertinimą, įskaitant, pasitelkti turto vertintojus, kurie įvertintų turto būklę ir iš vidaus, tačiau to sąmoningai nedarė;

Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl prievolės AB „S.“ pagal 2020-07-24 sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA, ir prievolės kreditorei „B.“ pagal 2020-10-23 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126. Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde šioje dalyje dėl santuokos metu įgytų šalių įsipareigojimų nesuformuluoja jokios aiškios nei teisinės nei faktinės pozicijos, t. y. kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą, kokias procesines ar materialiosios teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės ir panašiai, dėl ko, ieškovė negali tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nėra aišku, į kokius konkrečius argumentus ji turėtų atsikirsti;

Pažymi, kad pagal 2020-07-24 kredito sutartį Nr. 20-028141-FA, šalių įsipareigojimai bankui yra bendri (solidarieji), todėl nutraukiant santuoką nemodifikuojami. Bankas kategoriškai laikėsi pozicijos byloje dėl prievolės solidarumo ir nesutiko jos modifikuoti po santuokos nutraukimo. Be kita ko, apeliantas civilinėje byloje niekada nereiškė reikalavimo pašalinti jį iš trečiojo asmens AB „S.“ bendraskolių pagal 2020-07-24 kredito sutartį bei pripažino, jog šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (nekilnojamojo turto įsigijimui). Todėl apeliaciniame skunde apelianto pakeista pozicija nei ji buvo visos bylos nagrinėjimo metu, laikytina nauju reikalavimu, kuris nebuvo nagrinėtas pirmojoje instancijoje ir kurio kėlimas apeliacijos stadijoje yra nepriimtinas;

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažindamas prievolę kreditorei „B.“ pagal 2020-10-23 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 asmenine apelianto prievole, tinkamai išanalizavo ir įvertino visus, tiek ieškovės, tiek ir apelianto pateiktus civilinėje byloje įrodymus, liudytojų bei pačių šalių parodymus, o būtent, jog vartojimo kredito sutartyje Nr. CL-LTC-20036126, pagrindinėse sutarties sąlygose, apeliantas pats patvirtino, jog „paskola yra asmeninė, skirta asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti“ (V t., b. I. 138-143); ir „B.“, vykdant teismo 2025- 07-24 nutartį, pateiktoje apelianto 2020-10-19 10:46 val. per kreditorės internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) užpildytoje paraiškoje kreditui gauti, matyti, kad į klausimą Kreditas šeimos poreikiams, atsakymas nurodomas „Ne“ (XII t., b. I. 13);

Nesutinka su apelianto argumentu, jog santuokoje įgytas ginčo nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo 1/2 dalimi priteistas apeliantui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise, todėl ginčo turtas iš jo nebuvo „atimtas“ ar apskritai nepriteistas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principą, užtikrindamas lygių dalių principą, dėl ko apelianto argumentai visiškai nepagrįsti;

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tikslinga nepilnamečiui vaikui R. J. išlaikymą priteisti turtu, t. y. ginčo nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), kas užtikrina pačiam apeliantui jo gaunamas pajamas skirti turimiems įsipareigojimams dengti ir savo poreikių tenkinimui. Kitaip tariant, apeliantas nutyli, kad jis neteiks išlaikymo sūnui iki sūnaus pilnametystės, kaip ir neturės sumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimo, priskaičiuoto nuo 2023-02-11 iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl jo, kaip kad nurodo, žmogaus teisės, niekaip nėra pažeidžiamos, o priešingai, užtikrinamos;

