Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-10175-1244/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-16
Bylos Nr.: I1-10175-1244/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00497-2025-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Justina Nasutavičienė
Pareiškėjas: E. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-10175-1244/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00497-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Justina Nasutavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo E. S. patikslintas skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. birželio 2 d., pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė išsimaudyti užtikrinant privatumą, nes dušo patalpos buvo be sienelių ir užuolaidų, nebuvo persirengimo patalpų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas buvo nužiūrinėjamas kitų nuteistųjų, negalėjo palaikyti tinkamos kūno higienos, negalėjo dušinėse persirengi švariais rūbais. Dušo patalpose nebuvo pildomi šampūno bei skysto muilo dozatoriai.

2.2. Kai buvo laikomas užrakintose patalpose, pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė nueiti į koplyčią ir pas kunigą, pareiškėjas turėjo melstis kameroje kitų nuteistųjų akivaizdoje. Dėl to pareiškėjas ne kartą buvo užgauliojamas, sulaukdavo pašaipų ir grasinimų iš kitų asmenų.

2.3. Pareiškėjas jautė baimę pareigūnams, nes buvo perspėtas, kad jeigu skųsis dėl kalinimo sąlygų, bus uždarytas į vienutę. Dėl šių grasinimų pareiškėjas bijojo kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2.4. Miegant kandžiodavo blakės, dėl įkandimų pareiškėjas jausdavo skausmą, negalėdavo užmigti. Lovose, maiste, rūbuose gyveno tarakonai, tai sukeldavo šleikštulį, pažeminimo jausmą, depresiją ir net norą nusižudyti, nes kalinimo sąlygos atrodė nepakeliamos. Pareiškėjas patyrė psichologinius ir emocinius sukrėtimus, dėl to lankydavosi pas psichologus. Pareiškėjas taip pat lankydavosi pas medikus, kadangi būdavo sukandžiotas, viską niežtėdavo.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į administraciją su prašymais, kad jam būtų leista išsimaudyti ir persirengti kitu laiku, kai nėra kitų nuteistųjų, tačiau pareiškėjui būdavo atsakoma, kad tai yra neįmanoma ir kad jis turės naudotis dušu su visais nuteistaisiais. Taip pat pareiškėjui nebuvo suteiktos geresnės sąlygos dėl esančių tarakonų ir blakių, nes jie buvo visame kalėjime. Iš medikų pareiškėjas gaudavo tik tepalus, kurie padėdavo gydyti nuo parazitų atsiradusias žaizdas.

2.6. Buvo pažeista pareiškėjo teisė pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, nes su pareiškėju buvo elgiamasi nežmoniškai, pareiškėjas buvo daug kartų pažemintas, aplinkiniai su pareiškėju elgėsi kaip su atskirtuoju ir jo bijodavo. Visa tai prisiminus pareiškėją apima panikos ir paranojos jausmas, dėl to skundą pareiškėjas pateikė tik po 3 metų, kadangi buvo giliai sužlugdytas, pareiškėjui visa tai buvo per sunku atsiminti.

2.7. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, taigi ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

2.8. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino, nes dėl sukrėtimo ir dėl baimės pareigūnams ir dėl grasinimų pareiškėjas negalėjo skundo pateikti anksčiau.

Atsiliepimas

3. Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokit tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas iš esmės nepateikia pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl Tarnyba prašo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą ginčo laikotarpiui nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo 14 d.

3.2. Dėl privatumo dušo patalpose nurodo, kad nuteistieji naudojosi bendro naudojimo dušine, kurioje buvo įrengta 12 dušo galvučių, išdėstytų ne priešingose sienose. 2022 m. vasario mėnesį Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje buvo įrengtos pertvaros. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-344, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistieji buvo iškeldinti, bendrųjų dušinių patalpos šiuo metu nėra eksploatuojamos ir negyvenamos (išneštas inventorius, išmontuoti pertvarų elementai), todėl nėra galimybės pateikti bendrojo naudojimo dušinių fotonuotraukų. Dušinėse dozatoriai buvo pildomi pagal poreikį, tačiau patys nuteistieji juos dažnai gadindavo, sulaužydavo, o Turto valdymo skyrius juos keisdavo, taisydavo.

3.3. Tarnybos Turto valdymo skyrius ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų/prašymų dėl dušuose neužtikrinto privatumo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.

3.4. Dėl persirengimo kambario įrengimo nurodo, kad teisės aktai nenumato atskiros persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose dušų patalpose. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliais visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiuo aspektu nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Teisės aktai nenumatė nei atskiros persirengimo patalpos, nei persirengimo kabinų įrengimo, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl to, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų, o Tarnyba to neužtikrino. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušo patalpomis.

