Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-196-934/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: e2A-196-934/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00453-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Asta Pikelienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: "Sostinės valdos"
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB "Verslo sparta"
Atsakovas: ,,Registrų centras", "IRSANA", "Urbanika"

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-196-934/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00453-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.10.1; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“, uždarajai akcinei bendrovei „IRSANA“, V. B., Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sparta“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, R. R., ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės valdos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sparta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės valdos“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo:

pripažinti 2024 m. kovo 6 d. UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ sudarytą notarinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis 1), UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 2) ir UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 3) negaliojančiomis;

taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 1); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 2) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas, visi kartu – Turtas) (nuosavybės teises į juos);

jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra į Turtą ieškovei nėra galima, t. y. toks Turtas negali būti grąžinamas ieškovės nuosavybėn, priteisti solidariai iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Urbanika“, Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės (toliau – ir Notarė) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 705 200 Eur kompensaciją pinigais;

priteisti ieškovės naudai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. su UAB „Urbanika“ buvo sudaryta Sutartis 1, kuria ieškovė, veikdama kaip pardavėja, už 600 000 Eur pardavė, o BUAB „Urbanika“, veikdama kaip pirkėja, nuosavybės teise įsigijo Turtą. Sutarties 1 V skyriuje ieškovė ir BUAB „Urbanika“ susitarė dėl atsiskaitymo už įgyjamą Turtą tvarkos: 495 867,77 Eur (t. y. kainos dalį be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) BUAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti tokia tvarka (Sutarties 1 5.1 papunktis): 95 867,77 Eur per 3 darbo dienas po to, kai ieškovė įvykdys Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodytą įsipareigojimą, įmokant juos į ieškovės sąskaitą; 400 000 Eur BUAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties 1 pasirašymo dienos į pardavėjos sąskaitą, t. y. iki 2024 m. balandžio 5 d.; 104 132,23 Eur PVM per 60 kalendorinių dienų nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimo nepritarti dėl PVM mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo (Sutarties 1 5.2 papunktis). Sutarties 1 5.3 papunkčiu ieškovė ir BUAB „Urbanika“ susitarė, kad BUAB „Urbanika“ sumokėjus visą Turto kainą, ieškovė BUAB „Urbanika“ privalo per 10 darbo dienų išduoti BUAB „Urbanika“ pažymą apie visiškai bei tinkamą atsiskaitymą pagal Sutartį 1. Sutarties 1 6.2 papunktyje susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 1 5.1 papunktį ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 papunktyje BUAB „Urbanika“ be ieškovės sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti (apriboti) nuosavybės teisę į Turtą. Tokie apribojimai Turtui buvo išviešinti tretiesiems asmenims ir apie tai paskelbta VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras).

BUAB „Urbanika“ informavo ieškovę, kad rado Turto pirkėją ir prašė, jog būtų leista parduoti Turtą ir gautais pinigais atsiskaityti su ieškove. Ieškovė sutiko su tokiu prašymu, todėl 2024 m. kovo 11 d. išdavė du pareiškimus: 1) pirmajame pareiškime (toliau – Pareiškimas 1) ieškovė nurodė, kad BUAB „Urbanika“ nėra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi už Butą 2 ir ne didesnę kaip 390/775 Sklypo dalį pagal Sutartį 1. Kartu ieškovė nurodė, kad BUAB „Urbanika“ gali savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui parduoti Butą 2 ir 390/775 Sklypo dalį tik su sąlyga, jog: pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; bus parduodama už ne mažesnę kaip 200 000 Eur kainą; 200 000 Eur turto pirkėjas pagal sudarytą pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1; 2) antrajame pareiškime (toliau – Pareiškimas 2) nurodė, kad BUAB „Urbanika“ nėra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi už Butą 1 ir ne didesnę kaip 390/775 Sklypo dalį pagal Sutartį 1. Kartu ieškovė nurodė, kad BUAB „Urbanika“ gali savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui parduoti šį turtą tik su sąlyga, jog: pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; bus parduodama už ne mažesnę kaip 200 000 Eur kainą; 200 000 Eur turto pirkėjas pagal sudarytą pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1. Taigi, Pareiškimu 1 ir Pareiškimu 2 ieškovė nurodė, kad BUAB „Urbanika“ Turtą pagal Sutartį 1 gali perleisti esant konkrečioms sąlygoms, kurios turi būti įvykdytos iki 2024 m. kovo 20 d. Ieškovė iki nustatyto termino nesulaukusi pinigų už Turtą, pradėjo aiškintis situaciją. Ieškovė išsiaiškino, kad Turtas pagal Sutartį 1 yra perleistas UAB „IRSANA“, o po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pateikimo – Butas 2 ir Sklypo dalis perleisti atsakovei V. B.

Ieškovė nustatė tokias su neteisėtu Turto perleidimu susijusias aplinkybes: 1) BUAB „Urbanika“ (jos atstovas direktorius R. R. (toliau – R. R.)) suklastojo 2024 m. kovo 18 d. pažymą apie visišką atsiskaitymą (toliau – Pažyma), nes ieškovė Pažymos BUAB „Urbanika“ niekada neišdavė – BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį 1, todėl Pažyma neatitinka objektyvios tikrovės; 2) 2024 m. kovo 20 d. 8.00 val. BUAB „Urbanika“ direktorius R. R. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą su Pažyma, prašydamas iki 2024 m. kovo 21 d. išregistruoti juridinius faktus – apribojimus perleisti Turtą, tačiau VĮ Registrų centras neatliko Pažymos vertinimo, nesiėmė net minimalių Pažymos autentiškumo vertinimo ir nustatymo veiksmų, o tiesiog išregistravo apribojimą disponuoti Turtu; 3) visi ieškovės naudai nustatyti apribojimai perleisti Turtą buvo išregistruoti 2024 m. kovo 20 d. suklastotos Pažymos pagrindu; 4) kita dieną, t. y. 2024 m. kovo 21 d. BUAB „Urbanika“ pradėjo organizuoti Turto perleidimą UAB „IRSANA“; 5) nepraėjus nė vienai dienai, t. y. 2024 m. kovo 22 d. (penktadienį) notaro biure buvo sudaryta Sutartis 2, kuria BUAB „Urbanika“ perleido Turtą UAB „IRSANA“ tokiomis sąlygomis: Turtas perleistas už 205 000 Eur mažesnę kainą nei BUAB „Urbanika“ pirko jį iš ieškovės, t. y. už 395 000 Eur; pinigai pagal tokią sutartį nebuvo mokami ir 395 000 Eur buvo įskaityti pagal 2024 m. kovo 21 d. pasirašytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą; nuosavybė pereiti turėjo Sutarties 2 sudarymo metu; 6) po dviejų darbo dienų po nuosavybės į Turtą įgijimo, t. y. 2024 m. kovo 26 d. užsakymo Nr. 39056182 pagrindu UAB „IRSANA“ pradėjo organizuoti Turto perleidimą; 7) iš viešai skelbiamos informacijos (https://irsana.lt/apie-mus/) UAB „IRSANA“ neturi jokios patirties nekilnojamojo turto srityje ir verčiasi tarptautiniais pervežimais; 8) 2024 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus 12 dienų nuo nuosavybės į Turtą įgijimo, nekilnojamojo turto srityje veiklos nevykdanti UAB „IRSANA“ Sutartimi 3, kuri patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notarų biure, perleido Buto 2 ir Sklypo dalies nuosavybės teisę atsakovei V. B. tokiomis sąlygomis: Turtas perleistas už 50 000 Eur didesnę kainą nei UAB „IRSANA“ pirko jį iš BUAB „Urbanika“, t. y. už 250 000 Eur; pinigų sumokėjimas pagal Sutartį 3 buvo atidėtas: pinigai mokami praėjus 10 darbo dienų po Sutarties 3 pasirašymo ir 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties 3 pasirašymo; 3) nuosavybė turėjo pereiti Sutarties 3 sudarymo metu, t. y. iki apmokėjimo; 9) po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pateikimo ieškovei aiškinantis Pažymos suklastojimo aplinkybes ir bandant išspręsti ginčą taikiai, BUAB „Urbanika“ vadovas žodžiu patvirtino, jog į Pažymą jis nukopijavo ieškovės vadovo parašą iš BUAB „Urbanika“ turimo Sutarties 1 egzemplioriaus; 10) pagal Sutartį 1 BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove, t. y. nėra sumokėjusi jokios dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos pripažinti Sutartį 2 ir Sutartį 3 negaliojančiomis. Visų pirma, ieškovė disponuoja neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise į BUAB „Urbanika“, kuri sudarė Sutartį 2 su UAB „IRSANA“. BUAB „Urbanika“, kaip ieškovės skolininkė, Sutarties 1 pagrindu turėjo sumokėti ieškovei 600 000 Eur ir tik tuomet pagal Sutarties 1 5.3 ir 5.4 papunkčius būtų buvę išregistruoti apribojimai disponuoti Turtu ir jį perleisti. Vis dėlto, BUAB „Urbanika“, suklastojusi ieškovės vadovo parašą, perleido Turtą ir ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Urbanika“. Antra, ieškovė kaip kreditorė, turėdama galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje. Šiuo atveju BUAB „Urbanika“ per vieną darbo dieną nuo apribojimų perleisti Turtą išregistravimo BUAB „Urbanika“ vadovo suklastotos Pažymos pagrindu, suderino Turto pardavimo sąlygas UAB „IRSANA“ ir perleido Turtą UAB „IRSANA“ taip apsunkindama ieškovės galimybes atgauti Turtą jeigu BUAB „Urbanika“ nesumokės Sutartyje 1 nurodytų mokėjimų. Realus BUAB „Urbanika“ prievolių ieškovei įvykdymas pasidarė neįmanomas, nes BUAB „Urbanika“ turtinė padėtis bloga – BUAB „Urbanika“ yra nemoki bendrovė. Trečia, BUAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti Sutarties 2. BUAB „Urbanika“ veiksmai suklastoto dokumento pagrindu išregistruojant ieškovės naudai nustatytus Turto perleidimo apribojimus, patvirtina, kad Sutartis 2 buvo sudaryta ne dėl to, jog BUAB „Urbanika“ privalėjo sudaryti tokią sutartį, bet kad BUAB „Urbanika“ norėjo sudaryti tokią sutartį ir neatlygintinai disponuoti Turtu bei kuo greičiau jį perleisti UAB „IRSANA“, taip siekiant užkirsti kelią išieškojimui. Ketvirta, BUAB „Urbanika“, kaip ieškovės skolininkė, buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Sutartis 2 pažeis ieškovės teises. Penkta, UAB „IRSANA“, sudarydama su BUAB „Urbanika“ Sutartį 2, buvo nesąžininga, o jos nesąžiningumą patvirtina tiek Sutarties 2 sudarymo aplinkybės, tiek veiksmai po tokios sutarties sudarymo. Šešta, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kurios pagrindžia ir atsakovės V. B. nesąžiningumą.

Sutartis 1 pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryta dėl BUAB „Urbanika“ apgaulės. Byloje esantys duomenys apie BUAB „Urbanika“ elgesį tiek iki Sutarties 1 sudarymo, tiek po Sutarties 1, patvirtina, jog BUAB „Urbanika“ niekada neplanavo vykdyti Sutarties 1 ir sumokėti Sutarties 1 4.1 papunktyje nurodytą kainą, o siekė išvilioti nuosavybės teisę į Turtą ir suklastojus Pažymą perleisti Turtą UAB „IRSANA“, negaunant už tai piniginių lėšų. Šiuo atveju nukentėjusi yra ieškovė, nes būtent BUAB „Urbanika“ užvaldė ieškovės turėtą Turtą, perleido jį UAB „IRSANA“ ir iki šios dienos nėra už Turtą sumokėjusi. BUAB „Urbanika“ veiksmai iki Sutarties 1 ir po Sutarties 1 pasirašymo patvirtina BUAB „Urbanika“ apgaulę, t. y. tyčinį ieškovės suklaidinimą, jog Sutartis 1 bus vykdoma, o ne neatlygintinai ieškovės Turtas bus naudojamas ieškovei nežinomos ir abejotinos skolos UAB „IRSANA“ sudengimui. Jau 2024 m. sausio 31 d. BUAB „Urbanika“ buvo pardavusi Butą 2 su Sklypo dalimi UAB „IRSANA“, nors nuo 2024 vasario 21 d. teigė, jog rado Butui 1 ir Butui 2 pirkėjus fizinius asmenis, su kuriais per notarą esą buvo derinamos sąlygos ir, kad tuo pagrindu Turtas visų pirma turi būti perleistas BUAB „Urbanika“. Visi BUAB „Urbanika“ veiksmai, įskaitant Pažymos suklastojimą ir apribojimų Turtui, nustatytų Sutartimi 1, panaikinimas, įrodo BUAB „Urbanika“ valią ne vykdyti Sutartį 1, o neatlygintinai užvaldyti ieškovės Turtą ir jį perleisti tretiesiems asmenims.

Tenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus Sutartį 2 ir Sutartį 3 negaliojančiomis, visas Turtas nuosavybės teise turi pereiti (grįžti) ieškovei restitucijos pagrindu. Turto ieškovė neteko dėl BUAB „Urbanika“ Pažymos suklastojimo ir pateikto prašymo VĮ Registrų centrui išregistruoti Turto perleidimo apribojimus pagrindu bei dėl BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ galimo sukčiavimo, siekiant nemokamai užvaldyti ieškovės Turtą. Tuo atveju, jeigu dėl BUAB „Urbanika“, kaip bankrutuojančios bendrovės statuso, bus nuspręsta, kad Turtas neturi būti grąžinamas ieškovės nuosavybėn natūra, iš BUAB „Urbanika“, Notarės ir VĮ Registrų centro solidariai priteistina Turto vertės kompensacija, t. y. 705 200 Eur.

Notarė, tvirtindama ginčijamą Sutartį 2, atliko ne viską, ko iš jos yra reikalaujama, nes matė ir žinojo, jog Sutarties 2 sudarymo metu BUAB „Urbanika“ kitame notarų biure rengė Turto pardavimo procedūras, tačiau neatliko veiksmų, siekiant nustatyti kokios tai procedūros ar informuoti notarą apie jos planuojamą tvirtinti sandorį. Kadangi kitas notaras buvo Vilniaus miesto 5-ajame notaro biuro notaras Laurynas Žukas (toliau – L. Žukas), pas kurį ieškovė sudaro visus parduodamo nekilnojamojo turto sandorius, minimalūs Notarės veiksmai būtų užkirtę kelią neteisėtam Turto perleidimui ir žalos ieškovei padarymui. Be to, VĮ Registrų centro veiksmai priimant kompiuterio pagalba suklastotą Pažymą ir jos pagrindu išregistruojant apribojimą perleisti Turtą, rodo VĮ Registrų centro aplaidų jam priskirtų funkcijų vykdymą. Dėl šios aplinkybės civilinė atsakomybė kyla ir VĮ Registrų centrui.

Šalies argumentai

Atsakovė BUAB „Urbanika“ priešieškiniu prašo priteisti:

iš ieškovės atsakovei BUAB „Urbanika“ 200 000 Eur nuostolius, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (253 881 Eur) įskaitant kaip mokėjimą pagal Sutartį 1;

iš ieškovės atsakovei BUAB „Urbanika“ 6 proc. procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 253 881 Eur iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

solidariai iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ atsakovei UAB „Urbanika“ 301 071,88 Eur skolą, šią sumą įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį;

solidariai iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ atsakovei UAB „Urbanika“ 6 proc. procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 301 071,88 Eur iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

lygiomis dalimis iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ atsakovei UAB „Urbanika“ šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė BUAB „Urbanika“ nurodė, kad verčiasi nekilnojamojo turto statybos, statyboms reikalingų medžiagų ir daiktų objektams tiekimo veikla. Ieškovė už BUAB „Urbanika“ suteiktas prekes ar paslaugas atsiskaitydavo ne pinigais, o patalpomis, esančiomis įgyvendintame projekte. Kitaip tariant, BUAB „Urbanika“ atlygis už suteiktas paslaugas buvo kv. m. projekte. Ši atsiskaitymo tvarka tiko abiem šalims. Ieškovė turi įsiskolinimą BUAB „Urbanika“. Ieškovė ir BUAB „Urbanika“ 2023 m. kovo ir birželio mėnesiais pasirašė: 2023 m. kovo 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis 1), 2023 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis 2) ir 2023 m. birželio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis 3). Vykdydama šias rangos sutartis, BUAB „Urbanika“ tiekė medžiagas bei teikė paslaugas ieškovei, o už atliktus darbus ir patiektas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros siekia 52 932,04 Eur, todėl ieškovei kyla prievolė sumokėti 52 932,04 Eur skolą BUAB „Urbanika“.

Ieškovė ir UAB „Verslo sparta“ vykdo jungtinę veiklą. Ieškovės vienintelis akcininkas yra D. B., o UAB „Verslo sparta“ vienintelė akcininkė – ieškovė. BUAB „Urbanika“, kaip rangovė, vykdė rangos darbus ieškovės vystomuose nekilnojamojo turto projektuose. 2023 m. pabaigoje D. B. kreipėsi į BUAB „Urbanika“, siūlydamas atlikti rangos darbus UAB „Verslo sparta“. Atsiskaityti už atliktus rangos darbus žadėjo butais, esančiais (duomenys neskelbtini) (butai priklausė ieškovei). 2024 m. sausio 12 d. UAB „Verslo sparta“ ir BUAB „Urbanika“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis 4), kuria BUAB „Urbanika“ įsipareigojo atlikti 20-ties dvibučių namų (duomenys neskelbtini) statybos darbus, be kita ko, ir tiekti statybines medžiagas. UAB „Verslo sparta“ įsipareigojo už darbus sumokėti 2 541 000 Eur. Kadangi rangos darbai ir kitos paslaugos turėjo būti teikiamos ieškovės dukterinei bendrovei, D. B. atsiskaitymą už jas numatė ne iš UAB „Verslo sparta“ priklausančio ar priklausysiančio nekilnojamojo turto, o iš BUAB „Urbanika“ jau įgyvendintų projektų, esančių: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini). Šiai atsiskaitymo tvarkai įgyvendinti, ieškovė ir BUAB „Urbanika“ pasirašė 2024 m. sausio 12 d. Preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis: 1) KR13 – (duomenys neskelbtini); 2) KR 14 – (duomenys neskelbtini); 3) KR3 – (duomenys neskelbtini); 4) KR4 – (duomenys neskelbtini); 5) KR5 – (duomenys neskelbtini); 6) KR6 – (duomenys neskelbtini).

UAB „Verslo sparta“ atliktas Rangos sutarties 4 nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Rangos sutarties 4 6.3.3 papunktyje numatyta, kad teisė užsakovei (UAB „Verslo sparta“) nutraukti sutartį tuo pagrindu, jei rangovė (BUAB „Urbanika“) bankrutuoja arba yra nepajėgi vykdyti sutarties įsipareigojimų ir nepateikia svarių argumentų, jog ateityje šiuos įsipareigojimus įvykdys. UAB „Verslo sparta“ Rangos sutarties 4 nutraukimo pagrindą grindė tik deklaratyviais teiginiais, niekaip jų nepagrįsdama. Be to, UAB „Verslo sparta“ įvykdytas Rangos sutarties 4 nutraukimas 6.3.3 papunktyje numatytu pagrindu neatitinka sąžiningumo ir teisėtumo aspektų, nes: 1) BUAB „Urbanika“ Rangos sutartyje 4 numatytu laikotarpiu neturėjo teisės pradėti vykdyti rangos darbų, kadangi statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas iki šiol ir nėra aišku kada jis bus išduotas. Rangos darbų įvykdymo terminas suėjo 2024 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Urbanika“ Rangos sutarties 4 pagrindu neįvykdytų įsipareigojimų UAB „Verslo sparta“ neturi; 2) Rangos sutarties 4 nutraukimas yra nepagrįstas įrodymais, o vadovaujamasi pačios UAB „Verslo sparta“ išsigalvotomis prielaidomis, kurios galėtų būti pašalintos ir gavus statybą leidžiantį dokumentą; 3) Rangos sutarties 4 nutraukimas grindžiamas aplinkybėmis dėl kurių UAB „Verslo sparta“ ir D. B. yra žinoma, kad jos melagingos; 4) pagal 2024 m. kovo 16 d. BUAB „Urbanika“ pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m. BUAB „Urbanika“ uždirbo 250 819 Eur pelno, t. y. BUAB „Urbanika“ dirbo pelningai. UAB „Verslo sparta“ Rangos sutartį 4 nutraukė ne todėl, kad ji buvo pažeista, o formaliu pagrindu, siekdama išvengti BUAB „Urbanika“ pateiktų Sąskaitų apmokėjimo visa apimtimi ir siekdama išvengti nutraukimo iš BUAB „Urbanika“ pusės. Taigi, UAB „Verslo sparta“ neturėjo teisės nutraukti Rangos sutartį 4 6.3.3 papunkčio pagrindu, todėl toks nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu.

Rangos sutartyje 4 yra nustatyta teisė subrangovui vienašališkai nutraukti sutartį: dėl statybos objekto užsakovo ar nenugalimos jėgos darbai atidedami neribotam laikui (Rangos sutartis 4 6.4.2 papunktis); jeigu rangovas vėluoja atlikti Rangos sutartyje 4 numatytus atsiskaitymus daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (Rangos sutarties 4 6.4.3 papunktis). Pirma, Rangos sutarties 4 2.3.1 papunktyje numatyta, kad BUAB „Urbanika“ įsipareigoja darbus pradėti 2024 m. vasario 15 d., prisilaikant statybos objekto kalendorinio darbų atlikimo grafiko, o užbaigti bei perduoti užsakovui iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Vis dėlto, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas nei 2024 m. rugsėjo 15 d., nei iki šiol ir nėra duomenų, ar bandoma statybos leidimą gauti, kada statybos leidimas bus gautas. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, BUAB „Urbanika“ turi Rangos sutarties 4 6.4.2 papunktyje nustatytą teisę nutraukti Rangos sutartį 4 dėl UAB „Verslo sparta“ kaltės – dėl statybos objekto užsakovo statybos darbai atidedami neribotam laikui. Antra, Rangos sutarties 4 5.1 papunktyje numatyta ši UAB „Verslo sparta“ už sutartus darbus BUAB „Urbanika“ apmokėjimo tvarka: 1) rangovui išrašius ir užsakovui pasirašius PVM sąskaitą faktūrą, už kokybiškai atliktų darbų dalį, užsakovas rangovui apmoka kas mėnesį per 15 dienų po atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, pasirašant tarpusavio užskaitos aktus, užskaitant kaip rangovo mokėjimą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą iš užsakovo (Rangos sutarties 4 5.1.1 papunktis); 2) rangovas gali prašyti avansinio mokėjimo, išrašydamas išankstinę sąskaitą avansiniam mokėjimui, o užsakovas sutinka sumokėti avansinį mokestį pagal tarpusavio užskaitos aktą (Rangos sutarties 4 5.3 papunktis). BUAB „Urbanika“ išrašė ir apmokėjimui pateikė Sąskaitas. Vis dėlto, UAB „Verslo sparta“ vėluojant atlikti Rangos sutarties 4 numatytus atsiskaitymus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, BUAB „Urbanika“ įgijo teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį 4 Rangos sutarties 4 6.4.3 papunkčio pagrindu.

CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir nuostoliai. Pirma, UAB „Verslo sparta“ neteisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį 4, todėl konstatuotini UAB „Verslo sparta“ neteisėti veiksmai. Be to, BUAB „Urbanika“ reikalavimas nutraukti Rangos sutartį 4 yra kildinamas iš Rangos sutarties 4 6.4.2 papunkčio ir Rangos sutarties 4 6.4.3 papunkčio nuostatų, t. y. dėl UAB „Verslo sparta“ neteisėtų veiksmų. Antra, egzistuoja priežastinis ryšys, nes UAB „Verslo sparta“ neteisėtai vienašališkai nutraukus Rangos sutartį 4 ir (arba) UAB „Verslo sparta“ tinkamai vykdžius sutartį ir BUAB „Urbanika“ neatsiradus pagrindo nutraukti Rangos sutartį 4, BUAB „Urbanika“ nebūtų patyrusi nuostolių. BUAB „Urbanika“ nuostoliai yra nulemti UAB „Verslo sparta“ neteisėtų veiksmų rezultato, todėl konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšys, susijęs su neteisėtais veiksmai, kurie nulėmė žalos atsiradimą. Trečia, BUAB „Urbanika“ vienašališkai nutraukus sutartį dėl UAB „Verslo sparta“ Rangos sutarties 4 pažeidimų, nuostoliai kilo dėl UAB „Verslo sparta“ padarytų neteisėtų veiksmų. Be to, UAB „Verslo sparta“ kaltė yra preziumuojama, todėl būtent ji turėtų paneigti, kad neteisėtus veiksmus padarė be kaltės. Ketvirta, BUAB „Urbanika“ dėl neteisėto UAB „Verslo sparta“ atlikto vienašalio Rangos sutarties nutraukimo patyrė nuostolius, susijusius su keraminiais blokeliais (3 347,06 Eur) ir aliuminio durimis bei PVC langais (43 132,22 Eur). Bendra BUAB „Urbanika“ patirtų nuostolių suma – 46 479,28 Eur.

Pripažinus, kad UAB „Verslo sparta“ ir ieškovė vykdo jungtinę veiklą, yra pagrindas jų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę ir solidariai priteisti 46 479,28 Eur nuostolius atsakovei BUAB „Urbanika“. Be to, kadangi ieškovė Rangos sutartimi 4 prisiimtas prievoles vykdo netinkamai, iš jos priteistini 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą prievolės, kylančios iš Rangos sutarties 4 įvykdymo dieną. Delspinigiai skaičiuojami atsižvelgiant į Rangos sutarčių 1, 2, 3 5.1.1 papunkčiuose nustatytą apmokėjimo tvarką, iš ieškovės atsakovei BUAB „Urbanika“ priteisiant 1 660,56 Eur delspinigius.

Ieškovė privalo atlyginti ir su rangos darbų neatlikimu padarytus nuostolius. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutarties 1 2.8 papunkčiu ieškovė įsipareigojo iki 2024 m. birželio 30 d. atlikti rangos darbus, kurių vertė 200 000 Eur ir perduoti šio darbo rezultatą BUAB „Urbanika“. Rangos darbai nėra įvykdyti, todėl laikytina, kad ieškovė pažeidė savo sutartines prievoles atlikti ir BUAB „Urbanika“ perduoti rangos darbus. Ieškovei tyčia neatlikus rangos darbų, taip praleidžiant jų įvykdymo terminus bei pareiškiant nepagrįstą ieškinį teisme, BUAB „Urbanika“ prarado suinteresuotumą rangos darbų įvykdymu. Kadangi nebuvo atlikti rangos darbai, kurių vertė 200 000 Eur, BUAB „Urbanika“ patyrė analogiško dydžio nuostolius, kuriuos ieškovė privalo atlyginti. Be to, BUAB „Urbanika“ galėtų savo teises alternatyviai ginti ir reikalaudama Sutarties 1 kainos sumažinimo neatliktų darbų verte, t. y. nuo 600 000 Eur iki 400 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad finansinis rezultatas nuo to nesikeičia, BUAB „Urbanika“ reiškia reikalavimą dėl 200 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Kadangi nuostoliai atsirado dėl Sutartyje 1 sulygtų prievolių nevykdymo, kurios turėjo tiesioginę įtaką Turto kainai bei ieškovės ieškinio sumai, laikytina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir sutarties neįvykdymo. Iš ieškovės priteistina 200 000 Eur žala (nuostoliai) už neatliktus Sutartimi 1 sulygtus rangos darbus.

Remiantis CK 6.975 straipsnio 3 dalimi, CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ solidariai priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo 46 479,28 Eur nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, iš ieškovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 53 881 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2026 m. sausio 8 d. atsakovė BUAB „Urbanika“ pateikė pareiškimą dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Pareiškimu BUAB „Urbanika“ atsisakė patikslintame priešieškinyje suformuluotų trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų, t. y. atsisakė reikalavimo priteisti skolą solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ bei kartu atsisakė su šia skola susijusių procesinių palūkanų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu: priėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio dalies ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė; ieškinį patenkino iš dalies; pripažino Sutartį 1 negaliojančia; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės BUAB „Urbanika“ ieškovei 504 132,23 Eur; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė.

Dėl ieškinio reikalavimų

Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija Sutartį 1 kaip sudarytą dėl atsakovės BUAB „Urbanika“ apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu, o Sutartį 2 ir Sutartį 3 – actio Pauliana pagrindu.

Sutarties 1 4.1–4.2 papunkčiais šalys susitarė dėl daiktų kainos, 5.1–5.4 papunkčiais – dėl atsiskaitymo tvarkos, 6.2 punktu šalys susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 1 5.1 papunktį ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 papunkčio f papunktyje pirkėjas be pardavėjo sutikimo neturi teisės daikto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisę į daiktą tretiesiems asmenims, daiktą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti (apriboti) nuosavybės teisę į daiktą.

Sandorio negaliojimas pagal CK 1.91 straipsnį galimas tik tada, kai nustatoma, jog apgaulingi veiksmai egzistavo sandorio sudarymo momentu, nors iš esmės vėlesnis šalies elgesys (po sandorio sudarymo) pats savaime nelemia apgaulės, bet gali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kokie buvo tikrieji ketinimai sudarant sandorį. Sandorio nevykdymas ar netinkamas vykdymas po jo sudarymo paprastai kvalifikuotinas kaip prievolės pažeidimas, ginčytinas CK VI knygos normų pagrindu, tačiau savaime nesudaro pagrindo sandorio negaliojimui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovė BUAB „Urbanika“, sudarydama ginčo Sutartį 1, sudarė ieškovei įspūdį, jog ketina ją vykdyti. Be to, vertintini ir atsakovės BUAB „Urbanika“ veiksmai iki ginčo Sutarties 1 sudarymo.

Teismas nustatė, kad dar iki Sutarties 1 sudarymo atsakovė BUAB „Urbanika“ buvo sudariusi sandorį dėl to paties Turto perleidimo atsakovei UAB „IRSANA“ (pagal 2024 m. sausio 31 d. BUAB „Urbanika“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pirkėjai UAB „IRSANA“ už Butą 2 ir dalį Sklypo) nors Turto dar nebuvo įgijusi nuosavybės teise. Be to, sudarant Sutartį 1 su ieškove būtent atsakovė BUAB „Urbanika“ pati asmeniškai įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje 1 nurodytą turto kainą nustatyta tvarka ir terminais, tačiau jau po kelių dienų po Sutarties 1 sudarymo atsakovė BUAB „Urbanika“ ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų ne į sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o į ginčo Turto perleidimą tretiesiems asmenims, prašydama ieškovės išduoti Pareiškimus, reikalingus leidimui tokiems sandoriams sudaryti. 2024 m. kovo 11 d. ieškovė pasirašė du Pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad ieškovė (kaip pardavėja) neprieštarauja, jog Turto savininkė atsakovė BUAB „Urbanika“ (kaip pirkėja) parduotų nurodytą Turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui, bet tik su tam tikromis sąlygomis, t. y. kad Turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; Turtas bus parduodamas už ne mažesnę nei 200 000 Eur kainą; 200 000 Eur Turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, tuo padengdamas dalį įsiskolinimų pagal Sutartį 1. Be to, Pareiškimuose ieškovė nurodė, kad: BUAB „Urbanika“ pareiškimo pasirašymo dienai yra neatsiskaičiusi su pardavėja už jai parduotą atitinkamą Turtą; pirkėja BUAB „Urbanika“ privalo tinkamai bei laiku atsiskaityti su pardavėja pagal Sutartį 1. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškimuose nurodytos sąlygos būtų įvykdytos, t. y. BUAB „Urbanika“ nepateikė duomenų, jog ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartis; kad pardavė Turtą už ne mažesnę kaip bendrą 400 000 Eur kainą; jog ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai būtų pervedusi į ieškovės vardu atidarytą Pareiškimuose nurodytą sąskaitą sutartas sumas, padengiant dalį įsiskolinimų pagal Sutartį 1. Nepaisant to, 2024 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centrui BUAB „Urbanika“ (užsakovas R. R.) pateikė prašymą dėl juridinių faktų išregistravimo Turtui pagal pridedamą 2024 m. kovo 18 d. Pažymą. Iš 2024 m. kovo 18 d. Pažymos apie atsiskaitymą turinio matyti, jog ieškovė (pasirašyta D. B.) patvirtino, kad BUAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė su ieškove už Turtą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai teigė, kad minėtos Pažymos apie atsiskaitymą BUAB „Urbanika“ niekada neišdavė, nes BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį 1. Ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir pateikė 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta 2024 m. kovo 18 d. Pažyma nėra nukopijuota nuo dokumento originalo, kuriame rankraštinis įrašas „D. B.“ ir parašas buvo atlikti rašymo priemone, o yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą. Nors atsakovė BUAB „Urbanika“ nurodė, kad Specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog būtent atsakovės BUAB „Urbanika“ buvęs vadovas suklastojo ieškovės vadovo parašą ir dėl to nėra pagrindo laikyti, kad BUAB „Urbanika“ veikė neteisėtai ar nesąžiningai, tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl konkretaus fizinio asmens atlikusio Pažymos klastojimo veiksmus tapatybės, kai byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog būtent BUAB „Urbanika“ naudojosi suklastotu dokumentu ir juo rėmėsi siekdama sau palankių civilinių teisinių pasekmių, o tai turėjo reikšmingą įtaką ieškovės teisėms. Specialisto išvada paneigia Pažymos autentiškumą ir patvirtina, jog dokumentas yra padirbtas skaitmeninio montažo būdu ir ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog atsakovės BUAB „Urbanika“ VĮ Registrų centrui pateikta Pažyma neatitiko tikrovės. Trečiojo asmens R. R. paaiškinimai, kad jis VĮ Registrų centrui pateikė Pažymą, tariamai gautą iš ieškovės, nėra patvirtinti objektyviais įrodymais ir prieštarauja ieškovės nuosekliai pozicijai. Be to, teismas nurodė, kad jei tokia Pažyma iš tikrųjų būtų buvusi gauta iš ieškovės, atsakovė BUAB „Urbanika“ būtų galėjusi pateikti jos originalą, tačiau to nepadarė.

Teismas nusprendė, kad padirbto dokumento panaudojimas siekiant pašalinti Sutartyje 1 nustatytus Turto disponavimo apribojimus negali būti laikomas atsitiktiniu ar formaliu pažeidimu, bet patvirtina kryptingą ir sąmoningą atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovės BUAB „Urbanika“ tikrasis tikslas buvo vykdyti Sutartį 1, priešingai, atsakovė BUAB „Urbanika“ Sutartį 1 panaudojo kaip priemonę Turto perleidimui tretiesiems asmenims, nesumokant kainos ieškovei. Teismas nurodė, kad atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesys vertinant jį kartu su vėliau pateiktos Pažymos apie visišką atsiskaitymą faktu leidžia daryti išvadą, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ jau sandorio su ieškove sudarymo metu neturėjo realaus ketinimo vykdyti Sutarties 1, o ją sudarė siekdama pasinaudoti ieškovės pasitikėjimu ir sudaryti klaidinantį įspūdį apie teisėtą turto įgijimą.

Atsakovė BUAB „Urbanika“ nebuvo pasirengusi atsiskaitymui pagal Sutartį 1, nes kitu atveju jai nebūtų prireikę gauti iš ieškovės Pareiškimus. Be to, atsakovė BUAB „Urbanika“ nedelsdama inicijavo Turto perleidimo trečiajam asmeniui procedūras, t. y. tam pačiam subjektui, kuriam dar 2024 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (UAB „IRSANA“) ir toks atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesys vertintinas taip, jog dar ginčo Sutarties 1 sudarymo metu atsakovė BUAB „Urbanika“ nelaikė savęs galutine pirkėja. Atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesys nesuderinamas su sąžiningu ketinimu pačiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes asmuo, realiai ketinantis pats įsigyti turtą ir už jį atsiskaityti, neturi pagrindo nedelsiant inicijuoti turto perleidimo tretiesiems asmenims procedūrų, dar neįvykdęs savo mokėjimo prievolės, ir eigoje pasinaudojant tikrovės neatitukusia suklastota Pažyma apie atsiskaitymą ieškovui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ neįvykdė nė vieno esminio mokėjimo pagal Sutartį 1 bei 2024 m. kovo 11 d. Pareiškimus, nuslėpė realų ketinimą neatsiskaityti, pasinaudojo suklastota Pažyma apie visišką atsiskaitymą siekiant išregistruoti turto disponavimo apribojimus ir netrukus po to perleido Turtą atsakovei UAB „IRSANA“, konstatavo, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ jau Sutarties 1 sudarymo metu neturėjo sąžiningo ketinimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o Sutartį 1 sudarė siekdama įgyti nuosavybės teisę apgaulės būdu. Ieškovė, žinodama tikrąsias BUAB „Urbanika“ intencijas ir aplinkybes, ginčijamos Sutarties 1 nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi ją kitokiomis sąlygomis, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp BUAB „Urbanika“ atsakovės apgaulės ir ieškovės valios išreiškimo. Teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas Sutartį 1 pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė BUAB „Urbanika“ teigia, jog Sutarties 1 sudarymo dieną ieškovei buvo išduoti du vekseliai po 140 000 Eur (iš viso 280 000 Eur) dėl Sutarties 1, o atsakovės BUAB „Urbanika“ direktorius R. R. yra laidavęs pagal išduotus vekselius, be to, dalis šios sumos esą išieškota, taip pat teigia apie atliktus darbus, mokestinės nepriemokos perleidimą, žodinius susitarimus ir nuostolių užskaitymus. Iš byloje pateiktų R. R. parodymų ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad vekseliai buvo rašyti kaip garantas, jog BUAB „Urbanika“ atliks sekančio D. B. objekto statybos darbus (duomenys neskelbtini) kitam D. B. verslo subjektui UAB „Verslo sparta“. Taigi toks atsakovės BUAB „Urbanika“ ir jos vadovo prieštaringų aplinkybių nurodymas ir nenuoseklumas teismo vertintas kritiškai. Vien tik vekselių išrašymo datos sutapimas su Sutarties 1 sudarymo data savaime nepatvirtina, jog šie vekseliai buvo išduoti būtent Sutarties 1 įvykdymui užtikrinti. BUAB „Urbanika“ nepateikė rašytinių ar kitokių patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti tiesioginį ir neabejotiną šių vekselių ryšį su Sutartimi 1. Be to, bendra vekselių suma (280 000 Eur) nėra aiškiai koreliuojanti su Sutartyje 1 nustatytais atsiskaitymo dydžiais, o atsakovė BUAB „Urbanika“ nepagrindė kaip ši suma buvo apskaičiuota ir kokią konkrečią prievolės dalį ji turėjo užtikrinti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės BUAB „Urbanika“ teiginiai dėl vekselių kaip Sutarties 1 įvykdymo užtikrinimo priemonės yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis ir atmestini. Be to, atsakovės BUAB „Urbanika“ argumentai nepaneigia apgaulės fakto ir nėra suderinami su objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis. Sutartyje 1 nustatyta aiški atsiskaitymo tvarka, o 2024 m. kovo 11 d. ieškovės pasirašytuose Pareiškimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos sąlygos, kuriomis ieškovė sutiko leisti disponuoti Turtu ir nei Sutartyje 1, nei Pareiškimuose nėra jokių nuorodų į vekselius, užskaitymus dėl darbų atlikimo ar žodinius susitarimus. Taigi, atsakovės BUAB „Urbanika“ nurodomi kiti tariami susitarimai ir atsiskaitymo būdai prieštarauja rašytiniams bylos dokumentams ir negali būti laikomi logiškais ar tikėtinai egzistavusiais.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, bet neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Teismas nustatė, kad prieš atsakovėms BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudarant Sutartį 2, šalys 2024 m. kovo 21 d. pasirašė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Atitinkamai, nors pagal Sutarties 2 3.1 papunktį bendra daiktų kaina yra 395 000 Eur, tačiau Sutarties 2 IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią šalys patvirtino, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjo ir pirkėjo Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (Sutarties 2 4.1 papunktis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė reikalavimo teisę kildina iš Sutarties 1, pagal kurią ji įgijo 600 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Urbanika“. Atsakovė BUAB „Urbanika“ teigia, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kadangi ieškovė nėra įvykdžiusi Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodytų darbų, o tik po nurodytų darbų įvykdymo BUAB „Urbanika“ įsipareigojo pervesti ieškovei 95 867,77 Eur pagal Sutarties 1 5.1.1 papunktį. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė iš esmės turi reikalavimo teisę atsakovės BUAB „Urbanika“ atžvilgiu, tačiau vien reikalavimo teisės egzistavimas savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti actio Pauliana institutą, jeigu nenustatoma kitų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, jog atsakovei BUAB „Urbanika“ nedelsiant perleidus turtą UAB „IRSANA“ ir už tai negaunant piniginių lėšų, realus atsakovės BUAB „Urbanika“ prievolių ieškovei įvykdymas pasidarė neįmanomas, nes jos turtinė padėtis ypač bloga ir atsakovė yra nemoki bendrovė, kuriai jau yra iškelta ir vyksta nemokumo byla. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad būtent Sutarties 1 sudarymas lėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ nemokumą ar buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovės reikalavimas tuo metu negalėtų būti patenkintas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia atsiskaityti už prievoles turtu ar tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, o pats toks atsiskaitymo būdas savaime nereiškia sandorio neteisėtumo ar fiktyvumo. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad atsakovės BUAB „Urbanika“ prievolė atsakovei UAB „IRSANA“ buvo tariama, apsimestinė ar sukurta vien siekiant išvengti ieškovės reikalavimo patenkinimo. Taip pat neįrodyta, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su UAB „IRSANA“ ginčo turtu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai pagrindo konstatuoti, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio CK 6.66 straipsnio prasme.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ kaip ieškovės skolininkė, buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaroma turto perleidimo sutartis pažeis ieškovės teises, t. y. suklastodamas Pažymą apie atsiskaitymą ir išregistruodamas turto disponavimo apribojimus, perleido turtą už 205 000 Eur mažesnę sumą, nei turėjo sumokėti ieškovui, ir negaunant už tai jokių piniginių lėšų, yra reikšmingos vertinant atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesį bendrąja prasme ir jau buvo įvertintos sprendžiant dėl Sutarties 1 pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tačiau actio Pauliana instituto taikymo kontekste vien skolininko nesąžiningumas, net ir jam esant nustatytam, savaime nėra pakankamas pagrindas ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu. CK 6.66 straipsnio prasme būtina nustatyti ne tik skolininko nesąžiningumą, bet ir tai, kad skolininkas ginčijamą sandorį sudarė neprivalėdamas jo sudaryti bei jog atlygintinio sandorio atveju trečiasis asmuo taip pat buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl Pažymos suklastojimo ir turto disponavimo apribojimų panaikinimo iš esmės susiję su atsakovės BUAB „Urbanika“ santykiais su ieškove ir ginčijamos Sutarties 1 vykdymu, tačiau jie savaime neįrodo, kad Sutartis 2 buvo sudaryta neturint objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su kitu kreditoriumi ar jog šiuo sandoriu buvo kryptingai siekiama pažeisti ieškovo teises actio Pauliana prasme.

Sutartis 2 buvo atlygintinis sandoris, kadangi sutartyje nustatyta 395 000 Eur kaina buvo sumokėta šalių tarpusavio skolų užskaitymu, atliktu 2024 m. kovo 21 d. Toks atsiskaitymo būdas neprieštarauja įstatymams ir pats savaime nesudaro pagrindo sandorį laikyti neatlygintiniu ar fiktyviu. Kadangi ginčo sandoris yra atlygintinis, atsakovės UAB „IRSANA“ nesąžiningumas nepreziumuojamas, o jo įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Vien tik turto perleidimo kainos neatitikimas galimai rinkos vertei savaime neįrodo trečiojo asmens nesąžiningumo, ypač kai byloje nėra pateikta vienareikšmių ir tarpusavyje suderintų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl turto rinkos vertės ginčo sandorio sudarymo momentu (2024 m. kovo 22 d.). Nors ieškovė pateikė kelias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, iš kurių matyti reikšmingi vertinamo turto vertės skirtumai, šios ataskaitos parengtos skirtingomis datomis, taikant skirtingas prielaidas ir vertinant turtą skirtingose jo vystymo bei faktinės būklės stadijose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta CK 6.66 straipsnyje numatytų actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, teismas ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį 2 actio Pauliana pagrindu atmetė.

Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 buvo leista V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti Sutartį 3 ir Butą 2 bei Sklypo dalį grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taigi, šia teismo nutartimi buvo išspręsti atsakovių V. B. ir UAB „IRSANA“ tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai taikant sutarties nutraukimo ir restitucijos pasekmes tarp šių sutarties šalių. Ieškovės ginčijamas sandoris nebegalioja ir nebesukelia teisinių pasekmių, o ginčo nekilnojamasis turtas yra sugrįžęs tam pačiam asmeniui, kuris buvo sandorio šalis – UAB „IRSANA“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį 3 negaliojančia actio Pauliana pagrindu nebeturi savarankiškos teisinės reikšmės, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė.

Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl Notarės atsakomybės. Nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (toliau – Notariato įstatymas), nei kiti teisės aktai nenumato notaro pareigos: susisiekti su kitu notaru, aiškintis, kokius veiksmus jis atlieka, gauti kito notaro „leidimą“ tvirtinti sandorį. Be to, faktas, kad Nekilnojamojo turto registre buvo pradėta duomenų tikslinimo procedūra, nagrinėjamos bylos kontekste savaime nereiškia, jog ginčas yra kilęs dėl nuosavybės ir šiuo atveju nelėmė Notarei pareigos stabdyti sandorį. Ieškovė neįrodė, kad žyma apie duomenų tikslinimą nuo 2024 m. kovo 8 d. teisiškai eliminuoja galimybę tvirtinti sandorį. Be to, aplinkybės, kad Notarė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie apribojimų turtui nebuvimą ir nustačiusi, jog sudaryta sutartis atitinka jos šalių valią, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Sutarties 1 5.3 papunktyje nustatyta, kad Pažyma apie BUAB „Urbanika“ visišką bei tinkamą atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai. Taigi, ieškovė Sutartyje 1 sutiko su tuo, kad Pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai, todėl BUAB „Urbanika“ registro tvarkytojui pateikta Pažyma iš esmės buvo tinkamos formos, t. y. ne notarinės, o paprastos rašytinės. Be to, Pažymoje nurodyti nekilnojamąjį turtą bei asmenis identifikuojantys duomenys buvo teisingi. Nors byloje pateikti duomenys dėl to, kad vėliau specialistas nustatė, jog Pažyma buvo padirbta skaitmeninio montažo būdu, tačiau šiai aplinkybei nustatyti reikėjo specialių ekspertinių žinių ir tyrimo. VĮ Registrų centras nebuvo įpareigotas ir neturėjo galimybių nustatyti dokumento klastojimo, be to, VĮ Registrų centras neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti atlikti registravimo veiksmų, nes pateiktas dokumentas atitiko formos reikalavimus, pateikti duomenys apie turtą ir asmenis buvo teisingi, taigi iš esmės dokumentas formaliai atitiko reikalavimus. Taigi, ieškovė neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar aplaidumo, todėl VĮ Registrų centro civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju netaikytina.

Sutarties 2 nepripažinus negaliojančia restitucijos klausimas spręstinas tik dėl Sutarties 1. Restitucija natūra (turto grąžinimas ieškovei) objektyviai negalima, nes turtas nebėra BUAB „Urbanika“ valdomas, o yra perleistas atsakovei UAB „IRSANA“ galiojančio sandorio pagrindu, kuris nepripažintas negaliojančiu. Siekiant atkurti ieškovės iki Sutarties 1 sudarymo buvusią turtinę padėtį, taikytina restitucija pinigais, priteisiant ieškovei iš atsakovės BUAB „Urbanika“ piniginę kompensaciją. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkė gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutarties 1 V skyrių atsiskaitymo tvarka numatyta taip: 1) 95 867,77 Eur priklausė nuo Sutarties 1 2.8 papunktyje nustatytų darbų atlikimo; 2) 400 000 Eur turėjo būti sumokėti nepriklausomai nuo darbų atlikimo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo; 3) PVM dalis – 104 132,23 Eur. Darbai pagal Sutarties 1 2.8 papunktį būtų faktiškai atlikti, todėl 95 867,77 Eur dydžio dalis negali būti priteista, nes restitucijos principas neleidžia priteisti sumų už neįvykdytus įsipareigojimus. 400 000 Eur sutartinės kainos dalis bei 104 132,23 Eur PVM dalis faktiškai nepriklausė nuo papildomo įsipareigojimo atlikimo ir nebuvo sumokėti ieškovei, todėl ieškovei atsakovė BUAB „Urbanika“ yra skolinga šias sumas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad iš atsakovės BUAB „Urbanika“ ieškovei priteistina 504 132,23 Eur (400 000 Eur sutartinė kaina + 104 132,23 Eur PVM dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Teismas priėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio dalies dėl skolos priteisimo solidariai iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ bei su šia skola susijusių procesinių palūkanų ir dėl šios dalies bylą nutraukė, nurodęs, kad byloje toliau nagrinėjami priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovės atsakovei BUAB „Urbanika“: 200 000 Eur nuostolius, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (254 592,60 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal Sutartį 1; 6 proc. procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo 254 592,60 Eur sumos iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodyti konkretūs darbai, kuriuos pardavėja (ieškovė) įsipareigojo atlikti iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei BUAB „Urbanika“ parduotame Turte (butuose), kurių bendra vertė (abiejuose butuose) yra 200 000 Eur. 2025 m. gegužės 28 d. antstolis Vytautas Mitkus fiksavo Buto 1 faktinę būklę, tame tarpe ir konkrečių darbų atlikimą (neatlikimą) ir konstatavo, kad pastate įvykdytas tik Sutartyje 1 nurodytas ieškovės įsipareigojimas įrengti terasą; visi kiti įsipareigojimai pagal šią sutartį nėra įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės BUAB „Urbanika“ priešieškinis byloje buvo pareikštas 2024 m. birželio 27 d., t. y. dar nesuėjus Sutarties 1 2.8 papunktyje nustatytam darbų atlikimo terminui – 2024 m. birželio 30 d., todėl skolininkės veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip prievolės pažeidimas. Be to, ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad priešieškinio pareiškimo metu atsakovė BUAB „Urbanika“ nebebuvo turto, kuriame turėjo būti atliekami Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodyti darbai, savininkė, nes Sutarties 2 pagrindu šis turtas buvo perleistas UAB „IRSANA“. BUAB „Urbanika“ neįrodė, kad po turto perleidimo jai būtų kilę kokie nors savarankiški turtiniai praradimai dėl ginčo darbų neatlikimo, todėl teismas nepripažino, jog atsakovė BUAB „Urbanika“, nebebūdama savininke, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė BUAB „Urbanika“ 200 000 Eur nuostolių dydį abstrakčiai sutapatina su Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodyta darbų verte, netapatindama su realiai patirtais turtiniais praradimais. Be to, atsakovė BUAB „Urbanika“ pateikia antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatyta, kad viename iš objektų tam tikra dalis darbų atlikta, todėl vien sutartinės darbų vertės sutapatinimas su nuostoliais laikytinas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ nepateikė duomenų apie jos savarankiškai patirtus nuostolius dėl ieškovės neatliktų darbų, taip pat neįrodė jų konkretaus dydžio, todėl šią atsakovės priešieškinio dalį atmetė. Atsakovė BUAB „Urbanika“ reikalavimą priteisti 52 932,04 Eur skolą grindžia pagal 2023 m. kovo ir birželio mėnesiais pasirašytas rangos sutartis ir 2024 m. vasario ir balandžio mėnesiais išrašytas sąskaitas faktūras. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ neįrodė nei darbų atlikimo fakto, nei, jog juos ieškovė priėmė, nei prievolės apmokėti 52 932,04 Eur atsiradimo, kaip to reikalauja CK 6.662, 6.687 straipsniai ir bendrosios įrodinėjimo taisyklės, todėl atsakovės BUAB „Urbanika“ priešieškinio dalis dėl 52 932,04 Eur skolos priteisimo ir šios sumos įskaitymo kaip apmokėjimo pagal Sutartį 1 atmestina kaip nepagrįsta. Atsakovės BUAB „Urbanika“ reikalavimas priteisti 1 660,56 Eur delspinigius grindžiamas tuo, kad ieškovė nebendradarbiauja ir vengia pasirašyti sąskaitas ir padaryti užskaitos aktus. Atsakovė BUAB „Urbanika“ delspinigius skaičiuoja, atsižvelgdama į Rangos sutarties 1, Rangos sutarties 2 ir Rangos sutarties 3 5.1.1 papunkčius, pradedant skaičiuoti nuo pasirašymo ant sąskaitos faktūros dienos. Sprendžiant atsakovės BUAB „Urbanika“ reikalavimą dėl 52 932,04 Eur skolos priteisimo, atsakovė neįrodė, kad būtų susiklosčiusi galiojanti ieškovės piniginė prievolė pagal minėtas rangos sutartis. Iš Rangos sutarčių 1, 2 ir 3 5.1.1 papunkčių turinio matyti, kad šalių susitarimu mokėjimo prievolė atsiranda tik rangovui išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir ją pasirašius užsakovei, taip pat pasirašant tarpusavio užskaitos aktus. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų pasirašiusi ginčo PVM sąskaitas faktūras ar jog tarp šalių būtų sudaryti susiję užskaitos aktai. Vien tik atsakovės atlikti veiksmai – PVM sąskaitų faktūrų pasirašymas ir jų išsiuntimas – savaime nesukuria ieškovei prievolės atsiskaityti ir negali būti laikomi mokėjimo termino pradžia. Priešingas aiškinimas paneigtų sutartyse įtvirtintą šalių susitarimą dėl atsiskaitymo mechanizmo ir suteiktų rangovei galimybę vienašališkai nustatyti mokėjimo termino pradžią. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovei nebuvo prasidėjęs mokėjimo terminas, todėl negalėjo atsirasti ir pareiga mokėti delspinigius. Atsakovės BUAB „Urbanika“ teiginį, jog sąskaitos faktūros buvo pasirašytos ir išsiųstos tą pačią dieną, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovė praleido prievolės įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė prievolę. Teismas taip pat pažymėjo kad delspinigių skaičiavimas negali būti grindžiamas vien tik atsakovės BUAB „Urbanika“ vienašališkais veiksmais ar subjektyviu vertinimu dėl ieškovės nebendradarbiavimo, kai nėra nustatyto ir įrodyto prievolės pažeidimo fakto. Atsakovės UAB „Urbanika“ priešieškinio dalis dėl 1 660,56 Eur delspinigių priteisimo yra nepagrįsta, nes neįrodyta nei ieškovo prievolės atsiradimas, nei jos pažeidimas, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį patenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Sutartis 2, sudaryta tarp BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ atitinka CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo šio instituto netaikė ir nepagrįstai atsisakė pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Pirma, ieškovė turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „Urbanika“ atžvilgiu sandorio sudarymo metu. Sutarties 2 sudarymo metu ieškovė buvo BUAB „Urbanika“ kreditorė pagal Sutartį 1, o atsiskaitymas su ieškove nebuvo įvykdytas. Antra, ginčijama Sutartimi 2 buvo pažeista ieškovės teisė ir apsunkinta galimybė patenkinti jos reikalavimą. Atsakovė BUAB „Urbanika“, sudarydama Sutartį 2 ir perleisdama ginčo Turtą UAB „IRSANA“, sumažino savo mokumą bei faktiškai pašalino iš savo turto masės reikšmingą aktyvą, iš kurio galėjo būti tenkinamas ieškovės reikalavimas. Taip buvo sudarytos prielaidos išvengti atsiskaitymo su kreditore. Trečia, atsakovė BUAB „Urbanika“ buvo nesąžininga, nes žinojo, kad Sutartis 2 pažeis kreditoriaus teises. Sutarties 2 sudarymo metu atsakovė žinojo apie neįvykdytą prievolę ieškovei ir apie tai, kad perleidus ginčo turtą bus apsunkintas reikalavimo įvykdymas. Ketvirta, UAB „IRSANA“ buvo nesąžininga įgijėja. Sutarties 2 sudarymo aplinkybės, Turto įsigijimo kaina, atsiskaitymo būdas ir šalių tarpusavio ryšiai patvirtina, kad UAB „IRSANA“ žinojo arba turėjo žinoti apie BUAB „Urbanika“ prievoles ieškovei ir apie tai, jog Sutartimi 2 bus pažeidžiamos ieškovės teisės. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo laikyti UAB „IRSANA“ sąžininga įgijėja. Penkta, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino actio Pauliana taikymo sąlygas. Teismas formaliai konstatavo atskirų sąlygų nebuvimą, tačiau neįvertino jų visumos ir tarpusavio ryšio, neanalizavo atsakovių nesąžiningumo bei sandorio ekonominio pagrįstumo. Taip buvo nepagrįstai apribota ieškovo teisė į efektyvią teisminę gynybą ir kreditoriaus interesų apsaugą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Notarės ir VĮ Registrų centro darbuotojo veiksmus, nepagrįstai konstatavo, kad jų veiksmuose nėra visų būtinųjų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tiek Notarės, tiek VĮ Registrų centro darbuotojo veiksmai buvo aplaidūs ir neatitiko jiems taikomų profesinio rūpestingumo bei teisėtumo reikalavimų, o būtent šie veiksmai sudarė prielaidas Sutarties 2 sudarymui ir ieškovės teisių pažeidimui. Pirma, Notarė, tvirtindama Sutartį 2, neįvykdė jai įstatymų nustatytos pareigos būti itin atidžiai ir rūpestingai. Sandoris buvo tvirtinamas netrukus po disponavimo apribojimų panaikinimo, remiantis suklastota Pažyma apie visišką atsiskaitymą, nors faktinis atsiskaitymas nebuvo įvykęs. Antra, VĮ Registrų centro darbuotojas nepagrįstai priėmė ir įregistravo dokumentą, pateiktą tik kaip kopiją, kurioje buvo matomi klastojimo požymiai, įskaitant išblukusį parašą, o nebuvo pateiktas originalus dokumentas. Toks aplaidus dokumento įvertinimas rodo, kad VĮ Registrų centras neįvykdė jam priskirtų pareigų tinkamai patikrinti dokumento autentiškumo ir dėl to nepagrįstai buvo išregistruoti apribojimai disponuoti Turtu. Trečia, tarp šių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jei disponavimo apribojimai nebūtų nepagrįstai panaikinti, Sutartis 2 objektyviai negalėjo būti sudaryta, todėl ieškovės teisės nebūtų pažeistos.

Pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 4 d. priimtas sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir teisiškai nepagrįstas. Iš sprendimo nėra aišku dėl kokių priežasčių teismas atsisakė taikyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana institutą nors byloje nustatytos visos jo taikymo sąlygos, taip pat kodėl nebuvo įvertinti akivaizdūs skolininkės ir turto įgijėjos nesąžiningumo požymiai. Sprendime neanalizuotas Notarės ir VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumas bei jų reikšmė sudarant prielaidas neteisėtam Turto perleidimui, nors būtent šių veiksmų pagrindu buvo panaikinti disponavimo apribojimai ir sudarytas ginčytina Sutartis 2. Toks selektyvus įrodymų vertinimas ir materialiosios teisės normų netaikymas lėmė nepagrįstą ieškinio atmetimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nemotyvuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „IRSANA“ prašo: ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 4 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą; jeigu teismas ieškovės ieškinį tenkintų ir taikytų restituciją natūra – grąžintų ieškovei Turtą (nuosavybės teises į jį), iš ieškovės priteisti visas už ginčo Turtą gautas sumas UAB „IRSANA“, o iš VĮ Registrų centro priteisti 395 000 Eur dydžio kompensaciją, tokią sumą mažinant iš ieškovės priteistomis sumomis, jei tokių būtų; UAB „IRSANA“ priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, į civilinę bylą aktyviai teikė rašytinius įrodymus, kelis kartus tikslino ieškinį (jo reikalavimus), civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, todėl teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, būtinus išsamiam ir pagrįstam skundžiamam sprendimui priimti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų aplinkybių ar naujų įrodymų, kurie nebuvo tirti, o ieškovės atstovo pasikeitimas nesudaro ir negali sudaryti pagrindo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Dar daugiau, apeliaciniame skunde pateiktas prašymas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 322 straipsnyje numatytų jam taikomo motyvuoto prašymo reikalavimo. Ieškovės prašymui neatitinkant jam keliamų įstatymo reikalavimų, prašymas nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka yra atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą, nors tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (faktinės aplinkybės yra išsamiai ištirtos), taip pat padidins ir taip nemažas šalių bylinėjimosi išlaidas.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto taikymui yra būtinas 7 sąlygų komuliatyvus egzistavimas: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų komuliatyvumas, todėl nėra pagrindo Sutartį 2 pripažinti negaliojančia.

Ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Sutarties 1 4.1 papunktyje nurodyta Turto kaina 600 000 Eur su PVM, tačiau ieškovė Sutartimi 1 įsipareigojo Bute 1 ir Bute 2 atlikti papildomus darbus. Sutarties 1 2.8 papunktyje įsipareigotų atlikti darbų vertė sudaro 200 000 Eur. Ieškovė minėtų darbų nėra atlikusi iki šiol, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad jie net nebuvo planuojami atlikti. Tai reiškia, kad neegzistavo ieškovės reikalavimo teisė BUAB „Urbanika“ atžvilgiu reikšti reikalavimą. Ieškovė apeliaciniame skunde net neužsimena apie BUAB „Urbanika“ išduotus vekselius po 140 000 Eur (iš viso 280 000 Eur). Civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl vekselių paskirties, t. y., kokioms prievolėms užtikrinti jie buvo išduoti: ar prievolėms, kylančioms iš Rangos sutarties 1, Rangos sutarties 2, Rangos sutarties 3, ar prievolėms, kylančioms iš Rangos sutarties 4; ar prievolėms, kylančioms Sutarties 1. Vekseliai negalėjo būti išduoti siekiant užtikrinti prievoles pagal Rangos sutartis 1, 2 ir 3, taip pat prievoles, kylančias iš Rangos sutarties 4. Vekseliais buvo užtikrintos prievolės, kylančios iš Sutarties 1, nes: vekseliai išduoti ir Sutartis 1 buvo sudaryta tą pačią dieną; Sutartimi 1 perleistos nuosavybės teisės dar neatsiskaičius už Turtą, todėl vekseliais buvo užtikrinamas atsiskaitymas pagal Sutartį 1. 2024 m. balandžio 8 d. BUAB „Urbanika“, mažoji bendrija (toliau – MB) „Foda“ ir ieškovė sudarė skolų suderinimo aktą (tolau – Skolų suderinimo aktas), kurio pagrindu ieškovei buvo perleista transporto priemonė, kurios vertė 97 200 Eur. Skolų suderinimo akto 1 punkte nurodyta, kad sudarius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurio vertė prilygsta skolos (žalos) dydžiui bei ieškovei tapus nurodytos transporto priemonės savininke, bus laikoma, kad BUAB „Urbanika“ skola (žala) ieškovei yra atlyginta. Būtent Skolų suderinimo aktu ir sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo iš dalies atsiskaityta už Turtą. Laikytina, kad neegzistuoja pirmoji actio Pauliana sąlyga – neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė.

Sutartis 2 nepažeidė ieškovės teisių. Pirma, atsakovė BUAB „Urbanika“ buvo skolinga atsakovei UAB „IRSANA“ 395 000 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. BUAB „Urbanika“ pasiūlė skolą apmokėti Turtu. UAB „IRSANA“ siekdama greičiau gauti apmokėjimą, pasinaudojo BUAB „Urbanika“ pasiūlymu. Sutarties 2 pagrindu BUAB „Urbanika“ perleido nuosavybės teises į Turtą UAB „IRSANA“. Sutartyje BUAB „Urbanika“ buvo nurodžiusi, kad Sutarties 2 sudarymas ir pasirašymas nepažeidžia pardavėjos kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. UAB „IRSANA“ nėra BUAB „Urbanika“ akcininkė, naudos gavėja, taip pat juridinių asmenų vadovai nėra susiję giminystės ryšiais bei UAB „IRSANA“ nekontroliavo bendrovės veiklos. UAB „IRSANA“ nekontroliavo BUAB „Urbanika“ sudaromų sandorių turinio, neturėjo ir negalėjo turėti prieigos prie BUAB „Urbanika“ sudarytų sandorių tekstų (kitaip būtų pažeistas sandorių konfidencialumas), išsamių finansinių rodiklių ir banko sąskaitos. UAB „IRSANA“ neturėjo objektyvios galimybės įvertinti Sutartyje 2 pateiktų garantijų realumo ar to, kad sandoris gali pažeisti kitų kreditorių teises, apie kuriuos net nežinojo ir nebuvo informuota. Atsižvelgiant į BUAB „Urbanika“ skelbtą informaciją apie finansinę padėtį, bendrovė veiklą vykdė pelningai, todėl gresiantis nemokumas nebuvo nulemtas Sutarties 2 sudarymu. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija iš esmės užkirstų kelia asmeniui, turinčiam kreditorių sudaryti sandorius su kitais subjektais, t. y. vykdyti komercinę veiklą. Sutartis 2 sudaryta BUAB „Urbanika“ veikiant pelningai, todėl sandoris, kuriuo BUAB „Urbanika“ atsiskaitė su UAB „IRSANA“, nors ir turėjo neįvykdytų prievolių, yra leidžiamas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu mėgina sudaryti iliuziją, kad UAB „IRSANA“ už turtą mokėjo mažiau nei rinkos kaina, tačiau UAB „IRSANA“ užsakytame 2025 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto vertinime Butas 1 ir jam priskirta Sklypo dalis įvertinta 248 000 Eur. Be to, ieškovės ieškinyje Turto kaina nurodoma 705 200 Eur, tačiau BUAB „Urbanika“ naudai turtas buvo perleistas už 600 000 Eur, o ieškovė įsipareigojo atlikti 200 000 Eur vertės rangos darbus, kol galiausiai 2024 m. kovo 11 d. identiško turinio pareiškimais leido Turtą perleisti už 400 000 Eur. Antra, BUAB „Urbanika“ privalėjo sudaryti Sutartį 2, kadangi UAB „IRSANA“ atžvilgiu turėjo neįvykdytų prievolių. Neprivalėjimas sudaryti sandorio, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Nors viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė mėgino sudaryti iliuziją apie UAB „IRSANA“ ir BUAB „Urbanika“ atsiskaitymo būdą, tačiau nepaneigė UAB „IRSANA“ ir BUAB „Urbanika“ 2024 m. kovo 21 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto teisėtumo. Ieškovė savo teisių gynybą apriboja tik deklaratyviais teiginiais. Taigi, ieškovė neįrodė, kad BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ neprivalėjo sudaryti Sutarties 2.

Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „IRSANA“ yra nesąžininga Turto įgijėja pagal Sutartį 2. Pirma, UAB „IRSANA“ nėra nei Sutarties 1, nei santykių tarp BUAB „Urbanika“ ir ieškovės dalyvė ir apie šių juridinių asmenų sutartinius santykius nežinojo. UAB „IRSANA“ direktoriaus pavaduotojas Rapolas Voldemaras (šiuo metu einantis bendrovės direktoriaus pareigas) lankėsi Turte ir jį apžiūrėjo. Iškabų ar kitų duomenų, kurie leistų abejoti, kad Turtas nepriklauso BUAB „Urbanika“ nebuvo. BUAB „Urbanika“ iš ieškovės Butą 2 ir Sklypo dalį nusipirko 2023 m. gruodžio 1 d., todėl UAB „IRSANA“ galėjo turėti pagrįstą įsitikinimą apie Turto priklausimą BUAB „Urbanika“. UAB „IRSANA“ neturėjo pagrindo abejoti BUAB „Urbanika“ turima teise parduoti Turtą, nes sudarant sandorį VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nebuvo registruotų jokių Turto disponavimo apribojimų, o Turtas nuosavybės teise priklausė BAUB „Urbanika“. Be kita ko, Sutartis 2 buvo sudaryta laikantis privalomos notarinės formos ir notaras, prieš tvirtindamas sandorį atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas nustatyti BUAB „Urbanika“ teisę perleisti Turtą. Antra, sudarant Sutartį 2 BUAB „Urbanika“ pareiškė ir garantavo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su Turtu, todėl UAB „IRSANA“, sudarydama sandorį, neturėjo pagrindo abejoti, kad BUAB „Urbanika“ pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės. Trečia, jei BUAB „Urbanika“ nebūtų turėjusi teisės perleisti nuosavybės teisių į Turtą, UAB „IRSANA“ nebūtų Turto įsigijusi. UAB „IRSANA“ nėra kalta ar nesąžininga vien dėl to, kad Turtą įsigijo iš BUAB „Urbanika“. UAB „IRSANA“ nėra ir nebuvo žinoma apie BUAB „Urbanika“ (ne)atliktus (ne)teisėtus veiksmus. Priešingai, UAB „IRSANA“ yra įsitikinusi, kad BUAB „Urbanika“ bent iš dalies atsiskaitė už Turtą, tačiau ieškovė klaidina teismą kurdama naujas finansines prievoles BUAB „Urbanika“ atžvilgiu. Ketvirta, ieškovė, siekdama įrodyti UAB „IRSANA“ nesąžiningumą, teigia, kad Turtas buvo įsigytas ne už rinkos kainą. Ieškovė ir BUAB „Urbanika“ Sutartyje 1 nustatė 600 000 Eur Turto kainą, tačiau ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus, kurių vertė yra 200 000 Eur. Ieškovė Pareiškimais leido BUAB „Urbanika“ savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui parduoti Turtą už ne mažesnę nei 400 000 Eur kainą. Ši Turto kaina atitiko Sutartyje 1 sulygtą Turto kainą be ieškovės įsipareigotų atlikti rangos darbų. Penkta, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Sutartis 1 yra atlygintinas sandoris, aukščiau pateikta faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „IRSANA“ yra sąžiningas trečiasis asmuo, vadinasi nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnyje numatytas pasekmes (sandorį pripažinti negaliojančiu). Šešta, teisės aktai nedraudžia įsigytą turtą perleisti tretiesiems asmenims nors ir tą pačią dieną po įsigijimo. Laikotarpis tarp Turto įsigijimo ir to paties Turto perleidimo sandorių, nepatenka į CK nustatytą baigtini sąrašą veiksmų, kurie nulemia asmens nesąžiningumo prezumpciją. Tai reiškia, kad Turto perleidimo laikotarpis pats savaime nelemia ir negali lemti asmens veiksmų laikymo nesąžiningais. Vien pasvarstymų, kad Turtas buvo perleistas skubos tvarka, siekiant nuslėpti jį nuo ieškovės, yra nepakankamas pagrindas pripažįsti UAB „IRSANA“ nesąžiningu asmeniu.

Nors ieškovė apeliaciniame skunde neteikia motyvų dėl Sutarties 3 pripažinimo negaliojančia, tačiau apeliaciniu skundu reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies ir ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi. Vis dėlto, nėra pagrindo Sutarties 3 pripažinti negaliojančios actio Pauliana pagrindu. Pirma, sprendime pagrįstai konstatuota, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 leista V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti Sutartį 3 ir Butą 2 bei Sklypo dalį grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taigi, šia teismo nutartimi buvo išspręsti atsakovės V. B. ir atsakovės UAB „IRSANA“ tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai, taikant sutarties nutraukimo ir restitucijos pasekmes tarp šių sutarties šalių. Taigi, ieškovės ginčijama Sutartis 3 nebegalioja ir nebesukelia teisinių pasekmių, o ginčo nekilnojamasis turtas yra sugrįžęs tam pačiam asmeniui, kuris buvo sandorio šalis – UAB „IRSANA“. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį 3 negaliojančia actio Pauliana pagrindu nebeturi savarankiškos teisinės reikšmės. Antra, ieškovė nėra UAB „IRSANA“ kreditorė, taip pat apeliaciniu skundu ir ieškiniu neįrodinėja actio Pauliana egzistavimo sąlygų. Esminis ieškovės tikslas yra Sutarties 3 pripažinimas negaliojančia. Ieškovė, ginčydama Sutartį 3 pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris negali būti tenkinamas. Trečia, tarp BUAB „Urbanika“ ir ieškovės egzistuoja prievoliniai santykiai, o jų kontekste UAB „IRSANA“ laikytina trečiuoju asmeniu. Notarinių sutarčių sudarymo metu tarp ieškovės ir UAB „IRSANA“ nebuvo susiklostę nei komerciniai, nei prievoliniai santykiai, todėl ieškovė nėra ir nebuvo UAB „IRSANA“ kreditore. Sutartyje 3 jokia apimtimi nedalyvauja BUAB „Urbanika“. Ši aplinkybė yra esminė, siekiant nustatyti, ar ieškovė turi teisę actio Pauliana pagrindu ginčyti Sutartį 3. Kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, trečiųjų asmenų tarpusavyje sudaryti sandoriai negali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu, apeliacinis skundas dėl šios dalies yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Restitucija natūra UAB „IRSANA“ atžvilgiu negalima. Pirma, restitucija yra galima, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kai sandoris, pagal kurį jis tą turtą gavo, pripažintas negaliojančiu ab initio. Sutarties 2 nėra pagrindo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, vadinasi ir restitucijos klausimo nėra teisinio pagrindo spręsti. Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restitucijos pagrindą reikia įrodyti. Ieškovė klaidina teismą deklaratyviais teiginiais apie tariamą UAB „IRSANA“ nesąžiningumą, tačiau ieškovė į civilinę bylą nėra pateikusi įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos deklaratyvius teiginius. UAB „IRSANA“ sąžiningumo prielaidas sudaro ne tik faktinių aplinkybių visuma, kurios pagrindžia, kad UAB „IRSANA“ nebuvo informuota apie kitus kreditorius, tačiau ir prima facie įrodymų egzistavimas, t. y. Sutartyje 2 išdėstytos BUAB „Urbanika“ garantijos, VĮ Registrų centro duomenys, kurie patvirtino apie apribojimų disponuoti Turtu nebuvimą, dėl to atsirado pagrindas sudaryti Sutartį 2. Trečia, UAB „IRSANA“ esant sąžiningam įgijėjui, Turto išreikalavimas restitucijos pagrindu nėra galimas. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šioje teisės normoje yra nustatytas vindikacijos institutas. Ieškovė civilinėje byloje nėra pateikusi vindikacinio ieškinio ir neįrodinėja vindikacijos sąlygų egzistavimo. Vindikacijos ir restitucijos pagrindai nėra vienodi, todėl juos reikia įrodinėti. Ieškovei neįrodinėjant vindikacijos taikymui būtinų sąlygų – vindikacija negali būti taikoma, o Turtas išreikalaujamas natūra iš sąžiningo įgijėjo (UAB „IRSANA“).

VĮ Registrų centras privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti dokumento turinį bei pateikiamo dokumento originalumą. Sutartis 2, Sutartis 3 buvo sudarytos, nes VĮ Registrų centras Pažymos apie visišką atsiskaitymą pagrindu panaikino disponavimo Turtu apribojimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad Pažyma apie visišką atsiskaitymą yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą. Nepriklausomai nuo to, kas yra šio dokumento rengėjas, VĮ Registrų centras neturėjo teisės be papildomo patikrinimo priimti nukopijuotos Pažymos ir įregistruoti nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo. VĮ Registrų centras tyčia ar dėl neatsargumo vizualiai neanalizavo Pažymos turinio, t. y. nenustatė, kad teikiamas dokumentas nėra originalus, o yra atspausdintas. Šio VĮ Registrų centro (ne)veikimo pagrindu buvo įregistruota Pažyma, kurios pagrindu UAB „IRSANA“ ir BUAB „Urbanika“ sudarė Sutartį 2 ir atsiskaitė už Turtą su BUAB „Urbanika“. Turtą restitucijos natūra pagrindu grąžinus ieškovei arba BUAB „Urbanika“, UAB „IRSANA“ patirtų nuostolius, kadangi už Turtą yra atsiskaičiusi su BUAB „Urbanika“ 395 000 Eur. Ieškovės ieškinį tenkinus ir Turtą iš UAB „IRSANA“ išreikalavus, pastarajai jau atsiskaičius už Turtą su BUAB „Urbanika“, kuriai yra iškelta bankroto byla, atgauti už Turtą sumokėtą kainą nepavyks. Dėl šių aplinkybių UAB „IRSANA“ patirtų mažiausiai 395 000 Eur nuostolius. Tai patvirtina realų žalos (nuostolių) fakto egzistavimą. Tarp VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ir UAB „IRSANA“ patirtos žalos egzistuotų faktinis priežastinis ryšys: jei VĮ Registrų centras būtų tinkamai įgyvendinęs savo pareigas bei neįregistravęs Pažymos, BUAB „Urbanika“ nebūtų įgijusi teisės perleisti Turto UAB „IRSANA“, o UAB „IRSANA“ nebūtų už jį atsiskaičiusi; jei VĮ Registrų centras nebūtų pažeidęs registro duomenų patikimumo principo ir nebūtų įregistravęs galimai tikrovės neatitinkančių duomenų, BUAB „Urbanika“ nebūtų įgijusi teisės perleisti Turtą UAB „IRSANA“. Šis VĮ Registrų centro aplaidus (neteisėtas) pareigų vykdymas buvo esminė ir vienintelė aplinkybė, kuri suteikė teisę BUAB „Urbanika“ parduoti turtą UAB „IRSANA“. Jei VĮ Registrų centras nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, UAB „IRSANA“ nebūtų kilę žalingi padariniai. Visi VĮ Registrų centro neteisėti veiksmai ir UAB „IRSANA“ patirta žala restitucijos natūra taikymo atveju yra susiję ir teisiniu priežastiniu ryšiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė prašo apeliantės apeliacinį skundą dalyje reikalavimų, liečiančių Notarę atmesti, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, priteisti iš apeliantės visas Notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai ieškovės argumentus dėl Notarės atsakomybės vertino kaip nepagrįstus. Joks teisės aktas nenumato notaro pareigos pamačius, kad kitas notaras yra užsakęs duomenų tikslinimą, susisiekti su tuo notaru. Sutiktina, kad Notarė galėjo paskambinti notarui L. Žukui, bet ieškovė taip ir nepaaiškino, kokias aplinkybes, galėjusias lemti Notarės sprendimą netvirtinti sandorio, ji būtų sužinojusi iš L. Žuko, išskyrus tai, kad jis jau yra pradėjęs rengti sandorį dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo. Apeliantė nesigilino į notaro praktinės veiklos niuansus.

Apeliantės argumentai apie sandorių kolizijos išvengimą yra nepagrįsti. Patvirtinti ir užregistruoti dviejų sandorių dėl to paties nekilnojamojo turto vienu metu techniškai neįmanoma, to neleistų elektroninis Notarinių veiksmų registras. Notariato įstatymo 37 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad visi notariniai veiksmai ir paslaugos registruojami viename notariniame registre, notarinis registras tvarkomas elektroniniu būdu. Realybėje notariniai veiksmai registruojami elektronine forma notariniame registre ir sistema neleidžia registruoti dviejų sandorių dėl to paties nekilnojamojo turto objekto tuo pačiu metu, nurodant skirtingus pirkėjus. Kita vertus, neaišku, kaip notaras L. Žukas būtų galėjęs patvirtinti savo sandorį be nekilnojamojo turto savininko dalyvavimo.

Notaro civilinė atsakomybė yra deliktinė, jos atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Ieškovė neįrodė šių sąlygų buvimo. Notaro atsakomybės atveju ji turi ypatumų, nes reikia atsižvelgti, kad asmuo vykdo profesinę veiklą. Tokiam asmeniui yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai, jo atsakomybės pagrindu gali būti paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Žemutinė suklydimo riba nustatytina pagal tai, ar notaras padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Šiuo atveju reikalauti iš Notarės, kad prieš tvirtindama sandorį ji turėtų „pasidomėti kokiu pagrindu BUAB „Urbanika“ atsiskaitė už Turtą“ ir „išsiaiškinti atsiskaitymo aplinkybes“ peržengia protingumo ribas. Reiškiant tokius reikalavimus, apeliantė turėtų nurodyti teisės aktą, kuris nustato tokius reikalavimus notarui ar bent jau suteikia jam tokią teisę. Atsiskaityta už turtą, ar ne, Notarė sprendžia remdamasi vieninteliu šaltiniu – VĮ Registrų centro informacija. Nekilnojamojo turto registre registruotiems duomenims yra taikoma teisingumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.262 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 4 straipsnyje. Notarė neturi nei įgaliojimų, nei pareigos tikrinti VĮ Registrų centro pateikiamų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nenurodė nei teisės akto, nei įstatymo, net rekomendacijų, kurių nuostatas būtų bent formaliai pažeidusi Notarė. Atsakovė veikė teisėtai, apdairiai ir sąžiningai.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 400 000 Eur plius 104 132,23 Eur PVM. Apeliantė dėl šios dalies sprendimo neskundė. Apeliantė skunde prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti tik tą sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, vadinasi, su teismo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto verte sutiko, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantė reikalauja priteisti solidariai iš BUAB „Urbanika“, Notarės ir VĮ Registrų centro net 705 200 Eur dydžio kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Skundo reikalavimai paremti vien deklaratyviais apeliantės pareiškimais apie neva egzistuojančią Notarės pareigą skambinti kitam notarui nustačius, kad jis jau buvo užsakęs duomenų tikslinimą tam pačiam nekilnojamajam turtui, dėl kurio rengiamas sandoris ir tikrinti atsiskaitymo tarp sandorio šalių aplinkybes. Aplinkybė, kad BUAB „Urbanika“ (jos atstovas direktorius R. R.) suklastojo Pažymą apie visišką atsiskaitymą nebuvo ir negalėjo būti žinoma Notarei tvirtinant ginčijamus sandorius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo: ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimų, pareikštų VĮ Registrų centrui atmesti, netenkinti ieškovės prašymo leisti pateikti naują įrodymą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme; netenkinti ieškovės prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodine tvarka. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

BUAB „Urbanika“ 2024 m. kovo 20 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti Sutarties 1 pagrindu įregistruotus juridinius faktus – apribojimą valdyti, naudoti nekilnojamąjį daiktą ir (arba) juo disponuoti ir įsiskolinimą už įsigytą turtą. Kartu su prašymu pateikė Pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė patvirtina, jog BUAB „Urbanika“ už Sutartyje 1 nurodytą Turtą atsiskaitė ir, kad ieškovė jokių pretenzijų BUAB „Urbanika“ dėl atsiskaitymo pagal Sutartį 1 neturi. VĮ Registrų centras 2024 m. kovo 20 d. sprendimu (šį prašymą patenkino ir juridinius faktus išregistravo.

Atmestini apeliantės argumentai, kad: 1) VĮ Registrų centras nepagrįstai išregistravo juridinius faktus, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog VĮ Registrų centras turi atsisakyti išregistruoti juridinį faktą, jeigu dokumento forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. VĮ Registrų centrui buvo pateikta ne tik suklastota Pažyma apie atsiskaitymą, kurios klastojimo požymius buvo galima nustatyti pagal parašo išblukimą, bet ir akivaizdžiai ne originali pa žymos kopija, t. y. akivaizdžiai atspausdinta kopija; 2) pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų neatliko ir nėra teisinio pagrindo jam taikyti civilinę deliktinę atsakomybę „padaryta netinkamai aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl registro tvarkytojo kompetencijos ribų.“ Šiuo atveju atsisakyti tenkinti prašymą remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu nėra jokio pagrindo. Sutartyje 1 šalys susitarė, kad BUAB „Urbanika“ atsiskaičius pagal Sutartį 1, pardavėja (UAB „Sostinės valdos“) privalo per 10 (dešimt) darbo dienų išduoti pažymą apie visišką bei tinkamą atsiskaitymą. Sutarties 1 5.3 papunktyje nustatyta, kad pažyma apie visišką bei tinkamą atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai. Notariškai patvirtintose sutartyse nustatyti apribojimai įprastai išregistruojami pagal jų pasibaigimą patvirtinančius dokumentus (pažymas), kurie taip pat patvirtinti notariškai, nes notaras, skirtingai nei VĮ Registrų centras, gali ne tik patvirtinti pažymos apie atsiskaitymą turinį, bet ir identifikuoti šią pažymą pasirašiusį asmenį bei patvirtinti jo parašą. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė Sutartyje 1 sutiko su tuo, kad pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai, todėl Pažyma yra tinkamos formos, t. y. ne notarinės, o paprastos rašytinės. Kadangi Pažymoje nurodyti nekilnojamąjį turtą bei asmenis identifikuojantys duomenys buvo teisingi, todėl atsisakyti šios Pažymos pagrindu išregistruoti Juridinius faktus Registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo.

Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad VĮ Registrų centras turėjo nustatyti Pažymos klastojimo faktą, nes klastojimo požymius buvo galima nustatyti pagal parašo išblukimą. Specialisto išvadoje nėra duomenų, kad Pažymos klastojimas buvo nustatytas (ar jog jį galima nustatyti) tiriant ar vertinant „parašo išblukimą“, arba „parašo vietos išblukimą“, ar kad klastojimo požymiams nustatyti nereikėjo „specialių ekspertinių žinių ar sudėtingo tyrimo“. Priešingai, Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad mikroskopo Nikon SMZ1000 (didinimas iki 80 kartų) ir vaizdo spektro komparatoriaus VSC8000 pagalba buvo tiriama ir lyginama apatinė Pažymos dalis su viršutine dalimi ir Pažyma pripažinta padirbta, nes buvo nustatyti šių dalių skirtumai. Jau vien pagal tai kokie skirtumai naudojant mikroskopą buvo nustatyti yra akivaizdu, kad VĮ Registrų centras neturėjo galimybių, pareigų ar įgalinimų nustatyti Pažymos suklastojimo faktą.

Tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantės išdėstyti teiginiai, kad „vizualiai buvo aiškiai matyti, jog pateiktas dokumentas nėra originalas, o tik jo kopija“ , kad „registro tvarkytojui buvo pateiktas ne originalus dokumentas, o akivaizdžiai atspausdinta Pažymos kopija“, ar kad „akivaizdžiai matėsi, jog pateiktas dokumentas nėra originalas, o tik jo kopija su skaitmeniniu būdu perkelto parašo vaizdu“ yra deklaratyvaus pobūdžio, t. y. apeliantės įsivaizduojamos absoliučiai hipotetinės prielaidos, kurios neparemtos byloje esančiais įrodymais, nes byloje nėra dokumento, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui ir kurį vertino VĮ Registrų centro darbuotoja. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas patvirtino, kad nei jis asmeniškai, nei ieškovės vadovas suklastotos Pažymos, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centrui nematė. Šio dokumento taip pat nematė ir kiti proceso dalyviai, išskyrus trečiąjį asmenį R. R., kuris Pažymą VĮ Registrų centrui pateikė. Nesant galimybės betarpiškai apžiūrėti ir kaip įrodymą ištirti Pažymos, pačios klastotės, kurią vertino VĮ Registrų centro darbuotoja, nėra galimybės teigti, ar darbuotoja galėjo lengvai suprasti, kad tai klastotė, ar net ir atidžiai apžiūrėjusi, be specialių žinių ir priemonių negalėtų to identifikuoti. Taigi, teiginiai, kad VĮ Registrų centro darbuotoja galėjo suprasti, jog pateikta Pažyma yra suklastota, ar kad tai yra akivaizdžiai atspausdinta Pažymos kopija tėra hipotetinės apeliantės prielaidos, neparemtos įrodymais.

VĮ Registrų centro veikla, registruojant ar išregistruojant nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, taisant duomenis ir pan., laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato VĮ Registrų centro atsakomybės ribas – VĮ Registrų centras atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo, todėl VĮ Registrų centro civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju netaikytina. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė netaikoma ir žala nepriteisiama. VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti BUAB „Urbanika“ prašymo dėl juridinių faktų išregistravimo, o VĮ Registrų centro darbuotojai neturėjo objektyvių galimybių ištirti ir suprasti, kad pateikta Pažyma yra suklastotas dokumentas, taigi nėra pagrindo konstatuoti VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų.

Svarbu įvertinti pačios ieškovės elgesį sudarant ir vykdant Sutartį 1, iš kurios kilusios prievolės pažeidimas sukėlė ieškovei žalą. Ieškovė nurodo, kad yra nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo veikla besiverčiantis asmuo, taigi sudarydama Sutartį 1 veikė kaip profesionalė. Atitinkamai, ieškovei taikytini aukštesni atidumo ir apdairumo standartai, tai lemia pareigą veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes. Sutartimi 1 ieškovė perleido nuosavybės teisę į Turtą nuo Sutarties 1 pasirašymo momento, negavusi net dalinio kainos apmokėjimo. Analogiškomis nuostatomis atsakovų sudarytose Turto perleidimo sutartyje ieškovė įrodinėja atsakovių BUAB „Urbanika“, UAB „IRSANA“ ir V. B. nesąžiningumą. Aplinkybes, kad ieškovei buvo žinoma apie BUAB „Urbanika“ finansinius sunkumus dar iki ginčo sandorių sudarymo, jog BUAB „Urbanika“ tuo metu vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nurodė tiek ieškovės vadovas, teikdamas paaiškinimus 2025 m. gegužės 5 d. vykusiame teismo posėdyje, tiek ir ieškovės atstovas, teikdamas paaiškinimus 2025 m. sausio 30 d. bei 2026 m. sausio 8 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. BUAB „Urbanika“ įstatinis kapitalas Sutarties 1 sudarymo metu buvo tik 2 500 Eur. Paskutiniai iki Sutarties 1 sudarymo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (už 2022 metus) yra neaudituoti, nors šiai bendrovei audito išvada yra privaloma. Aplinkybę, jog ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie BUAB „Urbanika“ patiriamus finansinius sunkumus, patvirtina ir ieškovės elgesys. Nepaisant duomenų, turėjusių sukelti ieškovei pagrįstų abejonių dėl BUAB „Urbanika“ finansinės padėties sudėtingumo ir jos tinkamo neatskleidimo, ieškovė perleido nuosavybės teisę į Turtą ne tik negavusi jokio (net dalinio) kainos apmokėjimo, bet ir nepareikalavusi jokio šios prievolės įvykdymo užtikrinimo (garantijos, laidavimo, hipotekos ar pan.). Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu negalėjo logiškai paaiškinti dėl kokių priežasčių Sutartyje 1 buvo įtraukta rizikinga sąlyga, kad patvirtinimas apie atsiskaitymą gali būti paprastos rašytinės (o ne notarinės) formos, ir jį VĮ Registrų centrui gali pateikti ir pats pirkėjo atstovas. Be to, paaiškėjus Pažymos suklastojimo faktui, ieškovė pati atsisakė būti grąžinta į iki šio neteisėto veiksmo atlikimo buvusią padėtį ir tokį ieškovės elgesio variantą nulėmė finansinės naudos siekimas. Taigi, ieškovė savo pačios rizikingais veiksmais sukūrė situaciją, kai restitucija natūra yra negalima įgyvendinti. Minėti ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip nulėmę žalos atsiradimą.