Apelianto argumentas, jog pagal kredito sutarties Nr. 20- 028141-FA sąlygas paskola mokama taip pat ir už nekilnojamą turtą, įgytą santuokos metu esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra klaidingas ir parodo kredito sutarties sąlygų nesupratimą arba sąmoningą jų iškraipymą. Pažymi, jog tinkamam kredito sutarties įvykdymui bankui yra įkeistas ne tik pats turtas, adresu (duomenys neskelbtini), bet ir įkeistas asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausantis butas ((duomenys neskelbtini)). Taigi šis turtas (butas) kredito sutartyje figūruoja ne kaip finansuojamas objektas, o išskirtinai kaip papildomas įkeitimo objektas, skirtas tinkamam kredito sutarties įvykdymui užtikrinti - tai yra iš esmės skirtingi teisiniai mechanizmai, kurių painiojimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas sąmoningai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB ,,S.” (toliau – ir bankas) iš dalies sutinka su apelianto apeliaciniu skundu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Bankas nurodo, kad ieškovė ir apeliantas 2020 m. liepos 24 d. su banku sudarė kredito sutartį Nr.20-028141-FA, pagal kurią buvo suteiktas 54 000,00 Eur kreditas. Šios paskolos sutarčių prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovė ir apeliantas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sutartinės hipotekos sutartimi, bankui įkeitė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - įkeistas turtas);

Bankas pažymi, kad kai kyla ginčas dėl to, ar, nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą, taip pat turi būti padalijamos sutuoktinių prievolės kreditoriams, kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007);

Nurodo, kad bankas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo prašymu dėl solidarios atsakomybės panaikinimo. Prievolė, kylanti iš tarp banko ir ieškovės bei apelianto sudarytos 2020 m. liepos 24 d. kredito sutarties Nr.20-028141-FA, negali būtų dalinama ar modifikuojama, t. y. ieškovė ir apeliantas pagal šią kredito sutartį privalo atsakyti solidariai kaip ir yra numatyta (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendime;

Paaiškina, kad bankui įkeisto turto dalies perleidimas nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymas turtu apsunkina bankui įkeistą turtą, o tai pažeidžia įkaito turėtojo (banko) teises. Vaikui išlaikymo teikimo įkeistu turtu atveju yra panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos „S.” AB išieškojimo metu neabejotinai įkeisto turto pardavimas būtų sudėtingesnis (jei iš viso bus įmanomas), nei galėtų būti nenustačius vaikui išlaikymo turtu. Tokia išvada darytina todėl, kad varžytynėse įsigyjantis turtą asmuo tai daro asmeniniais arba turtiniais interesais, t. y. siekiant gauti asmeninę neturtinę naudą (pvz., gyventi tokiame name) arba gauti asmeninę turtinę naudą - įsigytą butą perparduoti arba jį nuomoti. Esant turto apsunkinimui iki vaiko pilnametystės, tokių asmenų galimybė patenkinti savo tikslus įsigyjant ginčo namą varžytynėse sumažėja iki minimumo ar net visai išnyksta;

Sutartinės hipotekos sutarties Bendrosiose sąlygose 4 p. šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šia sutartimi įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, įkeisto turto savininkai nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo ir Bankas sutikimo nedavė, todėl vaikų išlaikymas Bankui įkeistu turtu pažeidžia imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos;

Bankas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikui reiškia, jo vaikas tampa savininku, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikas turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada ir argumentais, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, nes nustatyta, jog Patalpa yra suvaržyta hipoteka, o duomenų, kad nepilnamečiam vaikui priskirta Patalpų dalis galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016). Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad jeigu kils būtinybė priverstiniam skolos išieškojimui, parduodant iš varžytinių bankui įkeistą turtą, ieškovės ir apeliantės vaikas neteks išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 20). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus - R. J..

AB „Regitra“ duomenimis, šalys santuokoje įgijo transporto priemones: automobilį Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabą Coachman 640-4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priekabą Coachman 640-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), kurios registruotos ieškovės E. J. vardu (1 t., el. b. l. 87). Taip pat, ieškovės E. J. vardu registruotos UAB A. 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (1 t., el. b. l. 88). Šalys taip pat santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,19 m2, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą – Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., el. b. l. 83-85).

Tuo pačiu, nustatyta, kad santuokoje ieškovė E. J. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 92-96).