3.5. Dėl pareiškėjo argumentų dėl nesudarytos galimybės lankytis koplyčioje ir susitikti su kunigu nurodo, kad 2022 metais nuteistieji turėjo galimybę lankytis koplyčioje pagal bendrąjį grafiką. Taip pat nuteistieji galėjo apsilankyti koplyčioje konkretų apsilankymo laiką suderinę su kuruojančiu ir lydėsiančiu dinaminės apsaugos pareigūnu.

3.6. Dėl pareiškėjo argumentų apie pataisos įstaigoje esančius kenkėjus nurodo, kad 2020 m. kovo 9 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau -UAB) „Utenos deratizacija“, kuri atliko kenkėjų kontrolės paslaugas. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Tarnybos Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie, pastebėję parazitus, nedelsiant apie tai pranešdavo atsakingam darbuotojui ir UAB „Utenos deratizacija“. Pažymi, kad jeigu pareiškėjo skundžiamose patalpose nebuvo atlikti graužikų ir nariuotakojų naikinimai, tai reiškia, jog tam nebuvo jokio poreikio, t. y., patalpose nebuvo nei graužikų, nei nariuotakojų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas, sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi nuolat.

3.7. Tarnyba imasi visų įmanomų priemonių siekiant išvengti parazitų, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę ir minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrint savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Pažymi, kad pareiškėjo minimi kenkėjai gyvenamosiose patalpose gali apsigyventi kai tam yra palankios sąlygos. Tik gyvenamų patalpų palaikoma nuolatinė švara gali padėti išvengti minimų kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemones), prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugos. Pagal pareiškėjo 2025 m. balandžio 11 d. medicininį pažymėjimą, asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo sukančius blakėms skundžiamu laikotarpiu.

3.8. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė išgyvenimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Tarnyba veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjas nenurodo kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp Tarnybos veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir neigiamų išgyvenimų, pablogėjusios psichologinės būklės, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti nežmoniškos sąlygos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nesikreipė. Tarnybos nuomone, nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

3.9. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

4. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į Tarnybos atsiliepimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl kenkėjų daug kartų kreipėsi į administraciją, tačiau gaudavo atsakymus, kad blakės ir tarakonai yra naikinami, tačiau po kenkėjų naikintojų blakės tik suaktyvėdavo ir dar labiau puldavo, jų išnaikinti yra neįmanoma, kadangi grindys, baldai, sienos yra medinės, šie parazitai juose ir gyvena. Dėl parazitų naikinimo kas dvi savaites tekdavo gyventi chemikalų kvapu atsiduodančiose patalpose, kas taip pat kenkdavo sveikatai. Pareiškėjas nurodo, kad daug kartų kreipėsi į administraciją su prašymais perkelti jį į kitas patalpas, kur nėra parazitų, tai buvo padaryta tik vieną kartą, tačiau tada kalinimo sąlygos tik dar labiau pablogėjo. Pareiškėjo teigimu, dėl patalpose esančių kenkėjų buvo keliama didelė grėsmė užsikrėsti nepagydoma liga, pvz., ŽIV, AIDS, Hepatitu. Pareiškėjas nurodo, kad Konvencijos 3 straipsnyje nenumatytas joks senaties terminas ir kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

5. 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti, ar neturtinę žalą jis sieja su kalinimo sąlygomis konkrečiai Pravieniškių 1-ajame kalėjime (vadinasi, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. balandžio 25 d. ir nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. birželio 2 d.), ar su kalinimo sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje (vadinasi, už visą laikotarpį, kurį pareiškėjas ir nurodo savo skunde – nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. birželio 2 d.). Taip pat teismas pastebėjo, kad pareiškėjas savo skundo argumentus dėl sąlygų lankytis koplyčioje nesudarymo, sieja su laikotarpiu „kai buvo laikomas užrakintose patalpose“, todėl pareiškėjas įpareigotas patikslinti, ar toks laikotarpis susiklostė pareiškėjo kalinimo Pravieniškių 1-ajame kalėjime ar Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu.

6. 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas pateikė patikslinimus. Nurodė kad patikslina aplinkybes dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, kuriame nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. balandžio 25 d. ir nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Į koplyčią, pareiškėjo teigimu, nebuvo galimybė suteikta nueiti visą skundžiamą laiką nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. birželio 2 d.