Nėra priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro veiksmų išregistruojant juridinius faktus ir ieškovės patirtų nuostolių, kuriuos ieškovė skaičiuoja pagal neatgauto Turto vidutinę rinkos kainą. Šiuo atveju ieškovės nuostolius nulėmė jos pačios pasirinktas elgesio variantas – ieškovė nuosavybės Teisę į turtą perleido juridiniam asmeniui, kurio finansinė padėtis buvo sudėtinga, iki nuosavybės perleidimo nepareikalavusi net dalinio kainos apmokėjimo, o taip pat nesudariusi perleidžiamo Turto hipotekos sandorio ir nepareikalavusi kito prievolės įvykdymo užtikrinimo. Be to, ieškovė Sutartyje 1 sutiko su tuo, kad pažyma apie atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai, o išaiškėjus Pažymos suklastojimo faktui ir ginčo turto perleidimui – atsisakė priimti siūlomą grąžinti ginčo Turtą. Ieškovės vadovas nurodė, kad į Sutartį 1 įrašė žinomai klaidingus duomenis, jog pasiektų sau naudingą rezultatą, t. y. Sutartyje 1 įrašytų klaidingų duomenų apie nepadarytus darbus pagrindu būtų sukurta galimybė, kaip teigia ieškovės vadovas, „sužaisti su banku, gauti pilną kreditavimą“.

Teisinio ginčo, nagrinėjamo šioje byloje, kilimą nulėmė konfliktas tarp verslininkų, kurių elgesys tarpusavio civiliniuose santykiuose kelia abejonių dėl jų įforminimo atitikimo faktinei situacijai. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovės ir UAB „Urbanika“ sudaromi sandoriai dažnai neatitiko tikrosios šalių valios ir planuojamo sudaromų sandorių faktinio vykdymo. Sudaromuose sandoriuose sąlygos konstruojamos taip, kaip parankiau atsižvelgiant į mokesčių optimizavimo galimybes, finansinių srautus, banko galimą vertinimą sprendžiant dėl kredito išdavimo. Tiek ieškovo, tiek ir trečiojo asmens, buvusio UAB „Urbanika“ vadovo R. R. pozicija byloje yra nenuosekli, ypač dėl darbų atlikimo, sandorių sąlygų pasirinkimo, bendravimo po Pažymos suklastojimo fakto paaiškėjimo. Taigi, šie asmenys nėra suinteresuoti teismui sąžiningai atskleisti tikrąsias aplinkybes. Tuo tarpu šiuo procesu siekiama likti su visomis iš savo sudarytų sandorių gautomis naudomis, o ginčo turto vertę gauti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Toks reikalavimas nesuderinamas su sąžiningumo bei teisės viršenybės principais.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu apeliantė yra užsakiusi papildomą ekspertinį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar iš pateikto dokumento vizualinių požymių objektyviai galima spręsti, jog VĮ Registrų centrui buvo pateiktas ne originalus dokumentas, o jo kopija, tačiau VĮ Registrų centras prieštarauja, kad šis įrodymas (jeigu jis bus teikiamas ateityje), būtų priimtas, kadangi jis galėjo būti gautas ir pateiktas teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Šalies argumentai

Apeliantės prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodine tvarka yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pakartotinis bylos nagrinėjimas žodine tvarka nesant tam jokių pagrindų prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo: atmesti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei; dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra; priteisti iš apeliantės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad: Notarė turėjo pareigą kreiptis į Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarą L. Žuką ir jo pasiteirauti dėl 2024 m. kovo 8 d. atlikto duomenų patikslinimo; minimalūs Notarės veiksmai informavus apie papildomai BUAB „Urbanika“ planuojamą Turto pardavimo procedūrą, būtų užkirtę kelią neteisėtam Turto perleidimui ir žalos ieškovei padarymui; tai nebūtų „leidimo iš kito notaro gavimas“, bet elementarus profesinis rūpestingumas, kylantis iš notaro pareigos užtikrinti sandorio teisėtumą bei apsaugoti tretiesiems asmenims priklausančius interesus. Pirma, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Taigi, tiek BUAB „Urbanika“, tiek UAB „IRSANA“, tiek V. B. turi teisę notaro biurą pasirinkti savo nuožiūra ir nepriklausomai nuo to, ar anksčiau yra sudariusios kokį nors sandorį pas vieną ar kitą notarą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės teiginys, jog Notarė privalėjo aiškintis aplinkybes kodėl to paties Turto perleidimo sandoris tvirtinamas kitame notarų biure, yra nepagrįstas. Antra, Notariato įstatymas numato kokius veiksmus notaras privalo atlikti prieš atlikdamas notarinį veiksmą. Notaras, prieš notarine tvarka patvirtindamas Sutartį 2 ir Sutartį 3 nustatė sandorį ketinančių sudaryti asmenų tapatybę, įsitikino jų veiksnumu, patikrino sandorio sudarymui reikšmingus duomenis apie šalis ir perleidžiamą nekilnojamąjį turtą valstybiniuose registruose, išaiškino šalims ketinamo sudaryti sandorio teisines pasekmes ir būdamas įsitikinęs, kad sandorio sudarymui nėra faktinių ir (ar) teisinių kliūčių – Sutartį 2 ir Sutartį 3 pagrįstai patvirtino. Aplinkybių, dėl kurių Sutarties 2 ar Sutarties 3 tvirtinimas turėtų būti atidėtas ar iš viso atsisakyta atlikti notarinį veiksmą nebuvo nustatyta. Trečia, Notarė savo veikloje be kitų principų vadovaujasi ir nepriklausomumo principu. Notaro veiklos nepriklausomumo principas, be kita ko, reiškia, kad tiek valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, tiek bet kokiems kitiems asmenims draudžiama kištis į notaro veiklą, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus. Jokie asmenys ar institucijos neturi įgaliojimų spręsti dėl notarinio veiksmo atlikimo ar neatlikimo, jo tikslingumo, turinio ar galiojimo ir duoti notarui asmeninių ar kitokio pobūdžio nurodymų. Priimdamas profesinius sprendimus, notaras turi būti laisvas nuo bet kokios išorinės įtakos ir savo veikloje vadovautis vien Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais teisės aktais. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad Notarei pasikreipus į Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarą L. Žuką ir jo pasiteiravus dėl 2024 m. kovo 8 d. atlikto duomenų patikslinimo būtų užkirstas kelias neteisėtam Turto perleidimui ir žalos ieškovei padarymui, yra nepagrįstas. Nurodyto veiksmo (ne)atlikimas niekaip nebūtų paveikęs Sutarties 2 tvirtinimo, kadangi minėtos sutarties sudarymo metu nebuvo kliūčių ją patvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato notaro pareigos: susisiekti su kitu notaru, aiškintis, kokius veiksmus jis atlieka, gauti kito notaro „leidimą“ tvirtinti sandorį. Be to, faktas, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo apie duomenimis buvo pradėta duomenų tikslinimo procedūra, nagrinėjamos bylos kontekste savaime nereiškia, kad yra kilęs ginčas dėl nuosavybės ir šiuo atveju nelėmė Notarei pareigos stabdyti sandorį. Taigi, ieškovė neįrodė, kad žyma apie duomenų tikslinimą nuo 2024 m. kovo 8 d. teisiškai eliminuoja galimybę tvirtinti sandorį.

Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, jog Pažyma apie atsiskaitymą, kurios pagrindu VĮ Registrų centras išregistravo apribojimus perleisti Turtą ir dėl kurio vėliau buvo sudaryta Sutartis 2, kurią patvirtino Notarė, yra suklastota, kadangi BUAB „Urbanika“ jos niekada neišdavė. Ieškovė pateikė Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad tirti pateikta Pažyma apie visišką atsiskaitymą nėra nukopijuota nuo dokumento originalo, kuriame rankraštinis įrašas „D. B.“ ir parašas buvo atlikti rašymo priemone, o yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą, kurį, kaip visumą, sudaro spausdintinė linija, žemiau jos esantis spausdintinis tekstas „(Vardas, pavardė, parašas)“ ir rankraštinis įrašas „D. B.“ bei parašas. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Notarė, tvirtindama Sutartį 2 ir vėliau Sutartį 3, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose nebuvo registruota apribojimų perleisti Turtą. Notarė neturėjo pagrindo abejoti ar netikėti oficialiais VĮ Registrų centro pateikiamais duomenimis apie išregistruotą apribojimą perleisti Turtą. Notarė savo profesines pareigas vykdė tinkamai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, VĮ Registrų centro duomenimis ir, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių sandorių tvirtinimas nebūtų galimas, pagrįstai patvirtino Sutartį 2 ir Sutartį 3.

Šalies argumentai

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog minimalūs Notarės veiksmai informavus kitą notarą apie papildomai BUAB „Urbanika“ planuojamą Turto pardavimo procedūrą, būtų užkirtę kelią neteisėtam Turto perleidimui ir žalos ieškovei padarymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Notarė neatliko neteisėtų veiksmų, Notarė negalėjo ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovei kilusią (kilsiančią) turtinę žalą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Notarė neatliko neteisėtų veiksmų dėl kurių ieškovei kilo (kiltų) žala, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovei kilusios (kilsiančios) žalos ir Notarės neva neteisėtų veiksmų.

Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog restitucija natūra į Turtą nėra galima, būtina priteisti 705 200 Eur kompensaciją pinigais solidariai iš BUAB „Urbanika“, Notarės ir VĮ Registrų centro. Kadangi Notarė, tvirtindama Sutartį 2 ir vėliau Sutartį 3, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose nebuvo registruota apribojimų perleisti Turtą, Notarė neturėjo pagrindo kelti abejones ar nesivadovauti viešais VĮ Registrų centro duomenimis. Taigi, nebuvo ir nėra pagrindo notarei taikyti solidarią atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė argumentų, kodėl, jos nuomone, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė. Atsakovė UAB „IRSANA“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat padidins ir taip nemažas šalių bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, į civilinę bylą aktyviai teikė rašytinius įrodymus, kelis kartus tikslino ieškinį (jo reikalavimus), civilinė byla pirmosios instancijos instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, todėl teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, būtinus išsamiam ir pagrįstam skundžiamam sprendimui priimti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų aplinkybių ar naujų įrodymų, kurie nebuvo tirti, o ieškovės atstovo pasikeitimas nesudaro ir negali sudaryti pagrindo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka CPK 322 straipsnyje numatytų jam taikomo motyvuoto prašymo reikalavimo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių dėl kurių jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys buvo išklausytos 2024 m. lapkričio 12 d., 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 29 d. ir kt. teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 175–181; t. 8, b. l. 147–154; 11 t., b. l. 160–175; t. 12, b. l. 61–70), procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai suformulavo poziciją, be kita ko, ir dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia actio Pauliana atžvilgiu bei Notarės bei VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės taikymo, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, kad teisingam ginčo išnagrinėjimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Esant šioms aplinkybėms, kitoks aptariamos situacijos vertinimas, sudarytų prielaidas proceso vilkinimui bei neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

2024 m. kovo 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Urbanika“ buvo sudaryta Sutartis 1, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė BUAB „Urbanika“ įsigijo Butą1, Butą 2 ir Sklypą. Sutartį 1 patvirtino Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaras L. Žukas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 1 4.1 papunktį, bendra daiktų kaina yra 600 000 Eur, t. y. butų kainos po 260 000 Eur, o Sklypo kaina 80 000 Eur. Sutarties 1 V skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. 495 867,77 Eur (kainos dalį be PVM) pirkėja įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 95 867,77 Eur per 3 darbo dienas po to, kai pardavėja įvykdys Sutarties 1 2.8 papunktyje nurodytą įsipareigojimą, įmokant juos į pardavėjos sąskaitą; 400 000 Eur pirkėja įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties 1 pasirašymo dienos į pardavėjos sąskaitą (Sutarties 5.1, 5.1.1, 5.1.2 papunkčiai). Sutarties 1 5.2 papunkčiu šalys aptarė kainos dalies mokėjimui dėl PVM 104 132,23 Eur sąlygas. Sutarties 5.3 papunkčiu šalys susitarė, kad pirkėjai sumokėjus visą Turto kainą, pardavėja privalo per 10 darbo dienų išduoti pirkėjai Pažymą apie jo visišką bei tinkamą atsiskaitymą pagal Sutartį 1. Sutarties 1 6.2 papunkčiu pirkėja ir pardavėja susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 1 5.1 papunktį ir atsiskaitymo už PVM kaip numatyta 5.2 papunkčio f papunktyje pirkėja be pardavėjos sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti (apriboti) nuosavybės teisę į Turtą. Sutarties 1 X skyriuje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“ matyti, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas apribojimas valdyti, naudoti ir (arba) disponuoti nekilnojamuoju daiktu (t. 3, b. l. 145–165).

2024 m. kovo 6 d. vekselių davėja BUAB „Urbanika“ įsipareigojo 2024 m. birželio 1 d. pinigų gavėjai UAB „Sostinės valdos“ be sąlygų sumokėti 140 000 Eur ir 140 000 Eur; laiduotojas – R. R. (t. 3, b. l. 112).

2024 m. kovo 11 d. ieškovė atsakovei BUAB „Urbanika“ išdavė Pareiškimą 1, kuriame nurodė, kad BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už Butą 1 ir atitinkamą Sklypo dalį, todėl ieškovė neprieštarauja, kad BUAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui su sąlyga, jog: 1) Buto 1 ir atitinkamos Sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d., 2) minėtas turtas bus parduodamas už ne mažiau kaip 200 000 Eur; 3) 200 000 Eur Turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1 (t. 14, b. l. 40).

2024 m. kovo 11 d. ieškovė BUAB „Urbanika“ išdavė Pareiškimą 2, kuriame nurodė, jog BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už Butą 2 ir atitinkamą Sklypo dalį, todėl ieškovė neprieštarauja, kad BUAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui su sąlyga, jog: 1) Buto 2 ir atitinkamos Sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; 2) minėtas turtas bus parduodamas už ne mažiau kaip 200 000 Eur; 3) 200 000 Eur Turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1 (t. 14, b. l. 41).

Iš 2024 m. kovo 18 d. Pažymos apie atsiskaitymą matyti, kad ieškovė (pasirašė D. B.) patvirtina, jog BUAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė su ieškove už Turtą. Pažymoje esanti pastaba nurodo, kad remiantis Sutartimi 1 ši pažyma yra pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre visas Sutarties 1 pagrindu įregistruotas žymas apie įsiskolinimą už minėtą turtą bei apribojimą disponuoti turtu (t. 11, b. l. 35).

2024 m. kovo 20 d. BUAB „Urbanika“ direktorius VĮ Registrų centrui pateikė Prašymą išregistruoti juridinius faktus – apribojimus perleisti Turtą. Kartu su Prašymu išregistruoti juridinius faktus, BUAB „Urbanika“ direktorius VĮ Registrų centrui pateikė Pažymą apie atsiskaitymą, kurioje ieškovė patvirtino, kad BUAB „Urbanika“ už Turtą pilnai atsiskaitė ir ieškovė BUAB „Urbanika“ pretenzijų neturi. Pažymos apie atsiskaitymą pagrindu VĮ Registrų centras 2024 m. kovo 20 d. išregistravo žymą apie apribojimus perleisti Turtą (t. 14, b. l. 177).

Iš 2024 m. kovo 21 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto matyti, kad UAB „IRSANA“ yra skolinga BUAB „Urbanika“ 395 000 Eur pagal šiuos apskaitos duomenis: 2023 m. gruodžio 27 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 200 000 Eur ir 2024 m. kovo 21 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 195 000 Eur; bei 2024 m. sausio 31 d. BUAB „Urbanika“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 195 000 Eur ir 2024 m. kovo 21 d. UAB „Urbanika“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 200 000 Eur (t. 2, b. l. 51).

2024 m. kovo 22 d. tarp BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudaryta Sutartis 2, kuria BUAB „Urbanika“ pardavė, o UAB „IRSANA“ nupirko Turtą. Sutartį 2 patvirtino Notarė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. šalys patvirtina, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (Sutarties 2 4.1 papunktis) (t. 1, b. l. 27–44).

2024 m. balandžio 3 d. tarp UAB „IRSANA“ ir V. B. buvo sudaryta Sutartis 3, kuria UAB „IRASANA“ perleido Butą 2 ir atitinkamą Sklypo dalį V. B. Sutartį 3 patvirtino Notarė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3 3.1 papunktį, bendra daiktų kaina yra 250 000 Eur. Sutarties 3 IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. šalys susitaria, kad 50 000 Eur pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai pavedimu į pardavėjos sąskaitą per 10 darbo dienų nuo Sutarties 3 pasirašymo dienos; 200 000 Eur pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai pavedimu į pardavėjos sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties 3 pasirašymo dienos (Sutarties 3 4.1 ir 4.2 papunkčiai) (t. 1, b. l. 45–63).

2024 m. balandžio 23 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovė kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BUAB „Urbanika“, R. R., UAB „IRSANA“ ir Notarės veiksmų (t. 3, b. l. 172–177).

2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras surašė Specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „tirti pateikta 2024-03-18 Pažyma apie visišką atsiskaitymą (UAB „Sostinės valdos“ patvirtinimas, jog UAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė už turtą) nėra nukopijuota nuo dokumento originalo, kuriame rankraštinis įrašas „D. B.“ ir parašas buvo atlikti rašymo priemone, o yra padirbta skaitmeninio montažo būdu, panaudojant kompiuterio programų pagalba iškirptą kito nuskenuoto dokumento vaizdo fragmentą“ (t. 12, b. l. 80–83).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-237-516/2025 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir tenkino atsakovės UAB „IRSANA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. leido V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti Sutartį 3 ir Butą 2 bei Sklypo dalį grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn. Taip pat teismas nutarė, kad turtą grąžinus UAB „IRSANA“ nuosavybėn, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1889-794/2024, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į Sklypą, Butą 1, Butą 2 paliekamos galioti (t. 10, b. l. 85–90)

2025 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė Liudijimu dėl pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo paliudijo, kad Sutartis 3 laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. UAB „IRSANA“ prašymu (t. 12, b. l. 187).

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3053-430/2025 iškelta BUAB „Urbanika“ bankroto byla (t. 10, b. l. 39–44). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-331-577/2025 paliko Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą (t. 10, b. l. 5–15).

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3053-430/2025 iš dalies patenkintas ieškovės pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Urbanika“ bankroto byloje ir patvirtintas ieškovės 102 295,08 Eur finansinis reikalavimas pareiškėjai pateikus įrodymus apie 2024 m. kovo 6 d. vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą (t. y. teismas atsižvelgė, jog vykdomojoje byloje pareiškėjos naudai buvo išieškota 43 489,41 Eur) (t. 15, b. l. 75–81). Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-83-910/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ finansinį reikalavimą dėl 145 296,13 Eur netesybų ir 203 078 Eur finansinį reikalavimą dėl atliktų rangos darbų defektų šalinimo išlaidų, nuostolių dėl neatliktų rangos darbų atlyginimo, panaikinti ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1500-1014/2026, be kita ko, patvirtino papildomą II eilės kreditorės ieškovės 146 483,06 Eur finansinį reikalavimą, kurio 140 678,62 Eur suma tenkinama I etapu ir 5 804,44 Eur suma tenkinama II etapu (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą Sutartį 3, BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą Sutartį 2 ir 2024 m. kovo 6 d. ieškovės ir BUAB „Urbanika“ Sutartį 1 negaliojančiamis; 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei Butą 1, Butą 2 ir Žemės sklypą; 3) jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra tiek į Butą 1, tiek į Butą 2 ir Žemės sklypą nėra galima, t. y. toks turtas negali būti grąžinamas ieškovės nuosavybėn, solidariai iš BUAB „Urbanika“, Notarės ir VĮ Registrų centro priteisti 705 200 Eur kompensaciją.

Atsakovė BUAB „Urbanika“ byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti BUAB „Urbanika“: iš ieškovės 200 000 Eur nuostolius, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (253 881 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal Sutartį 1, 6 proc. procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 253 881 Eur iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; solidariai iš ieškovės ir UAB „Verslo sparta“ 301 071,88 Eur skolą, šią sumą įskaitant kaip apmokėjimą pagal Sutartį 1 ir 6 proc. procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 301 071,88 Eur iki teismo sprendimo dėl apmokėjimo įskaitymo įsiteisėjimo, o jeigu įskaitymas teismo sprendimu nebūtų atliktas, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu: priėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio dalies ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė; patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Sutartį 1 negaliojančia ir taikė restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės BUAB „Urbanika“ 504 132,23 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė. Taigi, teismas iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą dėl Sutarties 1 pripažinimo negaliojančia ir padarius išvadą, kad restitucija natūra negalima, priteisė ieškovei 504 132,23 Eur.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos reikalavimai dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia, restitucijos natūra taikymo ir solidarios atsakovų atsakomybės taikymo, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovės vertinimu: Sutartis 2 atitinka CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo šio instituto netaikė ir nepagrįstai atsisakė pripažinti šį sandorį negaliojančiu; teismas, vertindamas Notarės ir VĮ Registrų centro darbuotojo veiksmus, nepagrįstai konstatavo, kad jų veiksmuose nėra visų būtinųjų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Notarės, tiek VĮ Registrų centro darbuotojo veiksmai buvo aplaidūs ir neatitiko jiems taikomų profesinio rūpestingumo bei teisėtumo reikalavimų, o būtent šie veiksmai sudarė prielaidas ginčijamos Sutarties 2 sudarymui ir ieškovės teisių pažeidimui. Taigi, apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas reikalavimas dėl Sutarties 1 pripažinimo negaliojančia bei priteistos sumos (504 132,23 Eur), pritaikius restituciją, dydžio bei pritaikytos restitucijos. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo panaikinti Sutartį 2 actio Pauliana instituto pagrindu, netinkamai įvertino aptariamo instituto sąlygas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, be to, jeigu nėra galimybės priteisti natūra, turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu ir priteista kompensacija.

Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytas ribas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šalių ginčo aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisių gynimą actio Pauliana pagrindu, taip pat ar pagrįstai netaikė civilinės atsakomybės ir atitinkamai nepriteisė kompensacijos solidariai iš atsakovės BUAB „Urbanika“, Notarės ir VĮ Registrų centro. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, šalių suformuotas apeliacijos ribas, toliau bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 28 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes, galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be minėtų sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, jog kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 59 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 27 punktas). Būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų buvimas turi būti nustatytas šiuo pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. pakankamų actio Pauliana sąlygų visetas turi būti nustatomas ginčijamo sandorio sudarymo momentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą turi įrodyti ieškovas (kreditorius), prašantis naikinti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Įstatyme nustatytais atvejais ši įrodinėjimo pareiga perskirstoma taikant įtvirtintas prezumpcijas (pvz., CK 6.67 straipsnis), tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti esant kitas būtinąsias nurodyto teisinio instituto taikymo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-1097/2025, 47 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-450/2025, 43 punktas)

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Urbanika“ buvo sudaryta Sutartis 1, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė BUAB „Urbanika“ įsigijo Turtą. Pagal Sutarties 1 6.2 papunktį, pirkėja ir pardavėja susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 1 5.1 papunktį ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 papunkčio f papunktyje pirkėja (BUAB „Urbanika“) be pardavėjos (ieškovės) sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti (apriboti) nuosavybės teisę į Turtą. Sutarties 1 X skyriuje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“ nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas apribojimas valdyti, naudoti ir (arba) disponuoti nekilnojamuoju daiktu (t. 3, b. l. 145–165). 2024 m. kovo 11 d. ieškovė atsakovei BUAB „Urbanika“ išdavė Pareiškimą 1, kuriame nurodė, kad BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už Butą 1 ir atitinkamą Sklypo dalį, todėl ieškovė neprieštarauja, kad BUAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui su sąlyga, kad: 1) Buto 1 ir atitinkamos Sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d., 2) minėtas turtas bus parduodamas už ne mažiau kaip 200 000 Eur; 3) 200 000 Eur Turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1 (t. 14, b. l. 40). 2024 m. kovo 11 d. ieškovė BUAB „Urbanika“ išdavė Pareiškimą 2, kuriame nurodė, jog BUAB „Urbanika“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už Butą 2 ir atitinkamą Sklypo dalį, todėl ieškovė neprieštarauja, kad BUAB „Urbanika“ parduotų turtą savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui su sąlyga, jog: 1) Buto 2 ir atitinkamos Sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d.; 2) minėtas turtas bus parduodamas už ne mažiau kaip 200 000 Eur; 3) 200 000 Eur Turto pirkėjas pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. tiesiogiai perves į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, taip padengdamas dalį BUAB „Urbanika“ įsiskolinimų pagal Sutartį 1 (t. 14, b. l. 41). Iš 2024 m. kovo 18 d. Pažymos apie atsiskaitymą matyti, kad ieškovė (pasirašė D. B.) patvirtina, jog BUAB „Urbanika“ visiškai bei tinkamai atsiskaitė su ieškove už Turtą. Pažymoje esanti pastaba nurodo, kad remiantis Sutartimi 1 ši pažyma yra pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre visas Sutarties 1 pagrindu įregistruotas žymas apie įsiskolinimą už minėtą turtą bei apribojimą disponuoti minėtu turtu (t. 11, b. l. 35). 2024 m. kovo 20 d. BUAB „Urbanika“ direktorius VĮ Registrų centrui pateikė Prašymą išregistruoti juridinius faktus – apribojimus perleisti Turtą. Kartu su Prašymu išregistruoti juridinius faktus, BUAB „Urbanika“ direktorius VĮ Registrų centrui pateikė Pažymą apie atsiskaitymą, kurioje ieškovė patvirtino, kad BUAB „Urbanika“ už Turtą pilnai atsiskaitė ir ieškovė BUAB „Urbanika“ pretenzijų neturi (t. 14, b. l. 177). Pažymos apie atsiskaitymą pagrindu VĮ Registrų centras 2024 m. kovo 20 d. išregistravo žymą apie apribojimus perleisti Turtą. Iš 2024 m. kovo 21 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto matyti, kad UAB „IRSANA“ yra skolinga BUAB „Urbanika“ 395 000 Eur pagal 2023 m. gruodžio 27 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 200 000 Eur ir 2024 m. kovo 21 d. UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 195 000 Eur; BUAB „Urbanika“ yra skolinga UAB „IRSANA“ pagal 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 195 000 Eur ir 2024 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 200 000 Eur (t. 2, b. l. 51; 4 t., b. l. 169-172). 2024 m. kovo 22 d. tarp BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudaryta Sutartis 2, kuria BUAB „Urbanika“ pardavė, o UAB „IRSANA“ nupirko Turtą. Sutartį 2 patvirtino Notarė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. šalys patvirtina, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (Sutarties 2 4.1 papunktis) (t. 1, b. l. 27–44).

Ieškovės teigimu, Sutartis 2 atitinka CK 6.66 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti Sutartį 2 negaliojančia. Ieškovė nurodė, kad: 1) ieškovė turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovės BUAB „Urbanika“ atžvilgiu sandorio sudarymo metu, nes Sutarties 2 sudarymo metu ieškovė buvo BUAB „Urbanika“ kreditorė pagal Sutartį 1, o atsiskaitymas su ieškove nebuvo įvykdytas; 2) Sutartimi 2 buvo pažeistos ieškovės teisės ir apsunkinta galimybė patenkinti jos reikalavimą, nes BUAB „Urbanika“, sudarydama Sutartį 2 ir perleisdama Turtą UAB „IRSANA“, sumažino savo mokumą ir faktiškai pašalino iš savo turto masės reikšmingą aktyvą, iš kurio galėjo būti tenkinamas ieškovės reikalavimas. Dėl to buvo sudarytos prielaidos išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi; 3) atsakovė BUAB „Urbanika“ buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, t. y. Sutarties 2 sudarymo metu BUAB „Urbanika“ žinojo apie neįvykdytą prievolę ieškovei ir apie tai, kad perleidus ginčo Turtą bus apsunkintas reikalavimo įvykdymas; 4) UAB „IRSANA“ buvo nesąžininga įgijėja. Sandorio sudarymo aplinkybės, turto įsigijimo kaina, atsiskaitymo būdas ir šalių tarpusavio ryšiai patvirtina, kad UAB „IRSANA“ žinojo arba turėjo žinoti apie BUAB „Urbanika“ prievoles ieškovei ir apie tai, jog sandoriu bus pažeidžiamos kreditoriaus teisės, todėl nėra pagrindo laikyti UAB „IRSANA“ sąžininga įgijėja; 5) teismas formaliai konstatavo atskirų actio Pauliana sąlygų nebuvimą, tačiau neįvertino jų visumos ir tarpusavio ryšio, neanalizavo atsakovų nesąžiningumo bei sandorio ekonominio pagrįstumo. Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl šalių pateiktų argumentų, susijusių su Sutarties 2 pripažinimu negaliojančia konkrečiomis actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis bei jų tarpusavio ryšiu susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

Dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 60 punktas). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 28 punktas). Taigi, kreditorė turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, kad ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nekėlė klausimo dėl pirmosios, su actio Pauliana taikymu susijusios sąlygos – neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė nagrinėjamo sandorio sudarymo metu turėjo galiojančią ir teisiškai ginamą kreditoriaus reikalavimo teisę.

Tačiau atsakovė UAB „IRSANA“, nesutikdama su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji neturi aptariamos teisės, nes pati ieškovė nėra įvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį 1, nors reikalauja visos kainos už Turtą (įskaitant ir už ieškovės neatliktus darbus), o BUAB „Urbanika“ visiškai ar iš dalies yra atsiskaičiusi už Turtą. Atsakovės UAB „IRSANA“ argumentai grindžiami tuo, kad: 1) ieškovė neatliko Sutarties 1 2.8 papunktyje numatytų įsipareigojimų (Bute 1 ir Bute 2 atlikti papildomus rangos darbus) visa apimtimi, todėl neabejotina ieškovės reikalavimo teisė BUAB „Urbanika“ atžvilgiu visa apimtimi neegzistavo nei ieškinio, nei apeliacinio skundo pateikimo metu; 2) ieškovė apeliaciniame skunde neužsimena apie BUAB „Urbanika“ išduotus du 2024 m. kovo 6 d. vekselius po 140 000 Eur, iš viso 280 000 Eur, dėl kurių paskirties nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, t. y. kokioms prievolėms užtikrinti jie buvo išduoti – ar prievolėms, kylančioms iš Rangos sutarčių 1–3, ar Rangos sutarties 4, ar Sutarties 1; vekseliai nebuvo ir negalėjo būti išduoti siekiant užtikrinti prievoles, kylančias iš Rangos sutarčių 1–3 ar Rangos sutarties 4, o jais buvo užtikrintos prievolės, kylančios iš Sutarties 1; 3) 2024 m. balandžio 8 d. BUAB „Urbanika“, MB „Foda“ ir ieškovė sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo ieškovei buvo perleista transporto priemonė, kuriose vertė yra 97 200 Eur ir nurodyta, kad ieškovei tapus (įregistravus) nurodytos transporto priemonės savininke, bus laikoma, jog BUAB „Urbanika“ skola (žala) ieškovei yra atlyginta; BUAB „Urbanika“ direktorius 2024 m. balandžio 19 d. el. laiške ieškovei mini Skolų suderinimo akto pagrindu perleistos transporto priemonės užskaitymą kaip apmokėjimą pagal Sutartį 1; 4) ieškovė viso proceso metu mėgina imituoti, kad už Turtą nėra gavusi nei 1 Eur, tačiau byloje yra įrodymų, jog BUAB „Urbanika“ atliko atsiskaitymus ieškovei, kurių paskirties ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais, objektyviai atitinkančiais chronologiją, nepagrindė; 5) ieškovė atsiskaitydavo už rangos darbus, įskaitydama juos kaip apmokėjimą už nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Visų pirma, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamos Sutarties 2 sudarymo metu (2024 m. kovo 22 d.) atsakovė BUAB „Urbanika“ buvo įsigijusi iš ieškovės Turtą 2024 m. kovo 6 d. sudarytos Sutarties 1 pagrindu, taigi, ji turėjo pareigą už jį atsiskaityti, vadinasi, ieškovės reikalavimo teisė buvo atsiradusi dar iki ginčijamo sandorio (Sutarties 2) sudarymo.

Antra, vien tai, jog atsakovės UAB „IRSANA“ vertinimu, ieškovės reikalavimo teisė BUAB „Urbanika“ atžvilgiu visa apimtimi neegzistavo, nes pati ieškovė neatliko rangos darbų pagal Sutartį 1, kurių vertė buvo įtraukta į Turto kainą, savaime nereiškia, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės. Atkreiptinas dėmesys į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (žr. šios nutarties 79 punktą). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu skolininkės reiškiamas reikalavimas tik iš dalies yra pagrįstas ar skolininkė iš dalies jau yra atsiskaičiusi, kreditorė nepraranda savo reikalavimo teisės iki visiško prievolės įvykdymo momento.

Trečia, tai, kad Sutarties 2 sudarymo dieną, t. y. 2024 m. kovo 6 d. buvo išrašyti du vekseliai iš viso 280 000 Eur (po 140 000 Eur) (t. 3, b. l. 112) savaime nereiškia, jog minėtų vekselių pagrindu buvo užtikrintas Sutarties 1 įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys į R. R. ikiteisminiame tyrime pateiktus parodymus, iš kurio turinio matyti, kad: vekseliai buvo rašyti kaip garantas, jog BUAB „Urbanika“ atliks D. B. objekto statybos darbus (duomenys neskelbtini). kitam D. B. verslo subjektui UAB „Verslo sparta“; vekseliuose nurodyta sumokėjimo data 2024 m. birželio 1 d., nes UAB „Verslo sparta“ neturėjo statybos leidimo ir žadėjo jį gauti 2024 m. vasario mėn. antroje pusėje (t. 16, b. l. 42). Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vekseliai buvo išduoti siekiant ieškovei apsisaugoti ir užtikrinti, jog BUAB „Urbanika“ atsiskaitys pagal Sutartį 1. Vien atsakovės UAB „IRSANA“ hipotetinio pobūdžio teiginiai, kad vekselių kaip atsiskaitymo (užtikrinimo) priemonės pagal Sutartį 1 faktą patvirtina tai, jog daugiau prievolinių santykių tarp ieškovės ir BUAB „Urbanika“, kurių įvykdymui galėjo būti išduoti vekseliai, tuo metu nebuvo, nelemia išvados dėl vekselių sąsajumo su Sutartimi 1 (CPK 185 straipsnis).

Ketvirta, atsakovės UAB „IRSANA“ minimas 2024 m. balandžio 8 d. BUAB „Urbanika“, MB „Foda“ ir ieškovės sudarytas Skolų suderinimo aktas, kuriuo ieškovei buvo perleista transporto priemonė, kurios vertė 97 200 Eur, taip pat objektyviai nepatvirtina, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį 1. Iš minėto Skolų suderinimo akto turinio matyti, kad sandorio šalys, „<...> siekdamos operatyviau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis (be teisminių procesų) suderinti UAB „Urbanika“ skolos (žalos), susidariusios dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) neištaisytų (nepašalintų) defektų, turėjusių esminės reikšmės statinio tinkamam užbaigimui, t. y. UAB „Sostinės valdos“ turėtų (patirtų) sąnaudų padengimui tretiesiems asmenims (skolos (žalos) dydis 97 200 Eur) šiuo skolų suderinimo aktu, įvertinus tai, kad šiai dienai UAB „Urbanika“ nedisponuoja aukščiau nurodyta skolos (žalos) suma, tačiau MB „Foda“ sutinka ir pageidauja UAB „Urbanika“ skolą (žalą) atlyginti šiuo skolų sudengimo aktu (įvertinus tai, kad MB „Foda“ šio skolų suderinimo aktu nedisponuoja aukščiau nurodyta skolos (žalos) suma, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Sostinės valdos“ sutinka skolos (žalos) sumą atgauti ekvivalentu (t. y. automobiliu MB GLE 400d 4-Matic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, kurio vertė lygi skolos (žalos) dydžiui – 97 200 Eur <...>“ (t. 9, b. l. 7). Taigi, Skolų suderinimo akto turinys patvirtina, kad šalys susitarė dėl skolos, susidariusios dėl objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) neištaisytų (nepašalintų) defektų, padengimo, o ne dėl įsiskolinimo už Turtą.

Penkta, teisėjų kolegija nesutinka su atsakove UAB „IRSANA“, kad byloje pateiktas BUAB „Urbanika“ direktoriaus 2024 m. balandžio 19 d. el. laiškas vienareikšmiškai patvirtina, jog Skolų sudengimo aktu buvo padengtas įsiskolinimas pagal Sutartį 1 (t. 4, b. l. 187–189). Iš pateikto el. susirašinėjimo turinio galima suprasti, kad BUAB „Urbanika“ vadovas rašė apie tai, jog: BUAB „Urbanika“ nupirko prekių būsimoms statyboms (duomenys neskelbtini) ir perdavė ieškovei automobilį, todėl perduotų ieškovei vertybių ir patirtų sąnaudų vertė sudarė 434 092,04 Eur; kadangi notarinėje sutartyje turto adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta pirkimo suma 400 000 Eur, todėl atsakovės BUAB „Urbanika“ vadovas laikė, kad turto kaina padengta; likusi suma 165 907,96 Eur turėjo būti padengta atliktais darbais, arba sumokėta mokestiniais pavedimais iki 2024 m. birželio 1 d., jeigu būtų atlikti apdailos darbai. Tačiau vien tai, kad BUAB „Urbanika“ vadovas laikė, jog nupirktų prekių būsimoms statyboms vertė padengia įsipareigojimą už Turtą, savaime neįrodo, kad toks susitarimas tarp šalių buvo priimtas ir ieškovė sutiko, jog Sutarties 1 kaina būtų padengta BUAB „Urbanika“ nupirktų prekių verte. Atsakovė UAB „IRSANA“ nepateikė duomenų apie tokį įsipareigojimų užskaitymo būdą, todėl vien UAB „IRSANA“ subjektyvus pateiktų dokumentų turinio vertinimas nepaneigia fakto, kad už Turtą BUAB „Urbanika“ nesumokėjo. Aplinkybė, kad minėtame laiške nurodoma „<...> Papildomai primenu, kad atsiskaitymo atidėjimui yra pateikti vekseliai po 140 000 Eur, viso 280 000 Eur <...>“, taip pat nereiškia, kad vekseliai buvo išduoti būtent Sutarties 1 įvykdymo užtikrinimui, o ne tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sutartyje 1 nustatyta aiški atsiskaitymo tvarka, o 2024 m. kovo 11 d. ieškovės pasirašytuose Pareiškimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos sąlygos, kuriomis ieškovė sutiko leisti disponuoti Turtu ir nei Sutartyje 1, nei Pareiškimuose nėra jokių nuorodų į vekselius, užskaitymus dėl darbų atlikimo ar žodinius susitarimus.

Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų apie BUAB „Urbanika“ atsiskaitymą už Sutartimi 1 ieškovės perleistą Turtą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. BUAB „Urbanika“ neturėjo teisės nesumokėjusi už Turtą jo perleisti tretiesiems asmenims. Tai patvirtina Sutarties 1 6.2 papunktis, kuriuo BUAB „Urbanika“ ir ieškovė susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutarties 1 5.1 papunktį ir atsiskaitymo už PVM sumą kaip numatyta 5.2 papunkčio f papunktyje pirkėja be pardavėjos sutikimo neturi teisės Turto parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teisės į Turtą tretiesiems asmenims, Turtą įkeisti, bet kokiais kitais būdais suvaržyti (apriboti) nuosavybės teisę į Turtą. Kadangi Sutarties 2 pagrindu Turtas buvo perleistas UAB „IRSANA“, BUAB „Urbanika“ prieš tai nesumokėjus ieškovei, ieškovė turi teisę reikšti byloje reikalavimą dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl actio Pauliana sąlygos – ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimo ginčijamo sandorio sudarymo metu – yra pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovės UAB „IRSANA“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti prieštaravimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Dėl ieškovės interesų ir teisų pažeidimo

Pasisakant dėl antrosios actio Pauliana taikymo sąlygos atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 31 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, jog Sutarties 2 sudarymas lėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ nemokumą ar buvo pagrindinė priežastis dėl kurios ieškovės reikalavimas tuo metu negalėtų būti patenkintas. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025 atsakovei UAB „Urbanika“ 2025 m. sausio 29 d. iškelta nemokumo byla, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl atsakovės UAB „Urbanika“ turtinės padėties ginčijamos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo, joje nėra konstatuotas BUAB „Urbanika“ nemokumo momentas.

Apeliantė nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliantės vertinimu: 1) Turto perleidimas buvo suplanuotas iš anksto, turint tikslą eliminuoti ieškovės galimybę apginti savo interesus; 2) Sutartis 2 faktiškai sumažino ir eliminavo realią galimybę apeliantei patenkinti savo 600 000 Eur reikalavimą; 3) po Sutarties 2 sudarymo BUAB „Urbanika“ nebeturėjo pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti, o vėliau jai buvo iškelta nemokumo byla, tai papildomai patvirtina, kad Sutartis 2 buvo sudaryta jau esant rizikai dėl kreditoriaus interesų tenkinimo; 4) atsakovė BUAB „Urbanika“, sudarydama Sutartį 2, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme jau buvo nemoki, nes ne tik negalėjo atsiskaityti su apeliante (sumokant 600 000 Eur), bet net ir suklastojus Pažymą apie atsiskaitymą, Turtą perleido už 395 000 Eur užskaitą, t. y. negalėjo UAB „IRSANA“ sumokėti tokios sumos ir perleido Turtą su 205 000 Eur nuostoliu; 5) Sutartis 2 ne tik objektyviai pablogino atsakovės UAB „Urbanika“ turtinę padėtį, bet ir tiesiogiai bei reikšmingai pažeidė apeliantės, kaip kreditorės, teises.

Teisėjų kolegija apeliantės argumentus pripažįsta neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą turi įrodyti ieškovė, prašanti naikinti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. šios nutarties 76 punktą), todėl būtent ieškovė privalėjo pateikti visus, jos nuomone aktualius įrodymus, kurie patvirtintų dėstomas aplinkybes, t. y. kad po Sutarties 2 sudarymo BUAB „Urbanika“ nebeturėjo pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti, jog Sutartis 2 buvo sudaryta, kai bendrovė jau buvo nemoki ir kt. Tačiau, nei iš byloje pateikto 2024 m. kovo 16 d. BUAB „Urbanika“ balanso už 2023 m. (t. 3, b. l. 121), nei iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025, kuria iškelta BUAB „Urbanika“ bankroto byla (t. 10, b. l. 39–44) ar Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-331-577/2025, kuria Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartis palikta nepakeista (t. 10, b. l. 5–15), nei kitų byloje esančių duomenų, nėra galimybės nustatyti ieškovės nurodomų aplinkybių, kad būtent po Sutarties 2 sudarymo atsakovė UAB „Urbanika“ nebeturėjo pakankamo turto ieškovės reikalavimui patenkinti ar, jog Sutartis 2 buvo sudaryta BUAB „Urbanika“ jau būnant faktiškai nemokiai. Priešingai, byloje pateikti duomenys, jog ieškovė po Sutarties 2 sudarymo vykdė veiklą, tiekė ieškovei medžiagas bei teikė paslaugas, išrašė PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 73, 81, 82). Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025 nustatytų faktinių aplinkybių, BUAB „Urbanika“ bankroto bylos iškėlimo metu turėjo: nekilnojamojo turto – 34 056,82 Eur vertės žemės sklypų dalis, patalpas, kitus statinius bei 208 000 Eur ir 79 700 Eur vertės butus, kurie įkeisti hipoteka ir kurių atžvilgiu taikomi areštai; transporto priemonę Citroen Nemo 2008 m. (žr. minėtos nutarties 14 punktą).

Taigi, byloje esančių duomenų visuma negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad Sutarties 2 sudarymo metu buvusi BUAB „Urbanika“ finansinė padėtis buvo bloga ir galėjo lemti bendrovės nemokumą ar būtent po Sutarties 2 sudarymo atsakovė BUAB „Urbanika“ nebuvo pajėgi atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgusi į tai, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Sutarties 2 sudarymas lėmė atsakovės BUAB „Urbanika“ nemokumą ar buvo pagrindinė priežastis dėl kurios ieškovės reikalavimas tuo metu negalėtų būti patenkintas.

Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Sutartis 2 buvo sudaryta praėjus tik 16 dienų po Sutarties 1 sudarymo. Taigi, jeigu, kaip teigia ieškovė, UAB „Urbanika“ finansinė padėtis nebuvo gera jau Sutarties 2 sudarymo metu, tokia aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma ir Sutarties 1 sudarymo metu. Nepaisant to, pati ieškovė perleido atsakovei UAB „Urbanika“ nuosavybės teises į Turtą ne tik negavusi apmokėjimo už Turtą, bet iš esmės nepareikalavusi šios prievolės įvykdymo užtikrinimo.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

Viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygų yra tai, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 66 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio CK 6.66 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia atsiskaityti už prievoles turtu ar tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, o pats toks atsiskaitymo būdas savaime nereiškia sandorio neteisėtumo ar fiktyvumo. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad atsakovės UAB „Urbanika“ prievolė atsakovei UAB „IRSANA“ buvo tariama, apsimestinė ar sukurta vien siekiant išvengti ieškovės reikalavimo patenkinimo, todėl teismas pripažino neįrodyta, kad atsakovė UAB „Urbanika“ neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su UAB „IRSANA“ ginčo turtu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta actio Pauliana sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai. Apeliantė nurodė, kad: 1) nebuvo nustatyta jokio teisinio imperatyvo, kuris būtų įpareigojęs atsakovę UAB „Urbanika“ sudaryti Sutartį 2 ir atsiskaityti su atsakove UAB „IRSANA“ ginčo Turtu; 2) BUAB „Urbanika“ neprivalėjo sudaryti Sutarties 2 – ji tik vykdė iš anksto suplanuotą Turto perleidimo schemą, kuri negali būti laikoma objektyvia teisine pareiga actio Pauliana taikymo prasme; 3) tai, kad atsiskaitymas turtu ir įskaitymo būdu yra galimas savaime nereiškia, jog teisėtas; teisė pasirinkti atsiskaitymo formą nėra tapati pareigai pasirinkti būtent tokį atsiskaitymo būdą, ypač kai tai daroma pašalinant kreditoriaus naudai nustatytus apribojimus neteisėtu būdu.

Minėta, kad 2024 m. kovo 22 d. tarp atsakovių UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ buvo sudaryta Sutartis 2, kuria BUAB „Urbanika“ pardavė, o UAB „IRSANA“ nupirko Turtą (žr. šios nutarties 59 punktą). Iš Sutarties 3.1–3.2 papunkčių nustatyta, kad bendra Turto kaina – 395 000 Eur, kurią sudaro 195 000 Eur už Butą 1 ir dalį Sklypo bei 200 000 Eur už Butą 2 ir dalį Sklypo. Sutarties 2 4.1 papunkčiu šalys patvirtino, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjos ir pirkėjos sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. (t. 1, b. l. 27–44). 2024 m. kovo 21 d. UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, iš kurio turinio matyti, kad šalys užskaitė savo įsipareigojimus viena kitai pagal atsakovės UAB „IRSANA“ atsakovei UAB „Urbanika“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2023 m. gruodžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. sutartį (200 000 Eur su PVM) ir 2024 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. sutartį (195 000 Eur su PVM) bei pagal atsakovės UAB „Urbanika“ atsakovei UAB „IRSANA“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2024 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už Butą 2 ir Sklypo dalį (195 000 Eur su PVM) ir 2024 m. kovo 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už Butą 1 ir dalį Sklypo (200 000 Eur su PVM) (t. 2, b. l. 51; t. 4, b. l. 169–172).

Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „Urbanika“ ir atsakovės UAB „IRSANA“ 1.2 papunkčio matyti, kad šia sutartimi UAB „IRSANA“ įsipareigojo pagal sutartyje nurodytas sąlygą ieškoti UAB „Urbanika“ nuosavybės teise priklausančio turto pirkėjo, ieškoti užsakovo, kuriam būtų reikalingi UAB „Urbanika“ atliekami statybos rangos darbai bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas. Pagal Tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.1 papunktį, UAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti UAB „IRSANA“ atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris bus lygus 5 proc. nuo susitarimo kainos arba vertės. Atlygis už suteiktas paslaugas turi būti sumokėtas UAB „IRSANA“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties tarp turto pirkėjo ir kliento (UAB „Urbanika“) sudarymo arba per 10 dienų nuo užsakovo ir kliento (UAB „Urbanika“) susitarimo dėl rangos darbų sudarymo. Atlygis gali būti mokamas taip pat ir atliekant įskaitymus (t. 5, b. l. 97–99). 2023 m. gruodžio 27 d. UAB „IRSANA“ ir UAB „Urbanika“ pasirašė Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad UAB „IRSANA“ perdavė UAB „Urbanika“ darbus, t. y. UAB „IRSANA“ suteikė paslaugas, po kurių tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „New real investicija“ sudarytas 2023 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl rangos darbų, kurių preliminari kaina nemažesnė kaip 4 000 000 Eur (su PVM). Už atliktus darbus UAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti 200 000 Eur (su PVM) (t. 5, b. l. 100). 2024 m. kovo 7 d. UAB „IRSANA“ ir UAB „Urbanika“ pasirašė Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad UAB „IRSANA“ perdavė UAB „Urbanika“ darbus, t. y. UAB „IRSANA“ suteikė paslaugas, po kurių tarp UAB „Urbanika“ ir UAB „Delta Projektų Valdymas“ sudarytas 2024 m. vasario 12 d. susitarimas dėl rangos darbų, kurių preliminari kaina ne mažesnė kaip 3 900 Eur (su PVM). Už atliktus darbus UAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti 195 000 Eur (su PVM) (t. 5, b. l. 101).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 2 sudarymo metu nebuvo nei ikisutartinių susitarimų, nei viešo konkurso ar kitų iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandančių imperatyvų, todėl bendrąja actio Pauliana taikymo prasme šalys Sutarties 2 sudaryti neprivalėjo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tam tikrais atvejais, privalomumas skolininkui sudaryti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Sutarties 2 sudarymo metu UAB „Urbanika“ nebuvo nemoki ar nevykdanti veiklos, todėl Turto perleidimas atliekant tarpusavio skolų užskaitymą nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką. Šiuo atveju UAB „Urbanika“ siekė atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir išvengti galimų neigiamų Tarpininkavimo paslaugų sutarties nevykdymo pasekmių, toliau tęsti veiklą, todėl tokį atsakovės UAB „Urbanika“ elgesį galima vertinti kaip privalėjimą sudaryti ginčijamą Sutartį 2 ir kaip elgesį, kuris nepažeidžia kreditorių interesų. Juolab kad Tarpininkavimo paslaugų sutartyje buvo numatyta galimybė atsiskaityti už paslaugas atliekant įskaitymus (žr. šios nutarties 99 punktą). Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo fiktyvi ar negaliojanti, jog paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos ir kt. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti Sutartį 2.

Dėl BUAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 43 punktas).

CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

Ieškovė teigia, kad atsakovė BUAB „Urbanika“ kaip ieškovės skolininkė, buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaroma Turto perleidimo sutartis pažeis ieškovės teises, t. y. suklastodama Pažymą apie atsiskaitymą ir išregistruodama turto disponavimo apribojimus, BUAB „Urbanika“ perleido turtą už 205 000 Eur mažesnę sumą, nei turėjo sumokėti ieškovei, ir negaunant už tai jokių piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės iš tiesų yra reikšmingos vertinant atsakovės BUAB „Urbanika“ elgesį bendrąja prasme ir jau buvo įvertintos sprendžiant dėl Sutarties 1 pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau actio Pauliana instituto taikymo kontekste vien skolininko nesąžiningumas, net ir jam esant nustatytam, savaime nėra pakankamas pagrindas ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl Pažymos suklastojimo ir Turto disponavimo apribojimų panaikinimo iš esmės susiję su atsakovės UAB „Urbanika“ santykiais su ieškove ir ginčijamos Sutarties 2 vykdymu, tačiau jie savaime neįrodo, kad Sutartis 2 buvo sudaryta neturint objektyvaus teisinio pagrindo atsiskaityti su kitu kreditoriumi ar jog šiuo sandoriu buvo kryptingai siekiama pažeisti ieškovės teises actio Pauliana prasme.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Apeliantė atsakovės BUAB „Urbanika“ nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad: 1) Sutartimi 1 BUAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą už Turtą, tačiau dar iki šios Sutarties 1 sudarymo buvo inicijavusi Turto perleidimo procesą atsakovei UAB „IRSANA“; po Sutarties 1 sudarymo BUAB „Urbanika“ iš ieškovės gavo Pareiškimus dėl neprieštaravimo Turto pardavimui, pažadėdama iki 2024 m. kovo 20 d. sumokėti 400 000 Eur, nors faktiškai tokio ketinimo neturėjo; priešingai – 2024 m. kovo 18 d. atsakovė BUAB „Urbanika“ (per atstovą – direktorių R. R.) pateikė suklastotą Pažymą apie visišką atsiskaitymą su ieškove VĮ Registrų centrui, prašydama išregistruoti Turto disponavimo apribojimus; 2) BUAB „Urbanika“ Sutartyje 2 teikė melagingus patvirtinimus, kad pvz., Sutarties 2 sudarymas ir pasirašymas nepažeidžia UAB „Urbanika“ kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų) Sutarties 2 7.1.11 papunktis) ar, jog Sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių kitų papildomų sutikimų ar leidimų (Sutarties 2 7.1.13 papunktis); 3) 2024 m. kovo 22 d. Turtas buvo perleistas už sumą, kuri buvo 205 000 Eur mažesnė nei atsakovės BUAB „Urbanika“ prievolė ieškovei ir apeliantė už tai negavo jokių piniginių lėšų; 4) skubota veiksmų seka – suklastotos Pažymos pateikimas, jos pagrindu atliktas apribojimų išregistravimas ir sandorio sudarymas per itin trumpą laiką – patvirtina kryptingą siekį baigti Turto perleidimą iki tol, kol ieškovė galės imtis teisinių gynybos priemonių; 5) atsakovė UAB „Urbanika“ dar iki 2024 m. kovo 6 d. Sutarties 1 su ieškove sudarymo išrašė UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Buto 2 ir Sklypo dalies, pardavimo, nors tuo metu neturėjo nuosavybės teisės į ginčo Turtą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai sudaro pagrindą nuspręsti, kad atsakovė UAB „Urbanika“, suklastojusi Pažymą, kurios pagrindu buvo išregistruoti juridiniai faktai ir atitinkamai sudaryta Sutartis 2 dėl Turto perleidimo UAB „IRSANA“ veikė nesąžiningai, nes iniciavo Turto perleidimo procesą žinodama, kad nėra sumokėjusi už Turtą, Sutartyje 2 pateikdama tikrovės neatitinkančias garantijas, išrašydama sąskaitas faktūras už Turtą, nors nuosavybės teisės į Turtą neturėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl Pažymos suklastojimo ir turto disponavimo apribojimų panaikinimo iš esmės susiję su atsakovės UAB „Urbanika“ santykiais su ieškove ir Sutarties 1 vykdymu. Vis dėlto, būtent Pažymos suklastojimo faktas nulėmė ne tik Sutarties 1 vykdymo ypatumus, bet ir buvo pagrindas sudaryti Sutartį 2. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovės UAB „Urbanika“ veiksmus sudarant Sutartį 2 vertina kaip nesąžiningus.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės UAB „IRSANA“ nesąžiningumo vertinimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su bendrojo sąžiningumo principu CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste – ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu buvo laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, jis pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai pažeidžiant kreditoriaus interesus perleidžiamas turtas. Nagrinėjamo teisinio santykio šalis siejo verslo santykiai. Verslo santykių specifikos reikšmė, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, pripažįstama ir teismų praktikoje. Kasacinio teismo konstatuota, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Apeliantė nurodė, kad vertinant UAB „IRSANA“ sąžiningumą būtina atsižvelgti į faktinį atsiskaitymo modelį ir jo ekonominį pagrįstumą, t. y., jog: 1) 2024 m. kovo 21 d., t. y. iki Sutarties 2 pasirašymo, UAB „Urbana“, kuri yra statybos rangos bendrovė, ir UAB „IRSANA“, vykdanti tarptautinių krovinių pervežimo veiklą, pasirašė 395 000 Eur vertės Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo buvo užskaitytos tarpininkavimo paslaugos, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių paslaugų realų egzistavimą; 2) UAB „IRSANA“, kaip profesionalus verslo subjektas, negalėjo nepastebėti, kad sandoris sudaromas be realaus piniginio atsiskaitymo, remiantis reikšmingos vertės užskaitymu, kurio ekonominis pagrindas nėra aiškus ir objektyviai patikrinamas; 3) po 2 darbo dienų po nuosavybės į Turtą įgijimo, t. y. 2024 m. kovo 26 d. užsakymo pagrindu atsakovė UAB „IRSANA“ pradėjo organizuoti Turto perleidimą V. B. Toks išskirtinai trumpas laikotarpis tarp Turto įsigijimo ir jo perleidimo, ypač kai sandoriai sudaromi nuosekliai ir koordinuotai, rodo iš anksto suplanuotą veiksmų seką, o ne atsitiktinį komercinį sprendimą; 4) atsakovė UAB „Urbanika“ dar iki Sutarties 1 su ieškove sudarymo išrašė UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Buto 2 pardavimo, nors tuo metu neturėjo nuosavybės teisių į ginčo Turtą. Gavusi tokią PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė UAB „IRSANA“, veikdama kaip juridinis asmuo ir verslo subjektas, privalėjo patikrinti, ar UAB „Urbanika“ iš tiesų turi nuosavybės ar bent jau kitokias teisines galimybes disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu. Nepaisant to, UAB „IRSANA“ nesiėmė jokių veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti ir sutiko dalyvauti sandorio schemoje, kai turtas buvo „parduodamas“ dar jo neįgijus. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės nurodyti argumentai neįrodo atsakovės UAB „IRSANA“ nesąžiningumo sudarant Sutartį 2.

Visų pirma, atsakovė UAB „IRSANA“ nėra Sutarties 1, kurios pagrindu atsakovė UAB „Urbanika“ įsipareigojo ieškovei, dalyvė, todėl nežinojo ir neturėjo žinoti Sutarties 1 turinio ir atitinkamai sąlygų. Be kita ko, ir tai, kad UAB „Urbanika“ yra skolinga ieškovei už Turtą.

Antra, atsakovė UAB „Urbanika“ sudarė su atsakove UAB „IRSANA“ Sutartį 2, Notarė tokį sandorį patvirtino, todėl atsakovė UAB „IRSANA“ galėjo pagrįstai manyti, kad Turtas priklausė UAB „Urbanika“ ir apribojimų ar suvaržymų perleisti Turtą nebuvo. Be kita ko, Sutarties 2 pasirašymo metu jokie Turto apribojimai nebuvo registruoti ir viešame registre.

Trečia, Sutartyje 2 UAB „Urbanika“, be kita ko, garantavo, kad: „<...> daiktai neperleisti, neišnuomoti, nesuteikti panaudotai ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas jais, neįkeisti, jie neįnešti į jungtinę veiklą su trečiaisiais asmenimis, nesančiais sutarties šalimis, nėra sudaryti jokie ateities sandoriai dėl jų nuomos, įkeitimo, panaudos, perleidimo ir kt. <...> pardavėjas nėra prisiėmęs daiktų atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti šioje sutartyje ir kliudytų ar darytų negalimu sutarties pasirašymą ir įsipareigojimų pagal ją vykdymą, kad nėra nustatyta jokių nuosavybės teisės apribojimų. Daiktai nėra areštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai ir nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių. Ginčų dėl daiktų teisme bei jų atžvilgiu kitų draudimų, ribojančių nuosavybės teisę į juos nėra“ (7.1.1 papunktis); „<...> visi dokumentai, patvirtinantys pardavėjo nuosavybės teisę į daiktus yra pilnai ir visa apimtimi galiojantys, neginčijami <...> nėra jokių aplinkybių, sietinų su šiais dokumentais, kurioms esant šios sutarties sudarymas būtų negalimas“ (7.1.6 papunktis); „<...> nėra jokių teisinių, administracinių, techninių ar kitokio pobūdžio kliūčių daiktus naudoti, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir (ar) apribojimų, kurie gali turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į šiuos daiktus, nėra jokių įsiskolinimų už daiktus ar susijusių su šiais daiktais“ (7.1.7 papunktis); „<...> šios sutarties sudarymas ir pasirašymas nepažeidžia pardavėjo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų“ (7.1.11 papunktis); „<...> sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių kitų papildomų sutikimų ir leidimų“ (7.1.13 papunktis). Taigi, pasirašant Sutartį 2 atsakovei UAB „IRSANA“ buvo suteiktos garantijos dėl Turtui netaikomų apribojimų, kreditorių teisių nepažeidimo ir kt., kurių realumu, neturėdama kitų objektyvių duomenų, abejoti UAB „IRSANA“ neturėjo pagrindo.

Ketvirta, vien tai, kad Butas 2 ir Sklypo dalis neužilgo po Sutarties 2 sudarymo (t. y. po 12 dienų) buvo perleisti V. B. 2024 m. balandžio 3 d. Sutarties 3 pagrindu, nereiškia UAB „IRSANA“ nesąžiningumo. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad UAB „IRSANA“, sudarydama Sutartį 3 su V. B., siekė pažeisti ieškovės interesus. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju UAB „IRSANA“ direktoriaus pavaduotojas Rapolas Voldemaras paaiškino, jog UAB „IRSANA“ jau 2024 m. sausio mėnesio pradžioje žinojo, kad gaus vieną iš, kaip jie tuo metu manė, UAB „Urbanika“ priklausančių kotedžų kaip atsiskaitymą pagal pirmąją tarpininkavimo sutartį. Jis pats buvo objekte (duomenys neskelbtini), ne mažiau nei 6 kartus, ir matė statybininkų vagonėlyje darbų grafikus ir įvairius užrašus su pavadinimu UAB „Urbanika“, todėl nekilo abejonių, kad statomas objektas priklauso UAB „Urbanika“. Be to, statybose buvo susitikęs su R. R., kuris rodė objektus ir gyrėsi, kad objektai priklauso jam, o kiti bus perleisti atlikus darbus (duomenys neskelbtini). Taip pat minėjo, kad yra pardavęs objektą (duomenys neskelbtini). Taigi, abejonių, jog jiems perleistas kotedžas priklausė UAB „Urbanika“ nebuvo. Dėl šios priežasties dokumentų netikrino. Jau tuo metu jie pradėjo žvalgytis galimo pirkėjo. UAB „IRSANA“ nedavė skelbimų apie parduodamą objektą, nes pirkėja V. B. atsirado iš pažįstamų rato (t. 14, b. l. 311–312). Taigi, iš UAB „IRSANA“ atstovo paaiškinimų galima spręsti, kad jau 2024 m. sausio mėn. UAB „IRSANA“ žinojo apie UAB „Urbanika“ ketinimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsiskaitytu nekilnojamuoju turtu ir jau tada pradėjo ieškoti potencialių pirkėjų, todėl vertinti UAB „IRSANA“ nesąžiningus veiksmus Sutarties 3 sudarymo kontekste nėra jokio pagrindo.

Penkta, tai, kad UAB „Urbanika“, neturėdama nuosavybės teisės į Turtą ir iki Sutarties 1 sudarymo išrašė UAB „IRSANA“ PVM sąskaitą faktūrą dėl Buto 2 pardavimo, priešingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, nėra nesąžiningų UAB „IRSANA“ veiksmų įrodymas. Pirmiau nurodyti ikiteisminiame tyrime duoti UAB „IRSANA“ direktoriaus pavaduotojo Rapolo Voldemaro paaiškinimai apie įvykių seką, jo apsilankymus statybvietėje ir kt., leidžia objektyviai manyti, kad UAB „IRSANA“ niekada nekilo abejonių, jog UAB „Urbanika“ nėra Turto savininke. Tai, kad UAB „IRSANA“ nepatikrino Turto savininko duomenų nepagrindžia jos nesąžiningumo.

Šešta, apeliantės argumentai, kad UAB „IRSANA“, kaip profesionalus verslo subjektas, negalėjo nepastebėti, jog Sutartis 2 sudaroma be realaus piniginio atsiskaitymo, remiantis reikšmingos vertės užskaitymu, kurio ekonominis pagrindas nėra aiškus ir objektyviai patikrinamas, yra paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu. Minėta, kad UAB „IRSANA“ buvo priimtinas tarpusavio skolų įskaitymas ir tai buvo numatyta 2023 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje Tarpininkavimo paslaugų sutartyje (žr. šios nutarties 99 punktą). Taigi, vien tai, kad atsakovės UAB „IRSANA“ ir UAB „Urbanika“ sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kurio pagrindu šalys sudengė savo įsipareigojimus, savaime neįrodo atsakovės UAB „IRSANA“ nesąžiningumo.

Septinta, UAB „IRSANA“ negali būti laikoma nesąžininga vien dėl to, kad nusipirko Turtą iš UAB „Urbanika“, kuri suklastojo Pažymą apie faktinį atsiskaitymą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „IRSANA“ Sutarties 2 sudarymo metu būtų žinojusi apie suklastotą Pažymą.

Aštunta, nors ieškovė teigia, kad UAB „IRSANA“ verčiasi tarptautinių krovinių pervežimo veikla, tačiau byloje pateikti duomenys, jog UAB „IRSANA“, be kita ko, užsiima ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimu (t. 2, b. l. 49).

Devinta, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad UAB „IRSANA“ nesąžiningumą patvirtina tai, jog Turtas buvo įsigytas mažesne nei rinkos kaina. Bylos duomenys patvirtina, kad: 1) ieškovė Sutartyje 1 nustatė turto kainą 600 000 Eur, tačiau kartu įsipareigojo atlikti rangos darbus, kurių vertė 200 000 Eur (žr. Sutarties 1 4.1 papunktį); 2) ieškovė Pareiškimais nurodė, kad UAB „Urbanika“ gali parduoti Turtą už ne mažesnę nei 400 000 Eur kainą; 3) Sutartimi 2 Turtas parduotas už 395 000 Eur. Taigi, pati ieškovė tiek Sutartyje 1, tiek Pareiškimuose nurodė, kad Turto kaina yra 400 000 Eur, todėl teigti, jog UAB „IRSANA“ įsigijo Turtą už mažesnę nei rinkos kaina nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dešimta, ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų, kad UAB „IRSANA“ yra UAB „Urbanika“ akcininkė, naudos gavėja ar, jog jų vadovai būtų susiję giminystės ryšiais.

Vienuolikta, nors apeliantė, siekdama įrodyti atsakovės UAB „IRSANA“ nesąžiningumą, be kita ko, kėlė klausimą ir dėl UAB „IRSANA“ tarpininkavimo paslaugų realumo, tačiau, viena vertus, šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kita vertus, pati apeliantė byloje nepateikė įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, leidžiančių suabejoti tarpininkavimo paslaugų realumu (CPK 178 straipsnis). Taigi, minėti apeliantės pamąstymai yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik prielaidomis, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „IRSANA“, sudarydama Sutartį 2 siekė nesąžiningai įgyti Turtą. Apeliantės argumentai iš esmės paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuo remiantis teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

Ginčo šalims nekeliant klausimo dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo ypatumų, t. y. ieškinio senaties termino ir kreditoriaus reikalavimo apimties, teisėjų kolegija šiais klausimas plačiau nepasisako.