Byloje taip pat nustatyta, kad santuokoje įgytos šios prievolės: AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA; kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126; kreditorei UAB „P.“ pagal 2024 m. spalio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 20815; kreditorei AB „S.“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 24-074608-GV; kreditorei AB „S.“ pagal 2023 m. spalio 23 d. kreditinės kortelės (Bekontaktė auksinė kredito kortelė) sutartį Nr. 23-068179-RK bei kredito linijos sutartį Nr. 11-053784-CL.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (savo sutuoktinei, ieškovei E. J.) fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo (4 t., el. b. l. 95-99). Taip pat, nors (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu atsakovas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžiu nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad atsakovas pažinčių suaugusiems svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino ieškovės foto nuotraukas su intymaus turinio tekstais (11 t., el. b. l. 31-39).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos apelianto kaltės dėl santuokos nutraukimo, priteista neturtine žala dėl santuokos nutraukimo, teismo atidalinto turto vertės nustatymu, pripažinta asmenine prievole kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 jo atžvilgiu, ir pripažinta prievole AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA solidaria, bei nepilnamečiam vaikui priteistu išlaikymu turtu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl santuokos nutraukimo kaltės ir neturtinės žalos

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka nutruko dėl jo kaltės, bei nurodo, kad ieškovė neįrodė nustatytos žalos. Apeliantas nesutikimą grindžia aplinkybe, kad ieškovė buvo neištikima jo atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje jo pateiktus pakankamus raštiškus ir faktinius įrodymus dėl santuokos iširimo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą, o apie patirtą žalą pateikė tik patikslintą ieškinį pačio proceso pabaigoje. Apelianto įsitikinimu, neturtinės žalos ieškinio pateikimas yra tik kaip priemonė papildomai apsunkinti apeliantą, ginantis teismo proceso metu.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos (iširimo), todėl konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo (apelianto) kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę; prioritetą teikė įtampos ir barnių šeimoje palaikymui), dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl atsakovo veiksmų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo (apelianto) kaltės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesiniuose dokumentuose ieškovės ir atsakovo pateiktus duomenys, atsižvelgė į liudytojų parodymus, ir nepilnamečio vaiko teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kuriuos įvertinęs, nustatė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, dėl konfliktiško būdo ir elgesio kėlė nesantaiką šeimoje.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020), arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto, sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo, kaip sutuoktinio, pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamoje byloje, ieškovė įrodinėjo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo atsakovo santuokos metu panaudotu prieš ją (ieškovę) fiziniu ir psichologiniu smurtu, ieškovės menkinimu. Šias aplinkybes ieškovė grindė savo ir liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu. Byloje liudijęs ieškovės ir atsakovo vaikas patvirtino, kad tėtis (atsakovas) stūmė mamą (2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00 val. 20 min. 59 sek. – 00 val. 21 min. 14 sek.). Teismo posėdžio metu liudytojai R. D. ir R. D. patvirtino atsakovą buvus ūmaus charakterio – R. D. nurodė, kad atsakovas pykosi su jos vyru (ieškovės tėvu), R. D. nurodė kelis atvejus, kai tarp ieškovės ir atsakovo vyko konfliktai, vienas iš kurių baigėsi ieškovės tempimu paskui važiuojančią mašiną (sprendimo 21-22 punktai).

Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nepripažino nei psichologiškai, nei fiziškai smurtavęs prieš ieškovę, aiškino, kad tai dėl ieškovės neištikimybės iširo šalių santuoka, tačiau nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas yra pateikęs teismui foto nuotraukas, kuriose matyti ieškovė ir vyras, su kuriuo tariamai ieškovė buvo neištikima (kaip nurodo atsakovas R. Č.), ieškovės susirašinėjimai su R. Č. (5 t., el. b. l.16-33), tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad pateikti duomenys nepagrindžia atsakovo argumentų dėl ieškovės neištikimybės.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (savo sutuoktinei, ieškovei E. J.) fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo (4 t., el. b. l. 95-99). Taip pat, nors (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu atsakovas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžiu nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad atsakovas pažinčių suaugusiems svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino ieškovės foto nuotraukas su intymaus turinio tekstais (11 t., el. b. l. 31-39).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino apelianto pateiktas foto nuotraukas, kuriomis apeliantas siekė įrodyti ieškovės neištikimybę, ir nustatė, kad foto nuotraukose matyti ieškovė ir vyras, su kuriuo pasak atsakovo tariamai ieškovė buvo neištikima (kaip nurodo atsakovas - R. Č.), ieškovės susirašinėjimai su R. Č. (5 t., el. b. l.16-33). Tačiau pateikti duomenys nepagrindžia apelianto argumentų dėl ieškovės neištikimybės – foto nuotraukose matomi keletas žmonių, tarp kurių yra ir ieškovė, susirašinėjimai vyksta ir bendroje programėlės grupėje „(duomenys neskelbtini)“, ir atskirai tarp ieškovės ir asmens, užsivardinusio „T.“ (tik atsakovo (apelianto) nurodoma, kad tai R. Č.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokio intymaus turinio nei foto nuotraukose, nei pateiktuose susirašinėjimuose nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto išdėstytą poziciją dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, byloje esančius duomenis dėl šalių tarpusavio santykių, pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą, byloje nėra; bylos duomenys priešingai patvirtina, kad šiuo atveju apeliantas, nors ir nepripažįsta, pažeidė sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą ir orumą (apeliantas naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą), šias aplinkybes patvirtina teismo nuosprendis, bei byloje nustatytos aplinkybės, kad dėl apelianto konfliktiško būdo kylančių nesutarimų šeimoje nepavyko išspręsti. Priešingai, apeliantas, siekdamas paneigti byloje nustatytas aplinkybes, nepateikė duomenų apie tai, kaip siekė išsaugoti santuoką, kaip santuokoje sprendė iškilusias problemas dėl tarpusavio santykių, todėl apelianto nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nuomone neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes yra deklaratyvaus pobūdžio, bei neturintis pagrindo kitaip vertinti santuokos nutraukimo priežastys, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

Taip pat, pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė dėl atsakovo (apelianto) elgesio santuokos metu (taip pat ir fizinio smurto) patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovei, dėl patiriamo didelio streso nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (galintis sukelti daugybę simptomų, kaip galvos svaigimas, nuolatinis pykinimas, klausos praradimas ir kt.), įvertinęs tai, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės (psichologinis ir fizinis smurtas) sukėlė ieškovei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti neturtinę žalą iš atsakovo (apelianto) 1 000 Eur.

Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą, o apie patirtą žalą pateikė tik patikslintą ieškinį pačio proceso pabaigoje. Neturtinės žalos ieškinio pateikimas yra tik kaip priemonė papildomai apsunkinti apeliantą, ginantis teismo proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti, ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė patirtais negatyviais išgyvenimais, atsakovo netinkamu elgesiu, grubumu, žeminimu, agresija, kuri padarė žalą ieškovei kaip asmenybei bei jos sveikatai. Kaip nurodė ieškovė, dėl patiriamo didelio streso jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir kiti sveikatos sutrikimai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas teismo nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus ieškovės sužalojimo, kas neabejotinai įrodo ieškovės patirtus, tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, stresą ir neigiamas emocijas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas nepaneigė, jog jis iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, ir būtent dėl jo santuoka nutrūko, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes apie ieškovės atžvilgiu naudotą tiek fizinį tiek psichologinį smurtą, pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė jog dėl atsakovo (apelianto) netinkamo elgesio ji patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo teisės taikymo pažeidimų, išskyrus nesutikimą dėl nustatytos neturtinės žalos ieškovės atžvilgiu, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl dalintino turto vertės

Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo turto verčių nustatymu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo rėmėsi melagingai ieškovės visai kito automobilio pateikta verte 10 000,00 Eur nors teismo proceso metu buvo pateikti automobilio pirkimo sutartis 6 500,00 Eur sumai ir vidutinę rinkos vertę atitinkantys skelbimų duomenys kurie yra lygus realiai automobilio vertei 4 000,00 Eur ir klaidingu principu paskaičiavo automobilio Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 7 000,00 Eur kas neatitinka turto vertės. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pasielgė šališkai pritraukdamas turto vertę naudingesnei ieškovės pusei.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (apeliantas), nurodydami transporto vertes, remiasi ne oficialiais registrų duomenimis, o skelbimais iš interneto tinklalapių, teismas nurodomą ieškovės vertę mažino imdamas šalių pateikiamų verčių vidurkius, atitinkamai Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę teismas sumažino iki 7 000 Eur (10000 Eur + 4000 Eur) / 2 = 7000 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovė, vertindama minėtas transporto priemones, nepateikė pakankamai įrodymų dėl jų verčių, o teismas šiuo atveju nebūdamas nei ekspertas, nei specialistas, negalėjo nustatyti realių transporto priemonių verčių.

Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę - automobilį Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė transporto priemonės vertę nurodė remdamasi skelbimais internete parduodamų analogiškų transporto priemonių (1 t., el. b. l. 107-112). Pagal pateiktus duomenis, ieškovės nuomone, transporto priemonės Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 000 Eur. Atsakovas (apeliantas) nesutiko su nurodyta transporto priemonės verte ir nurodė savo galimą vertę - transporto priemonės Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 4 000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenys, nustatė, kad šalių pateiktos transporto priemonės vertės yra masinio vertinimo, viena prieš kitą neturi pranašumo, todėl nustatant transporto priemonės vertę, pagal CK 3.119 straipsnio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo šių vertinimų vidurkį, kuris yra 7 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos transporto priemonės dalyvavimas eisme leidžiamas, kitų duomenų apie šios transporto priemonės būklę ir komplektaciją byloje nėra. Esant tokiai situacijai, kai byloje nepateikta jokių papildomų duomenų apie transporto priemonės būklę (individualaus vertinimo), sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šalims pateiktus skirtingas transporto priemonės vertes bei turint duomenis, jog transporto priemonę galima eksploatuoti, šiuo atveju teisingai nustatyta dalintino turto vertė (minėtos transporto priemonės).

Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamame sprendime žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, pastato - Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta turto verte (toliau – ir ginčo turto vertė), kuri buvo nustatyta remiantis UAB „M.“ 2023 m. rugsėjo 6 d. konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos. Apeliantas nurodo, kad konsultacinė išvada buvo teikta tik remiantis ieškovės pateiktais duomenimis t. y. nuotraukomis, o pati įmonė UAB „M.“ nebuvo atvykusi nustatyti turto vertės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę jau rėmėsi kitokiu principu nei apskaičiuodamas Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, kur išvedė vidutinę automobilio vertę, o nekilnojamojo turto nustatydamas vertę 112 000 Eur pasielgė šališkai ir vertę nustatė tik ieškovės teikiamais melagingais duomenimis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė UAB „M.“ konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos, kurioje nurodyta, kad bendra nurodyto nekilnojamojo turto rinkos kaina – 112 000 Eur (1 t., el. b. l. 98-103).

Byloje taip pat nustatyta, kad į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šalys buvo susitarę dėl jiems priklausančios ginčo turto vertės. Apeliantas ginčo turto vertę įrodinėjo nekilnojamojo turto skelbimuose nurodytomis kainomis, o ieškovė pateikta UAB „M.“ konsultacine išvada. Pažymėtina ir tai, kad šalys, besielgdamos pasyviai ir neteikdamos įrodymų, neprašydamos ekspertizės, prisiėmė savo procesinio elgesio riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes pagal tuos įrodymus, kurie buvo byloje (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nesutikdamas su ginčo turto verte, pats elgėsi pasyviai, ir nesinaudojo procesine teise teikti pirmosios instancijos teismui prašymą paskirti ekspertizę dėl turto vertės. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nors apeliantui konsultacinė išvada kėlė ir tebekelia abejonių dėl jos pagrįstumo ir tikrosios turto rinkos vertės nustatymo, tačiau, apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl šios konsultacinės išvados ydingumo, kaip ir apeliantas ne tik nepasinaudojo galimybe pats pateikti konsultacinę išvadą dėl ginčo turto vertės (ar kitą objektyvų įrodymą), bet ir neprašė byloje paskirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, nesant kitų įrodymų byloje dėl turto vertės nustatymo (išskyrus atsakovo pateiktus nekilnojamojo turto skelbimus), pagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta konsultacine išvada, o apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nustatinėjant ginčo turto vertę vadovautis ieškovės pateikta išvada, nenurodė jokių duomenų, kurie pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra nepatikima, ar klaidinanti už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kritiškai vertinti pateiktą išvadą ar jos dalį. Apeliantas, nepateikė jokių argumentų, išskyrus nesutikimo motyvus, kad ieškovės konsultacinės išvados turinys būtų prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl rezultatų.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi konsultacinėje išvadoje nurodyta ginčo turto verte – 112 000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovės ir atsakovo įrodinėjamo ginčo turto vertę teisingai nustatė dalytino ginčo turto kainą.