7. Tarnyba 2025 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje koplyčia buvo pašventinta ir pradėjo veikti 2021 m. gruodžio 23 d. Grafikas melstis nebuvo sudaromas, nes koplyčios patalpa nebuvo rakinama nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Koplyčioje buvo įrengtas pakankamas vietų skaičius, todėl atlikti religines apeigas galėjo visi norintys nuteistieji. Nuteistieji visais atvejais atlikti religines apeigas, suderintu laiku, galėjo ir tebegali atlikti jų būriuose esančiose neutraliose, poilsiui skirtose patalpose. Akcentavo, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise. Šiuo atveju, kadangi nėra nustatyta aplinkybių, kad įstaigos administracija, pareiškėjui išreiškus valią atlikti religines apeigas, neužtikrino tokios galimybės, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas.

8. Žodinio posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad jo kalinimo Pravieniškių 1-ajame kalėjime metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais, nes juose nebuvo jokių užuolaidų, todėl buvo labai nemalonu praustis kartu su kitais vyrais, tai kėlė pareiškėjui stresą. Akcentavo, kad kalėjimo patalpose buvo blakių ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad kalėjimo administracija vis kviesdavo parazitų naikintojus, tačiau tai negelbėjo. Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, jis buvo tiesiog kankinamas blakėmis, kurios sukandžiojo visą kūną, žymės likę iki šiol. Taip pat nurodė, kad už netinkamas kalinimo sąlygas neprašo didelės pinigų sumos – yra paskaičiavęs panašiai po 10 Eur už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną, atsižvelgiant į kalinimo laikotarpį, panašiai ir gaunasi 3 000 Eur suma. Teismo paprašytas patikslinti skundo argumentus dėl nesudarytos galimybės lankytis koplyčioje, pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje su tokiomis kliūtimis nesusidūrė – galėjo lankytis koplyčioje kada panorėjęs. Tuo tarpu Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo sudarytas lankymosi koplyčioje grafikas, taigi, pareiškėjui nebuvo leidžiama koplyčioje lankytis pagal poreikį (pvz., kasdien). Teismo paprašytas patikslinti, ar yra kreipęsis su prašymu leisti lankytis koplyčioje ne grafike nustatytu laiku, pareiškėjas nurodė, kad nuolat to prašydavo žodžiu, tačiau ne visuomet buvo leidžiama.

Žemesnės instancijos teismas

9. 2025 m. spalio 3 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nustačius, kad pareiškėjas nenurodė kiek kartų ginčo laikotarpiu jam buvo sudaroma galimybė naudotis dušu, t. y., ar pareiškėjui galimybė naudotis dušu buvo sudaroma teisės aktuose nustatyta tvarka, ar dažniau. Šių aplinkybių nenurodė ir Tarnyba. Nesant šių duomenų teismas negalėjo nustatyti kaip nagrinėjamu atveju buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų bei atitinkamai šiuo aspektu įvertinti pareiškėjo reikalavimo.

10. Atnaujinus bylos nagrinėjimą Tarnyba pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šias aplinkybes:

10.1. Naudojimosi dušu apskaita nebuvo vedama, todėl Tarnyba neturi duomenų apie tai, kiek kartų pareiškėjas naudojosi dušu. Vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu jis galėjo naudotis 2 kartus pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčio reikalavimus;

10.2. Pagal Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. spalio 24 d. pažymą Nr. LV-70939 „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“, pareiškėjas naudojosi bendrojo naudojimo dušine, kurioje buvo įrengta 12 dušo galvučių. Dušinėje 2022 m. vasario mėn. buvo įrengtos pertvaros. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-344 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pakeitimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą plano pakeitimo“, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus nuteistieji buvo iškeldinti. Buvusios pirmojo sektoriaus bendrųjų dušinių patalpos dabar nėra eksploatuojamos ir negyvenamos, išneštas inventorius, pertvaros demontuotos, todėl nėra galimybės pateikti dušinės fotonuotraukų.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šias aplinkybes:

11.1. dušai buvo įrengti prie trijų dušo patalpos sienų. Dušo patalpoje nebuvo jokių sienelių ir užuolaidų;

11.2. pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino dėl pareiškėjo minimalių žinių stokos, taip pat dėl to, nes buvo įbaugintas kreiptis į teismą;

11.3. pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė 2 kartus per savaitę naudotis dušu, pagal sudarytą grafiką dušu galėjo naudotis vieną kartą per savaitę, pasinaudoti dušu buvo suteikta viena valanda, per kurią dušu naudojosi apie 50-60 žmonių. Nebuvo persirengimo kambario.

1. 3.1

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų.

13. Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės ginčo laikotarpiui aktualios aplinkybės:

13.1. 2025 m. balandžio 4 d. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“ Nr. RV-22-2031 duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 6 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje 1-ajame sektoriuje.