Minėta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetui (žr. šios nutarties 75 punktą). Kadangi pirmiau aptartų argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu būtų galima pripažinti Sutartį 2 negaliojančia actio Pauliana atžvilgiu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį 2. Ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepripažinęs Sutarties 2 negaliojančia, restitucijos klausimą išsprendė Sutarties 1 atžvilgiu. Kadangi Turtas yra atsakovės UAB „IRSANA“ pagal galiojančią Sutartį 2, teismas įvertino, kad šiuo atveju restitucija natūra (turto grąžinimas ieškovei) objektyviai nėra galima, todėl nusprendė taikyti restituciją pinigais, priteisiant ieškovei kompensaciją. Nors ieškovė prašė priteisti 705 200 Eur dydžio kompensaciją, kurią grindė UAB APUS TURTAS parengta Nekilnojamojo turto ataskaita, VĮ Registrų centro Turto vertinimo ataskaitomis, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalėjo gauti, priteisė iš atsakovės UAB „Urbanika“ 504 132,23 Eur (400 000 Eur sutartinė kaina + 104 132,23 Eur PVM dalis).

Taigi, teismas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką (prašant priteisti natūra arba pinigais) iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą, iš atsakovės UAB „Urbanika“ ieškovei priteisiant 504 132,23 Eur. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovei priteistos sumos dydžio bei pritaikytos restitucijos pagrįstumo (žr. šios nutarties 71–72 punktus), o ir nebūtų pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, kadangi remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti Sutartį 2 negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei nuspręsti dėl turto grąžinimo natūra. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų panaikinta Sutartis 2 CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-36-912/2023).

Apeliantė nurodė, jeigu teismas konstatuotų, kad grąžinimas natūra objektyviai negalimas, ieškovės pažeistos teisės turi būti ginamos taikant piniginę kompensaciją, už kurios atlyginimą atsakingi visi žalą sukėlę subjektai solidariai, t. y. atsakovė UAB „Urbanika“, Notarė ir VĮ Registrų centras. Apeliantės vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių aplinkybes šių asmenų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai (tvirtinant ir registruojant sandorius, kuriais buvo įgyvendinta kreditoriaus teises pažeidžianti schema), žala, priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė, be kita ko, reikalauja piniginę kompensaciją priteisti ne tik iš atsakovės UAB „Urbanika“, bet ir solidariai iš Notarės bei VĮ Registrų centro, toliau vertins ir pasisakys tiek dėl Notarės, tiek dėl VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės.

Dėl Notarės civilinės atsakomybės

Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, galioja bendroji pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žalos (CK 6.263 straipsnis). Notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės ypatumų, yra išaiškinęs, kad kiekvieno notaro užduotis – atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus, vykdant viešąją funkciją – teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimą. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Todėl notaras yra civilinių santykių teisėtumo bei stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Siekdamas išvengti neteisėtų sandorių sudarymo bei kartu užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą, notaras, tvirtindamas sandorius, privalo būti maksimaliai atidus. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi ir specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 68 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019, 32 punktas).

Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-173-798/2021, 23 punktas; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-330/2024, 68 punktas).

Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019, 21 punktas).

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 70 punktas; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019, 22 punktas). Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-173-798/2021, 32 punktas).

Remiantis nurodyta teismų praktika dėl notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto, jo atsakomybės sąlygų taikymo (žr. šios nutarties 121–124 punktus), darytina išvada, kad bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą. Atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nė vienos iš keturių privalomųjų notaro civilinės atsakomybės sąlygų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos keturios Notarės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (profesinės pareigos neįvykdymas ir aplaidumas), žala (ginčijamo Turto neteisėtas perleidimas), kaltė (neapsižiūrėjimas ir nepagrįstas neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir Notarės neteisėtų veiksmų. Notarė, tvirtindama ginčijamą Sutartį 2, atliko ne viską, ko iš jos yra reikalaujama, nes matė ir žinojo, jog Sutarties 2 sudarymo metu BUAB „Urbanika“ kitame notarų biure rengė Turto pardavimo procedūras, tačiau neatliko veiksmų, siekdama nustatyti kokios tai procedūros ar informuoti tokį notarą apie jos planuojamą tvirtinti sandorį. Be to, Notarė nesiaiškino, ar pagal Sutartį 2 buvo atsiskaityta ir tai patvirtina jos pačios 2024 m. spalio 1 d. apklausos protokolas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Visų pirma, nagrinėjamu atveju 2024 m. kovo 22 d. Notarė patvirtino UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ sudarytą Sutartį 2, kuria UAB „Urbanika“ pardavė UAB „IRSANA“ Turtą. Sutarties 2 4.2 papunktyje šalys patvirtino, kad pardavimo kaina yra sumokėta pagal pardavėjos (UAB „Urbanika“) ir pirkėjos (UAB „IRSANA“) Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pasirašytą 2024 m. kovo 21 d. Šalys patvirtino, kad Sutartis 2 yra šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta (t. 1, b. l. 27–44). Be to, kaip matyti iš 2024 m. spalio 1 d. liudytojo apklausos protokolo, Notarė dėl Sutarties 2 tvirtinimo aplinkybių buvo apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė paaiškino, kad: iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, jog Sutartimi 2 perduodamam Turtui buvo pritaikyti apribojimai dėl įsiskolinimo ieškovei; Notarė išaiškino R. R., kad dėl Sutarties 2 atsiskaitymo pakeitimo (dalies sumokėjimo ir pan.) reikia kreiptis pas tą patį notarą, kuris tvirtino jų sandorį; po kurio laiko R. R. kreipėsi į Notarę nurodydamas, jog ši ruoštų Turto pardavimo sandorį, nes jokių apribojimų Turtui nebėra; Notarė nesiaiškino atsiskaitymo aplinkybių, tik nurodė padėjėjai parengti sandorį ir atlikti duomenų patikslinimą; tuomet Nekilnojamojo turto registre apribojimų Turtui nebebuvo; R. R. Notarei pateikė tarpusavio skolų užskaitymo aktą; kadangi visi dokumentai buvo tvarkingi, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis už Turtą buvo atsiskaityta (pagal Sutartį 1), kliūčių patvirtinti Sutartį 2 nebuvo (t. 14, b. l. 313–314). Taigi, nurodytų aplinkybių visuma bei Notarės paaiškinimai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad Notarė, įvertinusi Sutartyje 2 nurodytą atsiskaitymo už Turtą faktą, taip pat nustačiusi, kad jokių apribojimų Turto perleidimui viešame registre nebeliko, jog šalys viena kitai pretenzijų nereiškė ir sudaryta Sutartis 2 atitiko jos šalių valią, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo nuspręsti apie jos neteisėtus veiksmus netinkamai atliekant profesinę pareigą.

Antra, kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Notarei turėjo kelti abejonių Sutarties 2 teisėtumas ir šalių atsiskaitymo realumas vien dėl to, jog BUAB „Urbanika“ turėjo įsiskolinimą už Turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre registruotiems duomenims yra taikoma teisingumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.262 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Notarė, Sutarties 2 tvirtinimo metu įvertinusi Nekilnojamojo turto registre registruotą atsiskaitymo už Turtą faktą, neturėjo pagrindo abejoti Sutarties 2 teisėtumu ir atitinkamai vertinti sandorio šalių atsiskaitymo aplinkybių. Juolab kad pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir Sutartyje 1 nenumatė Pažymos apie visišką atsiskaitymą notarinės formos. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad Notarė nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų ir buvo neatidi ar nepakankamai rūpestinga.

Teismų praktikoje nurodyta, kad jokie teisės aktai ir teismų praktika neįpareigoja notaro atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, rinkti įrodymus savo iniciatyva arba reikalauti, jog tokius įrodymus pateiktų sutarties šalys), siekiant įsitikinti, kad šalys iš tiesų tinkamai viena su kita atsiskaitė. Vien aplinkybė, kad notarė patvirtino šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį jų nurodytais pagrindais, įsitikinusi tikrąja šalių valia, nors jai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie šalių tarpusavio atsiskaitymą, negali būti vertintina kaip pačios notarės neteisėti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-173-798/2021, 26 punktas). Taigi, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ VĮ Registrų centrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tarpusavio atsiskaitymą, nesudaro pagrindo spręsti, jog Notarė atliko neteisėtus veiksmus.

Trečia, vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo žyma apie duomenų tikslinimą (Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaras L. Žukas rengė notarinius veiksmus su tuo pačiu Turtu), savaime nereiškia, jog yra kilęs ginčas dėl Turto, atitinkamai nekilo poreikis ir stabdyti Turto pardavimo procedūras. Apeliantė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad žyma apie duomenų tikslinimą nuo 2024 m. kovo 8 d. teisiškai eliminavo galimybę tvirtinti Sutartį 2, nepateikė, o vien subjektyvūs argumentai nelemia, jog Notarė veikė akivaizdžiomis rizikos aplinkybėmis, nesiimdama papildomų veiksmų joms pašalinti ir taip pažeidė profesinio atidumo, rūpestingumo ir teisėtumo principus. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato notaro pareigos susisiekti su kitu notaru, aiškintis, kokius veiksmus jis atlieka, gauti kito notaro „leidimą“ tvirtinti sandorį. Taigi, vien tai, kad Sutarties 2 sudarymo metu kitame notaru biure buvo atliekamos procedūros, susijusios su Turtu, savaime neįrodo Notarės veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Notarės neteisėti veiksmai, kaltė bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatytos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Notarė nagrinėjamoje situacijoje privalo ieškovei atlyginti jos prašomą žalą (kompensaciją) solidariai su BUAB „Urbanika“.

Dėl VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės

CK 6.271 straipsnis reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą – jame įtvirtinta griežtoji valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas). Taigi viešiesiems subjektams, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, kurios pažeidimas gali lemti civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2025, 24 punktas).

CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas specialus viešosios atsakomybės institutas, skirtas atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektas, institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti viešosios teisės subjektų (valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų), įgyvendinančių valdžios funkcijas, veiksmai. Šie teisiniai santykiai grindžiami valdžios ir pavaldumo (subordinacijos), o ne subjektų lygiateisiškumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2025, 25 punktas).

VĮ Registrų centras yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Valstybės įmonės Registrų centro įstatų, patvirtintų 2022 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-899 1 straipsnio redakcija, galiojusi Sutarties 2 sudarymo metu), todėl civilinė atsakomybė jam kyla CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Urbanika“, atstovaujama R. R., 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti Sutarties 1 pagrindu įregistruotus juridinius faktus – apribojimą valdyti, naudoti nekilnojamąjį daiktą ir (arba) juo disponuoti ir įsiskolinimą už įsigytą turtą (t. 1, b. l. 26). Kartu su prašymu pateikė 2024 m. kovo 18 d. Pažymą „Apie visišką atsiskaitymą“, kurioje nurodyta, kad ieškovė patvirtina, jog atsakovė BUAB „Urbanika“ už Sutartyje 1 nurodytą Turtą atsiskaitė ir ieškovė pretenzijų atsakovei BUAB „Urbanika“ dėl atsiskaitymo pagal Sutartį 1 neturi. VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 20 d. sprendimu BUAB „Urbanika“ prašymas patenkintas – juridiniai faktai išregistruoti. 2025 m. gegužės 12 d. Specialisto išvada patvirtino, kad Pažyma buvo suklastota skaitmeninio montažo būdu (t. 12, b. l. 80–83).

Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ Registrų centras neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra teisinio pagrindo jai taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl registro tvarkytojo kompetencijos ribų, t. y. kad registro tvarkytojo kompetencijai priklauso pareiga tirti nuosavybės teisės pasikeitimo pagrindą ir jo įforminimą. Šiuo atveju dokumentas, kurio pagrindu buvo panaikintas esminis disponavimo Turtu apribojimas nebuvo autentiškas ir negalėjo sukelti teisinių padarinių. Be to, registro tvarkytojui buvo pateiktas ne originalus dokumentas, o tik atspausdinta Pažymos kopija, iš kurios matyti kompiuterinės programos pagalba perkelto parašo atvaizdas ir akivaizdus parašo vietos išblukimas, būdingas skaitmeniniu būdu nukopijuotam parašo vaizdui. Tokie požymiai nereikalavo specialių ekspertinių žinių ar sudėtingo tyrimo. Vizualiai buvo matyti, kad pateiktas dokumentas nėra originalas, o tik jo kopija, todėl jau vien ši aplinkybė VĮ Registrų centro darbuotojui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl dokumento patikimumo ir jis privalėjo bent minimaliai įvertinti dokumento formą ir kilmę bei pareikalauti pateikti originalų dokumentą, kuris patvirtintų atsiskaitymo faktą. Nekilnojamojo turto disponavimo apribojimų išregistravimas spausdintos dokumento kopijos, o ne originalo pagrindu nėra leidžiamas, todėl VĮ Registrų centrui neatlikus net minimalaus pateiktos Pažymos įforminimo vertinimo – neįvertinus, ar pateiktas dokumentas yra originalas, ar spausdinta kopija, o jeigu kopija – ar joje esantis parašas yra tikras ar kompiuterinės programos pagalba perkeltas atvaizdas – buvo padaryti aplaidūs ir civilinės teisės prasme neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą, registro tvarkytojas atsisako Nekilnojamojo turto registro objektą registruoti Nekilnojamojo turto registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos.

Nors apeliantė teigia, kad VĮ Registrų centras turėjo atsisakyti registruoti prašymą, nes šio forma neatitiko įstatymų ir sandorio šalių nustatytos formos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju Sutartyje 1 šalys susitarė, kad pirkėjai (BUAB „Urbanika“) nustatyta tvarka atsiskaičius pagal Sutartį 1, pardavėja (ieškovė) privalo per 10 darbo dienų išduoti pirkėjai (BUAB „Urbanika“) Pažymą apie šios visišką atsiskaitymą. Sutarties 1 5.3 papunktyje nurodyta, kad pažyma apie BUAB „Urbanika“ visišką bei tinkamą atsiskaitymą neturi būti tvirtinama notariškai. Taigi, Pažyma buvo iš esmės pateikta tinkamos formos (rašytinės, bet ne notarinės), t. y. tokios, kuri buvo numatyta ir su kuria sutiko pati ieškovė sudarytoje Sutartyje 1. Be to, Pažymoje buvo nurodyti nekilnojamąjį turtą identifikuojantys duomenys, kurie buvo teisingi, todėl VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu vertinti, kad Pažyma neatitiko įstatymo ar sandorio šalių nustatytos formos ir atitinkamai tuo pagrindu atsisakyti išregistruoti juridinius faktus.

Apeliantė teigia, kad vizualiai buvo galima matyti, jog pateiktas dokumentas nėra originalas, o tik jo kopija, nes dokumente buvo matomas kompiuterinės programos pagalba perkelto parašo atvaizdas ir akivaizdus parašo vietos išblukimas, būdingas skaitmeniniu būdu nukopijuotam parašo vaizdui. Apeliantės vertinimu, tokie požymiai nereikalavo specialių ekspertinių žinių ar sudėtingo tyrimo, todėl jau vien ši aplinkybė VĮ Registrų centro darbuotojui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl dokumento patikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu vien „parašo vietos išblukimas“ savaime neleido VĮ Registrų centro darbuotojui nuspręsti ir atpažinti, kad pateikta Pažyma nėra originali, suklastota ar kt. Priešingai, iš byloje pateiktos Specialisto išvados matyti, kad „<...> tiriant naudotas mikroskopas Nikon SMZ1000 (didinimas 80 kartų), vaizdo spektro komparatorius VSC8000 <...>“ „Ieškant montažo požymių, buvo tiriamas tiek skaitmeninis dokumento vaizdas kompiuterio monitoriuje, tiek pateiktos popierinės kopijos bei skirtingais LTEC spausdintuvais išspausdinti skaitmeninės kopijos papildomi eksperimentiniai pavyzdžiai. Pagal įvairius galimus dokumentų montažo požymius buvo lyginama apatinė dokumento dalis – vardo, pavardės, parašo, spausdintinės linijos ir žemiau esančio teksto „(Vardas, pavardė, parašas)“ sritis – su aukščiau esančia likusia dokumento dalimi. Tiriant nustatyti tokie nurodytų tarpusavyje lyginamų dokumentų dalių skirtumai: skirtingas vaizdo glaudinimas skaitmeniniuose vaizduose – smarkiai padidinus skaitmeninį vaizdą (800 proc. ir daugiau) matomas skirtingas išryškėjusios pikselinės struktūros vaizdas tiek greta ženklų, tiek ir labiau nutolusiose tuščiose lapo vietose, taip pat matyti, kad štrichų kraštai apatinės dalies spausdintiniuose ženkluose yra labiau iškraipyti, o ženklų viršutinį dalies forma plokštesnė; tirti pateiktose išspausdintose popierinėse kopijose ir išspausdintuose eksperimentiniuose pavyzdžiuose matoma skirtinga raidžių, jų diakritinių elementų, skiriamųjų ženklų forma, pavyzdžiui, skiriasi raidės „r“ viršutinio elemento forma, raidės „š“ diakritinio elemento forma, raidžių užkirčiai (skiriasi jų galų forma, nuolydžio kampas), taškų, kablelių forma; taip pat matyti, kad teksto „(Vardas, pavardė, parašas)“ raidžių viršutinė dalis yra plokštesnė <...>“ (t. 12, b. l. 80–81). Taigi, parašo identifikavimas ir originalumo nustatymas reikalavo tiek specialios technikos, tiek specialių žinių, todėl vien subjektyvūs apeliantės pamąstymai apie tai, kad VĮ Registrų centro darbuotojas galėjo objektyviai nustatyti parašo neoriginalumą iš to, jog parašas buvo išblukęs, nevertintinas kaip pagrįstas.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad VĮ Registrų centras neatliko net minimalaus Pažymos formos ir autentiškumo įvertinimo. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (aktuali redakcija, galiojusi juridinių faktų išregistravimo metu) 29 punkte numatyti VĮ Registrų centro veiksmai įregistruojant, išregistruojant Nekilnojamojo turto registro objektą arba keičiant jo duomenis, kurie, be kita ko, apima ir registro tvarkytojui pateikto prašymo įregistruoti, išregistruoti registro objektą arba pakeisti jo duomenis, registro dokumentų, registro duomenų ir registro objekto duomenų įvertinimą (29.1 papunktis). Minėta, kad atsakovės BUAB „Urbanika“ vadovas R. R. 2024 m. kovo 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas išregistruoti juridinius faktus pagal pateiktą Pažymą. R. R., būdamas BUAB „Urbanika“ vadovas ir atitinkamai Sutarties 1 šalis, turėjo teisę pateikti tokį prašymą, todėl VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo nepriimti tokio prašymo dėl juridinių faktų išreikalavimo. Priėmęs BUAB „Urbanika“ prašymą VĮ Registrų centras įvertino, kad pagal Sutarties 1 5.3 papunkčio nuostatas Pažymai šalių susitarimu netaikoma notarinė forma, taip pat patikrino ir identifikavo Turtą, nurodytą Pažymoje. Taigi, VĮ Registrų centrui nustačius, kad pateiktas dokumentas atitinka esminius formos reikalavimus, o pateikti duomenys yra teisingai, neturėjo pagrindo pagal BUAB „Urbanika“ pateiktą Pažymą atsisakyti išregistruoti juridinius faktus.

Be to, VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (be kita ko), VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-442/2019, 28 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020, 75 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, bei įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017). Tačiau, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1281-463/2026, 50 punktas).

Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. šios nutarties 150 punktą) leidžia daryti išvadą, kad VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje yra griežtai saistomas jo veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir veikia tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. VĮ Registrų centras gali tik patikrinti pateiktus duomenis, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, tačiau nesprendžia ginčų dėl pačios daiktinės teisės (ne)egzistavimo. VĮ Registrų centras atsako tik už tai, ar jo įrašyti duomenys yra teisingi, t. y. atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o ne už tai ar pateikti duomenys (pvz., apie nekilnojamąjį turtą) yra teisingi, nes už tai atsakingas šiuos duomenis pateikęs asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad juridiniai faktai buvo išregistruoti suklastos Pažymos pagrindu, neleidžia daryti išvados dėl VĮ Registro centro neteisėtų veiksmų, taip pat nėra pagrindo teigti, jog VĮ Registro centro veiksmai neatitiktų rūpestingumo ir apdairumo kriterijų. Ieškovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – VĮ Registro centro neteisėtų veiksmų ar aplaidumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro civilinė atsakomybė netaikytina. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad VĮ Registrų centras privalo ieškovei atlyginti jos prašomą žalą (kompensaciją) solidariai su BUAB „Urbanika“.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino actio Pauliana taikymo sąlygas, Notarės ir VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės sąlygas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „IRSANA“, Notarė ir trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, tiek atsakovė UAB „IRSANA“, tiek Notarė, tiek trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Atsakovė UAB „IRSANA“ pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 535,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė UAB „IRSANA“ sumokėjo 2026 m. gegužės 11 d. nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (5 536,75 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 526,80 Eur × 1,3 = 3 284,84 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys nesinaudojo atitinkamos srities ekspertų paslaugomis, tačiau kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus bylinėjimosi procese, taip pat byloje spręstinų klausimų pobūdį (byloje nagrinėjami sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas, sprendžiamas Notarės ir VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės klausimas) ir apimtis (visą elektroninės bylos medžiagą sudaro 17 tomų; pateikti keturi atsiliepimai į apeliacinį skundą), tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama daugiau nei du metus laiko (ieškinys pateiktas 2024 m. balandžio 24 d.), konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, be to, didelės apimties, joje gausu faktinių aplinkybių, o tai neabejotinai lėmė darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kai teismas gali priteisti daugiau išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „IRSANA“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra proporcingos, atitinkančios bylos sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl yra pagrindas priteisti atsakovės UAB „IRSANA“ patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš ieškovės atsakovei UAB „IRSANA“ 5 535,75 Eur.

Notarė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą Notarė sumokėjo 2026 m. kovo 18 d. nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2 000 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 427,60 Eur × 1,3 = 3 155,88 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir bylos vedimas apeliacinėje instancijoje. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sumokėjo 2025 m. lapkričio 13 d. mokėjimu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2 541 Eur Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 387 Eur × 1,3 = 3 103,10 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pripažinta kaip pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, didelės apimties (žr. šios nutarties 162 punktą), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš ieškovės 2 541 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“, juridinio asmens kodas 304142434 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IRSANA“, juridinio asmens kodas 124560631, 5 535,75 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“, juridinio asmens kodas 304142434, atsakovei notarei Danguolei Bieliūnaitei 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“, juridinio asmens kodas 304142434, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, 2 541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta PikelienėAsta RadzevičienėŽilvinas Terebeiza