Dėl prievolių kreditoriams

Nurodo, kad skundžiamu sprendimu atimamas iš jo nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bet prievolė mokėti paskolą kur pagal kredito sutarties Nr. 20-028141-FA sąlygas jis paskolos gavėjas paliekamas. Pažymi, kad pagal kredito sutarties Nr. 20-028141-FA sąlygas paskola mokama taip pat ir už nekilnojamą turtą įgytą santuokos metu esančio (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme proceso metu atsakovas (apeliantas) nekėlė ginčo dėl kredito sutarties Nr. 20-028141-FA su kreditore AB „S.“, kuri buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, ir šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (nekilnojamojo turto įsigijimui). Dėl ko, pirmosios instancijos teismas, sutuoktinių su kreditore AB „S.“ sudaryta kredito sutartį priskyrė prie prisiimtų prievolių bendroms sutuoktinių prievolėms ir po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą kreditorei AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA priteisė grąžinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, ieškovę ir atsakovą palikdamas bendraskolius kreditorės AB „S.“ atžvilgiu.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Tam tikrų aplinkybių neginčijus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde draudžiama plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujus nesutikimo su kreditorei AB „S.“ pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 20-028141-FA prievole motyvus ir argumentus, kai pirmosios instancijos teisme dėl šios prievolės nesutikimo nereiškė ir dėl to ginčo byloje nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas atsakovo (apelianto) nurodytų naujų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas naujai apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių taip pat plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-423-798/2024, 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-607-798/2024).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl prievolės kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126, pažymi, kad apeliantas, išskyrus nesutikimą, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimų.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126, išreikalavo iš kreditoriaus „B.“ atsakovo 2020 m. spalio 19 d. d. 10:46 val. per kreditorės internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) užpildytą paraišką kreditui gauti, iš kurios nustatė, kad į klausimą Kreditas šeimos poreikiams, atsakymas nurodomas „Ne“ (12 t., el. b. l. 13). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 paliko atsakovui A. J..

Žemesnės instancijos teismas

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra, be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra, su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka atsakovui (apeliantui) (CPK 178 straipsnis). Taip pat, kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).

Byloje nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo proceso metu nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad prievolė kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 yra asmeninė apelianto prievolė. Atsakovas (apeliantas) įrodinėjo, kad minėta paskola (viso 6 000 Eur) buvo imama šeimos reikmėms, t. y. šeimos automobiliui Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti.

Tuo tarpu, ieškovė savo prašymą grindė tuo, kad apie šios prievolės egzistavimą ieškovei niekada nebuvo žinoma ir paimta paskola nebuvo panaudota automobiliui Mercedes-Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovė, paneigdama apelianto nurodytas aplinkybes, į bylą pateikė įrodymus, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais, kad minėto automobilio įsigijimui pinigus davė ieškovės tėvas, tuo pačiu nurodė, kad net vartojimo kredito sutartyje Nr. CL-LTC-20036126, pagrindinėse sutarties sąlygose, atsakovas (apeliantas) patvirtino, jog „paskola yra asmeninė, skirta asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti“ (5 t., el. b. l. 138-143).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad „B.“ paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas minėtą paskolą gavo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad „B.“ paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prievolę kreditoriui „B.“ pagal 2020 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20036126 asmenine apelianto prievole. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo turtu