13.2. 2020 m. kovo 9 d. iki reorganizacijos veikusi įstaiga – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (šiuo metu – Pravieniškių kalėjimas) ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-41. Sutartyje nustatyta, kad paslaugos turi būti teikiamos 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo sektorių gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose du kartus per mėnesį ir papildomai esant poreikiui iki bus išpirkta sutartis. 2022 m. kovo 21 d. atliktų paslaugų akto, 2022 m. balandžio 4 d. atliktų paslaugų akto, 2022 m. gegužės 9 d. atliktų paslaugų akto ir 2022 m. gegužės 23 d. atliktų paslaugų akto duomenimis, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose 1-ajame sektoriuje buvo atliktos patalpų monitoringo, deratizacijos, dezinfekcijos paslaugos.

13.3. 2022 m. sausio 6 d. patvirtintas trečiojo sektoriaus klubo patalpų, bibliotekos lankymo grafikas Nr. 63-51, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 29 d., kada, Tarnybos duomenimis, pareiškėjas bausmę atliko 5 būrio 4 patalpoje, pareiškėjas trečiojo sektoriaus klubo patalpose esančioje koplyčioje galėjo lankytis pirmadieniais-penktadieniais nuo 10.30 iki 11.00 val. ir nuo 15.30 iki 16.00 val., taip pat šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis nuo 11.00 iki 11.45 val. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 29 d. iki balandžio 25 d. ir nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. birželio 2 d., kada pareiškėjas bausmę atliko 1 būrio 8 patalpoje, pareiškėjas koplyčioje galėjo lankytis pirmadieniais-penktadieniais nuo 9.30 iki 10.30 val. ir nuo 15.00 iki 15.30 val., taip pat šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis nuo 8.40 iki 11.00 val. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. pareiškėjas bausmę atliko Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

13.4. 2025 m. balandžio 7 d. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos „Dėl nuteistojo E. S.“ Nr. RV-22-2056 duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 2 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir neigiamų išgyvenimų, pablogėjusios psichologinės būklės, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo nesikreipė.

13.5. 2025 m. balandžio 8 d. Tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymos apie pareiškėjo skundus/prašymus duomenimis, E. S. nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 2 d. bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Nuteistieji naudojosi bendrojo naudojimo dušine, kurioje buvo įrengta 12 dušo galvučių, išdėstytų ne priešingose sienose: prie išilginės patalpos sienos - 7 galvutės, prie skersinės - 5 galvutės. 2022 m. vasario mėnesį 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje įrengtos pertvaros. Bendrųjų dušinių patalpos šiuo metu nėra eksploatuojamos ir negyvenamos (išneštas inventorius, išmontuoti pertvarų elementai), todėl nėra galimybės pateikti bendrojo naudojimo dušinių fotonuotraukų. Turto valdymo skyrius minimu laikotarpiu nėra gavęs nuteistojo E. S. skundų/prašymų dėl dušuose neužtikrinto privatumo.

13.6. 2025 m. balandžio 11 d. medicininio pažymėjimo Nr. 71237 duomenimis, pareiškėjas nėra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo sukandus blakėms laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 2 d.

13.7. 2025 m. spalio 24 d. Tarnybos turto valdymo skyriaus pažymos „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“ duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 2 d. bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame sektoriuje. Nuteistieji naudojosi bendrojo naudojimo dušine, kurioje buvo įrengta 12 dušo galvučių, kurių išdėstymas matomas iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo bylos (Išraše matyti, kad 5 dušo galvutės įrengtos prie vienos sienos, 7 dušo galvutės įrengtos prie kitos sienos). Dušinėje 2022 m. vasario mėn. pirmojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse buvo įrengtos pertvaros. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-09-26 įsakymu Nr. V-344 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pakeitimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą plano pakeitimo“, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus nuteistieji buvo iškeldinti. Buvusios Pirmojo sektoriaus bendrųjų dušinių patalpos dabar nėra eksploatuojamos ir negyvenamos, išneštas inventorius, pertvaros demontuotos, todėl nėra galimybės pateikti dušinės fotonuotraukų.

Dėl senaties termino taikymo

14. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti senaties terminą.

15. Pareiškėjas savo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, remdamasis Konvencijos 3 straipsniu, prieštarauja Tarnybos prašymui taikyti senaties terminą.

16. Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

17. Taigi, nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-606-502/2023 ir kt.). Pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies reikalavimu. Atitinkamai, aptariamame kontekste pažymėtina, kad Tarnyba nagrinėjamoje administracinėje byloje prašė taikyti ieškinio senatį.

19. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo teismas vadovaujasi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, spręsdamas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą. Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-606-502/2023). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2025 m. kovo 14 d. Pareiškėjas skundu prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. birželio 2 d.

21. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad praleido 3 metų senaties terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų paduoti, tačiau, pareiškėjo teigimu, taip įvyko dėl jo jaučiamos baimės pareigūnams (nurodo buvęs perspėtas, kad jeigu skųsis dėl kalinimo sąlygų, bus uždarytas į vienutę). Taip pat, anot pareiškėjo, prisiminus laikotarpį, kada buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, jį apima panikos ir paranojos jausmas, pareiškėjui visa tai buvo per sunku atsiminti, todėl skundą pareiškėjas pateikė tik po trijų metų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad prašo netaikyti senaties termino dėl jo žinių stokos.

22. Vertindamas nustatytas aptariamu klausimu reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. birželio 2 d. manė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos (t. y., tokia jo pozicija susiformavo jau nurodytu laikotarpiu). Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis siekia pagrįsti delsimą kreiptis į teismą, teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, nedetalizuotos ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 26 d. Regionų administraciniam teismui yra pateikęs iš viso 8 skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų skirtingose kalinimo įstaigose, taigi, yra aktyvus gindamas savo teises, kurios, jo nuomone, buvo pažeistos. Atsižvelgdamas į tai, aptartus pareiškėjo argumentus, kuriais prašoma netaikyti senaties termino, teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją ir atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo senaties terminą atnaujinti.

23. Šiomis aplinkybėmis teismas tenkina Tarnybos prašymą dėl senaties taikymo ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. kovo 13 d. taiko 3 metų ieškinio senatį, todėl pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmeta kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Atitinkamai, teismas nevertins su šiuo laikotarpiu sietinų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių.

24. Pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pritaikius ieškinio senatį, toliau teismas vertins laikotarpį nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams

25. Pareiškėjas skunde nurodo, kad miegant jį kandžiodavo blakės, dėl įkandimų jausdavo skausmą, negalėdavo užmigti, kalinimo patalpose esančios blakės ir tarakonai sukeldavo šleikštulį, pažeminimo jausmą, depresiją ir net norą nusižudyti, nes sąlygos atrodė nepakeliamos, dėl to pareiškėjas kreipėsi į psichologus ir medikus.

26. Tarnybos teigimu, kenkėjų kontrolės paslaugas atliko UAB „Utenos deratizacija“ bei Tarnybos Turto valdymo skyriaus darbuotojai, todėl higienos normų buvo laikomasi tinkamai. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo sukančius blakėms skundžiamu laikotarpiu.

27. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl kalinčių asmenų nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovė ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 76:2010 60 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

29. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad į bylą pateikta 2020 m. kovo 9 d. kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-41, Pravieniškių kalėjimo sudaryta su UAB „Utenos deratizacija“, patvirtina, kad pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, kad nariuotakojai kenkėjai būtų naikinami. Remiantis sutartimi, taip pat pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nariuotakojai kenkėjai buvo naikinami kas dvi savaites. Tai patvirtina ir 2022 m. kovo 21 d. atliktų paslaugų akto, 2022 m. balandžio 4 d. atliktų paslaugų akto, 2022 m. gegužės 9 d. atliktų paslaugų akto ir 2022 m. gegužės 23 d. atliktų paslaugų akto duomenys.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių kalėjimo 1-ajame sektoriuje. Taip pat nustatyta, kad kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų paslaugos buvo teikiamos Pravieniškių kalėjimo 1-ajame, 2-ajame ir 3‑ajame sektoriuose, taigi, ir tose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas.

31. Teismas, įvertinęs tai, kad Pravieniškių kalėjimo administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, taip pat tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paslaugos buvo atliktos ir Pravieniškių kalėjimo 1-ajame sektoriuje, kuriame bausmę bylai aktualiu ginčo laikotarpiu atliko pareiškėjas, daro išvadą, jog Tarnyba atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų nariuotakojų kenkėjų. Teismo vertinimu, Tarnyba ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Tarnybos veiksmų.

32. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog dėl pataisos įstaigos patalpose esančių nariuotakojų kenkėjų ir dėl to patiriamų neigiamų emocijų kreipėsi į pataisos įstaigos psichologus, taip pat tai, kad dėl esančių nariuotakojų įkandimų kreipėsi į medikus, tačiau tai patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus, taip pat į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo sukandus blakėms nesikreipė.

33. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams dėl jose esančių nariuotakojų kenkėjų.

Dėl naudojimosi dušo patalpomis ir privatumo jose užtikrinimo

34. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušo patalpos buvo be sienelių ir užuolaidų, nebuvo persirengimo patalpų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas buvo nužiūrinėjamas kitų nuteistųjų, negalėjo palaikyti tinkamos kūno higienos, negalėjo dušinėse persirengi švariais rūbais. Taip pat nurodo, kad dušo patalpose nebuvo pildomi šampūno bei skysto muilo dozatoriai.

