- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- TA-606-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00873-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Ž. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės kalėjimas) nuo 2018 m. sausio 8 d. buvo paskirtas gyventi 2-ame lokaliniame sektoriuje 5 būryje bendrabučio tipo patalpoje. Trečiajame aukšte yra 5, 6 ir 7 būriai, kuriuose iš viso gyvena nuo 150 iki 180 nuteistųjų. Nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. (skundo padavimo teismui dienos) naudojantis sanitariniu mazgu buvo nuolat matomas kitų nuteistųjų, prieš veidą už pusantro metro įrengti pisuarai. Tualetas buvo įrengtas tik iš šono skiriančia sienele, iš priekio jokių durų nebuvo. Kituose būriuose tualetai sumontuoti su kabinomis, juose įrengti dušai, kur nuteistieji gali naudotis juo bet kuriuo dienos metu. Vietoje kriauklių prausykloje įrengtas pailgas lovys su vienu gale nutekėjimu. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai. Praustuvės turi būti keramikinės. Prausyklose turi būti muilo dozatoriai, šiuo atveju prie 3 metrų lovio muilo dozatoriaus nebuvo. Pareiškėjo teigimu, dušuose dušų galvutės sumontuotos taip, kad prausiantis esi matomas kitų nuteistųjų. Dušus skiria tik šoninės sienelės, o iš priekio jokios uždangos nėra. Dušuose nėra kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlių, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Dušo reikmenis tenka dėtis ant grindų, bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų. Gyvenant 2-ame lokaliniame sektoriuje buvo parazitų (blakių), kadangi pareiškėjas buvo sukandžiotas. UAB ,,Dezinfa“ blakių neišnaikino. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu specialiai naudotis tualetu skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Pažymėjo, jog 5 būrys sanitariniais įrenginiais naudojasi kartu su 6 ir 7 būriais, kurie turi 2 sanitarinių mazgų patalpas. Kabinos 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos 2021 m. kovo 24 d., o 6 ir 7 būriuose 2021 m. balandžio 1 d. Dušinėje prie kiekvienos sėdimos vietos yra padėtos grotelės. Veidrodžiai dušinėje kabo iki tol, kol nuteistieji patys jų nesudaužo. Marijampolės kalėjimas stengiasi visais įmanomais būdais, kad šie kabėtų nuolatos. Higienos priemonėms pasidėti dušinėje yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, kad būtų galima pasidėti daugiau priemonių nei ant mažų lentynėlių. Jokie teisės aktai nenumato nuteistųjų dušinėje įrengti tualetą. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien yra valomos ir dezinfekuojamos. Atsakovo atstovo įsitikinimu, praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbus ne praustuvų skaičius, o esamų prie praustuvo vandens maišytuvų skaičius. Toks prausyklos įrengimas, atsakovo atstovo įsitikinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 6 nuteistieji. Duomenų, kad praustuvėje užsilaikytų vanduo, kai ja naudojasi nuteistieji atsakovo atstovas neturėjo, Kalėjimų tarnybos žiniomis, vandens surinktuvai funkcionuoja tinkamai, vanduo praustuvėje neužsilaiko ir nubėga. Turto valdymo skyriaus darbuotojai prižiūri patalpas ir esant reikalui atlieka daiktų remontą. Kalėjimų tarnyba nurodė, kad muilo dozatoriai prausykloje nėra numatyti pagal teisės aktų reikalavimus, veidrodžius patys nuteistieji piktybiškai gadina, o darbuotojai deda dideles pastangas, kad šie būtų nuolatos atnaujinami. Visi baldai yra tvarkingi, nesulūžę ir jais galima tinkamai naudotis. HN 134:2015 37 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių, atsakovo atstovo teigimu, yra neatitinkantis tikrovės. Marijampoles PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlikdavo ir Marijampoles PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus, nedelsiant apie tai pranešdavo Marijampolės PN direktoriui ir UAB ,,Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie buvo nepagristi, neturėjo jokio realaus pagrindo, kuriems pagrįsti nepateikė jokių argumentų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės PN) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo atstovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. (skundo teismui išsiuntimo diena). Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
7. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2023 m. balandžio 13 d., todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentavo, jog gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. taikė trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismas siejo su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, todėl jų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
9. Spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo teismas akcentavo, kad buvo reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės PN pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. (skundo išsiuntimo teismui dienos).
10. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo atsiliepimo argumentai ir pateiktos nuotraukos patvirtino faktą, kad kabinos 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos 2021 m. kovo 24 d., o 6–7 būriuose 2021 m. balandžio 1 d., t. y., kad unitazai buvo ne tik atitverti ribojančiomis sienelės, bet ir durimis. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose neužtikrinimo, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, sanitariniai mazgai buvo įrengti specialiai tam skirtose vietose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės bei kartu su atsiliepimu teismui pateiktos sanitarinių mazgų nuotraukos. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas atsižvelgęs į tai, kad sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai naudotis sanitariniais mazgais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vyraujančią praktiką analogiško pobūdžio bylose, darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nebuvo prielaidų pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
11. Teismas, įvertinęs skundo turinį nustatė, kad pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl netinkamo praustuvo modelio (t. y. vietoje keramikinių kriauklių yra vienas lovys 6 asmenims). Teismas rėmėsi ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5., 16.5 punktų, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkto nuostatomis, nurodydamas, kad minėti teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinio mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodė, kad kadangi prausykloje yra 6 kranai, tai pagal Higienos normas turi būti sumontuoti mažiausiai 3 muilo bakeliai ir 3 veidrodžiai. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Norma) numato, koks inventorius turi būti prausykloje, tualete: 7.1 lentynėlė asmens higienos priemonėms – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, 7.2. sieninė pakaba – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių; 7.3 sieninis veidrodis – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės ; 7.4 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, <...>. Šiuo atveju teismas nustatė, kad virš praustuvės yra veidrodis, tačiau vertinant aplinkybę, kad praustuve vienu metu gali naudotis 6 asmenys ir toks praustuvės modelis atitinka 6 atskiras praustuves, teismas sprendė, kad vieno ar dviejų veidrodžių įrengimas nepakankamas (kaip matyti iš nuotraukų) ir pažeidžia Normos reikalavimus. Nurodytos Normos iš esmės nenumato reikalavimo prausyklose įrengti muilo dozatorius.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad dušų patalpos yra tvarkingos, dušai yra atskirti pertvarinėmis sienelėmis, kurios pakankamai užtikrina pareiškėjo ir kitų nuteistųjų privatumą. Teismas taip pat pažymėjo, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
14. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitų inventoriumi normų 13 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti dušo patalpose, t. y. dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir / arba kėdė, ir / ar taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriaus – pagal poreikį. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų nustatė, kad dušuose yra suolai, prie sėdimų vietų yra padėtas kilimėlis ar medinės grotelės, kurie neprivalo būti užtikrinti konkrečiai maudymosi vietoje. Taip pat dušo patalpoje yra veidrodis (1 vnt.). Iš pateiktų nuotraukų buvo matyti, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo. Taip pat iš dušo patalpų nuotraukų buvo matyti, kad dušo patalpoje centruotai yra pastatytas medinis staliukas, kuris atlieka dušo lentynėlių higienos priemonėms susidėti funkciją. Tai, kad dušo patalpose nėra atskirų lentynėlių prie kiekvieno dušo nurodė pareiškėjas, to nepaneigė ir atsakovas, kas leido daryti nekvestionuotiną išvadą, kad atskiros lentynėlės higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti prie kiekvieno dušo vietos nėra įrengtos. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytus pažeidimus tik konstatuoja, nenurodydamas, kokias dvasines kančias jam toks pažeidimas sukėlė. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, į tai, kad dušo patalpose pareiškėjas buvo tik 1 ar 2 kartus per savaitę ir tik trumpą laiko tarpą (15 min), darė išvadą, kad toks pažeidimas savaime laikytinas mažareikšmiu.