Apeliantas taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užskaityti kaip vaiko išlaikymo išlaidas dengiantį faktą. Pažymi, jog tam nėra visai jokio pagrindo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiavertiškumo principą šališkai skundžiamu sprendimu palikdamas prievolę pagal kredito sutartį Nr. 20-028141-FA paskolą mokėti jam, papildomai sumokėti 7 200,00 Eur ieškovei ir dar mokėti natūra turtu išlaikymą sūnui R. J. 474 Eur penkis metus, kas tampa absurdišku sprendimu ir šališku tenkinant tik ieškovės reikalavimus pažeidžiant bet kokius galiojančius įstatymus ir nukrypstant nuo žmogiškumo principų.

Pažymėtina, kad su šia skundžiamo sprendimo dalimi taip pat nesutinka ir kreditorė AB „S.“. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad bankas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo prašymu dėl solidarios atsakomybės panaikinimo. Prievolė, kylanti iš tarp banko ir ieškovės bei apelianto sudarytos 2020 m. liepos 24 d. kredito sutarties Nr.20-028141-FA, negali būtų dalinama ar modifikuojama, t. y. ieškovė ir apeliantas pagal šią kredito sutartį privalo atsakyti solidariai kaip ir yra numatyta skundžiamu sprendimu. Paaiškina, kad bankui įkeisto turto dalies perleidimas nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymas turtu apsunkina bankui įkeistą turtą, o tai pažeidžia įkaito turėtojo (banko) teises. Vaikui išlaikymo teikimo įkeistu turtu atveju yra panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos AB „S.” išieškojimo metu neabejotinai įkeisto turto pardavimas būtų sudėtingesnis (jei iš viso bus įmanomas), nei galėtų būti nenustačius vaikui išlaikymo turtu.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konfliktiškus atsakovo (apelianto) santykius su ieškove, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, kas teismo vertinimu gali kelti riziką dėl išlaikymo nemokėjimo arba mokėjimo ne pilna apimtimi, atsakovo (apelianto) įsipareigojimų skaičių kitiems kreditoriams, konfliktiškus santykius su vaiko motina, prarastą ryšį tarp vaiko ir atsakovo (apelianto), ir atsižvelgdamas į vaiko prioritetinius interesus, siekdamas užtikrinti išlaikymo teikimą vaikui ir tuo pat metu nesuvaržyti trečiųjų asmenų (kreditorių) teisėtų interesų, sprendė, kad tikslinga nepilnamečiui vaikui išlaikymą priteisti turtu.

Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 20 punktą).

Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Turtas, kuris priteisiamas vaiko išlaikymui (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai (CK 4.2 straipsnis). Dėl išlaikymo formų santykio kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikui reiškia, jog vaikas tampa savininkas, o vaiko tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutuoktiniai – bendraskoliai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeis tų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos Kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto dalis (½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 56 000 Eur vertės), kuri priteista skundžiamu sprendimu kaip išlaikymo forma, 2020 m. liepos 24 d. su banku sudarytos kredito sutarties Nr.20-028141-FA įvykdymo užtikrinimui ieškovė ir apeliantas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sutartinės hipotekos sutartimi, bankui įkeitė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo formą – turtu, priteisė turto dalį, kuri yra įkeista bankui. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis turtas faktiškai dar nepriklauso ginčo šalims, nes pagal 2020 m. liepos 24 d. su banku sudarytą kredito sutartį Nr.20-028141-FA, ginčo šalys tik įvykdžiusios prievolę bankui, įgytų nuosavybės teisę į turtą. Tokią turto dalį priteisiant, kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pažeidžiami prioritetiniai vaiko interesai, gauti išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams, ar nuosavybės teisė į turtą, esant poreikiui šį turtą parduoti, kadangi šis turtas yra įkeistas, dėl ko tokio turto pardavimas yra apsunkintas, nes turi būti gautas kreditoriaus sutikimas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad net ir nustatęs riziką, kad vaiko tėvas gali neteikti išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, nenustatė jokių garantijų, kad tokiu atveju vaiko tėvas (apeliantas) sąžiningai vykdys prievolę bankui, mokėdamas įmokas už turtą pagal 2020 m. liepos 24 d. su banku sudarytą kredito sutartį Nr.20-028141-FA, dėl ko kyla rizika, kad nepilnametis vaikas tikėtina dėl netinkamai vykdomos prievolės bankui, gali prarasti turto dalį, kreditorei pradėjus vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto.