35. Tarnybos teigimu, ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi bendro naudojimo dušine, kurioje dušo galvutės buvo išdėstytos ne priešingose sienose, vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose dušų patalpose, šampūno ir muilo dozatoriai buvo pildomi tinkamai. Tarnybos Turto valdymo skyrius ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų/prašymų dėl dušuose neužtikrinto privatumo.

36. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjas nurodė, kad šiuos pažeidimus sieja tik su laikotarpiu nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. balandžio 25 d. ir nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2022 m. birželio 2 d., kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y., pareiškėjas nenurodo, kad šie pažeidimai būtų atlikti ir laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. gegužės 22 d., jam esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atitinkamai, toliau nurodyti pareiškėjo argumentai vertinami tik dėl ginčo laikotarpiu, kuomet jis buvo kalinamas Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

37. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjas taip pat papildomai pateikė savo nubraižytą dušo patalpos schemą, kurioje pavaizdavo, kad dušai buvo įrengti prie trijų dušo patalpos sienų, t. y., be kita ko, vienas prieš kitą. Pareiškėjo nurodomai aplinkybei dėl dušo patalpų įrengimo paneigti Tarnyba pateikė Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo patalpų įrengimo schemą, iš kurios matyti, kad 5 dušo galvutės įrengtos prie vienos sienos, 7 dušo galvutės įrengtos prie kitos (šalia esančios) sienos. Atsižvelgus į tai teismas konstatuoja, kad Tarnyba paneigė šiuo aspektu pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl laikoma nustatytu faktu, jog 5 dušo galvutės buvo įrengtos prie vienos sienos, 7 dušo galvutės įrengtos prie kitos (šalia esančios) sienos.

38. Pagal Higienos normos HN 134:2015 29 punktą, laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera.

39. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria remiasi Tarnyba, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024).

40. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-9-552/2025; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-29-552/2025). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dušų išdėstymas patalpoje gali turėti reikšmės vertinant privatumo apsaugos užtikrinimą, vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė dėl dušų išdėstymo patalpoje nėra esminė. Tai, kad dušai šiuo atveju buvo įrengti prie greta esančių, o ne priešingų sienų, savaime nepaneigia to, jog nesant dušų pertvarų nebuvo sudarytos prielaidos užtikrinti pareiškėjo privatumą. Todėl vien dušų išdėstymo patalpoje skirtumas (prie priešingų ar greta esančių sienų) nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamoje byloje reiškiamo pareiškėjo skundo dėl privatumo pažeidimo, nei aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

41. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-606-502/2023).

42. Šiame kontekste teismas pastebi, kad pareiškėjas skundžiasi jo privatumo neužtikrinimu dėl ginčo laikotarpiu pataisos įstaigoje netinkamai įrengtų dušo patalpų (nebuvo sienelių ir užuolaidų, persirengimo patalpų), o Tarnyba, siekdama šiuos argumentus paneigti, į bylos medžiagą pateikė: 1) 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. spalio 24 d. Tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymas, kurių duomenimis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendro naudojimo dušinėje, kuria naudojosi pareiškėjas, buvo įrengta 12 dušo galvučių, išdėstytų ne priešingose sienose, 2022 m. vasario mėnesį Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje buvo įrengtos pertvaros, dušo patalpose įrengtos vietos persirengti; 2) Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo patalpų įrengimo schemą, iš kurios matyti, kad 5 dušo galvutės įrengtos prie vienos sienos, 7 dušo galvutės įrengtos prie šalia esančios sienos.

43. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrojo naudojimo dušinių fotonuotraukų Tarnyba nepateikė, nurodydama, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-344, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistieji buvo iškeldinti, bendrųjų dušinių patalpos šiuo metu nėra eksploatuojamos ir negyvenamos (išneštas inventorius, išmontuoti pertvarų elementai).

44. Teismo vertinimu, Tarnybos pateikti duomenys apie dušo patalpų įrengimą, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl neužtikrinto privatumo dušo patalpose, savaime neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog dušo patalpos Pravieniškių 1-ajame kalėjime ginčo laikotarpiu buvo įrengtos taip, kad atitiktų privatumo užtikrinimo reikalavimus. Šiuo atveju į bylos medžiagą pateiktos Tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymos, kuriose nurodomas pertvarų įrengimo 2022 m. vasario mėnesį faktas, savaime nesudaro prielaidų teismui įvertinti nagrinėjamame kontekste svarbių aplinkybių. Į bylos medžiagą nepateikus fotonuotraukų ar kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių įvertinti realų patalpų įrengimą bei to įrengimo tinkamumą nagrinėjamu aspektu, teismas neturi galimybių nustatyti, ar bendrojo naudojimo dušo patalpose ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sąlygos tinkamai užtikrinti pareiškėjo teisę į privatumą. Todėl laikytina, kad Tarnyba nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušo patalpose ginčo laikotarpiu neužtikrinto jo privatumo.