Šalies argumentai
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad bendrame dušo persirengimo kambaryje nėra tualetų, tačiau jokie teisės aktai nenumato nuteistųjų dušinėję įrengti tualetą, todėl šis pareiškėjo teiginys, teismo vertinimu, buvo visiškai deklaratyvaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sprendė, kad byloje esanti 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28, 2019 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 27-10-130, 2021 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. 27-10-138 patvirtino, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“, UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo. Iš sutarties sąlygų buvo matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Minėtos sutartys patvirtino, kad pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami. Be to, atsakovo atstovas paaiškino, kad UAB „Dezinfa“ nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Iš graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo teismas nustatė, kad UAB „Dezinfa“ ginčo laikotarpiu atliko kenkėjų naikinimą, taip pat buvo matyti, kad kenkėjų stebėjimas ir naikinimas buvo atliekamas nuolat (maždaug kas mėnesį), taigi akivaizdu, kad Marijampolės PN patalpose kenkėjai buvo naikinami. Iš žurnalo duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu dezinfekcija buvo atliekama kelis kartus, nurodant kada, kokie kenkėjai buvo naikinami, kokios priemonės naudotos ir kokiose kamerose darbai atlikti. Tai, kad kenkėjai buvo naikinami skunde patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad UAB ,,Dezinfa“ atlieka parazitų naikinimo darbus. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, jog UAB ,,Dezinfa“ buvo informuotas, kad blakių išnaikinti nepavyks dėl to, kad patalpoje seni mediniai baldai ir grindys, tačiau ši informacija buvo subjektyvi ir niekuo nepagrįsta. Teismas darė išvadą, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių, graužikų ir kitų parazitų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, teismo nuomone, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovo atstovas vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
17. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumų, didžiulių išgyvenimų, dvasinių kančių, pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. RV-20-3755 teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologą dėl streso, kurį lemti galėjo blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Iš į bylą pateiktos asmens sveikatos istorijos buvo matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, blakių ar parazitų sukandimo į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Todėl teismas sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, darė išvadą, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių lentynėlių higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti trūkumo) įrengimo, galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
19. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.
20. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui priteisti visą jo prašomą 10 000 Eur neturtinę žalą.
22. Pareiškėjo nuomone, kadangi nustatyti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, neturėjo būti taikomas senaties terminas. Be to, pareiškėjas nuo nurodytos datos iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę, o trūkstant informacijos įkalinimo įstaigoje, negalėjo sužinoti apie higienos normos reikalavimus.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų atliktu vertinimu ir įrodinėjimo naštos paskirstymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tualetų kiekio tokiam kiekiui žmonių trūkumo, netinkamai įvertino sudarytas sutartis dėl nariuotakojų naikinimo. O dėl argumentų, kuriuos teismas laikė pertekliniais, pareiškėjas pažymi, kad teismas, siekdamas objektyvumo, privalo atsižvelgti į visus pateiktus argumentus, tik tokiu atveju, sprendimas gali būti laikomas juridiškai pagrįstu.
Atsiliepimas
24. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
25. Atsakovo atstovo nuomone, teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Byloje nenustatyta, jog dėl neva netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime, būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, jog Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vien deklaratyvus tariamų pažeidimų nurodymas skunde ir hipotetinės prielaidos apie galimą žalą dėl tokių pažeidimų, jeigu jie būtų, nereiškia, jog pareiškėjas patyrė realią žalą, kurią turėtų atlyginti valstybė. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas.
26. Atsakovo atstovo atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįstengė įrodyti. Pareiškėjas nepatyrė tokių neigiamų išgyvenimų ar sukrėtimų, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes, bei priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 13 d.
28. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą taikyti trijų metų senaties terminą skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. ir pareiškėjo skundo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, darė išvadą, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių lentynėlių higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti trūkumo) įrengimo, galėjo pareiškėjas patirti tam tikrus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu senaties terminu, taip pat nesutinka su teismui pateiktų įrodymų atliktu vertinimu ir įrodinėjimo naštos paskirstymu.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai daliai jo skundo reikalavimų taikė ieškinio senatį.
32. Vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies reikalavimu. Šiuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją taikė pareiškėjo reikalavimo daliai nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
35. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pažeidimai buvo tęstiniai, dėl kurių jis patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, pripažintina, jog pareiškėjas turėjo suvokti, kad jo teisės kalinimo metu galėjo būti pažeidžiamos. O pareiškėjo argumentai, kad jis nesikreipė į teismą anksčiau dėl to, kad trūko informacijos įkalinimo įstaigoje ir pareiškėjas negalėjo sužinoti apie higienos normos reikalavimus, laikytini abstraktaus pobūdžio, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, dėl kokių priežasčių jam buvo neprieinama viešai skelbiama informacija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).
37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertino bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
38. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo argumentai yra atmetami. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu neužtikrinimo, dėl tualeto dušo persirengimo kambaryje neįrengimo, kenkėjų netinkamo naikinimo. Tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių, lentynėlių higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti trūkumo), galėjo pareiškėjas patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis
40. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu, dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
41. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-322-821/2023; ir kt.).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą (veidrodžių, lentynėlių higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti trūkumas dušo ir prausyklos patalpose), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Be to, pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Ž. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.