Byloje nėra duomenų, jog turto dalis suvaržyta hipoteka, galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, o turto dalies vertė yra kur kas didesnė nei visa vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis išmokomis mokėtina suma, todėl teisėjų kolegijos vertinimu tokio išlaikymo priteisimas yra neproporcingas bei pažeidžia principą, pagal kurį tėvams tenka prievolė teikti išlaikymą lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su banko pozicija, kad šiuo atveju, priteisiant ginčo šalių bankui įkeistą turto dalį iš tiesų yra pažeidžiamos ir kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Kaip matyti bylos duomenimis, skolos likutis didesnis nei pusę turto dalies vertės (dalies vertė - 56 000 Eur, kredito likutis 37 223,71 Eur). Kredito sutarties pabaigos data 2044 m. liepos 15 d., šalių vaikas pilnamečiu taps tik (duomenys neskelbtini), t. y. nepasibaigus kredito sutarčiai. Vaikas pilnamečiu taps po (duomenys neskelbtini) metų, taigi esant rizikai dėl prievolės neįvykdymo, bankas neturės galimybės išsiieškoti iš dalies įkeisto turto net (duomenys neskelbtini) metus. Pažymėtina ir tai, kad net ir vaikui tapus pilnamečiu, prievolė bankui nepasibaigs dar (duomenys neskelbtini) metus, ir turės būti vykdoma ginčo šalių. Be to, dėl šio klausimo byloje nėra gautas banko nei sutikimas, nei atsiliepimas, jam šis sprendimas siurprizinis, teismas banko neinformavo apie galimybę išeiti už ieškinio ribų ir priimti alternatyvų sprendimą, nors pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką privalėjo tai padaryti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių (ligos ar kt.) atsakovas neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų atsakovas (apeliantas) teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, byloje nesiaiškinta, kodėl apeliantas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatydamas išlaikymo formą įkeistu turtu. Kasacinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006 išaiškinta, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turėjo atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir vykdyti įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parinko tokią vaiko išlaikymo formą, kuri pagal bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka vaiko interesų.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo ir kreditoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (dėl atsakovo turto dalies priteisimo kaip nepilnamečio vaiko išlaikymo forma), nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog parinkta forma (turtu), kuria vaikui priteistas išlaikymas, savaime užtikrina išlaikymo prievolės tinkamą vykdymą. Teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas išlaikymą turtu, nepagrįstai nevertino poreikio užtikrinti šios prievolės vykdymą (ne)buvimo (atsakovo prievolės už priteisto turto dalį vykdymą bankui). Teisėjų kolegijos požiūriu, byloje kilęs klausimas dėl išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui tinkamas nustatymas, keliamas atsakovo apeliaciniame skunde, yra tarpusavyje susijęs ir turi būti sprendžiamas kartu, konstatavus būtinus ginčui spręsti teisiškai reikšmingus faktus ir taikant minėtas materialiosios teisės normas ginčo santykiui reglamentuoti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo sprendimo dalis panaikintina ir byla šioje dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas atsakovo nepilnamečiui sūnui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos šiuo turtu: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2544 ha, ½ pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 206,19 m2, ½ pastato – Ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šio sprendimo rezoliucinės dalies vienuoliktojoje pastraipoje nurodyto priteisto turto, kaip išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, tvarkytoja uzufrukto teise iki R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, panaikinti, ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėAsta ČebatoriūtėIrma Valiuškienė