45. Remiantis nurodytu, teismo vertinimu, Tarnyba neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo naštos dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo). Atitinkamai, teismas konstatuoja, kad Tarnybai neįrodžius, kad dušų įrengimas ginčo laikotarpiu užtikrino pareiškėjo privatumą, pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose laikomi nustatytais.

46. Papildomai pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo užtikrinamas privatumas dušo patalpose, konstatavo, kad „<...> pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Pataisos namų Pirmojo sektoriaus dušo patalpose nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. spalio 14 d. nebuvo įrengtos pertvaros, yra nepaneigtos. <...> dušo patalpų įrengimas nebuvo pakankamas pareiškėjo privatumui naudojantis dušu užtikrinti“ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-120-520/2025).

47. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo pažeidžiamas, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.

48. Pareiškėjas taip pat teigia, kad galimybė naudotis dušu buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę, dušu buvo leidžiama naudotis tik vieną valandą, per kurią turėdavo spėti nusiprausti 50-60 žmonių.

49. Tarnyba šiuo aspektu nurodo, kad naudojimosi dušu apskaita nebuvo vedama, todėl Tarnyba neturi duomenų apie tai, kiek kartų pareiškėjas naudojosi dušu, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčiu vertina, kad turėtų būti skaičiuojama, jog pareiškėjas dušu galėjo naudotis 2 kartus per savaitę.

50. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 17 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju) (17.5 papunktis). Taigi, ginčo laikotarpiui aktualiame teisiniame reguliavime nustatyta pareiga užtikrinti sąlygas nuteistiesiems dušu naudotis ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

51. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Tarnyba nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog galimybė pasinaudoti dušu buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę, taigi, ši faktinė aplinkybė laikoma nustatyta. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad Tarnyba pažeidė teisės aktuose nustatytą nuteistųjų naudojimosi dušu tvarką.

52. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nebuvo įrengtas atskiras persirengimo kambarys. Tarnyba nurodo, kad pareiga įrengti atskirą persirengimo kambarį teisės aktuose nenumatyta, vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose dušų patalpose.

53. Šiuo aspektu pažymėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė argumentus dėl persirengimo kambarių neįrengimo, kadangi toks reikalavimas nėra įtvirtintas nei Higienos normoje, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, arba Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-160-821/2024).

54. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl persirengimo kambario neįrengimo atmetami kaip nepagrįsti.

55. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dušo patalpose nebuvo pildomi šampūno bei skysto muilo dozatoriai. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad dušo patalpose dozatoriai buvo pildomi pagal poreikį, tačiau patys nuteistieji juos dažnai gadindavo, sulaužydavo, o Turto valdymo skyrius juos keisdavo, taisydavo. Pareiškėjas nedetalizavo, kada šampūno bei skysto muilo dozatoriai nebuvo pildomi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl šios priežasties pareiškėjas būtų teikęs skundus/prašymus Tarnybai ir kad ši į tokias pretenzijas nereagavo arba reagavo netinkamai. Atsižvelgęs į tai, teismas minėtus pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais ir todėl atmeta.

Dėl lankymosi koplyčioje

56. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo sudaroma galimybė nueiti į koplyčią ir pas kunigą, pareiškėjas turėjo melstis kameroje kitų nuteistųjų akivaizdoje. Dėl to pareiškėjas ne kartą buvo užgauliojamas, sulaukdavo pašaipų ir grasinimų iš kitų asmenų. Žodiniame posėdyje pareiškėjas patikslino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus koplyčioje jis lankydavosi neribotai. Atitinkamai, darytina išvada, kad skundas šiuo aspektu yra susijęs tik su Pravieniškių 1-ajame kalėjime pareiškėjo patirtais suvaržymais lankytis koplyčioje.

57. Tarnybos teigimu, ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistieji turėjo galimybę lankytis koplyčioje pagal bendrąjį grafiką, jame numatytu laiku. Taip pat nuteistieji galėjo apsilankyti koplyčioje konkretų apsilankymo laiką suderinę su kuruojančiu ir lydėsiančiu dinaminės apsaugos pareigūnu.

58. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 45 straipsnis numatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas. Tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu bausmės atlikimo vietoje atlikti religines apeigas (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (2 punktas). Dvasininkus religinėms apeigoms atlikti kviečia laisvės atėmimo vietų įstaiga (3 punktas).

59. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, 154 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal 155 punktą, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime pagal patvirtintą grafiką buvo sudaryta galimybė lankytis patalpose, kuriose įrengta koplyčia.

61. Teismas pažymi, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar pataisos įstaiga privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas (nuvesti jį į koplyčią, pakviesti kunigą), gauti religinės literatūros, reikšminga aplinkybe laikytinas pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su atitinkamais prašymais, t. y., sudaryti galimybę religines apeigas atlikti (nuvesti jį į nuteistųjų koplyčią ar pakviesti kunigą), suteikti religinės literatūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-249-602/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-495-1047/2023), 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-515-629/2023).

62. Atitinkamai, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad bausmės atlikimo vietos administracija nesudarė galimybių lankytis koplyčioje; pareiškėjui tenka pareiga šiuo aspektu reikšmingus skundo argumentus konkretizuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos nustatyti atitinkamame kontekste reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias, kad pareiškėjas iš tiesų su konkrečiu prašymu sudaryti sąlygas lankytis koplyčioje kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Tik tokiu atveju teismui sudaroma galimybė vertinti, ar atliktais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, t. y., sudaromos prielaidos spręsti dėl atitinkamo kalėjimo administracijos elgesio teisėtumo ir pagrįstumo.

63. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, jog jo netenkino koplyčios lankymas pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sudarytą grafiką, nes pareiškėjas norėjo koplyčioje lankytis jam reikalingu metu (pvz., kasdien). Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kada (jo teigimu) jam nebuvo sudaryta galimybė apsilankyti koplyčioje, paklaustas, ar kreipėsi į administraciją su konkrečiu prašymu sudaryti sąlygas lankytis koplyčioje, pareiškėjas apibendrintai nurodė, kad tokios galimybės žodžiu prižiūrėtojų prašė nuolat, kai kurie jų tai leisdavo padaryti. Byloje nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas buvo išreiškęs kalėjimo administracijai atitinkamą koplyčios lankymo poreikį ir kad jam buvo atsisakyta leisti ten lankytis.

64. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, konstatuotina, kad vien pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl nesudarytos galimybės nueiti į koplyčią nesudaro prielaidų pripažinti, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktuose nustatytą reguliavimą ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo

65. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

66. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

67. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

68. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, jog šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

69. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

70. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

71. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

72. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).

73. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Tarnyba ginčo laikotarpiu (dėl taikytos senaties, kaip minėta, toks laikotarpis yra nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 2 d., t. y., 2,5 mėnesio) neužtikrinimo tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis dušo patalpomis, taip pat neužtikrino, kad pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos dušu naudotis 2 kartus per savaitę.

74. Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu ir nesudarytų sąlygų dušu naudotis 2 kartus per savaitę pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos. Atsižvelgus į tai, priteistinas žalos atlyginimas pinigais.

75. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, bylos duomenimis pareiškėjas nesikreipė su prašymais į Tarnybos atsakingus darbuotojus dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo ar dėl patirtų psichologinių išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju Tarnybos kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui, o jos, kaip nacionalinės institucijos, pozityvios pareigos užtikrinti kaliniams minimalų privatumą ir sudaryti sąlygas dušu naudotis 2 kartus per savaitę, nevykdymas.

76. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai asmenims, nepatyrusiems didelių išgyvenimų, fizinės ir (ar) psichinės sveikatos sutikimų, priteisiama iki 10 Eur dydžio neturtinė žala už kiekvieną pažeidimo faktą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023), įvertinęs ir tai, kad pažeidimas tęsėsi 2,5 mėnesio, per kuriuos, laikant, kad pareiškėjas dušu naudojosi kartą per savaitę, pareiškėjas turėjo teisę 12 kartų pasinaudoti dušu neužtikrinant jam tinkamo privatumo, pareiškėjui priteistina 120 Eur dydžio neturtinė žala dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo. Taip pat priteistina 100 Eur suma už nustatytą Tarnybos pažeidimą nesudarant sąlygų dušu pasinaudoti 2 kartus per savaitę. Taigi, iš viso priteistinas 220 Eur neturtinės žalos dydis.

77. Dėl pareiškėjo argumentų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, nes su pareiškėju buvo elgiamasi nežmoniškai, teismas pažymi, kad pagal minėtame Konvencijos straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

78. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

79. Atsižvelgus į nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatytas Tarnybos tikslingas elgesys pažeminti pareiškėją ar sukelti jam sunkius emocinius išgyvenimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog Tarnybos pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Justina Nasutavičienė