- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- TA-436-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01857-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais
2.1 Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjui naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi duše nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjas turėjo praustis kitų asmenų akivaizdoje. Dušinėje neveikė vėdinimo sistema, taip pat neįrengtas atskiras persirengimo kambarys, dėl to patalpoje kaupėsi drėgmė, sušlapdavo drabužiai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, psichologinius išgyvenimus, kančias ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1 Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, matomumą ribojančios sienelės nėra įrengtos, tačiau teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Taigi, šiuo atveju nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-jį sektorių buvo perkeltas nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis.
Atsiliepimas
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, minėtų aplinkybių atsakovo atstovas atsiliepime neneigė.
8. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
9. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d . įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 26 d.) 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
11. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. bent du kartus per savaitę (iš viso 70 kartų) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
12. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, taip pat galima dušo patalpų ventiliacija per atvertus langus, kas, teismo vertinimu, atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad dušo patalpose santykinė oro drėgmė neatitiktų nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą prižiūrėti (išvėdinti) aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
14. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
16. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 50 Eur ir ši suma priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad palaiko savo skundo argumentus. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo atmestinai. Paaiškina, kad dušu galėjo naudotis kiekvieną dieną, nes pataisos įstaigoje dirbo.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat nurodo, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, dušo patalpose neveikė ventiliacija. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs diskomfortą, emocinę depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatęs, kad pataisos įstaigos Trečiojo sektoriaus dušo patalpose buvo įrengta mechaninė (rekuperacinė) vėdinimo sistema, esant reikalui, vėdinti galima per langus, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, kadangi pats pareiškėjas turėjo galimybę vėdinti patalpas pagal poreikį.
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas ir su pertvarų dušuose nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2018 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-442/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę (laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d.), prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę dušu naudotis du kartus per savaitę, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista 70 kartų. Nors pareiškėjas teigia, kad kaip dirbantis nuteistasis dušu galėjo naudotis kiekvieną dieną, duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, byloje nėra.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas jo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įvertinusi, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atsižvelgusi į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
32. Pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jam būtų priteistas 4600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.